Byla 2A-798-479/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjai Danguolė Martinavičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Daliai Kryžinauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. J., atsakovės atstovei Č. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elduva ir partneriai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrofitai“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elduva ir partneriai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hidrofitai“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama tarp šalių 2001-12-03 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos pasirašymo momento, taikyti vienašalę restituciją ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 50 582,33 Lt (ieškovės sumokėtų 40 000 Lt už automobilį ir 10 582,33 Lt ieškovės patirtų nuostolių), taip pat 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 2001-12-03 tikroji ūkinė bendrija „Elduva ir partneriai“ (2005-04-28 reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę „Elduva ir partneriai“) iš atsakovės UAB „Hidrofitai“ už 40 000 Lt įsigijo automobilį „Mercedes-Benz 220“, kėbulo identifikavimo Nr. ( - ), kurį atsakovė, besiverčianti automobilių verslu, importavo į Lietuvą iš Vokietijos. 2002-12-19 ieškovė nusipirktą automobilį pardavė

4L. L. už 33 890 Lt. Teigė, jog L. L. 2003-01-28 šį automobilį pirkimo-pardavimo sutartimi už 59 000 Lt perleido UAB „DnB NORD lizingas“, kuri šį automobilį pirko, turėdama tikslą perduoti jį valdyti ir naudotis UAB „Fešas“ pagal 2003-01-27 lizingo sutartį Nr. 2003/01-L17. Pažymėjo, kad 2004 metų vasario mėnesį UAB „Fešas“, naudojančiai automobilį pagal lizingo sutartį, kilo įtarimų, jog automobilio „Mercedes-Benz 220, valstybinis Nr. SKK515, kėbulo numeris gali būti suklastotas, t. y. iš numerio ( - ) pakeistas į numerį ( - ). Tai patvirtino Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyrius. 2004-03-09 nutarimu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes buvo nustatyta, jog automobilis 2000-03-11 pavogtas Belgijoje, o tikrasis automobilio savininkas ketina jį atsiimti civilinio proceso tvarka. Nurodė, jog 2005-11-29 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu automobilis išreikalautas iš UAB „DnB NORD lizingas“ bei UAB „Fešas“ ir grąžintas teisėtam savininkui – Belgijos draudimo bendrovei „Fortis AG“. UAB „DnB NORD lizingas“ kreipėsi į teismą dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas sutartį tarp įmonės ir L. L. pripažino negaliojančia ir priteisė įmonei 59 000 Lt sumą, sumokėtą už automobilį. L. L. pateikus pretenziją dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ieškovė 2010-02-04 pagal Savanoriško nuostolių atlyginimo sutartį sumokėjo 44 472,33 Lt. Pažymėjo, jog iki šios dienos ieškovė dėl automobilio „Mercedes-Benz 220“ iš viso patyrė 50 582,33 Lt nuostolių, už kuriuos atsakinga yra atsakovė ir privalo ieškovei juos atlyginti, kadangi ginčijamu sandoriu pardavė ieškovei vogtą automobilį.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

6Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 2001-12-03 pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymu priteisiant iš atsakovės 39 067,96 Lt sumą, gautą už automobilį. Atsakovė teigia, kad teismas netinkamai taikė sandorio, sudaryto dėl suklydimo, pripažinimo negaliojančiu institutą. Pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas automobilį įgijo ir pardavė ieškovei aiškiai neteisėtai. Atsakovė yra sąžininga įgijėja, valdytoja ir pardavėja. Atsakovė automobilio duomenų neklastojo, jį įgijo ir pardavė sąžiningai, nežinodama, kad jis yra vogtas. Automobilio pardavimo metu automobilis nuosavybės teise priklausė atsakovei, todėl laikytina, kad pardavėjas ir pirkėjas buvo sąžiningi. Atsakovė taip pat nesutinka ir su vienašalės restitucijos taikymu. Pažymi, kad turi būti ginamas sąžiningas asmuo, nes priešingu atveju atsakovės padėtis pablogėtų, o ieškovės pagerėtų. Be to, teismas nepagrįstai atmetė argumentus, kad eksploatuojamo automobilio išliekamoji vertė ir kaina mažėja.

7Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą sprendimą iš dalies ir priteisti iš atsakovės ieškovei 10 582,33 Lt dydžio nuostolių, patirtų dėl vogto automobilio pirkimo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad reikalavimas dėl patirtų nuostolių buvo pagrįstas byloje esančiais dokumentais, patvirtinančiais, kad ieškovė patyrė nuostolius kompensuodama

8L. L. patirtus nuostolius dėl vogto automobilio. Šie nuostoliai atlyginti savanoriškai remiantis Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-11-29 sprendimu, siekiant išvengti tolesnio nuostolių didinimo visoms grandims. Todėl ieškovė mano, kad nėra pagrindo vertinti šiuos veiksmus kaip nepamatuotą ar nepagrįstą ieškovės riziką bei tuo pagrindu atsisakyti kompensuoti nuostolius.

9Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 10 582,33 Lt nuostolių dydžio priteisimo palikti nepakeistą.

10Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliaciniai skundai atmestini.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sandorio, sudaryto dėl suklydimo, pripažinimo negaliojančiu institutą pagal CK 1.90 str. 1 d. Pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas automobilį įgijo ir pardavė ieškovei aiškiai neteisėtai. Atsakovė yra sąžininga įgijėja, valdytoja ir pardavėja. Atsakovė automobilio duomenų neklastojo, jį įgijo ir pardavė sąžiningai, nežinodama, kad jis yra vogtas. Automobilio pardavimo metu automobilis nuosavybės teise priklausė atsakovei, todėl laikytina, kad pardavėjas ir pirkėjas buvo sąžiningi. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovės argumentais ir konstatuoja, kad teismas pirkimo–pardavimo sutartį pripažino negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį, dėl to, kad atsakovė pardavė jai nepriklausantį daiktą. Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo parduotas vogtas automobilis. Nustatyta ir tai, kad nei atsakovė UAB „Hidrofitai“ (pardavėjas), nei ieškovė UAB „Elduva ir partneriai“ automobilio vagystės fakto nežinojo bei neprivalėjo žinoti. Tokios aplinkybės leidžia ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Kartu konstatuotina, kad objektyviai neįvykdyta parduodamo daikto pardavėjo pareiga perduodant daiktą užtikrinti, jog jam priklauso nuosavybės teisės į daiktą, kurios, išaiškėjus automobilio vagystės faktui, nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjui, nei pirkėjui. Aplinkybė, kad sutarties objektas (automobilis) yra vogtas, egzistavo jau sandorio sudarymo metu. Automobilio grąžinimo teisėtam jo savininkui šalys nekvestionuoja (CK 4.96 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose taip pat nustatyta, kad, pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 str. 1, 3 d., 6.323 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sandorio pripažinimo negaliojančiu institutą.

14Atsakovė taip pat apeliaciniu skundu nesutinka ir su vienašalės restitucijos taikymu. Pažymi, kad turi būti ginamas sąžiningas asmuo, nes priešingu atveju atsakovės padėtis pablogėtų, o ieškovės pagerėtų. Be to, teismas nepagrįstai atmetė argumentus, kad eksploatuojamo automobilio išliekamoji vertė ir kaina mažėja. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais atsakovės argumentais.

15Restitucija yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ji perdavusi kitai šaliai. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Tuo atveju, kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise nepriklausiusį daiktą, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjui grąžinama jo sumokėta kaina (CK 6.323 str. 1 d.). Todėl atsakovės argumentai dėl automobilio išliekamosios vertės ir kainos mažėjimo laikytini nepagrįstais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, paaiškėjus, jog pirkėjas nupirko vogtą automobilį, vien aplinkybė, kad nebėra galimybės grąžinti automobilį pardavėjui, nelaikytina savaime suponuojančia restitucijos netaikymo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006). Esant šioms aplinkybės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vienašalę restituciją (CK 1.81 str. 3 d.). Nors atsakovė nurodo aplinkybes apie tai, kad automobilis buvo keturis metus eksploatuojamas, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos šalių ginčui išspręsti. Tokią išvadą galima padaryti, nes ieškovė automobilį eksploatavo trumpą laikotarpį, tik apie metus laiko. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, kiek sumažėjo automobilio vertė per šį vienerių metų laikotarpį. Taigi teismas, taikydamas LR CK 6. 323 str., įstatymo nuostatų nepažeidė.

16Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 10 582,33 Lt dydžio nuostolių, patirtų dėl vogto automobilio pirkimo. Ieškovė nurodo, kad reikalavimas dėl patirtų nuostolių buvo pagrįstas byloje esančiais dokumentais, patvirtinančiais, kad ieškovė patyrė nuostolius kompensuodama L. L. patirtus nuostolius dėl vogto automobilio. Šie nuostoliai atlyginti savanoriškai remiantis Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-11-29 sprendimu, siekiant išvengti tolesnio nuostolių didinimo visoms grandims. Todėl ieškovė mano, kad nėra pagrindo vertinti šiuos veiksmus kaip nepamatuotą ar nepagrįstą ieškovės riziką bei tuo pagrindu atsisakyti kompensuoti nuostolius. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovės argumentais ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus bei pagrįstai atsisakė priteisti ieškovei 10 582,33 Lt nuostolius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Elduva ir partneriai“ L. L. pagal šalių sudarytą susitarimą išmokėjo 44 472,33 Lt sumą. Tačiau atsakovė UAB „Hidrofitai“ nebuvo šio susitarimo šalimi, todėl ieškovės nurodytas susitarimas bei jo vykdymo aplinkybės atsakovei nesukelia teisinių pasekmių. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė automobilį L. L. pardavė 6 110 Lt pigiau. Tai įrodo, kad ieškovė veikė savo rizika ir 6 110 Lt dydžio kainų skirtumo atsakovė atlyginti neprivalo. Be to, L. L. ginčo automobilį įsigijusi už 33 890 Lt, jį pardavė UAB DnB NORD lizingas už 59 000 Lt. Taigi dėl neteisėto sandorio UAB DnB NORD lizingas įgijo teisę reikalauti didesnės nuostolių sumos iš L. L., tačiau dėl šios aplinkybės nėra atsakovės UAB „Hidrofitai“ kaltės. Akivaizdu ir tai, kad ieškovė, įsigijusi automobilį, po vienerių metų jį pardavė. Taigi ieškovė automobilį eksploatavo trumpą laiką ir jo įsigijimo kainos priteisimas yra pakankamas ieškovės nuostolių atlyginimas.

17Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

18Nors ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, teismas, įvertinęs nedidelę bylos apimtį, priteisia ieškovės atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą, tai yra 1 000 Lt (LR CPK 98 str. 2 d.).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Priteisti iš atsakovės UAB Hidrofitai“ ieškovei UAB „Elduva ir partneriai“ 1 000 Lt ieškovės atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama tarp šalių 2001-12-03... 4. L. L. už 33 890 Lt. Teigė, jog L. L. 2003-01-28 šį automobilį... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-10 sprendimu ieškinį tenkino iš... 6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą sprendimą iš dalies... 8. L. L. patirtus nuostolius dėl vogto automobilio. Šie nuostoliai atlyginti... 9. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip... 10. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip... 11. Apeliaciniai skundai atmestini.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos... 14. Atsakovė taip pat apeliaciniu skundu nesutinka ir su vienašalės restitucijos... 15. Restitucija yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai,... 16. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 17. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 18. Nors ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, teismas, įvertinęs nedidelę... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330... 20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti... 21. Priteisti iš atsakovės UAB Hidrofitai“ ieškovei UAB „Elduva ir...