Byla 3K-3-359/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Sigito Gurevičiaus ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Ž. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. T. (I. T. ) ieškinį atsakovui G. Ž. dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ieškinio esmė

5Ieškovas I. T. prašė teismo pripažinti negaliojančia 1999 m. balandžio 27 d. su atsakovu G. Ž. sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovo 33 136 Lt nuostolių atlyginimą. Ieškinyje nurodyta, kad 1999 m. balandžio 27 d. iš atsakovo nusipirko 1994 m. laidos automobilį „WV-Caravelle“ ( - ) už 30 850 Lt. 1999 m. balandžio 30 d. Klaipėdos m. VPK ETAS įregistravo pirktą automobilį valstybiniu Nr. ( - ) ir išdavė transporto priemonės registracijos liudijimą. 2003 m. sausio mėnesį ieškovui atvykus į VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą perregistruoti automobilį policijos pareigūnai, įtarę automobilio kėbulo numerio klastotę, automobilį sulaikė, paėmė iš ieškovo automobilio dokumentus ir raktelius. Tyrimo metu pasitvirtino, kad automobilio kėbulo numeris suklastotas, paskutiniai skaitmenys perkalti, nustatyta, kad automobilis yra vogtas. Automobilis buvo apdraustas Vokietijos draudimo kompanijoje, kuri automobilio savininkui išmokėjo 13 191,33 eurų kompensaciją ir pareiškė ieškinį dėl automobilio išreikalavimo. Ieškinys nurodytoje byloje buvo patenkintas – automobilis buvo išreikalautas iš ieškovo ir grąžintas teisėtam savininkui-Vokietijos draudimo kompanijai. Taigi ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti vogtą automobilį pardavęs atsakovas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Radviliškio rajono apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia automobilio 1999 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisė iš atsakovo ieškovui 33 136 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovas, pirkdamas iš atsakovo automobilį, nežinojo, kad perka vogtą automobilį, todėl sudarydamas sandorį iš esmės suklydo dėl pardavėjo kaltės (pardavėjas pardavė vogtą automobilį). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutarties pagrindu automobilis iš ieškovo yra išreikalautas ir grąžintas teisėtam savininkui, todėl pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius.

8Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, o atsakovo apeliacinį skundą atmetė. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodė, kad tuo atveju, kai iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies normos, reglamentuojančios restituciją. Ieškovas įrodė, kad suklydo dėl atsakovo kaltės, todėl šis privalo atlyginti ieškovo turėtas išlaidas (CK 1.90 straipsnio 3 dalis). Automobilis yra išreikalautas iš ieškovo valdymo ir grąžintas teisėtam savininkui teismo tvarka. Tais atvejais, kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti (2001 m. CK 6.323 straipsnio l dalis, 1964 m. CK 267 straipsnis). Atsakovas neįrodė, kad ieškovui apie tai buvo žinoma. Atsakovo reikalavimas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą ir atsakovo įgaliotą asmenį, pardavusį ieškovui atsakovo vardu automobilį, yra pateiktas apeliacinės instancijos teismui, tačiau pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi pirmosios instancijos teismui šie reikalavimai nebuvo pateikti, tai teisėjų kolegija jų nenagrinėja.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas G. Ž. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinio skundo argumentai:

111. Teismai netinkamai taikė sandorio, sudaryto dėl suklydimo, pripažinimo negaliojančiu institutą. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą, procesinį arba kurį nors kitą civilinės bylos klausimą (CK 1.136 straipsnis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis ir kt.). Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris. Šiuo pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu ir tada, kai asmuo, sudarantis sandorį, neteisingai suvokia sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiklos. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Suklydo asmuo ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri susiklosto po sandorio sudarymo praėjus tam tikram laikotarpiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. S. D. , bylos Nr.3K-3-514/2005, 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Revis“ v. UAB „Garantas“, bylos Nr. 3K-3-1068/2003). Ieškovas net keletą kartų perregistravo automobilį VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale ir tik 2003 m. sausio 14 d. perregistruojant filialo darbuotojas pastebėjo, kad kėbulo identifikaciniai numeriai yra perkalti. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, bet neprivalo pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą suklydus. Kiekvienu atveju dar būtina išsiaiškinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu. Be to, svarbu nustatyti, klydo tik viena sandorio šalis (vienpusė klaida) ar abi (abipusė klaida). Vienpusės klaidos atveju, kai nėra kitos šalies kaltės, sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik išimtiniais atvejais, kai yra svarbios aplinkybės, dėl kurių ieškovo suklydimą galima pateisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojamas Tauragės rajono vartotojų kooperatyvas „Žemaitijos žiedas“ v. B. L. , bylos Nr. 3K-3-107/2004). Teismas konstatavo atsakovo kaltę dėl ieškovo suklydimo, tačiau nepateikė argumentų dėl jo kaltės. Atsakovas taip pat yra sąžiningas šio automobilio įgijėjas. Baudžiamoji byla, iškelta dėl automobilio vagystės, prieš atsakovą buvo nutraukta. Panaikinus automobilio pirkimo-pardavimo sandorį atsakovas taip pat patyrė nuostolių. Automobilį atsakovas pirko už nedidelę kainą, jį remontavo ir pardavė už 30 850 Lt. Ieškovas net penkerius metus naudojosi automobiliu, todėl jam nepagrįstai buvo priteista visa suma, už kurią pirko automobilį. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog pirkėjas žinojo, kad perka vogtą automobilį, tačiau byloje taip pat nepateikti įrodymai, kad apie tai žinojo atsakovas.

122. Dėl procesinės teisės normų taikymo. Atsakovo teigimu, jis automobilį pirko iš S. J. , kuris automobilį įregistravo 1998 m. gruodžio 29 d. Automobilį atsakovas pardavė ieškovui per įgaliotą asmenį. Taigi šie asmenys turėjo būti įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat teismas privalėjo įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą, nes keletą kartų automobilis buvo perregistruojamas, buvo tikrinami jo identifikaciniai numeriai, todėl bet kuris asmuo būtų sudaręs pirkimo-pradavimo sandorį. Taigi dėl filialo kaltės ir kilo šis ginčas. Šiaulių apygardos teismas visiškai nepagristai nutartyje nurodo, kad reikalavimas patraukti trečiaisiais asmenimis VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą ir asmenį, pagal įgaliojimą pardavusį automobilį, buvo pareikštas tik apeliacinės instancijos teisme, nes jau pirmame pirmosios instancijos teismo posėdyje tokie reikalavimai buvo pareikšti, tačiau teismas juos atmetė.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas I. T. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog ieškovas buvo suklaidintas dėl sandorio dalyko, pagrįstai taikė restituciją (2001 m. CK 1.80, 1.90 straipsnis, 6.323 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 267 straipsnis). Atsakovas neįrodė, kad jis automobilį remontavo. Atsakovas įsigijo automobilį už 5000 Lt ir po dviejų dienų pardavė už 30 850 Lt. Teismai pagrįstai jam priteisė visą sumokėtą atsakovui kainą, nes sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės yra susijusios su šalių turtinės padėties iki sandorio sudarymo atkūrimu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas nesirūpino savo teisių įgyvendinimu: neprašė įtraukti į bylos nagrinėjimą kitų asmenų, nedalyvavo teismo posėdžiuose. Ieškovo nuomone, nėra pagrindo įtraukti į bylos nagrinėjimą VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą, nes pirmą kartą jau su pakeistu numeriu automobilis buvo įregistruotas 1998 m. gruodžio 29 d. Raseinių rajono TAG. 1999 m. balandžio 27 d. pasirašant sutartį S. J. nedalyvavo, todėl pagal šį sandorį teisinių pasekmių jam neatsirastų. Pažymėtina, kad S. J. gyvenamoji vieta nežinoma. Be to, atsakovas turi teisę reikšti ieškinį dėl su S. J. sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

161999 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas G. Ž. pardavė, o ieškovas I. T. už 30 850 Lt nupirko 1994 m. pagamintą automobilį „VW – Caravelle“. 2003 m. sausio 14 d. nustatyta, kad automobilio kėbulo identifikacinis numeris suklastotas, o vėlesnio tyrimo metu nustatyta, kad sandorio dalykas - automobilis - yra pavogtas iš Vokietijos piliečio. Automobilis buvo išreikalautas iš I. T. ir perduotas Vokietijos draudimo kompanijai. Teismai nustatė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas dėl suklydimo - suklysta dėl sandorio dalyko, nes ieškovas nežinojo, jog jam parduodamas vogtas automobilis.

17V. Kasacinio teismo argumentai

18Bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikinami ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nepakankamai atskleistos bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant restitucijos taikymo klausimus, nespręstas procesinės teisės klausimas dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo byloje.

191. Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sandorio teisėtumo.

20Kolegija, spręsdama dėl 1999 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo esmingai suklydus fakto, remiasi teismų, įvertinusių byloje esančius įrodymus, nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

21Byloje nustatyta (šios aplinkybės neginčija nė viena iš bylos šalių), kad ieškovui buvo parduotas vogtas automobilis. Tai, kad ieškovas žinojo ar turėjo žinoti, jog perka vogtą automobilį, pagal byloje pateiktus įrodymus nenustatyta. Taip pat nenustatytos ir CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės. Dėl to logiška ir nereikalinga papildomos argumentacijos teismų išvada, padaryta pagal byloje pateiktus įrodymus, kad ieškovas, sudarydamas ginčijamą pirkimo-pardavimo sandorį, esmingai suklydo dėl sandorio dalyko, nes pirko vogtą, kitam asmeniui priklausantį automobilį. Akivaizdu, jog asmuo, turėdamas informaciją, t. y. žinodamas tikrąją padėtį dėl parduodamo turto, tiksliau - apie tai, jog jam parduodamas turtas, į kurį pretenzijas ateityje gali pareikšti kiti asmenys - teisėti turto savininkai (nagrinėjamo ginčo atveju automobilio „VW – Caravelle“ savininkas, kuris turto valdymą prarado prieš savo valią dėl vagystės), nebūtų sudaręs tokio sandorio (CK 1.90 straipsnio 2, 4 dalys). Tiriant kiekvieno ginčijamo sandorio teisėtumo klausimą, viena esminių nustatinėtinų aplinkybių yra civilinio teisinio santykio dalyvių valia, buvusi sandorio sudarymo metu. Vėliau, po sandorio sudarymo atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindas sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti. Aplinkybė, suformavusi klaidingą ieškovo valios išraišką ir nulėmusi ieškovo esminį suklydimą, sudarant ginčijamą 1999 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sandorį, t. y. aplinkybė, kad sandorio objektas (automobilis) yra vogtas, egzistavo jau sandorio sudarymo metu, tik nebuvo žinoma ieškovui. Taigi tai nėra aplinkybė, atsiradusi po sandorio sudarymo. Kadangi aplinkybė dėl vogto automobilio pardavimo fakto jau egzistavo sandorio sudarymo metu, tai jos vėlesnis paaiškėjimas negali būti pagrindu ją laikyti aplinkybe, atsiradusia po sandorio sudarymo, į kurią, pagal kasatorių, būtina atsižvelgti. Pagal byloje pateiktus įrodymus teismų išvada dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pripažintina teisinga ir pagrįsta.

22Tačiau, kolegija pabrėžia, kad ši išvada daroma sutinkant su bylą nagrinėjusių teismų motyvais dėl sandorio sudarymo esmingai suklydus fakto konstatavimo pagal byloje pateiktus įrodymus, t. y. bylos šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kuriuos vertino bylą nagrinėję teismai. CPK 47 straipsnyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jei bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms, į bylą gali įstoti ne tik savo iniciatyva, bet gali būti įtraukiami taip pat ir teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnis 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nesvarstė, nors, pagal bylos duomenis, tam buvo pagrindas, S. J. įtraukimo dalyvauti byloje klausimo. Iš šio asmens 1999 m. vasario 9 d. atsakovas G. Ž. pirko automobilį, kuris po to ginčijamu sandoriu buvo parduotas ieškovui. Akivaizdu, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos S. J. teisėms ir pareigoms, nes ieškinio patenkinimo atveju yra galimas G. Ž. reikalavimas S. J. . Kartu svarstytini klausimai dėl D. B. ir VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo įtraukimo į bylą, prieš tai išsiaiškinus bylos išsprendimo galimą poveikį šių asmenų teisėms ir pareigoms. Nusprendus įtraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje, nagrinėjant bylą jų paaiškinimai vertintini kaip įrodymų šaltinis, teismui nusprendžiant dėl 1999 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sandorio teisėtumo (CPK 177 straipsnis).

232. Dėl restitucijos, kaip pripažinto negaliojančiu sandorio pasekmės, taikymo.

24Kolegija konstatuoja, kad teismai šioje byloje netinkamai aiškino ir taikė restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas. Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, ar ne, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Nuo to priklauso, kokios aplinkybės turi būti tiriamos. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti teisiniai institutai, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. Restitucijos taikymą nustato CK 6.145 – 6.153 straipsniai, kurių taikymo klausimas nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos - atitinkamas pagerėjimas. Pritaikius restituciją tokia forma, kaip atliko bylą nagrinėję teismai, tokia padėtis ir sukuriama. Ieškovas automobilį „VW – Caravelle“ įsigijo 1999 m. balandžio 27 d. sandoriu, o iš jo automobilis buvo paimtas vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartį. Taigi apie penkerius metus (automobilio faktinio paėmimo iš ieškovo data turi būti patikslinta) automobilis ieškovo buvo valdomas ir naudojamas jo poreikiams tenkinti. Akivaizdu, kad eksploatuojamo (nagrinėjamu atveju - pakankamai ilgą laiką) automobilio išliekamoji vertė mažėja, atitinkamai mažėja ir jo kaina rinkoje. Dėl to neatsižvelgti į šį faktorių ir restitucijos taikymo pagrindu priteisti ieškovui automobilio vertę, buvusią 1999 m. balandžio 27 d. sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, t. y. 30 850 Lt, neatsižvelgiant į jo vertės sumažėjimą dėl pakankamai ilgai trukusios eksploatacijos iki automobilio paėmimo iš ieškovo momento, reikštų, kad ieškovo padėtis nepagrįstai pagerinama, o atsakovo - atitinkamai pabloginama, nes akivaizdu, kad ieškovui kompensuojama didesnė vertė nei automobilis buvo vertas jo paėmimo iš ieškovo metu. Sprendžiant dėl restitucijos taikymo, pagal bylos duomenis, o jų nepakankant - tikimybiniu principu, turi būti nustatyta automobilio vertė jo paėmimo iš ieškovo metu ir turi būti sprendžiamas atitinkamos vertės atlyginimo klausimas.

25Nurodytais argumentais bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikinami ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnis)

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

27Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ieškinio esmė... 5. Ieškovas I. T. prašė teismo pripažinti negaliojančia 1999 m. balandžio 27... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu... 8. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas G. Ž. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių... 11. 1. Teismai netinkamai taikė sandorio, sudaryto dėl suklydimo, pripažinimo... 12. 2. Dėl procesinės teisės normų taikymo. Atsakovo teigimu, jis automobilį... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas I. T. prašo kasacinį skundą... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės... 16. 1999 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas G. Ž. pardavė,... 17. V. Kasacinio teismo argumentai... 18. Bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikinami ir byla... 19. 1. Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sandorio teisėtumo.... 20. Kolegija, spręsdama dėl 1999 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sandorio... 21. Byloje nustatyta (šios aplinkybės neginčija nė viena iš bylos šalių),... 22. Tačiau, kolegija pabrėžia, kad ši išvada daroma sutinkant su bylą... 23. 2. Dėl restitucijos, kaip pripažinto negaliojančiu sandorio pasekmės,... 24. Kolegija konstatuoja, kad teismai šioje byloje netinkamai aiškino ir taikė... 25. Nurodytais argumentais bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...