Byla 2A-1386-603/2014
Dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-09-28 sprendimu priteistą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams I. L. ir L. L. išlaikymo dydį ir nustatyti, kad atsakovas moka nepilnamečiams vaikams I. L. ir L. L. išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis 412 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovė prašė teismą viršyti pareikštus reikalavimus ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams I. L. ir L. L. išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis 500 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė taip pat prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-14 sprendimu nustatytą atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų I. L. ir L. L. bendravimo tvarką ir nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendraus pagal laisvą bendravimo grafiką.

4Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu pakeisti bendravimo su vaikais tvarką, tačiau nesutiko su ieškovės reikalavimu padidinti nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą yra susijęs su tuo, jog ji sužinojo, kad atsakovas pakeitė darbą ir gauna didesnį atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė reikalavimą padidinti vaikams priteistą išlaikymą kelia vedina tik merkantilinių, materialinių (finansinių) išskaičiavimų ir ypatingai asmeninio keršto dėl visai neseniai (2012-09-28) atsakovo laimėtos bylos apeliacinės instancijos teisme, kuriame teisėjų kolegija panaikino apylinkės teismo sprendimą vienoje dalyje ir priėmė atsakovui palankų sprendimą- sumažino vaikų išlaikymo dydį iki 300 Lt kiekvienam vaikui. Mano, kad dėl padidėjusio atsakovo darbo užmokesčio vaikų poreikiai nepadidėjo, o atsakovo teikiamo išlaikymo po 300 Lt kiekvienam vaikui pakanka jų būtiniems poreikiams patenkinti. Nurodo, kad po 2012-09-28 jo išlaikytinių skaičius nepasikeitė, jis neįgijo jokio turto, o savo prievolę teikti vaikams išlaikymą sąžiningai vykdė.

5Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad skyriaus nuomone, ieškinys dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo nepažeidžia vaikų interesų. Ieškovės prašomo išlaikymo dydis yra mažesnis nei nustatytas orientacinis kriterijus, o atsižvelgiant į tai, kad vaikai lanko papildomus užsiėmimus, turi sveikatos problemų, toks išlaikymo dydis gali neužtikrinti būtinų vaikų poreikių tenkinimo. Skyriaus manymu, atsakovo prašomas palikti 300 Lt dydžio išlaikymas neatitinka galiojančių įstatymų, neatitinka vaikų interesų ir negali būti toleruojamas.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-04 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012-09-28 sprendimu priteisto iš E. L. teikiamo nepilnamečiams vaikams I. L. ir L. L. išlaikymo dydį, ir nustatė, kad atsakovas E. L. išlaikymą nepilnamečiams I. L., gim. ( - ), ir L. L., gim. ( - ), teikia kas mėnesį mokamomis periodinėmis 412 Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-03-08) iki I. L. ir L. L. pilnametystės. Taip pat pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-14 sprendimu nustatytą atsakovo E. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ir nustatė, kad atsakovas E. L. bendrauja su nepilnamečiais vaikais I. L. ir L. L. pagal laisvą bendravimo grafiką, atsižvelgdamas į prioritetinius vaikų interesus.

7Teismas vertino, kad po Vilniaus apygardos teismo 2012-09-28 sprendimo, kai buvo sumažintas atsakovo teikiamo išlaikymo dydis, praėjo šiek tiek daugiau nei vieneri metai, tačiau byloje nustatytos aplinkybės teismui duoda pagrindą spręsti, kad vaikų poreikiai ir per šį laikotarpį žymiai išaugo. Jų išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia vis didesnių lėšų nei buvo numatyta 2012 metų rugsėjo mėnesį. Teismas nustatė, kad nepilnametis I. L. mokosi Vilniaus Užupio gimnazijoje, nepilnametis L. L. mokosi Vilniaus Šviesos pradinėje mokykloje. Abu vaikai yra sergantys bronchine astma (pridedami išrašai iš poliklinikos, kuriuose nurodytas ligos kodas), vaikai yra alergiški, todėl jiems reikalinga geresnė priežiūra, reikalingi papildomi vitaminai. Vaikai dažniau serga peršalimo ligomis, todėl nemaža išlaidų dalį sudaro išlaidos vaistams. Vaikams reikalingi šiltesni, geresnės kokybės, be sintetinių priedų drabužiai, kurie taip pat kainuoja brangiau, taip pat būtina pirkti geresnės kokybės (nealergizuojančias) skalbimo priemones vaikų rūbams išskalbti. Nemažą išlaidų dalį sudaro ir mokyklinių prekių vaikams įsigijimas, ypač didelės jos buvo rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais, kai teko ieškovei abiem vaikams pirkti mokyklines uniformas, kuprines, pratybas ir kitas būtinas mokyklai priemones, be to, ir visus metus šios išlaidos taip pat yra nemažos, nes mokyklines prekes vaikams tenka pirkti nuolat. Ieškovė nurodė, kad vaikams būtina lankyti baseiną, be to, bent kartą metuose dėl bronchinės astmos ir alergijos jiems rekomenduojama apsilankyti druskų kambaryje, o tai irgi reikalauja papildomų išlaidų. Augant vaikams, didėja ir jų poreikiai, vaikai turi gabumų, kuriuos norėtų ir galėtų lavinti, todėl jiems turi būti suteikta galimybė juos vystyti. Vyresnysis šalių sūnus I. sportuoja, daug metų lankė plaukimą ir šuolius į vandenį, kur jam puikiai sekėsi, dalyvaudavo varžybose ir užimdavo prizines vietas. Šiuo metu, pakilus mokesčiams už baseiną, vaikui yra per brangu lankyti baseiną, mokestis už baseiną siekia net 180 Lt per mėnesį. Nepilnametis šalių sūnus I. lanko Vilniaus regbio akademiją ir žaidžia regbį, treniruotės kainuoja 50 Lt per mėnesį, taip pat perkama speciali sportinė apranga, avalynė, apsaugos, patiriamos išlaidos išvykų į varžybas metu. Keturis kartus per mėnesį regbio treniruotės vyksta baseine, todėl prisideda dar papildoma 40 Lt suma. Kiekvienais metais bent jau kartą per metus vaikas kartu su kitais sportininkais vyksta į turnyrus užsienyje. Lankant sporto mokyklą tokios išvykos yra būtinos, sūnus vyko į turnyrą Olandijoje (kelionės kaina 220 Lt, ir buvo patirtos papildomos kelionės išlaidos). Taip pat vasaros metu yra organizuojamos regbio stovyklos, kurios kainuoja apie 300-400 Lt. Jaunesnysis šalių sūnus L. vasarą vyko į skautų stovyklą, šios išlaidos sudarė 300 Lt. Sūnus L. yra gabus šokiui ir muzikai, todėl nuo 2010 metų Vilniaus mokytojų namuose lanko etnografinį ansamblį ,,Reketukas“, už kurį kas mėnesį reikia mokėti 40 Lt, be to, perkami (atnaujinami) tautiniai drabužiai, kurie yra brangūs, taip pat vaikai dalyvauja įvairiuose koncertuose, konkursuose. L. taip pat lanko „Šokio harmoniją“, kurioje šoka gatvės šokius. Šis būrelis kainuoja 85 Lt. Trečius metus L. lanko Lietuvos skautų sueigas, kur metų mokestis yra 50 Lt, bet papildomų išlaidų reikalauja įvairios išvykos, sueigos, stovyklos. Abu vaikai mokosi mokykloje, valgo pietus mokykloje, tai kainuoja maždaug apie 10-14 Lt abiem vaikams. Kiekvieną mėnesį papildomi transporto bilietai (20 Lt kiekvienam vaikui). Jaunesnysis šalių sūnus L. į būrelius du kartus per savaitę vežamas automobiliu, todėl susidaro nemažos išlaidos už kurą. Vyresnysis šalių sūnus I. ketvirtadieniais parvežamas iš baseino, nes užsiėmimai baigiasi 22 val. (jie vyksta ( - ) g.). Vaikai naudojasi mobiliaisiais telefonais, šių išlaidų suma per mėnesį yra po 10 Lt kiekvienam vaikui. Vyresniajam sūnui I. sunkiai sekasi matematika, todėl jis papildomai mokėsi pas mokytoją du kartus per savaitę (vienos pamokos kaina- 25 Lt). Per mėnesį tai kainavo apie 200-250 Lt. Abudu vaikai yra tokio amžiaus, kai greitai auga, todėl tenka pirkti sezoninius drabužius. Kaip minėta, dėl sveikatos būklės jiems reikia pirkti šiltesnius, geresnės kokybės drabužius, kuriuose būtų kuo mažiau sintetinių priedų, šiltesnę ir patogesnę avalynę. Kadangi vyresnysis sūnus I. sportuoja, yra apdraustas, šios išlaidos sudaro per metus 120 Lt. Pažymi, kad vaikams reikia ne tik maisto, vaistų ir drabužių, jie taip pat turėtų nueiti į filmą, pažiūrėti spektaklį, susitikti su draugais. Tačiau kaip teigia ieškovė, pramogoms yra skiriama tik labai menka pinigų dalis, nes tokioms išlaidoms jų tiesiog nebelieka.

8Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad per aptariamą laikotarpį išaugo būsto mokesčių, maisto produktų, paslaugų, drabužių, avalynės ir kt. kainos. Vaikams būtina suteikti tinkamas sąlygas vystytis, socializuotis ir lavintis, bei tenkinti jų protingus poreikius. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas šiuo metu prie nepilnamečių I. ir L. išlaikymo prisideda, mokėdamas teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Tačiau didesnę dalį vaikų išlaikymo išlaidų patiria jų motina ieškovė V. L.. Nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais sūnumis I. ir L., sutuoktiniu R. L. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute ( - ), šiuo metu dirba ( - ) vidurinėje mokykloje, gauna 1948 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovė moka Danske bankui kredito grąžinimo įmokas, nors šį kreditą pagal Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 14 sąlygą turi dengti atsakovas. Ieškovė teigia, kad šį atsakovo įsipareigojimą bankui vykdo todėl, kad priešingu atveju bankas nukreiptų išieškojimą į butą, kuris yra vienintelė jos ir dviejų vaikų gyvenamoji vieta. Šios išlaidos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 300 Lt. Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-07-02 išrašų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise taip pat turi 0.0643 ha žemės sklypą ( - ), o jai nuosavybės teise priklausantis butas ( - ), yra apsunkintas hipoteka. VĮ Regitra duomenimis ieškovė neturi transporto priemonių.

9Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos pažymos apie atsakovo įdarbinimus už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2013-07-31 seka, kad atsakovas nuo 2011-10-24 iki 2012-09-28 dirbo UAB „Integralis“, o nuo 2012-08-01 iki šiol dirba UAB Maxima, LT; ir jo draudžiamosios pajamos šiuo metu per mėnesį siekia vidutiniškai 3560 Lt. Iš byloje taip pat pateiktos pažymos apie atsakovo darbo užmokestį matyti, kad jis dirba UAB Maxima, LT mėnesinis darbo užmokestis po mokesčių siekia 2211,70 Lt. Duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovui uždirbti nuolatines ir didesnes pajamas, byloje negauta. Teismas sprendė, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus, turėdamas net kelias paklausias profesijas, yra pajėgus dirbti ir gauti iš darbo santykių nuolatines pajamas, kurios užtikrintų jo nepilnamečių vaikų ir jo paties būtiniausius poreikius. Atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų I. L. ir L. L. amžių (I. 16 metų, o L. 9 metai), tėvų turimą išlaikytinių skaičių (ieškovė turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, o atsakovas – keturis vaikus), į teismų formuojamą praktiką, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju būtiniems minimaliems šalių nepilnamečių vaikų I. L. ir L. L. poreikiams užtikrinti ieškovas turi skirti kas mėnesį ieškovės prašomo dydžio išlaikymą po 412 Lt. Nustatydamas teiktino išlaikymo dydį, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas su sūnumis I. ir L. pastoviai nebendrauja, jų susitikimai yra nedažni, tokiu būdu atsakovas nepatiria jokių papildomų išlaidų. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo teikiamas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui neatitinka įstatymų, teisminės praktikos reikalavimų, o taip pat ir neatitinka vaikų I. L. ir L. L. interesų. Įvertinus byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą apie vaikų specialiuosius ir bendruosius poreikius bei patiriamas ryšium su tuo išlaidas, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu pagrindinė I. L. ir L. L. išlaikymo našta tenka ieškovei, kas neatitinka teisingumo bei protingumo principų. Todėl teismas tenkino ieškovės pradiniu ieškiniu suformuluotą reikalavimą dėl priteistino išlaikymo dydžio ir netenkino ieškovės atstovės prašymo viršyti pareikštus reikalavimus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi pareigą taip pat išlaikyti ir kitus du materialinės paramos reikalingus vaikus. Iš VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2012-03-23 išrašo bei VĮ Regitra duomenų matyti, kad atsakovo vardu nėra įregistruota nei nekilnojamųjų, nei kilnojamųjų daiktų, atsakovas nuosavo būsto neturi, jį nuomoja. Įvertinęs šiuos bylos duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog atsakovas gali būti atleistas nuo pareigas teikti nepilnamečiams I. ir L. jų minimalius poreikius atitinkantį išlaikymą. Iš liudytojos D. R. B. paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas teikia tam tikras mokamas paslaugas, taisydamas kompiuterius. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad dėl išaugusių šalių nepilnamečių vaikų poreikių bei pasikeitusios atsakovo turtinės padėties, kadangi jis bylos nagrinėjimo dienai gauna didesnes pajamas, nei prieš metus laiko, būtina pakeisti priteisto nepilnamečiams vaikams I. ir L. L. išlaikymo dydį.

10Atsakovas E. L. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė kėlė nepagrįstus finansinius reikalavimus ir išgalvotais bei melagingais motyvais ir tik todėl, kad sužinojo, kad atsakovo šiek tiek padidėjo pajamos. Taip pat nurodo, kad teismas sprendime rėmėsi melagingais liudytojos parodymais, nebuvo kreipta dėmesio į atsakovo paaiškinimus ir atsakymus į klausimus. Nurodo, kad vaikai ir anksčiau lankė būrelius, ir jie sirgdavo, lankė papildomus mokymus ir kt. Atsakovo pajamos nepadidėjo tiek žymiai, kad būtų galima didinti vaikų išlaikymo sumą, kadangi CK nustato vienodą sumą visiems vaikams - atsakovas turi keturis vaikus, todėl padidinus sumą dviems vaikams, reikėtų padidinti ir kitiems vaikams, bet tam neužtenka atsakovo gaunamų pajamų. Tai būtų nesąžininga kitų atsakovo vaikų atžvilgiu, kurie net negali tenkintis tokiomis galimybėmis (būreliais, baseinu, kelionėmis į užsienį ir pan.). todėl ieškovės yra nepagrįsti teiginiai ir finansiniai reikalavimai yra neteisėti, neteisingi ir atmestini.

11Nurodo, kad ieškovės didesnioji finansinių išlaidų dalis grindžiama vienkartiniais didesnės vertės pirkiniais (pasiruošimas mokslo metams, atskirų drabužių pirkimas, vienetinė kelionė į užsienį ir pan.), nors teigiama, kad tai ,,nuolatinės išlaidos“. Be to, pridedamos bendros buto išlaidos, nors pati ieškovė ten gyvena su vyru, kuris dirba ir lyg turėtų dalintis buto išlaikymo išlaidomis.

12Teigia, kad vaikų motina - ieškovė draudžia atsakovui susitikinėti su vaikais, nustatinėja juos prieš atsakovą. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad motina neleidžia bendrauti su vaikais, ir sprendimas yra grindžiamas melagingais ieškovės teiginiais, kad neva atsakovas nepatiria papildomų išlaidų, nes nebendrauja su vaikais. Taip pat, nors teismas sprendime pažymi, kad ieškovei atsakovas paliko butą, sodybinį sklypą su namu, už kurį atsakovas nepareikalavo jokios kompensacijos (o tai yra pagalba turtu), tačiau tai neįtakojo teismo sprendimo.

13Ieškovė V. L. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sumažintas išlaikymas po 300 Lt kiekvienam vaikui visiškai neatitinka vaikų poreikių ir įstatymų numatyto rekomenduotino išlaikymo dydžio. Nuo 2012 m. atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo, tuo tarpu ieškovės pajamos sumažėjo 100 Lt ir šiuo metu ieškovė gauna 1850 Lt. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis nėra vienintelis pajamų šaltinis, jis turi ir kitų papildomų pajamų – laisvu po darbo laiku jis remontuoja kompiuterius. Apeliantas nevykdo ir kito savo įsipareigojimo – nemoka kredito Danske Bank, kuris pagal 2009-10-19 teismo sprendimą yra paliktas vykdyti E. L.. Kadangi šis butas, už kurį turi būti mokamas kreditas, yra vienintelė ieškovės ir dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ieškovė, bijodama prarasti gyvenamąjį būstą, kiekvieną mėnesį moka po 300 Lt už jį. Mano, kad vaikų skaičius neatleidžia tėvo nuo pareigos juos išlaikyti – jis turėtų galvoti ir apie tai, kaip užtikrinti ne tik būtinuosius vaikų poreikius.

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 2009-10-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų I. L., gim. ( - ), ir L. L., gim. ( - ), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, o atsakovas vaikų išlaikymui įsipareigojo mokėti po 500 Lt periodinių išmokų per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Po minėto teismo sprendimo atsakovas E. L. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-14 sprendimu jo ieškinys buvo atmestas bei teismo sprendimu buvo nustatyta atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų I. L. ir L. L. bendravimo tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2012-09-28 procesiniu sprendimu buvo panaikinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-14 sprendimo dalis, kuria buvo atmestas E. L. reikalavimas sumažinti priteisto išlaikymo dydį ir buvo sumažintas E. L. teikiamo nepilnamečiams vaikams I. L. ir L. L. išlaikymo dydis iki 300 Lt kiekvienam vaikui, kita teismo sprendimo dalis buvo palikta nepakeista.

16CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Todėl pripažįstamas nepagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad tik esminis šalių turtinės padėties pasikeitimas, kurio teismas šioje byloje nenustatė, galėtų būti pagrindu padidinti priteistą išlaikymą. Vaiko poreikių realus padidėjimas taip pat gali būti pagrindas priteistam išlaikymui padidinti.

17Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

18Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

19Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1000 Lt. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo vaikų poreikiams užtikrinti reikia mažesnės nei kiekvienam po 1000 Lt sumos, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės ir teismo nurodytus vaikų poreikius ir jam tenkinti reikalingas lėšas. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių vaikų poreikiams tenkinti reikalinga kiekvienam vaikui po 1000 Lt suma.

20Nepilnamečių vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina ieškovė. Atsakovo paaiškinimai apie tai, kad ieškovė neleidžia matytis ir bendrauti su vaikais, negali būti argumentu sprendžiant dėl nuolatinio didesnio išlaikymo nei nustatyta teismo skundžiamo teismo sprendimu mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos tokį išlaikymą teikti. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį: jų gaunamas pajamas, turimą turtą, taip pat įvertino ir išlaidas. Atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžiaus pasikeitusius poreikius, t. y. kad L. L. ir I. L. yra mokyklinio amžiaus, jie turi specialių poreikių - abu serga bronchine asma, be to, lanko plaukimo pamokas, etnografinius ir muzikos užsiėmimus bei regbio mokyklas, dalyvauja koncertuose bei sporto varžybose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje; vaikai dalyvauja stovyklose, kas sudaro reikšmingą vaikų išlaikymui skirtų lėšų dalį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismo sprendime numatyta 300 Lt kas mėnesį išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra akivaizdžiai per maža, o ieškovė neturi galimybių teikti žymiai didesnio išlaikymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog po Vilniaus apygardos teismo 2012-09-28 sprendimo, kuriuo buvo sumažintas atsakovo teikiamo išlaikymo dydis, praėjo šiek tiek daugiau nei vieneri metai, tačiau byloje nustatytos aplinkybės teismui sudarė pagrindą spręsti, kad nepilnamečių vaikų poreikiai ir per šį laikotarpį žymiai išaugo, jų išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia vis didesnių lėšų nei buvo numatyta 2012 metų rugsėjo mėnesį. Be to, teisėjų kolegijos išreikalauti įrodymai patvirtina, jog atsakovas E. L. nuo 2012-08-01 iki 2013-09-27 dirbo Maxima LT, UAB X191 IT verslo programų aptarnavimo skyriuje Informacinių technologijų verslo programų aptarnavimo konsultantu, ir E. L. darbo sutartis nutraukta jo paties pareiškimu pagal DK 127 str. 1 d., kas sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas savo valia iš esmės pablogino turtinę padėtį. Sodros duomenys patvirtina, kad atsakovas E. L. nuo 2013-10-01 iki 2014-01-29 dirbo UAB ,,Addendum Solutions“, o nuo 2014-03-03 dirba UAB ,,DS SMITH PACKAGING LITHUANIA“. Todėl atsakovo pateikta į bylą Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2014-02-05 pažyma dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose iš esmės neturi jokios teisinės reikšmės, kai byloje yra duomenys, jog atsakovas pats savo valia pablogino turtinę padėtį pateikdamas pareiškimą atleisti iš darbo, tuo labiau esant rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems atsakovo darbinę veiklą kitose bendrovėse (b. l. 176 - 180).

21Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

22Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl išlaikymo padidinimo nepilnamečiams vaikams, priteisiant iš atsakovo po 412 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo padidinimo paliktinas galioti nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 329, 330 str.). Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniu skundu nors ir prašo panaikinti visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimą, tačiau nenurodo nė vieno argumento dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria buvo pakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-14 sprendimu nustatyta atsakovo E. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir buvo nustatyta, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais I. L. ir L. L. pagal laisvą bendravimo grafiką, atsižvelgdamas į prioritetinius vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taip pat spręsti klausimo dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo paliktinas galioti nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 329, 330 str.).

23Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 4. Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu pakeisti bendravimo su vaikais... 5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-04 sprendimu ieškinį tenkino... 7. Teismas vertino, kad po Vilniaus apygardos teismo 2012-09-28 sprendimo, kai... 8. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad per aptariamą laikotarpį išaugo... 9. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos pažymos apie atsakovo... 10. Atsakovas E. L. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto... 11. Nurodo, kad ieškovės didesnioji finansinių išlaidų dalis grindžiama... 12. Teigia, kad vaikų motina - ieškovė draudžia atsakovui susitikinėti su... 13. Ieškovė V. L. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai... 16. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto... 17. Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti... 18. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi... 19. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko... 20. Nepilnamečių vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai,... 21. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo... 22. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio... 23. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti...