Byla 2-180/2011
Dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria išspręstas žemės ūkio bendrovės „Delikatesas“ finansinio reikalavimo ginčijamos dalies patvirtinimo klausimas, uždarosios akcinės bendrovės „Derijus“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės „Delikatesas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria išspręstas žemės ūkio bendrovės „Delikatesas“ finansinio reikalavimo ginčijamos dalies patvirtinimo klausimas, uždarosios akcinės bendrovės „Derijus“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „Derijus“ iškėlė bankroto bylą.

4Kreditorius ŽŪB „Delikatesas“ kreipėsi į BUAB „Derijus“ bankroto administratorių, prašydamas įtraukti bendrovę į BUAB „Derijus“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti ŽŪB „Delikatesas“ 391299,48 Lt kreditorinį reikalavimą. Kreditorius nurodė, kad 2006 m. gegužės 2 d. su UAB „Derijus“ sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 343. Pagal minėtą sutartį bei pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, atskaičiavus atliktus mokėjimus ir įskaitymus, skolininko skola kreditoriui už įsigytas prekes iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos sudarė 355386,31 Lt. 2006 m. gegužės 2 d. sutarties 4.3. punkte buvo sutarta, kad pirkėjui laiku nesumokėjus už produkciją, jis pardavėjui moka 0,2% delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. BUAB „Derijus“ mokėtini delspinigiai kreditoriui už įsiskolinimus iki 2010 m. kovo 25 d. sudarė 35913,17 Lt.

5BUAB „Derijus“ administratorius sutiko, kad pagrindinė skola yra 355386,32 Lt, tačiau nesutiko su delspinigių dydžiu. Administratoriaus teigimu, 0,2 proc. dydžio už kiekvieną dieną delspinigiai yra neprotingai dideli. Administratorius sutiko, kad būtų patvirtinti 0,02 proc. delspinigiai, tai yra 3591,32 Lt, o likusios dalies delspinigių prašė netvirtinti

6Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtino ŽŪB „Delikatesas“ 358977,63 Lt finansinį reikalavimą, o ginčijamos delspinigių dalies (32321,85 Lt) pagrįstumo klausimą sprendė 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, kuria nutarė ginčijamos delspinigių dalies (32321,85) netvirtinti. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos ir kad tokio dydžio delspinigiai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Derijus“ yra bankrutuojanti įmonė, protingo dydžio netesybomis šiuo atveju laikė 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, kurie jau yra patvirtinti Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi. Teismas sutiko su BUAB „Derijus“ administratoriaus prieštaravimuose išdėstytais motyvais, kad patvirtinus didesnę sumą, gali būti pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai.

7Atskiruoju skundu ieškovas ŽŪB „Delikatesas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir pripažinti 35913.17 Lt delspinigių dydį pagrįstu. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

81. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 suformavo praktiką dėl netesybų dydžio, todėl sutartyje nustatyti 0,2 proc. delspinigiai laikytini iš anksto nustatytais ŽŪB „Delikatesas“ nuostoliais, kurie turi būti atlyginti ir kreditoriui įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio papildomai nereikia. Teismas ex officio dešimt kartų sumažindamas sutartines netesybas neteisingai įvertino nusistovėjusią teismų praktiką bei materialiąsias teisės normas.

92. Teismas sumažindamas sutartines netesybas iki atitinkančias minimalius įstatyminius nuostolius, nepateikė jokių argumentų, nevertino ir neatsižvelgė į prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, sutartinių santykių pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.

103. Sutartyje nustatytas delspinigių dydis apibrėžia šalių atsakomybės dydį, todėl jis negali būti mažinamas, nes kitu atveju būtų pažeidžiamas sutarties laisvės principas, sutarties šalių lygybės principas, sutarties šalių interesų pusiausvyra bei bendrieji civilinės teisės principai.

114. Aplinkybė, kad patvirtinus didesnę sumą padidės ŽŪB „Delikatesas“ kreditorinis reikalavimas, negali būti priežastis atsisakyti tvirtinti pagrįstą delspinigių dydį, nes tai niekaip nepažeidžia kitų kreditorių interesų.

12Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Derijus“ administratoriaus „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgaliotas asmuo K. S. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą, ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas reikalaudamas sutartinių delspinigių už įsiskolinimą nei bankroto administratoriui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, kad dėl atsakovo vėlavimo sumokėti yra patyręs realių faktinių, o ne tik sutartinių nuostolių.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančiai įmonei pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

15Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. gegužės 2 d. ŽŪB „Delikatesas“ su UAB „Derijus“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 343, kurios 4.3. punkte buvo sutarta, kad pirkėjui laiku nesumokėjus už produkciją, jis pardavėjui moka 0,2% delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Pagal minėtą sutartį bei pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, skolininko skola kreditoriui už įsigytas prekes iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos sudarė 355386,31 Lt. Dėl šios sumos tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios įmonės ginčo nekyla, tačiau ginčas kyla dėl delspinigių dydžio. Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtino ŽŪB „Delikatesas“ 358977,63 Lt finansinį reikalavimą pagal bankroto administratoriaus prašymą t.y. 355386,31 Lt skola ir 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigiai, kas sudaro 3591,32 Lt. Su šiuo finansinio reikalavimo patvirtintu dydžiu nesutinka kreditorius ŽŪB „Delikatesas“ ir reikalauja, kad būtų priteisti delspinigiai, kurie buvo numatyti sutartyje, t.y. 0.2 proc., kas sudaro 35913.17 Lt.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

17Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Tiek pagal ĮBĮ, tiek pagal teismų praktiką, nagrinėdamas bankroto bylas, teismas privalo veikti aktyviai. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, o tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose. Teismo pareiga yra užtikrinti viešo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti viešąjį interesą. Iškėlus bankroto bylą įmonei, kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka iš įmonės turto, todėl svarbu, kad, inicijavus bankroto bylos iškėlimą atsakovui, jo turimo turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų. Siekdamas užtikrinti tokią padėtį bei sudaryti sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sumažinti delspinigių sumą. Įvertinus visas svarbias šioje byloje aplinkybes, t. y., kad egzistuoja viešasis interesas, prašomos priteisti netesybos kolegijos nuomone vertintinos kaip neprotingai didelės, nes sudaro net 73 proc. metinių palūkanų, tokiu būdu gali būti pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai bei remiantis protingumo principu, laiko kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl netesybų mažinimo. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kreditorius prašė priteisti iš sutartinę prievolę pažeidusio atsakovo tik netesybas ir nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl ir neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių dydžio. Kreditorius, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, galėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau to nepadarė.

19Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

21Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „Derijus“... 4. Kreditorius ŽŪB „Delikatesas“ kreipėsi į BUAB „Derijus“ bankroto... 5. BUAB „Derijus“ administratorius sutiko, kad pagrindinė skola yra 355386,32... 6. Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtino ŽŪB... 7. Atskiruoju skundu ieškovas ŽŪB „Delikatesas“ prašo panaikinti Kauno... 8. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje... 9. 2. Teismas sumažindamas sutartines netesybas iki atitinkančias minimalius... 10. 3. Sutartyje nustatytas delspinigių dydis apibrėžia šalių atsakomybės... 11. 4. Aplinkybė, kad patvirtinus didesnę sumą padidės ŽŪB „Delikatesas“... 12. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Derijus“ administratoriaus... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančiai įmonei pareikštų kreditorinių... 15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. gegužės 2 d. ŽŪB... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro... 17. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad netesybų dydis turi... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos esmė – bankrutuojančios... 19. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą....