Byla 2-45-239/2017
Dėl netinkamos sutarties vykdymo ir nuostolių atlyginimo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,

2sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,

3dalyvaujant ieškovams A. Ž., S. Ž.,

4ieškovų atstovui advokatui Igoriui Manzurovui,

5atsakovo UAB „Sigmista“ atstovams: Sigitui Stasiūnui, advokato padėjėjui Povilui Dubininui, ,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Ž. ir S. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Sigmista” dėl netinkamos sutarties vykdymo ir nuostolių atlyginimo,

Nustatė

7A. Ž. ir S. Ž. pateikė teismui ieškinį, kuriuo, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovo UAB „Sigmista” 6543,96Eur dydžio žalą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovai ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jie 2010-09-16 pirkimo pardavimo sutarties Nr. JK-3475 ir priėmimo-perdavimo akto Nr. JK-3476 pagrindu įgijo bendrojon jungtinėn nuosavybėn žemės sklypą, miškų ūkio paskirties, unikalus Nr. ( - ), 3,1500 ha ploto, ( - ). Atsakovo ir miškininko specialisto R. K. įkalbėti ieškovai sutiko, kad jiems priklausančiame žemės sklype (kv.50, skl. 8, plotas 1,80 ha, skl.. 9, plotas 1,20 ha) būtų atliktas einamasis kirtimas, kurio metu būtų iškirsta ne daugiau kaip 180 ktm likvidinio medienos tūrio. Tuo tikslu miškininkas specialistas R. K. įsipareigojo paruošti kirtimui reikalingus dokumentus (projektą). 2014-07-21 R. K. sudarė tarpinio naudojimo kirtimo brėžinius, kuriuose numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris jau siekė 265 ktm(722 medžiai) ir šiuos dokumentus pateikė Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritoriniam poskyriui. R. K. paruošti dokumentai, t. y. tarpinio naudojimo kirtimo brėžiniai ieškovams susipažinimui pateikti nebuvo, jiems buvo įteiktas tik Pranešimas apie ketinimus kirsti mišką, kurį 2014-07-29 ieškovai pateikė Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritoriniam poskyriui. Miško kirtimo darbams atlikti 2014-07-29 su atsakovu jo iniciatyva buvo sudaryta stataus miško pirkimo sutartis Nr.20140729-2 (toliau- Sutartis). Sutartyje buvo nurodyta, kad pardavėjas parduoda pirkėjui pušies medieną stačiu mišku pagal 2014-07-21 pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Nr. V 240518. Atsakovas, sudaręs sutartį iš karto, t. y. sutarties pasirašymo dieną (2014-07-29) su ieškovais atsiskaitė, tačiau apie kirtimo pabaigą ieškovus neinformavo bei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu iškirstos medienos ieškovams neperdavė. Šiame miško plote ieškovams priklausančių statinių nėra, todėl miško kirtimo darbų kontroliuoti nebuvo galimybės. Kadangi ieškovai nėra miškininkai-specialistai, užsukus į mišką 2014 m. rudenį jie negalėjo objektyviai įvertinti iškirstos medienos tūrio ir iš karto kreiptis į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tuo labiau, kad atsakovas neinformavo nei apie kirtimo pradžią nei apie jo pabaigą. Remiantis Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje (www.amvmt.lt) skelbiama informacija, kai po miškų inventorizacijos buvo vykdyti kirtimai, miško savininkai privalo atnaujinti duomenis miškų valstybės kadastre. Tačiau apie tai ieškovai sužinojo tik kreipiantis dėl pažymos apie jų medynų vidutinę rinkos vertę, supratę esantys apgauti. 2016-04-27 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos specialistai atliko iškirstų medžių kiekio ir tūrio pagal miško masyve išlikusius kelmus po jo kirtimo skaičiavimus. Paaiškėjo, kad miško iškirsta daugiau nei turėjo būti iškirsta, t. y. iškirsti 1074 medžiai, o sutartimi buvo sutarta tik dėl 722 medžių kirtimo. Atsakovas netinkamai vykdė pasirašytą sutartį ir išsikirto bei pasisavino žymiai daugiau medžių, dėl ko ieškovams padarė nuostolių. Ieškovai 2016-05-26 išsiuntė atsakovui pretenziją dėl šio fakto, tačiau iš atsakovo buvo gautas atsakymas, kad jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė pagal sutartį ir daugiau nei nurodyta sutartyje medžių neiškirto, o kas papildomai be jų iškirto kitus medžius- nežino. Ieškovai teismo posėdžio metu tikslindami ieškininius reikalavimus nurodė, kad likvidinės medienos ieškovams priklausančiame miško žemės sklype iškirsta medienos 342,616 tūris, ktm. Pagal Sutartį, sudarytą su atsakovu buvo numatyta iškirsti 265 kubinių metrų medienos. Tokiu būdu, atsakovas pasisavino 77,616 kubinius metrus ieškovams priklausančios medienos (342,616 - 265 = 77,616). Sutinkamai su viešai skelbiama internetiniuose tinklalapiuose informacija apie medienos kainas (2016-06-27 įsakymas Nr.1-66 VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos urėdo) tokios medienos kaina su PVM kubinis metras sudaro 60 Eur. Tokiu būdu, neteisėtai iškirstos ir pasisavintos medienos kaina sudaro 4656,96 Eur (77,616 x 60 = 4656,96). Remiantis Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje pateikta informacija kasmet Lietuvos miškuose priauga vidutiniškai 7, 8±0,1 m3/ha medienos. Didžiausiu medžių stiebų tūrio prieaugiu pasižymi drebulės (9,0 m3/ha), pušies (8,4 m3/ha) ir juodalksnio (8,5 m3/ha) medynai (inventorizacijos rezultatai ir jų analizė ages/Veikla/NMI/leidiniai/NMI%202008/8%201932_lt.pdfInven). Atsižvelgiant į tai, kad per einamąjį kirtimą 3 ha miško plote galėjo būti iškirsta ne daugiau kaip 180 m3/ha, o buvo iškirsta 342,616 m3/ha(342,616-180=162.616 m3), kas sudaro 48% (162.616:342.616=0.48), tai nuo kirtimo datos, t.y., 2014-09-01 iki dabar nuo neteisėtai iškirstos miško dalies ieškovai neteko prieaugio 24,192 tūrio, ktm (8,43/ha ×3 ha×48%×2,6(2 m. 6 mėn.) = 31,45) Šis prieaugis pinigine išraišką sudarytų 1887 Eur (31,45 × 60 =1887). Tokiu būdu, ieškinio suma sudaro 6543,96 Eur (77,616 ×60 +1887 =6543,96), kurią prašo priteisti iš atsakovo. Būtent, tokio dydžio žalą patyrė ieškovai dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo ir medienos pasisavinimo, nes daugiau niekas kitas jokių kirtimų ieškovams priklausančiame miško masyve nevykdė.

9Atsakovas atsiliepime ir jo atstovai teismo posėdžio metu su pareikštu ieškovų ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų atsakovo naudai patirtas išlaidas advokato pagalbai bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m liepos mėn. atsakovas su ieškovais sutarė atlikti einamąjį miško kirtimą ieškovams priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) m.u.: kadastrinis Nr. ( - ), ir įsigyti nukirstą pušies medieną stačiu mišku. Susitarus dėl 265 ktm tūrio miško einamojo kirtimo, miško ūkio kvalifikaciją turintis specialistas R. K. įvertino miško sklypą, paruošė miško kirtimo projektą, sudavė miško kirtimo brėžinius, pažymėjo kirstinus medžius bei atliko kitus reikalingus veiksmus tinkamam miško kirtimui įvykdyti. 2014 m. liepos 21 d., parengus Ieškovams priklausančio miško kirtimo planą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-07-12 iki 2015-10-03) 34 punktu. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontroles skyriui buvo pateiktas ieškovų pasirašytas nustatytos formos pranešimas apie ketinimus kirsti mišką Nr. V240518. Pranešime nurodoma, kad ieškovams priklausančiame sklype planuojama atlikti einamąjį miško kirtimą, kurio metu bus iškirsta 722 pušų, kurių apytikris likvidinis medienos tūris yra 265 ktm.2014 m. liepos 29 d. ieškovė A. Ž. ir atsakovo atstovas Sigitas Stasiūnas sudarė stataus miško pirkimo sutartį Nr. 20140729-2 (toliau tekste – Sutartis), kuria Šalys inter alia sutarė, kad žemės sklypo savininkė (ieškovė) leidžia atsakovui atlikti einamąjį miško kirtimą ir iškirsti numatomą 265 ktm likvidinį medienos tūrį, o atsakovas už gautą medieną ieškovei A. Ž. sumoka sutartą kainą - 18020,00 Lt. Teismui pateikiamas išrašas iš UAB „Sigmista" pinigų mokėjimo žurnalo už 2014 m. liepos mėn. patvirtina, kad su ieškove už medieną buvo atsiskaityta dar tą pačią dieną, t. y. 2014 m. liepos 29 d. Miško kirtimo darbai pagal 2014 m. liepos 29 d, stataus miško pirkimo sutartį Xr.20140729-2 ieškovams priklausančiame žemės sklype buvo atlikti 2014 m. rugsėjo 15 - 19 dienomis. 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo iškirsta ir išgabenta 38.2 m3 ieškovų miško, 2014 m. rugsėjo 16 d. - 75,4 m3 , 2014 m. rugsėjo 18 d. - 76.3 m3, o 2014 m. rugsėjo 19 d. -75,1 m3. Medienos gabenimo lapai patvirtina, kad atsakovas iš ieškovų žemės sklypo iškirto ir išvežė lygiai 265 m3 medienos (pušų). UAB „Sigmista" gamybos baro ataskaita už 2014 m. rugsėjo mėn. ir išrašas iš apvalios medienos registravimo žurnalo, taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. į atsakovo cechą iš Ieškovo žemės sklypo buvo pristatyta ir apskaityta, būtent, 265 m3 medienos. 2016 m. gegužės 26 d. ieškovai atsakovui pateikė reikalavimą/pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė Sutartį, kadangi ieškovams priklausančiame žemės sklype iškirto didesnį tūrį medienos negu buvo įsipareigoję pagal Sutartį, bei 2014 m. liepos 21 d. pranešimą apie ketinimą kirsti mišką ir dėl to privalo atlyginti ieškovams padarytus nuostolius, t. y. 7 000 Eur. 2016 m. birželio 16 d. atsakovas raštu informavo ieškovus, jog atsisako tenkinti ieškovų pateiktą pretenziją, nurodydamas, kad jų reikalavimas yra niekaip nepagrįstas, o miško kirtimo darbai ieškovams priklausančiame žemės sklype buvo atlikti laikantis parengto miško kirtimo plano, neperžengiant nei Sutartyje, nei pranešime apie ketinimą kirsti mišką nustatyto likvidaus miško tūrio. Nurodo, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247). Nors ieškovai kartu su ieškiniu pateiktais duomenimis mėgina įrodyti jų patirtą žalą, tačiau niekaip neįrodo ir nemėgina įrodyti, kad už šią žalą atsakingas yra atsakovas, t. y. neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis). Ieškovai atsakovo neteisėtus veiksmus vykdant Sutartį mėgina grįsti faktu, jog jiems priklausančiame žemės sklype 2016 m. balandžio 27 d. atlikto vertinimo metu buvo rasta daugiau iškirstų medžių, negu jų turėjo būti iškirsta pagal Sutartį. Tokie ieškovų teiginiai neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų vykdant Sutartį ir nepagrindžia civilinės atsakomybės taikymo, nes ieškovai, išskyrus deklaratyvius ir abstrakčius teiginius, nepateikia jokių pagrįstais ir objektyviais duomenimis paremtų įrodymų, kad atsakovas, vykdydamas Sutartį, viršijo Sutartyje ir pranešime apie ketinimą kirsti mišką nustatytą likviduotiną miško turį (265 m3) ir faktiškai iškirto daugiau ieškovams priklausančio miško. Ieškovai nurodo, kad įtarimai, jog faktiškai buvo iškirsta daugiau miško jiems kilo 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigoje apžiūrėjus mišką, tačiau byloje nėra įrodymų, kad pastebėję galimus nukrypimus nuo Sutarties, ieškovai būtų ėmęsi kokių nors aktyvių veiksmų, siekdami nustatyti ar atsakovas, vykdydamas Sutartį ir jų miške atlikdamas einamąjį artimą, neiškirto daugiau medienos nei buvo planuota. Ieškovai klausimą dėl iškirsto miško pradėjo kelti praėjus beveik dvejiems metams nuo Sutarties įvykdymo - kelmų skaičiavimai ir matavimai Ieškovų sklype buvo atlikti tik 2016 m. balandžio 26 d. Iki to laiko Ieškovai nedarė nieko, kad patvirtintų savo įtarimus dėl, neva, atsakovo iškirsto miško. Atsakovo turimi ir teismui pateikiami duomenys patvirtina, kad vykdydamas Sutartį atsakovas elgėsi teisėtai ir jokių Sutarties nuostatų nepažeidė. Gamybos baro ataskaita Nr. 14-09, išrašas iš apvalios medienos registravimo žurnalo, 2014 m. rugsėjo 15, 16, 18 ir 19 d. medienos gabenimo lapai įrodo, kad atsakovas miško kirtimo masto Ieškovų sklype neviršijo ir iškirto lygiai 265 m3 pušų medienos. Nurodo, jog vykdant einamąjį kirtimą atsakovas, ieškovams priklausančiame sklype nekirto daugiau medienos negu buvo nustatyta Sutartimi bei 2014 m. liepos 21 d. pranešime apie ketinimus kirsti mišką ir nepripažįsta ieškovų jam metamų kaltinimų neteisėtu miško kirtimu ir pasisavinimu. Vien tai, kad, kaip teigia ieškovai, jie nebuvo informuoti nei apie atsakovo vykdytų kirtimų pradžią, nei apie jų pabaigą, neduoda pagrindo išvadai, kad atsakovas elgėsi kaip nors netinkamai, kadangi Sutartimi konkretus darbų terminas apibrėžtas nebuvo, o pareigos pranešti apie baigtus miško kirtimo darbus nenumato nei Sutartis, nei teisės aktai. Ieškovai, kaip miško savininkai, nesielgė tiek rūpestingai, kad užtikrintų savo turto saugumą.

10Ieškovai dublike nurodė, kad kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo, jis neginčija to fakto, kad toje teritorijoje, kur atsakovas vykdė miško kirtimo darbus yra iškirsta ne 722 pušys, o pagal specialistų paskaičiuotus nukirstų medžių kamienus -1074 medžiai. Tokio kiekio medienos be specialios technikos, be išduotų leidimų kirsti mišką, būtų kirsti ir gabenti gana rizikinga ir miško urėdas tokio kirtimo nepastebėti negalėtų. Akivaizdu, kad tie papildomi 352 medžiai buvo iškirsti tų pačių dokumentų, leidžiančių kirtimus, pagrindu, nes ieškovams priklausančiame žemės sklype, kuriame kirtimus vykdė atsakovas, jokių kitų leidimų kirsti mišką, ar pranešimų apie ketinimus kirsti mišką, pateikta nebuvo. Akivaizdu, kad atsakovas stataus miško pirkimo ir jo kirtimo sutartį vykdė netinkamai, todėl padarė ieškovams nuostolių. Teismui pateikti dokumentai apie medienos gabenimą ir gamybos baro ataskaita neįrodo, kad atsakovas išvežė ir nukirto medienos, būtent, tiek, kiek buvo sulygta sutartyje. Šie dokumentai nėra griežtos atskaitomybės dokumentai, tokius dokumentus gali parašyti kas tik nori. Kita vertus, gamybos baro ataskaitoje Kr. 14-09 matyti, kad mediena buvo vežama ir iki 2014-09-15, ir po 2014-09-19, todėl visiškai galimas dalykas, kad buvo vežama ieškovams priklausanti mediena arba, sutartyje nenumatytas medienos kiekis aplamai nebuvo apskaitytas, t. y. akivaizdu, kad pagal teismui pateiktus medienos gabenimo lapus yra nurodytas mažesnis vežamos medienos kiekis, nei faktiškai buvo išvežta. Tai yra visai realu, nes atsakovas jau turėjo panašaus pobūdžio bylas Trakų rajono apylinkės teisme, t.y. dėl didesnio kiekio medienos iškirtimo nei būdavo numatyta sutartyse, pvz. byla Nr. 2-965-231/2016, kuri 2016-06-02 baigėsi taikos sutartimi –UAB „Sigmista" pripažino, kad pažeidė sutartį ir atlygino žalą. Atsakovo argumentai neįtikino ieškovų dėl netinkamo sutarties vykdymo, nes: daugiau miško buvo iškirsta, būtent, tuo laikotarpiu kai miško kirtimą vykdė atsakovas; atsakovas po miško iškirtimo neinformavo ieškovų, kad baigė darbus ir nepasiūlė ieškovams atvykti į kirtimo vietą siekiant įsitikinti, kad darbai atlikti tiksliai pagal sutartį; tokio papildomai iškirsto miško kiekio, kuris tilptų tik į du miškovėžius, niekas be teisėtai išduoto leidimo kirsti negalėtų, nes tai rizikinga, gresia ne maža atsakomybe, o be to, tam būtina ir atitinkama technika; kirtimą vykdyti galėjo tik turintys atitinkamą techniką asmenys ir tik žinantys privažiavimo kelius prie kirtimo biržės, kas visiškai atitinka atsakovą, be to, daugiausia tik jis tame rajone (urėdijoje) kerta ir perka mišką; papildomas medžių iškirtimas kažkodėl tai įvyko tik ieškovams priklausančiame miško masyve, duomenų, apie neteisėtai iškirstą medieną kaimyniniuose miško sklypuose, nėra. Todėl mano, kad už ieškovams padarytą žalą atsakingas tik atsakovas, nes kiti asmenys neturėjo tam galimybių, be to, UAB „Sigmista" ne vieną kartą jau pripažino savo kaltę dėl netinkamai vykdytų stataus miško pirkimo sutarčių.

11Atsakovo atstovas triplike nurodė, kad dublike išreiškiama pozicija, kad atsakovas savo atsiliepimu neginčija taktinės aplinkybės, jog ieškovams priklausančiame žemės sklype yra iškirstos ne 722 pušys, o pagal specialistų paskaičiuotus nukirstų medžių kamienus - 1074 medžiai. Tokią kategorišką išvadą ieškovai daro neteisingai ir netiksliai interpretuodami atsakovo atsiliepimą. Atsakovas, išskyrus ieškovų kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, neturi visiškai jokios informacijos, koks šiuo metu yra tikslus iškirstų medžių vienetų skaičius ieškovų žemės sklype. Atsakovo įsitikinimu, tokios informacijos šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima nei patvirtinti, nei paneigti. Tačiau savo ruožtu atsakovas atsiliepime įvertino ieškovų kartu su ieškiniu pateiktus duomenis - 2016 m. balandžio 27 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raštą, kuriame nurodoma, kad ieškovų žemės sklype buvo suskaičiuoti ir apmatuoti 1074 kelmai. Atsakovas neturi jokios konkrečios informacijos, kiek medžių vienetų yra iškirsta ieškovų žemės sklype, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti tokias faktines aplinkybes. Tačiau atsakovas, vadovaudamasis savo turima informacija ir įrodymais, daro kategorišką išvadą, kad Sutartyje nustatyto likvidžios medienos tūrio jis neviršijo, todėl ir neprivalo atsakyti už tai, kad praėjus dvejiems metams po kirtimo darbų atlikimo, ieškovų žemės sklype buvo apskaičiuotas didesnis iškirstos medienos mastas, negu buvo nustatyta Sutartimi. Taip pat nepateikdami jokių atsakovo kaltės dėl netinkamo Sutarties vykdymo įrodymų, ieškovai mėgina pasiekti pareikšto ieškininio reikalavimo patenkinimą, savo poziciją grįsdami prielaidomis arba spėjimais „būtų buvę, jei būtų buvę". Atsakovo įsitikinimu šioje byloje reikšminga turėtų būti laikoma aplinkybė, kad atsakovas miško kirtimo darbus ieškovams priklausančiame žemės sklype atliko 2014 m. rugsėjo 15 - 19 dienomis, o didesnio tūrio iškirsto miško faktas iš esmės buvo nustatytas tik 2016 m. balandžio 27 d., pagal Ieškovų užsakymą atlikus sklype esančių kelmų skaičiavimus ir matavimus. Nuo atsakovo atliktų darbų ir sužinojimo apie galimai neteisėtai iškirstą mišką momento, buvo praėjęs nepateisinamai ilgas, beveik dviejų metų laikotarpis. Per tokį ilgą laiką nelegalius miško kirtimo darbus ieškovų sklype galėjo atlikti bet kas, net ir be specialios technikos ar išduotų leidimų, kad, kaip teigia ieškovai, urėdas nebūtų galėjęs nepastebėti neteisėtai kertamo miško. Atsakovas yra profesionalus verslininkas, jau ilgus metus užsiimantis didmenine ir mažmenine prekyba statybine ir pjautine mediena. Pagal Atsakovo veiklos pobūdį, mediena į atsakovui priklausantį apdirbimo cechą iš skirtingų šaltinių yra tiekiama nuolat. Nupjauta ir pristatyta mediena yra apskaitoma vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei kitais teisės aktais. Iki 2014-09-15 ir po 2014-09-19 mediena buvo vežama į atsakovo cechą, tačiau ši mediena buvo vežama iš kitų šaltinių ir visai kitais pagrindais (leidimais kirsti mišką). Nurodo, kad ieškinys yra neįrodytas, todėl atmestinas kaip aiškiai nepagrįstas.

12Liudytojas R. K. posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Sigmista“ miškininku – specialistu. 2014 m. ieškovams priklausančiame miške ( - ), jis atrinko ir atžymėjo dažais kirstinus medžius, juos įtraukė į kirtinių medžių taškavimo lapą, paskui sudarė biržės taksavimo lapą ir apskaičiavo miško iškertamą tūrį. Ieškovų žemės sklype buvo vykdomas tarpinis miško kirtimas, t.y. miško retinimas, todėl buvo išduotas pranešimas apie miško kirtimą, o leidimas kirsti medžius, tokiu atveju, nereikalingas. Medžių taškavimo lapuose (b.l. 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15) buvo nurodyta, kad turi būti viso iškirsta 722 vnt. pušies, t.y. 264,63 ktm. Miškotvarkos projektas reikalingas kai kertamo miško plotas yra didesnis nei 3 ha, šiuo atveju šio projekto nereikėjo, nes plotas neviršijo 3 ha. Liudytojas visus kirstinus medžius sužymėjo dažais, kadangi medžių atžymėjimas ir dokumentų parengimas yra jo darbas, o miško kirtime jis nedalyvauja. Kai miško savininkai nori, jie gali dalyvauti atžymint ir kertant medžius. Atžymint medžius ieškovai nedalyvavo. Paskui valstybinės įmonės tikrina, ar tinkamai iškirsta. Negalėjo paaiškinti, kodėl Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos rašte nurodyta, kad iškirsta 342,616 m3miško, tačiau pažymėjo, kad šis raštas 2016 m., o kirtimai vyko 2014 m.

13Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba vairuotoju UAB „Sigmista“, veža medieną miškovežiu, valst. Nr. ( - ) ir pildo medienos gabenimo važtaraščius, į vieną miškovežį telpa apie 30 rąstų. Neatsimena kiek kartų iš ( - ) jis gabeno rąstus. Vienu važiavimu pildo 1 gabenimo važtaraštį. Taškuojant medžius J. K. nedalyvauja, tik matuoja kiek vežama medienos, užpildo medienos gabenimo važtaraščius ir išveža medieną iš miško. Važtaraščiuose nurodoma kokia mediena vežama, skaičiuoja jos ilgį, plotį, išveda koeficientą ir rąstus veža į sandėlius, medienos gabenimo važtaraščius atiduota buhalterijai.

14Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „Sigmista“ vadybininku - vairuotoju. Medžių pjovėjai pjauna medžius, o jis prižiūri, kad nebūtų išpjauta netaškuotų medžių. Jis skaičiuoja kiekvieną išpjautą rąstą, rąsto gale rašo medienos diametrą (skersmenį). Neatsimena, kiek buvo iškirsta ( - ) Nurodė, kad nerealu išpjauti 352 nepažymėtus medžius ir žmogus pastebėtų jeigu jo sklype būtų iškirsta papildomai virš 300 medžių.

15Ieškinys atmestinas.

16Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

17Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

18Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti.

19Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

20Ieškovai A. Ž. ir S. Ž. 2010-09-16 pirkimo pardavimo sutarties Nr. JK-3475 ir priėmimo-perdavimo akto Nr. JK-3476 pagrindu įgijo žemės sklypą, miškų ūkio paskirties, unikalus Nr. ( - ), 3,1500 ha ploto, esantį ( - ) 2014 m. liepos 29 d. ieškovė A. Ž. ir atsakovo UAB „Sigmista“ atstovas Sigitas Stasiūnas sudarė stataus miško pirkimo sutartį Nr. 20140729-2, kuria šalys inter alia sutarė, kad žemės sklypo savininkė (ieškovė) leidžia atsakovui atlikti einamąjį miško kirtimą ir iškirsti numatoma 265 ktm likvidinį medienos tūrį, o atsakovas už gautą medieną ieškovei A. Ž. sumoka sutarties kainą 18 020,00 Lt (b.l.16, 17). Iš UAB „Sigmista" pinigų mokėjimo žurnalo už 2014 m. liepos mėn. matyti, kad atsakovas su ieškove už medieną atsiskaitė 2014 m. liepos 29 d. (b.l.44).2016-04-27 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos specialistai atliko iškirstų medžių kiekio ir tūrio pagal miško masyve išlikusius kelmus po jo kirtimo skaičiavimus. Viso apmatuoti 1074 kelmai. Perskaičiavę kelmų skersmenis į augusių medžių skersmenis 1,3 m. aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo apskaičiuoti stiebų ir likvidinis medžių tūriai. Buvo nustatyta, kad valdoje, kurios kadastrinis Nr. ( - ), iškirsta 342,616 m3 ±15 % likvidinės medienos (b.l.19).

21Ieškovai nurodo, kad likvidinės medienos ieškovams priklausančiame miško žemės sklype atsakovas iškirto 342,616 tūrio, ktm, o ne 265 ktm, kaip buvo susitarta Sutartimi, t.y. papildomai buvo iškirsta 77,616 ktm medienos. Sutinkamai su viešai skelbiama internetiniuose tinklalapiuose informacija apie medienos kainas (2016-06-27 įsakymas Nr.1-66 VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos urėdo) tokios medienos kaina su PVM kubinis metras sudaro 60 Eur. Tokiu būdu, neteisėtai iškirstos ir pasisavintos medienos kaina sudaro 4656,96Eur (77,616 x 60 = 4656,96 ). Remiantis Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje pateikta informacija kasmet Lietuvos miškuose priauga vidutiniškai 7, 8±0,1 m3/ha medienos. Didžiausiu medžių stiebų tūrio prieaugiu pasižymi drebulės (9,0 m3/ha), pušies (8,4 m3/ha) ir juodalksnio (8,5 m3/ha) medelynai (inventorizacijos rezultatai ir jų analizė ages/Veikla/NMI/leidiniai/NMI%202008/8%201932_lt.pdfInven). Atsižvelgiant į tai, kad per einamąjį kirtimą 3 ha miško plote galėjo būti iškirsta ne daugiau kaip 180 m3/ha, o buvo iškirsta 342,616 m3/ha (342,616-180=162.616 m3), kas sudaro 48% (162.616:342.616=0.48), tai nuo kirtimo datos, t.y., 2014-09-01 iki dabar nuo neteisėtai iškirstos miško dalies ieškovai neteko prieaugio 24,192 tūrio, ktm (8,43/ha ×3 ha×48%×2,6(2 m. 6 mėn.) = 31,45) Šis prieaugis pinigine išraiška sudarytų 1887 Eur (31,45 × 60 =1887). Tokiu būdu,ieškovai iš atsakovo prašo priteisti 6543,96 Eur žalos (77,616 × 60 +1887 =6543,96). Ieškovai nurodo, kad tai, kad atsakovas iškirto papildomai 77,616 ktm medienos įrodo šios aplinkybės: daugiau miško buvo iškirsta, būtent, tuo laikotarpiu kai miško kirtimą vykdė atsakovas; atsakovas po miško iškirtimo neinformavo ieškovų, kad baigė darbus ir nepasiūlė ieškovams atvykti į kirtimo vietą siekiant įsitikinti, kad darbai atlikti tiksliai pagal sutartį; tokio papildomai iškirsto miško kiekio, kuris tilptų tik į du miškovėžius, niekas be teisėtai išduoto leidimo kirsti negalėtų, nes tai rizikinga, gresia ne maža atsakomybe, o be to, tam būtina ir atitinkama technika; kirtimą vykdyti galėjo tik turintys atitinkamą techniką asmenys ir tik žinantys privažiavimo kelius prie kirtimo biržės, kas visiškai atitinka atsakovą, be to, daugiausia tik jis tame rajone (urėdijoje) kerta ir perka mišką; papildomas medžių iškirtimas kažkodėl tai įvyko tik ieškovams priklausančiame miško masyve, duomenų, apie neteisėtai iškirstą medieną kaimyniniuose miško sklypuose, nėra.

22Pagal CK 2.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas <>, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas, pasirinkęs reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Dėl to ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau įrodžius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK6.248 str. 1 d.).

23Ieškovai, pareiškę ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus. Įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip teisinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš išvardytų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

24Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad 2014 m. ieškovams priklausančiame miške Vainių k., jis atrinko ir atžymėjo kirstinus medžius. Medžių taškavimo lapuose (b.l. 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15) nurodė, kad turi būti viso iškirsta 722 vnt. pušies, t.y. 264,63 ktm. Liudytojas V. P. parodė, kad prižiūrėjo, kad nebūtų išpjauta netaškuotų medžių. Jis skaičiavo kiekvieną išpjautą rąstą, rąsto gale rašė medienos diametrą (skersmenį). Nurodė, kad nerealu išpjauti 352 nepažymėtus medžius, o žmogus iškarto pastebėtų, jeigu jo sklype būtų iškirsta papildomai virš 300 medžių. Liudytojas J. K. parodė, kad jis matavo kiek vežama medienos, užpildė medienos gabenimo važtaraščius ir išvežė medieną iš miško.

25Byloje nustatyta, kad miško kirtimo darbai pagal Sutartį ieškovams priklausančiame žemės sklype buvo atlikti 2014 m. rugsėjo 15 - 19 dienomis. Iš medienos gabenimo lapų (b.l.46-52) matyti, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo iškirsta ir išgabenta 38.2 m3 ieškovų miško, 2014 m. rugsėjo 16 d. - 75,4 m3 , 2014 m. rugsėjo 18 d. – 76,3 m3, 2014 m. rugsėjo 19 d. - 75,1 m3, viso 265 m3 medienos (pušų). Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir UAB „Sigmista" gamybos baro ataskaita už 2014 m. rugsėjo mėn. ir išrašas iš apvalios medienos registravimo žurnalo. Ieškovai nurodo, kad atsakovas po miško iškirtimo neinformavo ieškovų, kad baigė darbus ir nepasiūlė ieškovams atvykti į kirtimo vietą siekiant įsitikinti, kad darbai atlikti tiksliai pagal Sutartį. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. K. parodė, kad atžymint medžius kirtimui ir juos kertant gali dalyvauti ir miško savininkai, tačiau ieškovai tokio noro neišreiškė. Ta aplinkybė, jog ieškovai nebuvo informuoti apie atsakovo vykdytų kirtimų pabaigą, neduoda pagrindo išvadai, kad atsakovas iškirto medžių daugiau nei buvo numatyta Sutartyje, nes pareigos pranešti apie baigtus miško kirtimo darbus nebuvo numatyta Sutartimi, šito nenumato ir teisės aktai.

26Ieškovai nurodė, kad įtarimai jog faktiškai buvo iškirsta daugiau miško nei numatyta Sutartyje jiems kilo 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigoje apžiūrėjus mišką. Tačiau pažymėtina, kad ieškovai, pastebėję, jog iškirsta daugiau medžių nei numatyta Sutartyje, nesikreipė į policiją ir nesiėmė kitų aktyvių veiksmų, siekdami nustatyti ar atsakovas, vykdydamas Sutartį ir jų miške atlikdamas einamąjį kirtimą, neiškirto daugiau medienos nei buvo numatyta. Ieškovai klausimą dėl iškirsto miško pradėjo kelti praėjus beveik dvejiems metams nuo Sutarties įvykdymo, kelmų skaičiavimai ir matavimai ieškovų sklype buvo atlikti tik 2016 m. balandžio 26 d. Ieškovai tik 2016-05-26 išsiuntė atsakovui pretenziją, kurią atsakovas atsisakė patenkinti. Ieškovai, teigdami, kad atsakovas iškirto 342,616 ktm medienos, t.y. papildomai 77,616 ktm tūrio nei numatyta Sutartyje, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo neteisėtus veiksmus (CK6.246 str., CPK178 str.). Tačiau šios pareigos ieškovai neįvykdė ir tokių įrodymų nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovai, siekdami išsireikalauti iš atsakovo padarytą žalą, vadovavosi tik prielaida, jog tai jis neteisėtai iškirto papildomai 77,616 ktm miško.

27Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nagrinėjamoje byloje ieškovams neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios atsakomybės sąlygos, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29Atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

30Ieškinio netenkinus, iš ieškovų priteistina atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.).

31Byloje pateikti įrodymai apie atsakovo turėtas iš viso – 2299 Eur atstovavimo išlaidas. Teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Rekomendacijų 8.2 p. numato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą taikytinas maksimalus koeficientas lygus 3, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri procesinių dokumentų parengimo metu buvo lygi 380 Eur). Rekomendacijų 8.3 p. numato, kad už dubliko ar tripliko parengimą taikytinas maksimalus koeficientas lygus 1,75, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri procesinių dokumentų parengimo metu buvo lygi 380 Eur). Rekomendacijų 8.18 p. už kiekvieną atstovavimo valandą teisme turi būti taikomas 0,15 koeficientas (kurio pagrindu imama MMA – 380 Eur). Teismas laiko, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas parengė du procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį ir tripliką. Rekomendacijų 5 p. numato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio. Teismo posėdžio metu atsakovą atstovavo advokato padėjėjas Povilas Dubininas. Atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijų nuostatas, išlaidos, kurias sudaro advokato padėjėjo atstovavimas teisme, lygios 182 Eur (380 Eur MMA x 0,15 x 4 val. × 80 proc.). Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis, atsižvelgdamas į išvardytas bylos aplinkybes bei į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, darbo sąnaudos nebuvo didelės, nereikalaujančios specifinių žinių, tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos turi būti realios, būtinos ir pagrįstos, sprendžia, jog atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, todėl jos mažintinos iki 1400 Eur ir iš kiekvieno ieškovo priteistina po 700 Eur. Atsakovui bylinėjimosi išlaidų.

32Taip pat priteistinos iš ieškovo valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą nagrinėjamoje byloje, kurios sudaro 11,13 Eur. Atsižvelgiant į tai, valstybės naudai iš ieškovų priteistina po 5,57 Eur. už procesinių dokumentų įteikimą.

33Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259str., 263-270 str. teismas,

Nutarė

34ieškinį atmesti.

35Priteisti iš ieškovų: A. Ž. ir S. Ž. po 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) iš kiekvieno atskirai bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Sigmista“.

36Priteisti iš ieškovų: A. Ž. ir S. Ž. po 5,57 Eur (penkis eurus 57 ct) iš kiekvieno atskirai bylinėjimosi išlaidų valstybei.

37Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,... 2. sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,... 3. dalyvaujant ieškovams A. Ž., S. Ž.,... 4. ieškovų atstovui advokatui Igoriui Manzurovui,... 5. atsakovo UAB „Sigmista“ atstovams: Sigitui Stasiūnui, advokato padėjėjui... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. A. Ž. ir S. Ž. pateikė teismui... 8. Ieškovai ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jie 2010-09-16... 9. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovai teismo posėdžio metu su pareikštu... 10. Ieškovai dublike nurodė, kad kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo, jis... 11. Atsakovo atstovas triplike nurodė, kad dublike išreiškiama pozicija, kad... 12. Liudytojas R. K. posėdžio metu parodė, kad dirba UAB... 13. Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis... 14. Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis... 15. Ieškinys atmestinas.... 16. Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.... 17. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo... 18. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų... 19. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 20. Ieškovai A. Ž. ir S. Ž. 2010-09-16... 21. Ieškovai nurodo, kad likvidinės medienos ieškovams priklausančiame miško... 22. Pagal CK 2.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas... 23. Ieškovai, pareiškę ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos... 24. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. parodė,... 25. Byloje nustatyta, kad miško kirtimo darbai pagal Sutartį ieškovams... 26. Ieškovai nurodė, kad įtarimai jog faktiškai buvo iškirsta daugiau miško... 27. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nagrinėjamoje byloje ieškovams... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 29. Atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios... 30. Ieškinio netenkinus, iš ieškovų priteistina atsakovui jo turėtos... 31. Byloje pateikti įrodymai apie atsakovo turėtas iš viso – 2299 Eur... 32. Taip pat priteistinos iš ieškovo valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos... 33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259str., 263-270... 34. ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš ieškovų: A. Ž. ir S.... 36. Priteisti iš ieškovų: A. Ž. ir S.... 37. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...