Byla 2A-68-538/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Jolantos Gailevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Rosetta Grup“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovėms UAB „Rosetta Grup“, UAB „Rapuva“, tretiesiems asmenims S. H., H. H., V. P., A. P. ir Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarui Edgarui Sutkui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2010 m. kovo 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties dalį, patvirtintą Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro (notarinio registro Nr. (duomenys neskalbtini)), dėl 331/973 žemės sklypo dalies, kadastrinis numeris (duomenys neskalbtini), (duomenys neskalbtini), pirkimo - pardavimo, sudarytą tarp UAB „Rapuva“ (anksčiau „NCC Housing“) ir UAB „Rosetta Grup“, taikyti restituciją ir turtą grąžinti atsakovei UAB „Rapuva“, o atsakovei UAB „Rosetta Grup“ grąžinti 10000 Lt. Nurodė, kad šią bylą iškėlė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atskirosios nutarties pagrindu, ginant viešąjį interesą dėl neteisėtai sudaromų žemės pirkimo – pardavimo sutarčių. Ginčijamas šioje byloje žemės pirkimo – pardavimo sandoris tarp juridinių asmenų sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį, kurį ketino sudaryti tretieji asmenys – fiziniai užsienio šalies piliečiai, kurie Lietuvoje pagal įstatymus negali įgyti žemės nuosavybės teise. UAB „Rosetta Grup“ įkurta žemei įgyti trečiųjų asmenų, buto, kuriam priklauso dalis ginčijamo žemės sklypo, naudai ir interesais. Atsakovė UAB „Rosetta Grup“ nevykdo jokios komercinės – ūkinės veiklos įgytame žemės sklype nuo pat žemės sklypo įsigijimo ir tai rodo, kad šiai įmonei žemės jos veiklai nereikėjo. UAB „Rosetta Grup“ steigėjai yra užsienio šalies piliečiai, įmonės direktoriumi yra trečiasis asmuo ir buto savininkas S. H.. Nurodė, kad tretieji asmenys, buto savininkai, būdami užsienio šalies piliečiais pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negali nuosavybės teise įgyti žemės Lietuvoje, todėl, įgiję butą (duomenys neskalbtini), žemės dalį, priskirtą butui, įgijo įmonės „Rosetta Grup“ vardu. Mano, kad žemės pirkimo-pardavimo sandoris yra netikras, tariamas įgytas ne juridinio asmens, o fizinių asmenų poreikiams patenkinti, todėl turi būti nuginčytas, jį nuginčijus, taikytina restitucija.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2013-07-15 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančia 2010 m. kovo 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties dalį, patvirtintą Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro (notarinio registro Nr. (duomenys neskalbtini)), dėl 331/973 žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskalbtini), dalies (duomenys neskalbtini), pirkimo - pardavimo, sudarytą tarp UAB „Rapuva“ (anksčiau „NCC Housing“) ir UAB „Rosetta Grup“. Taikė restituciją ir grąžino atsakovei UAB „Rapuva“ 331/973 (iš 0,0973 ha) žemės sklypo dalį, kadastrinis numeris (duomenys neskalbtini), (duomenys neskalbtini), atsakovei UAB „Rosetta Grup“ grąžino 10000 Lt. Nurodė, kad nustatė, jog tretieji asmenys S. H., H. H., V. P., A. P. 2010-03-04 įsteigė juridinį asmenį UAB „Rosetta Grup“, įmonės direktoriumi paskirtas trečiasis asmuo S. H., kuris yra vienas iš buto (duomenys neskalbtini), savininkų. Įmonės įkūrimo data iš esmės sutampa su turto – buto ir žemės (duomenys neskalbtini), pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo data. Žemės įgijimui UAB „Rosetta Grup“ įsteigta tuomet, kai paaiškėjo, kad tretieji asmenys S. H., H. H., V. P., A. P. dėl pilietybės negali įgyti žemės nuosavybės Lietuvos Respublikoje. Teismui nepateikta jokių duomenų apie atsakovės UAB „Rosetta Grup“ vykdomą ūkinę – komercinę veiklą. Pažymėjo, kad žemės dalis (duomenys neskalbtini), yra priskirta prie buto, jos paskirtis gyvenamoji, plotas yra apie tris arus, todėl šioje žemėje neįmanoma jokia juridinio asmens ūkinė – komercinė veikla. Atsakovės UAB „Rosetta Grup“ įgytas žemės sklypas netenkina jos poreikių ir interesų, ši žemės sklypo dalis prie buto (duomenys neskalbtini), tenkina trečiųjų asmenų S. H., H. H., V. P., A. P. poreikius, ginčijamo sandorio objekto - žemės sklypo dalis, yra naudojama trečiųjų asmenų S. H., H. H., V. P., A. P. nuo pat žemės sklypo įgijimo. Būtent šie asmenys ir siekė įgyti žemės sklypą prie jų perkamo buto, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 3 d. nustato imperatyvų draudimą užsienio subjektams įgyti nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje esančią žemės ir kitą Konstitucijoje nurodytą turtą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010-03-17 žemės pirkimo – pardavimo sandoris turi apsimestinio sandorio požymių, nes sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi – trečiaisiais asmenimis S. H., H. H., V. P., A. P., o su šių asmenų įsteigta įmone UAB „Rosetta Grup“.

4Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rosetta Grup“ prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-07-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti prielaidas, kad šioje byloje pareikštas reikalavimas yra susijęs su LR Konstitucijoje įtvirtintų vertybių gynimu ir viešo intereso apsauga, o Aukščiausiojo Teismo atskirojoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012 nurodytos abejonės dėl užsienio šalių piliečių įsteigtų juridinių asmenų sandorių dėl žemės sklypų įgijimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo, nesudaro pagrindo kvestionuoti juridinių asmenų sudarytų sandorių dėl žemės sklypų įgijimo Lietuvoje teisėtumą. Pastebėjo, kad atrankos kriterijai, pagal kuriuos yra atrenkami juridiniai asmenys, kurių sudaryti sandoriai yra diskriminaciniai ir riboja užsienio piliečių teisę dalyvauti Lietuvoje įsteigtų juridinių asmenų valdyme bei tų juridinių asmenų subjektines teises priklausomai nuo jų dalyvių pilietybės. Tai prieštarauja ETT suformuotai praktikai ir Konstitucinio įstatymo tikslams, nurodytiems jau minėtame aiškinamajame rašte. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas CK 1.87 str., kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestiniu sandoriu dengiamas kitas sandoris, kurio padarinių šalys siekia. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė tikrąją šalių valią, tačiau teismo sprendimu ji nebuvo paneigta. Bendrovės turtas yra atskiras nuo akcininkų turto bei bendrovės įsigytas sklypas yra bendrovės nuosavybė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuosavybės teises pagal ginčo sutartį įgijo kitas asmuo, kuris jomis tariamai iš tikrųjų naudojosi, o ne UAB „Rosetta Grup“.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo sandoris yra apsimestinis. Aplinkybės, jog UAB „Rosetta Grup“ nevykdo komercinės veiklos, siekį įsigyti žemės sklypą turėjo būtent tretieji asmenys bei žemės sklype neįmanoma jokia UAB „Rosetta Grup“ komercinė veikla yra klaidingos nes: žemės sklypo įsigijimas jau pats savaime yra komercinė veikla; UAB „Rosetta Grup“ gali išsinuomoti iš trečiųjų asmenų patalpas ir vykdyti bet kokią komercinę veiklą susijusią tiek su patalpų, tiek ir su žemės sklypo eksploatacija, todėl negalima teigti, kad žemės sklypas yra nesusijęs su UAB „Rosetta Grup“ planuojama ar vykdoma veikla; siekio įsigyti žemės sklypą trečiųjų asmenų naudai nepatvirtina jokie bylos duomenys, o sandorio šalių valia net nebuvo tirta. Taip pat nurodė, kad šioje byloje teismas tenkino ieškinį, kuriuo buvo pasirinktas netinkamas civilinių teisių gynimo būdas, juo yra pažeidžiamos materialinės teisės normos, o priimtas sprendimas negali būti įvykdytas, todėl privalo būti panaikintas. Teismo sprendimu atsakovui gali būti grąžinama tik žemės sklypo dalis su suvaržymais, nes užstatytą sklypo dalį valdyti gali tik pastato savininkai, kuriems išliko absoliuti ir neginčijama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą. Įstatymai nenumato galimybės nekilnojamojo daikto savininkui neturėti žemės sklypo valdymo ir naudojimo po nekilnojamuoju daiktu teisės, todėl teismo sprendimo neįmanoma įvykdyti. Taip pat teismo sprendimu nėra iš esmės išsprendžiamas kilęs ginčas ir apginamas tariamai pažeistas viešasis interesas, kadangi, siekiant įteisinti faktinį užstatytos žemės sklypo dalies valdymą, pastato savininkas turėtų su UAB „Rapuva“ sudaryti sandorį dėl užstatytos žemės sklypo dalies valdymo ir naudojimo tam tikru teisių pagrindu (nuoma, panauda, servitutas ir k.t.). Tačiau, remiantis teismo jau padarytomis išvadomis, bet koks trečiųjų asmenų ir UAB „Rapuva“ sandoris taip pat būtų laikomas apsimestiniu, nes trečiųjų asmenų siekis žemės sklypą valdyti nuosavybės teise jau yra konstatuotas. Priimtu teismo sprendimu tariamai pažeistas viešasis interesas de facto net nėra ginamas. Pritaikius restituciją ginčo žemės sklypas būtų perduodamas iš vieno juridinio asmens kitam, tačiau trečiųjų asmenų teisės valdyti žemės sklypo dalį po jiems nuosavybės teise priklausančiu pastatu nėra keičiamos, jų apimtis nekinta, t. y. tretieji asmenys po teismo sprendimo įsiteisėjimo ginčo žemės sklypą vis tiek valdytų tomis pačiomis teisėmis, kokiomis jį valdė iki sprendimo priėmimo. Įgyvendinimas specialiai atskiru įstatymu Lietuvoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių dalyviai neatitinka transatlantinės integracijos kriterijų, suteiktų teisių negali būti laikomas apsimestinumu ar „įstatymo apėjimu“, kadangi joks legaliai sutektų teisių įgyvendinimas negali būti draudžiamas ir ribojamas. Taip pat nurodė, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pažeidė įrodymų vertinimo ir pakankamumo taisykles. Tai, kad bendrovės įkūrimo data iš esmės sutampa su buto ir žemės adresu (duomenys neskalbtini), pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo data, žemės sklypo plotas yra tik trys arai, o paskirtis - gyvenamoji, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra pakankamai duomenų, kad įmonės steigimo tikslas yra tik žemės sklypo įsigijimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad žemės sklypas tenkina tik trečiųjų asmenų poreikius.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notaras Edgaras Sutkus nurodo, kad su apeliacinio skundo motyvais sutinka. Ieškovas nurodo, kad ieškinį pateikė gindamas viešąjį interesą, tačiau nemotyvavo, kokiu būdu yra pažeidžiamas viešasis interesas. Nesutinka, kad privačios žemės sklypo dalies, turinčios 3,31 aro, vieno privataus juridinio asmens Lietuvos nacionalinio subjekto pardavimas kitam privačiam juridiniam asmeniui – Lietuvos nacionaliniam subjektui – yra viešojo intereso pažeidimas. Negalima diskriminuoti tokio juridinio asmens, kurio akcininkai, užsienio subjektai neatitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Ieškovas ieškinyje bei nagrinėjant bylą akcentavo, kad pirkėjas realiai neužsiima ūkine veikla, kuriai būtų reikalingas įsigytas žemės sklypas. Teismas pasisakydamas, kad minėtas sandoris turi apsimestinio sandorio požymių, ne tik klaidingai pritarė, jog UAB „Rosetta Grup“ nevykdo komercinės veiklos, bet nepagrįstai teigė, kad trijų arų žemės sklype iš viso nėra įmanoma jokia UAB „Rosetta Grup“ komercinė veikla.

6Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras prašo pirmosios instancijos teismo 2013-07-15 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad jis pagrįstas ir teisėtas, todėl turi būti paliktas nepakeistas. Sprendimu teismas grąžindamas žemę iš neteisėto valdymo apgynė viešąjį interesą, t. y. apgynė valstybės Konstituciniu įstatymu įtvirtintą siekį uždrausti įsigyti nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos žemę užsienio piliečiams (fiziniams asmenims). Taip pat nurodė, kad sandorio apsimestinumu nebuvo pagrindo abejoti, nes tai įrodė visa sandorio sudarymo ir bendrovės įkūrimo aplinkybių visuma.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

9LR CPK 322 str. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka siekiant išsiaiškinti prieštaravimus ir objektyviai, iš esmės įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei ginčo esmę, darytina išvada, kad apeliacinės bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas.

10Byloje nustatyta, kad pagal 2010-03-07 nekilnojamojo daikto (duomenys neskalbtini), esančio buto pirkimo pardavimo sutartį, patvirtintą notaro E.Sutkaus, tarp atsakovių UAB „Rapuva“ ir UAB „Rosetta Grup“, bei trečiųjų asmenų S. H., H. H., V. P., A. P., atsakovė UAB „Rapuva“ (anksčiau „NCC Housing“) pardavė, o tretieji asmenys S. H., H. H., V. P., A. P. nupirko butą (duomenys neskalbtini) (b.l. 15-17, 18-27). Ta pačia sutartimi atsakovė UAB „Rapuva“ pardavė, o atsakovė UAB „Rosetta Grup“ nupirko žemės sklypo 331/973 dalį tuo pačiu adresu, priskirtą butui (duomenys neskalbtini) (b.l. 28, 45-58). Šioje byloje pateiktoje įsiteisėjusioje Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-193-588/2010 nurodytos abejonės dėl užsienio šalių piliečių įsteigtų juridinių asmenų sandorių dėl žemės sklypų įgijimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo. Nustatyta, kad tretieji asmenys S. H., H. H., V. P., A. P. 2010-03-04 įsteigė juridinį asmenį UAB „Rosetta Grup“, įmonės direktoriumi paskirtas trečiasis asmuo S. H., kuris yra vienas iš buto (duomenys neskalbtini), savininkų (b.l. 29-44). Įmonės įkūrimo data iš esmės sutampa su turto – buto ir žemės (duomenys neskalbtini), pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo data.

11Apeliantė teigia, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį neįrodė, jog gina viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis įpareigoja prokurorą ginti viešąjį interesą, kai nustatomi teisės aktų pažeidimai, kuriais pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Lietuvos Konstitucinis teismas, formuodamas viešojo intereso sampratą, savo nutarimuose yra pasisakęs, kad viešojo intereso instituto paskirtis - apginti pamatines, visuomenės vertybes, kurias saugo ir gina Konstitucija, o valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir ginti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis suponuoja teisinį reguliavimą, pagal kurį žemę Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise gali įgyti tik konstitucinio įstatymo apibrėžtas subjektų ratas. Atsižvelgiant į šio teisimo reguliavimo imperatyvumą, darytina išvada, jog juo siekiama apsaugoti pamatines, visai visuomenei ir valstybei svarbias vertybes, o šių nuostatų pažeidimas yra viešasis interesas, kurį prokuroras privalo ginti pasinaudodamas priemonėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnyje. Šiuo atveju ginčas vyksta dėl to, jog sandoriu buvo padaryta žala valstybės saugomam gėriui - Lietuvos Respublikoje esanti žemė perleista fiziniams asmenims (prisidengiant įmonės vardu), kuriem teisės aktai draudžia įsigyti žemę, t. y. pažeistas konstitucinis imperatyvas, todėl ieškovas turėjo teisę paduoti ieškinį gindamas viešąjį interesą.

12Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – Konstitucinis įstatymas) 2 straipsnio 1, 2 dalis užsienio subjektai – užsieniečiai – yra užsienio valstybių piliečiai ir užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės. Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teise įsigyti žemę gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Šie užsienio subjektai išvardyti Konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje, tačiau Baltarusijos Respublikos piliečiai į nurodytų subjektų sąrašą nepatenka. Pagal Konstitucinio įstatymo 6 straipsnį įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams draudžiama įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus. Konstitucinio įstatymo 6 straipsnio norma, kurioje įtvirtintas draudimas įsigyti žemę nuosavybėn, yra imperatyvioji. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad kai įstatymo nuostata suformuluota imperatyviai, teismas, netgi remdamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, negali priimti kitokio sprendimo, t. y. prieštaraujančio imperatyviajai teisės normai. Toks Konstitucinio įstatymo nurodytų nuostatų aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2011). Taigi tretieji asmenys, būdami Baltarusijos Respublikos piliečiai, negali Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise įgyti žemės. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.), tačiau šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 str. 1 d.), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Taigi šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl jos sąlygų, šių vykdymo ir pan., tačiau, teismui nustačius, kad šalių susitarimas neatitinka pirmiau nurodytų reikalavimų, jis gali būti pripažįstamas negaliojančiu (CK 1.80 str., 1.81 str. ir kt.).

13Apeliantė teigia, jog ginčo sandoris nebuvo apsimestinis.

14Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. , kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

15Byloje nustatyta, kad juridinis asmuo buvo įkurtas 2010 m. kovo 4 d. steigimo aktu. Tos pačios dienos sprendimu, bendrovės direktoriumi išrinktas H. S.. Viešajame juridinių asmenų registre bendrovė įregistruota 2010 m. kovo 8 d. Bendrovės įstatai viešajame juridinių asmenų registre įregistruoti 2010 m. kovo 8 d. Žemės sklypo (duomenys neskalbtini), 331/973 dalis ir buto (duomenys neskalbtini), pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2010 m. kovo 17 d. Pažymėtina, kad tiek buto, tiek žemės sklypo pirkimas–pardavimas įforminti viena sutartimi, o tai patvirtina, kad žemės sklypo pirkimas susijęs su buto, kurį įgijo tretieji asmenys, pirkimu ir yra reikalingas ne bendrovei, o tretiesiems asmenims.

16Byloje nustatyta ir tai, kad bendrovės direktorius ir akcininkas H. S. įstatiniu kapitalu (10 000 Lt) sumokėjo už žemės sklypą. Visos šios aplinkybės rodo, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai žinodami, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatos draudžia subjektui, kuris neatitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų nuosavybės teise įsigyti žemę, nuosavybės teise įsigydami patalpą / butą, šiam statiniui priklausančią žemės valdos dalį įsigijo statytinio asmens - UAB „Rosetta Grup“ vardu, kuri ir buvo įkurta šiam tikslui pasiekti. Tai įrodo ir tai, kad įmonė nuo jos įkūrimo momento iki šiol nevykdo jokios veiklos, nekalbant apie veiklą, kuriai būtų reikalingas įsigytas žemės sklypas.

17Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). Ginčo atveju tokia sutarčių turinio aiškinimo taisyklė netaikytina, kadangi turimi duomenys rodo jog H. S., H. H., P. A., P. V. yra Baltarusijos Respublikos piliečiai, kurie pagal Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnį neatitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, todėl pagal to paties įstatymo 3 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, negali Lietuvos Respublikoje įgyti nuosavybės teise žemę, o tai padarius buvo pažeistos ne tik nurodytos imperatyvios Konstitucinio įstatymo, bet ir imperatyvios Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad sudarytam sandoriui dėl ginčo žemės sklypo dalies perleidimo negali būti taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje taisyklės, kadangi toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra niekinis ir negalioja (LR CK 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnis). Kilus ginčui dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) būtina aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai - juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo- pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Esmine tokio ginčo metu įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai reikalavimo teisę įsigijusiu asmeniu, o sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, įrodinėjimo dalyką lemia sandorio rūšis bei faktinis reikalavimo pagrindas, t.y. dėl kurių sandorio dalių (sąlygų) vyksta ginčas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šalys, sudarydamos ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, elgėsi nesąžiningai, žinodamos apie užsienio subjektams galiojančius draudimus įsigyti žemę, siekė patenkinti savo interesus kitais būdais, kurie įstatymo nedraudžiami (juridinio asmens steigimas ir žemės jo vardu įsigijimas), tačiau tokiais būdais siekiamas tikslas (užsienio subjektui (fiziniam asmeniui) įgyti žemės Lietuvoje, pasinaudojant įsteigtu juridiniu asmeniu) patenka į pirmiau nurodytų imperatyviųjų normų taikymo sritį (draudimus užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje), todėl šiam tikslui pasiekti sudarytas sandoris negali būti laikomas teisėtu viešosios tvarkos požiūriu. Kaip minėta teismui nepateikta duomenų, kad ginčijamo sandorio žemės sklypas tenkina juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos poreikius, yra įmonės veiklos vieta ar kitaip susijusi su UAB „Rosetta Grup“, bei neįrodo ir nepatvirtina žemės sklypo paskirties įmonės veiklai vykdyti ir plėtoti. Todėl ginčijamas žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris yra apsimestinis, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, todėl šis sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento LR CK 1.87 straipsnio pagrindu. Tikrajai sandorio šaliai įgyti nuosavybės teises į žemę draudė imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatos, todėl šis sandoris šioms normoms prieštarauja ir yra negaliojantis ab initio LR CK 1.80 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas ginčijamo sandorio teisėtumą, nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atskirąja nutartimi, į kurią apeliuoja atsakovai ir tretieji asmenys, tačiau vadovaujasi įstatymų nuostatomis, kadangi šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl draudimo įsigyti nuosavybėn žemės sklypus asmenims neatitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų. Apeliantė tvirtina, kad teismo sprendimas neįvykdomas ir pritaikius restituciją tretieji asmenys žemės sklypą valdytų tomis pačiomis teisėmis, kokiomis jį valdė iki sprendimo priėmimo. Tačiau su tuo sutikti negalima. Pritaikius restituciją, tretieji asmenys netenka nuosavybės teisės į žemės sklypą, t. y. praranda valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises ir tokiu būdu ginčas išsprendžiamas iš esmės. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, kokiu pagrindu tretieji asmenys galėtų naudotis žemės sklypu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl to nepasisakė.

18Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai jas įvertino, padarė pagrįstas išvadas bei tinkamai taikė įstatymus, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras ieškiniu prašė... 3. Palangos miesto apylinkės teismas 2013-07-15 sprendimu ieškinį tenkino.... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rosetta Grup“ prašo panaikinti Palangos... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notaras Edgaras Sutkus... 6. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas Klaipėdos apygardos... 7. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 8. Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 9. LR CPK 322 str. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio... 10. Byloje nustatyta, kad pagal 2010-03-07 nekilnojamojo daikto (duomenys... 11. Apeliantė teigia, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį neįrodė, jog gina... 12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žemę,... 13. Apeliantė teigia, jog ginčo sandoris nebuvo apsimestinis.... 14. Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais... 15. Byloje nustatyta, kad juridinis asmuo buvo įkurtas 2010 m. kovo 4 d. steigimo... 16. Byloje nustatyta ir tai, kad bendrovės direktorius ir akcininkas H. S.... 17. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui... 18. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 20. Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimą palikti...