Byla 3K-3-57/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. G. (M.G.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Via Maris“ kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. M. įmonės ,,Rolijona“ ieškinį atsakovams M. G., uždarajai akcinei bendrovei ,,Via Maris“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl reikalavimo atsiskaityti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas teisėtumo ir pagrįstumo.

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo M. G. 32 670 Lt skolos, 5 procentų palūkanas; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Via Maris“ 32 670 Lt skolos ir 6 procentų palūkanas. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. liepos 13 d. jis su atsakovais sudarė pirminę sutartį, pagal kurią atsakovas UAB „Via Maris“ įsipareigojo už 900 000 Lt parduoti atsakovui M. G.139,15 kv. m butą ir žemės sklypą, esančius ( - ), o ieškovas – tarpininkauti šį turtą parduodant. Šalys susitarė, kad ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta ir patvirtinta notarine tvarka 2009 m. liepos 30 d.; atsakovai už suteiktas tarpininkavimo paslaugas įsipareigojo sumokėti ieškovui kiekvienas po 27 000 Lt ir PVM. Ieškovo teigimu, nustatytu terminu pirkimo–pardavimo sutarties nesudaryta, tačiau ne dėl jo kaltės: parduodamam turtui areštas panaikintas tik 2009 m. liepos 28 d., atsakovas M. G. iki nurodyto termino neįsteigė įmonės, kad, būdamas užsienio valstybės pilietis, galėtų įsigyti ne tik pastatą (butą), bet ir žemę. Atsakovai ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį notarine tvarka sudarė 2009 m. rugpjūčio 27 d., tačiau ieškovo apie ją neinformavo, nesumokėjo sutarto atlyginimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Ieškovo įsitikinimu, jis tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. pagal atsakovo M. G. prašymą surado pageidaujamo pirkti turto pardavėją, suderino su notaru pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo laiką, todėl atsakovai privalo atsiskaityti.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų (sprendimų) nutarčių esmė

7Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

8Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad nustatytu terminu (2009 m. liepos 30 d.) ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis notarine tvarka nepasirašyta ne dėl jo kaltės. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2009 m. liepos 28 d. turtas, esantis ( - ), buvo areštuotas ir atsakovas UAB ,,Via Maris“ rūpinosi arešto panaikinimu; atsakovas M. G. steigė juridinį asmenį, nes, būdamas užsienio valstybės pilietis, negalėjo nuosavybės teise įgyti prie buto, esančio ( - ), esančio žemės sklypo, juridinis asmuo – UAB ,,Egusta“, įsteigtas tik 2009 m. rugpjūčio 21 d., t. y. jau po šalių sulygto termino pirminėje sutartyje, be to, atsakovas M. G. 2009 m. liepos 30 d. buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl sudaryti sutarties šalys negalėjo. 2009 m. rugpjūčio 27 d. atsakovai notarine tvarka sudarė buto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį, tą pačią dieną atsakovo UAB ,,Via Maris“ ir UAB ,,Egusta“ sudaryta prie nurodyto buto esančio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. sandoriai, kurie buvo šalių 2009 m. liepos 13 d. sudarytos pirminės sutarties objektas ir tikslas; atsakovai apie šiuos sandorius ieškovo neinformavo ir už suteiktas tarpininkavimo paslaugas su juo neatsiskaitė. Teismas sprendė, kad ieškovas visus įsipareigojimus pagal sutartį vykdė tinkamai: kreipėsi į notarę dėl pirkimo–pardavimo sutarties projekto parengimo, bendravo su atsakovais telefonu ir suteikė jiems informacijos apie būsimo sandorio pasirašymo laiką ir vietą. Teismas, remdamasis 2009 m. liepos 13 d. sudarytos pirminės sutarties nuostatomis, nesutiko su atsakovo M. G. argumentu, kad ieškovas buvo įsipareigojęs padėti įsteigti atsakovui įmonę, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė, ir pažymėjo, kad tokio įsipareigojimo nurodytoje sutartyje neįtvirtinta. Ieškovas veikė kaip atsakovų atstovas ir būtent jo iniciatyva ir pastangomis atsakovai vėliau sudarė ginčo turto pirkimo-pardavimo sandorius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai, būdami nepatenkinti ieškovo suteiktų paslaugų kokybe, iki sutarties sudarymo termino (2009 m. liepos 31 d.) galėjo reikšti ieškovui pretenzijas, taip pat nutraukti sutartį, tačiau to nepadarė. Atsakovas UAB ,,Via Maris“ tik 2009 m. rugsėjo 4 d. pateikė ieškovui pranešimą dėl 2009 m. liepos 13 d. sutarties nutraukimo. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, sprendė, kad atsakovai privalo atlyginti ieškovui už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ir priteisė iš jų ieškinyje prašomas sumas.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 3 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

10Teisėjų kolegija 2009 m. liepos 13 d. šalių susitarimą vertino kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, turinčią preliminariosios sutarties požymių: sutartyje susitarta dėl ieškovo paslaugų teikimo ir kad bus pasiektas tam tikras rezultatas – atsakovai notarine tvarka sudarys nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal šią sutartį atsakovas

11M. G. įsipareigojo sumokėti 13 500 Lt po jos sudarymo, tai, teisėjų kolegijos nuomone, reiškia, kad šios sutarties kainos dalies mokėjimas nepriklausė nuo ieškovo tarpininkavimo paslaugų rezultato. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad šalys pirminės sutarties sudarymo metu galėjo laisvai derėtis ir tartis dėl tarpininkavimo paslaugų kainos, taip pat įvertinti tuo metu buvusią ekonominę situaciją rinkoje, atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog ieškovo nustatytas 5 proc. dydžio atlyginimas yra didesnis nei įprastas mokestis už tokias paslaugas (1-2 proc. sandorio kainos) ir kad, nustačius tokį atlygį, ieškovo įsipareigojimai turėjo būti didesni nei vien tik ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties projekto rengimas.

12Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas nustatytu laiku neparengė visų pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų, t. y. neįsteigė atsakovo M. G. vardu įmonės. Teisėjų kolegija, remdamasi ieškovo paaiškinimais, kad atsakovas M. G. ruošėsi steigti įmonę savarankiškai, 2009 m. liepos 9 d. (dar prieš šalims sudarant pirminę sutartį) kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl laikino juridinio asmens UAB „Egusta“ pavadinimo įtraukimo į Juridinių asmenų registrą, sprendė, jog ieškovė tokio įsipareigojimo nebuvo prisiėmusi. Teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovas M. G. būtų suteikęs ieškovei įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti veiksmus juridiniam asmeniui įsteigti. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė atliko realius aktyvius veiksmus, suteikė tarpininkavimo, konsultavimo paslaugas šalių sutartyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinta kliento, sudariusio atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, teisė vienašališkai šią sutartį nutraukti, net kai paslaugų tiekėjas jau pradėjo tokią sutartį vykdyti (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Tačiau byloje nėra duomenų, kad 2009 m. liepos 30 d. sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovai reiškė ieškovui pretenzijas dėl sutarties vykdymo ar šią sutartį nutraukė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tarpininkavo atsakovams sudarant pirkimo–pardavimo sandorį ir 2009 m. liepos 30 d. pirminės sutarties tikslas buvo pasiektas – atsakovai notarine tvarka sudarė ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, todėl ieškovas įgijo teisę į šalių sutartyje nustatytą atlyginimą už suteiktas paslaugas (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).

13III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas M. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 3 d. nutartį ir Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

151. Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo. Bylą nagrinėję teismai skirtingai kvalifikavo šalių 2009 m. liepos 13 d. sudarytą pirminę sutartį: pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, apeliacinės instancijos teismas šalių sudarytą sutartį vertino kaip atlygintinų paslaugų teikimo. Be to, teismai neįvertino to, kad šalių sudaryta pirminė sutartis turi preliminariosios sutarties požymių. Kasatoriaus nuomone, tai reiškia, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.193-6.195 įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Libra Vitalis“ v. UAB ,,Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. R. S. IĮ ,,Ridetas“, bylos Nr. 3K-3-421/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. IĮ v. UAB ,,Statnuoma“, bylos Nr. 3K-3-44/2008) ir tai turėjo įtaką neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui.

162. Dėl vartojimo sutarčių nuostatų taikymo ginčo santykiams. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, netaikydami šalių 2009 m. liepos 13 d. sudarytos sutarties daliai, kuria nustatyti kasatoriaus ir ieškovo tarpusavio įsipareigojimai, vartojimą reglamentuojančių teisės normų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. UAB „Omnitel“, bylos Nr. 3K-3-480/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011), taip pažeidė CPK 4 straipsnyje nustatytą reikalavimą taikant teisę atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančios teisės išaiškinimus bei konstitucinį teismų jurisprudencijos tęstinumo principą, CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Kasatoriaus įsitikinimu, pagal pirminę sutartį ir jos tikslą jis yra vartotojas, fizinis asmuo, sudaręs sutartį su ieškovu, profesionaliai užsiimančiu nekilnojamojo turto verslu, ir siekiantis įsigyti turtą su verslu ir profesija nesusijusiems, t. y. asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Tai reiškia, kad teismai turėjo aiškinti šalių sudarytą sutartį silpnesniosios šalies – kasatoriaus, o ne ieškovo, verslininko, naudai. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo pareigą ex officio aiškintis ir vertinti, ar pirminė sutartis nėra vartojimo, taip pat, ar ieškovas kaip savo srities profesionalas tinkamai informavo kasatorių apie žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo formalumus ir juridinio asmens steigimui reikalingus dokumentus, ar ieškovas laiku parengė ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo dokumentus ir jų vertimus į kasatoriui suprantamą kalbą, kodėl pirminėje sutartyje buvo nustatytas konkretus sandorio sudarymo terminas, taip pat kitas ginčui teisingai išspręsti svarbias aplinkybes. Pirminėje sutartyje sulygtu terminu (2009 m. liepos 30 d.) dokumentai, reikalingi sudaryti pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, neparengti, ginčo turtas neperleistas kasatoriaus nuosavybėn, taigi nepasiektas pirminės sutarties tikslas ir ieškovas neįgijo teisės reikalauti atlyginimo pagal sutartį. Kasatoriaus teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pirmine sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė laiku ir tinkamai, todėl teismų išvados, jog įsipareigojimai buvo įvykdyti, nepagrįstos.

173. Dėl termino pabaigos teisinės reikšmės. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl tinkamo tarpininko sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, praleidus sutartyje nustatytą terminą, neatsižvelgė į tai, kad ginčo šalių sutartis buvo terminuota, nesiaiškino, kaip pirminėje sutartyje pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti nustatyto termino pabaiga lėmė sutartinių tarpininko teisių ir pareigų apimtį, taip pažeidė CK 1.123 straipsnio 2 dalies ir 6.165 straipsnio 5 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad tuo atveju, kai tam tikri sandorio teisiniai padariniai yra siejami su termino pabaiga, tai sandoris ar prievolė nustoja galioti tam terminui pasibaigus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, šalims susitarus dėl prievolės, susidedančios iš dviejų dalykų, kurie sudaro nedalomą visumą (taip, kasatoriaus nuomone, yra šalių sudarytos pirminės sutarties atveju), sutarties galiojimas iš dalies negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Rovė“ v. UAB ,,Serneta“, bylos Nr. 3K-3-521/2006). Pirminėje sutartyje nustatytu terminu pirkimo–pardavimo sutarties nesudaryta, tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad šalių tarpusavio teisės ir pareigos, įskaitant ir kasatoriaus pareigą sumokėti ieškovui už tarpininkavimo paslaugas, pasibaigė.

184. Dėl įrodinėjimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, t. y. ieškovas, reiškiantis reikalavimą priteisti iš atsakovų atlygį pagal sutartį, turėjo įrodyti, kad įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, o ne kasatorius – kad ieškovas jų neįvykdė (CPK 178 straipsnis). Be to, teismai nemotyvavo, kodėl, sprendžiant dėl sutartinių šalių įsipareigojimų vykdymo ir ieškovo teisės gauti atlygį, nevertino sutarties termino pažeidimo fakto ir aplinkybės, kad kasatorius yra Rusijos pilietis, nuolat gyvenantis Rusijos Federacijoje; nesivadovavo byloje pateiktais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo išvykimą iš Lietuvos 2009 m. liepos 30 d.; nustatė, kad ieškovas tinkamai įvykdė pirminę sutartį, remdamiesi telekomunikacijos bendrovės nepatvirtintomis telefonų sąskaitų išklotinėmis; priimtus sprendimus grindė prielaida, kad ieškovas, žinodamas kliento poreikius, apie būsimas sutarties sąlygas galėjo jį informuoti telefonu.

19Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Via Maris“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - ieškinį atsakovui UAB ,,Via Maris“ atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

201. Kasatoriaus nuomone, teismai, aiškindami šalių 2009 m. liepos 13 d. sudarytą pirminę sutartį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007), t. y. rėmėsi tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, visiškai neatsižvelgdami į visų sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, faktines aplinkybes tiek sudarant sutartį, tiek ją vykdant, taip pat ir ieškovo elgesį, spręsdami dėl pirminėje sutartyje ieškovui nustatytų pareigų, neįvertino reikšmingų aplinkybių. Kasatoriaus įsitikinimu, pirminės sutarties 4 punkto nuostata, pagal kurią ieškovui nustatyta pareiga ,,paruošti turto, nurodyto punkte 1.1. pirkimo-pardavimo dokumentus” apima ir ieškovo pareigą įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, kontroliuojamą atsakovo M. G., kad jis galėtų įsigyti ne tik ginčo butą, bet ir žemės sklypo dalį. Ieškovas buvo informuotas, kad M. G. yra užsienio valstybės pilietis ir kaip fizinis asmuo žemės Lietuvoje nuosavybės teise įgyti negali. Kasatoriaus teigimu, šalys buvo žodžiu susitarusios, kad ieškovas įsteigs įmonę M. G. vardu, tačiau šios sąlygos atskirai į sutartį neįtraukė, bendrai nurodydami, jog ieškovas parengs visus ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad įprastai už tarpininkavimo paslaugas mokamas 1-2 proc. dydžio mokestis, skaičiuojamas nuo sandorio kainos; pirminėje sutartyje nustatytas 5 proc. dydžio mokestis, tai, kasatoriaus teigimu, netiesiogiai patvirtina aplinkybė, jog ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti daugiau veiksmų nei paprastai, t. y., be kita ko, įsteigti juridinį asmenį. Pirminę sutartį parengė ieškovas, todėl visos abejonės turėjo būti aiškinamos ieškovo nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), tačiau, kasatoriaus nuomone, šia sutarčių aiškinimo taisykle teismai nesirėmė.

212. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo ir atsakovų teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų teikimas, tačiau, kasatoriaus įsitikinimu, teismai netaikė paslaugų teikimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Ieškovas yra vykdomos veiklos, t. y. tarpininkavimo, parduodant nekilnojamąjį turtą, profesionalas, nes rinkoje veikia ne vienerius metus, todėl, kasatoriaus nuomone, vertinant jo veiklą, turi būti taikomi aukštesni veiklos standartai. CK šeštosios knygos XXXV skyriuje, reglamentuojančiame atlygintinų paslaugų teikimą, nurodyta, kaip turi elgtis paslaugų teikėjas: veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis), laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 2 dalis), paslaugas turi teikti pagal sutarties sąlygas (CK 6.718 straipsnio 3 dalis), suteikti visą sutarties sudarymui ir vykdymui reikšmingą informaciją (CK 6.719 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus nuomone, teismai, vertindami ieškovo elgesį, vykdant pirminę sutartį, netaikė šių teisės normų. Ieškovas privalėjo informuoti atsakovą

22M. G., kad jis negali savo vardu įgyti žemės sklypo Lietuvoje ir tam turėtų įsteigti juridinį asmenį, šią sąlygą konkrečiai aptarti sutartyje, nurodant, jog tai yra atsakovui tenkanti pareiga, taip pat iš anksto parengti visus pirkimo–pardavimo dokumentus ir pateikti juos sandorio šalims joms suprantama kalba susipažinti, nuolat teikti šalims informaciją apie atliekamų veiksmų eigą. Kasatoriaus teigimu, ieškovas, įsipareigojęs parengti visus ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo dokumentus arba įsipareigojo įsteigti juridinį asmenį atsakovui M. G., arba veikė neprofesionaliai, neinformavo kliento apie padarinius.

233. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalių sudaryta pirminė sutartis turi preliminariosios sutarties požymių, tačiau nepagrįstai šalių teisiniams santykiams netaikė preliminariąsias sutartis reglamentuojančių teisės normų. Kasatoriaus teigimu, pirminė sutartis buvo trišalė sutartis, pagal kurią tam tikrų šalims nustatytų pareigų vykdymas buvo susijęs su kitų pirminės sutarties šalių pareigų įvykdymu, t. y. ieškovui tinkamai atlikus įsipareigojimus pagal sutartį, atsakovams būtų kilusi pareiga su juo atsiskaityti. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jei šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Iki pirminėje sutartyje nustatyto termino pabaigos – 2009 m. liepos 30 d., atsakovai nesudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad atsakovų prievolė sudaryti tokią sutartį pasibaigė. Kadangi pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas ir turto pardavimas už pirminėje sutartyje sulygtą kainą buvo šios sutarties tikslas, tai, kasatoriaus įsitikinimu, galima konstatuoti, kad per nustatytą terminą jis nebuvo pasiektas, atitinkamai negalėjo būti įgyvendinta ieškovo teisė į atlygį.

244. Kasatoriaus nuomone, teismai, nustatę, kad areštas ginčo nekilnojamam turtui panaikintas tik 2009 m. liepos 28 d. ir šią aplinkybę priskirdami prie priežasčių, dėl kurių nustatytu laiku nebuvo sudaryta pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, netinkamai įvertino kasatoriaus veiksmų atitiktį CK nustatytiems elgesio standartams ir pirminėje sutartyje įtvirtintiems reikalavimams. Pirminėje sutartyje nenurodyta termino, per kurį kasatorius turėjo pasirūpinti arešto nekilnojamam turtui panaikinimu. Areštas nekilnojamam turtui panaikintas dar iki pagrindinės sutarties sudarymo termino (2009 m. liepos 30 d.); VĮ Registrų centras pažymas dėl turto statuso išduoda per vieną dieną; ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma, nes jis 2009 m. liepos 28 d. kreipėsi į notarą, prašydamas užsakyti tokią pažymą turto perleidimo sandoriui. Kasatorius pažymėjo, kad pirminė sutartis buvos sudaryta 2009 m. liepos 13 d., ir jis turėjo labai nedaug laiko savo įsipareigojimams įvykdyti. Be to, kasatoriaus teigimu, turto areštas savaime nebuvo kliūtis rengti turto perleidimo dokumentų projektus, juos derinti su šalimis, steigti įmonę, t. y. vykdyti pirminę sutartį. Kasatoriaus teigimu, būtent ieškovas iki nustatyto termino neparengė visų reikalingų pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti dokumentų, todėl nėra teisinio pagrindo sumokėti ieškovui už paslaugas, kurių jis dėl savo neveikimo iš tikrųjų nesuteikė.

255. Bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino įrodymus, taip pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nesilaikė teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UADB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Teismai, nustatę, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. atsakovai sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, nepagrįstai konstatavo, jog taip buvo pasiektas pirminės sutarties tikslas. Nekilnojamąjį turtą kasatorius atsakovui M. G. pardavė už daug mažesnę kainą nei numatytoji pirminėje sutartyje – 350 000 Lt, kartu paliekant atsakovo M. G. įsipareigojimą perleisti kasatoriui pirminės sutarties 1.4 punkte nurodytą poilsio patalpą, kurios vertė yra 300 000 Lt. Tai reiškia, kad pirminės sutarties tikslas nebuvo pasiektas, nes kasatorius gavo daug mažiau, nei būtų gavęs pardavęs turtą pirminėje sutartyje nurodyta kaina.

266. Teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir savo išvadas grindė prielaidomis. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose atsakovai neigė, kad jie buvo informuoti apie pagrindinės sutarties sudarymo laiką ir vietą, taip pat kad atsakovas M. G. buvo supažindintas su šios sutarties tekstu ir jo vertimu į jam suprantamą kalbą. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kaip jis pirmiau nurodytus veiksmus atliko.

27Atsiliepimu į kasacinius skundus ieškovas O. M. įmonė ,,Rolijona“ prašo juos atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

281. Kasatorius M. G. nurodo, kad teismai skirtingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, tačiau nepagrindžia, kokią tai turėjo įtaką teismų procesinių sprendimų teisėtumui. Nors pirmosios instancijos teismas šalių sutartinius santykius iš dalies vertino kaip pavedimo, tačiau kartu sprendė, kad šalys susitarė ir dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šalys buvo sudariusios atlygintinų paslaugų teikimo sutartį.

292. Tik vienas iš kasatorių – M. G. – atitinka CK 1.39 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, kuriems esant asmuo pripažįstamas vartotoju. Kasatorius UAB ,,Via Maris“ yra juridinis asmuo, kuriam vartojimą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos. Be to, ieškovo nuomone, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas įgytas kasatoriaus M. G. atstovaujamo juridinio asmens UAB ,,Egusta“ vardu ir sąskaita, tai reiškia, jog vartojimą reglamentuojančios teisės normos, sprendžiant dėl M. G. pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, negali būti taikomos besąlygiškai. CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalies normose įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, pagal kurias sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę ir t. t., tačiau jose nenustatyta, kad teismas, aiškindamas sutartį, turi teisę nustatyti šalims įsipareigojimus, dėl kurių jos nebuvo susitarusios ir negalėjo susitarti, tačiau būtent tokio sutarties išaiškinimo siekia kasatoriai. Ieškovo nuomone, ne tik sutarties sąlygos, bet ir kasatoriaus M. G. veiksmai patvirtina, kad ieškovas nebuvo įsipareigojęs įsteigti įmonės ir kad M. G. to nereikalavo. Priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatorius UAB ,,Via Maris“, ieškovas nėra verslininkas, teikiantis teisinio pobūdžio paslaugas, t. y. asmuo, galintis turėti teisinių žinių, susijusių su juridinio asmens steigimu, todėl tokios paslaugos atlikti kasatoriui M. G. objektyviai negalėjo. Be to, rengti dokumentus kito asmens vardu galima tik turint įgaliojimą (CK 2.137 straipsnis, 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra įrodymų, kad kasatorius M. G. buvo suteikęs ieškovui įgaliojimą jo vardu spręsti įmonės steigimo klausimus, prašė parengti įmonės steigimo dokumentus, nepareiškė pretenzijų dėl tokių įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovo teigimu, jis informavo kasatorių M. G., kad jo norimas įsigyti turtas yra areštuotas ir kad iki 2009 m. liepos 30 d. pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties gali būti nesudaryta, jei areštas nebus panaikintas, taip pat kad kasatorius negali savo vardu įgyti žemės sklypo. Kasatorius M. G. dar iki šalių pirminės sutarties 2009 m. liepos 13 d. sudarymo žinojo apie Lietuvoje galiojančias žemės pardavimo užsienio piliečiams sąlygas ir rūpinosi juridinio asmens steigimu: 2009 m. liepos 9 d. jam išduota VĮ Registrų centro pažyma apie laikiną UAB ,,Egusta“ pavadinimo įtraukimą į Juridinių asmenų registrą, 2009 m. liepos 17 d. atsakovas pateikė VĮ Registrų centrui savo asmens dokumento kopiją. Ieškovo įsitikinimu, kasatoriai, aiškindami šalių sudarytą sutartį jiems palankia linkme, siekia nemokėti už ieškovo suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

303. Ieškovo teigimu, net ir pripažįstant, kad 2009 m. liepos 13 d. šalių sudaryta pirminė sutartis turi preliminariosios sutarties požymių, negalima spręsti, jog sutartyje nustatyto termino pasibaigimas reiškia kasatorių pareigos sudaryti ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat ir ieškovo teisės reikalauti atlygio už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, pabaigą. Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Iš esmės toks pats reguliavimas nustatytas pirminės sutarties 6, 7 punktuose, kuriuose šalys susitarė, kad, nustatytu terminu nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, kaltoji šalis turės apmokėti ieškovui už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Taigi, kasatoriaus nuomone, su sutarties dalies, turinčios preliminariosios sutarties požymių, pasibaigimu, nepasibaigia visos šalių teisės ir pareigos, nes šalys aiškiai susitarė, kad ieškovas gaus atlygį už suteiktas paslaugas. Bylos nagrinėjimo metu teismai pripažino, kad ieškovas jam tenkančius įsipareigojimus įvykdė tinkamai: pagal kasatoriaus M. G. prašymą surado pageidaujamo pirkti turto pardavėją, parengė sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 2 d. iki 2009 m. liepos 29 d. nuolat telefonu bendravo su M. G., suderino su notare A. B. pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo laiką, ieškovo prašymu notarė užsakė pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti reikalingas pažymas iš VĮ Registrų centro bei parengė ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Kasatoriai nereiškė ieškovui jokių pastabų, kad sutartis vykdoma netinkamai.

314. Ieškovo nuomone, ta aplinkybė, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. kasatoriai sudarė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis mažesne kaina nei nurodyta pirminėje sutartyje, nereiškia, kad jie negavo to, ką tikėjosi gauti pagal pirminę sutartį. Kadangi ieškovas tinkamai įvykdė jam tenkančias tarpininkavimo paslaugų suteikimo pareigas, tai jam turi būti už jas atlyginta ir atlygio dydžiui neturi įtakos kasatorių susitarimas dėl sandorio kainos sumažinimo. Ieškovui nežinoma, kodėl kaina buvo sumažinta, tai galėjo lemti abipusės mokestinės naudos siekis. Ta aplinkybė, kad kasatoriai iki pirminės sutarties sudarymo pažinojo vienas kitą, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas neatliko tarpininkavimo paslaugos. Tik dėl to, kad ieškovas disponuoja ne visiems asmenims prieinama informacija apie asmenis, ketinančius įsigyti nekilnojamuosius daiktus, ir asmenis, ketinančius juos parduoti, kasatoriai turėjo galimybę susitikti ir susitarti dėl ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo. Nepagrįstas kasatorių teiginys, kad teismai savo išvadų nepagrindė įrodymais: byloje pateiktos telefono skambučių išklotinės, sutarčių projektai, sandorių projektų derinimo su notare

32A. B. dokumentai, ieškovo elektroniniai laiškai notarei, kurie sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas jam tenkančius įsipareigojimus atliko tinkamai. Kasatorius M. G. nurodo, kad teismai nesivadovavo pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, jog 2009 m. liepos 30 d. jis išvyko iš Lietuvos, tačiau iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai šią aplinkybę įvertino ir priskyrė ją prie priežasčių, patvirtinančių, jog 2009 m. liepos 30 d. pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų peržengti kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos ribas. Nurodytuose procesiniuose dokumentuose, be kita ko, teisės taikymo aspektu keliami sutarčių aiškinimą, paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kuriais, teisėjų kolegijos nuomone, būtina pasisakyti nagrinėjamoje byloje. Dėl sutarčių aiškinimo ir šalių santykių teisinio kvalifikavimo Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. D. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2011). Pažymėtina, kad nurodytos sutarčių aiškinimo taisyklės kartu įpareigoja teismą nustatyti, ar sutartyje nėra neteisėtų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl sutarties galiojimo. Jeigu tokios sąlygos nustatomos, teismas sandorio negaliojimo klausimą išsprendžia ex officio (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių teisių ir pareigų nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimas. Dėl to kasacinis teismas, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina tik tai, kaip pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ ,,Rešota“ v. UAB ,,Ringesta“, bylos Nr. 3K-3-159/2011).

36Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Byloje teismų nustatyta ir sutarties šalys to neginčija, kad ieškovas įsipareigojo tarpininkauti kasatoriams sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį: 2009 m. liepos 13 d. sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas (kasatorius UAB ,,Via Maris“) įsipareigoja parduoti pirkėjui (kasatoriui M. G.) 139,15 kv. m butą su žemės sklypu, esančius ( - ), už 900 000 Lt; sumokėti ieškovui 27 000 Lt pridedant PVM už tarpininkavimo paslaugas (Sutarties 1.3 punktas); pirkėjas (kasatorius M. G.) įsipareigoja sumokėti ieškovui už suteiktas tarpininkavimo paslaugas 27 000 Lt pridedant PVM (Sutarties 2.1 punktas); ieškovas įsipareigoja parengti sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo dokumentus ir informuoti pirkėją apie notarinės sutarties pasirašymo datą (Sutarties 4 punktas). Atsižvelgiant į nurodytų nuostatų lingvistinę reikšmę, taip pat į tai, kad po pirminės sutarties sudarymo ieškovas pradėjo organizuoti dokumentų, reikalingų pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti notarine tvarka, parengimą, bendravo su kasatoriais, teikė jiems dėl sutarties sudarymo būtiną informaciją, darytina išvada, kad kasatoriai susitarė su ieškovu būtent dėl tarpininkavimo paslaugų suteikimo. Kadangi tarpininkavimas yra nematerialaus pobūdžio paslaugų ir šiuo atveju – už atlygį, teikimas, tai teismai pagrįstai šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip atlygintinų paslaugų (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus UAB ,,Via Maris“ kasacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju netaikytinos pavedimą reglamentuojančios teisės normos. Pavedimo sutartimi vienas asmuo (įgaliotinis) kito asmens (įgaliotojo, atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus. Nagrinėjamoje byloje tokie santykiai tarp šalių nesusiklostė – ieškovas nebuvo įgaliotas ir neatliko jokių teisinių veiksmų kasatorių vardu su trečiaisiais asmenimis. Šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – ieškovo, kaip profesionalo, paslaugos, siekiant, kad kasatoriai sudarytų sutartyje nurodyto turto pirkimo–pardavimo sandorį. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad šalys buvo susitarę dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, analizuodami šalių 2009 m. liepos 13 d. sudarytą sutartį, tinkamai ją kvalifikavo kaip atlygintinų paslaugų teikimo ir šiuo aspektu nepažeidė įstatyme nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių taisyklių aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl ginčo sutarties galiojimo CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vis dėlto, pažymėtina, kad šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl jos sąlygų, šių vykdymo ir pan., tačiau, teismui nustačius, kad šalių susitarimas neatitinka pirmiau nurodytų reikalavimų, jis gali būti pripažįstamas negaliojančiu (CK 1.80, 1.81 straipsniai ir kt.). Minėta, kad ieškovas 2009 m. liepos 13 d. sutartimi įsipareigojo tarpininkauti kasatoriams sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. sutartyje nustatyta, kad ieškovas turi parengti sutarties 1.1 punkte nurodyto turto pirkimo-pardavimo dokumentus ir informuoti pirkėją (kasatorių M. G.) apie pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą notarine tvarka (Sutarties 4 punktas). Sutarties 1.1 punkte nurodytas sutarties objektas – butas su žemės sklypu, esantys ( - ). Byloje pateikti ir teismų ištirti įrodymai (kasatorių M. G. ir UAB ,,Via Maris“ paaiškinimai, šalių 2009 m. liepos 13 d. pirminė sutartis, 2009 m. rugpjūčio 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys ir kt.) patvirtina aplinkybę, kad kasatorius M. G. siekė įsigyti nuosavybėn butą ir žemę kaip vieną objektą, t. y. kiekvieno iš jų įsigijimas atskirai neatitiktų kasatoriaus interesų. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė yra reikšminga dėl to, kad kasatorius M. G. yra Rusijos Federacijos pilietis, todėl būtina nustatyti, ar, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, jis galėjo nurodytą turtą įsigyti nuosavybės teise. Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (2003 m. kovo 20 d. įstatymo redakcija) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį Įstatymą įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Šiuos kriterijus, be kitų, atitinka fiziniai asmenys, kurie yra ES valstybių narių arba valstybių, sudariusių Europos sutartį (Asociacijos sutartį) su Europos bendrijomis bei jų šalimis narėmis, arba valstybių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos narių bei valstybių Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvių piliečiai arba nuolatiniai gyventojai (Įstatymo 4 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacija nepriklauso kuriai nors iš nurodytoje normoje išvardytų valstybių grupių, darytina išvada, kad kasatorius M. G., būdamas šios šalies pilietis, nustatytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinka. Be to, Įstatymo 9 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad užsienio subjektai negali įsigyti nuosavybės teise kurortų, viešosios paskirties rekreacijos ir poilsio teritorijų, paskirų viešojo naudojimo poilsio objektų žemės. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (2009 m. kovo 26 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu kasatorius M. G. pirmiau nurodytus europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitiktų, jis negalėtų savo vardu įsigyti nurodytos žemės, nes užsienio piliečiams apskritai draudžiama įsigyti žemę Lietuvos kurortuose, t. y. šiuo atveju egzistuoja du kriterijai, dėl kurių M. G. kaip užsienio subjektas negali turėti nuosavybės teise žemės Lietuvoje. Pažymėtina, kad užsienio subjektai, kurie pagal Įstatymo reikalavimus negali įsigyti nuosavybės teise žemės, vidaus vandenų ir miškų Lietuvoje, juos gali valdyti ir naudoti įstatymų nustatyta tvarka (pvz., nuomotis) (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog kasatorius M. G. negali savo vardu įgyti žemės Lietuvoje, šalims 2009 m. liepos 13 d. sudarant tarpininkavimo sutartį buvo žinoma. Tai patvirtina byloje pateikti šalių paaiškinimai, taip pat tai, kad esminis ginčas byloje vyksta dėl to, ar ieškovas tarpininkavimo sutartimi įsipareigojo įsteigti M. G. juridinį asmenį, jog šis galėtų įsigyti žemę, ar tokio susitarimo nebuvo. Taigi bylos šalys iš esmės pripažįsta, kad, sudarydamos susitarimą dėl tarpininkavimo, jos žinojo, kad, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, susitarimo neįmanoma įvykdyti tokiomis sąlygomis, kokios yra jame nustatytos, t. y. parengti dokumentus, kuriais tiek butas, tiek žemė būtų parduoti būtent M. G. (pirkimo-pardavimo sandoris dėl abiejų objektų sudarytas jo vardu). Byloje teismų nustatyta, kad kasatorius M. G. po 2009 m. liepos 13 d. sutarties sudarymo įsteigė juridinį asmenį – UAB ,,Egusta“, kurio vardu 2009 m. rugpjūčio 27 d. sudarė pirminėje sutartyje nurodyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad kasatorius yra vienintelis UAB ,,Egusta“ akcininkas; byloje nėra duomenų, kad nurodytas juridinis asmuo realiai užsiima tam tikra ūkine veikla, kuriai būtų reikalingas įsigytas žemės sklypas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad, nors ginčo žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta juridinio asmens vardu, tačiau realiai nuosavybės teisę į ją įgijo kasatorius M. G., nors, minėta, jis negali turėti nuosavybės teise žemės Lietuvoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šalys, sudarydamos 2009 m. liepos 13 d. sutartį dėl tarpininkavimo paslaugų suteikimo, elgėsi nesąžiningai, žinodamos apie užsienio subjektams galiojančius draudimus įsigyti žemę, siekė patenkinti savo interesus kitais būdais, kurie įstatymo nedraudžiami (juridinio asmens steigimas ir žemės jo vardu įsigijimas), tačiau tokiais būdais siekiamas tikslas (užsienio subjektui (fiziniam asmeniui) įgyti žemės Lietuvoje, pasinaudojant įsteigtu juridiniu asmeniu) patenka į pirmiau nurodytų imperatyviųjų normų taikymo sritį (draudimus užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje), todėl šiam tikslui pasiekti sudarytas sandoris negali būti laikomas teisėtu viešosios tvarkos požiūriu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta 2009 m. liepos 13 d. šalių sudarytą sutartį dėl tarpininkavimo niekine ir negaliojančia (CK 1.81 straipsnis).

37Teisėjų kolegijos nuomone, kiti kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, todėl dėl jų nepasisako.

38Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nors ir tinkamai kvalifikavo šalių sudarytą pirminę sutartį kaip atlygintinų paslaugų teikimo, tačiau netinkamai aiškino šios sutarties nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad pagal jas kasatoriams kyla pareiga atsiskaityti su ieškovu už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Dėl to šioje byloje teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini, o ieškovo reikalavimas atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40Priėmusi naują sprendimą, teisėjų kolegija pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškinys atmestinas, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas kasatoriams priteistinas iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Kasatoriams priteistina iš ieškovo po 980 Lt žyminio mokesčio už apeliacinius skundus ir po 980 Lt žyminio mokesčio už kasacinius skundus. Kitų turėtų bylinėjimosi išlaidų kasatoriai nustatyta tvarka nepagrindė (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl jų atlyginimas iš ieškovo jiems nepriteistinas. Valstybei iš ieškovo priteistina 32,66 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 57,73 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo, iš viso – 90,39 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 3 d. nutartį ir Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

43Priteisti iš ieškovo O. M. įmonės ,,Rolijona“ atsakovui M. G. 1960 (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt) Lt žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

44Priteisti iš ieškovo O. M. įmonės ,,Rolijona“ atsakovui UAB ,,Via Maris“ 1960 (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt litų) Lt žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

45Priteisti iš ieškovo O. M. įmonės ,,Rolijona“ valstybei 90,39 Lt (devyniasdešimt litų 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl reikalavimo atsiskaityti už suteiktas... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo M. G. 32... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų (sprendimų) nutarčių esmė... 7. Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad nustatytu terminu (2009 m. liepos 30... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 10. Teisėjų kolegija 2009 m. liepos 13 d. šalių susitarimą vertino kaip... 11. M. G. įsipareigojo sumokėti 13 500 Lt po jos sudarymo, tai, teisėjų... 12. Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas... 13. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas M. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 15. 1. Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo. Bylą nagrinėję teismai... 16. 2. Dėl vartojimo sutarčių nuostatų taikymo ginčo santykiams. Kasatoriaus... 17. 3. Dėl termino pabaigos teisinės reikšmės. Bylą nagrinėję teismai,... 18. 4. Dėl įrodinėjimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų... 19. Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Via Maris“ prašo panaikinti Klaipėdos... 20. 1. Kasatoriaus nuomone, teismai, aiškindami šalių 2009 m. liepos 13 d.... 21. 2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo ir atsakovų... 22. M. G., kad jis negali savo vardu įgyti žemės sklypo Lietuvoje ir tam... 23. 3. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalių sudaryta pirminė... 24. 4. Kasatoriaus nuomone, teismai, nustatę, kad areštas ginčo nekilnojamam... 25. 5. Bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino įrodymus, taip pažeidė CPK... 26. 6. Teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir savo išvadas... 27. Atsiliepimu į kasacinius skundus ieškovas O. M. įmonė ,,Rolijona“ prašo... 28. 1. Kasatorius M. G. nurodo, kad teismai skirtingai kvalifikavo šalių... 29. 2. Tik vienas iš kasatorių – M. G. – atitinka CK 1.39 straipsnio 1 dalyje... 30. 3. Ieškovo teigimu, net ir pripažįstant, kad 2009 m. liepos 13 d. šalių... 31. 4. Ieškovo nuomone, ta aplinkybė, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. kasatoriai... 32. A. B. dokumentai, ieškovo elektroniniai laiškai notarei, kurie sudaro... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 36. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų... 37. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos... 38. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai,... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 40. Priėmusi naują sprendimą, teisėjų kolegija pakeičia bylinėjimosi... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 43. Priteisti iš ieškovo O. M. įmonės ,,Rolijona“ atsakovui M. G. 1960... 44. Priteisti iš ieškovo O. M. įmonės ,,Rolijona“ atsakovui UAB ,,Via... 45. Priteisti iš ieškovo O. M. įmonės ,,Rolijona“ valstybei 90,39 Lt... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...