Byla 2-28-617/2019
Dėl su neteisėto atleidimo teisinėmis pasekmėmis susijusių išmokų ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij, sekretoriaujant A. U., dalyvaujant ieškovui R. B., jo atstovei advokatei G. G., atsakovo atstovui advokatui A. K., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Biudžetinei įstaigai Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centrui dėl su neteisėto atleidimo teisinėmis pasekmėmis susijusių išmokų ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovas R. B. 2016-01-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti darbo sutarčių nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso ( toliau – ir DK ) 129 straipsnį neteisėtu, panaikinti Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2015-12-08 įsakymą Nr. P-140 ir 2015-12-08 įsakymą Nr. P-141 ir grąžinti ieškovą į darbą; priteisti iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos; priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

4Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-08-12 sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas: pripažintas neteisėtu ieškovo atleidimas iš Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro ūkvedžio ir pastatų priežiūros specialisto pareigų; panaikinti Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorės 2015-12-08 įsakymai Nr. P-141 ir P-140 „Dėl R. B. atleidimo iš darbo“ ir ieškovas grąžintas į Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro ūkvedžio ir pastatų priežiūros specialisto pareigas ar lygiavertes pareigas; ieškovui iš atsakovės priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, išskaičiuojant jam dėl atleidimo išmokėtą vieno mėnesio išeitinę išmoką ir nustatyta, kad vykdymo procese iš šios priteistos sumos turi būti išskaičiuotos ieškovo nuo 2016-01-18 Širvintų rajono apylinkės teisme gautos su darbo santykiais susijusios pajamos. Ieškovo reikalavimas dėl penkių procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atmestas; ieškovui iš atsakovės priteista 1200 € išlaidų už advokato pagalbą bei priteista iš atsakovės į valstybės biudžetą 9,81 € pašto išlaidų.

5Vilniaus apygardos teismas 2017-05-02 nutartimi iš dalies patenkino atsakovo apeliacinį skundą: panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-08-12 sprendimo dalį, kuria išspręstas ieškovo grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo klausimas, ir ieškovo neteisėto atleidimo teisinių pasekmių taikymo klausimą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė ieškovui iš atsakovo 300 € bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

6Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ieškovas 2017-08-04 patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti iš atsakovo: vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8024,14 € neišmokėto darbo užmokesčio; 412,90 € neišmokėtos išeitinės išmokos; 1867,01 € delspinigių už vėlavimą mokėti darbo užmokestį; 6679,69 € vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015-12-11 iki 2017-07-31 ir po 15,73 € už kiekvieną sekančią uždelstą atsiskaityti dieną; visas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

7Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017-10-30 sprendimu pripažino, kad ieškovo ir atsakovo 2014-01-06 sudarytos darbo sutartys Nr. 267 ir Nr. 268 nutrauktos šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 412,90 € neišmokėtos išeitinės išmokos atmetė; ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės 8024,14 € neišmokėto darbo užmokesčio, 1867,01 € delspinigių už vėlavimą mokėti darbo užmokestį, 6679,69 € vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015-12-11 iki 2017-07-31 ir po 15,73 € už kiekvieną sekančią uždelstą atsiskaityti dieną paliko nenagrinėtus; išaiškino ieškovui, kad su reikalavimais dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių už vėlavimą mokėti darbo užmokestį, darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus; priteisė ieškovui iš atsakovės 450 € advokato pagalbos išlaidų; atsakovės prašymo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas netenkino.

8Vilniaus apygardos teismas 2018-10-17 nutartimi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus tenkino iš dalies – paliko nepakeistą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-10-30 sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad ieškovo ir atsakovo 2014-01-06 sudarytos darbo sutartys Nr. 267 ir Nr. 268 nutrauktos Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-10-30 sprendimu, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitoje dalyje Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-10-30 sprendimą panaikino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

9Teismo posėdyje ieškovas R. B. paaiškino, kad palaiko patikslintą ieškinį. Nurodo, kad nuo 2014-01-06 iki 2015-12-10 jis dirbo Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centre pusės etato ūkvedžiu ir pusės etato pastatų priežiūros specialisto pareigose. Darbo sutartyse pasirašė, pasirašant sutartį žinojo ką pasirašo, sutartį parengė ir pateikė pasirašyti darbdavys, jis pasirašė, nelabai kreipė dėmesio į tai, kas ten parašytą. Konkreti darbo užmokesčio suma sutartyse nebuvo nurodyta. Į darbą Socialinių paslaugų centre priimtas susitarimo būdu. Jis skaitė skelbimą ir tada susiskambino su darbdavio direktore. Direktorė pasiūlė geresnes darbo sąlygas, nei jo turėtos darbo sąlygos ankstesniame darbe, todėl jis išėjo iš ankstesnio savo darbo. Širvintų socialinių paslaugų centre į darbą buvo priimtas atrodo terminuotai, o vėliau gal neterminuotai, tiksliai neprisimena, kaip ten buvo pagal sutartis. Dėl darbo apmokėjimo dydžio tarėsi su direktore, ir tikėjosi gauti gal apie du minimalius atlyginimus, tuo metu litais buvo, tiksliai neprisimena, gal truputį daugiau nei 700 Lt, o mokėjo mažiau, bet tikslių skaičių neprisimena. Kiek realiai gaudavo atlyginimo, negali šiuo metu pasakyti, nes neprisimena. Darbdavys jį siuntė mokytis priešgaisrinės saugos, jam sakė, kad tada padidins atlyginimą. Koeficientai turėjo būti didinami, praėjus apie pusei metų darbo jis ėmė domėtis dėl ko mažas atlyginimas. Kelis kartus žodžiu kreipėsi į buhalterę, dėl mažo užmokesčio, bet atsakymo negaudavo, o vėliau 2015-12-10 buvo atleistas. Vieną kartą, gali būti, kad 2014-09-18 rašė prašymą padidinti darbo užmokestį, tą prašymą surašė buhalterė, jis tik pasirašė. Kokie ten skaičiai „BMA“ nurodyti negali, nelabai suprato, nesidomėjo, pasirašė ir tiek. Po to prašymo pateikimo gal ir padidino atlyginimą, bet ne tiek kiek buvo žadėta, jį priimant į darbą. Didino, bet nepakankamai. Jokių priekaištų dėl gal netinkamo jo darbo nebuvo išreikšta. Į advokatus dėl jo gaunamo mažesnio atlyginimo nesikreipė, nes tuo metu nebuvo su tuo susidūręs, pasitikėjo darbdaviu. Socialinių paslaugų centre gaudavo lapelius, kur surašytos darbo valandos, išdirbtas laikas, matėsi suma, matėsi už kokį darbo laiką yra išmokėta. Atlyginimą jis gaudavo į banką, matydavo kiek gaudavo atlyginimo. Visada valandos buvo išdirbtos, dirbo visą darbo dieną. Jis dirbo pagal dvi sutartis Socialinių paslaugų centre. Kiek jis prisimena, jam išėjus iš darbo darbdavys išmokėjo ne visą darbo užmokestį, kokį jis gaudavo dirbdamas. Kiek tiksliai išmokėjo neprisimena, žino, kad mažiau nei priklausė. Jis pats tiksliai net nežinojo, kad jam nedamokėtas darbo užmokestis, jam tai pasakė advokatė. Nuo 2016 m. sausio vidurio, gali būti, kad nuo 18 d., bet tiksliai neprisimena, iki šiol dirba Širvintų rajono apylinkės teisme, kur gauna panašų atlyginimą kaip ir Širvintų socialinių paslaugų centre.

10Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė G. G. palaikė ieškovo patikslintą ieškinį. Ji paaiškino, kad ieškovas su atsakovu buvo sudaręs dvi darbo sutartis – pastatų priežiūros specialisto ir ūkvedžio pareigybėms. Darbo sutartyje Nr. 267 dėl pastatų priežiūros specialisto pareigybės laikotarpiui nuo 2014-01-06 iki 2014-09-30 nustatytas 8,2 BMA darbo užmokestis, nuo 2014-10-01 – 9,6 BMA darbo užmokestis. Darbo sutartyje Nr. 268 dėl ūkvedžio pareigybės laikotarpiui nuo 2014-01-06 iki 2014-09-30 nustatytas 9 BMA darbo užmokestis, nuo 2014-10-01 – 9,6 BMA darbo užmokestis. Taigi, darbo sutartyse nustatytas konkretus aiškiai matematiškai išreikštas darbo užmokesčio dydis. Abejose darbo sutartyse nurodytas ieškovo darbo laikas – kiekvienai pareigybei po 20 val. per mėnesį, t. y. 0,5 etato. Ieškovas neginčija fakto, kad su atsakovu abejose darbo sutartyse buvo susitarta dėl darbo 0,5 etato. Tačiau darbo sutartyse nebuvo susitarimo, kaip teigia atsakovas, jog ieškovui darbo užmokestis bus mokamas proporcingai dirbtam valandų skaičiui. Abejose darbo sutartyse labai aiškiai ir konkrečiai susitarta dėl darbo užmokesčio ( konkrečiu BMA koeficientu ) ir darbo laiko ( 20 val. per mėnesį ). Jokių kitokių sąlygų, t. y. sąlyginio darbo užmokesčio ar valandinio įkainio darbo sutartyse nenumatyta. Darbo sutartyse aiškiai įvardintas ieškovui mokėtinas darbo užmokestis per mėnesį už dirbamas 20 val. pagal kiekvieną pareigybę, todėl atsakovo teiginiai, jog ieškovui turėjo būti aišku, kad darbo užmokestis bus mokamas mažesnis, nes dirbama pusę etato, yra nepagrįsti. Susitarimas dėl ne viso darbo laiko yra susitarimas dėl darbo laiko normos, kuri yra mažesnė negu darbuotojui pagal jo darbo veiklą taikoma darbo laiko norma. Pagal atsakovo pateiktus duomenis, ūkvedžio ir pastatų priežiūros specialisto pareigybės yra nustatytos po 0,5 etato, t. y. šių pareigybių darbo laiko norma yra po 20 val. Taigi nėra pagrindo teigti, kad ieškovui buvo numatytas ne visas darbo laikas lyginant su jo veiklai taikoma darbo laiko norma. Darbo sutartyse numatytas darbo laikas – 20 val. per savaitę ir nustatytas konkretus darbo užmokestis už dirbtą laiką. Darbo sutartis ruošė ne ieškovas, o pats atsakovas. Atsakovo argumentas dėl ieškovo žinojimo apie pareigybėms skirtą finansavimą nėra pagrįstas, kadangi ieškovas nėra finansininkas ar ekonomistas, todėl skiriamas finansavimas ir jo paskirstymas nėra ieškovo kompetencijos klausimas. Finansavimo skyrimas pareigybei yra darbdavio atsakomybė, darbuotojui negali būti mokamas mažesnis darbo užmokestis motyvuojant tuo, jog jis galbūt žinojo apie mažesnį finansavimą. Nėra duomenų ir atsakovas jų nepateikia, kad dėl nurodyto darbo užmokesčio šalys darbo sutartimi būtų sulygusios dar dėl kokių nors sąlygų, pavyzdžiui, dėl kriterijų ar atitinkamų rodiklių, kuriems esant darbo užmokestis yra mažinamas ar pan. Atsakovo pateiktuose finansiniuose dokumentuose taip pat nurodyta prieštaringa informacija. Pavyzdžiui, biudžete 2015 m. numatyta, kad pastatų priežiūros specialistui taikomas maksimalus koeficientas yra 8,45 BMA, tačiau ieškovui nuo 2014-10-01 buvo taikomas 9,6 BMA koeficientas. Vadinasi, priešingai nei teigiama, atsakovas turėjo galimybes nustatyti kitokio dydžio darbo užmokestį. 2014-10-01 ieškovui darbo sutartyje dėl pastatų priežiūros specialisto nustatytas 9,6 BMA darbo užmokestis. Ieškovas, dirbdamas pas atsakovą, nenorėjo prarasti darbo vietos, todėl vengė kelti klausimą dėl tinkamo darbo užmokesčio mokėjimo. Tačiau tai nepaneigia darbdavio pareigos tinkamai atsiskaityti už darbuotojo atliktą darbą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 511, kuriuo remiasi ir atsakovas, 4 p. numatyta, kad konkrečios įstaigos ar organizacijos darbuotojų tarnybinius atlyginimus ( koeficientais ) ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas turi nustatyti vadovas. Taigi, vadovas turi teisę ir netgi pareigą nustatyti darbo užmokestį ir kitas apmokėjimo sąlygas, kas ir buvo padaryta, pavyzdžiui, susitariant dėl darbo užmokesčio mokėjimo vieną kartą per mėnesį ar nustatant didesnį koeficientą nei nurodytas maksimalus, ar nustatant iš viso kitą darbo užmokesčio skaičiavimo pagrindą. Ieškovas 2014-09-18 pateikė prašymą padidinti darbo užmokestį ir būtent ši aplinkybė parodo, jog sutartas darbo užmokestis ieškovui buvo per mažas ir jis tikėjosi didesnio apmokėjimo už darbą. Klausimas dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu nėra išspręstas, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškovo darbo užmokesčio dydžio ir susijusių sumų buvo peržiūrimas apeliacine tvarka ir klausimas grąžintas nagrinėti iš naujo. Atsakovas nepateikia konkrečių įrodymų, kaip neigiamai ieškovui priteistina išmoka paveiktų atsakovo veiklą ir konkrečiai nenurodo, kaip tai paveiktų kitus darbuotojus bei jų darbo santykių stabilumą. Deklaratyvūs teiginiai nepagrindžia išskirtinių aplinkybių, kurios leistų mažinti išmokos dydį. Atsakovas ilgą laiką nemokėjo viso ieškovui priklausančio darbo užmokesčio, nors pats nustatė darbo sutartyje numatytą atlyginimo dydį, todėl įstatymo numatyta sankcija neturėtų būti vertinama kaip neproporcinga padarytam pažeidimui ( DK 141 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014 ). Atsakovas nepagrįstai senaties terminą sieja su 2017-12-04, kai ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Ieškovas reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio su patikslintu ieškiniu pateikė 2017-08-03, taigi net jeigu teismas taikytų senaties terminą, atskaitos taškas turėtų būti 2017-08-03. Atsakovas taip pat prašo taikyti 6 mėn. senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių. Bylai aktualiu laikotarpiu galiojęs Darbo kodeksas numatė, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis, darbuotojui išmokami įstatymo nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigių mokėjimą ir dydį reglamentavo atskiras specialus Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas. Nei Darbo kodekse, nei šiame įstatyme nebuvo numatytos jokios sąlygos dėl senaties termino. Tik nuo 2017-07-01 įsigaliojus naujam Darbo kodeksui ir netekus galios minimam įstatymui, delspinigiai skaičiuojami pagal CK normas kartu taikant ir CK numatytą senaties terminą. Todėl ginčo atveju senaties terminas delspinigiams už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį nėra aktualus. Prašo ieškovo patikslintus reikalavimus patenkinti visiškai.

11Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas A. K. prašo atmesti ieškovo patikslintą ieškinį. Paaiškino, kad ieškovas nuo 2014-01-06 iki 2015-12-10 dirbo pas atsakovą pastatų priežiūros specialistu ( 0,5 etato ) ir ūkvedžiu ( 0,5 etato ), kas yra nurodyta darbo sutarčių 5 punkte „Nustatoma darbo svaitės trukmė – 20 val.“. Ieškovas 2014-01-06 darbo sutarčių Nr. 268 ir 267 pagrindu į darbą priimtas terminuotam laikui, nuo 2014-04-04 darbo sutartys pakeistos į neterminuotas. Širvintų rajono socialinių paslaugų centro direktorės įsakymu Nr. P-72, tenkinus 2014-09-18 ieškovo prašymą, nuo 2014-10-01 pakeistos darbo užmokesčio mokėjimo sąlygos: pagal sutartį Nr. 267 vietoje numatyto 9 BMA darbo užmokesčio koeficiento nustatytas 9,6 BMA koeficientas, o pagal sutartį Nr. 268 vietoje 8,2 BMA užmokesčio koeficiento - 9,6 BMA užmokesčio koeficientas. Šių sutarčių antrieji egzemplioriai ieškovui įteikti. Su darbo užmokesčio sąlygų keitimu ieškovas supažindintas. Sudarytos darbo sutartys atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Sutarties šalys tarėsi dėl darbo sutarčių sąlygų, tame tarpe ir dėl darbo užmokesčio dydžio, sutartyse numatytas tarifinis atlygis. Sutartyse nustatyta, kad ieškovas dirba ne visą darbo laiką, t. y. po 20 val. ( 0,5 etato ), todėl ieškovui faktiškai dirbant ne visą darbo laiką, pagal nustatytą bazinės mėnesinės algos koeficientą vienam etatiniam vienetui, buvo apmokama proporcingai dirbtam laikui, nes kaip nurodyta patvirtintame savivaldybės biudžeto projekte įstaigai 0,5 etatiniam vienetui išlaikyti buvo skiriama lėšų suma lygi pusei etatinio vieneto darbo užmokesčiui. 2014-01-06 ir 2014-11-03 Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės įsakymais Nr. BV-8 ir Nr. BV-175 patvirtintas šios įstaigos darbuotojų sąrašas, kuriame yra nurodytas ieškovo pareigybių darbo krūvis – 0,5 etato ( etatinis vienetas ) ir skiriamas koeficientas. Širvintų rajono savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos aprašo 3 priedo „Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimas 2014 metams“ numatyta, kad atsakovui, kaip biudžetinei įstaigai, darbo užmokesčio 2014 metų fondas ūkvedžio pareigybei 0,5 etato sudaro 6516 Lt ( 1887,16 € ), pastatų priežiūros specialisto 0,5 etato – 9000 Lt ( 2606,58 € ), kas atitinka proporcingai pusės etato darbo užmokesčio dydžiui. Atsakovui 2015 metams skirtas darbo užmokesčio fondas ūkvedžio pareigybės 0,5 etato – 6648 Lt ( 1925,39 € ), pastatų priežiūros specialisto 0,75 etato – 9324 Lt ( 2700,42 € ), kas atitinka proporcingai pusės etato bei 0,75 etato darbo užmokesčio dydžiui. 2015-12-08 įsakymu Nr. P-140 ir 2015-12-08 įsakymu Nr. 141 ieškovas nuo 2015-12-10 atleistas iš darbo. 2018-12-31 pažyma, patvirtina, kad vadovaujantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašu ieškovui buvo išmokėtas darbo užmokestis ir išeitinė išmoka. BMA ( bazinė mėnesinė alga ) iki 2014-12-31 buvo 122 Lt ( 35,33 € ) nuo 2015-01-01 nustatytas BMA dydis 35,5 €. 2016-01-18 ieškovas įsidarbino Širvintų rajono apylinkės teisme. Ieškovo dienos darbo užmokestis Širvintų rajono apylinkės teisme – 23,61 €. Širvintų rajono socialinių paslaugų centre kiekvienoje pareigybėje po 8,11 €, kas per abi pareigybes sudaro 16,22 €. Ieškovui buvo žinoma apie Širvintų rajono savivaldybės nustatytus ūkvedžio bei statinių priežiūros specialisto etatų dydžius, kad nustatyti 0,5 dydžio etatai ir atsakovui šioms pareigybėms išlaikyti skirtas tik tokio dydžio finansavimas. Ieškovas nuo pat sutarties sudarymo momento žinojo apie darbo užmokesčio abiejose pareigybėse dydžius, dėl kurių ir buvo sutarta sudarant sutartis, pastoviai gaudavo darbo užmokestį už 0,5 etatinio vieneto darbo atlikimą, keičiantis darbo sutartims iš terminuotos į neterminuotą, keičiant darbo apmokėjimo dydžio koeficientą, ir su tuo sutiko, apie mokamą darbo užmokestį, jo apskaičiavimą žinojo iš jam teiktų kas mėnesį atsiskaitymo lapelių, kuriuose buvo nurodomas apskaičiuotas darbo užmokestis. Vadovaujantis darbo sutartimis buvo apskaičiuojamas darbo užmokestis einant atostogų, vykstant į komandiruotes. Ieškovas darbo užmokestį kas mėnesį gaudavo bankiniais pavedimais ir dviejų metų darbo pas atsakovą laikotarpyje jam mokamo darbo užmokesčio dydžio neginčijo. Ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas, vadovaujantis atsakovui skirtų biudžetinių lėšų kiekiu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimu Nr. 511 patvirtintos tvarkos nustatytų koeficientų ribose, koeficientų pagrindu imant bazinę mėnesinę algą ( BMA ). Nustatytas darbo užmokestis neturi viršyti darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Darbas, esant ne visai darbo dienos trukmei, apmokamas proporcingai dirbtam laikui ( DK 146 straipsnio 3 dalis ). Atsakovas negalėjo sutarti ir ieškovui mokėti darbo užmokestį dvigubai didesnį nei jo dirbamas darbo laikas, bei skiriamos biudžeto lėšos jo dirbamam darbui apmokėti. Neprotinga manyti, kad ieškovas, dirbdamas po pusė darbo laiko dviejuose darbuose, turėtų teisę gauti darbo užmokestį už visą etatą ir, kad už tokį nekvalifikuotą darbą jis galėtų gauti didesnį atlyginimą nei įstaigos vadovas, kurio darbo pobūdis ir atsakomybės lygis yra ženkliai didesnis. Vadovo atlyginimas minėtu laikotarpiu sudarė 817 €, o ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo atlyginimas už du 0,5 etato dydžio pareigybes turėjo sudaryti 681,60 €. Toks atlyginimas nebuvo numatytas nei vienam, išskyrus direktorių, šios įstaigos darbuotojui. Ieškovui išeinant iš darbo buvo išmokėta dviejų mėnesių darbo užmokesčio kompensacija, kurią atsakovas paskaičiavo ir išmokėjo pagal darbo sutartimi sutartą ir visą darbo laikotarpį ieškovui mokėtą darbo užmokestį vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“. Atleidimo iš darbo dieną su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta ir ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo už pavėluotą atsiskaitymą negali būti tenkinamas. Kadangi ieškovas po atleidimo iš darbo įsidarbino kitoje darbovietėje, kur jam mokamas didesnis darbo užmokestis, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl didesnio darbo užmokesčio pripažinimo yra neteisėtas, bei pagal DK 140 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jokios papildomos išmokos ieškovui nepriklauso, todėl reikalavimas pripažinti ieškovui teisę į 417,89 € dydžio išeitinę išmoką yra nepagrįstas. Teismui sprendžiant klausimą dėl išeitinės išmokos priteisimo nuo 2015-12-10, t. y. nuo atleidimo iš darbo dienos iki 2017-12-01 atsižvelgtina į tai, kad ieškovas tokio reikalavimo nėra pateikęs, darbo ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo buvo nagrinėjamas ilgą laiką ne dėl atsakovo kaltės, atsakovas nuo 2016-01-18 įsidarbino Širvintų rajono apylinkės teisme kur gavo didesnį darbo užmokestį nei Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre, atleidimo iš darbo metu gavo išeitinę dviejų mėnesių darbo užmokesčio kompensaciją. Visoje apimtyje priteisus išeitinę išmoką už minėtą laikotarpį, tai turės didelę įtaką atsakovo, kaip biudžetinės įstaigos vykdomai socialinių paslaugų veiklai, atsilieps ir kitų joje dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimui. Ieškovas patikslintą ieškinį dėl neva jam neišmokėtų sumų pateikė 2017-08-03. Atsižvelgiant į tai, kad apie išmokamą darbo užmokestį ieškovui buvo žinoma nuo 2014 m. vasario mėnesio, darbo užmokestį ieškovas gaudavo bankiniais pavedimais, darbe gaudavo raštiškus duomenis apie priskaitytą ir išmokėtą darbo užmokestį ( atsiskaitymo lapelius ), apie kiekvieną mėnesį mokamą darbo užmokestį, ieškovas sužinodavo kitą mėnesį, kai būdavo išmokamas atlyginimas, į aukščiau minėtus įstatymų reikalavimus ir teismų jurisprudenciją, mano, kad ieškovo prašymas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, priteisimo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-08-03 pateiktas praleidus 3 metų ieškininės senaties terminą nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalis, o prašymas dėl 1591,05 € delspinigių už vėlavimą mokėti darbo užmokestį priteisimo pateiktas praleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 p. nustatytą 6 mėnesių terminą. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

12Ieškinys netenkintinas.

13Iš ieškovo, jo atstovės, atsakovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovo R. B. ir atsakovo Širvintų rajono savivaldybės Socialinės paslaugų centro 2014-01-06 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 267 pagal kurią ieškovas dirbo pastatų priežiūros specialistu, jam nustatytas darbo užmokesčio koeficientas – 8,2 BMA, darbo trukmė 20 val. per savaitę. Nuo 2014-10-01 nustatytas darbo užmokesčio koeficientas – 9,6 BMA. Taip pat tarp ieškovo R. B. ir atsakovo Širvintų rajono savivaldybės Socialinės paslaugų centro 2014-01-06 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 268 pagal kurią ieškovas dirbo ūkvedžiu, jam nustatytas darbo užmokesčio koeficientas – 9 BMA, darbo trukmė 20 val. per savaitę. Nuo 2014-10-01 nustatytas darbo užmokesčio koeficientas – 9,6 BMA. Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2015-12-08 įsakymu Nr. P-140 ir 2015-12-08 įsakymu Nr. P-141 ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį nuo 2015-12-10.

14Teismų sprendimais yra konstatuota, kad ieškovas neteisėtai atleistas iš Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro ūkvedžio ir pastatų priežiūros specialisto pareigų, panaikinti Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2015-12-08 įsakymai Nr. P-141 ir P-140 „Dėl R. B. atleidimo iš darbo“, pripažinta, kad ieškovo ir atsakovo 2014-01-06 sudarytos darbo sutartys Nr. 267 ir Nr. 268 nutrauktos nuo 2017-12-01.

15Teismas bylą nagrinėja ieškinio reikalavimų, kylančių dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisinių pasekmių bei nesumokėto darbo užmokesčio ir delspinigių už vėlavimą atsiskaityti priteisimo dalyje.

16Byla nagrinėjama taikant ginčo laikotarpiu aktualias teisės aktų redakcijas: DK ( Žin., 2002, Nr. 64-2569 ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintu darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014-12-12 įsakymu Nr. A1-646, kuriuo patvirtinti metiniai darbo dienų koeficientai ir metiniai vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiai 2015 metams.

17Ginčas byloje kilo šalims skirtingai interpretuojant darbo užmokesčio apskaičiavimą pagal tarp šalių sudarytose darbo sutartyse Nr. 267 ir Nr. 268 nurodytą darbo laiko trukmę ir koeficientą bei iš to kylančias dėl ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo teisines pasekmes.

18Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu ( DK 93 straipsnis ). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės ( įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt. ) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų ( DK 95 straipsnio 1 dalis ). DK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų ( darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt. ).

19Darbo sutartis, kaip ir bet kokia kita sutartis, turi būti aiškinama vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą sutarčių aiškinimo praktiką sutartys aiškinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jo lingvistine prasme, bet pirmiausia nustatomi tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, tikroji šalių valia; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Bivainis“ v. A. B. firma ,,( duomenys neskelbtini )“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,,Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Via Unica“ v. UAB ,,Interselas“, UAB ,,Hansa lizingas“, Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė N. K., bylos Nr. 3K-3-107/2009 ).

20Šalių 2014-01-06 sudarytoje darbo sutartyje Nr. 267 ( II t., b. l. 165-166 ) nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį - koeficientą 8,2 BMA ( bazinio darbo užmokesčio ) mokant vieną kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. ( 3 p. ). Darbo sutartimi nustatyta darbo savaitės trukmė 20 val. ir sutarties terminas nuo 2014-01-06 iki 2014-04-04. 2014-04-04 darbdavio įsakymu Nr. P-22 darbo sutartis nuo 2014-04-04 pratęsta neterminuotam laikui. Darbdavio 2014-10-01 įsakymu Nr. 73 nuo 2014-10-01 nustatytas darbo užmokesčio koeficientas 9,6 BMA. 2014-01-06 tarp ginčo šalių sudarytoje darbo sutartyje Nr. 268 ( II t., b. l. 167-168 ) nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį - koeficientą 9 BMA, mokant vieną kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. ( 3 p. ). Darbo sutartimi nustatyta darbo savaitės trukmė 20 val. ir sutarties terminas nuo 2014-01-06 iki 2014-04-04. 2014-04-04 darbdavio įsakymu Nr. P-23 darbo sutartis nuo 2014-04-04 pratęsta neterminuotam laikui. Darbdavio 2014-10-01 įsakymu Nr. 73 nuo 2014-10-01 nustatytas darbo užmokesčio koeficientas 9,6 BMA. 2014-01-06 darbo sutartys atitinka darbo sutarties pavyzdinę formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 115. Darbo sutartyse yra nurodytos DK 95 straipsnyje nustatytos imperatyvios darbo sutarties sąlygos, darbo sutartys ieškovo ir atsakovo pasirašytos, bylos duomenys ir ieškovas patvirtina, kad ieškovui buvo įteiktas antras sudarytų darbo sutarčių egzempliorius.

21Ieškovas nurodo, kad 2014-01-06 darbo sutartyse Nr. 267 ir Nr. 268 nurodyta ieškovo einamų pareigybių darbo laiko norma – 20 val. per savaitę, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovui nustatytas ne visas darbo laikas. Darbo sutartyse nebuvo susitarimo, kad ieškovui darbo užmokestis bus mokamas proporcingai dirbtam valandų skaičiui, todėl ieškovui nuo priėmimo į darbą dienos netinkamai apskaičiuotas ir mokėtas darbo užmokestis.

22Teismas su šiais ieškovo teiginiais nesutinka. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę ( DK 144 straipsnio 1 dalis ). DK 146 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad < ... > Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui ( DK 146 straipsnio 3 dalis ). Ši imperatyvi Darbo kodekso nuostata taikoma tiesiogiai nepriklausomai nuo to ar ji yra įrašyta darbo sutartyje. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad ieškovas pagal 2014-01-06 darbo sutartis Nr. 267 ir Nr. 268 biudžetinėje įstaigoje Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centre dirbo pastatų priežiūros specialistu 0,5 etato krūviu ir ūkvedžiu 0,5 etato krūviu ir, kad pagal kiekvieną iš ieškovo einamų pareigybę, jam buvo nustatyta 20 val. darbo savaitės trukmė. Šalys 2014-01-06 darbo sutartimis Nr. 267 ir Nr. 268 nustatė 20 val. darbo savaitės trukmę pagal kiekvieną sutartį ir tokiu būdu, teismo vertinimu, susitarė dėl ne viso darbo savaitės darbo laiko ( Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 1 punktas ), t.y. ieškovas dirbdamas pas atsakovą 20 val. darbo savaitės krūviu dvejose pareigybėse po pusę etato, iš viso per savaitė dirbo 40 val. Minėtose darbo sutartyse nenurodyta, kad ieškovas dirba pusę etato, tačiau ieškovas neginčija, kad dirbo kiekvienoje pareigybėje pusę etato.

23Ieškovas nurodo, kad su atsakovu dėl darbo užmokesčio tarėsi žodžiu, jis nėra finansininkas, ir, kad atsakovas atsakingas už darbo sutarčių sudarymo teisėtumą. Ieškovas pasirašė su atsakovu sudarytas darbo sutartis, darbo sutarčių antri egzemplioriai ieškovui įteikti, ieškovui kiekvieną mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis lėšas pervedant į jo sąskaitą banke, todėl, teismas mano, kad ieškovas žinojo kokio dydžio darbo užmokestis jam mokamas už darbą pagal dvi pareigybes ( 0,5 etatu kiekvienoje pareigybėje ), turėjo galimybę kreiptis dėl sutartyse įrašytų, jo manymu netinkamų duomenų, išaiškinimo tiek į darbdavį, tiek profesionalios pagalbos ( advokato konsultacijai ), tačiau beveik dvejus metus dirbdamas pas atsakovą jokių pretenzijų atsakovui dėl, jo teigimu, per mažo jam mokamo darbo užmokesčio nereiškė, galimai netinkamo darbo apskaičiavimo neskundė ir jokių kitų priemonių nesiėmė. Be to, 2015-12-10 atleistas iš darbo, ieškovas reikalavimus dalyje dėl darbo užmokesčio dydžio, t.y. per mažo jam išmokėto darbo užmokesčio pagal kiekvieną pareigybę, teismui pateikė tik 2017-08-04, t.y. praėjus 1,5 metų nuo jo atleidimo iš darbo, aukštesnės instancijos teismui antrą kartą grąžinus bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti pagal ieškovo reikalavimą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras ( atsakovas ) yra biudžetinė įstaiga, kurio savininkas yra Širvintų rajono savivaldybė, teises ir pareigas įgyvendinanti Savivaldybės tarybos sprendimu. Iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka ( DK 189 straipsnis ). Ginčui aktualiu laikotarpiu biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimas buvo apskaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės 1993-07-08 nutarimu Nr. 511 patvirtintu Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo aprašu. Šio nutarimo 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbas apmokamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta bazinė mėnesinė alga ( bazinis valandinis atlygis ), išskyrus minimaliąją mėnesinę algą ir minimalųjį valandinį atlygį ir patvirtinti biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir tarifinius atlygiai ( koeficientais ) pagal 1–4 priedus ( 2 dalis ). Taigi, atsakovas, kaip biudžetinės įstaigos vadovas, kitaip nei teigia ieškovas, neturėjo visiškos laisvės nustatant darbo užmokesčio dydį, o turėjo pareigą darbo užmokestį ieškovui mokėti neviršydamas darbo užmokesčio fondui savivaldybės einamiesiems metams skirtų lėšų.

24Širvintų rajono savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos aprašo 3 priede „Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, darbo užmokesčio fondo apskaičiavime 2014 metams“ numatyta, kad atsakovui ( Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras ) ūkvedžio ( specialistas, įgijęs aukštesnį išsilavinimą ar specialųjį vidurinį įgytą iki 1995 m. ) pareigybės, vadovaujantis biudžeto lėšų skyrimo finansuoti norma 0,5 etato, metinis darbo užmokesčio fondas 2014 metams su priedais 6516 Lt ( 1887,16 € ), mėnesio darbo užmokesčio fondas – 543 Lt ( 157,26 € ), BMA – 122 Lt; pastatų priežiūros specialisto ( darbininkas ) pareigybės 0,75 etato, metinis darbo užmokesčio fondas 2014 metams su priedais – 9000 Lt ( 2606,58 € ), mėnesio darbo užmokesčio fondas – 750 Lt ( 217,22 € ).

25Širvintų rajono savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos aprašo 3 priede „Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, darbo užmokesčio fondo apskaičiavime 2015 metams“ numatyta, kad atsakovui ( Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras ) ūkvedžio ( specialistas, įgijęs aukštesnį išsilavinimą ar specialųjį vidurinį įgytą iki 1995 m. ) pareigybės, vadovaujantis biudžeto lėšų skyrimo finansuoti norma 0,5 etato, metinis darbo užmokesčio fondas 2015 metams su priedais 6648 Lt ( 1925,39 € ), mėnesio darbo užmokesčio fondas – 554 Lt ( 157,26 € ), BMA – 122,6 Lt; pastatų priežiūros specialisto ( darbininkas ) pareigybės 0,75 etato, metinis darbo užmokesčio fondas 2015 metams su priedais – 9324 Lt ( 2700,42 € ), mėnesio darbo užmokesčio fondas – 777 Lt ( 225,03 € ).

26BMA ( bazinė mėnesinė alga ) iki 2014-12-31 buvo 122 Lt ( 35,33 € ), nuo 2015-01-01 nustatytas BMA dydis 35,5 €.

27Ieškovas patikslintame ieškinyje teigia, kad jam mėnesio darbo užmokestis už darbą pagal kiekvieną darbo sutartį turėjo būti 1171,20 Lt ( 339,20 € ) dydžio. Toks ieškovo darbo užmokesčio apmokėjimas du kartus viršytų ieškovo užimamoms pareigybėms skirtą finansavimą. Ieškovas ėjo pastatų priežiūros specialisto ir ūkvedžio pareigas 0,5 etato krūviu, ir mokant ieškovo reikalaujamo dydžio darbo užmokestį po 1171,20 Lt pagal kiekvieną pareigybę, 0,5 etato darbo krūvis būtų apmokamas daugiau nei toje pačioje įstaigoje apmokamas kvalifikuoto darbuotojo 1 etato krūvis, kaip pvz., vyr. buhalterio mėnesio darbo užmokesčio fondas, ir ieškovo darbo užmokestis, dirbant dvejose pareigybėse po 0,5 etato, būtų tik 110 Lt mažesnis už įstaigos vadovo darbo užmokestį ( 2452 Lt mėnesio darbo užmokestis ). Tokia situacija yra mažai tikėtina. Darbo sutartys su ieškovu buvo pakeistos, t. y. nuo 2014-10-01 nustatytas darbo užmokesčio koeficientas 9,6 BMA pagal abi ieškovo einamas pareigybes, tačiau toks padidinimas neviršijo nustatyto darbo užmokesčio fondo lėšų ir leistinos nustatyti koeficiento maksimumo ribos. Atsakovas, kaip savivaldybei pavaldi ir atskaitinga įstaiga, turėjo teisę nustatyti darbuotojui koeficientą Švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais nustatyto minimalaus ir maksimalaus dydžio ribose, tačiau taip pat turėjo pareigą neviršyti metinio darbo užmokesčio su priedais fondo, pagal kiekvieną pareigybę, lėšų. Atsakovas ieškovui darbo užmokestį apskaičiavo neviršydamas atsakovui skirto darbo užmokesčio fondo lėšų.

28Kaip jau minėta, ieškovas beveik dvejus metus dirbo pas atsakovą, per tą laikotarpį atsakovui jokių pretenzijų dėl darbo apmokėjimo nereiškė, reikalavimus dėl darbo užmokesčio apmokėjimo pareiškė tik bylą nagrinėjant teisme, t. y. aukštesnės instancijos teismui bylą grąžinus pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl teismas mano, kad ieškovui buvo žinomos tiek jo su atsakovu sudarytų darbo sutarčių sąlygos, darbo pas atsakovą pobūdis ir trukmė, tiek apmokėjimo, už darbą pagal dvi pareigybes 0,5 etato krūviu, dydis ir atsakovo mokamas darbo užmokestis ieškovą tenkino. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad 2014-01-06 darbo sutartyse atspindėta tikroji šalių valia, t. y. atsakovas ( darbdavys ) įsipareigojo priimti ieškovą pusės etato krūvio ūkvedžio pareigybėje ir pusės etato krūvio pastatų priežiūros specialisto pareigybėje nustatytoms funkcijoms atlikti, mokėti ieškovui ( darbuotojui ) darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį vienai pareigybei, išreikštą BMA koeficientu, neviršijantį metinio darbo užmokesčio fondo lėšų, o ieškovas įsipareigojo tinkamai atlikti minėtas pareigines funkcijas pagal kiekvieną pareigybę per 20 valandų darbo trukmės savaitę. Apskaičiuojant ieškovo darbo užmokestį pagal kiekvieną pareigybę, buvo taikytas kiekvienai ieškovo einamai pareigybei, nustatytas BMA koeficientas patvirtinto minimalaus ir maksimalaus koeficiento dydžio ribose; darbo sutartyse, nustatyta ne viso darbo laiko trukmė ( 20 val. darbo savaitė ), kuris apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui ( DK 146 straipsnio 3 dalis ), ieškovas jokių pretenzijų, kaip jau minėta, atsakovui nereiškė nei per dvejus darbo pas atsakovą metus, nei 2016-01-06 kreipiantis į teismą su reikalavimu pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Kadangi abiejuose darbo sutartyse ieškovui buvo nustatytas vienos pareigybės 9,6 BMA koeficientas, ieškovas dirbo 0,5 etato ūkvedžio ir 0,5 etato pastatų priežiūros specialistu, jam pagal abi pareigybes turėjo būti mokamas 340,80 € (( 9,6 x 0,5 + 9,6 x 0,5 ) x 35,5 ) darbo užmokestis. Iš teismui pateiktų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių bei SoDros pažymos apie R. B. mokėtą darbo užmokestį matyti, kad būtent tokio dydžio darbo užmokestis buvo mokamas ieškovui. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio negali būti patenkintas.

29Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2015-12-08 įsakymais Nr. P-140 ir Nr. P-141 ieškovas atleistas iš darbo DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2015-12-10 ir nustatyta išmokėti ieškovui dviejų vidutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, išeitinę išmoką pradėti mokėti praėjus vienam mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis.

30Kaip jau minėta, ieškovo atleidimas iš darbo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-08-12 sprendimu pripažintas neteisėtu. Šis teismo sprendimas dalyje dėl neteisėto atleidimo iš darbo įsiteisėjo 2017-05-02. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-10-30 sprendimu nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo 2014-01-06 sudarytos darbo sutarys Nr. 267 ir Nr. 268 nutrauktos Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-10-30 sprendimu nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šioje dalyje teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-12-01. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovo dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo priverstinės pravaikštos laikas yra nuo 2015-12-01 iki 2017-12-01.

31Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio ( DK 140 straipsnio 1 dalis 2 punktas ). Ieškovas iš darbo pagal darbo sutartis atleistas DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu, pas atsakovą ieškovas dirbo 1 metus 11 mėnesių 4 dienas, t. y. ilgiau nei 12 mėnesių, tačiau trumpiau nei trisdešimt šešis mėnesius, todėl jam turėjo būti išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

32DK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojui, pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleistam iš darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, < ... > ar Lietuvos banke, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, < ... >. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, < ... > išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, < ... >.

33Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka ( DK 141 straipsnio 1 dalis ).

34Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka ( DK 204 straipsnio 1 dalis ). Pagal nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašo ( toliau – ir Aprašas ) nuostatas skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį ( ar jo dalį ) mokamas vidutinis darbo užmokestis ( Aprašo 7.1 punktas ). Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi būti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus ( Aprašo 7.2 punktas ). Apskaičiuotas vienos dienos darbo užmokestis dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus ( Aprašo 9 punktas ). Metinius darbo dienų koeficientus, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius kasmet tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministras ( Aprašo 10 punktas ). Nagrinėjamu atveju vidutinis ieškovui mokėtinas darbo užmokesti skaičiuotinas pagal 2015 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais ieškovo gautas pajamas. Iš atsakovo 2017-07-11 pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas matyti, kad: 2015 m. rugsėjo mėnesį ieškovo darbo užmokestis buvo 123,92 €, ieškovas dirbo 64 val., t. y. 8 darbo dienas; 2015 m. spalio mėnesį ieškovo darbo užmokestis buvo 340,80 €, ieškovas dirbo 176 val., t. y. 22 darbo dienas; 2015 m. lapkričio mėnesį ieškovo darbo užmokesti buvo 340,80 €, ieškovas dirbo 168 val., t. y. 21 darbo dieną, iš viso - 805,52 € už 51 darbo dienas. Ieškovas dirbo 51 darbo dieną, jo darbo užmokestis buvo 805,52 €, todėl ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis ( Aprašo 7.2 punktas ) buvo 15,79 € ( 805,52 € : 51 d. d. ). Apskaičiuotas vienos dienos darbo užmokestis dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus ( Aprašo 9 p. ). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014-12-12 įsakymu Nr. A1-646 nustatytas 21 darbo dienos metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius 2015 metams. Vidutinį darbo dienos užmokestį ( 15,79 € ) dauginame su nustatytu metiniu vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiumi ( 21 d. d. ), gauname darbuotojo vidutinį mėnesio darbo užmokestį – 331,59 €. Taigi, ieškovui turėjo būti išmokėta 663,18 € dydžio išeitinė išmoka ( 331,59 € x 2 mėn. ). Iš atsakovo pateiktos 2017-07-11 pažymos ( II t., b. l. 178 ) matyti, kad ieškovui darbo užmokestis už 2015 m. gruodžio mėn. buvo išmokėtas jo atleidimo dieną – 2015-12-10. Ginčo dėl to nėra. Iš išeitinių išmokų apskaičiavimo ( II t. b. l. 179, 180 ) matyti, kad ieškovui išeitinė išmoka išmokėta dalimis:

35- pagal ūkvedžio pareigybę laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2016-01-10 priskaičiuota 170,40 € išeitinė išmoka, laikotarpiu nuo 2016-01-11 iki 2016-01-17 priskaičiuota 42,26 € išeitinė išmoka, iš viso pagal ūkvedžio pareigybę išeitinė išmoka priskaičiuota 213 €;

36- pagal pastatų priežiūros specialisto pareigybę laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2016-01-10 priskaičiuota 170,40 € išeitinė išmoka, laikotarpiu nuo 2016-01-11 iki 2016-01-17 priskaičiuota 42,26 € išeitinė išmoka, iš viso 213 € išeitinė išmoka. Ieškovui, pagal pateiktus paskaičiavimus pagal abi pareigybes priskaičiuota 426 € dydžio išeitinė išmoka, kuri išmokėta ir ginčo dėl to nėra. Ieškovas 2016-01-18 įsidarbino Širvintų rajono apylinkės teisme, kuris išlaikomas valstybės biudžeto lėšomis, todėl, kaip matyti iš išeitinės išmokos mokėjimo periodų, viena dalis išeitinės išmokos dalis ieškovui išmokėta už laikotarpį nuo 2015-12-11 iki 2016-01-10, kita išeitinės išmokos dalis išmokėta už laikotarpį nuo 2016-01-11 iki 2016-01-17, t. y. dieną prieš ieškovui pradėjus darbą naujoje darbovietėje. Kadangi atsakovas ieškovui išmokėjo pastarajam priklausančią išeitinę išmoką, ieškovo reikalavimas dėl neišmokėtos išeitinės išmokos priteisimo netenkintinas.

37Kaip jau minėta, atleidimo iš darbo dieną ieškovui buvo sumokėtas darbo užmokestis už 2015 m. gruodžio mėn., duomenų, kad ieškovui nuo jo įsidarbinimo pas atsakovą buvo ne laiku mokamas darbo užmokestis, nėra, todėl netenkintas ieškovo reikalavimas dėl delspinigių už vėlavimą mokėti darbo užmokestį priteisimo.

38DK 300 straipsnio 3 dalyje ( 2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija ) nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nuo 2016-01-18 įsidarbino kitoje darbovietėje, priteisimo pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, ieškovo priverstinės pravaikštos laikotarpis yra nuo jo neteisėto atleidimo iš darbo dienos ( 2015-12-10 ) iki Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-10-30 sprendimo dalies, kuria ieškovo darbo sutartys pripažintos nutrauktomis teismo sprendimu, įsiteisėjimo dienos ( 2017-12-01 ). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas, po jo atleidimo iš darbo 2015-12-10, naujoje darbovietėje – Širvintų rajono apylinkės teisme, pardėjo dirbti 2016-01-18. Kadangi neteisėtai atleistas darbuotojas pradėjo dirbti, todėl nagrinėjamu atveju, spręstina dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2015-12-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2017-12-01 ( DK 300 straipsnio 4 dalis ). Nustatyta, kad ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centre buvo 15,79 €. Iš 2017-06-08 Širvintų rajono apylinkės teismo pažymos apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ( II t. b. l. 171-172 ) matyti, kad 2016 m. vasario mėnesį ieškovas dirbo 159 val./ 20 d. d., ieškovui priskaičiuota 497 €, 2016 m. kovo mėn. - 169 val./ 21 d. d., ieškovui priskaičiuota 497 €, 2016 m. balandžio mėn. - 167 val./ 21 d. d., ieškovui priskaičiuota 497 €. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis nustatyta, kad ieškovo Širvintų rajono apylinkės teisme 2016 m. vasario-balandžio mėnesių laikotarpyje gautas vidutinis darbo dienos užmokestis yra 24,05 € (( 497 € x 3 ) : 62 d. d. ). Ieškovui 2016-01-18 pradėjus dirbti Širvintų rajono apylinkės teisme, jo gaunamas vidutinis darbo dienos uždarbis šioje įstaigoje buvo 8,26 € didesnis nei atsakovo ieškovui mokėtas vidutinis darbo dienos užmokestis, vėlesniais laikotarpiais iki 2017-12-01 ieškovui buvo mokamas ne mažesnis nei 497 € darbo užmokestis per mėnesį, todėl esant neigiamam atsakovo išmokėtam ir ieškovo naujoje darbovietėje gaunamam vidutiniam darbo dienos darbo užmokesčio skirtumui, darbo užmokesčio skirtumas nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos nepriteistinas.

39Atsakovas mano, kad ieškovo prašymas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-08-03 pateiktas praleidus 3 metų ieškininės senaties terminą nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, o prašymas dėl 1591,05 € delspinigių už vėlavimą mokėti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014-02-22 iki 2015-12-22 priteisimo už visą prašomą laikotarpį pateiktas praleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą, todėl prašo taikyti ieškininę senatį ir ieškinį atmesti. Nors teismas ieškinį atmetė kitais pagrindais, trumpai pasisako dėl ieškinio senaties. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas ( terminas ), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį ( CK 1.124 straipsnis, DK 27 straipsnis ). Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų ( DK 27 straipsnio 2 dalis ). DK ir kiti darbo įstatymai nagrinėjamu laikotarpiu nenumatė, kad delspinigių už vėlavimą mokėti darbo užmokestį priteisimui, būtų nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, todėl turi būti taikomas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas ( skirtingai nei realaus sužinojimo ) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ). Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-690/2015 ). Nustatyta, kad ieškovas ieškinį dėl su neteisėtu atleidimu teisinėmis pasekmėmis susijusių išmokų ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo teismui pateikė 2017-08-04. Ieškovui 2014-01-06 pradėjus dirbti pas atsakovą, nuo 2014 metų vasario mėnesio kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. buvo mokamas darbo užmokestis už darbą pagal dvi darbo sutartis, pinigines lėšas pervedant į ieškovo sąskaitą banke. Ieškovui kiekvieną mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis, išreikštas konkrečia pinigų suma ir ieškovas, manydamas, kad jam mokamas darbo užmokestis yra dvigubai mažesnis nei, kai jis nurodo buvo sulygtas priimat jį į darbą, galėjo ir turėjo suprasti apie jo teisių pažeidimus. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, jog ieškovas apie galimai savo teisių pažeidimą sužinojo gavęs pirmą darbo užmokestį, todėl esant pagrindui ieškinį patenkinti, ieškovo reikalavimas dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir delspinigių už vėlavimą mokėti darbo užmokestį, galėjo būti patenkintas už 3 metus nuo 2017-08-04.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Bylinėjimosi išlaidos tarp ginčo šalių skirstomos pagal CPK 93, 94, 98 straipsnyje įtvirtintas taisykles, be kita ko, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus dėl teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taikymo. Dėl teisinės pagalbos išlaidų atlygintino dydžio sprendžiama vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimalaus dydžio ( nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija ) įtvirtintais kriterijais.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog bylinėjimosi išlaidos turi atitikti realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011 ). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

43Aukštesnės instancijos teismas 2018-10-17 nutartyje pasisakė, kad nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad, sprendžiant darbo ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu yra pagrindinis, o reikalavimai dėl neteisėto atleidimo pasekmių taikymo ( išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ) – išvestiniai. Teismas, įvertinęs konkrečioje darbo ginčo byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turi teisę spręsti atsižvelgdamas į tai, kaip išspręstas pagrindinis reikalavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017-05-02 nutartimi, panaikinusi Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-08-12 sprendimo dalį, kuria išspręstas ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo teisinių pasekmių taikymo klausimas, ir grąžinusi šią bylos dalį nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį ( taip pat ir dėl 1200 € išlaidų už advokato pagalbą priteisimo ieškovui iš atsakovės ) paliko nepakeistą. Be to, apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 300 € bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Taigi dalies ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstas pirmiau nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

44Teismas ieškovo patikslintą ieškinį dėl reikalavimų, kylančių dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisinių pasekmių bei nesumokėto darbo užmokesčio ir delspinigių už vėlavimą atsiskaityti priteisimo atmetė. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas ). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą ( CPK 93 straipsnio 1 dalis ). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Esant tokioms aplinkybėms iš ieškovo atsakovui turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį atsižvelgiama į tai, kad bylinėjimosi išlaidų dėl pagrindinio reikalavimo ( atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ) klausimas yra išspręstas, ieškovo šioje byloje nagrinėjami reikalavimai buvo išvestiniai.

45Vilniaus apygardos teismo 2017-05-02 nutartimi bylą grąžinus nagrinėti pirmos instancijos teismui ir ieškovui pateikus patikslintą ieškinį atsakovo atstovas advokatas A. K. pateikė:

461.

47495 € sąskaitą už teisines paslaugas ir apmokėjimo patvirtinimą ( II t., b. l. 202-203 ) už dalyvavimą 2017-06-30 teismo posėdyje. Detalizacijoje nurodė: 1 val. – 90 € dokumentų peržiūrėjimas ir pateikimas teismui; teismo posėdžio trukmė 2 val. – 180 € ( 2 val. x 90 € ); kelionės išlaidos Širvintos-Švenčionys ir atgal 2,5 val. – 225 € ( 2,5 val. x 90 € );

482.

49400 € sąskaitą už teisines paslaugas ir apmokėjimo patvirtinimą ( II t., b. l. 204-205 ) už dalyvavimą 2017-09-05 teismo posėdyje. Detalizacijoje nurodė: 1 val. – 90 € naujų dokumentų peržiūrėjimas ir pateikimas teismui; teismo posėdžio trukmė 1 val. – 90 €; kelionės išlaidos Širvintos-Švenčionys ir atgal 2,4 val. – 220 € ( 2,4 val. x 90 € );

503.

51910 € sąskaitą už teisines paslaugas ir apmokėjimo patvirtinimą ( III t., b. l. 13-14 ) už dalyvavimą 2017-10-05 teismo posėdyje. Detalizacijoje nurodė: atsiliepimo į R. B. patikslintą ieškinį parengimas ir pateikimas – 500 € ( 5,7 val. x 90 € ); dalyvavimas teismo posėdyje 180 € ( 2 val. x 90 € ); kelionės išlaidos Širvintos-Švenčionys ir atgal 230 € ( 2,6 val. x 90 € );

524.

53540 € sąskaitą ( III t., b. l. 107 ) už dokumentų suruošimą ir atsiliepimo į R. B. skundą Darbo ginčų komisijai pateikimas – 450 € ( 5 val. x 90 € ); nuvykimas į Darbo ginčų komisiją ir dalyvavimas posėdyje 90 € ( 1 val. x 90 € );

545.

55360 € sąskaitą ( III t., b. l. 107 ) už teisines konsultacijas, dokumentų suruošimą ir atsiliepimo į R. B. ieškinį Ukmergės rūmų byloje ( 4 val. x 90 € );

566.

57225 € sąskaitą ( III t., b. l. 108 ) už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, nuvykimą į Ukmergės rūmus, dalyvavimą nagrinėjant bylą ( 2,5 val. x 90 € );

587.

59270 € sąskaitą ( III t., b. l. 108 ) už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, nuvykimą į Ukmergės rūmus, dalyvavimą nagrinėjant bylą ( 3 val. x 90 € );

608.

61270 € sąskaitą ( III t., b. l. 109 ) už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, nuvykimą į Ukmergės rūmus, dalyvavimą nagrinėjant bylą ( 2,5 val. x 90 € );

629.

63270 € sąskaitą ( III t., b. l. 129-130 ) už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimą Ukmergės rūmams ( 1 val. x 90 € ); atskirojo skundo paruošimas ir pateikimas Ukmergės rūmų civilinėje byloje – 180 € ( 2 val. x 90 € );

6410.

65360 € sąskaitą už teisines paslaugas ir apmokėjimo patvirtinimą už dalyvavimą 2019-02-27 teismo posėdyje. Detalizacijoje nurodė: papildomų dokumentų paruošimas ir pateikimas teismui, baigiamosios kalbos paruošimas bei dalyvavimas teismo posėdyje, kelionė Širvintos-Švenčionys ir atgal – 360 € ( 4 val. x 90 € ).

66Atsakovo atstovo prašymas priteisti 540 € bylinėjimosi išlaidas už jo dalyvavimą nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje netenkintinas, nes CPK nenumato tokių išlaidų priteisimo. Prašymas priteisti 1395 € bylinėjimosi išlaidų už dalyvavimą nagrinėjant bylą tarp tų pačių šalių Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose netenkintinas, nes CPK nenumato galimybių paskirstyti šalių turėtas išlaidas kitoje byloje. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-232-910/2019 konstatavo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai nutartyje dėl papildomo sprendimo priėmimo iš esmės pasakė, kad šioje byloje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos viena iš kitos, t. y. šalys lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose priteisimo klausimas išspręstas.

67Atsakovo atstovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog nagrinėjant šią bylą nuo patikslinto ieškinio pateikimo atsakovas turėjo 2165 € bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, į tai, jog po patikslinto ieškinio pateikimo įvyko 5 teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovas, bendra teismo posėdžių trukmė – 5 val. 54 min., ieškovo pagrindinis reikalavimas yra išspręstas ieškovo naudai, dėl išvestinių reikalavimų ieškinys yra atmestas, šis ginčas buvo nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje, kur atsakovą atstovavo profesionalus teisininkas, taip pat analogiškas ginčas buvo nagrinėjamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose, šioje byloje nebuvo sprendžiamų naujų teisinių klausimų, procesiniams dokumentams surašyti nereikėjo specialių žinių, iš ieškovo atsakovui priteistina 500 € bylinėjimosi išlaidų.

68Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( įstatymo, galiojusio iki 2017-07-01, redakcija ) 95, 99, 140, 146, 300 straipsniais, teismas

Nutarė

69Ieškinį atmesti.

70Priteisti iš R. B. Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centrui 500 € ( penkis šimtus € ) bylinėjimosi išlaidų.

71Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij... 2. Teismas... 3. Ieškovas R. B. 2016-01-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 4. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-08-12 sprendimu ieškovo ieškinys... 5. Vilniaus apygardos teismas 2017-05-02 nutartimi iš dalies patenkino atsakovo... 6. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ieškovas 2017-08-04 patikslino ieškinio... 7. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017-10-30 sprendimu pripažino, kad... 8. Vilniaus apygardos teismas 2018-10-17 nutartimi ieškovo ir atsakovo... 9. Teismo posėdyje ieškovas R. B. paaiškino, kad palaiko patikslintą... 10. Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė G. G. palaikė ieškovo... 11. Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas A. K. prašo atmesti ieškovo... 12. Ieškinys netenkintinas.... 13. Iš ieškovo, jo atstovės, atsakovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos... 14. Teismų sprendimais yra konstatuota, kad ieškovas neteisėtai atleistas iš... 15. Teismas bylą nagrinėja ieškinio reikalavimų, kylančių dėl neteisėto... 16. Byla nagrinėjama taikant ginčo laikotarpiu aktualias teisės aktų... 17. Ginčas byloje kilo šalims skirtingai interpretuojant darbo užmokesčio... 18. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas... 19. Darbo sutartis, kaip ir bet kokia kita sutartis, turi būti aiškinama... 20. Šalių 2014-01-06 sudarytoje darbo sutartyje Nr. 267 ( II t., b. l. 165-166 )... 21. Ieškovas nurodo, kad 2014-01-06 darbo sutartyse Nr. 267 ir Nr. 268 nurodyta... 22. Teismas su šiais ieškovo teiginiais nesutinka. Darbo laikas negali būti... 23. Ieškovas nurodo, kad su atsakovu dėl darbo užmokesčio tarėsi žodžiu, jis... 24. Širvintų rajono savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos aprašo 3... 25. Širvintų rajono savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos aprašo 3... 26. BMA ( bazinė mėnesinė alga ) iki 2014-12-31 buvo 122 Lt ( 35,33 € ), nuo... 27. Ieškovas patikslintame ieškinyje teigia, kad jam mėnesio darbo užmokestis... 28. Kaip jau minėta, ieškovas beveik dvejus metus dirbo pas atsakovą, per tą... 29. Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės... 30. Kaip jau minėta, ieškovo atleidimas iš darbo Švenčionių rajono apylinkės... 31. Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1... 32. DK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojui, pagal šio Kodekso 129... 33. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju... 34. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka ( DK... 35. - pagal ūkvedžio pareigybę laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2016-01-10... 36. - pagal pastatų priežiūros specialisto pareigybę laikotarpiu nuo 2015-12-11... 37. Kaip jau minėta, atleidimo iš darbo dieną ieškovui buvo sumokėtas darbo... 38. DK 300 straipsnio 3 dalyje ( 2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127,... 39. Atsakovas mano, kad ieškovo prašymas dėl neišmokėto darbo užmokesčio... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Bylinėjimosi išlaidos tarp ginčo šalių skirstomos pagal CPK 93, 94, 98... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų,... 43. Aukštesnės instancijos teismas 2018-10-17 nutartyje pasisakė, kad... 44. Teismas ieškovo patikslintą ieškinį dėl reikalavimų, kylančių dėl... 45. Vilniaus apygardos teismo 2017-05-02 nutartimi bylą grąžinus nagrinėti... 46. 1.... 47. 495 € sąskaitą už teisines paslaugas ir apmokėjimo patvirtinimą ( II t.,... 48. 2.... 49. 400 € sąskaitą už teisines paslaugas ir apmokėjimo patvirtinimą ( II t.,... 50. 3.... 51. 910 € sąskaitą už teisines paslaugas ir apmokėjimo patvirtinimą ( III... 52. 4.... 53. 540 € sąskaitą ( III t., b. l. 107 ) už dokumentų suruošimą ir... 54. 5.... 55. 360 € sąskaitą ( III t., b. l. 107 ) už teisines konsultacijas, dokumentų... 56. 6.... 57. 225 € sąskaitą ( III t., b. l. 108 ) už pasiruošimą bylos nagrinėjimui,... 58. 7.... 59. 270 € sąskaitą ( III t., b. l. 108 ) už pasiruošimą bylos nagrinėjimui,... 60. 8.... 61. 270 € sąskaitą ( III t., b. l. 109 ) už pasiruošimą bylos nagrinėjimui,... 62. 9.... 63. 270 € sąskaitą ( III t., b. l. 129-130 ) už prašymo dėl papildomo... 64. 10.... 65. 360 € sąskaitą už teisines paslaugas ir apmokėjimo patvirtinimą už... 66. Atsakovo atstovo prašymas priteisti 540 € bylinėjimosi išlaidas už jo... 67. Atsakovo atstovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog nagrinėjant šią... 68. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 69. Ieškinį atmesti.... 70. Priteisti iš R. B. Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų... 71. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...