Byla 2-484-800/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant pareiškėjai S. J., jos atstovei advokatei Janinai Argustaitei, suinteresuotiems asmenims A. B., E. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. J., A. B., dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja pati ir kaip neveiksnios dukters D. J. įstatyminė atstovė priėmė palikimą po A. J., mirusio 2013-01-30, mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Pareiškime nurodo, jog po pareiškėjos sutuoktinio mirties liko paveldimas turtas: ½ dalis buto, esančio ( duomenys neskelbtini), bei neatstatyta teisė A. J. į jo tėvo A. J. turėtą žemę Ignalinos rajone. A. J. įpėdiniai yra pareiškėja, bei trys vaikai, tarp kurių neveiksni D. J.. D. J. Kauno rajono apylinkės teismo 2004-06-16 sprendimu yra pripažinta neveiksnia, Kauno rajono apylinkės teismo 2004-07-20 nutartimi D. J. yra nustatyta globa ir pareiškėja paskirta jos globėja. Kauno apylinkės teismo 2013-10-28 nutartimi pareiškėjai leista D. J. vardu priimti palikimą. Dėl palikimo priėmimo į Notarų biurą nesikreipė ir nėra užvesta paveldėjimo byla. Pareiškėja iki palikėjo mirties gyveno kartu su palikėju. Butas yra registruotas pareiškėjos vardu, bet tai yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis buto priklauso palikėjui. Po palikėjo mirties pareiškėja su neveiksnia D. J. gyvena bute, jį prižiūri, moka mokesčius. Tai pat paėmė visus jo asmeninius daiktus - laikrodį, rūbus ir t.t. Tokie pareiškėjos veiksmai patvirtina, kad ji išreiškė valią įsigyti paveldimą turtą, kaip savo.

3Pareiškėja su pareiškimu sutinka, papildomai paaiškino, kad pavėlavo per tris mėnesius pateikti pareiškimą notarui, nes niekas jai nepasakė. Iki sutuoktinio mirties gyveno kartu savo bute, ten buvo jo rūbai, laikrodis, jam dovanotas radijas, kurie liko po mirties, ir juos pradėjo naudoti. Apie vyro teisę į žemę žinojo. Po sutuoktinio mirties kreipėsi į žemėtvarką dėl žemės, dėl nebaigtų sutvarkyti dokumentų.

4Suinteresuotas asmuo E. J. su pareiškimu sutinka (b.l. 32), papildomai paaiškino, kad neprieštarauja palikimo priėmimui, kad palikimą priėmė mama, kuri gyveno kartu su tėvu, tvarkėsi žemės reikalus žemėtvarkoje. Jis pats niekuo neprisidėjo, palikimo priimti nepretenduoja.

5Suinteresuotas asmuo A. B. su pareiškimu sutinka (b.l. 33), papildomai paaiškino, kad žinojo, jog tėvas tvarkėsi žemę, pati į notarą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, jo nepriėmė. Mama visą palikimą priėmė, visus buitinius ir asmeninius tėvo daiktus.

6Pareiškimas tenkintinas visiškai.

7Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

8Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

9Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

10Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

11Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. J., a.k. ( - ), mirė 2013-01-30 (b.l. 11). Santuokos liudijimas (b.l. 12) patvirtina, jog pareiškėja S. J. ir A. J. buvo susituokę 1964-04-25. Iš pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 14, 15) nustatyta, jog A. J. nuo 1985-03-01 iki mirties gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu: ( duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu nuo 1984-12-14 savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir pareiškėja S. J.. Gimimo liudijimai (b.l. 16, 17, 18), santuokos liudijimas (b.l. 19) patvirtina, jog A. J. įstatyminiais įpėdiniais taip pat yra vaikai – A. B., E. J. ir D. J., kuri Kauno rajono apylinkės teismo 2004-06-16 sprendimu (b.l. 22) yra pripažinta neveiksnia, Kauno rajono apylinkės teismo 2004-07-20 nutartimi (b.l. 21) jos globėja paskirta pareiškėja S. J.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 20) patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja S. J. ir jos sutuoktinis A. J., būdami santuokoje 1992-08-20 įsigijo būstą, butą, esantį adresu: ( duomenys neskelbtini). Iš nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus rašto (b.l. 23), Utenos apskrities išvados (b.l. 24) nustatyta, jog A. J. turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,50 ha žemės Pusvarsnėlių kaime, Ignalinos rajone, Utenos apskrityje.

12Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog D. J. (A. J. dukra) yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), pareiškėja S. J. (A. J. sutuoktinė) turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos eilės įpėdine (CK 5.13 str.). Kauno rajono 4-ojo notaro biuro raštas (b.l. 13) patvirtina, jog paveldėjimo byla po A. J. mirties neužvesta.

13Iš pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų, darytina išvada, jog pareiškėja S. J. ir D. J. savo aktyviais veiksmais – gyvendama būste, kurio dalis priklausė mirusiajam A. J., ir jai, prižiūrėdama šį būstą kaip savo ir globotinės, mokėdama mokesčius už būstą, naudodama A. J. priklausiusius asmeninius daiktus – laikrodį ir pan., priėmė palikimą po A. J. mirties, faktiškai pradedama jį valdyti.

14Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja neturi galimybių.

15Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėjai S. J. ir D. J. įgyjant teisę priimti palikimą po sutuoktinio ir tėvo mirties, todėl pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 8 p.).

16Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 44 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas

Nutarė

18Pareiškimą patenkinti visiškai.

19Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., a.k. ( - ) ir D. J., a.k. ( - ) priėmė palikimą po A. J., a.k. ( - ) (mirusio 2013-01-30), mirties, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą.

20Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant... 2. pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,... 3. Pareiškėja su pareiškimu sutinka, papildomai paaiškino, kad pavėlavo per... 4. Suinteresuotas asmuo E. J. su pareiškimu sutinka (b.l. 32), papildomai... 5. Suinteresuotas asmuo A. B. su pareiškimu sutinka (b.l. 33), papildomai... 6. Pareiškimas tenkintinas visiškai.... 7. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą,... 8. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 9. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu... 10. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai... 11. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. J., a.k. ( - ),... 12. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog D. J. (A. J. dukra)... 13. Iš pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų, darytina išvada,... 14. Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų... 15. Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas... 16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.... 17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263... 18. Pareiškimą patenkinti visiškai.... 19. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., a.k. ( - ) ir D. J.,... 20. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...