Byla e2YT-573-1023/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjui S. B., jo atstovei advokatei Daliai Foigt-Norvaišienei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro atstovui, suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu pareiškimu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 53 – 62), kurio reikalavimą patikslino pareiškėjo atstovė advokatė Dalia Foigt-Norvaišienė 2018 m. kovo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 162 – 163, garso įrašas: 10 min. 36 sek. – 11 min. 21 sek.), prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., gimęs ( - ), bei miręs ( - ) Prienų aps. Balbieriškio miške, yra S. B., gimusio ( - ), tėvas.

5Pareiškimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjas S. B. gimė ( - ), jo motina buvo M. D., mergautinė pavardė – B., gimusi ( - ), kuri Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės 1999 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. ( - ) pripažinta neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyve ir jai buvo išduotas laisvės kovų dalyvio pažymėjimas Nr. ( - ). Pareiškėjo tėvas S. V., gimęs ( - ) ( - ), buvo pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvis – partizanas. ( - ) pareiškėjo motina ir pareiškėjo tėvas Prienų parapijos bažnyčioje slapta susituokė, ką patvirtina parapijos santuokos metrikos raštas. Sprendimas susituokti slapčia bažnyčioje buvo sąlygotas tų aplinkybių, kad abu sutuoktiniai buvo Lietuvos pasipriešinimo sąjūdžio dalyviai ir negalėjo įregistruoti savo santuokos civilinės metrikacijos organuose, kadangi vengė okupacinės valdžios organų represijų. Pareiškėjui jo motina, vengdama represijų, suteikė savo mergautinę pavardę – B., bei tėvo vardą. Pareiškėjo tėvas dalyvavo karinėse operacijose prieš sovietinę valdžią bei žuvo ( - ), t. y. nepraėjus net metams po pareiškėjo gimimo. Pareiškėjo motina, bijodama sovietinės valdžios, neįrašė į pareiškėjo gimimo liudijimą pareiškėjo tėvo pavardės, nurodydama tik jo pilną vardą – S.. Pareiškėjo tėvai gyveno kartu kaip žmona ir vyras, buvo tikintys žmonės, savo krašto patriotai, kurie sudarę bažnytinę santuoką laikėsi pozicijos, kad yra šeima ir praėjus vieneriems metams pradėjo lauktis vaiko. Pareiškėjo tėvas S. V. žuvo ( - ). Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, nėra duomenų, kad S. V. turėjo vaikų, o jo tėvai yra mirę. Pareiškėjo motina mirė 2004 m. sausio 13 d. Pareiškėjas kreipiasi į teismą, prašydamas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, nes nori sutvarkyti juridinius dalykus bei turėti tėvą ir siekia gauti asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą ir su tuo susijusią socialinę rūpybą, valstybės paramą bei kompensacijas ir lengvatas. Pareiškėjas neturi galimybės atlikti DNR tyrimo ekshumuojant pareiškėjo tėvo palaikus, kadangi jis yra palaidotas kartu su kitais kovos už Lietuvos nepriklausomybę dalyviais – partizanais, dėl ko negalima tiksliai identifikuoti pareiškėjo tėvo palaikų.

6Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. B. prašė patikslintą pareiškimą tenkinti (2018 m. kovo 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 55 sek. – 14 min. 30 sek.). Nurodė, kad nori turėti įteisintą tėvą ir gauti rezistencijos dalyvio paramą, lengvatas. Jis gimė 1948 metų spalio mėnesį, o tėvas S. V. žuvo ( - ), tada jam buvo keli mėnesiai. Jo tėvų santuoka buvo tik bažnytinė, jis gimė bažnytinės santuokos metu, kurią tėvai sudarė 1945 metais. Tėvas su motina iki mirties gyveno kartu, bet nepastoviai, nes tėvas buvo partizanas, todėl jis pareidavo į namus paslapčiomis, nudirbdavo darbus, buvo ūkininkai, statė kluoną. Mama jam pasakodavo, kaip tėvas naktį atėjęs juo rūpindavosi ir jį pripažino savo vaiku. Mama jam nesuteikė tėvo pavardės, nes tėvas buvo partizanas ir bijojo, kad jų neišvežtų į Sibirą. Tiek šeimoje, tiek giminėje jis yra pripažįstamas kaip S. V. sūnus. Kitokiu būdu nustatyti tėvystės negali, nes negali atlikti DNR ekspertizės, kadangi tose kapinėse, kur palaidoti aštuoni partizanai, jis pastatė kryžių ant tėvo kapo ir jam kasant pamatinę duobę kryžiui rado kaulų fragmentų, bet negali pasakyti, kad ten tiksliai yra jo tėvo kapas, nes tėvas buvo palaidotas kartu su kitais partizanais bei tiksliai negali identifikuoti savo tėvo palaikų.

7Pareiškėjo S. B. atstovė advokatė Dalia Foigt-Norvaišienė teismo posėdžio metu pareiškėjo patikslintą pareiškimą palaikė, prašė tenkinti ir jį pagrindė teisiniais argumentais (2018 m. kovo 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 36 sek. – 11 min. 21 sek., 50 min. 51 sek. – 1 val. 11 min. 17 sek.).

8Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 153). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 131 – 133), kuriame nurodė, kad palieka pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjo pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

9Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 145). Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pareiktu prašymu prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo b. l. 155).

10Teismas

konstatuoja:

11Pareiškimas tenkintinas.

12Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 375 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas šeimos santykių bylas, taip pat vadovaujasi Civiliniame kodekse nustatytomis procesinėmis teisės normomis. Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ypatumus reglamentuoja CPK XIX skyriaus trečiojo skirsnio normos. CPK 387 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, kad teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant šalių ginčui, o tokį ieškinį gali pareikšti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.147 straipsnyje. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, kai spėjamas vaiko tėvas miršta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo). Tai yra specialaus pobūdžio norma, reglamentuojanti tėvystės nustatymo procedūrą tuo atveju, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs. Išvadą apie šios normos specialų pobūdį suponuoja tai, kad ji reguliuoja konkretų, tam tikrais specifiniais pakankamai siaurais požymiais (spėjamo vaiko tėvo mirties faktu; bylos pradėjimo nagrinėti teisme momentu) apibrėžtą teisinį santykį. Aiškinant šią teisės normą, tam, kad byla būtų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytas taisykles, būtinos dvi sąlygos: 1) spėjamas vaiko tėvas turi būti miręs; 2) iki spėjamo vaiko tėvo mirties byla teisme neturi būti pradėta nagrinėti. Nagrinėjamoje byloje abi šios sąlygos egzistavo (spėjamas vaiko (pareiškėjo) tėvas S. V. mirė ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 48), civilinė byla dėl tėvystės nustatymo iškelta 2018 m. sausio 9 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2008). Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškimas dėl tėvystės nustatymo gali būti paduotas teismui, nežiūrint kiek laiko praėjo nuo vaiko gimimo, nes šiems santykiams netaikomas ieškininės senaties terminas, kadangi asmens teisė žinoti savo kilmę neišnyksta su jo amžiumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/1999, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimas Jaggi prieš Šveicariją, Teismų praktika, Nr. 26). Vaikas, sulaukęs pilnametystės, gali pats kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, būdamas spėjamo tėvo vaiku, įgyvendindamas savo subjektinę teisę pats kreipėsi į teismą, siekdamas žinoti savo kilmę ir turėti tėvą bei tikslu gauti asmens, nukentėjusiojo nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinį statusą ir su tuo susijusias išmokas ir lengvatas.

13Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

14CPK 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. To paties straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Taigi įstatymas skiria du institutus: 1) giminystės santykių nustatymą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą (CPK XXXII skyrius). Abiem atvejais bendra tai, kad prašymus teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą. Iš 2017 m. gruodžio 18 d. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 90) matyti, kad duomenų apie S. V., gimusio ( - ), vaikus nėra. Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 1951 m. balandžio 28 d. atkuriamojo gimimo įrašo Nr. 117 (elektroninės bylos apyrašo b. l. 78) matyti, kad pareiškėjo motina- M. B., tėvu yra įrašytas asmuo vardu Stanislavas, tačiau jo pavardė, kiti asmens duomenys nėra nurodyti. Iš 2018 m. sausio 2 d. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 111) matyti, kad pareiškėjo motina – M. D., tėvu įrašytas asmuo vardu Stanislovas, kurio asmens duomenys nenurodyti. 2018 m. sausio 2 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. ( - ) patvirtina, kad duomenų apie S. V., gim. ( - ), mirusio ( - ), vaikus nėra (elektroninės bylos apyrašo b. l. 112). Taigi, byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė įrodymus, kad valstybės institucijos, registruojančios tokius faktus, neturi duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo ir S. V. giminystės ryšį. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes nustatant savo tėvą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

15Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos - teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis tiesiogiai įtvirtina, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Sutinkamai su CK 3.148 straipsnio 1 dalimi pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, tačiau ir bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-7-607/2004 ir Nr. 3K-3-425/2006 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžio metu, pareiškėjas nurodė, jog jo tėvas palaidotas kartu su kitais partizanais, todėl jis negali tiksliai identifikuoti savo tėvo palaikų ir atlikti DNR ekspertizės, tačiau pareiškėjas paaiškino, kad tėvai buvo sudarę bažnytinę santuoką, kartu vedė bendrą ūkį, ūkininkavo, statė kluoną, tėvas juo rūpindavosi ir pripažino savo vaiku. Minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog S. V., gimęs ( - ) ( - ), bei miręs ( - ), yra pareiškėjo tėvas, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2017 m. gruodžio 18 d. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 48; 90), kurioje nurodyta, kad S. V. gimė ( - ), mirė ( - ); Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2002 m. gegužės 8 d. atkuriamojo gimimo įrašas Nr. ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9, 78), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas S. B. gimė ( - ), jo motina buvo M. D., mergautinė pavardė – B., tėvo vardas gimimo įraše įrašytas S.; 2018 m. sausio 2 d. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 111), iš kurios matyti, kad pareiškėjo tėvu įrašytas asmuo vardu S., kurio asmens duomenys nenurodyti; 2018 m. sausio 2 d. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 117), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo motina buvo M. D., gimusi ( - ), mirusi ( - ); Balbieriškio RKB ( - ) gimimo įrašas Nr. ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 44, 112-114), kuriame nurodyta, kad S. V., gimė ( - ) ( - ); 2002 m. sausio 24 d. Prienų parapijos pažyma Nr. ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 47), kurioje nurodoma, kad S. V., gimęs ( - ) ir M. B., gimusi ( - ), ( - ) sudarė bažnytinę santuoką; 2017 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymas Nr. ( - ) dėl kario savanorio S. V. (po mirties) duomenų patikslinimo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 38) ir Lietuvos ypatingojo archyvo 2017 m. rugpjūčio 2 d. pažyma Nr. ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 39 - 42), kuriuose nurodoma, kad S. V. buvo partizanas ir užsiėmė kova su sovietine valdžia, žuvo ( - ), kovos lauke, kad S. V. žmona dažnai atvažiuoja pas vyrą partizaną; pareiškėjo motinos M. D. 2002 m. balandžio 5 d. pareiškimas Prienų rajono apylinkės teismui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10 – 15) ir 2002 m. birželio 3 d. atskirasis skundo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 17 - 18), kuriais nustatyta, kad pareiškėjo motina M. D. S. V., gimusį ( - ), laikė savo sūnaus – pareiškėjo S. B., tėvu; 1999 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažyma Nr. ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 46), kuria nustatyta, kad pareiškėjo motina M. D. buvo pripažinta neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyve ir jai išduotas laisvės kovų dalyvio pažymėjimas Nr. ( - ). Be to, pareiškėjo nurodytas aplinkybės patvirtino ne tik aukščiau ištirti rašytiniai įrodymai, tačiau ir liudytojų paaiškinimai (CPK 178, 185, 186, 189 straipsniai). Liudytoja K. A. parodė, kad S. V. sudarė bažnytinę santuoką su jos seserimi M. B., o oficialiai susituokti negalėjo, nes iš ten būtų negrįžęs V., jie kartu kaip šeima gyveno viename kambaryje, statė kluoną, paskui prasidėjo partizanavimas ir jam reikėjo slapstytis, todėl jis ateidavo pas M. naktį, jai padėdavo tvarkytis, gyveno labai gražiai, jis buvo meistras, muzikantas ir labai gabus, rugius vežė, vandenį nešdavo. Liudytojas A. L. parodė, kad S. V. buvo partizanas, tačiau vakarais jis pareidavo pas šeimą, Magdaleną, statyti trobą, ūkinį pastatą, dirbti, o pas jo tėvą ateidavo išgerti samagono, todėl žino, kad S. V. yra S. B. tėvas, juolab jo pačio tėvai taip šnekėdavo. Minėti liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo, juolab jie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Remiantis įrodymų visetu: tiek pareiškėjo paaiškinimais, tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų parodymais, konstatuotina, kad S. V. pripažino savo sūnumi pareiškėją S. B., kadangi atsižvelgiant į tuometinį laikmetį ir pareiškėjo tėvo S. V. partizano statusą, jis kartu su pareiškėjo motina M. D. buvo sudaręs bažnytinę santuoką, vedė faktinį gyvenimą iki aktyvaus partizanavimo, gyveno viename namo kambaryje kaip šeima, kartu tvarkė šeimos ūkį, dirbo ūkio darbus, vėliau pradėjus aktyvią partizanavimo veiklą rūpindavosi šeima vakarais, naktimis, prisidėjo prie šeimos, tuo pačiu ir savo vaiko (byloje – pareiškėjo) išlaikymo savo darbu, jį prižiūrėdavo. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Šios teisiškai svarbios aplinkybės suponuoja išvadą, jog S. V., gimęs ( - ) ( - ), bei miręs ( - ) ( - ), yra pareiškėjo S. B., gimusio ( - ), tėvas, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas ir kilmės nustatymo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. V., gimęs ( - ) ( - ), bei miręs ( - ) Prienų ( - ), yra S. B., gimusio ( - ), tėvas (CK 3.146 ir 3.148 straipsniai, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 446 – 448 straipsniai).

16Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

18Pareiškimą patenkinti.

19Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., gimęs ( - ) ( - ), bei miręs ( - ) ( - ), yra S. B., asmens kodas ( - ) gimusio ( - ), tėvas.

20Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas kilmės nustatymo tikslu.

21Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, elektroninėmis ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

22Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu pareiškimu... 5. Pareiškimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjas S. B. gimė ( - ), jo motina... 6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. B. prašė patikslintą pareiškimą... 7. Pareiškėjo S. B. atstovė advokatė Dalia Foigt-Norvaišienė teismo... 8. Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie... 9. Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro... 10. Teismas... 11. Pareiškimas tenkintinas.... 12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 375 straipsnio... 13. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 14. CPK 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka... 15. Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų... 16. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei... 17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –... 18. Pareiškimą patenkinti.... 19. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., gimęs ( - ) ( - ),... 20. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas kilmės nustatymo tikslu.... 21. Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo... 22. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu...