Byla e2-174-904/2017
Dėl dalykinės reputacijos gynimo

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“ atstovui advokato padėjėjui Justinui Poderiui, atsakovui E. G., jo atstovei advokatei Eglei Jagelienei, atsakovui S. B., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“, atstovaujamų advokato E. B. ir/ar advokato padėjėjo Justino Poderio, ieškinį atsakovams E. G. ir S. B. dėl dalykinės reputacijos gynimo,

Nustatė

22016 m. spalio 10 d. teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovių patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovės pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovių dalykinę reputaciją; 2) priteisti ieškovių naudai solidariai iš atsakovų 1000,00 Eur neturtinės žalos, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovės yra žvejybą Baltijos jūroje vykdančios bendrovės, kurios veikia kaip savarankiški vienas nuo kito nepriklausomi ir tarpusavyje nesusiję ūkio subjektai. Nurodė, kad visuomenės informavimo priemonėje www.delfi.lt, 2016 m. balandžio 21 d. buvo publikuotas atsakovo E. G. straipsnis „E. G.. Atsakymai, kodėl Seime keliamos bangos dėl žvejybos kvotų“, kuriuo atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius, ieškovių dalykinę reputaciją pažeidžiančius teiginius: „Tačiau neteisėtų ministrų įsakymų dėka rinkoje susiklostė padėtis, kai viena įmonė, konkrečiai – bendrovė „Banginis“ – gaudydavo 78 proc. Lietuvai skirtos strimelių ir 76 proc. bretlingių kvotos. Likusioms 17-kai žvejybos įmonių liko tik 17–19 proc. Lietuvai skirtos šių žuvų kvotos, mat dar 5 proc. kvotos yra parduodama atvirame aukcione“; „Po šio sprendimo viena bendrovė – „Banginis“ – tą pačią dieną pradėjo įmonės reorganizaciją, po kurios 2015 m. vasarį atsirado nauja įmonė – „Baltijos šprotai“. Žemės ūkio ministerija, pataikaudama šioms įmonėms, vėl skyrė atitinkamai 76 ir 78 proc. Lietuvai 2015 metams skirtos bretlingių ir strimelių kvotos“; „Siekdami suteikti atsvarą stiprėjančiam žvejybos monopoliui Baltijos jūroje, aš, kartu su kolegomis Seimo nariais S. B., V. K. bei A. P. pateikėme įstatymo pataisą, kad ateityje reorganizuotos ir po reorganizacijos atsiradusios įmonės kartu sudėjus negalėtų gaudyti daugiau kaip 40 proc. vienos žuvų rūšies nacionalinės kvotos”; „Atrodo, kad valdantiems šiandien svarbiausia – išsaugoti žvejybos monopolį bendrovių „Banginis“ ir „Baltijos šprotai“ rankose. Tuo metu, kai Seime daugumos atstovai ir toliau uoliai tarnauja dviem įmonėms, 2016 metų kvotos paskirstytos taip, kaip šios bendrovės „pageidauja“. Tai akivaizdus tarnystės pavieniams verslo atstovams pavyzdys“; „Tačiau esu įsitikinęs, kad žmonės nepamirš, jog pataikaudami 2 įmonėms grupė Seimo narių pasmerkia bankrotui 17 žvejybos įmonių su 200 darbuotojų“. Nurodė, kad atsakovas S. B. 2016 m. gegužės 12 Lietuvos Respublikos plenariniame posėdyje, kuris tiesiogiai transliuotas visuomenės informavimo priemonėse (internetu ir televizijos kanalu „Seimas tiesiogiai“ bei kurio metu daryta stenograma) apie ieškoves paskleidė tikrovės neatitinkančius, ieškovių dalykinę reputaciją pažeidžiančius teiginius: „S. BUCEVIČIUS (LSF). Taip, čia, po vienos įmonės išskaidymo vis tiek tos dvi įmonės turi plius minus apie 80 %.“; „S. BUCEVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, išties, jeigu kalbame apie tikrąją reorganizaciją, aš manau, tikslinga ir reikalinga. Bet šiuo atveju apie žuvininkystę ir tą sektorių reorganizuoti ir po to vis tiek vienaip ar kitaip… Su tuo asmeniu susieja reorganizacija. Sakykite, kaip tai pasakyti žuvų, žuvininkystės sektoriumi užsiimančioms įmonėms, kurių dar yra 17, kurios dar labiau mato, kurių Kaimo reikalų komitete per trejus metus mes visų vardus žinome, pažįstami tapome? Na, negalima taip elgtis vienas kito atžvilgiu, t. y. su žvejais. O mes, politikai, arba tie, kurie Kaimo reikalų komitete dar labiau įsigilinę, turime juos matyti. Ir dar. Na, 40 % vienam ūkio subjektui atiduodi visas kvotas ir sako, kad nepakanka, reikia 80 reorganizuoti – dvi įmones. Tai dabar, jeigu mes pasakytume, darome po 20, tai reorganizuosim dar ir trečią įmonę, ir per visus taip pat gali susidėlioti. Aš manau, sąžiningai elgdamiesi mes turėtume iš tikrųjų palaikyti J. Razmos pasiūlymą.“; „Mes, matyt, turime reglamentuoti kokiais nors kitais metodais, bet šiandien ūkio subjektas, sako, tiek „Banginis“, tiek 17 mažesnių įmonių, jiems neužtenka… Vieni su 17 %, kitam neužtenka 80… Gerbiamas Kazy, ar mes čia dabar išgelbėsime?..“. Ieškovės nurodė, kad neapsiribojant vien pažodiniu straipsnio ar stenogramos teksto traktavimu ir įvertinus kontekstą, atsakovų paskleisti teiginiai yra ne jų nuomonė, bet žinia, kurią galima patikrinti tiesos ir netiesos kriterijumi. Nurodė, kad straipsnyje vartojamos frazės tokiu būdu, kad sudaromas įspūdis, jog ieškovės kartu su Seimo nariais atliko veiksmus, kurie yra priešingi teisei bei moralės nuostatom. Nurodė, kad teiginiai pavartoti be jokio jų autorių subjektyvaus vertinimo, todėl nėra abejonės, kad pateikta informacija privertė eilinį informacijos gavėją suprasti, kad tai ne teiginių autorių nuomonė, o tariamai egzistuojantys, neginčijami faktai. Papildomai nurodė, kad svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vertinant informacijos gavėjo suvokimą svarbu atsižvelgti ir į atsakovų einamas pareigas – straipsnyje nurodyta, kad straipsnio autorius yra: „Dr. E. G., Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Liberalų Sąjūdžio kandidatas į žemės ūkio ministrus, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys“, stenogramoje nurodyta, kad atsakovas S. B. yra „Seimo narys, Seimo Kaimo reikalų komiteto buvęs primininkas, esamas narys“, atsižvelgiant į tai, vidutinis informacijos gavėjas paskleistus teiginius turėjo suprasti kaip egzistuojančius faktus. Nurodė, kad atsakovai minėtose visuomenės informavimo priemonėse pateikė konkrečius, skaitine išraiška nurodytus, tikrovės neatitinkančius teiginius apie ieškoves, jų statusą rinkoje, gaunamų žvejybos kvotų skaičių, reorganizavimo vykdymą, kurie akivaizdžiai laikytini žinia. Pažymėjo, kad atsakovai savo teiginių niekaip nepagrindė, be to, prieš atsakovų žinių skleidimą Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu buvo konstatavęs, kad ieškovės yra tarpusavyje nesusiję ir savarankiškai veikiantys ūkio subjektai, o atsakovai dėl savo užimamų pareigų turėjo turėti visus duomenis apie žvejybos kvotų skyrimą Baltijos jūroje, rinkoje veikiančias įmones, realų jų skaičių. Nurodė, kad tokiu būdu atsakovai turėdami visą informaciją savo teiginius išsakė taip, kad informacijos gavėjas turėjo suprasti ir jiems tapti aišku, kad atsakovai tikrai pateikė turimus tikrus duomenis, bet ne savo nuomonę. Nurodė kad visuomenės informavimo priemonėse atsakovų paskleisti duomenys neatitinka trikovės, nes paskleisti faktai neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip kaip nurodyta, tačiau atsakovai turi įrodyti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovių elgesys pateiktas, kaip priešingas teisei bei moralei, teigiama, jog įmonės užima monopoline padėtį rinkoje, jos yra tarpusavyje susijusios, pateikti duomenys apie visą rinkos dydį (jos dalyvius) neatitinka tikrovės. Be to, informacija paskleista viename populiariausių portalų Lietuvoje, atsakovo S. B. paskleisti teiginiai užfiksuoti stenogramoje, taip pat transliuoti tiesiogiai televizijos priemonėmis, todėl su šiais paskleistais duomenimis ir nepalankia nuomone susipažino ženkli dalis visuomenės, verslo partneriai, valstybės institucijos. Dėl išvardintų priežasčių nukentėjo ieškovių dalykinė reputacija, sumenko teigiamas jų vertinimas. Žalos dydį įvertinti sunku, todėl Lietuvos teismų praktikoje dažnai atsižvelgiama į teismų analogiškose bylose priteistus dydžius, todėl prašo priteisti iš atsakovų solidariai 1000,00 Eur neturinę žalą.

3Atsakovas S. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

42016 m. gruodžio 1 d. teisme priimtas atsakovo E. G., atstovaujamo advokatės Eglės Jagelienės, pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovas E. G. atsiliepime nurodė, kad prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovių atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo narys, vienas iš Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pataisų iniciatorių, kurias lėmė žuvininkystės sektoriuje susiklosčiusi situacija, kai dvi reorganizavimo būdu sukurtos žvejybos įmonės, sugebėjusios apeiti įstatymais numatytus apribojimus, įgijo teisę į didžiąją dalį visų Lietuvai skirtų strimelių ir šprotų žvejybos kvotų. 2014 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymu (įsigaliojusiu 2015 m. sausio 1 d.), Žuvininkystės įstatymas buvo papildytas 17¹ straipsniu, numatančiu bendruosius žvejybos galimybių paskirstymo Baltijos jūroje principus. Šio straipsnio 6 dalyje numatytas imperatyvus apribojimas vienam ūkio subjektui, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 142 straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 dalyse, turėti daugiau kaip 40 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių. Įsigaliojus nurodytai Žuvininkystės įstatymo pataisai iki tol 78,254577 procentų strimelių ir 76.182709 procentų šprotų Lietuvos Respublikai skirtų kvotų turėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Banginis“ buvo reorganizuota nuo jos atskiriant naują juridinį asmenį – įregistruotą 2015 m. vasario 9 d. uždarąją akcinę bendrovę „Baltijos šprotai“. Tą pačią dieną buvo pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas Nr. 02/19, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė „Banginis“ uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos šprotai“ perdavė turtą, turtines teises, įsipareigojimus, kartu buvo perduotos ir turimos bei turėtos žvejybos Baltijos jūroje kvotos, perleidžiamosios žvejybos galimybės: po 40 procentų strimelių ir šprotų perleidžiamųjų teisių. Uždaroji akcinė bendrovė „Banginis“ liko 38,254577 procentų strimelių perleidžiamųjų teisių bei 36,182709 procentų šprotų perleidžiamųjų teisių. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 11 d. įvyko Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdis, kurio metu buvo paskirstytos papildomos 2015 m. žvejybos kvotos: uždarajai akcinei bendrovei „Banginis“ atiteko 29,8 procentai strimelių ir 31,1 procentai šprotų papildomos žvejybos kvotos, o uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos šprotai“ atitinkamai 34,4 procentai strimelių ir 35,2 procentai šprotų papildomos žvejybos kvotos. Pažymėjo, kad reorganizavimo būdu įsteigus uždarąją akcinę bendrovę „Baltijos šprotai“ buvo išvengta įstatymo nustatyto ribojimo vienam ūkio subjektui turėti daugiau kaip 40 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių. Nurodė, kad tokios žvejybos kvotų dalinimo taisyklės ir ieškovių sugebėjimas jas apeiti pažeidžia visų kitų Lietuvoje veikiančių žvejybos įmonių interesus. Nurodė, kad, kai buvo inicijuotos įstatymo pataisos, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ vadovas A. A. per visuomenės informavimo priemones paskleidė informaciją, neva įstatymo pataisos yra nepalankios Lietuvos žvejams, neva jomis siekiama sudaryti galimybes Lietuvos žvejybos plotuose įsitvirtinti su Rusijos kapitalu susijusioms įmonėms ir pan. Atsakovas E. G. paskelbtose publikacijose buvo aiškiai įvardintas kaip Žuvininkystės įstatymo pataisų iniciatorius ir žvejybos kvotų skirstymo taisyklių pakeitimu suinteresuotas asmuo. Nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija buvo publikuota dienraštyje Lietuvos rytas bei dienraštyje Vakarų ekspresas. Nurodė, kad reaguodamas į uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ vadovo paskleistą neigiamą ir klaidinančią informaciją, pateikė savo nuomonę dėl Žuvininkystės įstatymo pataisų svarbos ir būtinumo, tuo pačiu paneigė uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ vadovo pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją apie siekiamus neteisėtus tikslus. Nurodė, kad atsakovo nuomonė, pateikta straipsnyje „E. G.. Atsakymai, kodėl Seime keliamos bangos dėl žvejybos kvotų” 2016 m. balandžio 21 d. buvo publikuota portale www.delfi.lt, ir ja buvo siekiama vienintelio tikslo – paskatinti viešą diskusiją visuomenei aktualiu klausimu, t. y., atskleisti teisės aktų spragas, atkreipti dėmesį į galimus teisinio reguliavimo „apėjimo“ budus ir valdžios instituciją indėlį į tai bei būtinus priimti sprendimus, kad teisės aktų spragos būtų pašalintos. Dėl kaip tikrovės neatitinkančios straipsnio ištraukos: „Tačiau neteisėtų ministrų įsakymų dėka rinkoje susiklostė padėtis, kai viena įmonė, konkrečiai – bendrovė „Banginis“ – gaudydavo 78 proc. Lietuvai skirtos strimelių ir 76 proc. bretlingių kvotos. Likusioms 17-kai žvejybos įmonių liko tik 17-19 proc. Lietuvai skirtos šių žuvų kvotos, pat dar 5 proc. kvotos praduodama atvirame aukcione“, nurodė, kad ieškovės straipsnio ištrauką savo ieškinyje cituoja atribodami ją nuo viso konteksto, kadangi prieš cituojamą ištrauką yra pateiktas paaiškinimas, jog „visų lygių teismai nustatė, kad kvotų skyrimo principai turėtų būti įtvirtinti ne ministro įsakymais, bet Žuvininkystės įstatymu“, nurodė, kad tokią galutinę išvadą yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendime. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 3D-197, kuriuo patvirtintos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės, dalyje dėl kvotų paskirstymo principų ir tvarkos buvo pripažintas neteisėtu. Tai reiškia, kad straipsnio ištrauka, jog kvotos skirstymą ankstesniais laikotarpiais nulėmė neteisėtas ministro įsakymas, yra teisinga, net nevertinant ar joje atsispindi nuomonė, ar skleidžiama žinia. Nurodė, kad straipsnio ištraukos, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Banginis“ tuo laikotarpiu gaudydavo 78 procentus Lietuvai skirtos strimelių ir 76 procentus bretlingių kvotos taip pat negalima vertinti, kaip neatitinkančios tikrovės, kadangi tokie skaičiai yra nurodyti tiek uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ atskyrimo sąlygose (11.2.8. punktas), tiek oficialioje Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM skelbiamoje informacijoje. Nurodyti duomenys patvirtina, kad straipsnio ištrauka apie ieškovės turėtas žvejybos kvotas yra teisinga, todėl jos negalima vertinti, kaip menkinančios ieškovės dalykinę reputaciją. Dėl straipsnio ištraukos „po šio sprendimo viena bendrovė – „Banginis“ – tą pačią dieną pradėjo įmonės reorganizaciją, po kurios 2015 m. vasarį atsirado nauja įmonė –„Baltijos šprotai“. Žemės ūkio ministerija, pataikaudama šioms įmonėms, vėl skyrė atitinkamai 76 ir 78 proc. Lietuvai 2015 metams skirtos bretlingių ir strimelių kvotos“ taip pat nėra pagrindo vertinti kaip neatitinkančios tikrovės, kadangi 2014 m. gruodžio 23 d. priėmus minimo įstatymo pataisas tą pačią dieną buvo parengtas uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ atskyrimo sąlygos, pagal kurias buvo nuspręsta reorganizuoti bendrovę – atskiriant dalį uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ bei jo turto, teisių ir pareigų ir jų pagrindu sukuriant uždarąją akcinę bendrovę „Baltijos šprotai“, taigi straipsnio ištrauka „po šio sprendimo viena bendrovė – „Banginis“ – tą pačią dieną pradėjo įmonės reorganizaciją, po kurios 2015 m. vasarį atsirado nauja įmonė – „Baltijos šprotai“ atitinka tikrovę. Papildomai nurodė, kad po uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ reorganizavimo, t. y., 2015 m. gegužės 11 d. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdžio protokolu Nr. ŽKB-8(6.1) buvo paskirstytos papildomos žvejybos kvotos 2015 metams, kur uždarajai akcinei bendrovei „Banginis“ atiteko 29,8 procentai strimelių ir 31,18 procentai šprotų, o uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos šprotai“ atitinkamai 34,41 procentai ir 35,27 procentai šprotų žvejybos kvotų – kartu sudėjus šioms bendrovėms atiteko 64,21 procentai strimelių bei 66,45 procentai šprotų žvejybos kvotų. Nurodė, kad nors šie skaičiai šiek tiek mažesni, nei nurodyti straipsnyje, skirtumas yra nedidelis ir nekeičia situacijos esmės: didžioji dalis visų Lietuvai skirtų žvejybos Baltijos jūroje kvotų ir toliau atiteko vienos bendrovės pagrindu įsteigtoms dviem bendrovėms, dėl ko imperatyvus įstatymo ribojimas, jog vienas ūkio subjektas neturi teisės gauti daugiau kaip 40 procentų visų Lietuvai skirtų žvejybos kvotų. Nurodė, kad jeigu atsakovo paminėti skaičiai šiek tiek ir skyrėsi nuo 2015 m. gegužės 11 d. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos ieškovėms suteiktų žvejybos kvotų, vien minimalus skaičių neatitikimas nereiškia ieškovių dalykinės reputacijos pažeidimo. Pažymėjo, kad kitos ieškinyje cituojamos straipsnio ištraukos yra tik nuomonė, neatspindinti jokių konkrečių faktų, tai vertinamieji teiginiai, todėl jiems netaikomas tiesos kriterijus, nes nuomonė yra asmens subjektyvus tam tikro fakto supratimas, asmens požiūris, įsitikinimai. Šie argumentai patvirtina, kad atsakovo pateikta nuomonė apie strimelių ir šprotų žvejybos Baltijos jūroje rinkos monopolizavimą ir dviejų ūkio subjektų privilegijavimą yra pagrįsta konkrečiais faktais ir kompetentingų valstybinių institucijų pateiktomis išvadomis. Ieškovės šiuo ginčo siekia ne ginti savo reputaciją, tačiau aktualiais klausimai apriboti ne tik viešą, tačiau ir politinę diskusiją. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Seimo narys už balsavimą ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Konstitucija įtvirtina papildomas garantijas Seimo nariams, tarp jų ir draudimą persekioti Seimo narį už jo balsavimą ar kalbas Seime tam, kad jis, kaip tautos atstovas, galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas. Ieškovių argumentai, neva atsakovas S. B., net Seimo plenarinio posėdžio metu svarstant Žuvininkystės įstatymo pataisas, neturėjo teisės pateikti savo nuomonės dėl susiklosčiusius situacijos vykdant žvejybos kvotų skirstymo procedūras, reiškia ne ką kitą, kaip siekį užkirsti kelią ieškovėms nepalankioms politinėms diskusijoms. Šie argumentai savo ruožtu patvirtina, kad ieškovės savo privačiam interesui disponuoti didžiąja dalimi Lietuvos Respublikai skiriamų strimelių ir šprotų žvejybos kvotų suteikia prioritetą prieš Seimo nario, kaip tautos atstovo, konstitucinę teisę reikšti nuomonę Seime svarstomais klausimais bei visuomenės interesą į sąžiningą valstybinių išteklių naudojimą. Dėl padarytos žalos ieškovių dalykinei reputacijai nurodė, kad ieškovės nepagrindė jų dalykinės reputacijos sumenkėjimo fakto, tik deklaratyviai nurodė, jog straipsnis suformavo neigiamą nuomonę verslo partneriams, visuomenei, valstybinėms institucijoms. Pažymėjo, kad deklaratyvūs niekuo nepagrįsti teiginiai negali būti pagrindas išvadai apie ieškovių dalykinės reputacijos sumenkinimą, todėl šių savo teiginių neįrodė, darytina išvada, kad žala ieškovių dalykinei reputacijai nepadaryta. Pažymėjo, kad ieškovės šiuo atveju siekia nuslėpti savo privilegijuotą padėtį skirstant Lietuvos Respublikai skirtas strimelių ir šprotų žvejybos kvotas ir toks jų siekis neturi ir negali būti pripažintas tesėtu ir gintinu. Aplinkybė, kad verslo partneriai ir visuomenė galimai sužinojo, jog ieškovės rinkoje užima dominuojančią padėtį, negali būti vertinama kaip menkinanti jų dalykinę reputaciją.

5Teismo posėdžio metu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ atstovas A. A. paaiškino, kad yra uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ direktorius, yra dalies akcijų savininkas, nėra uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“ savininkas. Artimų, svainystės ryšiais susijusių asmenų su pastarosios įmonės savininkais nėra, tačiau uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“ direktorius yra jo tetos sutuoktinis. Bendrovės tarpusavyje derina veiksmus, turi bendrų interesų dėl priimtų įstatymų. Nurodė, kad jautė atsakovo asmenišką dėmesį jų bendrovei. Straipsnis šališkas, mano, kad tai yra jų reputacijos menkinimas. Dėl padarytos žalos nurodė, kad ją jaučia visose įstaigose kuriuose lankosi, kadangi tenka įrodinėti tikrąsias aplinkybes, o ne straipsnyje nurodytas, buvo apsunkintos sąlygos kredito gavimui. Dėl įmonių atskyrimo nurodė, kad įmonių atskirimui buvo ruoštasis iš anksto, procedūros trunka pora mėnesių. Paaiškino, kad anksčiau niekas beveik šiuo verslu neužsiminėjo, jie vieni investavo ir vykdė veiklą, valstybė nepranešė, kad verslas bus ribojamas, bus nustatinėjamos kvotos. Paaiškino, kad Seime vėl inicijuojamas kvotų atėmimas ir padalinimas, todėl jie ruošiasi atidalinti įmones, nes siekia išlaikyti turimas kvotas. Įmonių atskyrimas – akcijų pardavimas, iš ko gaunamos pajamos. Dėl atsakovo S. B. papildomai nurodė, kad jis Seimo posėdžio metu iš tribūnos pasakė, kad ieškovės yra registruotos vienu adresu, įmonės atidalintos neteisėtai, todėl tai turi įtakos kitiems Seimo nariams, kurie ruošiasi balsuoti dėl įstatymo pataisų.

6Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas advokato padėjėjas Justinas Poderis nurodė, kad ieškinį palaiko. Papildomai paaiškino, kad savo konkrečiais pasisakymais pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, o taip, kad ieškovės žvejybos kvotas įgijo neteisėtai vykdydamos veiklą. Paaiškino, kad atsakovų nurodyti dydžiai nėra kvotos, o perleidžiamosios žvejybos teisės, tai du skirtingi dydžiai. Nurodė, kad atsakovų nurodyti dydžiai visiškai neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad nėra jokių septyniolikos įmonių, skirstyme dalyvavo keturiolika įmonių be ieškovių. Įstatymai numato, kad valstybės tarnautojai turi vadovautis nešališkumo, lygiateisiškumo, objektyvumo principais. Atsakovai savo pasisakymais (publikacijomis) skleidžia žinią, kad ieškovės neteisėtai vykdė veiklą. Visi duomenys rodo, kad šiais pasisakymais buvo žeminama ieškovių dalykinę reputaciją, o neturtinės žalos dydis pagrįstas teismų praktika.

7Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Eglė Jagelienė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovas turi įrodyti, kad buvo paskleistos žinios, o ne nuomonė, tai, kad žinia pakenkė jo reputacijai dėl ko buvo patirta žala, o atsakovas elgėsi nesąžiningai. Nurodė, kad sąvokos žvejybos galimybės ir kvotos nėra skirtingos sąvokos, esmė jų ta pati, tai yra kiekis žuvų skiriamų asmeniui. Dėl skiriamų dydžių nurodė, kad skaičių neatitikimas nėra ginčo esmė, ginčo esmė įstatymų pataisos, vykusi politinė diskusija. Dėl veikusių septyniolikos įmonių nurodė, kad nėra aišku kaip tai pažeidžia ieškovių reputaciją. Nurodė, kad anksčiau kvotos buvo skirstomos ministro įsakymu, teismas pripažino, įsakymą neteisėtu. Nurodė, kad ieškovės neįrodė, kad buvo patirta žala, o tai yra viena esminių atsakomybės sąlygų. Atsakovo publikacijos atsiradimą lėmė tai, kad atsakovas siekė politinės diskusijos visuomenėje, šiuo svarbiu klausimu. Pažymėjo, kad dominuojanti padėtis yra tada, kai įmonės užimama rinkos dalis yra didesnė nei 40 procentų, o ieškovių užima rinkos dalis yra didesnė.

8Teismo posėdžio metu atsakovas E. G. prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad žvejybos kvotos Baltijos jūroje yra valstybės turtas, kuris Europos Komisijos sprendimais padalintas valstybėms. Nurodė, kad kvotų skirstymas turi būti reglamentuotas įstatymu, tai konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pažymėjo, kad įstatymo pataisų jis nerengė. Tik sužinojus apie ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ reorganizacija, jis pateikė įstatymo pataisą dėl įmonių reorganizavimo. Pataisa nebuvo priimta. Paaiškino, kad jo rašytas straipsnis atsirado po trijų publikacijų dienraščiuose (,,Lietuvos rytas“, ,,Vakarų ekspresas“), kuriuose jis buvo kaltinamas ieškovių interesų griovimu bei susietas su Rusijos verslo interesais. Nurodė, kad straipsniu jis jokios ieškovių reputacijos nesumenkino. Pažymėjo, kad ginčo esmė nėra procentai, o tai, kad reorganizacijos būdu buvo apeitas įstatymas. Pažymėjo, kad šiuo metu Seime vėl inicijuojamas procesas, be jo parašo, yra nustatytas 20 procentų riba, ir ieškovės vėl reorganizuojasi į dvi įmones. Nurodė, kad STT pateikdama antikorupcinį vertinimą dėl įstatymo pataisų nurodė, kad teisinis reguliavimas sukuria išimtinai vienam ūkio subjektui gauti teises į žvejybos galimybes. Papildomai pažymėjo, kad teismai pasisakė, kad kvotos turi būti skirstomos įstatymu, o ne ministro įsakymu. Monopolijos terminas nėra apibrėžtas ir šį terminą leidžiama vartoti ir tokį jį vartojo STT savo vertinime. Pažymėjo, kad niekur straipsnyje nepasakė, kad įmonė veikia neteisėtai. Pažymėjo, kad Seime jo įstatymo pataisa buvo atmesta neteisėtai, pažeidžiant įstatymus, tai konstatavo Seimo etikos ir procedūrų komitetas. Pažymėjo, kad jis, kaip Seimo narys už teisėtą veikimą, yra persekiojimas, apie jį parašytos trys publikacijos, nurodė, kad straipsnis susijęs su jo parlamentine veikla. Dėl atsakovo S. B. pasisakymo, nurodė, kad Seimo narį persekioti už kalbą pasakytą Seimo posėdžio metu tiesiogiai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Paaiškino, kad Kvotų skirstymo komisijos protokoluose nurodoma ir daugiau įmonių nei jo nurodytas skaičius, žvejybą Baltijos jūroje užsiima dvidešimt keturios įmonės, pažymėjo, kad įmonių skaičius yra kintantis dalykas, be to, tai niekaip nežeidžia ieškovių reputacijos. Kvotų terminą vartojo tik tam, kad publikacijos skaitytojas suprastų, taip pat šias sąvokas vartoja ir pačios ieškovės galimai užsakytose publikacijose. Pažymėjo, kad sąvoka (kvota) yra paplitusi ir teisinėje bazėje. Nurodė, kad ieškovės neįrodė, kad publikacija buvo pažeminta jų reputaciją, jog dėl to jos patyrė žalą. Apie dominuojančią poziciją pasisako tiek STT, tiek Konkurencijos tarnyba. Pažymėjo, kad neteisingų faktų publikacijoje nėra, jei jie nėra tikslūs (kintantys), tai nėra nesąžiningas veikimas.

9Teismo posėdžio metu atsakovas S. B. paaiškino, kad šią susidariusią situaciją dėl žuvininkystės jis kaip politikas, gaudamas informaciją iš kitų asmenų apie įstatymo numatytas kvotas, komentavo ir privalėjo tai daryti. Nurodė, kad senesnė tvarka negalėjo tęstis, ir buvo būtina numatyti tokias žaidimo taisykles, kad jos būtų priimtinos daugelių asmenų. Paaiškino, kad jo kaip Seimo nario negalėtų persekioti už jo veiklą. Nurodė, kad pagal jo turimą informaciją ieškovės buvo registruotos tuo pačiu adresu. Diskusijos tikslas buvo pakeisti įstatymus, kad sektoriuje nebūtų dominuojančių asmenų, tai nebuvo nukreipta į konkrečias įmones.

10Ieškinys atmestinas.

11Iš byloje esančių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš pateikto 2016 m. balandžio 21 d., www.delfi.lt, publikuoto straipsnio „E. G.. Atsakymai, kodėl Seime keliamos bangos dėl žvejybos kvotų“ nustatyta, kad minėto straipsnio autorius – atsakovas E. G.. Minėtame straipsnyje autorius teigia, kad „Tačiau neteisėtų ministrų įsakymų dėka rinkoje susiklostė padėtis, kai viena įmonė, konkrečiai – bendrovė „Banginis“ – gaudydavo 78 proc. Lietuvai skirtos strimelių ir 76 proc. bretlingių kvotos. Likusioms 17-kai žvejybos įmonių liko tik 17–19 proc. Lietuvai skirtos šių žuvų kvotos, mat dar 5 proc. kvotos yra parduodama atvirame aukcione“; „Po šio sprendimo viena bendrovė – „Banginis“ – tą pačią dieną pradėjo įmonės reorganizaciją, po kurios 2015 m. vasarį atsirado nauja įmonė – „Baltijos šprotai“. Žemės ūkio ministerija, pataikaudama šioms įmonėms, vėl skyrė atitinkamai 76 ir 78 proc. Lietuvai 2015 metams skirtos bretlingių ir strimelių kvotos“; „Siekdami suteikti atsvarą stiprėjančiam žvejybos monopoliui Baltijos jūroje, aš, kartu su kolegomis Seimo nariais S. B., V. K. bei A. P. pateikėme įstatymo pataisą, kad ateityje reorganizuotos ir po reorganizacijos atsiradusios įmonės kartu sudėjus negalėtų gaudyti daugiau kaip 40 proc. vienos žuvų rūšies nacionalinės kvotos”; „Atrodo, kad valdantiems šiandien svarbiausia – išsaugoti žvejybos monopolį bendrovių „Banginis“ ir „Baltijos šprotai“ rankose. Tuo metu, kai Seime daugumos atstovai ir toliau uoliai tarnauja dviem įmonėms, 2016 metų kvotos paskirstytos taip, kaip šios bendrovės „pageidauja“. Tai akivaizdus tarnystės pavieniams verslo atstovams pavyzdys“; „Tačiau esu įsitikinęs, kad žmonės nepamirš, jog pataikaudami 2 įmonėms grupė Seimo narių pasmerkia bankrotui 17 žvejybos įmonių su 200 darbuotojų“.

12Iš prie patikslinto ieškinio pateiktos 2016 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenarinio posėdžio stenogramos nustatyta, kad 2016 m. gegužės 12 d. vykusio Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos vakarinio posėdžio Nr. 348, metu atsakovas S. B. svarstant Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 10, 11, 13, 17, 171, 18, 21, 24, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 172, 173, 174,175, 176, 177, 178, 179, 1710, 1711 straipsniais ir 36 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIP-3461(3)ES, sakė, kad „S. BUCEVIČIUS (LSF). Taip, čia, po vienos įmonės išskaidymo vis tiek tos dvi įmonės turi plius minus apie 80 %.“; „S. BUCEVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, išties, jeigu kalbame apie tikrąją reorganizaciją, aš manau, tikslinga ir reikalinga. Bet šiuo atveju apie žuvininkystę ir tą sektorių reorganizuoti ir po to vis tiek vienaip ar kitaip… Su tuo asmeniu susieja reorganizacija. Sakykite, kaip tai pasakyti žuvų, žuvininkystės sektoriumi užsiimančioms įmonėms, kurių dar yra 17, kurios dar labiau mato, kurių Kaimo reikalų komitete per trejus metus mes visų vardus žinome, pažįstami tapome? Na, negalima taip elgtis vienas kito atžvilgiu, t. y. su žvejais. O mes, politikai, arba tie, kurie Kaimo reikalų komitete dar labiau įsigilinę, turime juos matyti. Ir dar. Na, 40 % vienam ūkio subjektui atiduodi visas kvotas ir sako, kad nepakanka, reikia 80 reorganizuoti – dvi įmones. Tai dabar, jeigu mes pasakytume, darome po 20, tai reorganizuosim dar ir trečią įmonę, ir per visus taip pat gali susidėlioti. Aš manau, sąžiningai elgdamiesi mes turėtume iš tikrųjų palaikyti J. Razmos pasiūlymą.“; „Mes, matyt, turime reglamentuoti kokiais nors kitais metodais, bet šiandien ūkio subjektas, sako, tiek „Banginis“, tiek 17 mažesnių įmonių, jiems neužtenka… Vieni su 17 %, kitam neužtenka 80… Gerbiamas Kazy, ar mes čia dabar išgelbėsime?..“.

13Iš uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ 2014 m. gruodžio 23 d. akcininkų sprendimo nustatyta, kad bendrovės akcininkai priėmė sprendimą dėl bendrovės atskyrimo sukuriant naują uždarąją akcinę bendrovę „Baltijos šprotai“ ir pritarimo atskyrimo sąlygų rengimui.

14Iš prie atsiliepimo pateiktų 2014 m. gruodžio 23 d. uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ atskyrimo sąlygų nustatyta, kad 3 dalyje numatyta, jog po atskyrimo sukuriama nauja bendrovė, 3.1. punkte nustatyta, kad įgyvendinus atskyrimą, šiose atskyrimo sąlygose nurodytai atskiriamai daliai priskirto bendrovės turto, teisių ir pareigų pagrindu bus sukurta nauja bendrovė, 3.1.1. punktai pateikia informaciją apie UAB „Baltijos šprotai“, 4.1. punkte nurodyta, kad po atskyrimo bendrovė tęsia veiklą. Sąlygų 11 dalis numato turto, teisių ir pareigų perdavimą naujai bendrovei, kuriuos 11.2.8. punktas nurodo, kad dalis bendrovės turimų perleidžiamų žvejybos teisių, patvirtintų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d., įsakymu Nr. VI-28, dėl žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžių patvirtinimo (su vėlesniais pakeitimais, papildymais). Minėtame punkte nurodyta, kad UAB „Baltijos šprotai“ perimamas bendrovės turimas perleidžiamąsias žvejybos teises sudaro: 40 procentų žuvų ištekliai naudotojams suteiktų strimelių perleidžiamųjų žvejybos teisių ir 40 procentų žuvų išteklių naudotojams suteiktų šprotų perleidžiamųjų žvejybos teisių (t. y. Bendrovės turimos 78,254577 proc. strimelių perleidžiamųjų žvejybos teisių bus padalintos proporcingai Bendrovei paliekant 38,254577 proc. strimelių perleidžiamųjų žvejybos teisių, o UAB „Baltijos šprotai“ perduodant 40 proc. strimelių perleidžiamųjų žvejybos teisių, ir atitinkamai 76,182709 proc. Bendrovės turimų šprotų perleidžiamųjų žvejybos teisių bus padalintos proporcingai Bendrovei paliekant 36,182709 proc. šprotų perleidžiamųjų žvejybos teisių, o UAB „Baltijos šprotai“ perduodant 40 proc. šprotų perleidžiamųjų žvejybos teisių. Bendrovės turimos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės UAB „Baltijos šprotai“ nėra perduodamos.

15Iš 2015 m. vasario 9 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. 02/19 nustatyta, kad aktas sudarytas tarp uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ ir naujos bendrovės – uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“, aktu bendrovės konstatuoja ir patvirtina, kad vadovaujantis atskyrimo sąlygomis naujai bendrovei perėjo visos turimos bei turėtos šprotų ir strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotos tiek ir tokia apimtimi, kiek minėtos kvotos yra bei buvo leistos žvejoti laivu Gilija, taip pat dalis bendrovės turimų perleidžiamųjų žvejybos teisių. Aktu perleidžiamos teisės žvejybos teisės, kvotos, taip kaip nustatyta atskyrimo sąlygų 11.2.8. punkte.

16Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos šprotai“ įregistruota 2015 m. vasario 9 d.

17Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija 2015 m. gegužės 7 d. vykusio posėdžio metu (posėdžio protokolas 2015 m. gegužės 11 d.) 2.2 punktu uždarajai akcinei bendrovei „Banginis“ skyrė 175 t strimelių ir 252 t šprotų, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos šprotai“ skyrė 202 t strimelių ir 285 t šprotų kvotų (paskirstė papildomos žvejybos kvotos 2015 metams).

18Iš pateiktų straipsnių: „Žvejai: nuo galvos švinksta ne tikai žuvys“, publikuoto dienraštyje Lietuvos rytas 2016 m. balandžio 16 d.; „Abejonės: ar Lietuva – tikrai jūrų valstybė“, publikuoto dienraštyje Lietuvos rytas 2016 m. kovo 22 d.; „Žvejus žlugdyti lengviausia“, publikuoto dienraštyje Vakarų ekspresas 2016 m. kovo 10 d.; matyti, kad visose straipsniuose kalbama apie Seime priimamas Žuvininkystės įstatymo pataisas, apie jų esamą ar galimą poveikį dviem įmonėms – ieškovėms. Straipsniuose visų įstatymo pataisų pagrindiniu iniciatoriumi įvardijamas atsakovas E. G., straipsniuose pagrindinis pašnekovas – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ vadovas A. A..

19Iš žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžių lentelės nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Banginis“ turi 6,017171 procento perleidžiamųjų menkių žvejybos teisių, 78,254577 procentų perleidžiamųjų strimelių žvejybos teisių, 76,182709 procentų perleidžiamųjų šprotų žvejybos teisių (kita daugiausiai teisių turinčių bendrovių – uždaroji akcinė bendrovė „Monistico“: 7,641748 procentų perleidžiamųjų menkių žvejybos teisių, 6,505329 procentų perleidžiamųjų strimelių žvejybos teisių, 6,357097 procentų perleidžiamųjų šprotų žvejybos teisių).

20Iš 2015 m. vasario 9 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktos informacijos „ŽŪM: žvejybos kvotos paskirstytos“ nustatyta, kad pranešime minima: „Iki šiol žuvininkystės sektoriuje vyravo monopolija – vienai bendrovei teko beveik 80 proc. Lietuvos šprotų ir strimelių kvotos. Pakeitus Žuvininkystės įstatymą, Žemės ūkio ministerija skubiai parengė Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles, pagal kurias buvo skirstomos kvotos žvejams 2015 metams. Dabar viena bendrovė negalės gauti daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvų kvotų ir didžioji dalis kvotų bus skirstoma istoriniu principu“.

21Iš Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2014 m. liepos 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ nustatyta, kad kvotų skyrimo taisyklių nuostatos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d., įsakymu Nr. 3D-197 „Dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“), nustatančios kvotų skyrimo atvejus naujiems ūkio subjektams, nuostatos reglamentuojančios kvotų apskaičiavimo tvarką, verslinę žvejybą Baltijos jūroje vykdantiems ūkio subjektams bei nuostatų nustatančių maksimalią žvejybos kvotų, skiriamų vienam ūkio subjektui prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba savo vertinimuose nurodė, kad reikalinga numatyti kriterijus leidžiančius kiek įmanoma objektyviau suteikti teisę (kvotą) veikti rinkoje, nediskriminuoti rinkos dalyvių, siūlant nustatyti žvejybos kvotų skyrimo vienam ūkio subjektui limito galimybę (nustatyti daugiau kriterijų, pagal kuriuos galima objektyviai paskirstyti kvotas naudotojams, nesudarant monopolinių sąlygų ir nediskriminuojant kitų naudotojų – riboti kvotas, nustatant ne daugiau kaip tam tikrą procentą tam tikros žvejybos rūšies limito).

22Iš 2016 m. gruodžio 29 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktos informacijos „Ūkio subjektams buvo patvirtintos perleidžiamosios teisės į menkių, strimelių, šprotų galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 metams“ nustatyta, kad Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija, posėdžiavusi 2016 m. gruodžio 22 d., uždarajai akcinei bendrovei „Banginis“ nustatyta menkų kvota – 5,115 procentai, strimelių – 29,319 procentai, šprotų – 32,517 procentai, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos šprotai“ nustatyta menkų kvota – 0,000 procentai, strimelių – 31,106 procentai, šprotų – 32,517 procentai (kita daugiausiai teisių turinčių bendrovių – uždaroji akcinė bendrovė „Monistico“: 1,053 procentų perleidžiamųjų menkių žvejybos teisių, 6,657 procentų perleidžiamųjų strimelių žvejybos teisių, 6,509 procentų perleidžiamųjų šprotų žvejybos teisių).

232016 m. gruodžio 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“ atskyrimo sąlygos numatė, kad atskyrus bendrovę bus įkurta nauja bendrovė – uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurinė žvejyba“, kuriai perduodama atskiriama dalis: 11.2.1. dalis bendrovės turimų perleidžiamųjų teisių į strimelių ir šprotų žvejybos galimybes, patvirtintų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. ŽKB-28(6.1). UAB „Šiaurinė žvejyba“ perimamas Bendrovės turimas perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes sudaro: 15,553 proc. perleidžiamųjų teisių į strimelių žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017-2019 metams, 16,2585 proc. perleidžiamųjų teisių į šprotų Žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017-2019 metams (t.y. Bendrovės turimos 31,106 proc. perleidžiamųjų teisių į strimelių žvejybos galimybes bus padalintos proporcingai Bendrovei paliekant 15,553 proc. perleidžiamųjų teisių į strimelių žvejybos galimybes, o UAB „Šiaurinė žvejyba“ perduodant 15,553 proc. perleidžiamųjų teisių į strimelių žvejybos galimybes, ir atitinkamai 32,517 proc. perleidžiamųjų teisių į Šprotų žvejybos galimybes bus padalintos proporcingai Bendrovei paliekant 16,2585 proc. perleidžiamųjų teisių j šprotų Žvejybos galimybes, o UAB „Šiaurinė žvejyba“ perduodant 16,2585 proc. perleidžiamųjų teisių į šprotų žvejybos galimybes); 11.2.2. numatė, kad dalis Bendrovės turimų į strimelių ir Šprotų žvejybos kvotų 2017 metams, patvirtintų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Ūkio ministerijos 2016 m, gruodžio 28 d. Įsakymu Nr. V1-188. UAB „Šiaurinė žvejyba“ perimamas Bendrovės turimas Šprotų ir strimelių kvotas sudaro: 868 tonų strimelių žvejybos kvotų Baltuos jūroje 2017 metams, 2123,5 tonos šprotų žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams (t.y. Bendrovės turimos 1736 tonos strimelių žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams bus padalintos proporcingai Bendrovei paliekant 868 tonų strimelių žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams, o UAB „Šiaurinė žvejyba“ perduodant 868 tonų strimelių žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams, ir atitinkamai 4247 tonų Šprotų žvejybos kvotos Baltijos jūroje 2017 metams bus padalintos proporcingai Bendrovei paliekant 2123,5 tonų šprotų Žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams, o UAB „Šiaurinė žvejyba“ perduodant 2123,5 tonų šprotų žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams)

242016 m. gruodžio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ atskyrimo sąlygos numatė, kad atskyrus bendrovę bus įkurta nauja bendrovė – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos žvejyba“, kuriai perduodama atskiriama dalis: 11.2.1. punktas numatė, kad dalis bendrovės turimų perleidžiamųjų teisių į strimelių ir šprotų žvejybos galimybes, patvirtintų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. ŽKB-28(6.1). UAB „Baltijos žvejyba“ perimamas bendrovės turimas perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes sudaro: 14,6595 proc. perleidžiamųjų teisių į strimelių žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017-2019 metams, 16,2585 proc. perleidžiamųjų teisių į šprotų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017-2019 metams (t.y. Bendrovės turimos 29,319 proc. perleidžiamųjų teisių j strimelių žvejybos galimybes bus padalintos proporcingai Bendrovei paliekant 14,6595 proc. perleidžiamųjų teisių į strimelių žvejybos galimybes, o UAB „Baltijos žvejyba“ perduodant 14,6595 proc. perleidžiamųjų teisių į strimelių žvejybos galimybes, ir atitinkamai 32,517 proc. perleidžiamųjų teisių į šprotų žvejybos galimybes bus padalintos proporcingai Bendrovei paliekant 16,2585 proc. perleidžiamųjų teisių į šprotų žvejybos galimybes, o UAB „Baltijos žvejyba“ perduodant 16,2585 proc. perleidžiamųjų teisių į šprotų žvejybos galimybes). Bendrovės turimos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės UAB ,Baltijos žvejyba“ nėra perduodamos. 11.2.2. punktas numatė, kad dalis Bendrovės turimų į strimelių ir šprotų žvejybos kvotų 2017 metams, patvirtintų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. VI-188. UAB „Baltijos žvejyba“ perimamas Bendrovės turimas šprotų ir strimelių kvotas sudaro: 818 tonų strimelių žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams, 2123,5 tonos šprotų žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams (t.y. Bendrovės turimos 1636 tonos strimelių Žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams bus padalintos proporcingai Bendrovei paliekant 818 tonų strimelių žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams, o UAB „Baltijos žvejyba“ perduodant 818 tonų strimelių žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams, ir atitinkamai 4247 tonų šprotų žvejybos kvotos Baltijos jūroje 2017 metams bus padalintos proporcingai Bendrovei paliekant 2123,5 tonų šprotų žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams, o UAB „Baltijos žvejyba“ perduodant 2123,5 tonų Šprotų žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams). Bendrovės turimos menkių žvejybos kvotos UAB „Baltijos žvejyba“ nėra perduodamos.

252016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 17² straipsnio papildymo ir 17? straipsnio pakeitimo projektas numatė, kad vienam ūkio subjektui, įskaitant ir su juo susijusius ūkio subjektus gali turėti ne daugiau kaip 20 procentų teisių į Lietuvos Respublikai nustatytų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes jūrų vandenyse.

262015 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai Aistra“, uždarosios akcinės bendrovės „Spika“, uždarosios akcinės bendrovės „Stekutis“ ir akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ skundą atmetė. Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos 2015-05-11 posėdžio protokolo 2.2. dalį. 2016 m. spalio 17 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį, kurioje apeliacine tvarka nagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai Aistra“, uždarosios akcinės bendrovės „Spika“, uždarosios akcinės bendrovės „Stekutis“ ir akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir bylą sustabdė.

27Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2017 m. sausio 6 d. pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą dėl žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 17² straipsnio papildymo ir 17? straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-249, kurioje nurodė, kad projektu siekiama ūkio subjektams sumažinti teisę į žvejybos galimybes (ne daugiau kaip 20 procentų), todėl pateiktam projektui neturi pastabų ar pasiūlymų.

28Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis numato pareigą šalims įrodyti ieškinyje ir atsikirtimuose išdėstytas aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

29Dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovių dalykinę reputaciją bei neturtinės žalos priteisimo.

30Ieškovės teigia, kad atsakovas E. G. pažeidė jų dalykinę reputaciją šiais teiginiais publikuotais www.delfi.lt: „Tačiau neteisėtų ministrų įsakymų dėka rinkoje susiklostė padėtis, kai viena įmonė, konkrečiai – bendrovė „Banginis“ – gaudydavo 78 proc. Lietuvai skirtos strimelių ir 76 proc. bretlingių kvotos. Likusioms 17-kai žvejybos įmonių liko tik 17–19 proc. Lietuvai skirtos šių žuvų kvotos, mat dar 5 proc. kvotos yra parduodama atvirame aukcione“; „Po šio sprendimo viena bendrovė – „Banginis“ – tą pačią dieną pradėjo įmonės reorganizaciją, po kurios 2015 m. vasarį atsirado nauja įmonė – „Baltijos šprotai“. Žemės ūkio ministerija, pataikaudama šioms įmonėms, vėl skyrė atitinkamai 76 ir 78 proc. Lietuvai 2015 metams skirtos bretlingių ir strimelių kvotos“; „Siekdami suteikti atsvarą stiprėjančiam žvejybos monopoliui Baltijos jūroje, aš, kartu su kolegomis Seimo nariais S. B., V. K. bei A. P. pateikėme įstatymo pataisą, kad ateityje reorganizuotos ir po reorganizacijos atsiradusios įmonės kartu sudėjus negalėtų gaudyti daugiau kaip 40 proc. vienos žuvų rūšies nacionalinės kvotos”; „Atrodo, kad valdantiems šiandien svarbiausia – išsaugoti žvejybos monopolį bendrovių „Banginis“ ir „Baltijos šprotai“ rankose. Tuo metu, kai Seime daugumos atstovai ir toliau uoliai tarnauja dviem įmonėms, 2016 metų kvotos paskirstytos taip, kaip šios bendrovės „pageidauja“. Tai akivaizdus tarnystės pavieniams verslo atstovams pavyzdys“; „Tačiau esu įsitikinęs, kad žmonės nepamirš, jog pataikaudami 2 įmonėms grupė Seimo narių pasmerkia bankrotui 17 žvejybos įmonių su 200 darbuotojų“. Atsakovas S. B. pažeidė jų dalykinę reputaciją teiginiais pasakytais Seimo plenariniame posėdyje, kuris buvo transliuotas televizijos kanalu „Seimas tiesiogiai“, internetu bei užfiksuotas stenogramoje: „S. BUCEVIČIUS (LSF). Taip, čia, po vienos įmonės išskaidymo vis tiek tos dvi įmonės turi plius minus apie 80 %.“; „S. BUCEVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, išties, jeigu kalbame apie tikrąją reorganizaciją, aš manau, tikslinga ir reikalinga. Bet šiuo atveju apie žuvininkystę ir tą sektorių reorganizuoti ir po to vis tiek vienaip ar kitaip… Su tuo asmeniu susieja reorganizacija. Sakykite, kaip tai pasakyti žuvų, žuvininkystės sektoriumi užsiimančioms įmonėms, kurių dar yra 17, kurios dar labiau mato, kurių Kaimo reikalų komitete per trejus metus mes visų vardus žinome, pažįstami tapome? Na, negalima taip elgtis vienas kito atžvilgiu, t. y. su žvejais. O mes, politikai, arba tie, kurie Kaimo reikalų komitete dar labiau įsigilinę, turime juos matyti. Ir dar. Na, 40 % vienam ūkio subjektui atiduodi visas kvotas ir sako, kad nepakanka, reikia 80 reorganizuoti – dvi įmones. Tai dabar, jeigu mes pasakytume, darome po 20, tai reorganizuosim dar ir trečią įmonę, ir per visus taip pat gali susidėlioti. Aš manau, sąžiningai elgdamiesi mes turėtume iš tikrųjų palaikyti J. Razmos pasiūlymą.“; „Mes, matyt, turime reglamentuoti kokiais nors kitais metodais, bet šiandien ūkio subjektas, sako, tiek „Banginis“, tiek 17 mažesnių įmonių, jiems neužtenka… Vieni su 17 %, kitam neužtenka 80… Gerbiamas Kazy, ar mes čia dabar išgelbėsime?..“.

31Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje. CK 2.24 straipsnio nuostatos, kurios skirtos asmens garbės ir orumo gynimui, yra taikomos ir ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama tik tada, kai paskelbiami tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys juridinio asmens gerą vardą (CK 2.24 straipsnio l, 8 dalys). Konkrečioje byloje turi būti įvertinta ar yra paskleisti duomenys, ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris. Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali būti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais. Duomenimis pagal CK 2.24 straipsnį nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai. Teismas, nustatydamas faktą, ar paskleistos žinios žemina ieškovo dalykinę reputaciją, turi vadovautis ne subjektyvia byloje dalyvaujančių asmenų nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad žinia pripažįstama informacija apie faktus ir duomenis, t. y. reiškinius, savybes veiksmus, įvykius, grindžiamas tiesa, kurią galima užtikrinti patikimumo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji teiginiai (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau taip pat turi turėti tam tikrą faktinį pagrindą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-142/2006, 2003-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-853/2003 ir kt). Pažymėtina ir tai, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006, 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).

33Teismas, atribodamas duomenis nuo nuomonės, turi analizuoti visą kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes ir kt. Išvada, ar paskelbta nuomonė, ar duomenys apie tam tikrą faktą, gali būti padaryta tik ištyrus ir įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes (CPK 176 straipsnis).

34Sprendžiant, ar apie ieškoves paskelbta informacija neatitinka tikrovės, o, jeigu neatitinka, tai ar tas neatitikimas vertintinas kaip dalykinės reputacijos pažeidimas, ar gali būti traktuojamas kaip tam tikras neesminis nukrypimas nuo tiesos, aktualu, kokia informacija (žinia) buvo paskleista.

35Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atsakovo E. G. publikacijoje išdėstytus teiginius, atsakovo S. B. Seimo posėdžio metu išsakytus teiginius, darytina išvadą, kad atsakovai būdami Seimo nariais – tautos rinktais atstovais, abu būdami Kaimo reikalų komiteto nariais (publikacijos publikavimo, pasisakymo metu) pateikė savo vertinimus dėl žuvininkystės sektoriuje kylančių problemų, konkrečiai dėl juridiniams asmenims skiriamų žvejybos teisių skirstymo proceso teisingumo, pagal tuo metu jų turimą, jiems pateiktą institucijų informaciją. Šiuo atveju atsakovai neteigė, kad ieškovių veikla yra priešinga įstatymais, jog jos vykdo nusikalstamą veiką. Atsakovai tik pateikė savo abejones ar įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai yra teisingi, ar jie įgyvendinami sąžiningai, ar įmonių atskyrimas yra tinkamas ir ar atitinka tai Seimo svarstytoms ir priimtoms įstatymo pataisoms. Kaip teigė ir atsakovas E. G. ir jo atstovė, publikacijos tikslas buvo išsakyti savo nuomonę, plėtoti viešoje erdvėje jau prasidėjusią diskusiją apie Žuvininkystės įstatymo atitinkamas nuostatas, jų teisingą įgyvendinimą. Pažymėtina ir tai, kad asmenims yra garantuojama bei saugoma saviraiškos laisvė. Teismo vertinimu atsakovų saviraiškos laisvė neperžengė ribų ir nepažeidė ieškovių dalykinės reputacijos. Kartu teismas pažymi, kad ieškovių atstovo teiginiai, kad atsakovai nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis procentais apie ieškovių užimamą padėti rinkoje, rinkoje veikiančių dalyvių skaičių, nors ir nėra tikslūs, tačiau nelaikytini kaip galintys turėti įtakos ieškovių dalykinės reputacijos pažeidimui ar sumenkinimui.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas" v. P. S. IĮ „Uola", bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas" v. UAB „Ekstra" žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009).

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

38Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstyta daro išvadą, atsakovų išsakyti (publikuoti) teiginiai, kuriais siekiama viešos diskusijos, kuria keliamas susirūpinimas apie žuvininkystės sektoriuje esančias problemas, įstatymų teisingą ir visiems vienodą įgyvendinimą bei nesant atsakovų nesąžiningumo yra paskleista teisingai, atsakovų turimais duomenimis ir jų išsakytų subjektyviu vertinimu, o ieškovėms neįrodžius, kad šiais teiginiais buvo pažeminta jų dalykinė reputacija, ir ieškovėms neįrodinėjant patirtos neturtinės žalos dydžio, ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

40Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus yra pagrindas iš ieškovių lygiomis dalimis priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje patiekto 2017 m. spalio 3 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatyta, kad atsakovas E. G. patyrė 2539,14 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovas S. B. teismui rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš ieškovių lygiomis dalimis (po 1269,57 Eur) atsakovo naudai priteistina 2539,14 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą (CPK 93, 98 straipsniai).

41Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259–260 268–270 straipsniais, teismas,

Nutarė

42ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“ ieškinį atmesti.

43Priteisti atsakovui E. G., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ), iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“, įmonės kodas 140606754, Nemuno g. 143A, Klaipėda, ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“, įmonės kodas 303587367, Kuosų g. 5, Klaipėda, lygiomis dalimis (po 1269,57 Eur) 2539,14 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt devynis Eur 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

44Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant... 2. 2016 m. spalio 10 d. teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovių... 3. Atsakovas S. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė,... 4. 2016 m. gruodžio 1 d. teisme priimtas atsakovo E. G., atstovaujamo advokatės... 5. Teismo posėdžio metu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės... 6. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas advokato padėjėjas Justinas... 7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Eglė Jagelienė nurodė,... 8. Teismo posėdžio metu atsakovas E. G. prašo ieškinį atmesti ir priteisti... 9. Teismo posėdžio metu atsakovas S. B. paaiškino, kad šią susidariusią... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Iš byloje esančių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš... 12. Iš prie patikslinto ieškinio pateiktos 2016 m. gegužės 12 d. Lietuvos... 13. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ 2014 m. gruodžio 23 d.... 14. Iš prie atsiliepimo pateiktų 2014 m. gruodžio 23 d. uždarosios akcinės... 15. Iš 2015 m. vasario 9 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. 02/19 nustatyta, kad... 16. Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad uždaroji akcinė... 17. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos... 18. Iš pateiktų straipsnių: „Žvejai: nuo galvos švinksta ne tikai žuvys“,... 19. Iš žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių... 20. Iš 2015 m. vasario 9 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos... 21. Iš Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2014 m. liepos 16 d. nutarimo... 22. Iš 2016 m. gruodžio 29 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos... 23. 2016 m. gruodžio 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“... 24. 2016 m. gruodžio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“... 25. 2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr.... 26. 2015 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė... 27. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2017 m. sausio 6 d. pateikė... 28. Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis numato... 29. Dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir... 30. Ieškovės teigia, kad atsakovas E. G. pažeidė jų dalykinę reputaciją... 31. Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas Lietuvos... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad žinia... 33. Teismas, atribodamas duomenis nuo nuomonės, turi analizuoti visą kalbos... 34. Sprendžiant, ar apie ieškoves paskelbta informacija neatitinka tikrovės, o,... 35. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atsakovo E. G. publikacijoje išdėstytus... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos,... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų... 38. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstyta daro išvadą, atsakovų... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 41. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259–260 268–270 straipsniais,... 42. ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ ir uždarosios... 43. Priteisti atsakovui E. G., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ), iš... 44. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...