Byla 2A-2023-773/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“, atstovaujamo advokato P. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transeurinos grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann transporte“ dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė UAB „Transeurinos grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Hegelmann transporte“ 1 120 Eur skolos už suteiktas transporto paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad šalys 2015 m. rugsėjo 24 d. sudarė vienkartinę krovinio pervežimo užsakymo sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „Transeurinos grupė“ įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu ( - ). Pažymėjo, kad ieškovė UAB „Transeurinos grupė“ įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – užsakymui įvykdyti pasitelkė faktinį vežėją – UAB „Ryterna group“, kuris sutartu laiku krovinį pervežė. Ieškovės UAB „Transeurinos grupė“ teigimu, 2015 m. rugsėjo 29 d. ji išrašė PVM sąskaitą faktūrą už suteiktą paslaugą už 1 210 Eur, tačiau atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ sumokėjo tik 90 Eur, todėl liko skolinga 1 120 Eur. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ 2015 m. lapkričio 20 d. atliko įskaitymą, todėl nėra skolinga ieškovei UAB „Transeurinos grupė“. Nurodė, kad atsakovė UAB „Hegelmann tarnsporte“ įsipareigojo DHL AT Wels pervežti krovinį iš ( - )į Vilnių už 380 Eur ir dėl šio krovinio pervežimo atsakovė 2015 m. liepos 30 d. su ieškove sudarė sutartį. Nurodė, kad ieškovė UAB „Transeurinos grupė“ minėto krovinio pervežimui nepateikė transporto, todėl atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ šiam kroviniui pervežti pasamdė kitą vežėją, kuris krovinį pervežė už 1 500 Eur. Pažymėjo, kad atsakovei teko atlyginti DHL AT Wels kainų skirtumą (1 500 Eur – 380 Eur = 1 220 Eur), todėl ieškovei UAB „Transeurinos grupė“ buvo išrašyta sąskaita nuostoliams atlyginti.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Hegelmann transporte“ ieškovės UAB „Transeurinos grupė“ naudai 1 120 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 623,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ 2015 m. liepos 30 d. 10.32 val. ieškovei UAB „Transeurinos grupė“ elektroniniu paštu pateikė krovinio pervežimo sutartį (ofertą). Ieškovė sutartyje atliko pakeitimus ir tą pačią dieną 12.19 val. persiuntė elektroniniu paštu atsakovei, tai, teismo vertinimu, laikytina atsakymu į ofertą, kai jo tikslas akceptuoti. Pažymėjo, kad ieškovės atsakovei pateiktoje taisytoje 2015 m. liepos 30 d. sutartyje esminės sąlygos dėl įsipareigojimo krovinį pervežti, dėl apmokėjimo sumos už pervežtą krovinį, liko nepakeistos. Teismas, atsižvelgdamas į šalių elgesį sutarčių sudarymo metu ir įvertinęs pateiktą internetinį susirašinėjimą, konstatavo, kad sutartis buvo pradėta vykdyti. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių 2015 m. liepos 30 d. buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis pagal ofertos sąlygas su akcepte esančiais pakeitimais. Teismas nustatė, kad ieškovės UAB „Transeurinos grupė“ pateikto sutarties varianto 2.7 punkte numatyta, jog nepateikus transporto priemonės pakrovimui arba pateikus transporto priemonę, neatitinkančią nurodytų reikalavimų, vežėjas moka 20 procentų baudą nuo sutartos pervežimo kainos, bet ne mažiau 50 Eur, o sutarties 2.8 punkto dalis, kuri numato, jog vėluojant į pasikrovimą, užsakovas praėjus 2 val. po sutarto pasikrovimo laiko, turi teisę anuliuoti užsakymą, ieškoti kitos transporto priemonės ir skirtumą tarp pervežimo kainų išrašyti vežėjui, yra išbraukta. Teismas sprendė, kad pripažinus, jog 2015 m. liepos 30 d. sutartis buvo sudaryta pagal ofertos sąlygas su akcepte esančiais pakeitimais, atsakovė tuo pagrindu, jog buvo nepateikta pervežimui transporto priemonė, reikalauti kaip nuostolių atlyginimą sumokėti skirtumą tarp pervežimo kainų iš ieškovės negali. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Hegelmann transporte“, vadovaujantis 2015 m. liepos 30 d. sudaryta sutartimi, gali reikalauti 20 procentų baudos, bet ne mažesnės kaip 50 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovės įskaitymas 1 120 Eur sumai pagal priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 2015 m. rugsėjo 24 d. ir 2015 m. liepos 30 d. tarp šalių sudarytų sutarčių pagrindu, buvo atliktas nepagrįstai, neturint tam teisinio pagrindo ir nesant CK 6.130 straipsnyje numatytų sąlygų.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Hegelmann transporte“, atstovaujama advokato P. V., prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo dalį dėl atsakovės teisės reikalauti pervežimo kainų skirtumo kaip nuostolių atlyginimo ir įskaitymo teisėtumo: 1.1. nustatyti, kad atsakovė turėjo teisę reikalauti visiško nuostolių atlyginimo iš ieškovės už sutarties pažeidimą, jai nepateikus transporto priemonės krovinio pervežimui, pripažinti jos teisę į 1 120 Eur nuostolių atlyginimą sąlygotą pervežimo kainų skirtumo ir nulemtą ieškovės sutarties pažeidimo bei pripažinti, kad atsakovės 2015 m. lapkričio 20 d. įskaitymas yra teisėtas; 1.2. ieškinį atmesti; 2) jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad atsakovė neturėjo teisės į visišką nuostolių atlyginimą dėl ieškovės išbraukto 2.8. punkto ir atsisakytų tenkinti 1 reikalavimą: 2.1. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo dalį dėl įskaitymo neteisėtumo visa apimtimi ir nustatyti, kad įskaitymas buvo teisėtas iš dalies – dėl 76 Eur; 2.2. ieškinio netenkinti dėl 76 Eur dalies. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ neturėjo teisės atlikti įskaitymo ir reikalauti iš ieškovės kaip nuostolių atlyginimo skirtumo tarp pervežimų. Nurodė, kad sutarties 2.8. punkto išbraukimas nereiškia, jog šalys susitarė sutarties pažeidimams visiškai ar iš dalies netaikyti visiško nuostolių atlyginimo principo ar paneigė konkretaus pažeidimo atveju atsakovės teisę reikalauti pervežimo kainų skirtumo (CK 6.251 straipsnis). Pažymėjo, kad akcepte ieškovė UAB „Transeurinos grupė“ nenustatė naujos sąlygos visiškai ar iš dalies apribojančios jos atsakomybę dėl pervežimo kainų skirtumų kompensavimo konkretaus pažeidimo atveju. Nurodė, kad sutarties 2.7. punkte numatyta bauda atlieka minimalių nuostolių kompensavimo funkciją ir neeliminuoja visiško nuostolių atlyginimo principo taikymo. Teismas privalėjo aiškintis ar ieškovės UAB „Transeurinos grupė“ sutarties pažeidimas nebuvo nulemtas didelio neatsargumo ar tyčios, nes tai eliminuotų atsakomybės apribojimo susitarimą (CK 6.252 straipsnio 1 dalis). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės UAB „Hegelmann transporte“ įskaitymas visai 1 120 Eur sumai buvo atliktas nepagrįstai. Nurodė, kad atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ turi teisę reikalauti sutarties 2.7. punkte numatytų netesybų, kurios sudaro 76 Eur. Atsakovės teigimu, 2015 m. lapkričio 20 d. įskaitymu, ji įskaitė nuostolius sąlygotus ieškovės sutarties pažeidimo, todėl jeigu ieškovės atžvilgiu negali būti taikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas, šis įskaitymas yra teisėtas 76 Eur dalyje. Teismas privalėjo įskaitymą pripažinti negaliojančiu iš dalies, nustatant, kad jis yra galiojantis dėl 76 Eur . Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Transeurinos grupė“, atstovaujama advokato J. J., prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ nekvestionuoja teismo išvados, kad 2015 m. liepos 30 d. krovinio vežimo sutartis buvo sudaryta pagal ofertos sąlygas su akcepte esančiais pakeitimais. Nurodė, kad atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ nepareiškusi prieštaravimų ieškovės UAB „Transeurinos grupė“ pateiktiems 2015 m liepos 30 d. krovinio vežimo sutarties papildymams ir/ar pakeitimams, sutiko (akceptavo) su ieškovės pateiktais pakeitimais. Taigi, atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ sutiko su ieškovės UAB „Transeurinos grupė“ atliktu sutarties 2.8. punkto pakeitimu, t. y. sutiko, jog egzistuoja CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo išlyga. Nepagrįstas atsakovės UAB „Hegelmann transporte“ argumentas, kad teismas turėjo pripažinti pagrįstą įskaitymo dalį dėl 76 Eur . Nurodė, kad nėra įskaitymui būtinų sąlygų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), nes šalių reikalavimai kildinami iš skirtingų krovinio vežimo sutarčių ir skirtingų PVM sąskaitų faktūrų, šalys neturėjo ir neturi viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. atsakovė neturėjo ir neturi teisės reikalauti iš ieškovės 1 120 Eur sumos kaip nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad 2015 m. liepos 30 d. krovinio vežimo sutarties pagrindu išrašyta 2015 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ( - ) be teisinio pagrindo. Nurodė, kad atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ tinkamai neįgyvendino prievolės atsiradimo ir vykdymo sąlygų, todėl jos prievolė ieškovei neįgijo galiojančios ir vykdytinos prievolės teisinio statuso, t. y. atsakovė pagal 2015 m. liepos 30 d. krovinio vežimo sutartį turi teisę reikalauti iš ieškovės ne nuostolių, bet netesybų, t. y. baudos pagal sutarties 2.7 punktą. Be to, 2015 m lapkričio 20 d. pranešime apie įskaitymą atsakovė privalėjo aiškiai nurodyti tiek prievolės atsiradimo pagrindą – baudą, tiek tinkamai įvardyti jos sumą, tam, kad būtų tinkamai įgyvendintos prievolės atsiradimo ir vykdymo sąlygos, numatytos CK 6.130 straipsnyje.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Civilinėje byloje iš esmės kilo ginčas dėl CK 6.130 ir 6.131 straipsnių, reglamentuojančių prievolės pabaigos įskaitymu, taikymo ginčo teisiniams santykiams. CK 6.130 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.130 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo; įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. galutiniu sprendimu paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. preliminarų sprendimą, iš atsakovės UAB „Hegelmann transporte“ ieškovės UAB „Transeurinos grupė“ naudai priteisė 1 120 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 623,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 118–122). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės UAB „Transeurinos grupė“ ir atsakovės UAB „Hegelmann transporte“ 2015 m. liepos 30 d. sutartis buvo sudaryta pagal ofertos sąlygas su akcepte esančiais pakeitimais, todėl atsakovė tuo pagrindu, jog buvo nepateikta pervežimui transporto priemonė, reikalauti kaip nuostolių atlyginimą apmokėti skirtumą tarp pervežimo kainų iš ieškovės negali. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovės įskaitymas 1 120 Eur sumai, pagal priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 2015 m. rugsėjo 24 d. ir 2015 m. liepos 30 d. tarp šalių sudarytų sutarčių pagrindu, buvo atliktas nepagrįstai, neturint tam teisinio pagrindo bei nesant CK 6.130 straipsnyje numatytų sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Transeurinos grupė“ su atsakove UAB „Hegelmann transporte“ 2015 m. rugsėjo 24 d. sudarė krovinio pervežimo užsakymo sutartį Nr. ( - ), ir pervežimo paraišką, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti 10 krovimo metrų (ldm) krovinį už 1 000 Eur plius PVM sumą maršrutu ( - ) (b. l. 9–12). Ieškovė nurodė, kad įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – užsakymui įvykdyti pasitelkė faktinį vežėją – UAB „Ryterna group“, kuri sutartu laiku krovinį pervežė (b. l. 14–16). Ieškovė UAB „Transeurinos grupė“ atsakovei UAB „Hegelmann transporte“ 2015 m. rugsėjo 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija TG Nr. ( - ) (b. l. 37), apmokėti už transportavimo paslaugas 1 210 Eur (b. l. 17), tačiau atsakovė pagal šią sąskaitą 2016 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo 90 Eur sumą (b. l. 22), todėl liko skolinga ieškovei 1 120 Eur. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ 2015 m. lapkričio 20 d. raštu ieškovei UAB „Transeurinos grupė“ pranešė, kad vadovaujantis CK 6.130 ir 6.131 straipsniais vienašališkai įskaito sumą, lygią 1 120 Eur, atitinkamai sumažinant ieškovui mokėtinas sumas. Atsakovė šiame rašte nurodė, kad prievolė atlyginti jos kliento patirtą 1 120 Eur nuostolį ieškovei perleista dėl to, kad ieškovė pagal 2015 m. liepos 30 d. sudarytą krovinio pervežimo sutartį Nr. ( - ) turėjo pervežti krovinį iš ( - ), tačiau transporto priemonės kroviniui paimti nepateikė, dėl to klientas buvo priverstas ieškoti kitos transporto priemonės, kad krovinys gavėjui Lietuvoje būtų pristatytas laiku (b. l. 23). Ieškovė UAB „Transeurinos grupė“ 2015 m. lapkričio 27 d. raštu dėl vienašališkai įskaitomos sumos 1 120 Eur nesutiko, nes manė, kad nėra tam pagrindo. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 30 d. krovinio pervežimo sutartis Nr. ( - ) negalėjo būti vykdoma, nes dėl jos sąlygų iš esmės nebuvo susitarta, todėl negalėjo pateikti prašomos mašinos nurodytam kroviniui pervežti. Ieškovė pažymėjo, kad nesusitarė ir dėl sąlygų, numatytų 2.8 punkte, kuriame nustatomas kitos transporto priemonės pasirinkimas ir skirtumo tarp pervežimo kainų apmokėjimas (b. l. 24). Atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturi teisės iš ieškovės reikalauti kaip nuostolių atlyginimo apmokėti skirtumo tarp pervežimo kainų, nes 2015 m. liepos 30 d. krovinio pervežimo sutarties Nr. 201531769 2.8 punktas, numatantis užsakovui teisę anuliuoti užsakymą, ieškoti kitos transporto priemonės ir apmokėti skirtumą tarp pervežimo kainų išrašyti vežėjui, buvo išbrauktas. Atsakovės nuomone, šios sąlygos išbraukimas CK 6.251 straipsnio kontekste nereiškia, kad šalys susitarė sutarties pažeidimams visiškai ar iš dalies netaikyti visiško nuostolių atlyginimo principo ar paneigė konkretaus pažeidimo atveju atsakovės teisę reikalauti pervežimo kainų skirtumo, nes akcepte ieškovė nenustatė naujos sąlygos visiškai ar iš dalies apribojančios jos atsakomybę dėl pervežimo kainų skirtumo kompensavimo konkretaus pažeidimo atveju. Atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad ieškovės išbrauktas 2.8 punktas neapriboja jos atsakomybės 2.7 punkte numatyta bauda, kuri atlieka minimalių nuostolių kompensavimo funkciją ir neeliminuoja visiško nuostolių atlyginimo principo taikymo ieškovės atžvilgiu. Atsakovės nuomone, net ir tuo atveju, jei teismas manytų, kad 2.8 punkto išbraukimas reiškia sąlygos dėl ieškovės ribotos atsakomybės nustatymą, tuomet būtina atkreipti dėmesį, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis, ar ieškovės sutarties pažeidimas nebuvo nulemtas didelio neatsargumo ar tyčios, nes tai eliminuotų atsakomybės apribojimo susitarimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad šalys 2015 m. liepos 30 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. ( - ) pagal ofertos sąlygas su ieškovės akcepte esančiais pakeitimais, tačiau argumentuoja, kad šios sutarties 2.8 punkte numatytos sąlygos išbraukimas neatima iš atsakovės teisės reikalauti visiško nuostolių atlyginimo pagal CK 6.251 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ oferta ieškovei UAB „Transeurinos grupė“ pasiūlytos 2015 m. liepos 30 d. sutarties 2.8 punkte buvo numatyta sąlyga, kuri išbraukta ieškovo akceptavimo metu: „Neatvykus į pasikrovimą arba išsikrovimą nurodytu laiku, Užsakovas negarantuoja pakrovimo/iškrovimo per 24 valandas. Vėluojant į pasikrovimą, Užsakovas praėjus 2 val. po sutarto pasikrovimo laiko, turi teisę anuliuoti užsakymą, ieškoti kitos transporto priemonės ir skirtumą tarp pervežimo kainų išrašyti vežėjui“. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar atsakovės atliktas įskaitymas yra teisėtas ir pagrįstas, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kurioje pažymėta, kad įskaitymui, kaip prievolės pabaigos pagrindui, taikyti įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnio matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vėjo tiltas“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-347/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Avia Catering“ v. UAB „Inžineriniai tinklai“, bylos Nr. 3K-3-579-687/2015). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovė UAB „Transeurinos grupė“ turėjo galiojančią ir vykdytiną piniginę prievolę atsakovei UAB „Hegelmann transporte“ tuo metu, kai vadovaujantis CK 6.130 ir 6.131 straipsniais 2015 m. lapkričio 20 d. raštu ieškovei UAB „Transeurinos grupė“ pateikė pareiškimą dėl prievolės įskaitymo 1 120 Eur sumai, ištyrė šalių sudarytą 2015 m. liepos 30 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. 201531769, ir civilinės atsakomybės apimtį ir tvarką dėl sutarties neįvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, aiškinant šalių sudarytos 2015 m. liepos 30 d. krovinio pervežimo sutarties Nr. ( - ) sąlygas, nustatančias vežėjo atsakomybės apimtį ir tvarką dėl sutarties neįvykdymo – transporto priemonės nepateikimo, turi būti atsižvelgta į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties sudarymo aplinkybes, į tai, kad sutarties sąlygas pasiūlė atsakovė UAB „Hegelmann transporte“, o taip pat įvertinta šalių tarpusavio santykių praktika ir elgesys po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovei UAB „Transeurinos grupė“ išbraukus 2015 m. liepos 30 d. krovinio pervežimo sutarties 2.8 punkte numatytą sąlygą dėl vėžėjo atsakomybės už vėlavimą į pasikrovimą, pagal kurią užsakovas (atsakovas) praėjus 2 val. po sutarto pasikrovimo laiko, turi teisę anuliuoti užsakymą, ieškoti kitos transporto priemonės ir skirtumą tarp pervežimo kainų išrašyti vežėjui, tarp šalių liko galioti 2.7 punkte numatyta sąlyga, pagal kurią nepateikus transporto priemonės pakrovimui arba pateikus transporto priemonę, neatitinkančią nurodytų reikalavimų, vežėjas (ieškovas) moka 20 proc. baudą nuo sutartos pervežimo kainos, bet ne mažiau 50 Eur. Pažymėtina, kad ieškovei UAB „Transeurinos grupė“ sudarius sutartį su nustatytomis sąlygomis dėl jos kaip vežėjo civilinės atsakomybės už transporto priemonės nepateikimą, atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ turėjo teisę reikalauti 20 proc. baudos nuo sutartos pervežimo kainos, bet ne mažesnės kaip 50 Eur pagal sutarties 2.7 punktą, tačiau neturėjo teisės reikalauti pervežimo kita transporto priemone kainų skirtumo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, nes galiojant šalių sutartai sąlygai, pagal kurią nepateikus transporto priemonės vežėjas turi apmokėti 20 proc. baudą nuo sutartos pervežimo kainos (sutarties 2.7 punktas), reikalavimas apmokėti dar ir skirtumą tarp pervežimo kainų kita transporto priemone iš esmės keistų sutartinės civilinės atsakomybės ribas ir taip būtų esminiai nukrypta nuo šalių susitarimo. CK 6.818 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vežėjas už transporto priemonių nepateikimą, o siuntėjas – už krovinių nepateikimą arba už pateiktų transporto priemonių nepanaudojimą atsako vežimo sutarties ar įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Ieškovei UAB „Transeurinos grupė“ ir atsakovei UAB „Hegelmann transporte“ 2015 m. liepos 30 d. krovinio pervežimo sutartimi tokią atsakomybę numačius, šalys turėjo laikytis tarpusavio susitarimo, nes tokiu būdu krovinių pervežimo versle jos pasiskirsto finansinės atsakomybės rizikas dėl krovinių nepervežimo, šiuo atveju, vežėjui nepateikus transporto priemonės. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovui pagal sutartį nepateikus transporto priemonės, atsakovas turėjo teisę reikalauti apmokėti 20 proc. baudą nuo sutartos pervežimo kainos, tačiau tokio reikalavimo nepareiškė. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.252 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių 2015 m. liepos 30 d. krovinio pervežimo sutartimi nustatyta sąlyga, pagal kurią numatyta vežėjo sutartinės civilinės atsakomybės apimtis dėl transporto priemonės nepateikimo pagal sutarties 2.7 punktą sumokant baudą nuo pervežimo kainos, bylos nustatytomis aplinkybėmis negali būti laikoma negaliojančia pagal CK 6.252 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė UAB „Transeurinos grupė“ transporto priemonės pagal šalių 2015 m. liepos 30 d. krovinio pervežimo sutartį atsakovui nepateikė tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Iš byloje esančio susirašinėjimo Skype programa matyti, kad ieškovės atstovai ieškojo galimybių 2015 m. liepos 30 d. pateikti transporto priemonę atsakovei, su atsakove bendradarbiavo informuodami apie realią situaciją dėl transporto priemonės pakrovimo galimybių, tačiau transporto priemonė buvo nepateikta dėl pakrovimo vietos trūkumo, šalys įvairiais būdais bandė spręsti iškilusią problemą, atsakovas ieškojo kitų pervežėjų, tačiau nerado (b. l. 51, 100). Liudytojos V. S., ieškovės vadybininkės, parodymai 2016 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu dėl pervežimo aplinkybių ieškovės UAB „Transeurinos grupė“ tyčios ar didelio neatsargumo taip pat nepatvirtina, nes nors liudytoja tiksliai neprisiminė, ar susirašinėjimas vyko dėl pervežimo pagal 2015 m. liepos 30 d. krovinio pervežimo sutartį, tačiau patvirtino, kad galimybė paimti krovinį iš pakrovimo vietos buvo derinama, ieškant galimybių paimti krovinį (2016 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 9 min. 58 sek.). Liudytojas G. N., atsakovo darbuotojas, parodė, kad susirašinėjant Skype programa iš ieškovo operatyviai gavo informaciją, kad krovinys iš Austrijos netilps į jų transporto priemonę, todėl jis aktyviai ieškojo kito pervežėjo, tačiau nerado, o klientas savo nuožiūra susirado mašiną ir pareikalavo apmokėti pervežimo kainų skirtumą (2016 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 9 min. 58 sek.). Teismo vertinimu, šie liudytojų parodymai patvirtina, kad abi šalys bendradarbiavo siekiant pervežti krovinį, tačiau to atlikti nepavyko dėl objektyvių priežasčių, tačiau nepatvirtina, kad krovinio nepervežimas įvyko tik dėl ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ tik po daugiau nei trijų mėnesių nuo 2015 m. liepos 30 d. krovinio pervežimo sutarties ir kliento 2015 m. liepos 31 d. pretenzijos dėl transporto priemonės nepateikimo, 2015 m. lapkričio 20 d. raštu ieškovei UAB „Transeurinos grupė“ pateikė pareiškimą dėl prievolės įskaitymo už 1 120 Eur sumą, tačiau šis pareiškimas dėl įskaitymo buvo grindžiamas ne sutartine bauda nuo sutartos pervežimo kainos, bet nuostolių dėl pervežimo kainų skirtumu, kuris kaip civilinės atsakomybės pagrindas ir tvarka tarp šalių negaliojo, todėl negalėjo būti įskaitytas (CK 6.130 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su atsakovės UAB „Hegelmann transporte“ apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepaneigia atsakovės teisės reikalauti 2.7 punkte numatytų netesybų, kurios sudaro 76 Eur (20 proc. nuo 380 eurų), nes ir tuo atveju, jei ieškovės atžvilgiu negali būti taikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas, atsakovės įskaitymas yra teisėtas 76 eurų dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jei atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ reikalauja iš ieškovės UAB „Transeurinos grupė“ nurodytos baudos sumokėjimo už nepateiktą transporto priemonę pagal 2015 m. liepos 30 d. krovinio pervežimo sutartį, ji turi su tokiu prievoliniu reikalavimu kreiptis į ieškovę UAB „Transeurinos grupė“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su tokiu reikalavimu sumokėti baudą į ieškovę UAB „Transeurinos grupė“ būtų kada nors kreipusis, o vien tokios teisės turėjimas negali būti laikomas įskaitymu, padarytu pranešimu pagal 2015 m. lapkričio 20 d. raštą ieškovei UAB „Transeurinos grupė“, nes šiuo pranešimu buvo siekiama negaliojančios ir nevykdytinos piniginės prievolės 1 120 Eur sumai įskaitymo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad ieškovė UAB „Transeurinos grupė“ neturėjo galiojančios ir vykdytinos 1 120 Eur piniginės prievolės atsakovei UAB „Hegelmann transporte“ tuo metu, kai vadovaujantis CK 6.130 ir 6.131 straipsniu 2015 m. lapkričio 20 d. raštu ieškovei UAB „Transeurinos grupė“ pateikė pranešimą dėl prievolės įskaitymo už 1 120 Eur sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį. Atsižvelgiant į šias teisines išvadas skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės UAB „Transeurinos grupė“ turėtas 605 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 152–156). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš apeliantės atsakovės UAB „Hegelmann transporte“ (CPK 93 ir 98 straipsniai). Valstybė už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinės instancijos teisme patyrė 4,36 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių atlyginimas atmetus apeliacinį skundą priteisiamas iš atsakovės UAB „Hegelmann transporte“ (CPK 96 straipsnis).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Apeliacinį skundą atmesti.

16Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš atsakovės UAB „Hegelmann transporte“, į. k. ( - ), ieškovės UAB „Transeurinos grupė“, į. k. ( - ), naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

18Priteisti iš atsakovės UAB „Hegelmann transporte“, į. k. ( - ), valstybei teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 4,36 Eur (keturis eurus 36 ct).

19Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai