Byla 3K-3-18/2010

Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Naujoji šiluma“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Valdiklis“ ieškinį atsakovui UAB „Naujoji šiluma“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 47 000 Lt už atliktus pagal sutartį darbus ir 32 095,22 Lt už papildomai atliktus darbus, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad pagal 2006 m. gruodžio 6 d. šalių sudarytą sutartį Nr. 2006-07/R4 atsakovas liko skolingas už atliktus darbus 47 000 Lt. Be to, ieškovas atliko papildomų darbų, kurių kaina 32 095,22 Lt, už kuriuos atsakovas žodžiu pažadėjo sumokėti, tačiau iki šiol nesumokėjo.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 4712,25 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš ieškovo valstybei 15,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė du savarankiškus reikalavimus - priteisti iš atsakovo ieškovui 47 000 Lt skolą už atliktus pagal rangos sutartį darbus ir 32 095,22 Lt už ieškovo papildomai atliktus darbus. Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 6 d. ieškovas UAB „Valdiklis“ ir atsakovas UAB „Naujoji šiluma“ sudarė rangos sutartį Nr.2006-07/R4, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti 6 MW vandens šildymo katilo, 3 MW garo katilo ir kuro sandėliavimo bei transportavimo sistemų elektros instaliavimo bei automatikos montavimo darbus. Teismas nustatė, kad ieškovas pažeidė rangos sutartyje nustatytus terminus ir dėl to atsakovas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro delspinigiai bei palūkanos, sumokėtos kontrahentams. Pagal atsakovo UAB „Naujoji šiluma“ ir UAB „Šilutės šilumos tinklai“ 2006 m. rugpjūčio 22 d. sutartį atsakovas sumokėjo 30 000 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. Jei ieškovas būtų darbus atlikęs rangos sutartyje nustatytu terminu, atsakovas būtų galėjęs tinkamai įvykdyti savo prievolę UAB „Šilutės šilumos tinklai“ ir jam nebūtų tekę mokėti delspinigių. Teismas konstatavo, kad dėl to, jog ieškovas pažeidė rangos sutarties terminus, atsakovas patyrė 30 000 Lt nuostolių. Be to, pagal atsakovo ir UAB „Hansa lizingas“ 2006 m. spalio 3 d. sudarytą Turto lizingo sutartį ir 2006 m. spalio 3 d. turto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas sumokėjo 37 353,59 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2008 m. sausio 24 d., kurių nebūtų turėjęs mokėti, jei ieškovas darbus būtų atlikęs laiku. Teismas konstatavo, kad atsakovo sumokėtos 37 353,59 Lt palūkanos vertintinos kaip atsakovo nuostoliai, atsiradę dėl to, kad ieškovas pažeidė rangos sutartį. Teismas nustatė, kad bendra nuostolių suma, kurią ieškovas privalo atlyginti atsakovui, yra 67 353,59 Lt. Pagal rangos sutartį ieškovas, pažeidęs rangos sutartyje nustatytus terminus, privalėjo mokėti atsakovui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo bendros rangos sutarties kainos. Atsakovas apskaičiuotą 47 000 Lt delspinigių sumą įskaitė į reikalaujamų atlyginti nuostolių sumą (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Atsakovas įskaitė tik 47 000 Lt, o dėl likusių 20 353,59 Lt reikalavimo nepareiškė.

7Teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju egzistavo visos būtinos įskaitymo sąlygos. Pirma, šalys viena kitai turėjo abipusių pareigų. Atsakovas turėjo sumokėti už atliktus darbus, ieškovas – atlyginti atsakovo patirtus nuostolius dėl ieškovo padaryto rangos sutarties pažeidimo. Antra, akivaizdu, kad šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, t.y. pareigas mokėti jie turėjo vienas kitam. Trečia, tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimai buvo piniginiai, t. y. buvo vienarūšiai, ir todėl galėjo būti atsakovo įskaitomi. Ketvirta, ieškovo reikalavimas kilo rangos sutarties pagrindu, kuri yra galiojanti, o tai reiškia, jog ir pats reikalavimas yra galiojantis. Tuo tarpu atsakovo reikalavimas kilo civilinės atsakomybės pagrindu, kurio galiojimą lėmė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas. Penkta, abu reikalavimai buvo vykdytini. Įskaitymo metu jau buvo suėjęs mokėjimo už atliktus darbus terminas, tuo tarpu atsakovo reikalavimo vykdytinumą lėmė ieškovo pareiga atlyginti nuostolius atsakovui. Šešta, šalių reikalavimai buvo apibrėžti ir turėjo konkrečią piniginę išraišką. Ieškovo atveju reikalavimo dydį apibrėžė atliktų darbų vertė. Įskaitymo metu ieškovas iš viso buvo atlikęs darbų už 300 239,20 Lt, o atsakovas už darbus buvo sumokėjęs 245 453,16 Lt ir atsakovo skola ieškovui sudarė 54 786,04 Lt, o atsakovo reikalavimo dydį lėmė patirtų nuostolių dydis. Teismas sprendė, kad, esant visoms būtinoms sąlygoms, atsakovas, pasinaudodamas CK 6.131 straipsnyje nustatyta teise, pagrįstai vienašališku pareiškimu atliko įskaitymą. Teismo nuomone, atsakovas, įskaitydamas 47 000 Lt ieškovo skolą, o 2008 m. gegužės 14 d. pervesdamas ieškovui 7786,04 Lt, įvykdė savo prievolę ieškovui.

8Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį ir 6.131 straipsnio 1 dalį viena prievolės šalis gali savo valia įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą yra pranešama kitai šaliai, t. y. šalis turi padaryti pareiškimą, kad ji įskaito prievolę, ir apie tai informuoti kitą šalį. Įskaitymą daranti šalis turi aiškiai išreikšti savo valią apie įskaitymą. Pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti padaromas vienasmeniu aktu ar dokumentu, taip pat gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai įskaitė 47 000 Lt sumą, ir reikalauja priteisti iš atsakovo likusią skolos dalį 47 000 Lt. Teismas atmetė ieškovo teiginius, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie atlikto įskaitymo įforminimą, nėra prievolės šalies raštiško pareiškimo apie jos padarytą įskaitymą ir tinkamo pranešimo apie tai kitai prievolės šaliai, todėl nėra ir CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių – prievolės pabaigos. Teismo nuomone, tokius ieškovo teiginius paneigia UAB „Naujoji šiluma“ 2008 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 08-087 „Dėl 2006 m. gruodžio 6 d. rangos sutarties Nr. 2006-07/R4 vykdymo“, kuriame nurodyta, kad priskaičiuota 47 000 Lt delspinigių suma bus išskaičiuota iš mokėjimo sumos. Iš 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymo Nr. 4307 matyti, kad yra sumokėta ieškovui likusi 7786,04 Lt suma ir kad tai yra galutinis atsiskaitymas. Atsakovas tiek savo rašte nurodė, jog delspinigių suma išskaičiuojama už nuostolius, tiek galutiniame mokėjimo pavedime nurodė, jog tai yra galutinis mokėjimo pavedimas. Teismas sprendė, kad atsakovo valia dėl 47 000 Lt įskaitymo yra aiški ir išreikšta raštu, įskaitymas buvo atliktas pateikus vienašališką pareiškimą apie įskaitymą. Teismas nurodė, kad ieškovas iš viso atliko darbų už 300 239,20 Lt, atsakovas už atliktus darbus ieškovui sumokėjo 253 239,20 Lt, likusią mokėtiną sumą 47 000 Lt įskaitė ir taip įvykdė savo prievoles ieškovui, kylančias iš šalių sudarytos rangos sutarties.

9Teismas, nustatęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog buvo žodinis ieškovo ir atsakovo susitarimas dėl apmokėjimo už papildomai atliktus darbus, šią aplinkybę laikė neįrodyta ir atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 32 095,22 Lt už papildomai atliktus darbus.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi tenkino ieškovo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 47 000 Lt skolos, pakeitė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą, panaikindamas sprendimo dalis, kuriomis atmesta ieškinio dalis dėl 47 000 Lt skolos už atliktus pagal sutartį darbus, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, priteista iš ieškovo atsakovui 4712,25 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 15,56 Lt išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo, šias sprendimo dalis išdėstė taip: „Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo ieškovui 47 000 Lt skolos už atliktus darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008 m. birželio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1410 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio, 3200 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 400 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti iš atsakovo valstybei 15,56 Lt išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo”; kitą sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovo ieškinio dalis dėl 32 095,22 Lt už papildomai atliktus darbus priteisimo, paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo ieškovui 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei 1410 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio ir 9,95 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo ir įskaitoma, pranešant apie tai kitai prievolei šaliai. Įskaitymą daranti šalis turi aiškiai išreikšti savo valią apie įskaitymą ir privalo apie įskaitymą raštu pranešti kitai šaliai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo 2008 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 08-087 „Dėl 2006 gruodžio 6 d. rangos sutarties Nr. 2006-07/R4 vykdymo“ ir 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodyme Nr. 4307 nėra atsakovo, kaip prievolės šalies, pareiškimo apie jo padarytą įskaitymą, ir daro išvadą, kad šie dokumentai nesukelia CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisinių padarinių – prievolės pabaigos įskaitymu. Teisėjų kolegija pripažino, kad 2008 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 08-087 ir 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4307 negali būti vertinami kaip CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka padarytas pareiškimas apie įskaitymą, nes juose neišreikšta konkreti atsakovo valia apie atliktą įskaitymą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pateikė ieškovui pareiškimą apie jo padarytą įskaitymą. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas, nepateikęs ieškovui pareiškimo apie jo padarytą įskaitymą, turi prievolę sumokėti 47 000 Lt skolą už atliktus pagal sutartį darbus ieškovo naudai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas CPK nustatyta tvarka nėra pareiškęs priešpriešinių reikalavimų dėl nuostolio išieškojimo iš ieškovo.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Dėl netinkamo CK 1.63, 6.131 straipsnių taikymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įskaitymas yra galimas egzistuojant šioms sąlygoms: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); abu reikalavimai turi galioti; abu reikalavimai turi būti vykdytini; abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006). Šalys buvo sudariusios sutartį, kurią ieškovui pažeidus, atsakovas patyrė 67 353,59 Lt nuostolių. Šią sumą sudaro 30 000 Lt netesybos bei 37 353,59 Lt palūkanų, kurias savo kontrahentams sumokėjo atsakovas dėl ieškovo padarytų sutartyje nustatytų terminų pažeidimo. Taigi egzistuojant visoms įskaitymo sąlygoms atsakovas, vadovaudamasis CK 6.131 straipsniu, 2008 m. gegužės 6 d. pranešė ieškovui apie nuostolių įskaitymą. Sprendimą dėl įskaitymo atlikimo priėmė atitinkamus įgaliojimus turintis įmonės valdymo organas - direktorius. Pareiškime dėl įskaitymo buvo aiškiai nurodyta įskaitoma suma. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Tai reiškia, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006).

152008 m. gegužės 6 d. pranešimas Nr. 08-087 apie įskaitymą, kuriame buvo nurodyta: „priskaičiuota delspinigių suma 47 000 litai, ši suma bus išskaičiuota iš mokėjimo sumos“ bei 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimas Nr. 4307, kuriame buvo nurodyta: „galutinis atsiskaitymas p/l sutartį Nr. 2006-07/R4“, yra ne kas kita, kaip įskaitymą darančios šalies vidinės valios išorinis pasireiškimas, kuriuo kitai šaliai pranešama apie sandorį. CK 6.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Pranešimas yra suprantamas kaip įskaitymą darančios šalies valios išviešinimas, paskelbimas kitai šaliai. Įskaitymą reglamentuojančios teisės normos nenustato pranešimo apie įskaitymą formos. Dėl to turi būti vadovaujamasi bendrosiomis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis sandorius ir jų sudarymo tvarką. Sandoriui, taip pat ir įskaitymui, būdingi du elementai, t y. valia bei valios išraiška. Pranešimas apie įskaitymą yra būtent įskaitymą darančios šalies vidinės valios įskaityti išorinė išraiška. Valios išreiškimo formą reglamentuojančiame CK 1.64 straipsnyje nustatyta, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Šioje normoje pateikiamas valios išreiškimo formų sąrašas nėra baigtinis, todėl šalys gali ir kitais būdais išreikšti savo valią, pvz., tylėjimu ar susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų, jeigu CK ar kiti teisės aktai nenustato privalomų formos reikalavimų. Be to, valia gali būti išreiškiama tiek vienu veiksmu, tiek ir keliais tarpusavyje susijusiais veiksmais, panaudojant kelias valios išraiškos formas, kurių visuma laikoma šalies valios išreiškimu. Sandoriai laikomi sudaryti, jei iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį, o tokiam sandoriui įstatymas nenustato konkrečios formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Minija“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-488/2005). Tuo tarpu sprendžiant dėl asmens elgesio kaip valios išreiškimo formos turi būti vertinamas asmens elgesys, jo veiksmų visuma ir konkrečios susidariusios situacijos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV korporacija GT International, Inc. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-40/2006). Kadangi įskaitymas yra vienašalis sandoris, kurio formai nenustatyta privalomų reikalavimų, tai sprendžiant dėl pranešimo apie įskaitymą formos turėtų būti vadovaujamasi CK 1.64 straipsniu, reglamentuojančiu valios išreiškimo formą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos unitarinė įmonė „Gamybinis susivienijimas „Belaruskalij“, bylos Nr. 3K-3-273/2009). Taigi atsakovas turėjo teisę savo nuožiūra pasirinkti bet kurią pranešimo apie įskaitymą (valios išreiškimo) formą. Atsakovo atlikti veiksmai laikytini tinkamu pranešimu apie įskaitymą ir leidžia nustatyti tikrąją atsakovo valią. Be to, vadovaujantis protingo žmogaus kriterijumi, akivaizdu, kad ieškovas, gavęs mokėjimo pavedimą, kuriame buvo nurodyta, kad tai galutinis atsiskaitymas pagal sutartį, prieš tai būdamas raštu informuotas apie nuostolių įskaitymą, neabejotinai turėjo suprasti atsakovo valią.

16CK 6.131 straipsnio 2 dalyje nustatyti du pranešimo apie įskaitymą negaliojimo atvejai: kai įskaitymas daromas su sąlyga arba nurodomas jo terminas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apie įskaitymą buvo pranešta su sąlyga ar nustatant įskaitymo terminą.

172. Dėl ieškinio ribų peržengimo (CPK 265 straipsnis). Kasatoriaus nuomone, šalis, nesutinkanti su įskaitymu, privalo reikšti reikalavimą dėl tokio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas tokio reikalavimo nepareiškė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai arba viešajai tvarkai ar gerai moralei). Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. v. E. M. V., Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „Skraida“, bylos Nr. 3K-3-150/2004). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl įskaitymo nebuvimo, iš esmės pasisakė dėl vienašalio sandorio galiojimo, nors tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs ir apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo pagrindų, dėl kurių sandoris galėtų būti akivaizdžiai niekinis. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl reikalavimų, kurių ieškovas nebuvo pareiškęs, t. y. peržengė ieškinio ribas. Be to, teismai, tenkindami ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, privalo taikyti restituciją (CK 6.145 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl sandorio negaliojimo, nepasisakė dėl reikalavimų, kuriuos atsakovas įskaitė.

183. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialinės teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009). Apeliacinės instancijos teismas privalėjo aiškintis ir tirti aplinkybes, kurios leistų konstatuoti įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, buvimą ar nebuvimą, t. y. nustatinėti, ar egzistavo sandorio elementai (valia ir valios išraiška), ar įskaitymas, kaip vienašalis sandoris, atitiko reikalavimus, nustatytus CK 6.130 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, neteisingai nustatęs įrodinėjimo dalyką, nepateikė argumentuoto pranešimo apie įskaitymą ir mokėjimo pavedimo vertinimo, kaip to reikalaujama CPK 270 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008).

194. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl 79 095,22 Lt skolos priteisimo. Apeliaciniu skundu, kurį apeliacinės instancijos teismas tenkino, ieškovas ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 47 000 Lt. Kadangi buvo patenkinta tik 59 proc. ieškovo reikalavimų, pareikštų pirmosios instancijos teisme, tai apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, pagal šią proporciją privalėjo paskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Stankovskienės individuali įmonė v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-505/2005).

20Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti kasacinį skundą, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

211. Atsakovo 2008 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 08-087 „Dėl 2006 gruodžio 6 d. rangos sutarties Nr. 2006-07/R4 vykdymo“ ir 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimas Nr. 4307 negali būti vertinami kaip CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka padarytas pareiškimas apie įskaitymą, nes juose neišreikšta konkreti atsakovo valia apie įskaitymą. Nesant aiškaus valios išreiškimo, privalomo sandorio elemento, 2008 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 08-087 nelaikytinas vienašaliu sandoriu, todėl netaikytinas ir CK 1.63 straipsnis. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatydamas papildomus reikalavimus pranešimo apie įskaitymą formai ir turiniui netinkamai taikė CK 6.131 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kad 2008 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 08-087 ir 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimas neatitiko turinio ar formos reikalavimų, bet tinkamai taikydamas CK 6.131 straipsnį nustatė, kad šiuose dokumentuose nebuvo aiškiai išreikštos valios apie įskaitymą, o kitų dokumentų atsakovas nepateikė. Įskaitymą daranti šalis turi aiškiai išreikšti savo valią apie įskaitymą ir ši valia turi būti suprantama kitai šaliai. Jeigu prievolės šalis (kreditorius) ginčija įskaitymą, teismas privalo išsiaiškinti, ar tam tikras kitos šalies dokumentas laikytinas tinkamu, teisinius padarinius abiem prievolės šalims sukeliančiu pareiškimu apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Dokumentas, kuriame nėra duomenų apie prievolės šalies pareiškimą dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo, negali būti laikomas prievolės šalies pareiškimu apie įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Farmakonas“ v. UAB „Tamro“, bylos Nr. 3K-3-504/2006).

222. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad atsakovo prievolė sumokėti skolą yra pasibaigus, pagrįstai tenkino ieškinį ir nepažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies. Apeliacinės instancijos teismas nepripažino įskaitymo kaip vienašalio sandorio negaliojančiu, o tik pasisakė, kad nurodytuose dokumentuose nėra aiškiai išreikštos atsakovo valios.

233. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo dalyko nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo 2008 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 08-087 „Dėl 2006 gruodžio 6 d. rangos sutarties Nr. 2006-07/R4 vykdymo“ ir 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimas Nr. 4307 negali būti vertinami kaip CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka padarytas pareiškimas apie įskaitymą, nes juose neišreikšta konkreti atsakovo valia apie įskaitymą. Darydamas šią išvadą teismas vertino ne tik 2008 m. gegužės 6 d. raštą Nr. 08-087 „Dėl 2006 gruodžio 6 d. rangos sutarties Nr. 2006-07/R4 vykdymo“ ir 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimą Nr. 4307, bet ir liudytojų parodymus.

244. Apeliacinės instancijos teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai atsižvelgė, kad ieškovas – bankrutavusi įmonė, ir tinkamai taikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl pranešimo apie įskaitymą

28Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip įskaitymas vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įskaitymas galimas esant šioms sąlygoms. Pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto. Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat. Trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Ketvirta, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr.3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl sąlygų, būtinų įskaitymui, buvimo.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra taip pat išaiškinęs, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios išreiškimo – pareiškimo apie įskaitymą. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai, t. y. pareiškimą apie įskaitymą turi gauti kita šalis. Nagrinėjamoje byloje būtent ir kilo ginčas, ar buvo toks pareiškimas, ar atsakovas pranešė apie įskaitymą ieškovui.

30Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas 2008 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 08-087 „Dėl 2006 m. gruodžio 6 d. rangos sutarties Nr. 2006-07/R4 vykdymo“ ieškovui nurodė, kad priskaičiuota 47 000 Lt delspinigių suma bus išskaičiuota iš mokėjimo sumos, o 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4307 atsakovas sumokėjo ieškovui 7786,04 Lt, nurodydamas, kad tai – galutinis atsiskaitymas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo valia dėl 47 000 Lt įskaitymo yra aiški ir išreikšta raštu, įskaitymas buvo atliktas pateikus vienašališką pareiškimą apie įskaitymą, o apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad 2008 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 08-087 ir 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4307 negali būti vertinami kaip CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka padarytas pareiškimas apie įskaitymą, nes juose neišreikšta konkreti atsakovo valia apie atliktą įskaitymą.

31Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas 2008 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 08-087 „Dėl 2006 m. gruodžio 6 d. rangos sutarties Nr. 2006-07/R4 vykdymo“, kurį gavo ieškovas, nurodydamas, kad priskaičiuota 47 000 Lt delspinigių suma bus išskaičiuota iš mokėjimo sumos, įgyvendino CK 6.131 straipsnio reikalavimus, t. y. pareiškė apie įskaitymą ieškovui. Nors atsakovas 2008 m. gegužės 6 d. rašte tiesiogiai nevartoja CK įtvirtintų sąvokų ir nenurodė teisės normų, reglamentuojančių tokius jo veiksmus, tačiau iš rašto turinio aiškiai matyti, kad jis siekė įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą. Nurodyto dokumento nelaikyti šalies pareiškimu, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai, nėra pagrindo. Šalies valią atlikti įskaitymą taip pat patvirtina ir 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4307, pažymint, kad tai – galutinis atsiskaitymas.

32Teisėjų kolegijai pripažinus kasacinio skundo argumentus dėl įskaitymo pagrįstais ir tuo pagrindu tenkinant kasacinį skundą, nepasisakoma dėl kitų kasacinio skundo argumentų.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34

35Patenkinus kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, iš dalies tenkintinas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose: nors atsakovas sumokėjo už advokato pagalbą atsiliepimui į apeliacinį skundą surašyti ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme 2632,88 Lt, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 7, 8.11, 8.18 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu, iš ieškovo priteistina atsakovui 1250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat iš ieškovo priteistina atsakovui 1410 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą.

38Priteisti iš ieškovo UAB „Valdiklis“ (įmonės kodas 300121873) atsakovo UAB „Naujoji šiluma“ (įmonės kodas 110868334) naudai 1250 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 1410 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.