Byla 2A-581-241/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K., A. V. ir trečiojo asmens B. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir pagal atsakovų A. K. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės „Turto bankas“ netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alsteta“ vardu, atsakovams A. K. ir A. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – B. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Netiesioginį ieškinį BUAB „Alsteta“ vardu pareiškusi VĮ „Turto bankas“ (toliau – Bankas) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. kovo 16 d. dovanojimo sutartį Nr. 611, kuria A. K. perleido A. V. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su 312,34 m2 bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).
  2. Bankas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartimi UAB „Alsteta“ iškelta bankroto byla. Bankas yra vienas iš didžiausių BUAB „Alsteta“ kreditorių, turintis 47 510,80 Eur kreditorinį reikalavimą, sudarantį 55,32 proc. visų kreditorių balsų. Bankas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į BUAB „Alsteta“.
  3. Bankroto administratorius, peržiūrėjęs BUAB „Alsteta“ sandorius, kreipėsi į teismą ginčydamas įmonės su atsakovu A. K. 2013 m. sausio 2 d. sudarytą paskolos sutartį. Administratorius, teikdamas ieškinį, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, be to, sutiko su atsakovo A. K. prašymu atidėti skolos išieškojimą iki 2017 m. gruodžio 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. sprendimu tenkino BUAB „Alsteta“ ieškinį ir priteisė jai iš atsakovo A. K. 24 617,70 Eur, o sprendimo vykdymą atidėjo iki 2017 m. gruodžio 31 d. Apie šį sprendimą Bankas sužinojo tik 2015 m. balandžio 14 d., pasibaigus sprendimo apskundimo terminui.
  4. Atsakovas A. K. 2015 m. kovo 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. 611 perleido jam nuosavybės teise priklausantį namą, esantį ( - ), atsakovei A. V.. Tokiais veiksmais atsakovas A. K. elgėsi nesąžiningai, nes siekė perleisti turtą, iš kurio pardavimo gautos lėšos turėtų būti skirtos atsiskaityti su BUAB „Alsteta“ kreditoriais.
  5. Bankas paaiškino, kad BUAB „Alsteta“ bankroto administratorius neišieško lėšų iš BUAB „Alsteta“ skolininkų efektyviai ir greitai, taip pat neaiškus pagrindas, kuris lėmė administratoriaus sutikimą atidėti skolos grąžinimą trejiems metams. Tokiais veiksmais bankroto administratorius pažeidžia Banko ir kitų kreditorių interesus, todėl Bankas turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį. Tiesiogiai atsakovams reikšti ieškinio Bankas neturi galimybės, nes atsakovas A. K. yra ne Banko, o BUAB „Alsteta“ skolininkas.
  6. Pažymėjo, kad įsiteisėjusio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo pagrindu BUAB „Alsteta“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui A. K..
  7. Atsakovo A. K. vertingo turto neatlygintinis perleidimas liudija apie vengimą grąžinti BUAB „Alsteta“ teismo priteistą 24 617,70 Eur skolą, bent iš dalies sumažinant dėl įmonės bankroto kreditorių patiriamus nuostolius. Aplinkybių, dėl kurių atsakovas A. K. privalėjo sudaryti neatlygintinį sandorį, nebuvo. Ginčo dovanojimo sutartis sudaryta siekiant išvengti priteistos skolos išieškojimo, kas liudija atsakovo A. K. nesąžiningumą, nes dovanojimo sutartis sudaryta nepraėjus dviem savaitėms po Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo konstatuota A. K. prievolė grąžinti skolą. Dovanojimo sandorio šalių nesąžiningumas pagrįstas įstatymo prezumpcija.
  8. Atsakovai A. K. ir A. V. prašė teismo priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš Banko atsakovams jų patirtas 636,92 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas sprendimu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo klausimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino negaliojančia 2015 m. kovo 16 d. dovanojimo sutarties dalį, kuria atsakovas A. K. padovanojo jam priklausančio žemės sklypo su jame esančiais statiniais, esančiais ( - ), dalį atsakovei A. V., panaikino dovanojimą ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ½ pastato-šiltnamio, unikalus Nr. ( - ) , ½ dalį kitų inžinierinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), taikė vienašalę restituciją – grąžino nurodyto turto dalį atsakovui A. K..
  2. Teismas sprendė, kad Bankas turi neabejotiną ir galiojančią teisę į savo skolininkę BUAB „Alsteta“ teismo patvirtintu 47 510,80 Eur finansiniu reikalavimu, o pastaroji – neabejotiną ir galiojančią teisę į savo skolininką A. K. įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistai pinigų sumai – 24 617,70 Eur. Teismas laikė, kad skolos, kuri priteista teismo sprendimu ir sprendimo vykdymas atidėtas, grąžinimo terminas suėjęs.
  3. Teismas padarė išvadą, kad BUAB „Alsteta“ kaip Banko skolininkė nesiekia įgyvendinti savo teisės užsitikrinti sprendimo įvykdymą iš savo skolininko A. K. ir pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus. BUAB „Alsteta“ tokiu savo veikimu (neveikimu) pažeidžia Banko kaip kreditoriaus teises, nes mažėja atsakovo turimo turto apimtis, į kurį gali būti nukreiptas sprendimo įvykdymas, jeigu atsakovas laiku sprendimo neįvykdytų, ilgėja bankroto procesas ir atitinkamai didėja administravimo išlaidos, o kreditoriaus galimybė atgauti bent dalį kreditorinio reikalavimo mažėja, nes BUAB „Alsteta“ neturi jokio kito turto ir todėl galimybė Bankui ir kitiems kreditoriams gauti bent dalį savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo iš BUAB „Alsteta“ gali būti realizuota tik BUAB „Alsteta“ išsiieškojus iš atsakovo A. K. priteistą skolą. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas A. K. turi pakankamai turto ir pajamų, leisiančių jam atsiskaityti su kreditoriumi BUAB „Alsteta“ suėjus nustatytam terminui. Todėl teismas konstatavo, kad Bankas įrodė visas sąlygas netiesioginiam ieškiniui pareikšti.
  4. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybių, jog atsakovas A. K. privalėjo sudaryti dovanojimo sandorį, byloje nėra. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, kad būtina namo rekonstrukcija ir kad apdovanotoji atsakovė A. V. ėmėsi kokių nors realių veiksmų, leidžiančių manyti, kad ji realiai ruošiasi rekonstruoti namą. Teismas padarė išvadą, kad dovanojimo sutartis pažeidė kreditorių teises. Pažymėjo, kad dovanojimo sutartį atsakovas A. K. sudarė su savo dukra, todėl preziumuojama, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos.
  5. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytų įvykių seka patvirtina aiškų atsakovo A. K. suvokimą apie įsipareigojimų dydį bei realią turtinę padėtį, o jo veiksmai ginčijamu dovanojimo sandoriu buvo nukreipti žymiai sumažinti turtą, tuo pačiu sumažinant arba visiškai eliminuojant kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybę. Todėl teismas sprendė, kad esant CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų visetui, yra pagrindas ginčijamo sandorio naikinimui.
  6. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovų prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino iš dalies ir priėmė papildomą procesinį sprendimą, kuriuo priteisė iš BUAB „Alsteta“ administravimui skirtų lėšų trečiajam asmeniui atsakovų pusėje B. K. 78,97 Eur ir atsakovei A. V. – 135,15 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
  7. Civilinė byla Nr. 2-738-464/2016 pagal atsakovų A. K. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties prijungta prie civilinės bylos Nr. 2A-581-241/2016 pagal atsakovų A. K., A. V. ir trečiojo asmens B. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo.

8III. Apeliacinio ir atskirojo skundų bei atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Atsakovai ir trečiasis asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta negaliojančia 2015 m. kovo 16 d. dovanojimo sutarties dalis ir priimti naują sprendimą – netiesioginį ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nenustatė visų būtinų sąlygų netiesioginio ieškinio pareiškimui. BUAB „Alsteta“ neturi vykdytinos reikalavimo teisės apeliantui A. K.. Paaiškina, kad netiesioginis ieškinys gali būti pareikštas tik tada, kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs skolininko prievolių vykdymo terminas. Pažymi, kad netiesioginio ieškinio pareiškimo metu nebuvo suėjęs atsakovo A. K. prievolių BUAB „Alsteta“ vykdymo terminas.
    2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad BUAB „Alsteta“ kaip Banko skolininkė nesiekia įgyvendinti savo teisės užsitikrinti sprendimo įvykdymą iš savo skolininko A. K. ir pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus. BUAB „Alsteta“ ėmėsi aktyvių ir rezultatyvių veiksmų savo teisėms apginti, t. y. pareiškė ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teisme dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, piniginių lėšų priteisimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. sprendimu tenkino ieškinį, sprendimo vykdymą atidėjo iki 2017 m. gruodžio 31 d. BUAB „Alsteta“ ir Bankas neskundė šio teismo sprendimo, neprašė atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo termino.
    3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. K. į bylą pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog jis turi pakankamai turto ir pajamų, leisiančių atsiskaityti su kreditoriumi suėjus nustatytam terminui. Taip pat teismas nepagrįstai vertino A. K. turimo turto kiekį. Kadangi paskolos grąžinimo terminas nustatytas iki 2017 m. gruodžio 31 d., A. K. turto sudėtis gali kisti ir A. K. yra laisvas juo disponuoti savo nuožiūra. Turto perleidimo sandorių sudarymas nepagrįstai vertinamas neigiamai kreditoriaus interesų atžvilgiu. Teismas tinkamai neįvertino A. K. statybų organizavimo veiklos sutarčių ir pagal jas gautinų sumų teisinės reikšmės jo mokumui. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. K. priklauso tik ½ dalis žemės sklypų, esančių ( - ), nes šis turtas yra valdomas A. K. kartu su sutuoktine B. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, santuoka nėra nutraukta, turtas nėra padalintas. Byloje nėra prielaidų, leidžiančių teigti, kad 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovas A. K. neįvykdys teismo sprendimo.
    4. Dovanojimo sutarties sudarymą nulėmė ne noras nesąžiningai išvengti prievolės grąžinti paskolos sumą įvykdymo, o siekis išspręsti A. K. ir jo sutuoktinės namo rekonstrukcijos ir jų priežiūros senatvėje klausimus. Be to, dėl sudarytos ginčijamos sutarties A. K. netapo nemokus.
    5. Teismas nenustatė visų būtinų sąlygų Pauliano ieškiniui pareikšti. BUAB „Alsteta“ neturi teisės reikalauti iš A. K. įvykdyti prievolės tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas. Nei Bankas, nei BUAB „Alsteta“ neturi galiojančios reikalavimo teisės A. K.. Pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą tokia teisė atsiras tik 2017 m. gruodžio 31 d. BUAB „Alsteta“ reikalavimas negalės būti nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Net ir pripažinus ginčijamą dovanojimo sandorį negaliojančiu, nei Bankas, nei BUAB „Alsteta“ iki 2017 m. gruodžio 31 d. neįgis jokių reikalavimo teisių į dovanojimo sandoriu perleistą namą su žemės sklypu.
    6. Atsakovai atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išspręsti iš esmės – priteisti iš Banko atsakovei A. V. 278,97 Eur ir trečiajam asmeniui B. K. 78,97 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš BUAB „Alsteta“ administravimui skirtų lėšų, be to, netinkamai apskaičiavo atsakovei A. V. priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Bankas prašo atmesti atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinį ir atskirąjį skundus. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:
    1. A. K. teismui ir kreditoriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turtinę padėtį, dėl ko buvo nepagrįstai atidėtas skolos grąžinimas beveik trejiems metams. A. K. iki šiol nepradėjo dengti 24 617,70 Eur skolos, nors jo pajamos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme metu sudarė 60 975 Eur.
    2. Nukentėjusioji pusė yra bankrutuojanti įmonė – BUAB „Alsteta“, todėl skolos grąžinimas yra ekonomiškai jautrus klausimas įmonei ir jos kreditoriams. A. K., prašydamas atidėti skolos grąžinimą, piktnaudžiavo teismo ir kitos šalies pasitikėjimu, siekdamas apginti savo turtinius interesus elgėsi nesąžiningai. Dovanojimo sutartimi siekiama perleisti A. K. turtą tretiesiems asmenims, taip sumažinant galimybę priverstinai išieškoti skolą pasibaigus skolos grąžinimo atidėjimo terminui 2017 m. gruodžio 31 d. Namo rekonstrukcija nėra pateisinama priežastis vilkinti skolos grąžinimą bankrutuojančiai įmonei. Pažymi, kad Bankas gina viešąjį interesą, o A. K. privatūs interesai negali būti aukščiau už viešąjį bankrutuojančios įmonės kreditorių interesą.
    3. BUAB „Alsteta“ neįgyvendino teisių efektyviai ir greitai išieškoti lėšas iš įmonės skolininko (bankroto administratorius neprašė taikyti A. K. turtui arešto, nederinęs su kreditoriais sutiko su A. K. prašymu atidėti skolos grąžinimą trejiems metams), dėl ko Banko prašymu tyrimą atliko administratorių veiklą prižiūrintis Bankroto departamentas prie Ūkio ministerijos bei skyrė bankroto administratoriui nuobaudą – įspėjimą.
    4. BUAB „Alsteta“ reikalavimas atsakovui A. K. patvirtintas įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimu, todėl BUAB „Alsteta“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
    5. A. K. neatlygintinis vertingo turto perleidimas liudija apie vengimą grąžinti priteistą skolą, taip bent iš dalies sumažinant kreditorių dėl įmonės bankroto patiriamus nuostolius. Ginčijamo neatlygintinio sandorio A. K. sudaryti neprivalėjo. Turto perleidimas dukrai dėl geresnių galimybių gauti kreditavimą namo renovacijai nėra pateisinama priežastis. Dovanojimo sutartis sudaryta siekiant išvengti priteistos skolos išieškojimo. Dovanojimo sutartis sudaryta nepraėjus nei dviem savaitėms nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo konstatuota A. K. prievolė grąžinti skolą. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Pažymi, kad sandorio šalys yra artimi giminaičiai.
    6. Teismas pagrįstai atmetė apeliantų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje, kurioje sprendimas priimtas ne atsakovų naudai. Pažymi, kad teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš BUAB „Alsteta“, nes byloje buvo pareikštas netiesioginis ieškinys bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, ieškovu yra BUAB „Alsteta“, o ne Bankas.
  3. BUAB „Alsteta“ prašo atmesti atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinį ir atskirąjį skundus. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad atsakovai, sudarydami dovanojimo sutartį, pažeidė įmonės kreditorių teises, šios sutarties atsakovas A. K. sudaryti neprivalėjo, ją sudarydamas elgėsi nesąžiningai, siekdamas sumažinti BUAB „Alsteta“ kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus.
    2. Netiesioginį ieškinį teismui pateikė Bankas, veikdamas visų BUAB „Alsteta“ kreditorių naudai ir interesais, todėl teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš BUAB „Alsteta“.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl naujų įrodymų

  1. Apeliantai pateikė teismui prašymą priimti naujus įrodymus – apelianto A. K. banko sąskaitų AB DNB banke ir UAB Medicinos banke išrašus (t. 2, b. l. 6-16), trečiojo asmens B. K. 2016 m. sausio 14 d. rašytinį sutikimą dėl galimo lėšų panaudojimo pardavus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (t. 2, b. l. 17), B. K. individualios įmonės metinę pelno mokesčio deklaraciją (t. 2, b. l. 18). Prašymas grindžiamas tuo, kad šie įrodymai paneigia A. K. nemokumą ar esminį jo mokumo pablogėjimą.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; kt.). Apeliantų pateikti nauji rašytiniai įrodymai susiję su nagrinėjamu ginču, jų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl teisėjų kolegija sprendžia prijungti juos prie bylos medžiagos ir vertinti kitų bylos įrodymų kontekste.

12Dėl nagrinėjamos bylos esmės

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio ir atskirojo skundų teisinis ir faktinis pagrindas.
  2. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį ir atskirąjį skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą bei nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame ir atskirajame skunduose dėstomų argumentų.
  3. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartimi UAB „Alsteta“ iškelta bankroto byla, 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi BUAB „Alsteta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, 2013 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtintas VĮ „Turto bankas“ 164 045,29 Lt (47 510,80 Eur) kreditorinis reikalavimas. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-329-400/2015 tenkino BUAB „Alsteta“ bankroto administratoriaus ieškinį ir pripažino negaliojančia 2013 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Alsteta“ ir jos vadovo – atsakovo A. K. ir, taikydamas restituciją, priteisė iš atsakovo A. K. BUAB „Alsteta“ naudai 24 617,70 Eur. Atsižvelgęs į atsakovo A. K. turtinę padėtį Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendimo vykdymą dėl priteistos pinigų sumos išieškojimo atidėjo iki 2017 m. gruodžio 31 d. (t. I, b. l. 12-13). 2015 m. kovo 16 d. dovanojimo sutartimi atsakovas A. K. su sutuoktine B. K. padovanojo savo dukrai atsakovei A. V. nekilnojamąjį turtą: 0,0514 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais (gyvenamuoju namu, šiltnamiu, kitais inžinieriniais-kiemo statiniais), esančiais ( - ), kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 63 423 Eur (t. I, b. l. 14-15). Atsakovas A. K. ir trečiasis asmuo B. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šiuo metu valdo 331 Eur vidutinės rinkos vertės 0,6400 ha žemės sklypą ir 547 Eur vidutinės rinkos vertės 1,0700 ha žemės sklypą, esančius ( - ), (t. I, b. l. 55, 56). Pastarieji žemės sklypai 2015 m. vasario 26 d. UAB „LNT“ įvertinti atitinkamai 6 700 Eur ir 11 000 Eur (t. I, b. l. 58-59).
  4. Byloje keliamas pagrindų netiesioginiam ieškiniui pareikšti egzistavimo klausimas. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė visų būtinų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Visų pirma, netiesioginio ieškinio pareiškimo metu, pasak apeliantų, nebuvo suėjęs atsakovo A. K. prievolių ieškovei BUAB „Alsteta“ vykdymo terminas, nes Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymas atidėtas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Antra, nepagrįstas teismo argumentas, kad BUAB „Alsteta“ neįgyvendina savo turtinių teisių skolininkui A. K., nes BUAB „Alsteta“ pareiškė A. K. ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teisme dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir piniginių lėšų priteisimo. Trečia, Banko interesai nėra pažeidžiami, nes A. K. turi pakankamai turto ir pajamų, leisiančių atsiskaityti su BUAB „Alsteta“ suėjus nustatytam terminui.
  5. Taip pat apeliantų teigimu, byloje nenustatytos visos būtinos sąlygos Pauliano ieškiniui pareikšti. Pirma, BUAB „Alsteta“ neturi teisės reikalauti iš A. K. įvykdyti prievolės, nes nesuėjo jos įvykdymo terminas. Antra, ginčijama dovanojimo sutartis nepažeidžia BUAB „Alsteta“ teisių, nes dėl šios sutarties A. K. netapo nemokus.

13Dėl netiesioginio ieškinio pagrindų

  1. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nurodytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę; 2) skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti; 3) skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina; 4) tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl jame dėstomų argumentų.
  2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Bankas yra BUAB „Alsteta“ kreditorius. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra tiek kreditoriaus, tiek skolininko, kurio vardu kreditorius reiškia ieškinį, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas; skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Šis reikalavimas turi būti vykdytinas, t. y. kitas asmuo turi turėti pareigą įvykdyti prievolę kreditoriaus skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008). Byloje nustatyta, kad BUAB „Alsteta“ reikalavimo atsakovui A. K. pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Apeliantų teigimu, kadangi šio sprendimo vykdymas buvo atidėtas, netiesioginio ieškinio pareiškimo metu dar nebuvo suėjęs atsakovo A. K. prievolių ieškovei BUAB „Alsteta“ vykdymo terminas ir netiesioginis ieškinys negalėjo būti pareikštas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantų pateiktu situacijos vertinimu.
  3. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas tenkino BUAB „Alsteta“ bankroto administratoriaus ieškinį – pripažino negaliojančia paskolos sutartį ir, taikydamas restituciją, priteisė iš atsakovo A. K. ieškovės BUAB „Alsteta“ naudai 24 617,70 Eur. Atsižvelgęs į atsakovo A. K. sunkią turtinę padėtį, atsakovui prašant, o administratoriui neprieštaraujant, teismas sprendimo vykdymą dėl priteistos pinigų sumos išieškojimo atidėjo iki 2017 m. gruodžio 31 d. Taigi prievoliniai teisiniai santykiai tarp BUAB „Alsteta“ ir atsakovo A. K. susiformavo teismo sprendimo pagrindu (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 6.2 straipsnis). Atsakovo A. K. prievolės BUAB „Alsteta“ vykdymas buvo atidėtas sprendime nustatytam terminui (CK 6.35 straipsnio 1 dalis). Atidedamasis terminas atideda tik šalių teisių ir pareigų įgyvendinimą ir vykdymą, tačiau pati prievolė galioja (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Nors kreditorius neturi teisės reikalauti skolininko įvykdyti prievolę tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas, tačiau ši prievolės vykdymo termino suteikiama apsauga nėra absoliuti. Tais atvejais, kai skolininkas pažeidžia kreditoriaus teises, pavyzdžiui, dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio tampa nemokus, bankrutuoja arba be kreditoriaus sutikimo sumažina ar sunaikina pateiktą prievolės įvykdymo užtikrinimą, taip pat kai skolininkas neįvykdo sąlygų, su kuriomis siejamas lengvatų suteikimas (CK 6.35 straipsnio 4 dalis), skolininkas nurodytą prievolės vykdymo termino apsaugą praranda. Pagal bendrą prezumpciją terminai yra nustatomi skolininko naudai (6.35 straipsnio 4 dalis), tačiau, skolininkui elgiantis nesąžiningai, jis neturėtų būti ginamas termino (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, netiesioginio ieškinio pareiškimo metu BUAB „Alsteta“ turėjo galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę, o atsakovas A. K. – atitinkamą pareigą vykdyti savo prievolę CK 6.68 straipsnio prasme.
  4. CK 6.67 straipsnio 1 punktas numato prezumpciją, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir apeliantai to neginčija, kad ginčo dovanojimo sandorį A. K. sudarė su savo dukra atsakove A. V. (CK 3.135 straipsnis). Ši faktinė aplinkybė leidžia preziumuoti, kad ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Nesąžiningumo prezumpcija yra nuginčijama, t. y. atsakovai turi teisę įrodinėti buvę sąžiningi ir paneigti šią prezumpciją. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymą nulėmė ne noras nesąžiningai išvengti prievolės grąžinti paskolos sumą įvykdymo, o siekis išspręsti A. K. ir jo sutuoktinės namo rekonstrukcijos ir jų priežiūros senatvėje klausimus. Šie apeliantų įrodymais nepagrįsti argumentai vertintini kaip nepakankami nesąžiningumo prezumpcijai paneigti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikta įrodymų, jog dovanojimo sandorio sudarymo metu būtų egzistavęs realus namo rekonstrukcijos poreikis ir kad apdovanotoji A. V. ėmėsi kokių nors realių pasiruošimo namo rekonstrukcijai veiksmų (CPK 12, 178 straipsniai). Šių įrodymų byloje nesant, negalima teigti, kad apeliantų nurodomos dovanojimo sandorio sudarymo priežastys sandorio sudarymo metu iš tikrųjų egzistavo, kas galėtų paneigti sandorio šalių nesąžiningo bendradarbiavimo dėl ginčo sandorio sudarymo galimybę. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, turto dovanojimas dukrai, toliau naudojantis šiuo turtu, sudaro pagrindą konstatuoti dovanojimo sandorio šalių nesąžiningumą – siekimą išvengti galimo teismo sprendimu priteistos skolos išieškojimo nukreipimo į šį turtą.
  5. Apeliantai nurodo, kad BUAB „Alsteta“ tinkamai įgyvendino savo turtines teises skolininko A. K. atžvilgiu, nes pareiškė A. K. ieškinį dėl paskolos sutarties nuginčijimo Panevėžio miesto apylinkės teisme. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Bankas pareiškė netiesioginį Pauliano ieškinį, siekdamas 2015 m. kovo 16 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Banko skolininkė BUAB „Alsteta“ savo skolininko A. K. sudarytos dovanojimo sutarties neginčijo. Atsakovas A. K., sudarydamas dovanojimo sandorį, ženkliai sumažino savo turto, į kuri galėtų būti nukreiptas išieškojimas, masę, tokiu būdu pažeisdamas bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, kurių didžiausias yra Bankas, interesus. BUAB „Alsteta“ savo ir kreditorių teisių neginant ir ginčo dovanojimo sandorio neginčijant, netiesioginį ieškinį BUAB „Alsteta“ vardu teisėtai ir pagrįstai pareiškė Bankas kaip BUAB „Alsteta“ kreditorius. Nagrinėjamoje byloje netiesioginis ieškinys buvo pareikštas ne dėl paskolos sutarties ir piniginių sumų priteisimo, o dėl kreditoriaus interesus pažeidžiančios dovanojimo sutarties nuginčijimo, todėl BUAB „Alsteta“ veiksmai ginčijant paskolos sutartį kitoje civilinėje byloje neturi jokios įtakos vertinant netiesioginio ieškinio pagrindų egzistavimą nagrinėjamoje byloje.
  6. Minėta, kad viena iš būtinųjų netiesioginio ieškinio sąlygų – skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti. Tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises. Taigi būtina netiesioginio ieškinio teikimo sąlyga – kreditoriaus interesų pažeidimas. Tokia padėtis galima tais atvejais, kai skolininkas negali įvykdyti savo prievolės kreditoriui dėl savo nemokumo, o įgyvendinus jo turtinę teisę, jis taptų mokus arba jo turtas padidėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Nagrinėjamu atveju BUAB „Alsteta“ yra nemoki ir galimybių įvykdyti savo prievoles Bankui ir kitiems kreditoriams neturi, o iš esmės vienintelis bankrutavusios įmonės turtas – teismo sprendimu iš atsakovo A. K. priteisti 24 617,70 Eur (t. I, b. l. 8-11). Atsakovui A. K. neatlygintinai perleidus ženklią dalį savo turto, kreditoriaus BUAB „Alsteta“ galimybės atgauti šią skolą žymiai pablogėjo. BUAB „Alsteta“ neįgyvendino savo teisės tiesiogiai ginčyti skolininko A. K. sudarytą dovanojimo sandorį, kurį nuginčijus ir sugrąžinus ginčijamu sandoriu perleistą turtą į A. K. turto masę, neabejotinai pagerėtų A. K. skolos BUAB „Alsteta“ naudai išieškojimo galimybės, kartu atsirastų galimybė patenkinti ir Banko kreditorinį reikalavimą (jo dalį). Taigi tokiu būdu buvo pažeistos A. K. kreditorės BUAB „Alsteta“ kreditoriaus Banko teisės ir teisėti interesai. Todėl Banko ieškinys, pareikštas savo interesams apsaugoti, kvalifikuotinas kaip jo interesus ginantis pagrįstas netiesioginis reikalavimas dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

14Dėl actio Pauliana būtinųjų sąlygų

  1. Actio Pauliana – kreditorių teisių gynimo būdas, užkertantis kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) bei apibrėžtos pasinaudojimo šia teise sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, išskyrė tokias būtinas Pauliano ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas tiesiogiai susijęs su sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) ribojimu bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šia teise ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu galima tik esant šių sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
  2. Apeliantai ginčija ne visas teismo nustatytas actio Pauliana taikymo sąlygas – teigia, kad BUAB „Alsteta“ kaip kreditorė neturi galiojančios reikalavimo teisės į apeliantą A. K., kad ginčo sandoris nepažeidė BUAB „Alsteta“ kaip kreditorės teisių. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl apeliantų nekvestionuojamų kitų actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo nagrinėjamame ginče plačiau nepasisako, tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jų buvimą. Aktualių actio Pauliana sąlygų egzistavimas nustatytinas ginčijamo sandorio sudarymo metu.
  3. Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004). Byloje nustatyta, kad apelianto A. K. piniginė prievolė ieškovei BUAB „Alsteta“ atsirado teismo sprendimo pagrindu, ginčijamas dovanojimo sandoris buvo sudarytas neužilgo po šios prievolės atsiradimo momento.
  4. Nutarties 28 punkte konstatuotas apeliacinio skundo argumentų, kad BUAB „Alsteta“ kaip kreditorė neturi galiojančios reikalavimo teisės į apeliantą A. K., nepagrįstumas. Papildomai pažymėtina, kad pagal actio Pauliana instituto paskirtį, pobūdį ir ypatumus toks ieškinys gali būti reiškiamas ir tada, kai nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas.
  5. Apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo BUAB „Alsteta“ kaip kreditorės teisių pažeidimo, grindžiamas tuo, jog dėl ginčijamos dovanojimo sutarties atsakovas A. K. netapo nemokus, jis turi pakankamai turto ir pajamų, leisiančių ateityje atsiskaityti su BUAB „Alsteta“ suėjus nustatytam terminui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007), arba nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).
  6. Kreditorius, remdamasis CK 6.66 straipsniu, turi teisę ginčyti ne bet kokius skolininko sandorius, o tiktai tuos, kurie pažeidžia jo teises. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šis sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; kt.). Ši įstatymo nurodyta sąlyga tiriama patikrinant skolininko mokumą sudarius ginčijamą sandorį. Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatyta skolos suma ir skolininko galimybė ją grąžinti po ginčijamo sandorio sudarymo.
  7. Byloje nustatyta, kad kreditorės BUAB „Alsteta“ reikalavimo skolininkui A. K. suma –24 617,70 Eur. Ginčijama dovanojimo sutartimi buvo perleistas 63 423 Eur vertės (Nekilnojamojo turto registro duomenimis) nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su jame esančiais pastatais, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) priklausęs atsakovui A. K. ir trečiajam asmeniui B. K. (t. I, b. l. 14-16, 79). Atsižvelgiant į prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 3 dalis), įvertinus tai, kad skolininko prievolė kreditoriui yra asmeninė, konstatuotina, jog A. K. tenkanti ginčijamu sandoriu perleisto turto vertė – 31 711,50 Eur. Atsakovas A. K. ir trečiasis asmuo B. K. ginčijamo sandorio sudarymo metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat valdė 17 700 Eur vertės (atitinkamai skolininko dalis – 8 850 Eur; CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 3 dalis) žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl ginčo sandorio sudarymo skolininko A. K. turtas reikšmingai sumažėjo, kreditorė BUAB „Alsteta“ prarado galimybę pilnai patenkinti savo reikalavimą ir dėl to kilo reali grėsmė, kad skolininko prievolė kreditorei nebus tinkamai įvykdyta. Tokioje situacijoje pakanka nustatyti vien grėsmės, kad skolininko įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, atsiradimo realumą, o skolininko nemokumo fakto nustatymas nėra būtinas.
  8. 24 617,70 Eur ieškovei ieškovei iš skolininko A. K. priteisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 18 straipsnis), kurio įvykdymas atidėtas iki 2017 m. gruodžio 31 d., nes to prašė atsakovas, remdamasis savo sunkia materialine padėtimi. Panevėžio miesto apylinkės teismas šiame sprendime konstatavo, kad atsakovas A. K. iš karto sprendimo įvykdyti neturi galimybės dėl sunkios turtinės padėties. Taigi teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas dėl galimybės jį įvykdyti nebuvimo. Sunkią tuometinę skolininko A. K. turtinę situaciją patvirtina ir ta aplinkybė, kad sprendimo įvykdymas nebuvo išdėstytas dalimis (CPK 284 straipsnio 1 dalis), kad skolininkas kuo greičiau galėtų pradėti bent dalimis grąžinti priteistą įsiskolinimą kreditoriui, o buvo atidėtas itin ilgam laikotarpiui – beveik trejiems metams. Nepaisant to, kad teismo sprendimo įvykdymas atidėtas iki tam tikro termino, įstatymai nedraudžia skolininkui pradėti grąžinti skolą nesuėjus sprendimo įvykdymo atidėjimo terminui. Apeliaciniame skunde pažymima, kad atsakovas A. K. turi pakankamai piniginių lėšų ir turto, todėl gali įvykdyti ir suėjus terminui įvykdys teismo sprendimu nustatytą prievolę. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų bent iš dalies pradėjęs dengti įsiskolinimą BUAB „Alsteta“. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, skolininkas A. K., nors kaip teigia ir turėdamas galimybę atsiskaityti su kreditoriumi greičiau nei numato nustatytas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas, tačiau to sąmoningai nedarydamas, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).
  9. Dovanojimo sutartimi perduodama nuosavybės teisė į dovanojamą turtą, dovanotojas netenka nuosavybės teisės, o apdovanotasis ją įgyja (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Dovanojimo sutarties pagrindu dovanotojo turto sumažėja, o apdovanotojo padidėja. Neatlygintinę nekilnojamojo turto perleidimo sutartį, kurios šalių nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 1 punktas) nepaneigta, atsakovas sudarė praėjus vos dvylikai dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteista piniginė prievolė, ir kuriame konstatuota sunki atsakovo turtinė padėtis, priėmimo. Jokių pagrįstų tokių atsakovo veiksmų motyvų bei paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų byloje nėra (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, pripažintini pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad sudarydamas ginčo sandorį atsakovas reikšmingai sumažino savo mokumą ir neabejotinai apsunkino kreditorės BUAB „Alsteta“ galimybes ateityje išsiieškoti priteistus pinigus.
  10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas A. K. turi pakankamai turto ir pajamų, leisiančių ateityje atsiskaityti su BUAB „Alsteta“ suėjus nustatytam terminui. Minėta, kad actio Pauliana sąlygų egzistavimas turi būti nustatinėjamas ginčo sandorio sudarymo metu. Su apeliaciniu skundu teismui pateikti banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. pagrindžia atsakovo A. K. turtinę padėtį jau praėjus keleriems metams po ginčijamos dovanojimo sutarties, o ne jos sudarymo metu. Taip pat su apeliaciniu skundu į bylą pateiktas trečiojo asmens B. K. 2016 m. sausio 14 d. rašytinis sutikimas dėl galimo lėšų panaudojimo pardavus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) yra teisiškai nereikšmingas, nes nesukelia jokių teisinių padarinių ginčo šalims. Pažymėtina, kad apeliantų pateikti nauji įrodymai niekaip nekeičia teismo nustatytų bylos reikšmingų aplinkybių vertinimo, kad skolininkas A. K., sudarydamas neatlygintinį turto perleidimo sandorį, pažeidė kreditorės teises, nes dėl šio sandorio buvo ženkliai sumažinta turto, į kurį galima būtų nukreipti reikalavimo išieškojimą, vertė.
  11. Pastebėtinas ir akivaizdus paties atsakovo A. K. pozicijos dėl jo turtinės padėties nenuoseklumas. Apeliaciniame skunde deklaruojant gerą atsakovo A. K. turtinę padėtį, neva nelemiančią kreditorės BUAB „Alsteta“ interesų pažeidimo ir sandorio nuginčijimo poreikio, bet tuo pačiu Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje prašant atidėti sprendimo įvykdymą remiantis sunkia turtine padėtimi, suponuojama priešinga, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, išvada, t. y. ginčijamas sandoris neabejotinai sumažino skolininko turėto turto apimtį ir nulėmė ieškovės bei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Todėl apeliacinio skundo argumentai apie neidentifikuotą BUAB „Alsteta“ interesų pažeidimą atmestini kaip nepagrįsti.

15Dėl atskirojo skundo

  1. Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš Banko atsakovei A. V. 278,97 Eur ir trečiajam asmeniui B. K. 78,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš BUAB „Alsteta“ administravimui skirtų lėšų. Paaiškina, kad bylą inicijavo ne BUAB „Alsteta“, o Bankas kaip BUAB „Alsteta“ kreditorius.
  2. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors nagrinėjamoje byloje teisminį procesą inicijavo Bankas, tačiau tai buvo padaryta pareiškiant netiesioginį ieškinį Banko skolininkės BUAB „Alsteta“ vardu (CK 6.68 straipsnio 1 dalis). Netiesioginiu ieškiniu siekiama apginti pareiškėjo–kreditoriaus, kitų kreditorių ir net paties skolininko interesus ir šiam tikslui pasiekti kreditorius gali pasirinkti bet kurią teisminį ginčą inicijuojančio asmens procesinę padėtį. Civilinėje byloje, iškeltoje pagal netiesioginį ieškinį, kreditorius nėra ginčijamo materialinio santykio dalyvis ir ieškinio patenkinimas tiesioginių materialinių teisinių padarinių jam nesukelia. Atsižvelgiant į šiuos teisinius tikslus, teisėjų kolegijos vertinimu, bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš BUAB „Alsteta“, kurios vardu buvo pareikštas netiesioginis ieškinys, administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Be to, atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo atsakovei A. V. priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai dėl atsiliepimo į Banko netiesioginį ieškinį patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai (t. I, b. l. 70-72), dėl advokato dalyvavimo teismo posėdyje atsakovai ir trečiasis asmuo turėjo 183 Eur išlaidų (t. I, b. l. 142-145), dėl artimojo giminaičio, kaip atsakovų ir trečiojo asmens atstovo, dalyvavimo teismo posėdyje atsakovai ir trečiasis asmuo patyrė 53,92 Eur išlaidų (išlaidos kurui ir išlaidos notarui) (t. I, b. l. 147-150, 173-174). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas, apskaičiuodamas atsakovei A. V. priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, įvertino dalyvaujančių byloje asmenų, kurių atžvilgiu pareikštas netiesioginis ieškinys, ir patyrusių bylinėjimosi išlaidas, skaičių (du atsakovai ir vienas trečiasis asmuo) ir aplinkybę, kad teismas ieškinį tenkino iš dalies – dovanojimo sutartį panaikino ½ dalimi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismo atsakovei A. V. priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir jį didinti nėra pagrindo.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinį ir atskirąjį skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai