Byla 2A-2532-611/2012
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. B

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. B..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 5591,43 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad apdraustasis E. E. ieškovui pateikė nedarbingumo pažymėjimus už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. Nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas buityje – eismo įvykis. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja pripažinta V. B., kuri pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, automobilį vairavo būdama neblaivi. Jos vairuotas automobilis buvo atsakovo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas nurodo, kad įstatymų nustatyta tvarka nukentėjusiajam paskyrė ir išmokėjo 5591,43 Lt dydžio ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009 m. liepos 3 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d.. Išmokėjus šią išmoką dėl kito asmens kaltės, ieškovui buvo padaryta 5591,43 Lt dydžio žala. Teisės aktų nustatyta tvarka ieškovas įgijo regreso teisę į atsakingą draudiką. Ieškovas pažymi, kad jis 2009 m. gruodžio 7 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas ją atlyginti atsisakė.

5Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad turėtų būti taikomas vienerių metų pretenzinis terminas, numatytas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Šiame įstatyme taip pat numatyti draudimo išmokos dėl eismo įvykiu padarytos žalos mokėjimo pagrindai ir sąlygos. Nurodė, kad asmuo, turintis regresinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis žalą patyręs asmuo būtų reikalavęs jos atlyginimo iš žalą padariusio asmens draudiko. Atsakingo asmens draudiko prievolė gali būti pasibaigusi, jeigu asmuo, reiškiantis regresinį reikalavimą, dėl savo kaltės pažeidė terminus pretenzijoms ir ieškiniams pareikšti. Žalos atsakovui atsiradimo diena yra ta diena, kurią ieškovas priėmė sprendimą skirti išmoką E. E., t. y. 2009 m. rugpjūčio 18 d.. Atsakovas nėra gavęs ieškovo pretenzijos, ieškinys pareikštas ne anksčiau kaip 2011 m. lapkričio 7 d., todėl ieškovas praleido pretenzinį terminą, nurodytą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, kas lėmė žalą padariusio asmens draudiko prievolės pasibaigimą. Atsakovas prašė taikyti ir sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 7 d.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį netenkino. Teismas nurodė, kad ieškinys atmestinas tiek pasibaigus prievolei atlyginti žalą (praleidus pretenzijos pateikimo terminą), tiek pasibaigus ieškinio senaties terminui (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad šalių ginčas susijęs su privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisiniais santykiais, todėl ieškovo reikalavimams atsakovo atžvilgiu taikytinas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau- TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas pretenzijos pareiškimo terminas bei CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Atsakovas nepateikė per įstatymo nustatytą terminą pretenzijos, todėl pasibaigė atsakovo prievolė atlyginti žalą (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jei 2009 m. gruodžio 1 d. pretenzija ir buvo išsiųsta, ieškovas privalėjo žinoti, kad ne vėliau kaip per 30 dienų atsakovas turėjo pateikti atsakymą, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tokio atsakymo buvimo faktą, tuo pačiu ieškovas turėjo galimybę sužinoti apie pažeistą teisę ne vėliau kaip nuo 2010 m. vasario mėn. Ieškinys teisme gautas tik 2011 m. lapkričio 14 d., t.y. praėjus daugiau kaip 1 metams ir 9 mėnesiams nuo galimo atsakymo į pretenziją termino. Todėl teismas konstatavo, kad buvo praleistas įstatymo nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog senaties terminas buvo nutrūkęs ar sustabdytas (CK 1.129, 1.130 straipsniai).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. mano, kad ieškovas, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, reikalavimo teisę į žalą padariusio asmens atsakomybę apdraudusį draudiką įgijo ne CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, bet remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsniu bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 58 punktu bei CK 6.290 straipsniu. Teigia, kad CK 6.1015 straipsnis, reglamentuojantis subrogaciją, tuo pačiu šio straipsnio 2 dalies nuostata dėl draudikui perėjusio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarkos, regresinio reikalavimo atveju netaikomas.

112. Teismo padarytos išvados prieštarauja formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, kurioje ne kartą pasisakyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams nėra taikomi TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyti terminai. Teigia, kad tarp šalių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino. CK 6.1015 straipsnis reglamentuoja draudimo santykius, tačiau ne privalomo socialinio draudimo santykius. Privalomojo socialinio draudimo teisiniams santykiams, atsirandantiems įstatymo pagrindu, neturi būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios draudimo santykius, kylančius draudimo sutarties pagrindu, nes valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius nėra draudimo teisinių santykių dalyvis.

12Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

131. teigia, kad draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą.

142. Ieškovo reikalavimams taikomas tiek pretenzinis, tiek ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išmokėjus nukentėjusiajam socialinio draudimo išmokas, SODRA kompensuoja jo patirtus nuostolius (ar jų dalį) ir subrogacijos pagrindu perima nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą. Tačiau naujas kreditorius neįgyja daugiau teisių nei turėjo pradinis kreditorius, todėl ieškovui galioja tie patys pretenzijos ir ieškinio senaties terminai kaip ir pradiniam kreditoriui.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkintinas.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

18Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. birželio 30 d. apie 17.45 val. kelyje Jonava - Kalniniai Mijaugonys, Elektrėnų savivaldybės teritorijoje susidūrė V. B. vairuojamas automobilis Rover 420, valst. Nr. BFB462, su E. E. vairuojamu motociklu HONDA CBR 1100, valst. Nr. 152 VF (b.l. 12). Automobilio Rover 420, valst. Nr. BFB 462, valdytojas draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „ERGO Lietuva“ (b.l. 25). Eismo įvykio metu nukentėjęs apdraustasis E. E. nuo 2009 m. liepos 3 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. buvo laikinai nedarbingas (b.l. 7-9). 2009 m. rugpjūčio 18 d. sprendimais ieškovas paskyrė E. E. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį 5591,43 Lt ligos pašalpos ir 2009 m. rugpjūčio 21 d. sumokėjo išmoką (b.l. 10, 11).

19Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas praleido tiek procedūrinį, tiek ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, dėl šios priežasties ieškinį atmetė (TPVCAPDĮ 16 str. 4 d., CK 1.125 str. 7 d.). Toks teismo sprendimas atitiko jo priėmimo metu vyravusią teismų praktiką, kuri tuo metu nebuvo vieninga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į objektyvią būtinybę, 2012 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012 pakeitė ir suvienodino iki šiol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką tiek dėl teisinių santykių kvalifikavimo, tiek dėl procedūrinio ir ieškinio senaties terminų taikymo. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, priešingai nei nurodo apeliantas, yra teisinga ir atitinka teismų praktiką, tačiau pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino taikymo neatitinka šiuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiuo klausimu praktikos, dėl ko teismo išvada, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, yra nepagrįsta.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012 nurodė, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokia išplėstinės teisėjų kolegijos išvada grindžiama tuo, kad kai žalą padariusį asmenį ir draudiką sieja draudimo sutartis, joje nustatytos teisės ir pareigos, šių apimtis turi įtakos nukentėjusiojo teisės reikalauti atlyginti žalą iš draudiko įgyvendinimui. Be to, kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą reiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (nagrinėjamu atveju – TPVCAPDĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Taigi tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu. Toks aiškinimas atitinka civilinės atsakomybės draudimo sutarties kaip sutarties trečiojo asmens naudai esmę (CK 6.191 str., 6.987 str., Draudimo įstatymo 108 str.).

21Pagal CK 6.290 str. 3 d. draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Ši nuostata tikslinama TPVCAPDĮ 19 str. 10 d., numatančioje, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Taigi pagal specialųjį teisinį reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę, kurią visų pirma turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimą atsakingam draudikui, ir tik jeigu jo nėra, – žalą padariusiam asmeniui. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad CK 6.290 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiškintina plačiąja prasme, t.y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Todėl, kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas.

22Dėl nurodytų motyvų išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-435/2012).

23Nagrinėjamu atveju ieškovas E. E. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. išmokėjo 5591,43 Lt ligos pašalpą. Eismo įvykio, kurio metu sužalotas E. E., kaltininke pripažinta trečiasis asmuo V. B., kurios civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajam E. E. socialinio draudimo išmokas (ligos pašalpą), įgijo subrogacinį reikalavimą į atsakovą (CK 6.290 str. 3 d., TPVCADĮ 19 str. 10 d.). Kadangi trečiasis asmuo V. B. eismo įvykio metu buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, tai ieškovas pagrįstai kreipėsi į atsakovą reikalaudamas sumokėti išmokėtos ligos pašalpos dydžio sumą ir, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, tarp jo ir atsakovo susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikyti draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012, aiškindama TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. reikšmę ir taikymą, nurodė, kad minėtoje normoje nurodytų terminų reikšmė draudiko prievolei išmokėti draudimo išmoką aiškintina, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių reguliavimo esmę ir tikslus, t.y. jog TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje išaiškino, kad TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas nukentėjusiajam pagal deliktinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012).

25Nagrinėjamos bylos atveju eismo (draudžiamasis) įvykis įvyko 2009 m. birželio 30 d., o ieškovas į atsakovą su pretenzija kreipėsi 2009 m. gruodžio 1 d., o ieškinį teisme pareiškė 2011 m. lapkričio 14 d.. Todėl darytina išvada, kad, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktą išaiškinimą, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo pagrindu ieškinį atmetė.

26Dėl nurodytų motyvų, atsižvelgdama į pasikeitusią teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikinamas ir byloje priimtas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

27Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pagal CPK 83 str. 1 d. 10 p. yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, patenkinus ieškinį, pagal CPK 80 str. 1 d. 1 d. mokėtinas 167,74 Lt žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

30Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį patenkinti ir priteisti jam iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 5591,43 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt vieną litą 43 ct) žalos atlyginimo.

31Priteisti iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 167,74 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip teisiškai... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovo... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės... 10. 1. mano, kad ieškovas, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, reikalavimo... 11. 2. Teismo padarytos išvados prieštarauja formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo... 12. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.... 13. 1. teigia, kad draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės... 14. 2. Ieškovo reikalavimams taikomas tiek pretenzinis, tiek ieškinio senaties... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. birželio 30 d. apie 17.45 val. kelyje... 19. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas praleido tiek... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 21. Pagal CK 6.290 str. 3 d. draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo... 22. Dėl nurodytų motyvų išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tais... 23. Nagrinėjamu atveju ieškovas E. E. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 25. Nagrinėjamos bylos atveju eismo (draudžiamasis) įvykis įvyko 2009 m.... 26. Dėl nurodytų motyvų, atsižvelgdama į pasikeitusią teismų teisės... 27. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo paskirstytinos... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 29. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir... 30. Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus... 31. Priteisti iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 167,74 Lt (vieną šimtą...