Byla 2A-25-163/2014
Dėl paskolos sutarties nuginčijimo, trečiasis asmuo R. S

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui V. L. dėl paskolos sutarties nuginčijimo, trečiasis asmuo R. S.,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 120 000 Lt paskolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove sutarė, kad ji priims jį į šinšilų auginimo verslą, o jis pastatys jai ūkinį pastatą šinšiloms auginti, ir tai bus jo įnašas į bendrą verslą. Vykdydamas susitarimą pastatė atsakovei ūkinį pastatą, atsakovė pretenzijų dėl jo kokybės nereiškė. Kadangi į bendrą verslą buvo įnešęs apie 120 000 Lt, tai pasiūlė atsakovei sudaryti paskolos sutartį. 2008-09-05 su atsakove sudarė rašytinę notarės patvirtintą paskolos sutartį, pagal kurią paskolino atsakovei 120 000 Lt, juos ji įsipareigojo grąžinti iki 2012-09-05. Sutartyje nurodyta, kad atsakovė pinigus gavo. Atsakovė sutarties nevykdė ir paskolos negrąžino. Su atsakovės pareikštu priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė pasirašė paskolos sutartį niekieno neverčiama ir niekam nedarant jai įtakos. Pinigai jai buvo perduoti grynaisiais, dalis pervesta į atsakovės sąskaitą už perkamas statybines medžiagas.

3Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašė pripažinti 2008-09-05 paskolos sutartį, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., nesudaryta. Nurodė, kad jokių pinigų ieškovas jai neperdavė. Paskolos sutartis buvo sudaryta tik kitam sandoriui pridengti, siekiant užtikrinti ieškovui apmokėjimą pagal rangos sutartį.

4Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-06-27 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, pripažino 2008-09-05 Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D. patvirtintą paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 120 000 Lt, nesudaryta; priteisė iš ieškovo atsakovei 1 000 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovo valstybei 28,07 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė iš ieškovo 120 000 Lt negavo, todėl paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes dėl bendros veiklos auginant ir realizuojant žvėrelius, rangos sutartį, konstatavo, kad šalis siejo santykiai, kylantys iš jungtinės veiklos sutarties, tačiau šalys nepareiškė reikalavimo taikyti jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pasekmes, o teismui nesant aktyviam šios kategorijos bylose, jungtinės veikos sutarties nutraukimo pasekmių netaikė.

5Apeliaciniu skundu ieškovas V. L. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad atsakovė teismui davė skirtingus parodymus dėl žvėrelių auginimo ir nudvėsimo, dėl išleistų piniginių sumų pastato statybai, nepagrįstai teigė, kad ne su ja, o su jos vyru buvo tartasi pradėti bendrą žvėrelių auginimo verslą. Atsakovės pateikta atliktų defektinių statybos darbų lokalinė sąmata sudaryta asmens, kuris neturi statybos eksperto licenzijos. Teigia, kad teismas 2008-09-05 paskolos sutartį ir 2008-10-30 rangos sutartį turėjo kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos sutartį, nes šalių valia buvo sujungti šalių turtinius ir neturtinius resursus bendrai komercinei veiklai vykdyti – auginti šinšilas bei gauti iš to pelną, todėl atsakovei pagal paskolos sutartį perduota 120 000 Lt suma laikytina ne paskola, bet jo, kaip atsakovės partnerio, piniginis įnašas į bendrą jungtinę veiklą, o pinigai buvo panaudoti ūkinės paskirties pastato statybai ir automobilio įsigijimui. Todėl jo pareikštas reikalavimas priteisti 120 000 Lt pagal paskolos sutartį turėjo būti vertinamas kaip reikalavimas nutraukti jungtinės veiklos sutartį dėl esminio jos pažeidimo, nes atsakovė neparengė ir nepateikė projektinės dokumentacijos bei leidimo statyboms vykdyti, neperdavė nebaigto statyti ūkinio pastato jo nuosavybėn pagal dovanojimo ar pirkimo–pardavimo sutartį, nepriėmė jo verslo parneriu, jis negavo 50 procentų komercinės veiklos pelno, ir turi būti taikoma restitucija. Teismas pažeidė savo pareigą nustatyti ir pritaikyti ieškinio faktinį pagrindą bei dalyką, atitinkantį ieškovo teisių gynimo būdą, neužtikrino veiksmingos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismą įgyvendinimą, pažeidė koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Be to, teismo sprendimas naikintinas ir dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų, nes į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu neįtraukė Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., patvirtinusios 2008-09-05 paskolos sutartį.

6Atsakovė V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal 2008-09-05 paskolos sutartį ieškovas jokių pinigų jai neperdavė, o ieškovui ji skolininga pagal rangos sutartį už nupirktas statybines medžiagas. Sutinka, kad ieškovas investavo į pastato statybą, tačiau jos skola ieškovui nėra 120 000 Lt. Teismas teisingai sprendė, kad tarp šalių paskoliniai santykiai nesusiformavo, ir pagrįstai 2008-09-05 paskolos sutartį pripažino nesudaryta. Ieškovas galėjo pakeisti ieškinio pagrindą, prašyti taikyti jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pasekmes, tačiau to nepadarė, todėl nepagrįstai apeliaciniu skundu keičia ieškinio dalyką ir pagrindą, prašydamas skolą priteisti iš jungtinės veiklos sutarties.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9Byloje kilo ginčas dėl paskolos sutarties tarp šalių sudarymo bei tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių pagal paskolos ir rangos sutartis teisinio kvalifikavimo.

10Dėl faktinių bylos aplinkybių

11Bylos duomenimis, ieškovas V. L. ir atsakovė V. S. 2008-09-05 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš ieškovo 120 000 Lt ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2012-09-05, sutartį patvirtino Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. D. (b. l. 5). Ieškovas V. L. ir atsakovė V. S. 2008-10-30 sudarė rangos sutartį, pagal ją ieškovas įsipareigojo iš savo medžiagų pastatyti pastatą šinšilų fermai įrengti, o atsakovė įsipareigojo nebaigtą statyti ūkinį pastatą perduoti ieškovui nuosavybėn pagal dovanojimo ar pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat šalys šia sutartimi susitarė, kad ieškovas išnuomos atsakovei patalpas komercinei veiklai vystyti, atsakovė įsipareigojo nupirkti ir auginti ne mažaiu kaip 80 šeimų šinšilų, samdyti darbuotojus, priimti ieškovą komercinės veiklos partneriu ir mokėti jam 50 procentų nuo komercinės veiklos gaunamo pelno. Ieškovas, pradėjęs veiklą pagal jungtinės veiklos partnerystės sutartį, gauna 50 procentų komercinės veiklos pelno, apmoka 50 procentų išlaidų, susijusių su darbuotojų samdymu, šinšilų veisimu, auginimu ir realizavimu ir 50 procentų pajamų, gautų iš šinšilų verslo, panaudoja nebaigto ūkinio pastato statybai (b. l. 34). Rangos sutartis įsigaliojo 2009-04-10. Ieškovas pastatė pastatą žvėreliams auginti atsakovės žemės sklype, adresu ( - ), o atsakovė nupirko žvėrelius ir juos augino. Atsakovės teigimu, pastatas buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį, dėl to visi žvėreliai nudvėsė. Atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad atliktų statybos darbų defektams pašalinti reikėtų 68 110,25 Lt (b. l. 58–59).

12Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

13Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų, t. y. į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu neįtraukė Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės

14G. D., kuri 2008-09-05 patvirtino tarp ginčo šalių sudarytą paskolos sutartį.

15Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2005; 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 ir kt.).

16Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tada, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Įstatymo sąvokos turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

17Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimu jokiu teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl notarės G. D., tvirtinusios ieškovo V. L. ir atsakovės V. S. 2008-09-05 paskolos sutartį, kuri pirmosios instancijos teismo pripažinta negaliojančia, veiksmų, o padaryta išvada, kad atsakovė iš ieškovo negavo 120 000 Lt, todėl paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas sukėlė sandorį tvirtinusios notarės teisėms ir pareigoms kokių nors teisinių pasekmių ir turėjo įtakos jos teisinei padėčiai, ne notaro veiksmai, atlikti tvirtinant sandorį, buvo bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje buvo nagrinėjami ginčo šalių veiksmai, aplinkybės, lėmusios šalių valią bei tikslą sudaryti paskolos sutartį. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl privalomo sandorį tvirtinusio notaro įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu bei argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo atmestini. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra CPK 266 straipsnio pažeidimo ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

18Dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta

19Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, prašydama teismo 2008-09-05 paskolos sutartį pripažinti nesudaryta, nes jokių pinigų ieškovas pagal paskolos sutartį jai neperdavė, o paskolos sutartis buvo sudaryta tik kitam sandoriui pridengti, siekiant užtikrinti ieškovui apmokėjimą pagal rangos sutartį.

20Pagal CK 6.870 straipsnio, įtvirtinančio paskolos sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, taigi paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka (CK 6.870 str. 2 d.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).

21Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pagal paskolos sutartį atsakovei neperdavė 120 000 Lt. Tai, kad pinigai atsakovei nebuvo perduoti pagal paskolos sutartį, patvirtino ir pats ieškovas apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad perduoti pinigai laikytini ne paskola, o jo įnašu į bendrą jo ir atsakovės jungtinę veiklą, įnešti pinigai buvo panaudoti ūkinės paskirties pastatui statyti bei automobiliui įsigyti. Atsakovė neigia, kad gavo iš ieškovo pinigus, tvirtina, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tik kitam sandoriui pridengti, siekiant užtikrinti ieškovui apmokėjimą pagal rangos sutartį. Įvertinus šalių pateiktas aplinkybes darytina išvada, kad nors šalys sudarė paskolos sutartį, formaliai atititinaknčią sandorio formą, tačiau realiai jie nesiekė sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, ieškovas neperdavė 120 000 Lt atsakovei pagal šalių pasirašytą paskolos sutartį. Taigi faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius paskolos sutartį neįvyko, atsakovė nesiekė gauti paskolą, kad patenkintų savo atskirus nuo paskolos davėjo (ieškovo) turtinius interesus, o paskolos davėjas (ieškovas) nesiekė suteikti paskolą ir gauti atlyginimą už paskolos suteikimą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo šalių

222008-09-05 paskolos sutartį nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).

23Dėl neatskleistos bylos esmės

24Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo pareigą nustatyti ir pritaikyti ieškinio faktinį pagrindą bei dalyką, atitinkantį ieškovo teisių gynimo būdą, pažeidė koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Pažymėtina, kad kokiu iš įstatymo nustatytų pagrindų turėtų būti išspręstas ieškovo pareikštas reikalavimas, teismas sprendžia (teisiškai kvalifikuoja) pagal ieškinio faktiniu pagrindu išdėstytas aplinkybes ir ieškovo suformuluotą reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Civilinio proceso normos reikalauja, kad ieškovas nurodytų faktinį ieškinio pagrindą, kuriuo grindžia savo reikalavimus. Tačiau teisinio ieškinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas neprivalo nurodyti. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2009-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009). Tokia teismo veikla nelaikoma ieškinio ribų peržengimu.

25Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas aiškiai suformulavo savo reikalavimą prašydamas priteisti iš atsakovės 120 000 Lt skolą, reikalavimo pagrindą nurodė, kad 2008-09-05 buvo sudaryta paskolos sutartis, vėliau teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove susitarė būti partneriais ir pradėti bendrą verslą įnešdami piniginius įnašus po 120 000 Lt, o iš bendrai įneštų pinigų vykdyti verslą – pastatyti pastatą šinšiloms auginti. Iš jo lėšų buvo perkamos satybinės medžiagos, automobilis, šinšiloms narvai. Tarp šalių sudarytos rangos sutarties neįvykdė dėl atsakovės padarytų esminių pažeidimų, t. y. atsakovė neparengė ir nepateikė projektinės dokumentacijos bei leidimo statyboms vykdyti, neperdavė nebaigto statyti ūkinio pastato jo nuosavybėn pagal dovanojimo ar pirkimo–pardavimo sutartį, nepriėmė verslo parneriu (b. l. 120–121). Atsakovė taip pat patvirtino, kad ji su ieškovu tarėsi pradėti bendrą verslą, nes ieškovas turėjo pinigų, pripažino, kad ieškovui skolinga pagal rangos sutartį už statybines mendžiagas, nes pastatą ieškovas statė savo lėšomis. Taip pat paaiškino, kad po paskolos sutarties pasirašymo ieškovas atsisakė dalyvauti bendrame versle. Siūlė ieškovui grąžinti visus pinigus, išleistus statyboms, tačiau tuo metu nežinojo apie pastato defektus, kurie, pagal sąmatą, įvertinti 68 110 Lt (b. l. 121–122). Iš byloje esančios 2008-10-30 tarp šalių sudarytos rangos sutarties matyti, kad ieškovas įsipareigojo iš savo medžiagų pastatyti pastatą šinšilų fermai, ją įrengti, o atsakovė įsipareigojo nebaigtą statyti ūkinį pastatą perduoti ieškovui nuosavybėn pagal dovanojimo ar pirkimo–pardavimo sutartis. Taip pat šalys šia sutartimi susitarė, kad ieškovas išnuomos atsakovei patalpas komercinei veiklai vystyti, atsakovė įsipareigojo nupirkti ir auginti ne mažiau kaip 80 šeimų šinšilų, samdyti darbuotojus, pagal žodinį susitarimą priimti ieškovą komercinės veiklos partneriu ir mokėti jam 50 procentų nuo komercinės veiklos gaunamo pelno. Ieškovas pradėjęs veiklą pagal jungtinės veiklos partnerystės sutartį gauna 50 procentų komercinės veiklos pelno, apmoka 50 procnetų išlaidų, susijusių su darbuotojų samdymu, šinšilų veisimu, auginimu ir realizavimu, ir 50 procentų savo gautų iš šinšilų verslo pajamų panaudoja nebaigto ūkinio pastato statybai (b. l. 34). Ieškovas pastatė pastatą adresu ( - ), žvėreliams auginti, o atsakovė nupirko žvėrelius ir juos augino, tačiau, atsakovės teigimu, pastatas buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį, visi auginti žvėreliai nudvėsė (b. l. 58–59). Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).

26Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes bei byloje esančių įrodymų visetą, mano, kad tikrieji ginčo sutarties šalių ketinimai buvo kooperuoti savo pinigines lėšas, darbą, žinias bendram tikslui ir veiklai – auginti šinšilas ir gauti iš to pelną (CK 6.969 str. 1 d.). Tokia veikla atitinka jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus, todėl šalių sudaryta rangos sutartis turi būti kvalifikuota kaip jungtinės veiklos sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, turi taikyti ginčo teisinius santykius reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas ir kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas, t. y. teisiškai kvalifikuoti faktinį ieškinio pagrindą remdamasis šalių išdėstytomis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatęs aplinkybes, kad ginčo šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai ir šioje byloje turėtų būti taikytos jungtinės veiklos sutartį reglamentuojančios teisės normos, turėjo iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl skolos pagal jungtinės veiklos sutartinių santykių taisykles dėl šalių tarpusavio teisių ir pareigų, o ne panaikinęs tarp šalių sudarytą paskolos sutartį, atmesti ieškovo pareikštą reikalavimą dėl skolos priteisimo.

27Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas, dažniausiai jas ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į byloje keliamo ieškinio reikalavimo turinį, į tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimtį, ryšį ir pobūdį, į būtinybę išsiaiškinti jungtinės veiklos susitarimo turinį, abiejų partenių padarytus įnašus į bendrą verslą, šių įnašų panaudojimą, sutarties vykdymą, darytina išvada, kad anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi ši bylos dalis būtų nagrinėjama beveik kaip visa byla naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja, dėl joje pateiktų įrodymų ir reiškiamų reikalavimų pasisako pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismui byloje neatskleidus ginčo esmės, Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-27 sprendimas naikintinas iš dalies ir byla dėl panaikintos dalies perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

28Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str. 5 d.).

29Vadovaudamasis CPK 325–331 str., teismas

Nutarė

30Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-27 sprendimą pakeisti.

31Sprendimo dalį, kuria priešieškinis tenkintas ir 2008-09-05 Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D. patvirtinta paskolos sutartis, pagal kurią V. L. paskolino V. S. 120 000 Lt, pripažinta nesudaryta, palikti nepakeistą.

32Kitas sprendimo dalis, kuriomis ieškinys atmestas bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 120 000 Lt... 3. Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašė pripažinti 2008-09-05 paskolos... 4. Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-06-27 sprendimu ieškinį atmetė,... 5. Apeliaciniu skundu ieškovas V. L. prašo panaikinti Kretingos rajono... 6. Atsakovė V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo... 7. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 9. Byloje kilo ginčas dėl paskolos sutarties tarp šalių sudarymo bei tarp... 10. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 11. Bylos duomenimis, ieškovas V. L. ir atsakovė V. S. 2008-09-05 sudarė... 12. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo... 13. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo... 14. G. D., kuri 2008-09-05 patvirtino tarp ginčo šalių sudarytą paskolos... 15. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti... 16. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl... 17. Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimu jokiu teisiškai reikšmingu aspektu... 18. Dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta... 19. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, prašydama teismo 2008-09-05... 20. Pagal CK 6.870 straipsnio, įtvirtinančio paskolos sutarties sampratą, 1... 21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pagal paskolos sutartį... 22. 2008-09-05 paskolos sutartį nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).... 23. Dėl neatskleistos bylos esmės... 24. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas... 25. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas aiškiai suformulavo savo reikalavimą... 26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes bei byloje esančių įrodymų... 27. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo... 28. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 29. Vadovaudamasis CPK 325–331 str., teismas... 30. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-27 sprendimą pakeisti.... 31. Sprendimo dalį, kuria priešieškinis tenkintas ir 2008-09-05 Plungės rajono... 32. Kitas sprendimo dalis, kuriomis ieškinys atmestas bei priteistos bylinėjimosi...