Byla 3K-3-392/2009
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. (A. K.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei L. L. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių paskolos ir jungtinės veiklos teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo.

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 31 000 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. paskolino atsakovei 31 000 Lt žemės sklypui pirkti. Žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2005 m. liepos 21 d., tą pačią dieną ieškovas su atsakove pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovė iš atsakovo gavo 31 000 Lt ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2006 m. kovo 1 d. Pasirašius paskolos sutartį, atsakovė pasiūlė ieškovui dalyvauti žemės sklypo paskirties keitimo procese, ir pažadėjo, kad, sutvarkius reikalingus dokumentus ir padalijus sklypą, ji visiškai su ieškovu atsiskaitys. Iki paskolos sutartyje nustatyto termino atsakovė paskolos negrąžino. Ieškovo teigimu, jokių kitų sandorių su ieškove jis nesudarė.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinys netenkintas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 19 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

8Teismai nustatė, kad ieškovas su atsakove susitarė pirkti žemės sklypą, parengti dokumentus jo padalijimui ir, pardavus atskirus sklypus, pasidalyti gautą pelną, ir jų santykius kvalifikavo kaip jungtinę veiklą.

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių konkliudentiniai veiksmai – įsigyto žemės sklypo pirkėjų paieška, siekis padalyti sklypą į atskirus sklypus, patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė sudarė sutartį, atitinkančią jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Žemės sklypo įsigijimas atsakovės vardu reiškė ir bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą, kaip tam tikrą ieškovo ir atsakovės bendros veiklos tikslą. Teismas priėjo prie išvados, kad šalių sudaryta sutartis priskirtina rizikos sutarčių rūšiai, nes jos, sudarydamos sutartį (susitardamos pirkti žemę), konkrečiai nežinojo, todėl nenustatė, kokią turtinę naudą ir kada turės, ir kokias teises ir pareigas įgis po žemės sklypo įsigijimo. Ieškovas turi prisiimti rizikos dalį, veikti aktyviai, siekdamas įgyvendinti susitarimą su atsakove dėl žemės sklypo padalijimo ir pardavimo, o jam priklausančią pelno dalį turi teisę gauti tik šalims pasiekus sutartą tikslą.

10Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad ta aplinkybė, jog abi šalys susitarė pirkti žemės sklypą tik atsakovės vardu, neįrodo, kad tarp šalių susiklostė paskolos santykiai, nes konkliudentiniai šalių veiksmai įrodo priešingai. Pirmosios instancijos teismas šalių tarpusavio faktinių santykių turinį aiškino, teisingai taikydamas jungtinės veiklos sutartį kvalifikuojančius kriterijus, nes abi šalys veikė, siekdamos bendro tikslo – kartu ieškojo žemės sklypo, norėjo jį padalyti į atskirus sklypus, parduoti ir pasidalyti gautą pelną; į tai buvo nukreipta šalių suderinta valia. Kitu atveju būtų logiškai nepaaiškinama šalių pasirašytoje sutartyje esanti nuostata dėl šalių susitarimo dalytis pelną, drauge ieškoti žemės pardavėjo, atskirai mokėti pinigus už perkamą žemės sklypą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir kvalifikavo šalių santykius, nepažeidė rungimosi principo ir nenutolo nuo bylos nagrinėjimo dalyko.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

131. Bylą nagrinėję teismai klaidingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, todėl nepagrįstai ir netinkamai ginčui išspręsti taikė teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos santykius; vertindami tarp šalių susiklosčiusius santykius, neatsižvelgė į bylos šalių poziciją dėl šių santykių ir į byloje esančius įrodymus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė priešieškinio arba savarankiško ieškinio, kuriame galėjo iškelti savo reikalavimus, neneigė, kad turi negrąžintą skolą kasatoriui. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į imperatyviąją įstatymo normą neperžengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ir į byloje pateiktus įrodymus (paskolos sutartis, jungtinės veiklos sutarties nebuvimas), taikė netinkamas materialinės teisės normas ir pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principą – savo iniciatyva pradėjo tirti bylos aplinkybes bei faktus, dėl kurių šalys nekelia reikalavimų, nutolo nuo bylos nagrinėjimo dalyko, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai su tuo sutiko. Pažeisdamas CPK nustatytas taisykles ir Notariato įstatymo 26 straipsnyje įtvirtiną nuostatą, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių.

142. Teismų nuostata dėl šalis siejusių jungtinės veiklos santykių, nepaisant sutarties nebuvimo, prieštarauja jungtinės veiklos sutarties sampratos aiškinimui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. IĮ J. D. turgus ,,Marmantas”, bylos Nr. 3K-3-749/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vengrobalt-K” v. UAB ,,Voluotas”, bylos Nr. 3K-3-127/2005; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-288/2004). Kasatoriaus teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalis siejo paskolos santykiai, šalys patvirtino, jog neketino užsiimti jungtine veikla, kiekviena siekė įgyvendinti savo tikslus savarankiškai. Civiliniame kodekse nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Kadangi byloje nėra įrodymų apie sudarytą rašytinę jungtinės veiklos sutartį, tai jos sudarymo fakto negalima įrodyti liudytojų parodymais, taip pat taikyti jungtinės veiklos institutą. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo vadovautis tik CK 6.696 straipsnyje įtvirtintais principais ir, nesant atitinkamos sutarties, taikyti šalių santykiams jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas.

155. Teismai nesirėmė CPK 178 straipsnyje suformuluota bendrąja įrodinėjimo taisykle. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kasatoriaus pateiktų įrodymų, priimdamas sprendimą vadovavosi tik atsakovės pateiktais duomenimis, kurie neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų, netgi jiems prieštarauja. Kasatorius ieškinį grindė 2005 m. liepos 21 d. notaro patvirtinta paskolos sutartimi, kurioje užfiksuota, kad atsakovė pasiskolino iš ieškovo 31 000 Lt, pinigus gavo prieš sutarties sudarymą ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2006 m. kovo 1 d. Kasatoriaus teigimu, notaro patvirtinta paskolos sutartis yra oficialusis rašytinis įrodymas ir jame nustatytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, kol nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus.

16Atsakovės 2009 m. liepos 27 d. pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį įstatymo atsiliepimams į kasacinius skundus keliamų reikalavimų (CPK 347 straipsnio 3 dalis, 351 straipsnio 1 dalis).

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl notarine forma sudarytos sutarties aiškinimo, kvalifikuojant ginčo teisinius santykius jungtinės veiklos sutartimi

20Spręsdamas iš sutartinių santykių kilusius ginčus, teismas visų pirma juos turi teisiškai kvalifikuoti ir nustatyti, kokie materialiniai įstatymai turi būti taikomi ginčo teisiniams santykiams. Sutarties kvalifikavimui esminę reikšmę turi ne tai, kaip šalys ją pavadino, ir ne lingvistinis jos sąlygų tekstas, o tai, koks yra tikrasis šalių pasiekto susitarimo turinys - sutarties šalių suderinta valia. Tikrasis sutarties turinys atskleidžiamas sutartį aiškinant. Pagrindinės teismų praktikos nuostatos dėl CK 6.193-6.195 įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo yra suformuluotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „BIVAINIS“ v. A. Bartkevičiaus firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“, UAB „Čilija“, bylos Nr. 3K-3-261/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009; kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad CK 6.193 straipsnio nuostatos taikytinos sprendžiant ne tik dėl tam tikra objektyvia forma (pavyzdžiui, raštu) užfiksuotos sutarties sąlygų reikšmės, bet ir dėl tokia sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų tikrumo, fiktyvumo ir (arba) apsimestinumo, taip pat nustatant tikruosius santykio šalių ketinimus, kuriuos dėl tam tikrų priežasčių šalys siekė (tebesiekia) nuslėpti nuo trečiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

21Sutarties šalių susitarimas gali būti išreikštas ne tik vienos sutarties tekstu, bet ir keliais viena bendra valia susietais sandoriais, tarp jų ir sudarytais notarine forma, bei teisiniais faktais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009). Tai, kad sutartis patvirtinta notaro, netrukdo aiškinti jos tikrojo turinio, t. y. šalių tarpusavio prisiimtų įsipareigojimų ir teisinių pasekmių, kurių siekti buvo tikroji šalių valia, pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. Sandorio nuginčijimo instituto tikslas – paneigti jo teisines pasekmes; jeigu šalys šio tikslo nesiekia, sandorio nuginčyti nereikia. Asmuo, kuriam reikalavimas reiškiamas notarinės formos sutarties pagrindu, nuo tokio reikalavimo gali gintis įrodinėdamas tikrąjį sutarties turinį.

22Nagrinėjamoje byloje aktualus paskolos ir jungtinės veiklos sutartinių santykių atribojimo klausimas. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. IĮ J. D. turgus ,,Marmantas”, bylos Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. V. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Paskolos sutartis savo turiniu yra paskolos davėjo perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis); nors paskolos sutartis yra jos šalių suderintos valios išraiška, tačiau kiekviena sutarties šalių turi atskirą tikslą: paskolos gavėjas siekia gauti paskolą, kad ją panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo paskolos davėjo, turtinius interesus, o paskolos davėjas siekia suteikti paskolą ir (paprastai) gauti atlyginimą už paskolos suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-378/2008). Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais- notarinės formos; formos reikalavimų nesilaikymas daro sutartį negaliojančią (CK 6.969. straipsnio 4 dalis); vertinant, ar sudarant jungtinės veiklos sutartį nėra pažeistas rašytinės sutarties formos reikalavimas, turi būti atsižvelgta į tai, kad įstatymo nereikalaujama rašytinės formos sandorį būtinai sudaryti surašant vieną dokumentą (CK 1.73straipsnio 2 dalis); rašytinės formos sandoris gali būti sudarytais keliais atskirais dokumentais, kuriuos vienija bendra susitarimo šalių valia.

23Įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo yra nepagrįsti. Bylą nagrinėję teismai vertino reikšmingų sutarties aiškinimui bylos aplinkybių ir įrodymų visumą. Atsakovė nesiekė paneigti notarinėje sutartyje užfiksuoto pinigų perdavimo fakto, todėl kasatoriaus argumentai, kad ieškinys negalėjo būti atmestas nenuginčijus šios sutarties, nepagrįsti. Atsakovės pasirinktos gynybos pozicijos esmė – įrodinėjimas, kad ginčo šalių buvo sudaryta bendrosios jungtinės veiklos sutartis, o paskolos sutartimi tik buvo įformintas kasatoriaus įnašas į žemės sklypo pirkimo kainą. Notarine forma sudarytą paskolos sutartį teismas pagrįstai vertino kaip vieną iš šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos elementų kartu su rašytine žemės sklypo pirkimo- pardavimo preliminariąja sutartimi, kurioje išreikštas kasatoriaus ir atsakovės ketinimas bendrai pirkti žemės sklypą, bei atsakovės pasirašytu įsipareigojimu dalytis su kasatoriumi pelną, gautą pardavus žemės sklypą. Dėl to atmetami kasatoriaus argumentai dėl rašytinės jungtinės veiklos sutarties formos nebuvimo ir su tuo susijusio įrodymų leistinumo principo pažeidimo. Teigdamas, kad teismas vertino ne visus įrodymus, kasatorius nenurodo, kokių įrodymų teismas nevertino ir kokia jų įrodomoji reikšmė ginčo baigčiai.

24Nagrinėjamą sutartį pripažinę jungtinės veiklos sutartimi, teismai pagrįstai pagal jungtinės veiklos sutartinių santykių taisykles sprendė dėl šalių tarpusavio teisių bei pareigų. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974-6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo.

25Kasatoriaus argumentas, kad teismų nuostata dėl šalis siejusių jungtinės veiklos santykių, nepaisant sutarties nebuvimo, prieštarauja jungtinės veiklos sutarties sampratos aiškinimui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, yra nekorektiškas, nes neatitinka skundžiamų procesinių sprendimų turinio – teismų sprendimai grindžiami išvada, kad ginčo šalis siejo būtent jungtinės veiklos sutartis. Teigdamas, kad ginčijamas teismo sprendimas prieštarauja ankstesnei kasacinio teismo praktikai, kasatorius šio teiginio neargumentuoja; visose nutartyse, į kurias apeliuojama kasaciniame skunde, teismai sprendė dėl jungtinės veiklos santykių buvimo ar nebuvimo skirtingų faktinių aplinkybių vertinimo pagrindu.

26Dėl išdėstytų argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta įstatyminių pagrindų skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Priteisti iš A. K. 36,15 Lt (trisdešimt šešis litus penkiolika centų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 31 000 Lt... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinys... 8. Teismai nustatė, kad ieškovas su atsakove susitarė pirkti žemės sklypą,... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai... 10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 11. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 13. 1. Bylą nagrinėję teismai klaidingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį,... 14. 2. Teismų nuostata dėl šalis siejusių jungtinės veiklos santykių,... 15. 5. Teismai nesirėmė CPK 178 straipsnyje suformuluota bendrąja įrodinėjimo... 16. Atsakovės 2009 m. liepos 27 d. pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl notarine forma sudarytos sutarties aiškinimo, kvalifikuojant ginčo... 20. Spręsdamas iš sutartinių santykių kilusius ginčus, teismas visų pirma... 21. Sutarties šalių susitarimas gali būti išreikštas ne tik vienos sutarties... 22. Nagrinėjamoje byloje aktualus paskolos ir jungtinės veiklos sutartinių... 23. Įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus teisėjų kolegija... 24. Nagrinėjamą sutartį pripažinę jungtinės veiklos sutartimi, teismai... 25. Kasatoriaus argumentas, kad teismų nuostata dėl šalis siejusių jungtinės... 26. Dėl išdėstytų argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 29. Priteisti iš A. K. 36,15 Lt (trisdešimt šešis litus penkiolika centų)... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...