Byla 3K-3-293-684/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ir atsakovės R. V. kasacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo ir naudojimosi namu bei žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui J. V. dėl nekilnojamojo turto perleidimo ir darbų atlikimo preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo A. V.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami ieškovo reikalavimas dėl šalių susitarimo perleisti gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis pripažinimo dovanojimo sutartimi ir naudojimosi namo bei žemės sklypo dalimis tvarkos nustatymo, taip pat atsakovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu šalių susitarimą.

6Ieškovas J. V. su sutuoktine A. V. gyveno ieškovo tėvų O. ir S. V. namuose (duomenys neskelbtini). Tėvai jiems paskyrė pusę gyvenamojo namo. 2010 m. sausio 20 d. mirė ieškovo tėvas S. V., jis testamentu visą turtą paliko žmonai O. V. O. V. 2011 m. rugpjūčio 1 d. dovanojimo sutartimi žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) padovanojo anūkei (ieškovo sesers dukteriai) R. V. O. V. mirė 2013 m. sausio 23 d. 2012 m. vasario 28 d. šalys sudarė preliminarųjį namo ir žemės sklypo dalies dovanojimo susitarimą (toliau – ir sutartis, susitarimas), pagal kurį R. V. įsipareigojo neatlygintinai perleisti J. V. gyvenamojo namo ir žemės sklypo, susidedančio iš 3,07 ha, 1/2 dalį pagal pridėtą preliminarų planą; J. V. įsipareigojo iki 2012 m. lapkričio 1 d. savo lėšomis ir darbu įrengti R. V. gyvenamajame name (toje pusėje kur gyveno O. V.) tualetą ir dušo kabiną. Šalys susitarė šią sutartį įvykdyti ir pasirašyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies perleidimo sutartį per vienerius metus nuo sutarties sudarymo dienos.

7Ieškovas teigė sutartyje nurodytus darbus įvykdęs ir prašė teismo 2012 m. vasario 28 d. susitarimą pripažinti dovanojimo sutartimi, kurią atsakovė vengia įforminti notarine tvarka, ir nustatyti naudojimosi namu bei žemės sklypais tvarką pagal jo pasiūlytą naudojimosi tvarką: J. V. paskirti naudotis plane „B“ raide pažymėtą žemės sklypo 0,49 ha plotą ir „C“ raide pažymėtą žemės sklypo 1,26 ha plotą, o atsakovei R. V. – žemės sklypo, pažymėto raide „A“, 1,28 ha plotą; kitą 0,04 ha ploto sklypo dalį, pažymėtą raide „D“, palikti bendram naudojimui su atsakove.

8Atsakovė R. V. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2012 m. vasario 28 d. preliminariąją sutartį, o J. V. ieškinį atmesti. Sutartis preliminarioji, nes ji su J. V. įsipareigojo ateityje sudaryti kitą, t. y. dovanojimo, sutartį. Atsakovė teigė, kad ieškovas įsipareigojo per preliminariojoje sutartyje nustatytą vienerių metų terminą įrengti tualetą ir dušo kabiną, jis netinkamai įrengė kanalizaciją, dėl to ši sutartis naikintina.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Šilalės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovo J. V. ieškinį atmetė, atsakovės R. V. priešieškinį tenkino: 2012 m. vasario 28 d. preliminariąją sutartį pripažino negaliojančia, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės R. V. 1507,78 Lt (436,68 Eur) ieškovui J. V. Iš ieškovo taip pat priteista valstybei 30 Lt (8,69 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 4619,85 Lt (1338 Eur) antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą išlaidų atlyginimo.

11Teismas nustatė, kad 2012 m. vasario 28 d. preliminarusis namo ir žemės sklypo dalies dovanojimo susitarimas sudarytas rašytine forma, notariškai nepatvirtintas. Pagal CK 6.469 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Dovanojimo sutartis yra realinis sandoris, ši sutartis laikoma sudaryta nuo turto perdavimo neatlygintinai apdovanotajam momento. Kadangi susitarimu turtas ieškovui neperduotas, šis jo nepriėmė, todėl, nė vienai šaliai dovanojimo sandorio neįvykdžius, jo neįforminus notarine tvarka, nėra pagrindo tokį sandorį pripažinti galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos vykdymo ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis). Preliminarioji sutartis, kuria šalys įsipareigojo atlikti tam tikrus veiksmus, o juos atlikus R. V. įsipareigojo (pažadėjo) J. V. padovanoti dalį namo ir žemės sklypo, t. y. turtą dovanoti ateityje, prieštarauja imperatyviajai CK 6.465 straipsnio 2 dalies normai, todėl sutartis yra niekinė. Preliminarusis susitarimas, nepatvirtintas notariškai, laikomas negaliojančiu kaip neatitinkantis įstatymo (CK 6.469 straipsnio 2 dalies) reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių teismas tenkino priešieškinį ir pripažino sandorį negaliojančiu CK 1.78 straipsnio 1 dalies, CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindais, taip pat taikė restituciją ir priteisė šalims jų patirtas išlaidas vykdant susitarimą – iš atsakovės priteisė ieškovui 1507,78 Lt (436,68 Eur), gautų pagal pripažintą negaliojančiu sandorį.

12Iš dalies tenkinus ieškovo J. V. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimas pakeistas – panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria tenkinus atsakovės R. V. priešieškinį pripažinta negaliojančia 2012 m. vasario 28 d. preliminarioji sutartis bei taikyta restitucija; kita teismo sprendimo dalis palikta nepakeista; taip pat pakeista teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteista iš ieškovo ir atsakovės po 15 Lt (4,34 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, o kita teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinta; iš atsakovės ieškovui priteista 1143 Lt (331,04 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

13Teismas nurodė, kad pagrindinis ir būtinas dovanojimo sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešines prievoles. Teismo vertinimu, kadangi sutartimi ieškovas įsipareigojo įrengti atsakovės R. V. gyvenamajame name tualetą ir dušo kabiną, sumokėti R. V. visas išlaidas, susijusias su detaliųjų planų ir geodezinių matavimų darbų atlikimu, todėl sutartis negali būti laikoma dovanojimo sutartimi, nes nėra esminio dovanojimo sutarties požymio – neatlygintinumo. Iš sutarties turinio teismas sprendė, kad šalys sudarė preliminarųjį susitarimą dėl neatlygintino turto naudojimo, todėl ją kvalifikavo kaip panaudos sutartį (CK 6.629 straipsnis).

14III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas J. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė ieškinį, ir dėl tos dalies bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

16Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje turėjo taikyti CK 6.467 straipsnio 3 dalį, nustatančią neatlygintinumo principo išimtį dovanojimo santykiuose: dovanojimo sutartis, numatanti apdovanotojo pareigą sumokėti skolas ar įvykdyti prievoles, kurios dar neegzistuoja sutarties sudarymo momentu, negalioja, išskyrus atvejus, kai būsima skola ar prievolė sutartyje tiksliai apibrėžta, t. y. įstatyme nustatyta, kad sąlyga sumokėti skolas ar įvykdyti kitokias prievoles yra galima. Bylos šalių pasirašyto 2012 m. vasario 28 d. susitarimo sąlygose yra nustatytos ieškovo prievolės, susijusios su aptariamo sandorio įvykdymu, o atsakovė įsipareigojo atlikti žemės sklypų padalijimo detaliuosius planus ir geodezinius matavimus bei neatlygintinai perleisti ieškovui gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį. Klaipėdos apygardos teismas, vertindamas, ar susitarime aptarti ieškovo įsipareigojimai atsakovei yra atsiskaitymas už daiktą ar prievolė CK 6.467 straipsnio prasme, kaip dovanojimo sutarties įvykdymo sąlyga, turėjo vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šalys įsipareigojimus pagal susitarimą suvokė kaip vykdytinas prievoles, dovanojimo sąlygą, o ne kaip atsiskaitymą už numatytą perleisti gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį.

17Teismai netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią sandorio pripažinimą galiojančiu, kai kita sandorio šalis atsisako įforminti sandorį notarine tvarka. Sandoriui pripažinti galiojančiu būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Susitarimo didesnė prievolių dalis įvykdyta, juo atsakovė ne tik įsipareigojo neatlygintinai perleisti gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį, tačiau taip pat patvirtino, kad susitarime aptariamos dalys jau yra perduotos ieškovui, o šis jas yra priėmęs, nes susitarime patvirtinta, kad perleidžiamo namo dalyje ieškovas su šeima faktiškai gyvena. Namo dalyje ieškovas gyvena nuo 1979 m. Ieškovas įvykdė susitarimo sąlygą įrengti atsakovės gyvenamojo namo dalyje tualetą ir dušo kabiną. Atsakovė atsisako faktiškai įvykusį sandorį įforminti notarine tvarka.

18Atsakovė R. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. nutarties dalį, kuria nutarta pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės ieškovui 1143 Lt (331,04 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat sumažinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimu iš ieškovo atsakovei priteistą 4619,85 Lt (1338 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą iki 1989,29 Lt (576,14 Eur), o kitą Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Toliau pateikiama kasaciniame skunde suformuluotų argumentų santrauka:

19Atsakovės teigimu, preliminarioji sutartis (susitarimas) panaikintina, nes ieškovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų per vienerius metus, kaip tai buvo nustatyta sutartyje, o apeliacinės instancijos teismas nevertino šios aplinkybės kaip reikšmingos sutarčiai pripažinti negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą dėl nenagrinėtų bylos aplinkybių, nes jokia šalis nereiškė reikalavimo pripažinti preliminariąją sutartį panaudos sutartimi, neteigė, kad sudarant preliminariąją sutartį buvo tariamasi dėl neatlygintino turto naudojimo. Teismo išvada apie panaudos sutartį neatitinka byloje pateiktų įrodymų, CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimo teismui įvertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos, nesilaikė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių, taip pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 12, 182, 185 straipsniai), dėl to teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, klaidingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

20Ieškovui teigiant, kad aptariamu susitarimu atsakovė įsipareigojo neatlygintinai padovanoti jam gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį, o atsakovei teigiant, kad ji įsipareigojo preliminariąja sutartimi ateityje sudaryti su ieškovu dovanojimo sutartį, t. y. preliminariosios sutarties tekste įrašius atsakovės įsipareigojimui perleisti neatlygintinai atsakovui gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį, aiškinti šį susitarimo tekstą kaip susitarimą dėl neatlygintino turto naudojimo ar jį kvalifikuoti kaip panaudos sutartį nebuvo jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo išvada apie panaudos sutartį prieštarauja CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatytai sutarčių aiškinimo taisyklei, kad sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jų sudarymo aplinkybes. Teismas nenagrinėjo tikrųjų šalių ketinimų sudarant preliminariąją sutartį. Pagal ją buvo ketinama leisti ateityje naudotis ginčo turtu, tačiau šį ketinimą atsakovė įsipareigojo įvykdyti su tam tikromis sąlygomis – tik ieškovui įvykdžius tam tikrus įsipareigojimus. Šalių ketinimas ateityje leisti naudotis turtu nėra tapatus sutarties sudarymui. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad preliminarioji dovanojimo sutartis yra niekinė, nes tokio turinio preliminariosios sutarties sudarymą draudžia CK 6.465 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti, kad pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi.

21Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovas J. V. prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo kasacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad ginčo šalių santykių teisinis kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas nesaisto nagrinėjančio bylą teismo. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo sutartį kvalifikuoti kaip dovanojimo sutartį, nes pagal CK 6.467 straipsnio 3 dalį galioja ir tokia dovanojimo sutartis, kurioje tiksliai apibrėžta būsima skola ar prievolė. Šalių susitarime nustatytos aiškiai apibrėžtos ieškovo prievolės, o atsakovė įsipareigojo ieškovui neatlygintinai perleisti sutartyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo įsipareigojimus įrengti gyvenamajame name tualetą ir dušo kabiną, taip pat sumokėti visas išlaidas, susijusias su detaliųjų planų ir geodezinių matavimų darbų atlikimu, vertino kaip atsiskaitymą už sutartimi perleidžiamą turtą, nors toks aiškinimas iš esmės prieštarauja sutarties šalių valiai ir tikriesiems ketinimams. Sutartimi atsakovė įsipareigojo neatlygintinai perleisti gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį, taip pat patvirtino, kad sutartyje aptariamos dalys jau yra perduotos ieškovui, o ieškovas jas yra priėmęs. Atsakovė sutartyje patvirtino, kad neatlygintinai ieškovui bus perleista gyvenamojo namo dalis, kurioje ieškovas su šeima faktiškai jau gyvena. Atsakovė 2012 m. rugpjūčio 7 d. raštu pripažino, kad ieškovas atlieka tualeto ir dušo kabinos įrengimo darbus, taip jis įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovė atsisako faktiškai įvykusį sandorį įforminti notarine tvarka. Dėl to yra pagrindas taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

22Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė R. V. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir tenkinti jos kasacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad teismai pagrįstai sprendė, jog šalių sudarytas susitarimas nėra dovanojimo sutartis. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, vienašalė ir realinė, nes pažadas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis), todėl dovanojimo sutartis yra laikoma sudaryta tuo momentu, kai turtas perduodamas apdovanojamajam, o pastarasis šį turtą priima. Atsakovė turto (dovanos) ieškovui neperdavė, dėl to pastarasis neįgijo teisės priimti dovaną. Sandorio, neįforminto notarine tvarka, šalys neįvykdė, dėl to nėra pagrindo jį pripažinti galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Tai, kad ieškovas faktiškai gyvena gyvenamojo namo dalyje, nereiškia, kad atsakovė jam perdavė šią gyvenamojo namo dalį asmeninės nuosavybės teise. Ieškovui turtas nebuvo perduotas, o jis turto nepriėmė, nes šalys dar derėjosi dėl žemės sklypo detaliųjų planų parengimo ir geodezinių matavimų atlikimo, bei atskiro įėjimo į gyvenamąjį namą įrengimo, taip pat ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Todėl nepatvirtinus, kad turtas buvo padovanotas (perduotas neatlygintinai) ieškovui asmeninės nuosavybės teise, preliminarusis susitarimas laikomas negaliojančiu kaip neatitinkantis įstatymo (CK 6.469 straipsnio 2 dalies) reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas vertino ir pagrįstai nustatė, kad šalys preliminariuoju susitarimu nustatė sąlygas bei prievoles, jog prieš sudarant dovanojimo sutartį reikia padaryti žemės sklypų padalijimo detaliuosius planus, atlikti geodezinius matavimus, įrengti tualetą, dušą, atskirus įėjimus į namą, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas, atlikdamas darbų dalį bei iš dalies vykdydamas kitus įsipareigojimus, suprato, kokios formos turi būti dovanojimo sutartis, ir tikėjosi sudaryti dovanojimo sutartį ateityje, o ne laikė save apdovanotuoju nuo susitarimo sudarymo momento. Todėl šiuo atveju netaikytinos CK 6.467 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios dovanojimo su sąlyga sutartis. Taigi sudaryta preliminariąja sutartimi atsakovė ne padovanojo ieškovui turtą, o įsipareigojo neatlygintinai leisti gyventi ieškovo šeimai jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name ir naudotis žemės sklypo dalimi.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl susitarimo ateityje padovanoti turtą teisinės reikšmės ir pasekmių

26Kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos šalys išdėstė argumentus dėl jųdviejų sudaryto susitarimo, kuriuo atsakovė įsipareigojo ateityje padovanoti nekilnojamųjų daiktų dalis, – išreikšdamos savo poziciją dėl to, ar toks susitarimas yra negaliojantis, ar, priešingai, jis gali būti teismo pripažintas dovanojimo sutartimi. Šiuos teisės aiškinimo ir taikymo klausimus byloje sprendžia kasacinis teismas, jis kartu yra saistomas teismų byloje nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Danske Bank A/S v. L. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-702/2013).

28Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad 2012 m. vasario 28 d. preliminarusis namo ir žemės sklypo dalies dovanojimo susitarimas ieškovo ir atsakovės sudarytas rašytine forma, notariškai nepatvirtintas. Susitarimu atsakovė įsipareigojo neatlygintinai perleisti ieškovui gyvenamojo namo ir žemės sklypo 1/2 dalį; ieškovas įsipareigojo savo lėšomis ir darbu įrengti atsakovės gyvenamojo namo dalyje tualetą ir dušo kabiną. Šalys susitarė pasirašyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies neatlygintino perleidimo sutartį per vienerius metus nuo sutarties sudarymo dienos.

29Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai įvertino byloje ginčijamo susitarimo turinį, šalių ketinimus jį sudarant, jo sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir konstatavo, kad ieškovė nepadovanojo turto, jo neperdavė ir neperleido ieškovui, dėl to nepripažino šio susitarimo dovanojimo sutartimi. Šį susitarimą pirmosios instancijos teismas teisiškai kvalifikavo kaip pažadą ateityje padovanoti turtą, o apeliacinės instancijos teismas – kaip preliminarųjį susitarimą dėl neatlygintino turto naudojimo, reiškiantį faktinę panaudos sutartį. Su apeliacinės instancijos teismo atliktu ginčo susitarimo teisiniu kvalifikavimu teisėjų kolegija nesutinka, nes jo kvalifikavimas kaip panaudos sutarties neatitinka CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos panaudos sutarties sąvokos ir panaudos teisinių santykių skiriamųjų nuo kitų sutarčių rūšių požymių. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad panaudos sutartimi panaudos davėjas gavėjui perduoda nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą. Nei iš šalių ketinimų sudarant ginčo susitarimą, nei iš jo turinio, sudarymo ir vykdymo aplinkybių negalima daryti išvados, kad šalys būtų susitarusios dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies laikino perdavimo naudotis, susitarime nenurodyta, kad perduodama būtent teisė naudotis nekilnojamaisiais daiktais ir šios teisės apimtis, o ieškovas kaip susitarimo šalis neprisiėmė įsipareigojimo pasibaigus laikino naudojimo laikotarpiui grąžinti nekilnojamuosius daiktus atsakovei kaip tų daiktų savininkei.

30Iš susitarimo sudarymo aplinkybių ir jo turinio pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad susitarimu atsakovė išreiškė pažadą padovanoti jame nurodytą turtą. Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo turto perdavimo neatlygintinai apdovanotajam momento (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad dovanojimo sutartis, visų pirma, yra dvišalis sandoris, išreiškiamas dviejų šalių suderinta priešpriešine valia. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, nes įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-275/2010; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos dailės muziejus v. K. M.-Ž., bylos Nr. 3K-3-468/2012). Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.469 straipsnio 2 dalis). Kadangi susitarimas dėl nekilnojamųjų daiktų yra paprastos rašytinės formos, juo turtas ieškovui nepadovanotas, neperduotas, jis jo nepriėmė, tai, dovanojimo sandorio nesudarius, o sudarymo neįforminus notarine tvarka ir jo neįvykdžius, teismai pagrįstai tokio susitarimo nepripažino dovanojimo sutartimi. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priimtuose sprendime ir nutartyje teisiškai pagrįstai sprendė netenkinti ieškinio reikalavimo pripažinti ginčo susitarimą dovanojimo sutartimi ir, ją pripažinus, nustatyti naudojimosi namo bei žemės sklypo dalimis tvarką.

31Aptariamu susitarimu atsakovė įsipareigojo neatlygintinai perleisti ieškovui gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį ir per vienerius metus nuo susitarimo sudarymo pasirašyti nurodytų nekilnojamųjų daiktų perleidimo sutartį. Taip viena susitarimo šalių išreiškė savo pažadą ateityje neatlygintinai perleisti (padovanoti) nekilnojamuosius daiktus, o jį įgyvendinti įsipareigojo sudarant neatlygintino perleidimo, t. y. dovanojimo, sutartį per vienerius metus. Pagal įstatymą pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos vykdymo ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis). Išreiškus pažadą ateityje padovanoti turtą, kuris nėra vykdytinas kaip dovanojimo sutartis pagal nurodytą teisės normą, šalims nėra teisinio pagrindo reikšti reikalavimų dėl susitarimo, kuriame įrašytas pažadas, vykdymo. Iš pažado padovanoti daiktą neatsiranda nuosavybės teisės, jos įgyjamos dovanojimo sutartimi, kuriai, kaip pirmiau nurodyta, be kita ko, taikomi CK 6.469 straipsnyje reglamentuojami dovanojimo sutarties sudarymo formos reikalavimai. Susitarimą kvalifikuojant pažadu dovanoti, kai šio pažado neįvykdžius atsisakyta dovanoti, dėl jo neįvykdymo neatsiranda dovanojimo prievolinių padarinių. Vadinasi, susitarimas, kuriame išreikštas pažadas dovanoti, yra galimas, o kadangi toks pažadas nesukelia ir negali sukelti dovanojimo teisinių padarinių, jis negali būti prilygintas dovanojimo sutarčiai, ir nėra naikintinas. Pažado padovanoti turtą nesilaikymo teisinės pasekmės reglamentuojamos CK 6.465 straipsnio 2 dalyje, pagal ją asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių. Todėl apeliacinės instancijos teismas nutartis dėl šios dalies pakeistina, priteisiant iš atsakovės ieškovui 1507,78 Lt (436,68 Eur) šio patirtų pasirengimo priimti dovaną išlaidų, kai atsakovė neįvykdė pažado dovanoti, atlyginimo.

32Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų pripažinti pažadą dovanoti turtą dovanojimo sutartimi ir nustatyti tuo turtu naudojimosi tvarką, ir atsakovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu susitarimą dėl pažado dovanoti, tačiau nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės ieškovui jo turėtų 436,68 Eur pasirengimo priimti dovaną išlaidų, kai atsakovė neįvykdė pažado dovanoti, atlyginimo. Todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis pakeistina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

34Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš ieškovo 4619,85 Lt (1338 Eur) antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Atsakovė kasaciniu skundu prašo sumažinti priteistą sumą už antrinės teisinės pagalbos teikimą iki 1989,29 Lt (576,14 Eur) remiantis paskutine pateikta byloje pažyma. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė 4619,85 Lt (1338 Eur) antrinės pagalbos išlaidas susumavęs Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. spalio 21 d., 2013 m. gruodžio 10 d. ir 2014 m. kovo 10 d. pažymų apie atitinkamai 1021,27 Lt (295,78 Eur), 1609,29 Lt (466,08 Eur) ir 1989,29 Lt (576,14 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (T. 1, b. l. 119, T. 2, b. l. 4, 35). Kadangi paskesnėse pažymose nurodyta, kad į valstybės naudai priteistiną sumą įskaičiuota ankstesnėje pažymoje nurodyta priteistina suma, o vėliausioje 2014 m. kovo 10 d. pažymoje nurodyta 1989,29 Lt (576,14 Eur) suma sujungia ankstesnėse pažymose nurodytas teisines paslaugas ir pagal jas apskaičiuotas sumas, tai dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismo nutartis pakeistina, sumažinant priteistą iš ieškovo 4619,85 Lt (1338 Eur) antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą sumą iki 576,14 Eur.

35Iš ieškovo ir atsakovės valstybei lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme – 11,08 Eur, t. y. iš kiekvieno po 5,54 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

36Vadovaujantis CPK 275 straipsnio 2 dalimi ir 340 straipsnio 5 dalimi apie bylos kasacine tvarka išnagrinėjimą praneština VĮ Registrų centrui, išsiunčiant nutarties kopiją, nes byloje išspręstas ginčas dėl šio registruotino nekilnojamojo turto: 1/2 dalies gyvenamojo namo ir virš tos dalies esančių palėpių, unikalus Nr. 4400-2032-0254, ir 1/2 dalies 3,07 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. 8750-0006-0253, esančių (duomenys neskelbtini).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. nutarties dalį ir priteisti iš atsakovės R. V. ieškovui J. V. 436,68 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis Eur 68 ct) nuostolių atlyginimo bei valstybei iš ieškovo J. V. bylinėjimosi išlaidų priteisimą sumažinti nuo 4619,85 Lt (1338 Eur) iki 576,14 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt šešių Eur 14 ct).

39Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

40Priteisti iš ieškovo J. V. ir atsakovės R. V. valstybei iš kiekvieno po 5,54 Eur (penkis Eur 54 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

41Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

42Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami ieškovo reikalavimas dėl šalių susitarimo perleisti... 6. Ieškovas J. V. su sutuoktine A. V. gyveno ieškovo tėvų O. ir S. V. namuose... 7. Ieškovas teigė sutartyje nurodytus darbus įvykdęs ir prašė teismo 2012 m.... 8. Atsakovė R. V. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2012 m.... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Šilalės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovo J. V.... 11. Teismas nustatė, kad 2012 m. vasario 28 d. preliminarusis namo ir žemės... 12. Iš dalies tenkinus ieškovo J. V. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos... 13. Teismas nurodė, kad pagrindinis ir būtinas dovanojimo sutarties požymis yra... 14. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas J. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 16. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje turėjo taikyti CK... 17. Teismai netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią... 18. Atsakovė R. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 19. Atsakovės teigimu, preliminarioji sutartis (susitarimas) panaikintina, nes... 20. Ieškovui teigiant, kad aptariamu susitarimu atsakovė įsipareigojo... 21. Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovas J. V. prašo atsakovės... 22. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė R. V. prašo ieškovo... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl susitarimo ateityje padovanoti turtą teisinės reikšmės ir pasekmių ... 26. Kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos šalys išdėstė argumentus... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 28. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad 2012 m.... 29. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai įvertino byloje ginčijamo... 30. Iš susitarimo sudarymo aplinkybių ir jo turinio pirmosios instancijos teismas... 31. Aptariamu susitarimu atsakovė įsipareigojo neatlygintinai perleisti ieškovui... 32. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų ... 34. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš ieškovo 4619,85 Lt (1338... 35. Iš ieškovo ir atsakovės valstybei lygiomis dalimis priteistinos procesinių... 36. Vadovaujantis CPK 275 straipsnio 2 dalimi ir 340 straipsnio 5 dalimi apie bylos... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 39. Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 40. Priteisti iš ieškovo J. V. ir atsakovės R. V. valstybei iš kiekvieno po... 41. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j.... 42. Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...