Byla e2A-392-431/2020
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei V. G. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti priestatą prie viralinės, unikalus numeris ( - ) (toliau – Priestatas), ir garažą (toliau – Garažas), esančius ( - ), arba perkelti šiuos pastatus taip, kad būtų išlaikyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme dėl statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatyti atstumai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme dėl statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ priešgaisrinės saugos reikalavimais nustatyti atstumai nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, kadastrinis numeris ( - ), ir pagalbinio ūkio pastato, unikalus numeris ( - ) (toliau – Ūkio pastatas), esančių ( - ), atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovui įvykdyti teismo sprendimą ir išieškoti iš atsakovės sprendimo įvykdymo išlaidas.

62.

7Ieškovas nurodė, jog atsakovė jai priklausančiame žemės sklype, nesilaikydama tinkamo atstumo nuo gretimo ieškovo žemės sklypo ribos, prie viralinės pastatė Priestatą ir atskirą Garažą. Medinis-karkasinis 3,5 m aukščio Priestatas pastatytas 0,5 m atstumu nuo ribos, skiriančios ieškovo ir atsakovės žemės sklypus, bei apie 2,5 m nuo ieškovo medinio Ūkio pastato. Garažas yra 3,5 m aukščio, pastatytas maždaug 1,2 m atstumu nuo ieškovo sklypo ribos, maždaug 1,9 m nuo ieškovo Ūkio pastato. Ieškovas jam priklausantį žemės sklypą su statiniais įsigijo 2010 m. birželio 30 d. Įsigijimo metu Garažo ir Priestato prie ieškovo žemės sklypo ribos dar nebuvo. Priestatą ir Garažą atsakovė galėjo pastatyti 2010 m. spalio mėnesį. Atsakovė ieškovui buvo nurodžiusi, kad minėtus pastatus, kai ieškovas atsikels gyventi, ketina perkelti. Ieškovui šių statinių statyba kėlė nerimą ir nepatogumus, tačiau jis galvojo, jog jie yra įregistruoti viešajame registre, todėl negalės įrodyti nelegalios statybos fakto.

83.

9Ieškovas, 2018 m. balandžio mėnesį registruodamas savo pastato rekonstrukciją, sužinojo, kad Priestatas ir Garažas nėra registruoti nekilnojamojo turto registre. Todėl ieškovas 2018 m. rugsėjo 11 d. pareikalavo, kad atsakovė nugriautų savavališkai pastatytus statinius. Priestato ir Garažo statybų pradžios metu (2010 m. spalio mėn.) galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo dėl statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (galiojo nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.)11 priede buvo nurodyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m. Atsakovės Garažas yra pastatytas 1,8 m arčiau, o Priestatas – net 2,5 m arčiau nei numato STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.

104.

11Atsakovė taip pat pažeidė 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ imperatyvią nuostatą, kad mažinant pastatų atstumą iki žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu. Pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 30 punktą tarp medinių III atsparumo laipsnio pastatų turi būti minimalus 15 m atstumas. Garaže stovi senas automobilis, kuris savaime kelia padidintą gaisro grėsmę dėl automobilio elektros instaliacijos, ypač jeigu automobilis yra retai naudojamas. Atsakovė nesilaikė 15 metrų atstumo tarp Garažo ir Priestato ir ieškovo pagalbinio priestato, atstumai neviršija 2 metrų. Prie ieškovo sklypo ribos stovintys Garažas ir Priestatas užstoja saulės šviesą iš pietvakarinės ir vakarinės pusės, todėl ieškovas negali auginti vaismedžių, vaiskrūmių ir kitokių augalų. Tiek Garažas, tiek Priestatas yra aklini ir šviesos nepraleidžia. Lyjant lietui vanduo nuo Priestato lietvamzdžio patenka ant ieškovo žemės sklypą ženklinančios tvoros. Atitinkamai ieškovas negali sklypo aptverti medine tvora, nes ji supūtų. Todėl yra pažeista ieškovo, kaip žemės savininko, teisė naudotis savo nuosavybe.

125.

13Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2000 m. birželio 20 d. atsakovė nusipirko dalį žemės sklypo, keturių kambarių butą ir viralinę. Be minėtų pastatų įsigytame sklype buvo dar lauko plytų mūro tualetas ir daug pagalbinių medinių statinių. Ieškovė nutarė atsisakyti dalies statinių ir juos demontuoti (nugriauti). Taip buvo nugriautas lauko tualetas ir keli pagalbiniai mediniai statiniai. Nuo įsigijimo atsakovė savo sklype jokių statinių nestatė, tik prižiūrėjo ir remontavo esamus. Jokių konfliktų su kaimynais dėl pastatų iki 2018 m. nebuvo. Gavusi ieškovo pretenziją, atsakovė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) dėl išaiškinimo. VTPSI informavo atsakovę, jog pretenzijų jai dėl ūkio pastatų neturi. Priestatas ir Garažas buvo pastatyti iki 2000 metų, o ieškovas gretimo sklypo savininku tapo tik 2010 metais. Ankstesnių kaimynų sutikimas ar susitarimas dėl šių statinių tarp kaimynų buvo. Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai 2018 m. rugsėjį atliko atsakovės ginčo statinių apžiūrą ir jokių pažeidimų nenustatė. Atsakovės statinių aukštis nesiekia 3 metrų, todėl negali užstoti saulės šviesos. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį ieškovo reikalavimui turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, kadangi Priestatas ir Garažas buvo pastatyti iki 2000 metų.

146.

15Trečiasis asmuo VTPSI nurodė kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra. Statant I grupės nesudėtingus statinius neprivaloma rengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 46.5 papunktyje nurodyta, kad skundas ar pranešimas, paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 50 punkte nenagrinėjamas. Taisyklių 50 punkte nurodyta, kad mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą, išskyrus atvejus, kai statyba vykdoma ar įvykdyta valstybinėje žemėje; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio; įvyko ar gresia statinio avarija; tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima (pvz., pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir pan.). Taisyklių 48.1. papunktyje nurodytas vienas iš skundų ir pranešimų nagrinėjimo nutraukimo atvejų: kai pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą, paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės. Kadangi ūkio pastatų statybai neprivaloma rengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą bei Taisyklių 48.1. papunkčiu, departamentas ūkio pastatų statybos teisėtumo nagrinėjimą nutraukė.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

177.

18Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę V. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti Priestatą ir atskirą Garažą arba perkelti šiuos pastatus taip, kad būtų išlaikyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme dėl statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatyti atstumai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme dėl statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ priešgaisrinės saugos reikalavimais nustatyti atstumai nuo ieškovui A. Č. priklausančio žemės sklypo ribos ir pagalbinio Ūkio pastato. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leido ieškovui įvykdyti teismo sprendimą ir išieškoti iš atsakovės sprendimo įvykdymo išlaidas. Priteisė iš atsakovės 1 875,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 6,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

198.

20Teismas nustatė, jog atsakovės žemės sklype, prie viralinės, pastatytas Priestatas, kurio aukštis apie 3,5 m, yra 0,5 m atstumu nuo ribos, skiriančios ieškovo ir atsakovės žemės sklypus, bei apie 2,5 m nuo ieškovo medinio Ūkio pastato. Garažas, kurio aukštis maždaug 3,5 m, pastatytas maždaug 1,2 m atstumu nuo ieškovo sklypo ribos, maždaug 1,9 m nuo ieškovo Ūkio pastato. Ieškovo pateiktos 1995-1999 m., 2005-2006 m., 2009-2010 m., 2015-2016 m. ir 2013 m. nuotraukos iš palydovo patvirtina, kad 1995-1999 m., 2005-2006 m., 2009-2010 m. laikotarpių nuotraukose nematyti Priestato ir Garažo, tačiau 2015-2016 m. laikotarpio nuotraukose šis Priestatas ir Garažas matomi. Atsakovės pateiktose nuotraukose iki 2010 m. Garažo atsakovės žemės sklype nematyti. Aplinkybę, kad iki 2000 m. birželio mėn. Priestato ir Garažo atsakovės žemės sklype dar nebuvo, patvirtina VĮ „Registru centras“ nekilnojamojo turto objekto kadastriniu matavimų byla. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, teismas pripažino, jog Priestatą ir Garažą atsakovė pastatė 2010 m. spalio mėnesį.

219.

22Atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Priestato ir Garažo statybų pradžios metu (2010 m. spalio mėnesį) galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo dėl statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (galiojo nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 33.2 punkte nustatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius susitarimus besiribojančiu žemės sklypu (teritorijų) savininku ar valdytoju – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato). STR 1.01.07:2010 normos numato, jog pagalbinio ūkio paskirties pastatai be gyvenamųjų patalpų, kurių aukštis iki 5 m ir plotas iki 50 kv. m yra priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių.

2310.

24STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede buvo nurodyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų). Ieškovas nurodė, kad atsakovė niekada ieškovo sutikimo neprašė. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovė. Garažas ir Priestatas yra arčiau ieškovo sklypo ribos, nei numato teisės aktai, tai yra, Garažas yra pastatytas 1,8 m arčiau nei galėtų būti pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, o Priestatas yra pastatytas 2,5 m arčiau nei numato STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Kadangi prie ieškovo sklypo ribos Garažas ir Priestatas stovi per arti, tokiu būdu jie užstoja saulės šviesą iš pietvakarinės ir vakarinės pusės. Užstodami saulę, minėti pastatai sukelia problemas, kadangi toje vietoje augantys augalai negauna saulės šviesos.

2511.

26Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1-1338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ 38 punkte yra nurodyti bendrieji gaisro prevencijai keliami reikalavimai – statiniai turi būti suprojektuoti, pastatyti, įrengti ir naudojami taip, kad gaisro kilimo pavojus juose būtų kuo mažesnis. Projektuojant, statant ir naudojant statinius turi būti vertinamas gaisro pavojus iš išorės. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 30 punkte nurodyti minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų bei kitų pastatų, siekiant riboti gaisro plitimą į gretimus pastatus. Priestatas ir Garažas priskiriami III atsparumo laipsnio pastatams, todėl tarp medinių III atsparumo laipsnio pastatų turi būti minimalus 15 m atstumas. Atsakovė nesilaikė 15 metrų atstumo tarp Garažo, Priestato ir ieškovo pagalbinio priestato, atstumai neviršija 2 m. Atsakovė nesivadovavo STR 1.07.01:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nustatyta imperatyvia nuostata, kad mažinant pastatų atstumą iki žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu. Todėl atsakovės ginčo statiniai iš esmės yra savavališka statyba (CK 4.103 straipsnis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

2712.

28Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, tai yra jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Kadangi nagrinėjamoje byloje nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, ieškinio pareiškimo metu ir šiuo metu pažeidimas tebesitęsia, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

29III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3013.

31Atsakovė V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3213.1.

33Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir teisiškai nepagrįstai aiškino savavališkos statybos instituto turinį bei teisines pasekmes. Teismas nustatė, jog Priestatas ir Garažas buvo pastatyti 2010 m. spalio mėnesį. Gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, kaip statybą leidžiantys dokumentai, be kurių vykdoma statyba laikytina savavališka, nurodyti nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams. Todėl šalių ginčui turi būti taikomos Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatos. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

3413.2.

35Ieškovas neįgyvendino šios pareigos – nepateikė atsakovei pretenzijos (reikalavimo) per vienerius metus nuo statybos pradžios. Ieškovas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatytą tvarką taip pat neskundė VTPSI 2018 m. rugsėjo 3 d. individualaus administracinio sprendimo Nr. (23.2)-2D-12226, kuriuo nenustatytas savavališkos statybos faktas ir atsakovei nėra duota jokių įpareigojimų. Todėl ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas.

3613.3.

37Teismas netinkamai taikė priešgaisrinės saugos reikalavimus nustatančius teisės aktus. Teismas pripažino, kad atsakovė Priestatą ir Garažą pastatė 2010 m. spalio mėnesį, tačiau taikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1-1338 nuostatas. Šis teisės aktas įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d., todėl jo taikymas nagrinėjamu atveju pažeidžia lex retro non agit principą. Priešgaisrinės saugos reikalavimų taikymas ir prevencija yra Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos kompetencija, kurios Elektrėnų padalinys 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu nenurodė, kad atsakovės statiniai kelia pavojų priešgaisrinei saugai ar kad patikrinimo metu buvo nustatyta gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų. Atsakovei taip pat nebuvo pateiktas joks įpareigojimas dėl priešgaisrinės saugos iš minėtos institucijos, taip pat nebuvo inicijuotas ir sprendžiamas jos administracinės atsakomybės klausimas. Todėl teismas neturėjo pagrindo ex officio taikyti atsakovei priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo pasekmes ir dėl to konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą.

3813.4.

39Teismas turi pareigą teisę taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į konkretaus ginčo turinį bei aplinkybes. Byloje pateiktas antstolio 2018 m. spalio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei VTPSI pateikti duomenys su nuotraukomis patvirtina, kad abiejų ginčo šalių pastatai yra gyvenvietėje, kurioje yra daug itin seniai statytų statinių ir žemės sklypai suformuoti nevertinant priešgaisrinės saugos reikalavimų, kurie buvo patvirtinti daug vėliau. Spręsdamas dėl priešgaisrinės saugos normų pažeidimo teismas ne tik nesirėmė priešgaisrinės saugos institucijos pozicija, bet ir nekvietė šios institucijos atstovo į bylos nagrinėjimą, siekiant patikslinti šias aplinkybes.

4013.5.

41Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas nepateikė jo sklype esančių statinių plano. Antstolio 2018 m. spalio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovo medinis ūkinis pastatas yra arčiau nei 3 m atstumu iki atsakovės sklypo ribos, o taip pat ir arčiau nei 15 m atstumu iki atsakovės sklype įregistruotos viralinės. Ant šalių sklypų ribos yra šulinys, kurio dalis patenka į atsakovės sklypą. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad yra negalimas formalus teisės aktų taikymas dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų statiniams sklypuose, kurie yra suformuoti daug anksčiau nei priimti teismo minimi teisės aktai dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų. Priešgaisriniai atstumai tarp statinių, esančių skirtinguose sklypuose, gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant žemės plotą tarp jų, neviršija tos pačios paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Teismas neatsižvelgė į ilgalaikius susiklosčiusius faktinius žemės ir pastatų naudojimo santykius.

4213.6.

43Atsakovė žemės sklypą su statiniais įsigijo būdama santuokoje su B. G.. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės režimo prezumpcija. Teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir bylą išnagrinėjo bei procesinį sprendimą priėmė ir atsakovės sutuoktiniui, kuris net nedalyvavo byloje ir apie teismo procesą nebuvo informuotas. Tokiu būdu teismas apribojo byloje nedalyvavusio asmens nuosavybės teises, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

4413.7.

45Teismas pažeidė atsakovės teisę į teisingą teismo procesą, nešališką teismą ir tesėtą teismo sprendimą, nes rėmėsi išimtinai ieškovo pateiktomis įrodinėjimo priemonėmis bei liudytojų parodymais ir, konstatuodamas esmines išvadas, vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu. Teismas suabsoliutino tikimybių pusiausvyros principą, pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas nepaneigė Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje numatytos išimties taikymo nagrinėjamoje byloje ir sprendime nepagrindė, kad ieškovas būtų įgyvendinęs imperatyvią sąlygą dėl pretenzijos (reikalavimo) pateikimo atsakovei arba institucijoms. Teismas byloje pateiktų įrodymų vertinimą atliko subjektyviai, visiškai nekonkretizuodamas, dėl kokių priežasčių ieškovui netaikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies. Jeigu teismas nepateikia byloje esančių įrodymų analizės, nepasisako dėl tinkamo Statybos įstatymo nuostatų taikymo, lieka neaišku, kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais grindžiamas jo priimtas procesinis sprendimas.

4614.

47Atsiliepimu į atsakovės V. G. apeliacinį skundą ieškovas A. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4814.1.

49Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Pretenzijos atsakovei dėl Priestato ir Garažo statybos galėjo būti pateiktos tiek rašytine, tiek žodine forma. Ieškovas dar 2010 m. spalio mėnesį, prasidėjus Priestato ir Garažo statybai, kreipėsi į atsakovę žodžiu ir teiravosi jos, ar ji turi leidimus Priestatui ir Garažui statyti, ar šie pastatai yra laikini, nes jie kelia ir tikėtina, kad kels ateityje pavojų ieškovo turtui. Atsakovė žadėjo jai priklausančius Priestatą ir Garažą nugriauti, kadangi jie yra laikini. Taigi ieškovas yra įvykdęs Priestato ir Garažo statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nurodytą sąlygą vėlesnėms pretenzijoms reikšti, tai yra kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos.

5014.2.

51Atsakovė aplinkybe dėl pažeisto Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijoms dėl Priestato ir Garažo statybos pareikšti remiasi tik apeliaciniame skunde. Tuo tarpu atsiliepime į ieškinį, triplike ir teismo posėdžiuose šia aplinkybe nesirėmė. Byloje esantys duomenys ir pačios atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog Priestatas ir Garažas turėjo būti laikini statiniai. Todėl atsakovės pozicija, nurodyta VTPSI, o vėliau ir teismui, kad ji Priestatą ir Garažą norėjo nugriauti dar 2013 metais, tik pagrindžia ieškovo argumentus, kad jis per Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatytą vienerių metų terminą yra kreipęsis į atsakovę dėl Priestato ir Garažo statybų nepriimtinumo, o atsakovė jam yra žadėjusi šiuos statinius nugriauti.

5214.3.

53Pagrindinis teisės aktas, kuriuo ieškovas rėmėsi, argumentuodamas priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą, ir kuriuo rėmėsi teismas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme dėl statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kurio 30 punkte nurodyti minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų bei kitų pastatų, siekiant riboti gaisro plitimą į gretimus pastatus. Atsakovės pastatytas Priestatas ir Garažas priskiriami III atsparumo laipsnio pastatams, todėl tarp medinių III atsparumo laipsnio pastatų turi būti minimalus 15 m atstumas. Atsakovė nesilaikė 15 metrų atstumo tarp Garažo, Priestato ir ieškovo Ūkinio pastato, atstumai neviršija 2 m.

5414.4.

55Atsakovė nepagrįstai remiasi absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais dėl jos sutuoktinio neįtraukimo dalyvaujančiu byloje asmeniu. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ir jame esančių statinių savininke yra nurodyta tik atsakovė. Ieškovo atstovė 2019 m. birželio 3 d. vykusiame teismo posėdyje klausė atsakovės, ar ji viena sudarė pirkimo-pardavimo sandorį. Atsakovė nurodė, jog sandorį sudarė viena. Viso proceso metu atsakovė teismui nenurodė aplinkybės, jog pirkimo-pardavimo sutartį sudarė būdama santuokoje. Todėl pripažintina, jog atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl jai už tokį nesąžiningą procesinį elgesį turėtų būti pritaikytos įstatyme numatytos sankcijos. Be to, atsakovės sutuoktinis žinojo visas šios civilinės bylos aplinkybes, nes kartu su atsakove dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, kaip žiūrovas. Tačiau atsakovės sutuoktinis savo reikalavimų nepareiškė, neprašė įtraukti jį byloje dalyvaujančiu asmeniu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

56IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

5715.

58Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atsakovė buvo įpareigota nugriauti jai priklausančius Priestatą ir Garažą arba perkelti juos taip, kad būtų išlaikyti STR 1.07.01:2010 nustatyti atstumai ir STR 2.02.01:2004 priešgaisrinės saugos reikalavimais nustatyti atstumai nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos ir Ūkio pastato, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

5916.

60Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovui ir atsakovei priklausantys žemės sklypai ribojasi vienas su kitu. Atsakovės žemės sklype yra pastatyti Priestatas ir Garažas, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Priestatas yra 3,5 m aukščio, pastatytas 0,5 m atstumu nuo ieškovo žemės sklypo bei apie 2,5 m nuo ieškovo Ūkio pastato. Garažas yra 3,5 m aukščio, pastatytas maždaug 1,2 m atstumu nuo ieškovo sklypo ribos, maždaug 1,9 m atstumu nuo ieškovo Ūkio pastato. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog Priestatas ir Garažas pastatyti nesilaikant STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede nurodytų statinių atstumų nuo gretimų žemės sklypų ribų ir neturint ieškovo sutikimo statyti statinius arčiau nei numatyta teisės aktuose. Taip pat teismas nustatė, jog atsakovė pažeidė STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 30 punkte nurodytus minimalius priešgaisrinius atstumai tarp Priestato bei Garažo ir ieškovui priklausančio Ūkio pastato, todėl įpareigojo atsakovę nugriauti šiuos pastatus arba perkelti juos pagal teisės aktuose numatytus atstumus. Dėl atsakovės sutuoktinio neįtraukimo į bylą, kaip absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

6117.

62Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustato, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių ir nepagrįstai priėmė sprendimą, kuris turės įtakos ir neįtraukto į bylos nagrinėjimą atsakovės sutuoktinio turtinėms teisėms ir pareigoms. Atsakovė dalį žemės sklypo ir viralinę įsigijo 2000 m. birželio 20 d., o Garažą su Priestatu pasistatė 2010 m. spalio mėnesį. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, jog nuo ( - ) yra sudariusi santuoką su B. G. (B. H.) (el. b., 2 t, l.103).

6318.

64Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

6519.

66Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog aplinkybė, kad atsakovė turi sutuoktinį, pirmos instancijos teismui buvo žinoma 2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu, nes jame, kaip žiūrovas, dalyvavo ir atsakovės sutuoktinis, o atsakovė šią aplinkybę teismui patvirtino. Kadangi duomenys apie tai, jog turtas, esantis šios bylos nagrinėjimo objektas, yra įgytas santuokoje ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra reikšmingi, sprendžiant, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimų pagrindų, tai yra, ar jis nepažeidžia į bylą neįtrauktų asmenų teisių, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktus įrodymus ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

6720.

68Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013).

6921.

70Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ir jame esančios viralinės savininke nurodyta atsakovė, tačiau nenurodyta, jog turtas atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise (el.b., 1 t., l. 83-86). Santuoką atsakovė sudarė ( - ), byloje nėra duomenų apie santuokos nutraukimą ar sutuoktinių turto pasidalinimo sutartis (vedybų ar povedybinės sutartis), nėra duomenų, kad šiam turtui būtų numatytos įstatymo išimtys, dėl kurių šis turtas neturėtų būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl to pagal bendrąją taisyklę po santuokos sudarymo toks sutuoktinių turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.87 straipsnis). Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį, turto, kuris yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

7122.

72Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Pažymėtina, kad atsakovės santuoka ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudaryti dar galiojant Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), kuris neteko galios 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (priimtas 2000 m. liepos 18 d.). Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, turtas įgytas esant susituokus laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, tai yra po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7323.

74Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai, kurio teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, tai yra arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, būtų laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (tai yra iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-529-260/2017).

7524.

76Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2010). Todėl pripažintina, kad atsakovės vardu įregistruotas žemės sklypas ir viralinė turi būti laikomas bendrąja jungtinė nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Priestatas ir Garažas nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau dėl jų statybos teisėtumo vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, o įstatymo nustatyta pareiga pašalinti neteisėtos statybos padarinius tenka to žemės sklypo, ant kurio yra neteisėtai pastatyti statiniai, savininkui. Taigi pripažintina, kad teismo sprendimas turi įtakos ir atsakovės sutuoktinio turtinėms teisėms ir pareigoms, kadangi jis taip pat tampa atsakingu už Garažo ir Priestato pašalinimą arba patraukimą ir turi tai padaryti savo lėšomis. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, grąžinat bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Dėl Statybos įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo

7725.

78Atsakovė apeliaciniame skundą taip pat grindė argumentais, jog pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė Statybos įstatymo nuostatas, nepaaiškino, kodėl netaikė šio įstatymo 23 straipsnio 25 dalies. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atsakovės argumentais. Atsakovė atsiliepime, triplike bei teismo posėdžio metu teigė, jog visi jos žemės sklype esantys statiniai pastatyti buvo pastatyti iki 2000 m. birželio 20 d., todėl prašė taikyti ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, kadangi yra praleistas dešimties metų ieškinio senaties terminas (el.b., 1 t., l. 37-41). Pirmos instancijos teismas nustatė, jog atsakovė Garažą ir Priestatą pastatė 2010 m. spalio mėnesį, taip pat pagrindė, kodėl nagrinėjamoje byloje netaikytinas CK 1.125 straipsnyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ginčijamų statinių pastatymo metu egzistavusį teisinį reglamentavimą, nustatytą Statybos įstatyme.

7926.

80Pagal Statybos įstatymo (galiojusio 2010 m. spalio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d.) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

8127.

82Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis buvo pakeista, nustatant, jog šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio. Taigi nuo pirmos instancijos teismo nustatytos Garažo ir Priestato statybos 2010 m. spalio mėnesį ieškovas turėjo per vienerius metus pateikti atsakovei pretenziją. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies redakciją, galiojusią iki 2014 m. sausio 1 d., nebuvo nustatyta šios pretenzijos forma, tuo tarpu nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo aiškiai apibrėžta rašytinė šios pretenzijos forma.

8328.

84Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas raginimą raštu atsakovei dėl Priestato ir Garažo nugriovimo pateikė 2018 m. rugsėjo 11 d. (el.b., 1 t. , l. 16), o ieškinį teismui pateikė 2018 m. gruodžio 6 d. Tačiau dublike ieškovas nurodė, jog nuo 2010 m. spalio mėnesio apie tai, kad statiniai ieškovui gali kelti problemų, jis ne kartą kalbėjo su atsakove, kuri nurodė, jog šiuos pastatus, kai ieškovas atsikels gyventi, ketina perkelti (el.b., 1 t., l. 93-103). Atsakovė atsiliepime pripažino, jog svarstė galimybę nugriauti Priestatą ir Garažą, kadangi planuoja šį nekilnojamąjį turtą parduoti (el.b., 1 t., l. 37-41). Atsakovė VTPSI 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė paaiškinimą, jog šiuos pastatus norėjo nugriauti jau anksčiau, tik nežinojo, kad nereikia jokių leidimų, o nugriauti juos nori iki 2019 m. pavasario (el.b., 1 t. l. 27-28). Triplike atsakovė nesutiko, jog 2010 m. spalį žadėjo ieškovui statinius perkelti (el.b., 1 t., l. 122-124).

8529.

86Aptarti duomenys patvirtina, jog tarp bylos šalių yra kilęs ginčas, ar ieškovas reiškęs atsakovei pretenzijas žodžiu dėl Garažo ir priestato Statybų, taip pat, ar atsakovė tikrai žadėjo ieškovui šiuos pastatus nugriauti ar patraukti. Ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra esminė, sprendžiant klausimą, ar ieškovas praleido Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatytą vienerių metų terminą, ir ar jį jis praleido, suklaidintas atsakovės patvirtinimo dėl ketinimo nugriauti šiuos pastatus. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino Garažo ir Priestato statybos metu galiojusio Statybos įstatymo nuostatų, nepagrindė, kodėl nagrinėjamoje byloje netaikytina šio įstatymo 23 straipsnio 25 dalis. Todėl šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje turėtų būti tiriamos iš naujo.

8730.

88Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės sutuoktinio neįtraukimas į bylą dalyvaujančiu asmeniu vertintinas kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), sudarantis pagrindą tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

89Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

90Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę per 15 kalendorinių dienų nuo... 6. 2.... 7. Ieškovas nurodė, jog atsakovė jai priklausančiame žemės sklype,... 8. 3.... 9. Ieškovas, 2018 m. balandžio mėnesį registruodamas savo pastato... 10. 4.... 11. Atsakovė taip pat pažeidė 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“... 12. 5.... 13. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį... 14. 6.... 15. Trečiasis asmuo VTPSI nurodė kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra.... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. 7.... 18. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį... 19. 8.... 20. Teismas nustatė, jog atsakovės žemės sklype, prie viralinės, pastatytas... 21. 9.... 22. Atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustatomi... 23. 10.... 24. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede buvo... 25. 11.... 26. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų... 27. 12.... 28. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, tai yra jis... 29. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. 13.... 31. Atsakovė V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono... 32. 13.1.... 33. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir teisiškai... 34. 13.2.... 35. Ieškovas neįgyvendino šios pareigos – nepateikė atsakovei pretenzijos... 36. 13.3.... 37. Teismas netinkamai taikė priešgaisrinės saugos reikalavimus nustatančius... 38. 13.4.... 39. Teismas turi pareigą teisę taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į... 40. 13.5.... 41. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas nepateikė jo sklype esančių... 42. 13.6.... 43. Atsakovė žemės sklypą su statiniais įsigijo būdama santuokoje su B. G..... 44. 13.7.... 45. Teismas pažeidė atsakovės teisę į teisingą teismo procesą, nešališką... 46. 14.... 47. Atsiliepimu į atsakovės V. G. apeliacinį skundą ieškovas A. Č. prašo... 48. 14.1.... 49. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį rašytiniai sutikimai... 50. 14.2.... 51. Atsakovė aplinkybe dėl pažeisto Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje... 52. 14.3.... 53. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo ieškovas rėmėsi, argumentuodamas... 54. 14.4.... 55. Atsakovė nepagrįstai remiasi absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo... 56. IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 57. 15.... 58. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atsakovė buvo įpareigota... 59. 16.... 60. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovui ir atsakovei priklausantys... 61. 17.... 62. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 329 straipsnio 2 dalies 2... 63. 18.... 64. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 65. 19.... 66. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog aplinkybė, kad atsakovė turi... 67. 20.... 68. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama... 69. 21.... 70. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ir jame esančios viralinės... 71. 22.... 72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus plenarinėje... 73. 23.... 74. Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe... 75. 24.... 76. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens nuosavybės teisės į... 77. 25.... 78. Atsakovė apeliaciniame skundą taip pat grindė argumentais, jog pirmos... 79. 26.... 80. Pagal Statybos įstatymo (galiojusio 2010 m. spalio 1 d. – 2013 m. gruodžio... 81. 27.... 82. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Statybos įstatymo 23... 83. 28.... 84. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas raginimą raštu atsakovei... 85. 29.... 86. Aptarti duomenys patvirtina, jog tarp bylos šalių yra kilęs ginčas, ar... 87. 30.... 88. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės sutuoktinio... 89. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija... 90. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą...