Byla 3K-3-537/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. P. ir E. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. P. ir E. P. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl žalos atlyginimo bei pažeistų teisių atkūrimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 01-2359 bei Kauno apskrities viršininko 1998 m. balandžio 28 d. sprendimais Nr. 1408 ir Nr. 1409 ieškovėms buvo atkurtos nuosavybės teisės į motinos R. H. nuosavybės teise turėtą 2533 kv. m žemės sklypą Kaune, Vilijampolėje, ir neatlygintinai suteiktas L. P. 1177 kv. m naujas žemės sklypas individualiajam namui statyti ( - ), o E. P. – 1176 kv. m žemės sklypas ( - ). Abiejų ieškovių nuosavybės dokumentuose pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis buvo nurodyta namų valda, jokių žemės naudojimo apribojimų nenustatyta. 2005 m. ieškovės kreipėsi į atsakovą dėl projektavimo sąlygų gyvenamojo namo statybai išdavimo. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius atsisakė išduoti projektavimo sąlygas dėl to, kad ieškovių sklypų teritorija bendrajame teritorijos plane įtraukta į Lazūnų–Nėries krantinės tilto prieigų teritoriją. Kauno miesto savivaldybės taryba 2005 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą Nr. T-530, kuriuo nuspręsta organizuoti ir rengti ieškovėms priklausančių žemės sklypų detalųjį planą bei reikiamus dokumentus dėl šių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams.

5Ieškovės 2006 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą ir, patikslinusios ieškinį, prašė: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą Kauno miesto tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimui Nr. T-530 apskųsti, 2) atkurti jų, kaip žemės sklypų savininkių, pažeistas teises - įpareigoti atsakovą pakeisti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo

6Nr. T-530 1.1 ir 1.2 punktus, nustatant juose sprendimo vykdymo terminus, t.y. įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį ar kitą teismo nustatytą protingą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti žemės sklypų ( - ) detalųjį planavimą, parengti dokumentus bei atlikti reikiamas procedūras dėl šių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams bei teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl minėtų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams; 3) priteisti iš atsakovo 5000 Lt žalą. Ieškovės nurodė, kad vieno mėnesio tarybos sprendimo apskundimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių – senyvo amžiaus, ligų, sunkios sveikatos būklės, užsitęsusio susirašinėjimo su atsakovu, taip pat dėl to, kad ginčijamame Kauno miesto tarybos sprendime nebuvo nurodyta konkretaus jo apskundimo termino, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismo prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą sprendimui apskųsti. Ieškovės pažymėjo, kad, atsakovui atsisakius išduoti sąlygas gyvenamųjų namų statybai ginčo sklypuose ir nusprendus šiuos sklypus paimti visuomenės poreikiams, jokių konkrečių veiksmų dėl žemės paėmimo nevykdoma ir nebandoma kitu būdu išspręsti šios situacijos. Nepradedant žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, ribojama ieškovių, kaip savininkių, teisė disponuoti turima nuosavybe. Ieškovės nurodė, kad privalo būti pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir atsakovas turi kreiptis į Kauno apskrities viršininką dėl žemės sklypų paėmimo.

7Ieškovės taip pat nurodė, kad 2005 m. vasario 9 d. pasirašė su E. L. preliminariąją žemės sklypų pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki 2006 m. balandžio 1 d. parduoti ginčo žemės sklypus kartu su juose pastatytais pamatais ir visa priklausančia projektine dokumentacija, skirta dviejų aukštų gyvenamojo namo su mansarda ir cokoliniu aukštu bei garažu statybai. Šia sutartimi ieškovės įsipareigojo, pažeidus sutarties nuostatas ir dėl kokių nors priežasčių atsisakius pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėti pirkėjui 5000 Lt baudą. Atsakovui atsisakius išduoti projektavimo sąlygas, ieškovės negalėjo įvykdyti preliminariosios sutarties reikalavimų, todėl 2006 m. balandžio 20 d. sumokėjo E. L. baudą. Ieškovės mano, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų patyrė žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad apribojimų, susijusių su ieškovių sklypais, atsirado Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 242 patvirtinus Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Dėl to Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. T-530 nepažeidžia ieškovių, kaip savininkių, teisių, nes joms neapribojama teisė naudotis šiais sklypais. Šiuo atveju teismas netaikė CK 4.98 straipsnio ir netenkino ieškovių reikalavimo dėl Tarybos sprendimo pakeitimo, nes šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad dėl ginčijamame sprendime nurodytų veiksmų atlikimo specifikos (detaliojo planavimo trukmė priklauso ne tik nuo detaliojo planavimo organizatoriaus, bet ir nuo šį planą derinančių, tikrinančių institucijų; tik Savivaldybės administracija, rengianti savivaldybės biudžeto projektą, gali įvertinti, kada ir kiek lėšų tikslinga skirti šiam projektui, įvertindama lėšų poreikį kitoms miesto reikmėms, ir pan.) negali būti nustatyti konkretūs jų atlikimo terminai. Ieškovių prašomas į ginčijamą sprendimą įrašyti vieno mėnesio terminas organizuoti žemės sklypų ( - ) detalųjį planavimą, parengti reikiamus dokumentus bei atlikti reikiamas procedūras dėl šių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams neatitinka protingumo principo, nes vien detaliojo plano rengimas gali užtrukti kelerius metus, todėl, tenkinus ieškovių reikalavimą ir nustačius sprendimo įvykdymo terminus, būtų sutrikdyta atsakovo veikla. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovių sklypai pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą patenka į minėtą perspektyvinę infrastruktūros teritoriją. Tačiau ieškovės nereiškė reikalavimo dėl bendrojo plano nuginčijimo Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies pagrindu.

10Teismas konstatavo, kad ieškovių reikalavimas priteisti iš atsakovo žalą nepagrįstas, nes įsipareigojimą parduoti E. L. žemės sklypus su juose esančiais pamatais, kartu perduodant projektavimo sąlygas, statybos leidimą bei visą kitą projektinę dokumentaciją, reikalingą dėl žemės sklypuose vyksiančios gyvenamojo namo statybos, ieškovės prisiėmė savo rizika. Teismas taip pat nurodė, kad nėra vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų, t. y. ieškovės neįrodė, jog savivaldybė neteisėtai atsisakė išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo statybai ginčo sklypuose; kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadą atsisakyta išduoti pagrįstai ir teisėtai. Teismas pažymėjo, kad ieškinio pareiškime ieškovės 5000 Lt žalą grindė statybų pabrangimu, o patikslintuose pareiškimuose jau teigė, jog žalą patyrė sumokėdamos baudą už dėl jų kaltės neįvykdytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas laikė, kad ieškovės nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių žalos atsiradimą dėl atsakovo kaltės, nes be ginčo sumokėjo pirkėjai baudą, dėl kurios iš esmės nebuvo kaltos. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą tarybos sprendimui apskųsti, o ieškovių nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis, todėl ieškinį atmetė ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi atmetė ieškovių apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 1.131 straipsnio 1 dalį, nustatė šios teisės normos taikymui reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, jog pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo ieškovėms atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą bei priverstinai ginti pažeistą subjektinę teisę. Teisėjų kolegija nepasisakė ir neanalizavo kitų apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinyje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, nurodydama, kad ieškinys gali būti atmestas vien tuo pagrindu, jog ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141) apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą ginčui, kylančiam iš civilinių teisinių santykių. Nors kasatorės, kreipdamosi į teismą, prašė pakeisti administracinį aktą, tačiau ginčas iš esmės yra kilęs dėl civilinių teisių ir pareigų, todėl taikytinas ne Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, o CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Kasatorės mano, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė šias teisės normas, taip nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2004);

152) nors kasatorės prašė atkurti jų pažeistas teises įpareigojant atsakovą pakeisti 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo 1.1, 1.2 punktus ir nustatyti sprendimo vykdymo terminus, tačiau nepagrįstai teismai tokį reikalavimą vertino kaip šio sprendimo ginčijimą. Kasatorės iš esmės sutiko su sprendimu, kad joms priklausantys žemės sklypai bus paimti visuomeniniams poreikiams, tačiau nepradedant procedūros ir nenustačius termino, jų teisinė padėtis yra neapibrėžta, nes žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros bus pradėtos tik tada, kai bus lėšų stambiam infrastruktūros projektui vykdyti. Dėl to ieškovės kėlė savarankišką reikalavimą įpareigoti Kauno m. savivaldybės administracijos direktorių per nustatytą terminą organizuoti sklypų detalųjį planavimą ir kt. Kasatorių teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl nebuvo jokio pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2005 m. rugsėjo 29 d. Taigi apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 1.127 straipsnio nuostatas.

16Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovių kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ginčijamu tarybos sprendimu jokių daiktinių teisių suvaržymo ginčo žemės sklypams neuždėta. Ginčijamu sprendimu taryba tik išreiškė valią, kad turi būti kreipiamasi dėl ginčo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, ir įpareigoja administracijos direktorių atlikti tam būtinus veiksmus. Projektavimo sąlygas gyvenamųjų namų statybai kasatorėms buvo atsisakyta išduoti ne dėl to, kad priimtas ginčijamas tarybos sprendimas, o dėl to, kad bendrajame plane ginčo teritorijoje numatyta infrastruktūros objektų statyba. Ginčijamas tarybos sprendimas neapriboja kasatorių teisių daugiau nei numatyta bendrojo plano sprendiniuose, patvirtintuose Tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 242. Nepagrįstai kasatorės teigia, kad ginčijamu sprendimu suvaržomos jų disponavimo turtu teisės, nes nei kasaciniame skunde, nei ieškinyje nenurodo disponavimo suvaržymo aplinkybių. Be to, daiktinių teisių suvaržymas atsiranda tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Dėl to kasatorių nurodomas pažeidimas nelaikytinas tęstiniu pažeidimu.

17Kasatorės patikslintu ieškiniu prašė atnaujinti vieno mėnesio ieškinio senaties terminą tarybos sprendimui apskųsti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Teismas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, gali tik tenkinti arba atmesti suformuluotą reikalavimą. Atsakovas nesutinka, kad ieškiniu reiškiamas civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas. Reikalavimas pakeisti administracinį aktą ar įpareigojimas viešojo administravimo subjektui pakeisti administracinį aktą yra administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas. Net jeigu administracinis aktas tariamai pažeistų kasatorių naudojimosi ar disponavimo turtu teises, reikalavimas pakeisti šį aktą netampa civilinio teisinio pobūdžio.

18Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas vieno mėnesio senaties terminą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovas pažymi, kad kasatorės ieškinyje prašė pripažinti vieno mėnesio apskundimo terminą praleistu dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė tokį kasatorių suformuluotą reikalavimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl ieškinio senaties termino taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008). Byloje reiškiamas savarankiškas reikalavimas dėl administracinio akto teisėtumo, įpareigojant atsakovą pakeisti administracinį aktą, todėl atsakovas mano, kad ginčo atveju taikytinas vieno mėnesio senaties terminas ir tokia teismų išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl ieškinio reikalavimo esmės

22Pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtis priemonių, kad apgintų pažeistą ar ginčijamą teisę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieškinio institutą. Ieškinio pareiškime ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus: ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir nustato bylos nagrinėjimo ribas.

23Kasatorių ieškinio, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą pakeisti savivaldybės tarybos sprendimo 1.1, 1.2 punktus, juos papildant – nustatant juose sprendimo vykdymo terminus, faktiniu pagrindu nurodomos aplinkybės, kad, atsakovui 2005 m. rugsėjo 29 d. priėmus sprendimą organizuoti ieškovių žemės sklypų detalųjį planavimą ir parengti reikiamus dokumentus bei atlikti reikiamas procedūras dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, neatliekami atsakovo prisiimti vykdyti veiksmai ir nepradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Kaip ieškinio teisinis pagrindas nurodytas CK 4.98 straipsnis, kuriame nustatyta turto savininkui teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su jo valdymo netekimu. Tai rodo, kad kasatorės siekia CK 4.98 straipsnio pagrindu įpareigoti atsakovą nustatytu terminu atlikti tam tikrus veiksmus, būtinus žemės paėmimui visuomenės poreikiams, t. y. faktiškai siekia, kad būtų pašalintas neapibrėžtu terminu ir atsakovo neveikimu daromas pažeidimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės, formuluodamos ieškinio dalyką, supainiojo dvi dimensijas, jas supriešindamos, t. y. prašė pakeisti ir papildyti atsakovo sprendimą. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną ,,pakeisti“ suprantamas kaip ,,padaryti kitokį“, o ,,papildyti“ – ,,padaryti pilnesnį, išsamesnį“. Tačiau tiek iš faktinio ieškinio pagrindo, tiek iš juridinio ieškinio pagrindo matyti, kad savo prigimtimi kasatorės pareiškė negatorinį ieškinį. Dėl to teismas, nagrinėdamas kasatorių reikalavimą pašalinti jų kaip žemės savininkų pažeidimą, turi aiškintis, ar ne per ilgai ir neprotingai be termino užsitęsė žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, tai vertinti, teisiškai kvalifikuoti ir spręsti, ar tokie veiksmai (neveikimas) pažeidė kasatorių teises, nes nuo šių aplinkybių konstatavimo ir tinkamo kvalifikavimo priklauso kasatorių prašomos teisinės apsaugos taikymas.

24Dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, taikymo ginčo teisiniams santykiams

25Kasatorės nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pareikštam reikalavimui taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ir netaikė CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto dešimties metų ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo kasatorių argumentu.

26Minėta, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, jog atsakovas, priėmęs sprendimą organizuoti kasatorių žemės sklypų detalųjį planavimą ir parengti reikiamus dokumentus bei atlikti reikiamas procedūras dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nepradeda šios procedūros ir nėra nustatęs termino šiems veiksmams atlikti. Kasatorės, būdamos žemės sklypų savininkės, negali įgyvendinti Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytos teisės būti statytojomis, taip pat, atsakovui priėmus vykdymo terminų neapibrėžtą sprendimą pradėti procesą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, ilgą laiką negali šios žemės parduoti visuomenės poreikiams. Gindamos pažeistas teises, kasatorės ne kartą kreipėsi į atsakovą, tačiau, nepavykus išspręsti atsakovo sprendimo vykdymo apibrėžtumo klausimo, savo subjektinę teisę nusprendė ginti pareikšdamos ieškinį teisme.

27Savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojamos pažeidimu sukeltos pasekmės. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną.

28Minėta, kasatorės ginčija ne administracinio pobūdžio aktą (žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams kasatores tenkina), o siekia pašalinti pažeidimus, atsiradusius atsakovui neatliekant prisiimtos pareigos (nepradedant ginčo sklypų detaliojo planavimo, nerengiant dokumentų, reikalingų kreiptis į apskrities viršininko administraciją dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams) ir neapibrėžiant termino atsakovo organizacinio pobūdžio sprendime prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti. Kadangi byloje yra pareikštas negatorinis ieškinys, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai kasatorių pareikštam reikalavimui taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasatorės ieškinio pareiškime prašė atnaujinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsakovo sprendimui apskųsti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, šis reikalavimas laikytinas pertekliniu. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal savo prigimtį kasatorių reiškiamas reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, bylos kreipimosi į teismą dieną atsakovas nebuvo atlikęs savo sprendimu nustatytų veiksmų, todėl kasatorių pareikštam reikalavimui taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

29Dėl CPK 320 straipsnio pažeidimo

30Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinio nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos nustatomos pagal apeliacinio skundo turinį, jas apibrėžia byloje dalyvaujantys asmenys. Jie apeliaciniame skunde nurodo faktinius ar teisinius argumentus, dėl kurių, jų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinio nagrinėjimo ribos nustatytos kasatorių apeliaciniame skunde. Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo sprendimas nepažeidžia kasatorių teisių, be to, kasatorės yra praleidusios vieno mėnesio senaties terminą atsakovo sprendimui ginčyti, apeliaciniame skunde kasatorės aiškiai nurodė argumentus dėl senaties termino atnaujinimo ir dėl reikalavimo dėl pažeistų teisių atkūrimo. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas tik dėl argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino taikymu, nagrinėjo bylą, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, todėl pažeidė CPK 320 straipsnio reikalavimus.

31Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir pasisakė tik dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais kasatorės ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškinio senaties taikymo, kitų apeliacinio skundo argumentų nenagrinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, , 362 straipsniu,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 28 d. įsakymu... 5. Ieškovės 2006 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą ir, patikslinusios... 6. Nr. T-530 1.1 ir 1.2 punktus, nustatant juose sprendimo vykdymo terminus, t.y.... 7. Ieškovės taip pat nurodė, kad 2005 m. vasario 9 d. pasirašė su E. L.... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas konstatavo, kad ieškovių reikalavimas priteisti iš atsakovo žalą... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 14. 1) apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė Administracinių bylų... 15. 2) nors kasatorės prašė atkurti jų pažeistas teises įpareigojant... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo... 17. Kasatorės patikslintu ieškiniu prašė atnaujinti vieno mėnesio ieškinio... 18. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl ieškinio reikalavimo esmės... 22. Pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtis priemonių, kad... 23. Kasatorių ieškinio, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą pakeisti... 24. Dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, taikymo ginčo... 25. Kasatorės nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 26. Minėta, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, jog atsakovas, priėmęs... 27. Savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo... 28. Minėta, kasatorės ginčija ne administracinio pobūdžio aktą (žemės... 29. Dėl CPK 320 straipsnio pažeidimo... 30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinio nagrinėjimo ribas sudaro... 31. Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...