Byla 2A-1439-258/2017
Dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Šalčininkų rajono pirmasis notaro biuras, Šalčininkų rajono antrasis notarų biuras

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo I. L. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. L. ieškinį atsakovams J. C., J. C., J. C. dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Šalčininkų rajono pirmasis notaro biuras, Šalčininkų rajono antrasis notarų biuras.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas I. L. patikslintu ieškiniu teismo prašė:
    1. Pripažinti negaliojančiu 2003-09-23 J. C. sudarytą ir Šalčininkų rajono pirmame notaro biure patvirtintą testamentą, registro Nr. 4422, kaip sudarytą asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
    2. Pripažinti negaliojančiu 2005-05-27 J. C. sudarytą ir Šalčininkų rajono pirmame notaro biure patvirtintą testamentą, registro Nr. 3432, kaip sudarytą asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
    3. Pripažinti negaliojančiu 2012-05-31 J. C. sudarytą ir Šalčininkų rajono antrame notaro biure patvirtintą testamentą, registro Nr. 2451, kaip sudarytą asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
    4. Pripažinti negaliojančia 2012-05-02 J. C. sudarytą ir Šalčininkų rajono antrame notaro biure patvirtintą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, registro Nr. 1925, kaip sudarytą asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
  2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad J. C. yra jo teta, motinos sesuo. Teta nuo jaunystės buvo nestabilios psichikos, ją kankino galvos skausmai, depresija. Artimiausias tetos giminaitis yra jis ir jo mirusio brolio vaikai. Teta iš pradžių gyveno jo tėvų name, o po 1978 m. santuokos su G. K., jie apsigyveno sutuoktinio name. Bendrų vaikų jie neturėjo. Po sutuoktinio mirties tetos psichinė būklė pablogėjo. Kadangi teta savo nuosavo būsto neturėjo, po sutuoktinio mirties teta grįžo gyventi pas seserį (ieškovo motiną). Tetai gyvenant ieškovo namuose ieškovo šeima labai rūpinosi teta, darė viską, kad pagerinti tetos gyvenimo sąlygas. 1992-12-04 ieškovo teta susituokė su J. C.. Tačiau dėl J. C. piktnaudžiavimo alkoholiu tetos būklė dar pablogėjo. Ji pradėjo didelėmis dozėmis vartoti raminamuosius vaistus. Ieškovui buvo sunku bendrauti su teta, ji pradėjo nesuprasti savo veiksmų esmės. J. C. sutuoktinio dukra J. C. būdama medike pradėjo rūpintis jos sveikatos būkle, nors pati ieškovo teta bijodavo J. C. griežto elgesio. 2003 m. po vyro J. C. mirties teta, būdama blogos sveikatos būklės, parašė testamentą ir jai priklausantį butą, esantį ( - ), Šalčininkuose bei kitą turtą testamentu paliko J. C.. Ieškovo manymu, jo teta negalėjo sudaryti testamento kaip sandorio, kadangi jo sudarymo metu buvo tokio būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų. Teta tokį testamentą galėjo sudaryti tik paveikta atsakovės J. C. įtakos, kadangi ji kaip medicinos darbuotoja matydama tetos negalėjimą suprasti savo veiksmų, tyčia privertė ją sudaryti tokį testamentą. Netgi dėl nežinomų priežasčių dėl tetai priklausančio turto buvo sudaryta sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Savo veiksmų reikšmės, turinio ir pasekmių nesuprantančio asmens sudarytas sandoris negali būti laikomas tikrąją asmens valią objektyviai išreikštu aktu, todėl pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 str.
  3. Atsakovai J. C., J. C., J. C. ieškinio nepripažino. Atsakovas J. C. paaiškino, kad jis po savo tėvo mirties gyveno kartu su ja nuo 2003 m. Ji buvo tėvo žmona. Jis kartu su J. C. namą, kuriame jie gyveno remontavo ir išlaikė. Palikėjos valia dėl namo visą laiką buvo nuosekli ir niekada nesikeitė, t.y. 2005 m. ir 2012 m. ji išreiškė tokią pat valią dėl namo likimo, t. y. norą minėtą namą palikti atsakovui J. C.. Nepastebėjo, kad ji būtų buvusi neadekvati. Ji gėrė vaistus tik nuo kraujospūdžio. Namuose buvo elektra, ji pati pasirašinėjo sutartis, mokėjo mokesčius, gaudavo pensiją. Iki pat mirties jos būklė buvo normali. Apie testamento surašymą sužinojo po jos mirties. Ieškovas atvažiuodavo retai. Jelena labai gerbė Jadvygą, todėl visą turtą užrašė jai. Jadvyga padėdavo jai, atvažiuodavo pas ją į ligonines. Santariškėse ji gulėjo, jai buvo blogai su širdimi. Iš esmės ji gydėsi tik širdį, kraujospūdį. Atsakovai pažymėjo, kad J. C. iki pat mirties savarankiškai tvarkė asmeninius reikalus ir disponavo savo turtu, pati išlaikydavo savo buitį. 2005-2006 m. rūpinosi nuosavybės atkūrimu, perleisdavo nuomai žemę, rašė ir teikė įvairias paraiškas.
  4. Trečiojo asmens Šalčininkų rajono pirmojo notaro biuro notarė Č. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prieš tvirtindama 2003-09-23 ir 2005-05-27 testamentus išsiaiškino tikrąją testatorės valią, t. y. kokį būtent sandorį ji siekia sudaryti. Pirmu atveju jos ketinimas buvo po savo mirties butą su rūsiu, esantį Šalčininkų m., ( - ), ir visą kitą jai priklausantį turtą palikti J. C.. Antruoju atveju – po savo mirties žemės sklypą ir gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, esančius Šalčininkų r., ( - )., palikti J. C.. Testatorės paaiškinimai ir būsena abiejų testamentų sudarymo metu nekėlė abejonių, kad ji suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes bei laisva valia sudaro testamentus. Prašė ieškinį atmesti (1 t., b. l. 31-32).
  5. Trečiojo asmens Šalčininkų rajono antrojo notaro biuro notarė Ž. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad J. C. atvykusi į notaro biurą 2012-05-31 aiškiai išreiškė savo valią palikti turtą, t. y. gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir žeme, esančius Šalčininkų r., ( - )., J. C., pati pasirašė testamentą. Apie savo ligas nieko nepasakojo, jokių abejonių dėl jos veiksnumo nekilo, kliūčių patvirtinti šį testamentą nebuvo pastebėta (1 t., b. l. 30).
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad nors ieškovas teigė, kad teta užsikalbėdavo, elgėsi keistai, galėjo neįsileisti į namus, buvo nervinga, dažnai važinėdavo į sanatorijas, negalėjo sutarti su žmonėmis, sakydavo, kad jai skauda galvą, gėrė stipriai veikiančius vaistus, tačiau jokių svarių argumentų, iš kurių būtų galima įtarti, kad J. C. iš tikrųjų negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nenurodė. Nervingumas ar negalėjimas sutarti su žmonėmis gali būti charakterio bruožu, tai, kad J. C. kartais neįleisdavo ieškovo į namus gali būti sąlygota prastų jų tarpusavio santykių, galvos skausmus dažniau ar rečiau patiria beveik kiekvienas žmogus, tad ieškovo apibūdintas tetos elgesys neatspindi jokios rimtos psichikos patologijos.
  3. Teismas pažymėjo, kad posėdyje apklaustas ekspertas K. D. paaiškino, kad J. C. buvo skiriami psichotropiniai medikamentai, tačiau jų dozės labai mažos, galėjusios sukelti tik terapinį poveikį. Ekspertas pabrėžė, kad J. C. medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, kad jai būtų diagnozuotas koks nors psichikos sutrikimas. Ji buvo gydoma šeimos gydytojo, kuris pagal savo kompetenciją skirdavo jai psichotropinius vaistus, tačiau psichiatro konsultacijai nesiuntė, kas patvirtina, kad priežasčių įtarti J. C. turėjus psichikos sutrikimus nebuvo. Ekspertas patvirtino savo surašytą tiek pirminę, tiek papildomą ekspertizės išvadą.
  4. Teismo posėdyje apklausus atsakovus ir liudytojus, gyvenusius J. C. kaimynystėje ir bendravusius su ja, teismas nurodė, kad nenustatyta, jog J. C. elgėsi neadekvačiai, turėtų įtarimą keliančių atminties, mąstymo ar kitų psichikos sutrikimų. Liudytojai I. R., L. T., N. V. apibūdino mirusiąją kaip darbščią, sveiką, normalią moterį, kuri buvo visiškai savarankiška, pati iki pat savo mirties tvarkėsi ūkyje, sudarinėdavo ir pasirašinėdavo sutartis, mokėdavo komunalinius mokesčius. Pastaroji aplinkybė patvirtinta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2002 metais sudaryta pieno pirkimo-pardavimo sutartimi, 2003 metais sudaryta elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartimi su buitiniu vartotoju, 2008 metų paraiška pieno gamybos kvotai, komunalinių mokesčių apmokėjimo kvitais ir kt.
  5. Teismas sprendė, kad pats J. C. sprendimas testamentu palikti dalį turto atsakovui J. C. ir dalį turto atsakovei J. C. yra visiškai logiškas ir nekelia abejonių dėl testatorės psichikos. Atsakovas J. C. yra mirusiosios vyro J. C. sūnus, o atsakovė J. C. yra mirusiosios vyro marti. Nepaisant to, kad atsakovai giminystės ryšiais nesusiję su J. C., tačiau rūpinosi pastarąja, padėdavo jai ne tik ūkyje, bet ir kitomis gyvenimo aplinkybėmis. Atsakovas J. C. gyveno kartu su J., o atsakovė J. C. dažnai atvažiuodavo pas ją, vežiodavo pas gydytojus. Pats ieškovas teigė, kad atvažiuodavo pas tetą 8-9 kartus per metus, o ieškovo sutuoktinė D. L., apklausta liudytoja, paaiškino, kad vyro tetai ūkyje nepadėdavo, nes ji to neprašė, jai padėdavo atsakovė. Kadangi paramos bei pagalbos daugiau sulaukdavo iš atsakovų, todėl jiems ir nusprendė palikti savo turtą. Taip pat notarės Č. B. ir Ž. B., tvirtinusios ginčijamus testamentus bei sutartį, atsiliepimuose nurodė, kad J. C. apsisprendimas palikti turtą atsakovams atitiko jos tikrąją valią, kuri buvo išaiškinta prieš tvirtinant testamentus ir sutartį. Nei vienai iš notarių J. C. psichikos būklė nesukėlė abejonių.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliantas (ieškovas) I. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-12-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
    1. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 str. 2 d.). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šalčininkų rajono apylinkės teismas savo sprendime nurodė, jog nors testatorei testamentų ir sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos sudarymo metu buvo nustatyti lėtinės galvos smegenų išeminės ligos požymiai, tačiau sprendė, kad šių duomenų nepakanka daryti išvadai, kad J. C. testamentų ir sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos surašymo metu buvo neveiksni.
    2. Iš civilinės bylos medžiagos, o būtent 2016 m. vasario 8-23, liepos 27 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. TPE-24/2016 matyti, kad J. C. buvo gydoma dėl šių susirgimų: ( - ). Nuo 2003 m. testatorės J. C. ligos istorijos nėra išlikusios, jos kažkokiu būdu dingo, nors akivaizdžiai matyti, kad jos sveikatos būklė, iki to laiko nors ir buvo stebima kiekvienais metais su vis progresuojančiomis ligomis, tačiau kitas įrašas randamas tik nuo 2007 m. 2007m. nustatoma lėtinė galvos smegenų išemija, neuritas; 2010 m. pakartojama diagnozė - lėtinė galvos smegenų išemija; 2011 m. buvo netekusi sąmonės, dezorientuota, smegenų išemijos priepuolis, nukreipta į nervų ligų skyrių.
    3. J. C. sudarė testamentą, nurodydama atsakovę J. C. kaip įpėdinę, būdama paveikta pačios atsakovės J. C. įtakos, kadangi ji, ypač kaip medicinos darbuotoja, matydama J. C. psichikos sutrikimą ir nesiorientavimą aplinkoje, negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės, tyčia privertė sudaryti ją tokį testamentą. Šią aplinkybę patvirtina civilinėje byloje esantis ekspertizės aktas, iš kurio matyli, kad J. C. po vyro mirties itin dažnai lankėsi pas gydytojus: 2003-06-27, 2003-07-11, 2003-08-05, 2003-11-13, 2004-05-17, jai buvo nustatyti sunkus susirgimas - atseno-depresinis sindromas, paskirti psichotropiniai vaistai.
    4. Nepaisant to, kad visą savo turtą 2003 m. testamentu J. C. paliko atsakovei J. C., tačiau atsakovė J. C., net ir turėdama testamentą, žinodama sunkią J. C. sveikatos būklę, bijodama, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu, 2012-05-02 papildomai dar sudarė su testatore J. C. sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos (šis sandoris buvo sudarytas J. C. išrašymo iš ligoninės dieną).
    5. Teismas neatsižvelgė į eksperto K. D. paaiškinimus teisme, į tai kad dar 1986 m. J. C. diagnozuotos išeminė širdies liga; centrinės nervų sistemos astenizacija, galvos kraujagyslių aterosklerozė, discirkuliacinė aterosklerozinė encefalopatija, lėtinė galvos smegenų išemijos liga su amžiumi tik progresuoja, ir išnykti nei 2003 m., nei 2005 m., nei 2012 m. negalėjo. Tai, kad J. C. nesiorientavo aplinkoje, turėjo gilius atminties sutrikimus, negalėjo suprasti savo veiksmų bei jų valdyti, jos valia buvo įtakojama kitais suinteresuotais asmenimis bei jų veiksmais, patvirtina ir tas faktas, kad dėl to paties turto buvo surašomi net keturi oficialūs dokumentai.
    6. Nors tretiesiems asmenims, notarėms Ž. B. ir Č, B., jų teigimu, joms abejonių dėl J. C. sugebėjimo valdyti savo veiksmus ir juos suprasti nekilo, tačiau byloje nepaneigtas ekspertizės akte nustatytas paaiškinimas, kad J. C. atveju nustatytos discirkuliatorinės aterosklerotinės encefalopatijos (organinis psichosindromas) patologija labai įvairi, ji gali būti lengvesnių ir sunkesnių tipų, be to, nuo 2011 metų jai diagnozuota galvos smegenų išemija pasireiškė ūmiais priepuoliais, kurie pasireikšdavo sąmonės sutrikimu, dezorientacija, galvos skausmu, svaigimu, koordinacijos sutrikimu ir kt. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manytina, kad trumpas bendravimas su testatore notarėms galėjo nesukelti įtarimų dėl testatorės psichikos ligos egzistavimo. Be to, notarės neturi specialių žinių, kad tiksliai ir neklystamai nustatytų asmens psichinę būklę, todėl šiuo atveju neatmestinas ir suklydimo atvejis.
  1. Atsiliepimu atsakovai J. C. ir J. C. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-12-30 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
    1. Tiek 2016-07-27 ekspertizės akte, tiek teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus teismo ekspertas paaiškino, kad nuo 1994 m. J. C. pradėjo ryškėti pradiniai lėtinio galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo (lėtinės gaivos smegenų išeminės ligos) požymiai, tačiau J. C. medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų apie tai, kad juridiškai reikšmingais laikotarpiais jai būtų nustatyti stabilūs, išreikšti psichikos ir kognityvinių funkcijų sutrikimai. Gydymas J. C. antidepresantais buvo skiriamas labai mažomis dozėmis ir turėjo tik terapinį poveikį. Testatorė buvo gydoma tik šeimos gydytojo, kuris nenukreipė jos konsultacijai pas psichiatrą, vadinasi, anot teismo eksperto, rimtų psichikos sutrikimų nebuvo.
    2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir vertino ne tik nurodyto ekspertizės akto turinį, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti eksperto išvadą. Svarbu tai, kad byloje nėra pakankamai išsamių medicininių dokumentų, leidžiančių konstatuoti testatorės psichinę būklę testamentų ir sutarties sudarymo metu. Tuo tarpu vien ieškovo akcentuojamos aplinkybės, kad testatorė sirgo lėtine galvos sniegenų išemija, gėrė antidepresantus, jai dažnai skaudėjo galvą, nesudaro pagrindo teigti, jog sutarties ir testamentų sudarymo metu ji buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų vaidyti.
    3. Liudytojai, kurie buvo testatorės kaimynai ir atsakovai, kurie dažnai lankydavo testatorę, nepatvirtino, jog testamento sudarymo metu ji buvo praradus gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikšmę, priešingai, jie patvirtino, kad testatorė buvo draugiška, bendraujanti, aktyvi, orientavosi aplinkoje, pati rūpinosi savimi, tvarkė savo ūkį, todėl galėjo išreikšti ir savo tikrąją valią dėl testamento turinio.
    4. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovė J. C. su J. C. prižiūrėjo ir rūpinosi testatore, vežiojo ją pas gydytojus, dažnai atvažiuodavo i kaimą ir padėdavo ūkyje, būtent jie ją palaidojo ir sutvarkė kapą. Taip pat logiškas ir protingas buvo J. C. sprendimas gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu prie šio namo, esančius ( - ). Šalčininkų r., palikti atsakovui J. C., t.y. sutuoktinio sūnui, nes atsakovas J. C. gyveno kartu su testatore, jie kartu vedė bendrą ūkį, remontavo namą. Tuo tarpu iš paties ieškovo ir jo sutuoktinės D. L. paaiškinimų matyti, kad ieškovo ir velionės santykiai nebuvo šilti ar artimi, tetą lankė retai (8-9 kartus per metus), ūkyje nepadėdavo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4Apeliacinis skundas netenkinamas.

  1. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).
  3. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).
  4. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.).
  5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamus sandorius (testamentą ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartį) tvirtino valstybės įgalioti asmenys – notarai, kurie savo paaiškinimuose aiškiai nurodė, kad testamento sudarymo metu testatorė J. C. nebuvo įtakojama kitų asmenų, sandoriai buvo parengti jos pačios prašymu, notarės galėjo laisvai bendrauti su testatore, pastaroji patvirtino, kad supranta savo veiksmus ir testamente išreikštą tikrąją valią. Minėtas aplinkybes iš esmės patvirtina liudytojų I. R., L. T., N. V., J. B. paaiškinimai, kuriuose jos nurodė, jog nepastebėję J. C. psichikos sutrikimų. Priešingai, liudytojos patvirtino, kad testatorė buvo draugiška, bendraujanti, aktyvi, orientavosi aplinkoje, pati rūpinosi savimi, tvarkė savo ūkį, todėl galėjo išreikšti ir savo tikrąją valią dėl testamento turinio. Apelianto žmonos liudytojos D. L. teisme duoti paaiškinimai taip pat nėra prieštaraujantys kitų liudytojų paaiškinimams. Ši liudytoja nurodė, kad po vyro mirties J. C. pasidarė keista, keistai kalbėjo, tapo lėtesnė, ilgiau galvodavo prieš atsakydama, tačiau šie liudytojos parodymai taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad testatorė nesuprato savo veiksmų ginčo sandorių sudarymo metu. Be to, ši liudytoja yra apelianto žmona, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl galimai ir apibūdino J. C. kaip keistai besielgiančią, sulėtėjusio mąstymo.
  6. Į bylą pateiktos J. C. sudarytos sutartys: 2002 metais sudaryta pieno pirkimo-pardavimo sutartis, 2003 metais sudaryta elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis su buitiniu vartotoju, 2007 metų paraiška tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai <...> gauti, komunalinių mokesčių apmokėjimo kvitai (1 t., b. l. 46-52) tvirtina, kad J. C. buvo visiškai savarankiška, pati iki pat savo mirties tvarkėsi ūkyje, sudarinėdavo ir pasirašinėdavo sutartis, gebėdavo savarankiškai priimti sprendimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės tik paneigia apelianto argumentus, kad J. C. nesiorientavo aplinkoje, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jau nuo 2003 m. turėjo progresuojančių su psichikos sutrikimais susijusių ligų.
  7. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė pateikta pažyma tvirtina, kad J. C. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydyta (t.1, b.l. 64).
  8. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. TPE-24/2016, ištyrus mirusiosios medicininę dokumentaciją – asmens ambulatorinę sveikatos istoriją, gydymo stacionare VUL Santariškių klinikų ligoninėje bei VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninėje nuo 1982 m. iki 2012 m. ligos istoriją, pateiktas atsakymas, kad nėra duomenų, kad J. C., 2003-09-23, 2005-05-27, 2012-05-02, 2012-05-31 testamentų sudarymo metu turėjo psichikos sutrikimus, dėl kurių nebegalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Išvadoje nurodyta, kad medicininėje dokumentacijoje nėra įtikinamų duomenų apie tai, kad sandorių sudarymo metu testatorė turėjo stabiliai išreikštus pažinimo funkcijų sutrikimus, galėjusius turėti įtakos jos gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, kadangi tik gilūs ir išreikšti pažinimo funkcijų sutrikimo požymiai, ryškūs mąstymo, sutrikimai, kritikos praradimas gali padaryti asmens valios pasireiškimą, gebėjimą suvokti arba laisvai priimti sprendimą sandorio sudarymo metu negaliojančiu.
  9. Papildomos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2016-07-27 pateikta išvada, kurioje nurodoma, kad J. C., mirusi 2014-10-21, testamentų sudarymo metu (2003-09-23, 2005-05-27, 2012-05-02, 2012-05-31) dėl savo psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (2 t., b. l. 98-102). Išvadoje nurodoma, kad nuo 1994 m. (60 m. amžiaus) pradėjo ryškėti pagrindiniai lėtinio galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo (lėtinės galvos smegenų išeminės ligos) požymiai, pasireiškiantys nesunkiais neurozinio spektro emociniais sutrikimais, miego sutrikimais, galvos skausmais, svaigimais, ūžimu ausyse <...>. Lėtinė išeminė galvos smegenų liga ir PSIP (praeinantys smegenų išemijos priepuoliai) yra reikšmingi rizikos faktoriai pažintinių (kognityvinių) funkcijų defekto vystymuisi, tačiau J. C. medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų apie tai, kad juridiškai reikšmingais laikotarpiais, jai būtų nustatyti stabilūs išreikšti psichikos ir kognityvinių funkcijų sutrikimai. Ekspertas padarė išvadą, kad J. C. nuo 2003 m., sudarydama įvairaus pobūdžio sandorius, dėl savo psichikos sveikatos būklės galėjo suprasti sudaromų sandorių turinį motyvus bei teisines pasekmes, t.y. jos gebėjimas išreikšti savo tikrąją valią nebuvo sutrikdytas.
  10. Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas teismo ekspertas paaiškino, kad J. C. buvo skiriami psichotropiniai medikamentai, bet jų dozės buvo nedidelės, galėjo daryti tik terapinį poveikį. Medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų apie pašalinius šių vaistų poveikius. Testatorė buvo gydoma tik šeimos gydytojo, kuris nenukreipė jos konsultacijai pas psichiatrą, vadinasi, anot teismo eksperto, rimtų psichikos sutrikimų nebuvo. Taigi apelianto teiginiai, kad buvo nustatyti sunkūs susirgimai, turėję įtakos jos psichinei būsenai grindžiami tik apelianto asmenine nuomone, sau naudinga linkme interpretuojant medicinius duomenis, kurie negali būti laikomi teisiškai reikšmingais argumentais. Tuo labiau, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad jis turi medicininį išsilavinimą ar specialių žinių, vertinant testatorės psichinę būseną ar vaistų poveikį jos būsenai. Aplinkybė, jog eksperto pateikta išvada ir skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus apeliantui, nesudaro pagrindo išvadai, jog jie yra nepagrįsti. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apelianto skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ne tik ekspertizės išvada, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, šalių, trečiųjų asmenų, liudytojų paaiškinimais, kitomis testatorės sudarytomis sutartimis ginčo laikotarpiu.
  11. Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija negali padaryti išvados, jog J. C. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ginčijamų sandorių sudarymo metu. Byloje nėra jokių įrodymų (medicininių ar juridinių), kurių pagrindu ginčijamus sandorius būtų galima pripažinti negaliojančiais.
  12. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas.

5Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

6Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai