Byla 2S-504-125/2010

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18678-122/2009 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos kranai“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo, ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laikotarpį,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės darbo užmokestį, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaityti laikotarpį iki visiško atsiskaitymo po 2 500 Lt. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, jų nesant – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-09 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo atsakovei nuosavybes teise priklausantį turtą už 13 500 Lt.

4Atskiruoju skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-09 nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovo prašymas bei teismo nutartis yra visiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti jokiais įrodymais, kurių pagrindu galima būtų daryti pagrįstas prielaidas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų yra reikalingas. Apeliantė pažymi, kad įmonei yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl įmonės veiklą kontroliuoja ne tik Klaipėdos apygardos teismo paskirtas administratorius, bet ir visi kreditoriai ir teismas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovo ieškinį. Taip pat apeliantė nurodo, kad su ieškovu yra pilnai atsiskaityta.

5Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, kad ne sykį kreipėsi į atsakovę dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, tačiau atsakovė iki šiol nėra su juo atsiskaičiusi ir sąmoningai siekia išvengti atsiskaitymo, todėl mano, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 13 500 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaityti laikotarpį iki visiško atsiskaitymo po 2 500 Lt. Teismas būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų.

8Pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reglamentuojančio CPK XI skyriaus penktojo skirsnio teisės normų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui, taikančiam CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Kolegija atkreipia dėmesį, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Pažymėtina, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad jų nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgia į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų rūšį ir dydį, šalies veiksmus ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Šiuo atveju ieškovas pateikė ieškinį atsakovei dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, kartu su ieškiniu ieškovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes bei motyvuotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi atsakovės pozicija, taip pat jos finansinis pajėgumas teismui šioje (bylos iškėlimo) stadijoje dar nebuvo žinomas, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes kartu su pateiktais įrodymais, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas kaip darbuotojas šiuo atveju yra silpnesnioji šalis, padarė pagrįstą išvadą, kad nesiėmus teismo sprendimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

9Apeliantė atskirajame skunde teismo nutarties nepagrįstumą įrodinėja aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškimo nepagrįstumą, tačiau įstatymas nereikalauja, kad kreditorius, prašydamas užtikrinti ieškinį, kartu jį ir pagrįstų. Todėl apeliantės argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu ar kitomis bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinomis bylos aplinkybėmis, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

10Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

11Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.