Byla 2A-348-755/2016
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Minduvos statyba“ apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-722-964/2015 pagal ieškovės E. G. IĮ ieškinį atsakovui UAB „Minduvos statyba“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės 7992,36 Eur dydžio skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 663,48 Eur dydžio palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 260 Eur žyminio mokesčio, 40 Eur išieškojimo išlaidas pagal 2003 m. gruodžio 9 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d., 145,20 Eur išlaidas už UAB „Credit Isco“ skolų išieškojimo administravimą ikiteismine tvarka.

3Nurodė, kad šalys susitarė, jog ieškovė atliks miško kirtimo ir traukimo paslaugas, o atsakovė atsiskaitys už suteiktas paslaugas pagal ieškovo pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytus kiekius, kainas ir sumas. Ieškovė atliko darbus pagal 2014-04-08 PVM sąskaitą faktūrą serija EH Nr. 1301, atsakovė paslaugas gavo ir atliko tris mokėjimus, t.y. 2014-06-09, 2014-07-07 ir 2014-08-21 po 2 896,20 Eur. UAB „Minduvos statyba“ 2015-08-14 buvo išsiųstas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kurio atsakovas nepasirašė. Nepaisant to, UAB „Minduvos statyba“ neatsiskaitė iki šiol, jokių raštiškų pretenzijų dėl suteiktų paslaugų nepateikė. Kadangi atsakovė iki galo neatsiskaitė, praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą turi mokėti palūkanas, laikomas minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.). Atsakovas yra įmonė, todėl iš jo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už 505 dienas.

4Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neatliko miško kirtimo ir traukimo paslaugų visa apimtimi kaip nurodyta išrašytoje sąskaitoje, todėl ieškovas jos ir nepasirašė. Ji nepasirašė ir 2015-08-14 skolų suderinimo akto. Atsakovė gera valia apmokėjo ieškovei už faktiškai atliktus darbus pagal prie ieškinio pateiktus dokumentus, tačiau E. G. IĮ nesutiko pataisyti sąskaitos faktūros pagal faktiškai atliktų darbų (paslaugų) kiekį. Atsižvelgiant į tai, likusi ieškovo nurodyta suma yra neapmokėta kaip nepagrįsta, nesuteikus paslaugų. Ieškovė teismui nepateikė dokumentų, kurių pagrindu ši sąskaitą buvo išrašyta.

5Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-12-17 sprendimu ieškovės E. G. IĮ ieškinys tenkintas iš dalies - priteista ieškovei iš atsakovės UAB „Minduvos statyba“ 7 992,36 Eur skolos, 511,07 Eur palūkanų, 40 Eur suma pagal 2003 m. gruodžio 9 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d., 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (8 543,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 500,83 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

6Teismas nustatė, kad ieškovė 2014 m. balandžio 8 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą - faktūrą, serija EK Nr. 1301, 57596 Lt sumai už 1400 m3 iškirsto ir ištraukto miško, kainą skaičiuojant 34 Lt/m3, atsakovė atliko tris pavedimus (2014-06-09, 2014-07-07 ir 2014-08-21), nurodydama, kad apmoka aukščiau nurodytą sąskaitą faktūrą. 2015-08-14 E. G. IĮ sudarė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kurio UAB „Minduvos statyba“ nepasirašė. Teismas pripažino, kad šalys sudarė žodinę rangos sutartį dėl miško kirtimo ir rovimo darbų, nei viena šalis tokio susitarimo neginčijo, darbai faktiškai buvo atlikti, todėl teismas sprendė, kad tarp šalių sudaryta rangos sutartis galioja. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti ieškove, kad baigusi darbus ji paskambino atsakovei ir suderino su ja į PVM sąskaitą faktūrą įrašė sutartą 1 400 m3 bei pagal ją paskaičiavo mokėtiną sumą. Atsakovė neneigia sąskaitą faktūrą gavusi ir pagal ją ji atliko tris mokėjimus ir byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų reiškusi pretenzijas dėl paskaičiuotos mokėtinos sumos ir iškirsto medienos kiekio, kaip pagrindo tokiai sumai nustatyti. Sąskaitos priėmimas ir jos dalinis teismo įvertintas kaip sąskaitos akceptavimas. Teismas nurodė, kad atsakovė, teigdama, jog dalį darbų atliko pati ir faktiškai ieškovė iškirto 880 m3, nepateikia jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, be to, atsakovės nurodyta apmokėjimo už 880 m3 suma neatitinka jos pripažįstamos kainos už kvadratinį metrą, t.y. už 880 m3 turėjo būti pervesta 29 920 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovės leidimas įrašyti 1 400 m3 kiekį į sąskaitą rodo, kad atsakovė su tokiu kiekiu iš esmės sutiko, neatitikimai galėjo būti tik nežymūs, o 520 m3 kiekį kaip nežymų, atsižvelgiant į bendrą sutartų iškirsti medžių kiekį, vertinti ir jo nepastebėti negalima. Teismas sprendė, kad sprendė, kad ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė pagrįstai išrašė ir pateikė atsakovei 2014 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą - faktūrą, serija EK Nr. 1301, 57 596 Lt. Teismas sprendė, kad nuo 2014-08-22, atsakovei neatlikus jokių mokėjimų ir nebendradarbiaujant su ieškovu, turi būti skaičiuojamos šalių nesutartos, tačiau įstatymo numatytos palūkanos, kurių ieškovė, nors ir neprašė iš atsakovės iki ieškinio pateikimo teismui, turi teisę prašyti teisme. Todėl teismas sprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 6 proc. dydžio metinės palūkanas, t.y. 511,07 Eur, jas skaičiuojant nuo nesumokėtos 7 992,36 Eur sumos nuo 2014-08-22 iki ieškinio, kuriuo šių palūkanų prašoma, parengimo dienos – 2015-09-14. Be to, teismas sprendė, kad vadovaujantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercine sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. numatančiu, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą, ieškovei yra pagrindas priteisti ir prašomą 40 Eur sumą. Teismas vertino, kad priteisti ieškovei 145,20 Eur, sumoktų „Credit Isco“ nėra pagrindo ir prašymo priteisti iš atsakovės 145,20 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas atmetė. Be to, teismas sprendė, vadovaujantis, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės ieškovei priteisti 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8 543,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Atsakovė apeliaciniu skundu skundžia Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-12-17 sprendimą, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovė teigia, kad su ieškiniu nesutiko, nes ieškovė neatliko darbų visa apimtimi, kaip nurodyta išrašytoje sąskaitoje bei nepateikė sąskaitos išrašymą pagrindžiančių dokumentų, t.y. darbų priėmimo – perdavimo aktų. Atsakovė pati pasiskaičiavo, kiek ieškovės iškirstos ir ištrauktos medienos susivežė ir gera valia sumokėjo ieškovei 30000 Lt už faktiškai atliktus darbus. PVM suma ieškovei nebuvo sumokėta, nes ieškovė neišrašė kitos sąskaitos už faktiškai atliktus darbus, pagal kurią atsakovė būtų galėjusi apskaityti ir sumokėti dar PVM. Atsakovė nurodo, kadangi nesutiko su išrašyta sąskaitą, todėl sąskaitos nepasirašė. Nesutiko ir su ieškovės vienašališkai parengtu 2015-08-14 skolų suderinimo aktu.

9Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, kad sutinka su teismo išvada, kad susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip žodžiu sudaryta rangos sutartis, taip pat su teismo išvada, kad ginčo dalykas - atliktų darbų kiekis ir apmokėjimas už juos. Nurodo, kad ieškovei nepradėjus darbo sutartu laiku, pardėjo mišką kirsti pati ir dalį medienos išsikirto ir išsivežė. Įmonėje esančiais vidiniais krovinio gabenimo važtaraščiais, teigia, galima įrodyti bendrą vežtą medienos kiekį, tačiau negalima atskirti, kas ją kirto, ieškovė ar atsakovė. Teigia, kad atsakovės skaičiavimais, atėmus dalį jos pačios iškirstos medienos, ieškovė iškirto ir ištraukė apie 880 m3. Pažymi, kad šiuo atveju teismas nustatė pareigą atsakovei įrodyti, kodėl ji pripažino ir apmokėjo už atliktų darbų kiekį - 880 m3 iškirstos medienos, ir nenustatė pareigos ieškovei įrodyti, ar ieškovė iškirto ir perdavė atsakovei 1400 m3 iškirstos medienos. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius. Teigia, jeigu yra ginčas dėl dalies darbų atlikimo, atsakovė negali nemokėti už tą dalį darbų, kurių atlikimo neginčija. Todėl, teigia, kad ta aplinkybė, jog atsakovė sumokėjo ieškovei 30000 Lt, negali būti pagrindu priteisti iš jos ir už tuos darbus, kurių atlikimo ieškovė neįrodė. Nurodo, kad ieškovė darbų perdavimo – priėmimo aktų su atsakove nepasirašinėjo. Be to, atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiu ( - ) ( - ) raštu, nes šis dokumentas neturi įrodomosios reikšmės, kadangi nei viena šalis apklausti šio liudytojo neprašė, o rašytinio paaiškinimo turinys nesusijęs su ginčo dalyku, be to, ginčo dėl to, kad buvo išduotas leidimas kirsti mišką, byloje nėra.

10Kadangi ieškovės pateikta PVM sąskaita – faktūra, kuria grindžiamas ieškinys, yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas, ieškovei neįrodžius, kad ji atliko būtent tokius darbų kiekius, kurie nurodyti sąskaitoje, teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės 7992,35 Eur ir kitų išvestinių reikalavimų.

11Atsakovė nurodo, kad teismui pripažinus, jog atsakovė privalo sumokėti ieškovei 6300 Lt PVM nuo sumokėtos 30000 lt sumos, ieškovei nepataisius sąskaitos, atsakovė sutinka, kad iš jos būtų priteista ieškovei 1824,62 Eur PVM.

12Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-12-17 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13Nurodo, kad pagal išrašytą sąskaitą – faktūrą, atsakovė apmokėjo dalimis, nurodydama mokėjimų paskirtyje - „PVM sąskaitą – faktūra EK-1301“. Apeliantė nėra pateikusi jokių pretenzijų dėl atliktų darbų. PVM sąskaitą – faktūrą atsakovė akceptavo, jos ieškovei negrąžino, vis žadėjo atsiskaityti. Pažymi, kad pagal PVM įstatymą, PVM sąskaita – faktūra išrašoma jau atlikus darbus, jos paskirtis yra įforminti įvykusį prekių ar paslaugų teikimą. Pažymi, kad atsakovė versiją, jog iškirto ir ištempė 880 m3 medienos, nurodė tik teisme, nagrinėjant bylą iš esmės, ir tai patvirtinančių įrodymų su apeliaciniu skundu nepateikė. Tai, kad atsakovė dar nėra sumokėjusi PVM ieškovei, rodo, kad pagal PVM sąskaitą – faktūrą liko skolinga 27596 Lt. Teigia, kad teismas, V. T. rašytiniu paaiškinimu rėmėsi kaip papildomu įrodymu.

14Apeliacinis skundas netenkinamas.

15Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

16Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).

17Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, todėl jų nebekartoja ir pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.

18Apeliantės argumentai susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus atmetami kaip nepagrįsti (CPK 176 str., 185 str.).Tarp šalių kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant bylai reikšmingą aplinkybę ar atsakovei kyla prievolė apmokėti ieškovei pagal ieškovės išrašytą 2014-04-08 PVM sąskaitą – faktūrą visą sumą (57596 Lt) už ieškovės atliktus 1400 m3 miško kirtimo ir ištraukimo darbus. Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal minėtą PVM sąskaitą - faktūrą ieškovei apmokėjo tik dalį sumos. Atsakovė apeliaciniu skundu tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai vadovavosi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, nes ieškovę atleido nuo pareigos įrodyti tai, kad ji iškirto ir perdavė atsakovei 1400 m3 medienos, o atsakovei nustatė pareigą įrodyti, kodėl ji apmokėjo už atliktų darbų kiekį – 880 m3 miško iškirtimą.

19Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniu skundu atsakovė nepagrįstai teigia, jog byloje neteisingai paskirstyta įrodinėjimo našta. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei atsakovės apeliacinio skundo, šalys neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis. Nėra ginčo, jog visas sutartas miškas buvo iškirstas, mediena iš kirtavietės ištraukta ir atsakovės gauta. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovė iškirto tik 880 m3 medienos, o likusią dalį atsakovė išsikirto pati, dėl ko mokėti ieškovei pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą pilną sumą atsisako. Taigi, kilęs ginčas byloje dėl to, kas turėjo įrodyti, koks medienos kiekis ieškovės buvo iškirstas ir perduotas atsakovei. Kadangi šalys neginčija, jog tarp jų susiklostę santykiai teisiškai vertintini kaip rangos, todėl kilusiam ginčui yra aktualios CK 6.662 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalyje nurodyta, jog atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Pažymėtina, kad CK 6.662 str. 2 d. numato, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Kaip matyti iš bylos medžiagos, miško iškirtimo ir medienos ištraukimo darbų priėmimo – perdavimo aktai tarp šalių nebuvo sudaromi ir pasirašomi. Iš atsakovės apeliacinio skundo matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasitikėjimas, todėl, nagrinėjamu atveju, darbų – priėmimo aktų jos nesudarė. Esant tarp šalių susiklosčiusiems pasitikėjimo pagrindu santykiams, vertintini šalių atlikti konkliudentiniai veiksmai. Kaip matyti, ieškovė reikalavimui dėl skolos priteisimo pagrįsti į bylą pateikė 2014-04-08 PVM sąskaitą – faktūrą 1400 m3 miško iškirtimo ir traukimo darbams apmokėti, išrašytą 57596 Lt sumai (b.l. 8) bei 2015-08-14 tarpusavio skolų suderinimo aktą, iš kurio matyti, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 7992,36 Eur (b.l. 12). Nors šie dokumentai atsakovės nepasirašyti, tačiau byloje esančių įrodymų visetas leidžia spręsti, kad atsakovei paslaugos visa apimtimi pagal PVM ieškovės išrašytą 2014-04-08 PVM sąskaitą – faktūrą visą sumą (57596 Lt) už ieškovės atliktus 1400 m3 miško kirtimo ir ištraukimo darbus buvo suteiktos.

20Dėl PVM sąskaitos - faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita - faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi PVM sąskaita - faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita - faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akvakomfortas“ v. UAB „Autopikas“, bylos Nr. 3K-3-484/2009, kt). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).Taigi, nors PVM sąskaita - faktūra ir negali būti laikoma neginčijamu darbų priėmimo aktu ar kitokiu darbų priėmimą patvirtinančiu dokumentu, tačiau nepasirašyta PVM sąskaita – faktūra nevertintina ir kaip atsisakymas priimti netinkamai atliktą darbą.

21Darytina išvada, kad PVM sąskaita - faktūra, nesant kitokių rašytinių įrodymų, gali būti vertinama kaip netiesiogiai sutartinius santykius patvirtinantis įrodymas. Nors ginčo PVM sąskaita– faktūra, kurioje nurodyta atlikta darbų apimtis - 1400 m3 medienos kiekio iškirtimas, atsakovės nepasirašyta, tačiau atsakovės konkliudentiniai veiksmai – dalinis mokėjimas pagal šią sąskaitą (b.l. 9, 10, 11) leidžia manyti, kad jog dėl tokio medienos iškirtimo kiekio šalių ne tik buvo susitarta, bet , kad paslaugos atsakovei buvo suteiktos visa apimtimi. Tokia išvadą sustiprina aplinkybė, jog į bylą nėra pateikta atsakovės iki teisminio proceso pradžios teiktų prieštaravimų nei dėl jai išrašytos ir pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, nei dėl joje nurodytų duomenų. Priešingai, minėta, atsakovės ieškovei periodiškai mokėtos sumos be išlygų. Pastebima, kad į bylą atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji nesutiko su ieškovės pateiktu tarpusavio skolų suderinimo aktu (b.l. 12). Kadangi atsakovė dėl pakankamai didelio medienos kiekio trūkumo pretenzijų ieškovei nepateikė, praėjus pakankamai daug laiko po 2014-04-08 PVM sąskaitos – faktūros išrašymo atliko mokėjimus (2014-06-09, 2014-07-07, 2014-08-21), esant nustatytai aplinkybei, jog akivaizdus medienos kiekio iškirtimo trūkumas šalių tarpusavio dokumentais nefiksuotas, tai leidžia daryti išvadą, kad užsakovė nagrinėjamu atveju netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.) ir vertintina, kad byloje yra įrodyta, jog atsakovė visas paslaugas pagal PVM sąskaitą – faktūrą gavo ir už jas privalo atsiskaityti.

22Sutinkama, jog teismui nebuvo pakankamo pagrindo remtis liudytojo ( - ) V. T. rašytiniu paaiškinimu, kaip tinkamu įrodymu byloje. Bylos duomenimis liudytojas V. T. teismo posėdyje nebuvo apklaustas. Rašytiniai asmens paaiškinimai, kai jų tikrumo negalima patikrinti apklausiant asmenį, įrodymais nepripažintini. Vertinti V. T. paaiškinimą byloje, teismas būtų galėjęs, jeigu toks paaiškinimas būtų teismui pateiktas esant CPK 192 str. 8 d. numatytoms sąlygoms, tačiau tai, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies rėmėsi V. T. rašytiniu paaiškinimu, skundžiamo teismo sprendimo esmės nekeičia, nes aplinkybių, jog miškas buvo visas iškirstas bei ištrauktas, šalys neginčija, o ieškinio reikalavimams pagrįsti pakanka prieš tai aptartų byloje esančių įrodymų.

23Pastebima, kad savo prieštaravimams byloje pagrįsti UAB „Minduvos statyba“ įrodymų nepateikė, todėl aplinkybės, kad dalį miško išsikirto ir medieną iš miško ištraukė pati, neįrodė. Byloje nėra duomenų apie medienos iškirtimą ir iškirstos medienos ištraukimą iš miško atsakovo pastangomis , jo įmonės darbuotojų darbą kirsto miško kvartale, apie darbuotojų atlikto darbo apskaitą, medienos apskaitą sandėlyje, todėl įrodinėjimo pareigos atsakovė tinkamai neįvykdė ( CPK 178 str.).

24Atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

25Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš apeliantės priteistinos patirtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė patyrė 300 Eur išlaidų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei konsultacijas. Pateiktas 2016-02-16 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad šią sumą ieškovė sumokėjo. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas), todėl yra pagrįstos, o atmetus apeliacinį skundą yra priteistinos ieškovei iš apeliantės, kurios apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 93 str., 98 str.).

26Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Minduvos statyba“ žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjo du kartus: 2016-01-18 mokėjimo dokumentu Nr. 662 (b.l. 61) ir 2016-01-19 mokėjimo dokumentu Nr. 994, todėl atsakovės prašymas dėl grąžintino permokėto žyminio mokesčio sumos - 256 Eur tenkinamas, ši suma jai grąžintina.

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

28Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš UAB „Minduvos statyba“ ( į. k. 167615717) E. G. individualios įmonės (į.k. ( - )) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30Grąžinti UAB „Minduvos statyba“ (į. k. 167615717) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumą - 256 Eur, sumokėtą 2016-01-18 mokėjimo Nr.662.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės 7992,36 Eur dydžio... 3. Nurodė, kad šalys susitarė, jog ieškovė atliks miško kirtimo ir traukimo... 4. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti... 5. Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-12-17 sprendimu ieškovės E. G. IĮ... 6. Teismas nustatė, kad ieškovė 2014 m. balandžio 8 d. atsakovei išrašė PVM... 7. Atsakovė apeliaciniu skundu skundžia Molėtų rajono apylinkės teismo... 8. Atsakovė teigia, kad su ieškiniu nesutiko, nes ieškovė neatliko darbų visa... 9. Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, kad sutinka su teismo išvada, kad... 10. Kadangi ieškovės pateikta PVM sąskaita – faktūra, kuria grindžiamas... 11. Atsakovė nurodo, kad teismui pripažinus, jog atsakovė privalo sumokėti... 12. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo Molėtų rajono... 13. Nurodo, kad pagal išrašytą sąskaitą – faktūrą, atsakovė apmokėjo... 14. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 15. Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 16. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog... 17. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 18. Apeliantės argumentai susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas... 19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniu skundu atsakovė... 20. Dėl PVM sąskaitos - faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo... 21. Darytina išvada, kad PVM sąskaita - faktūra, nesant kitokių rašytinių... 22. Sutinkama, jog teismui nebuvo pakankamo pagrindo remtis liudytojo ( - ) V. T.... 23. Pastebima, kad savo prieštaravimams byloje pagrįsti UAB „Minduvos... 24. Atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia,... 25. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovė prašo priteisti... 26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Minduvos statyba“ žyminį... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 28. Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti iš UAB „Minduvos statyba“ ( į. k. 167615717) E. G.... 30. Grąžinti UAB „Minduvos statyba“ (į. k. 167615717) žyminio mokesčio už...