Byla 2S-238-440/2017
Dėl antstolio veiksmų

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-12543-251/2016 pagal pareiškėjo V. T. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., A. L. dėl antstolio veiksmų.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio vykdymo išlaidų pagrįstumo.
  2. Pareiškėjas V. T. kreipėsi į antstolį A. B. prašydamas panaikinti antstolio 2016 m. spalio 28 d. patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Nurodė, kad vykdomosios bylos Nr. ( - ) šalys vykdymo procese sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5992-772/2016. Pagal taikos sutartį šalys susitarė, kad galutinė ir neginčijama skolos suma yra 16 300 Eur, o antstolis atlyginimą apskaičiavo nuo 20 000 Eur sumos, be to, taikos sutartimi šalys nurodė, kad pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų. Anot pareiškėjo, antstolis nepagrįstai paskaičiavo atlyginimą sau, nes jis neatliko jokių vykdymo veiksmų, skolą skolininkas moka gera valia (b. l. 1–2).
  3. Antstolis A. B. atsisakė tenkinti V. T. skundą dėl antstolio veiksmų ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė Šiaulių apylinkės teismui (b. l. 3–5).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi V. T. skundą atmetė (b. l. 11–14).
  2. Teismas nustatė, kad vykdymo proceso šalys sudarė taikos sutartį teismui nagrinėjant skolininko skundą dėl antstolio veiksmų. Taikos sutartimi iš esmės buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos, vykdymo išlaidų ir kitų išlaidų atlyginimo vykdymo procese. Pagal taikos sutarties 4 punktą šalys pasiliko prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. civilinėje byloje Nr. 2YT-5992-772/2016 patirtų išlaidų, taip pat nusprendė nereikalauti atlyginti notaro išlaidas (65,59 Eur), būtinųjų vykdymo išlaidų (239,98 Eur), išlaidų teisinei pagalbai (700,00 Eur). Taigi visų kitų vykdymo išlaidų (papildomų išlaidų, antstolio atlygio ir kt.) atlyginimo klausimas taikos sutartimi liko neišspręstas, todėl teismas konstatavo, kad antstolis vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktu turi teisę išieškoti taikos sutartyje neaptartas vykdymo išlaidas iš skolininko.
  3. Teismas pripažino, kad antstolis A. B., priėmė vykdyti vykdomąjį įrašą, tą pačią dieną išsiuntė raginimą skolininkui, tačiau skolininkas gera valia per raginime nustatytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo, todėl antstolis atliko vykdymo veiksmus: pasiuntė užklausas į viešuosius registrus apie skolininko turtą, prašė pateikti papildomus duomenis, taikė turtui areštą, keitė jo mastą, skyrė ekspertizę, patyrė papildomų išlaidų už antstoliui pateiktus duomenis ir suteiktas paslaugas, teikė teismui prašymą dėl leidimo patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas, atliko gyvenamųjų patalpų apžiūrą, skelbė varžytynes ir kitus veiksmus.
  4. Teismo vertinimu, antstolis turi teisę reikalauti skolininką atlyginti papildomas vykdymo išlaidas. Antstolio 2016 m. spalio 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos papildomos vykdymo išlaidos ir kitos išlaidos, kurias antstolis sumokėjo tretiesiems asmenims, yra visiškai pagrįstos vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų dydžių.
  5. Teismas nurodė, kad antstolis 2016 m. spalio 28 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriuose skiriasi tik atlygio dydis antstoliui. 2016 m. spalio 28 d. patvarkyme 1 200 Eur atlygis antstoliui apskaičiuotas nuo 20 000 Eur išieškotinos skolos, 2016 m. lapkričio 22 d. patvarkyme 1 158,48 Eur atlygis antstoliui apskaičiuotas nuo 16 300 Eur skolos sumos. Teismas pripažino, kad atlygis antstoliui apskaičiuotas remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentele, t. y. atsižvelgiant į išieškotiną sumą (nuo 14 481 Eur iki 28 962 Eur) ir skaičiuojant 6 procentus nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 158,48 Eur.
  6. Teismas pabrėžė, kad vykdymo išlaidos atliekant vykdymo veiksmus ir (ar) pasikeitus išieškotinai sumai keičiasi, todėl, pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos, antstolis skolininkui pakartotinai siunčia vykdymo išlaidų apskaičiavimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 41. p.).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą (b. l. 19–20). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ginčijamame patvarkyme nepagrįstai atlygis antstoliui skaičiuojamas nuo 20 000 Eur sumos, nes šalių sudarytos taikos sutartyje numatyta, kad skola yra 16 300 Eur. Po taikos sutarties sudarymo antstolis neatliko jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo, todėl nepagrįstai skaičiuoja sau atlyginimą. Antstolio atlygio skaičiavimas 6 procentus nuo išieškomos sumos pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
    2. Nepagrįstai patvarkyme nurodoma, kad vykdymo išlaidų suma yra 2 634 Eur, nes neatitinka faktiškai atliktų vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, prieštarauja įstatymams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, šalių sudarytai taikos sutarčiai.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. B. prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį (b. l. 25–27). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas tinkami nustatė faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Šalys taikos sutartį sudarė vykdymo procese po to, kai pasibaigė raginime numatytas terminas įvykdyti sprendimą, taigi antstolis turi teisę gauti atlyginimą už atliktus vykdymo veiksmus.
    2. Taikos sutartyje nenumatyta, kas apmokės papildomas išlaidas bei atlyginimą antstoliui, todėl, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktu jos išieškotinos iš skolininko.
    3. Vykdymo procese pasikeitus išieškotinai sumai yra perskaičiuojamos vykdymo išlaidos, priimamas naujas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Nagrinėjamu atveju ginčijamas 2016 m. spalio 28 d. patvarkymas buvo pakeistas 2016 m. lapkričio 22 d. priėmus kitą patvarkymą, kuriuo perskaičiuotos vykdymo išlaidos, įskaitant ir atlyginimą antstoliui, atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartyje numatyta įsiskolinimo suma (16 300 Eur).

5VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
  1. Antstolio A. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. ( - ) pagal Šiaulių m. 1-ojo notarų biuro 2015 m. vasario 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 26 016,56 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. T. išieškotojo kredito unijos „Savas rūpestis“ naudai. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2015 m. vasario 23 d. (vykdomoji byla, b. l. 11), tą pačią dieną antstolis išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, kuris asmeniškai įteiktas skolininkui (vykdomoji byla, b. l. 12, 13).
  2. Antstolis 2016 m. spalio 28 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriame nurodė, kad bendra vykdymo išlaidų suma yra 2 634 Eur, iš jų 1 200 Eur sudaro atlygis antstoliui, skaičiuojant 6 procentus nuo taikos sutartyje numatytos 20 000 Eur sumos. Nurodė, kad būtinųjų išlaidų nėra (0 Eur), tačiau buvo patirta papildomų išlaidų, taip pat kitų išlaidų, kurias antstolis sumokėjo tretiesiems asmenims (vykdomoji byla, b. l. 130).
  3. Įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi patvirtinta V. T. ir A. L. taikos sutartis, iš kurios matyti, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį kredito unija „Savas rūpestis“ perdavė reikalavimo teisę į skolininko V. T. įsiskolinimą pagal 2015 m. vasario 18 d. vykdomąjį įrašą naujajam kreditoriui A. L.. Teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nurodyta, kad galutinė skolos suma yra 16 300 Eur, susitarė dėl skolos grąžinimo tvarkos (taikos sutarties 3 punktas). Taikos sutarties 4 punkte numatė, kad šalys pasilieka prie kitų savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant kreditoriaus išlaidas notarui atlyginti (65,59 Eur), būtinąsias vykdymo išlaidas (239,98 Eur), išlaidas teisinei pagalbai (700,00 Eur) (vykdomoji byla, b. l. 135–137).
  4. Antstolis 2016 m. lapkričio 22 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriame nurodė, kad bendra vykdymo išlaidų suma yra 2 592,48 Eur, iš jų 1 158,48 Eur sudaro atlygis antstoliui, skaičiuojant nuo 16 300 Eur sumos (vykdomoji byla, b. l. 141).
Dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų.
  1. Nagrinėjamu atveju skolininkas prašo panaikinti antstolio 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad antstolis 2016 m. lapkričio 22 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriuo perskaičiavo vykdymo išlaidas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2016 m. spalio 28 d. patvarkymas neteko galios antstoliui priėmus 2016 m. lapkričio 22 d. patvarkymą. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundas dėl 2016 m. spalio 28 d. patvarkymo panaikinimo negali būti patenkintas.
  2. Įvertinus skundo argumentus matyti, kad skolininkas iš esmės nesutinka su antstolio atliktu vykdymo išlaidų apskaičiavimu, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisako dėl skolininko pareigos mokėti vykdymo išlaidas.
Dėl skolininko pareigos mokėti vykdymo išlaidas sudarius taikos sutartį.
  1. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, atsiras pareiga mokėti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis).
  2. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).
  3. Vykdymo išlaidas sudaro būtinosios išlaidos, papildomos išlaidos bei atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą (CPK 609 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Instrukcija), skirtingai reglamentuoja vykdymo išlaidų atlyginimo klausimą priklausomai nuo to, kada šalys sudaro taikos sutartį, t. y. per raginime numatytą laiko tarpą ar jam pasibaigus (Instrukcijos 67, 68 punktai).
  4. Pagal Instrukcijos 67 punktą, jei skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Instrukcijos 68 punkte nustatyta, kad, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Pažymėtina, kad skolininkas ir išieškotojas turi galimybę taikos sutartyje išspręsti vykdymo išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau šalims nepasisakius dėl jų visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (Instrukcijos 71 punktas).
  5. Nagrinėjamu atveju skolininkas ir išieškotojas taikos sutartį sudarė prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, pasibaigus raginime numatytam sprendimo įvykdymo terminui. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartyje skolininkas ir išieškotojas susidarė tik dėl tam tikrų lėšų atlyginimo, tiesiogiai nurodytų teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punkte, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalys nesusitarė dėl kitų rūšių vykdymo išlaidų atlyginimo, t. y. dėl atlygio antstoliui, papildomų išlaidų ir kitų vykdymo proceso išlaidų apmokėjimo, todėl sprendžiant jų apmokėjimo klausimą taikytinos Instrukcijos 71 punkto nuostatos. Apeliantas neneigia šių aplinkybių, tačiau, jo teigimu, sudarius taikos sutartį antstolis nepagrįstai apskaičiavo vykdymo išlaidas, nes jis jokių veiksmų neatliko.
  6. Pažymėtina, kad antstolis turi teisę gauti atlygį už vykdomojoje byloje atliktus procesinius veiksmus, atliktus nuo vykdomojo dokumento priėmimo. Nors skolininkas ir išieškotojas taikos sutartį sudarė pradėjus vykdymo priverstinį vykdymą, tai nepaneigia fakto, kad vykdymo procesas buvo pradėtas, kad raginime numatytas sprendimo įvykdymo terminas buvo pasibaigęs, kad antstolis atliko tam tikrus veiksmus siekdamas įvykdyti notaro išduotą vykdomąjį įrašą, o būtent siuntė užklausas į įvairius registrus (Registrų centrą, Gyventojų registrą), rengė procesinius dokumentus (raginimus, priėmė patvarkymus dėl informacijos suteikimo, nepatekimo į gyvenamąsias patalpas aktą, kreipėsi į teismą dėl leidimo įeiti į skolininkui priklausančias gyvenamąsias patalpas), areštavo skolininko turtą (surašė turto arešto aktą, jį aprašė), skyrė turto ekspertizes įkeisto turto rinkos vertei nustatyti, skelbė varžytynes. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, jis gaus nustatytą atlyginimą.
  7. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju taikytinos Instrukcijų 71 punkto nuostatos, pagal kurias skolininkas privalo atlyginti antstoliui visas vykdymo išlaidas, dėl kurių nesitarė taikos sutartyje, t. y. sumokėti atlyginimą antstoliui bei padengti papildomas vykdymo išlaidas ir kitas vykdymo išlaidas, kurias antstolis faktiškai sumokėjo tretiesiems asmenims.
Dėl antstoliui priteistino atlyginimo už vykdymo veiksmus dydžio.
  1. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, kuri reikšminga ir šioje byloje, yra pažymėta, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure (liet. nenugalima jėga) aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas atlyginimo dydžiui apskaičiuoti, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti. Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).
  2. Skolininko nurodyti argumentai, kad abipusių nuolaidų būdu šalys sumažino įsiskolinimo dydį, nes išieškotojas atsisakė dalies reikalavimo, bei susitarė dėl 16 300 Eur skolos grąžinimo tvarkos, yra normalus skolininko elgesys, bendradarbiaujant su išieškotoju priverstinio vykdymo procese, ir nagrinėjamu atveju tai negali būti pagrindas visiškai atleisti skolininką nuo pareigos mokėti atlygį antstoliui.
  3. Instrukcijos 50 punkto 1 lentelėje numatyta atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą apskaičiavimo tvarka. Jo dydis išreiškiamas procentine išraiška nuo išieškotinos sumos. Aptariamos 1 lentelės 15 punkte nurodyta, kad, kai išieškotina suma yra nuo 14 481 Eur iki 28 962 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 6 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 158,48 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju skolos dydis yra 16 300 Eur, todėl antstolis turi teisę gauti atlyginį, kuris yra lygus 6 procentams nuo išieškomos sumos (16 300 Eur), bet ne mažiau kaip 1 158,48 Eur.
Dėl papildomų išlaidų ir kitų vykdymo proceso išlaidų atlyginimo.
  1. Kaip minėta vykdymo išlaidų dydžiai, jų apskaičiavimo tvarka yra griežtai reglamentuota. Instrukcijos 60 punkto 3 lentelėje numatyti konkretūs papildomų vykdymo išlaidų dydžiai, kurių gali reikalauti antstolis už atliktą procesinį veiksmą, pvz., už raginimo įvykdyti sprendimą parengimą mokėtini 2 Eur, už turto arešto akto arba turto aprašo surašymą – 24 Eur už vieną darbo valandą. Remiantis Instrukcijų 65 punktu antstolis turi teisę gauti atlyginimą už faktines išlaidas, kurias jis patyrė vykdymo procese, pavyzdžiui, pašto išlaidas, atlyginimą ekspertams, mokamų užklausų pateikimas ir pan., kurios nėra nurodytos Instrukcijos 60 punkte.
  2. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju antstolio 2016 m. spalio 28 d. bei 2016 m. lapkričio 22 d. patvarkymuose nurodyti antstolio atlikti procesiniai veiksmai bei jų kaina sutampa.
  3. Antstolis nurodė, kad patyrė šias papildomas išlaidas: 4 Eur už antstolio aktą, 44,40 Eur už antstolio surašytų dokumentų kopijas, 28 Eur už patvarkymus, 2 Eur už raginimą, 158,20 Eur už spynos sąskaitą, 12 Eur už turto paiešką, 24 Eur už turto areštą, 276 Eur už antstolio darbo valandas (11.5 val.). Antstolis taip pat nurodė, kad patyrė šias kitas vykdymo išlaidas, kurias jis sumokėjo tretiesiems asmenims, t. y. 48,05 Eur pašto išlaidų, 786,50 Eur (423,50 Eur + 363 Eur) už turto vertinimą, 27,77 Eur už varžytynių paskelbimą internete (vykdomoji byla, b. l. 130, 141).
  4. Pastebėtina, kad nepagrįstai 158,20 Eur sumą už spynas bei 23,08 Eur už kadastro bylos kopiją antstolis įtraukė į papildomas išlaidas, kadangi jos, teismo vertinimu, priskirtinos prie kitų išlaidų, nenurodytų 3 lentelėje. Vien aplinkybė, kad šios išlaidos įtrauktos į grafą, skirtą papildomoms išlaidoms detalizuoti, nepaneigia fakto, kad realiai antstolis patyrė šias išlaidas, tai patvirtina vykdomojoje byloje esančios sąskaitos faktūros (vykdomoji byla, b. l. 42, 58).
Dėl procesinės bylos baigties.
  1. Įvertinus antstolio atliktus procesinius veiksmus bei už jų atlikimą numatytus vykdymo išlaidų dydžius matyti, kad antstolis pagrįstai ir tinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas. Todėl skolininkas privalo jas atlyginti, kadangi vykdymo išlaidų mokėjimas yra papildomi neigiami turtiniai padariniai, kurie atsirado dėl to, kad skolininkas gera valia neįvykdė sprendimo iki priverstinio vykdymo pradžios. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos neatlygintinos.

7Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

8Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį.

9Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

10Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai