Byla 2S-622-798/2014
Dėl įpareigojimo įvykdyti pareigas natūra

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovui UAB „Veldė“ (buvęs - VP GRUPĖ, UAB) dėl įpareigojimo įvykdyti pareigas natūra,

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu atsakovui dėl įpareigojimo įvykdyti pareigas natūra. Atsakovas pateiktu atsiliepimu nurodė teismui, kad negali tinkamai atsiliepti į ieškinį, nes ieškovas nevykdė pareigos aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatė ieškovui J. N. 14 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, ištaisyti ieškinio trūkumus; išaiškino ieškovui, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.

7Teismas, susipažinęs su atsiliepime nurodytais atsakovo argumentais su jais sutiko ir padarė išvadą, kad ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) keliamų reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.). Teismo vertinimu, pateiktame ieškinyje nėra nurodytas konkretus ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), t.y. tikslus bei aiškus ieškovo reikalavimas. Jo nuomone, iš pateikto ieškinio turinio negalima aiškiai suprasti, kokio teismo sprendimo siekia ieškovas, kokius konkrečius atsakovės veiksmus skundžia ar kokius konkrečiai reikalavimus kelia atsakovei. Teismas nurodo, kad ieškovas prašo įpareigoti atsakovę pateikti raštišką ataskaitą apie atstovavimo veiklą, paslaugų suteikimą ir teikimo eigą bei pavedimų vykdymą pagal 2006-09-01 tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą paslaugų teikimo sutartį bei perduoti ieškovui atitinkamą informaciją bei dokumentus, įskaitant viską, ką atsakovė gavo ieškovo vardu ar jo naudai (b l. 12-23) bei pažymėjo, kad savo reikalavimuose ieškovas nurodo abstrakčias sąvokas bei kategorijas („ekonominė logika“, „išsamiai paaiškinti“, „taip pat visas <...> susijusias sutartis (sandorius), dokumentaciją ir korespondenciją“). Teismas padarė išvadą, kad ieškinyje yra abstraktūs bei platūs reikalavimai, todėl nėra galimybės tinkamai suformuoti bei nustatyti pateikto ieškinio dalyką, t.y. paties ieškovo reikalavimo. Teismas pasiūlė ieškovui patikslinti ieškinio dalyką, t.y. tinkamai, aiškiai nurodyti šioje civilinėje byloje kokius konkrečiai dokumentus atsakovė turėtų pareigą perduoti ieškovui bei kokią informaciją ir kokia apimtimi perduoti esant ieškovui palankiam teismo sprendimui; ieškovas turėtų aiškiai įvardinti kokią informacija bei kokia apimtimi turėtų būti nurodyta atsakovei rengiant raštišką ataskaitą esant palankiam ieškovui teismo sprendimui. Teismo vertinimu, tik patikslinus ieškinyje keliamus reikalavimus ir suformulavus tikslų ieškinio dalyką, būtų galimybė tinkamai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei užtikrinti pažeistų teisių gynimą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliantas (ieškovas) J. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį.

10Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

111. Dėl ieškinio reikalavimų apibrėžtumo. Ieškovas 2013-08-02 iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – „VMI“) gavo 2013-08-01 patikrinimo aktą Nr. (4.65)-480-20 (toliau – „Patikrinimo aktas“), kuriame VMI už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31 J. N. apskaičiavo 1 056 297 Lt papildomai mokėtinų mokesčių. Be to, po to, kai ieškovas jau kreipėsi į teismą su ieškiniu šioje byloje, t. y. 2013-11-06 VMI priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (4.65)-256-122 (toliau – „Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo“), kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas ir ieškovui apskaičiuota 985 566 Lt GPM, 70 731 Lt PSD įmokų, 551 682 GPM delspinigių, 26 212 Lt PSD delspinigių ir skyrę 98 557 Lt GPM baudą bei 7 073 Lt PSD įmokų baudą. Viso ieškovui buvo priskaičiuota 1 739 821 Lt suma mokesčių, delspinigių ir baudų. Šis VMI atliekamas mokestinis patikrinimas ieškovo atžvilgiu yra vykdomas už laikotarpį, kuriuo metu tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas kaupė, saugojo ir administravo beveik visus ieškovo dokumentus, įskaitant ir tokius, kurie yra reikalingi finansinių paslaugų teikimui bei reikšmingi teikiant VMI mokesčių deklaracijas, jų priedus, pranešimus ir prašymus. Gavus VMI Patikrinimo aktą ir sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ieškovui iškilo būtinybė susipažinti su visais jo dokumentais tam, kad VMI galėtų pateikti išsamius duomenis apie VMI patikrinime kvestionuojamas aplinkybes. Ieškovas pažymi, kad būtent VMI patikrinimas nustatė tokias patikrinimo ribas, kuriose ieškovas, siekdamas įgyvendinti savo teisę į gynybą, turėjo atsakovui pateikti tokio plataus pobūdžio ir apibrėžties paaiškinimus bei dokumentus, kokius ieškiniu iš atsakovo prašoma išreikalauti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aptariami ieškinio reikalavimai (dalykas) teismo turėjo būti vertinami kaip pakankamai ir tinkamai apibrėžti, nes tikslesnių apibrėžčių, kurie konkrečiai dokumentai yra reikalingi VMI atliekamam tyrimui, neturi ir pats ieškovas. Taigi ieškovas nagrinėjamoje byloje siekia iš atsakovo atgauti tik tokio pobūdžio ir apimties dokumentus, kurių nepateikimas įkainotas bendra 1 739 821 Lt suma. Dėl to skundžiama nutartimi, teismas sustabdydamas bylos eigą, iš esmės riboja ieškovo galimybes gintis nuo VMI patikrinimo, kurio rezultate ieškovas įgijo mokestinę prievolę bendrai 1 739 821 Lt sumą. Dėl šių priežasčių, ieškovo nuomone, pateikti reikalavimai ieškinyje yra pakankamai apibrėžti, atsižvelgiant į tai, kad būtent taip nagrinėjamas aplinkybes nustatė VMI ir būtent tokių paaiškinimų prašo vykdomame patikrinime. Taigi skundžiama nutartimi ieškinio reikalavimai buvo nepagrįstai įvertinti kaip turintys trūkumų. Be to, teismas neturėjo teisės taikyti trūkumų šalinimo instituto po to, kai jau buvo priimtas ieškinys. Ieškovo įsitikinimu, net jei priėmus ieškovui palankų sprendimą nagrinėjamoje byloje iš tiesų kiltų neaiškumų dėl tokio sprendimo vykdymo apibrėžties, tokioms abejonėms pašalinti galėtų būti taikomi kiti CPK numatyti procesiniai institutai, pavyzdžiui, sprendimo išaiškinimas. Ieškovo nuomone, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nuspręsta siekti visus, įskaitant netgi ateityje galimus kilti, netikslumus šalinti dar net nepradėjus nagrinėti civilinės bylos, kadangi CPK numato pakankamų galimybių kylančius neaiškumus šalinti beveik kiekvienoje proceso stadijoje.

122. Dėl neapibrėžtų ieškinio reikalavimų kiekio. Ieškovo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai visi ieškinio reikalavimai įvertinti kaip neapibrėžti ir taisytini, kai tuo tarpu atsakovas abejones iškėlė tik dėl kai kurių reikalavimų. Ieškovo nuomone, jei teismui ar atsakovui kilo abejonių dėl dalies ieškinio reikalavimų apibrėžtumo, teismas turėjo pareigą išskirti ir konkrečiai įvardinti tuos reikalavimus, dėl kurių teismo manymu byla negali būti pradėta ir dėl kurių aiškumo nagrinėjamu atveju jam kilo abejonių. Tik tokių reikalavimų atžvilgiu galėtų būti nustatytas terminas trūkumams šalinti. Tuo tarpu likusioje dalyje, dėl kurios apibrėžtumo nei atsakovui, nei teismui nekyla klausimų ieškinys turėjo būti priimtas kaip suformuluotas tinkamai ir pagal formalius įstatymų reikalavimus.

13Atsakovas UAB „Veldė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

141. Byloje pagrįstai taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, nes ieškovas neįvykdė pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, negalėjo tinkamai pasinaudoti teise gintis nuo pareikšto ieškinio tiek dėl pernelyg abstrakčiai ir neaiškiai suformuluotų ieškinio reikalavimų, tiek dėl neaiškaus ieškinio pagrindo: ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl ataskaitos pagal paslaugų sutartį pateikimo ir prašydamas „išsamiai paaiškinti ekonominę logiką“ tam tikrų sandorių bei išsamiai „paaiškinti“, kodėl paskolos sutartyse paprastai buvo nurodyta tam tikra sąlyga, konkrečiai nedetalizavo, kaip turėtų būti vykdoma tokia pareiga; iš ieškinio nėra aišku, ką reiškia ieškovo įvardinta „ekonominė logika“, kokiais metodais atsakovas turėtų įvertinti nurodomus sandorius; atitinkamai nėra aiškus reikalavimas „išsamiai“ paaiškinti ekonominę logiką bei tam tikrose sąlygos sutartyse įtvirtinimo priežastis, nėra aišku, kas tiksliai turėtų būti nurodoma prašomoje pateikti ataskaitoje. Be to, ieškovas nenurodė, ar atsakovas turėjo pareigą paaiškinti ekonominę logiką, ar ieškovui buvo paaiškinta, tačiau jis jos nepamena ir pan. Atsakovo nuomone, tokie ieškinio reikalavimai negalėtų būti perkelti ir į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nes pastaroji turi būti aiški, nedviprasmiška, suformuluota konkrečiai ir trumpai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio. Perkėlus tokius reikalavimus į rezoliucinę teismo sprendimo dalį, nei atsakovui, nei jokiam kitam asmeniui dėl objektyvių priežasčių nebūtų aišku, ką konkrečiai jis turėtų atlikti/perduoti, o antstolis atitinkamai negalėtų įvertinti, ar teismo sprendimas įvykdytas. Teismas pagrįstai priėmė nutartį, kuria įpareigojo ieškovą pašalinti kliūtis tolimesniam bylos nagrinėjimui ir taip įgyvendino šalių lygiateisiškumo principą, nes neperkėlė atsakovui neigiamų pasekmių, susijusių su ieškovo pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą neįvykdymu, o taip pat ir proceso ir ekonomiškumo ir koncentruotumo principus.

152. Dėl ieškinio reikalavimų santykių su Valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimu. Atsakovas pažymi, kad ieškovas kiekviename procesiniame dokumente nurodo vis kitą priežastį, dėl kurios jis reikalauja ieškinio reikalavimuose nurodytų dokumentų. Ieškinyje nurodo, kad reikalauja pateikti dokumentus dėl VMI vykdomo patikrinimo ir dėl Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-3484-881/2013 vykstančio ginčo, o atskirajame skunde – tik dėl VMI vykdomo patikrinimo. Atsakovo nuomone, ieškovas nurodydamas vis kitokį jo reikalaujamų „dokumentų“ gavimo tikslą klaidina tiek atsakovą, tiek teismą, taip apsunkindamas atsakovo galimybes tinkamai apsiginti nuo nepagrįstų ieškovo reikalavimų. Be to, nei tai, kad VMI vykdė patikrinimą ieškovo atžvilgiu, nei tai, kad VMI nustatė ieškovo vykdytiną mokestinę prievolę, neatleidžia ieškovo nuo pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką. Atsakovo nuomone, tuo atveju, jeigu tam tikri dokumentai yra reikalingi kaip įrodymai siekiant gintis nuo pareikštų reikalavimų kituose procesuose (šiuo atveju mokestiniame ginče su VMI), reikalavimas dėl dokumentų pateikimo apskirtai negali būti ieškinio dalyku ir nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

163. Dėl ieškinio dalyko apibrėžtumo ir aiškumo. Teismas turėjo teisę taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą po to, kai buvo priimtas ieškovo ieškinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgos Nr. AC-36-1). Ieškovo argumentas, kad tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, ieškinio reikalavimų neaiškumo klausimas galėtų būti išspręstas sprendimo vykdymo stadijoje, yra nepagrįstas. Teismas yra saistomas pareigos teismo sprendimą suformuluoti aiškiai ir tiksliai, todėl privalo imtis priemonių pašalinti kliūtis neaiškaus sprendimo priėmimui tuo metu, kai nustato tokias kliūtis egzistuojant. Be to, tokia situacija,kai ieškovo pareigos aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką neįvykdymo pasekmės būtų perkeltos net į sprendimo vykdymo stadiją, ne tik nepagrįstai apsunkintų vykdymo procesą, bet ir pažeistų bendruosius teisės principus.

174. Dėl neapibrėžtų ieškinio reikalavimų kiekio. Visuose ieškinio 57.1-57.10 punktuose nurodytuose reikalavimuose, susijusiuose su ataskaitos pagal 2006-09-01 paslaugų teikimo sutartį pateikimu yra vartojamos abstrakčios sąvokos, dėl kurių būtent ir nėra aišku, ko konkrečiai iš atsakovo reikalauja ieškovas. Atitinkamai visuose ieškinio 58.1-58.80 punktuose nurodytuose reikalavimuose , susijusiuose su dokumentų perdavimu, vėlgi, vartojamos abstrakčios formuluotės, todėl neaišku, kokia forma reikalaujama perduoti dokumentus. Taigi teismas, nustatęs, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, neturėjo pareigos konkrečiai išskirti kuriuos ieškinio reikalavimus ieškovas įpareigojamas patikslinti, nes tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką yra ieškovo pareiga, todėl ieškovas negali šios savo naštos perkelti nei atsakovui, nei teismui. Be to, ieškovas pats pripažįsta, kad terminas trūkumams pašalinti galėjo būti nustatytas ne visiems, o daliai ieškinio reikalavimų. Taigi pats ieškovas pripažįsta tiek tai, kad neįvykdė pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (bent iš dalies), tiek tai, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas iš esmės gali būti taikytinas šioje bylos procesinėje stadijoje.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas tenkintinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

21Nagrinėjamu atveju apeliantas kvestionuoja pirmos instancijos teismo nutartį, kuria buvo nustatytas terminas ištaisyti ieškinio trūkumus.

22Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią nuostatą savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2000). Įstatymų leidėjas nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 3 d.).

23Ieškovui nustatytas reikalavimas, kreipiantis į teismą, suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.).

24Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškinyje pateikė 90 reikalavimų (t. 1; b. l. 12-23). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nesuformulavo reikalavimo, kurio išsprendimas apgintų ieškovo nurodomą pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, netinkamai taikė procesinio įstatymo normas.

25Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

26Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Veldė“ pateikti ieškovui raštišką ataskaitą apie atstovavimo veiklą, paslaugų suteikimą ir teikimo eigą bei pavedimų vykdymą pagal 2006-09-01 J. N. ir VP GRUPĖ, UAB Paslaugų teikimo sutartį; įpareigoti atsakovą UAB „Veldė“ perduoti ieškovui dokumentus, išvardintus ieškinio 58.1-80 paragrafuose, išdėstydami aplinkybes (faktinį ieškinio pagrindą), susijusias su atsakovo paslaugų teikimu ieškovui bei ieškovo pavedimų vykdymu, pagrindžiančiu (jo nuomone) ieškinio reikalavimus.

27Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ieškovo pateikti ieškinio reikalavimai, jų ribos ar pagrindas yra tiek neaiškūs, kad dėl to ieškinio negalima nagrinėti teisme, o tai, ar pareikšto ieškinio reikalavimo išsprendimas apgins pareiškėjų teises, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

28Teismų praktikoje pažymima, kad esant tam tikriems neaiškumams, nelemiantiems esminio ieškinio pagrindo ir dalyko neaiškumo, ir nepavykstant jų pašalinti per trūkumų šalinimo institutą, jie gali būti išaiškinti teismo posėdžio metu ir priklausomai nuo apelianto, o taip pat kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų bei įrodymų gali būti išspręsta, kam ir kokie jo reikalavimai yra (ne) pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-829/2012).

29Pažymėtina, kad ieškovas savo ieškinyje nurodė, jog kreipdamasis į teismą, objektyviai negalėjo reikalavimų suformuluoti kitaip nei kad jie buvo suformuluoti VMI pateiktuose dokumentuose dėl VMI atliekamo patikrinimo. Todėl ieškovas nežino, kokius dokumentus atsakovas gavo ieškovo vardu ir atsižvelgiant į tai, prašė įpareigoti atsakovą perduoti visus dokumentus, kuriuos atsakovas jo vardu ar naudai, kaupė ir tvarkė. Vadinasi, yra pagrindas išvadai, kad galimi procesinio dokumento trūkumai yra nulemti ribotos informacijos, kuria disponuoja kita šalis, todėl galimi trūkumai gali būti ištaisomi vėlesnėse proceso stadijose.

30Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai formaliai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o kilę neaiškumai galėjo būti sprendžiami ir parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išaiškinti ginčo esmę, arba bylos esmės nagrinėjimo teisme proceso stadijoje sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų. Todėl priimdamas tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieškovo teisę teisme apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises bei įstatymų saugomus interesus.

31Dėl nurodytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui iš esmės (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

32Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio, 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu teismas

Nutarė

33Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu atsakovui dėl įpareigojimo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatė... 7. Teismas, susipažinęs su atsiliepime nurodytais atsakovo argumentais su jais... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliantas (ieškovas) J. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 11. 1. Dėl ieškinio reikalavimų apibrėžtumo. Ieškovas 2013-08-02 iš Vilniaus... 12. 2. Dėl neapibrėžtų ieškinio reikalavimų kiekio. Ieškovo įsitikinimu,... 13. Atsakovas UAB „Veldė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 14. 1. Byloje pagrįstai taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, nes... 15. 2. Dėl ieškinio reikalavimų santykių su Valstybinės mokesčių inspekcijos... 16. 3. Dėl ieškinio dalyko apibrėžtumo ir aiškumo. Teismas turėjo teisę... 17. 4. Dėl neapibrėžtų ieškinio reikalavimų kiekio. Visuose ieškinio... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 19. Atskirasis skundas tenkintinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 21. Nagrinėjamu atveju apeliantas kvestionuoja pirmos instancijos teismo nutartį,... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje... 23. Ieškovui nustatytas reikalavimas, kreipiantis į teismą, suformuluoti... 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškinyje pateikė 90 reikalavimų (t. 1; b.... 25. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti... 26. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vienareikšmiškai... 28. Teismų praktikoje pažymima, kad esant tam tikriems neaiškumams,... 29. Pažymėtina, kad ieškovas savo ieškinyje nurodė, jog kreipdamasis į... 30. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą,... 31. Dėl nurodytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis... 32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio,... 33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir...