Byla 2-829/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties, kuria nustatytas terminio trūkumams šalinti, civilinėje byloje Nr. 2-416-159/2012 pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, L. L. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros, VMI Klaipėdos skyriaus, VSDFV Klaipėdos skyriaus, L. L., prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 5 442 680,95 Lt turtinės ir 542 268,10 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VMI, 2 448 608 Lt turtinės ir 244 860,80 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VSDFV Klaipėdos skyriaus, 467 636 Lt turtinės ir 46 736,60 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovės L. L. 434 318,17 Lt turtinės žalos atlyginimą.

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalis dėl ieškinio atmetimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VSDFV Klaipėdos skyriaus, palikta nepakeista, o kitos Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalys panaikintos ir dėl šių dalių byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. protokoline nutartimi nutarė pareikalauti baudžiamąsias bylas, įpareigoti ieškovą teismui pateikti patikslintą ieškinį per 14 dienų nuo pranešimo apie baudžiamųjų bylų gavimo dienos.

8Ieškovui nepateikus patikslinto ieškinio ir nesant galimam bylos nagrinėjimui, Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovui A. S. iki 2011 m. rugsėjo 26 d. nustatė terminą pateikti patikslintą ieškinį, išaiškino ieškovui, kad iki nustatyto termino nepateikus patikslinto ieškinio, byla bus palikta nenagrinėta CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu pagrindu.

9Ieškovas A. S., vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d nutartį, 2011 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi nustatė ieškovui A. S. 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti procesinio dokumento trūkumus, išaiškino ieškovui, kad iki nustatyto termino nepašalinus trūkumų, byla bus palikta nenagrinėta CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu pagrindu.

12Teismo teigimu, ieškovui prašyme atsakovu nurodžius Lietuvos valstybę, atstovaujamą VSDFV Klaipėdos skyriaus, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas netinkamai įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.

13Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo prašymo 1–18 ir 19, 21–22 punktus, sprendė, kad ieškovas reiškia netiesioginį ieškinį ir prašo ieškovui iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą, tačiau atsakovui – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, nesuformulavo konkrečių ieškinio reikalavimų, nes teismą prašo iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VMI, ir LUAB „FENIKS“ administratorės UAB „Simpatija” atstovės L. L. priteisti 8 841 973,72 Lt turtinę ir 1 768 934,74 Lt neturtinę žalą. Teismo įsitikinimu, yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovas netinkamai įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, nes ieškovui nesuformulavus kiekvienam atsakovui konkrečių ieškinio reikalavimų, atsakovams nebūtų žinomi jiems reiškiami reikalavimai ir atsakovai apskritai negalėtų tinkamai pateikti atsiliepimų CPK 142 straipsnio nustatyta tvarka.

14Teismas nurodė, kad reikšdamas ieškinio reikalavimus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VMI, ieškovas prašyme nurodė, kad dėl atsakovo nepagrįstų išvadų ir dėl nepagrįsto bendrovės veiklos sustabdymo patyrė žalą, nes nuo 1998 m. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. UAB „FENIKS“ negautas pajamos sudaro 2 571 998 Lt, taip pat nurodė, kad atsakovas, būdama pagrindiniu LUAB „FENIKS“ kreditoriumi, privalo atsakyti už A. S. nepagrįstai civilinėje byloje Nr. B2-75-52/2008 priteistus 232 844,50 Lt pagal atsakovo pareikštą ieškinį. Teismas pažymėjo, kad reikšdamas ieškinio reikalavimus nurodytam atsakovui ieškovas prašyme taip pat nurodė, kad dėl atsakovo kaltės nepanaikintas nepagrįstas VSDFV Klaipėdos skyriaus 16 086 Lt kreditorinis reikalavimas, atsakovui VSDFV Klaipėdos skyriui nepranešus, jog Mokestinių ginčų komisija panaikino atsakovo teiginį dėl UAB „FENIKS“ mokestinės nepriemokos atlyginimo dalies, dėl atsakovo nepagrįstai inicijuotos UAB „FENIKS“ bankroto procedūros, nuo 1998 m. iki 2006 m. UAB „FENIKS“ negautas pajamas sudaro 2 571 998 Lt ir tokio dydžio žala padaryta ieškovui. Esant tokiems ieškovo reikalavimams, teismas sprendė, kad ieškovas reiškia netiesioginį ieškinį ir prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VMI, ieškovui priteisti žalos atlyginimą, tačiau ieškinyje nenurodo faktinių aplinkybių, remiantis kuriomis UAB „FENIKS” padaryta žala dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VMI, ir kitų atsakovų kaltės turėtų būti priteista ne LUAB „FENIKS”, tačiau ieškovui A. S.. Teismas ieškovą informavo, kad įvykus reorganizacijai, nuo 2011 m. spalio 4 d. Klaipėdos apskrities VMI procesines teises ir pareigas perėmė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl ieškovas vykdydamas teismo nutartį, privalėtų teisingai nurodyti atsakovo pavadinimą.

15Teismas nurodė, kad reikšdamas ieškinio reikalavimus atsakovei LUAB „FENIKS” administratoriaus UAB „Simpatija“ atstovei L. L., ieškovas prašyme nurodė, kad bendrovei padaryta 68 000 Lt žala, administratorei netinkamai vykdant pareigas ir neišreikalavus už UAB „FENIK“ avansu iki 2016 m. sumokėtą keturių žemės sklypų nuomą, LUAB „FENIKS“ atstovė L. L. pateikė prašymą BUAB „Alfenika” administratoriui pripažinti LUAB „FENIKS” 157 460 kreditorinį reikalavimą už 4 žemės sklypų nuomą. Nurodė, kad UAB „FENIKS” nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo negavo 278 400 Lt pajamų, taip pat dėl atsakovės veiksmų UAB „FENIKS” padaryta 104 200 Lt žala, 2007 m. kovo 7 d. iš varžytynių pardavus bendrovei priklausiusį prekybos kioską su priklausiusiomis valdymo teisėmis į pastatą ir nuomos teisę į žemės sklypą. Teismas nurodė, kad, ieškovo teigimu, atsakovė privalo ieškovui – UAB „FENIKS“ akcininkui – atlyginti padarytą 18 622 Lt žalą, nes per 29 mėnesius kaip BUAB „Alfenika” pagrindinė kreditorė nesugebėjo įpareigoti administratoriaus išaiškinti krovininio automobilio MERCEDES-BENZ 209 valdytojo ir automobilio sugrąžinimo klausimo, be to, ieškovo manymu, atsakovės sutikimu nepagrįstai nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-2274-03 dėl automobilio „Volksvagen Transporter“ vagystės, dėl atsakovės kaltės UAB „FENIKS” padaryta 35 000 Lt žala, ieškovui – 2 394,11 Lt žala, nes UAB „FENIKS” priklausanti transporto priemonė sugadinta ir išardyta pargabenta iš Karpovkos k., Gomelio srities, Baltarusijos Respublikos.

16Teismas nurodė, kad, ieškovo manymu, visi atsakovai privalėtų solidariai ieškovui atlyginti 8 841 973,72 Lt turtinę ir 1 768 934,74 Lt neturtinę žalą, t. y. 20 procentų nuo turtinės žalos dydžio.

17Teismas konstatavo, kad: 1) ieškovo prašyme išdėstytos faktinės aplinkybės prieštarauja ieškovo prašyme suformuluotiems ieškinio reikalavimams ir dėl 8 841 973,72 Lt turtinės ir dėl 1 768 934,74 Lt neturtinės žalos iš atsakovų priteisimo, nes prašyme išdėstyti skirtingais laikotarpiais, skirtingų subjektų, nevienodos apimties žalos padarymo faktai – UAB „FENIKS“ ir A. S. padarytos turtinės žalos dydžio; 2) ieškovas nesuformulavo konkrečių ieškinio reikalavimų kiekvienam atsakovui atskirai dėl turtinės žalos priteisimo UAB „FENIKS“ ir A. S.; 3) ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos priteisimą iš kiekvieno atsakovo; 4) ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kas buvo UAB „FENIKS“ savininkas (savininkai) nurodomų neteisėtų veiksmų (neveikimo) metu; 5) ieškovas nepateikė duomenų, nulėmusių ieškinio dalyko pakeitimą.

18Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad ieškovo A. S. prašymas neatitinka procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, todėl ieškovui nustatytinas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

19Teismas nurodė, kad ieškovui nepašalinus nustatytų procesinio dokumento trūkumų, negalimas bylos nagrinėjimas, todėl ieškovui nustatytinas 20 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti procesinio dokumento trūkumus, išaiškinant, kad iki nustatyto termino nepašalinus trūkumų, byla bus palikta nenagrinėta CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu pagrindu.

20III. Atskirojo skundo argumentai

21Atskiruoju skundu ieškovas A. S. (toliau-apeliantas) prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo tokius argumentus.

22Apelianto teigimu, iš skundžiamos teismo nutarties turinio nėra aišku, kokie konkrečiai ieškovo ieškinio ir vėlesnių procesinių dokumentų turinio trūkumai nustatyti ir neatitinka CPK reikalavimų, bei kuriuos konkrečius trūkumus būtina pašalinti, todėl aiškumo ir apibrėžtumo stoka trukdo ieškovui įvykdyti nutarties nurodymus. Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai, dar neišsprendęs ieškinio priėmimo klausimo bei neišnagrinėjęs bylos, iš esmės vertina byloje esančius įrodymus arba konstatuoja, kad įrodymų nėra pateikta, nors šioje proceso stadijoje to neturėtų daryti.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra tai, ar teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą pašalinti trūkumus, kurių nepašalinus, kaip nurodė teismas, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.

25Nustatyta, kad po Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria dalis byloje priimto 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo buvo panaikinta ir ši dalis perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priėmimo apeliantas 2011 m. sausio 24 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (t. 3 b.l. 142-148, 171-183). Pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 24 d. protokoline nutartimi per teismo nustatytą terminą įpareigojo apeliantą teismui pateikti patikslintą ieškinį (t. 3 b.l. 186-188), o 2011 m. rugpjūčio 25 d. rašytine nutartimi pakartotinai įpareigojo pateikti patikslintą ieškinį (t. 3 b.l. 195-196). Apeliantas 2011 m. rugsėjo 29 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (t. 4 b.l. 15). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantui nustatytas 20 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti procesinio dokumento trūkumus, konstatavus, kad nebuvo tinkamai įvykdyta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis dėl patikslinto ieškinio pateikimo. Išaiškinta, kad iki nustatyto termino nepašalinus trūkumų, byla bus palikta nenagrinėta CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu pagrindu, t.y. jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.

26Atskirasis skundas tenkintinas.

27Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme numatytų procesinio pobūdžio aplinkybių.

28Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą. Todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų (taigi, ir ieškinio) trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes, kai procesinio dokumento trūkumų dalyvaujantis byloje asmuo nepašalina (CPK 115 str., 296 str. 1 d. 11 p.). Kita vertus, ne bet kokie procesinio dokumento trūkumai lemia nepalankius procesinius sprendimus tokį dokumentą pateikusiam asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

29Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje dėl panaikintos 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo šioje byloje dalies buvo nurodyta, kad reikalinga aiškintis tam tikras faktines aplinkybes, taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti apeliantui patikslinti reikalavimus. Kaip minėta, teismas 2011 m. sausio 24 d. protokoline nutartimi per teismo nustatytą terminą įpareigojo apeliantą teismui pateikti patikslintą ieškinį, o 2011 m. rugpjūčio 25 d. rašytine nutartimi pakartotinai įpareigojo pateikti patikslintą ieškinį. Tačiau konkrečių įpareigojimų, ką apeliantas turėtų patikslinti, teismas šiose nutartyse nenurodė, 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties motyvuojamoje dalyje tik iš esmės pakartojo apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus.

30Apeliantas 2011 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą ir jame nurodė, kad jis iš dalies keičia anksčiau pareikštą ieškinio dalyką – padidino prašomas priteisti žalos atlyginimo sumas, nurodė, kad Lietuvos valstybė ir L. L. turi atsakyti solidariai.

31Kaip minėta, skundžiama nutartimi teismas konstatavo tokius pateikto prašymo trūkumus: 1) ieškovo(apelianto) prašyme išdėstytos faktinės aplinkybės prieštarauja prašyme suformuluotiems ieškinio reikalavimams ir dėl 8 841 973,72 Lt turtinės ir dėl 1 768 934,74 Lt neturtinės žalos iš atsakovų priteisimo, nes prašyme išdėstyti skirtingais laikotarpiais, skirtingų subjektų, nevienodos apimties žalos padarymo faktai – UAB „FENIKS“ ir A. S. padarytos turtinės žalos dydžio; 2) ieškovas (apeliantas) nesuformulavo konkrečių ieškinio reikalavimų kiekvienam atsakovui atskirai dėl turtinės žalos priteisimo UAB „FENIKS“ ir A. S.; 3) ieškovas (apeliantas) nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos priteisimą iš kiekvieno atsakovo; 4) ieškovas (apeliantas) nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kas buvo UAB „FENIKS“ savininkas (savininkai) nurodomų neteisėtų veiksmų (neveikimo) metu; 5) ieškovas (apeliantas) nepateikė duomenų, nulėmusių ieškinio dalyko pakeitimą.

32Teisėjų kolegijos vertinimu, iš apelianto pateikto procesinio dokumento – 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymo dėl ieškinio dalyko pakeitimo turinio galima daryti išvadą, kad ieškinio reikalavimas iš esmės yra aiškus – žalos atlyginimo priteisimas iš atsakovų Lietuvos valstybės bei L. L.. Tačiau, kita vertus, apelianto šiuo dokumentu formuluojamas ieškinio pagrindas ir dalykas iš tikrųjų nėra išdėstyti vienareikšmiškai nuosekliai bei neprieštaringai, todėl yra pagrindas iš dalies sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pirmųjų dviejų skundžiamoje nutartyje teismo nurodytų prašymo trūkumų. Todėl svarbu nustatyti, ar šie trūkumai iš tikrųjų yra esminiai ir jų nepašalinus byla negalės būti nagrinėjama, juo labiau, kad pirminis ieškinys buvo priimtas, byla buvo nagrinėjama ir jos nagrinėjimas tęsiasi jau ketverius metus. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios išvados daryti negalima.

33Apeliantas iš esmės pagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad formuluoti ieškinio pagrindą ir reikalavimus yra ieškovo prerogatyva. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apelianto prašyme išdėstytos faktinės aplinkybės iš dalies prieštarauja prašyme suformuluotiems ieškinio reikalavimams. Tačiau, kita vertus, vertinant prašymo turinyje išdėstytas aplinkybes iš esmės galima nustatyti, kokia ir dėl ko reikalavimų dalis yra susijusi su žala bendrovei (pavyzdžiui, dėl žalos priteisimo iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, - 8, 12, 14, 16, 17, 19 punktai), o kokia ir dėl ko – su žala apeliantui dėl žalos atlyginimo (dėl žalos priteisimo iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, -19, 21, 22 punktai, dėl žalos priteisimo iš valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, administratorės). Tuo tarpu ar apelianto galutinis reikalavimas priteisti jam visą žalą (padarytą ir bendrovei, ir jam) yra pagrįstas, gali būti išsiaiškintas išklausius jo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus. Apeliantas, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, iš tikrųjų neišskyrė konkrečių ieškinio reikalavimų kiekvienam atsakovui atskirai, tačiau, kita vertus, iš pateikto prašymo 4 dalies matyti, kad jis reikalauja žalą priteisti iš atsakovų solidariai. Ar tokio pobūdžio reikalavimas gali būti tenkinamas, taip pat yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

34Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant tam tikrų pateikto procesinio dokumento trūkumų, iš esmės nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai apelianto reikalavimas, jo pagrindas ar ribos yra tiek neaiškūs, kad dėl šių aplinkybių teismo procesas negalėtų būti pradėtas. Esant tam tikriems neaiškumams, nelemiantiems esminio ieškinio pagrindo ir dalyko neaiškumo, ir nepavykstant jų pašalinti per trūkumų šalinimo institutą, jie gali būti išaiškinti teismo posėdžio metu ir priklausomai nuo apelianto, o taip pat kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų bei įrodymų gali būti išspręsta, kam ir kokie jo reikalavimai yra (ne)pagrįsti.

35Kiti skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai yra susiję su įrodymų reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo nepateikimu bei bendrovės savininkų nustatymu. Tačiau įrodymų dėl dalies reikalavimų - neturtinės žalos atlyginimo - nepateikimas, jei jie ir nebus pateikti, galėtų būti pagrindu reikalavimo netenkinimui išnagrinėjus bylą iš esmės, o tuo tarpu faktiniai duomenys apie bendrovės savininkus gali būti nustatyti išklausius paaiškinimus, ištyrus esamus ar, esant reikalui, išreikalavus naujus dokumentus, taip pat galimai ir iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė kaip trūkumą tai, kad apeliantas nepateikė duomenų, nulėmusių ieškinio dalyką pakeitimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir šias faktines aplinkybes galima išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu ir atitinkamai spręsti ar pareikštas prašymas reiškia ieškinio dalyko pakeitimą, o jei taip - ar jis priimtinas CPK 141 straipsnio nuostatų kontekste.

36Dėl nurodytų motyvų Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Nutarė

38Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas,... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. protokoline nutartimi nutarė... 8. Ieškovui nepateikus patikslinto ieškinio ir nesant galimam bylos... 9. Ieškovas A. S., vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi nustatė ieškovui... 12. Teismo teigimu, ieškovui prašyme atsakovu nurodžius Lietuvos valstybę,... 13. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo prašymo 1–18 ir 19, 21–22 punktus,... 14. Teismas nurodė, kad reikšdamas ieškinio reikalavimus atsakovui Lietuvos... 15. Teismas nurodė, kad reikšdamas ieškinio reikalavimus atsakovei LUAB... 16. Teismas nurodė, kad, ieškovo manymu, visi atsakovai privalėtų solidariai... 17. Teismas konstatavo, kad: 1) ieškovo prašyme išdėstytos faktinės... 18. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad ieškovo... 19. Teismas nurodė, kad ieškovui nepašalinus nustatytų procesinio dokumento... 20. III. Atskirojo skundo argumentai... 21. Atskiruoju skundu ieškovas A. S. (toliau-apeliantas) prašo apeliacinės... 22. Apelianto teigimu, iš skundžiamos teismo nutarties turinio nėra aišku,... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra tai, ar teismas pagrįstai įpareigojo... 25. Nustatyta, kad po Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus... 26. Atskirasis skundas tenkintinas.... 27. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė... 28. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia... 29. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 30. Apeliantas 2011 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą ir jame nurodė, kad jis... 31. Kaip minėta, skundžiama nutartimi teismas konstatavo tokius pateikto prašymo... 32. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš apelianto pateikto procesinio dokumento –... 33. Apeliantas iš esmės pagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad formuluoti... 34. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant tam tikrų pateikto procesinio... 35. Kiti skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai yra susiję su įrodymų... 36. Dėl nurodytų motyvų Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d.... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 38. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir bylą...