Byla 2A-622/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1132-324/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elux namai“ ieškinį atsakovui G. V., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Šiaulių bankas, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB ,,Elux namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. V. 204 621,01 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra vienintelis UAB ,,Elux namai“ akcininkas bei nuo 2007 m. liepos 23 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ir bendrovės direktorius. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB ,,Elux namai“ iškėlimo, visi bendrovės dokumentai buvo perduoti pavėluotai, o turtas neperduotas visiškai. Atsakovas būdamas vieninteliu UAB „Elux namai“ akcininku ir direktoriumi privalėjo laikytis CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens valdymo organo nario pareigų, juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 dalyje įtvirtintos administracijos vadovo pareigos veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų, vadovautis bendrovės įstatais, vykdyti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį dėl privalomo įmonės turto perdavimo administratoriui pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 d. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Remiantis paskutiniuoju 2011 m. gegužės 31 d. įmonės balansu ir buhalteriniais dokumentais nustatyta, kad įmonėje buvo atsargų (įvairių elektros prekių) už 39466,12 Lt. 2007 m. gruodžio 27 d. kreditoriaus AB Šiaulių banko ir ieškovės pasirašytu įkeitimo lakštu Nr.02220070021790 ieškovas, užtikrindamas 2007 m. rugpjūčio 30 d. kreditavimo sutarties Nr.IL-2007-019-09 sąlygų įvykdymą, įkeitė kreditoriui savo 2007 m. rugpjūčio 27 d. turėtas atsargas – 165 000 Lt vertės prekes, įsipareigojo jų niekam neperleisti ar kitaip apriboti savo teises į įkeičiamą turtą be raštiško banko sutikimo, išsaugoti 165 000 Lt vertės prekių likutį iki visiško įkeitimo lakštu užtikrintos prievolės įvykdymo. Šį susitarimą atsakovo atstovaujama bendrovė pažeidė. Be to, pagal paskutinį 2008 m. sausio mėn. kasos knygos išrašą nustatyta, kad ieškovo kasoje buvo 40 921,01 Lt, tačiau jie bankroto administratoriui neperduoti. Atsakovas nesielgė rūpestingai, sąžiningai, atidžiai - neužtikrino ieškovės privalomo saugoti įkeisto turto, neišsaugojo kasoje buvusių piniginių lėšų. Turto ir pinigų neišsaugojimas yra jo neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovui padaryta

5205 921,01 Lt žala. 2008 m. sausio 8 d. atsakovas į banko sąskaitą iš kasos įnešė 1300 Lt, todėl iš jo ieškovui priteistina šia suma sumažinta žala.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu priteisė iš atsakovo G. V. 189 154,41 Lt žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. gruodžio 7 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui BUAB „Elux namai“ ir 4783,08 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovas yra ieškovo įmonės „Elux namai“ savininkas, iki bankroto bylos iškėlimo dirbęs ir jos direktoriumi. 2011 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB “Elux namai“ buvo iškelta bankroto byla, nustatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas neįvykdė pareigos perduoti įmonės turtą. 2011 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Elux namai“ bankroto byloje konstatuota, kad, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, visi UAB „Elux namai“ dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti. Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip UAB „Elux namai“ savininkas ir administracijos vadovas, yra atsakingas už aukščiausio šios uždarosios akcinės bendrovės valdymo organo (visuotinio akcininkų susirinkimo) teisių ir pareigų įgyvendinimą išoriniuose santykiuose (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis), todėl už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą jo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla įstatymų pagrindu. Teismui iškėlus atsakovo įmonei bankroto bylą, atsakovas privalėjo įvykdyti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto reikalavimą, išdėstytą teismo nutartyje, dėl įmonės turto perdavimo jos bankroto administratoriui pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Teismo teigimu, iš 2011 m. gegužės 31 d. UAB „Elux namai“ balanso ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimo metu įmonės trumpalaikį turtą sudarė buitinės technikos prekių atsargos 30 187 Lt, 236 894 Lt debitoriniai įsipareigojimai ir 3156 Lt piniginių lėšų. Pagal 2007 m. rugpjūčio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. IL 2007-019-09 AB Šiaulių bankas paskolino ieškovui 300 000 Lt. Kredito grąžinimui užtikrinti bankui buvo įkeistos ieškovui nuosavybės teise priklausančios prekių atsargos (buitinė technika), kurių sąraše nurodoma 64 vienetų vertė yra 165 000 Lt, prekės paliktos saugoti įkaito davėjui. Ją atstovavęs atsakovas įsipareigojo be raštiško banko sutikimo niekam neperleisti ir kitaip neapriboti savo teisių į įkeičiamus objektus (sutarties 4.1.2 p.). Dėl turto, kurį atsakovas privalėjo perduoti bankroto administratoriui, sudėties yra pasisakyta ieškovo bankroto byloje 2011 m. gruodžio 19 d. priimta teismo nutartimi, kurioje konstatuota, kad nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis turto buvo už 80 387,13 Lt (į šią sumą neįtraukti debitoriniai įsiskolinimai), kurį sudaro kasos likutis 40 921,01 Lt ir atsargų likutis (pirktos prekės, skirtos perparduoti) 39 466,12 Lt. Atsargų likutį įmonėje patvirtina 2011 m. lapkričio 15 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliktas mokestinis tyrimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje dėl žalos atlyginimo būtina nustatyti tikslią bankroto administratoriui perduotino turto vertę, o 2011 m. lapkričio 15 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos akte nėra nuorodos dėl 39 466,12 Lt dydžio neparduotų atsargų likučio 2011 m. rugsėjo 24 d., įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo (konstatuota, jog 33 neparduoti buitiniai prietaisai buvo tiriamojo laikotarpio pabaigoje 2008 m. birželio 12 d.), atsakovas teigė, jog neparduotų prekių buvo už mažesnę sumą, teismas vadovavosi atsakovo pasirašytu 2011 m. gegužės 31 d. balansu, pagal kurį esamų atsargų vertė yra

830 187 Lt, bei atsakovo pripažinimu, jog nuo 2008 m. kovo mėnesio įmonė veiklos nebevykdė. Teismas sprendė, kad nurodoma bankroto administratoriui neperduotų atsargų vertė neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti žalą, susidedančią iš visos įkeistų prekių vertės. Sumažinęs įkeisto turto vertę, jis pažeidė kredito sutarties 4.1.1 punktą ir įkeitimo lakštu prisiimtą įsipareigojimą. Išsaugoti įkeistų prekių vertę buvo ieškovo sutartinė pareiga, todėl atsakovas kaip juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu šioje srityje privalėjo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo neperduotą 2008 m. sausio mėnesio kasos likutį 40 921,01 Lt tenkintinas iš dalies. Bankroto administratoriui atsakovas privalėjo perduoti pinigines lėšas, kurias įmonė turėjo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo metu. Iki 2008 m. kovo mėnesio įmonė vykdė veiklą, 2011 m. gegužės 31 d. balanse piniginių lėšų likutis nurodomas 3 156 Lt, tačiau teismo teigimu, atsakovas tik iš dalies įrodė 2008 m. sausio mėnesį buvusio 40 921,01 Lt likučio panaudojimą (t.y. neįrodė jo sumažėjimo iki 3 156 Lt). Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl netikslių buhalterinės apskaitos įrašų ir kasos operacijų taisyklių pažeidimo, nurodydamas, kad šiuos įrašus darė pats atsakovas, todėl už jų teisingumą kaip įmonės vadovas yra atsakingas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Teismas nurodė, kad 2008 m. sausio 8 d. įrašas patvirtina, jog pagal kasos išlaidų orderį Nr. 16 į ieškovo sąskaitą banke iš kasos buvo įnešta ne 40 921,01 Lt, o 1 300 Lt, 2008 m. kovo 31 d. – spalio 31 d. banko sąskaitos įrašai patvirtina, jog į banko sąskaitą atsakovas iš kasos sumokėjo dar 15 466,6 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė 24 154,41 Lt kasos likučio panaudojimo (40 921,01-16766,6), todėl šios sumos dydžio žalą ieškovui privalo atlyginti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtą neveikimą (tuo pačiu ir kaltę); žalą; priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir žalos, todėl atsakovas privalo atlyginti bendrovei neperduoto turto vertę – 165 000 Lt už trumpalaikį turtą (prekes) ir 24 154,41 Lt neperduotų piniginių lėšų (iš viso - 189 154,41 Lt).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Atsakovas G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo 189 154,41 Lt žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. gruodžio 7 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui, ieškinį tenkinti 33 343 Lt sumai, kuri susidaro dėl neišsaugotų prekių ir piniginių lėšų, bei atitinkamai sumažinti priteisto žyminio mokesčio dydį. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti byloje liudytojus A. Ž., I. K., V. S.. Skundą grindžia šiais argumentais:

11Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl liudytojų iškvietimo bei apklausos, nes norint įrodyti, kad AB Šiaulių bankas buvo suteikęs leidimą disponuoti prekių atsargomis, turėtų pateikti banko raštiškus sutikimus, be to, nepriklausomai nuo liudytojų parodymų, atsakovas, būdamas bendrovės vadovu yra atsakingas už įmonės turtą. Atmestini ir apelianto argumentai dėl taikos sutarties sąlygų aiškinimo, nes taikos sutartis su atsakovu nebuvo pasirašyta.

12Trečiasis asmuo AB ,,Šiaulių bankas“ Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes ir tinkami pritaikius teisės normas bei teismų praktiką, o su skunde nurodytais argumentais sutikti nėra pagrindo, kadangi jie yra nepagrįsti.

13IV. Apeliacinio teismo argumentai

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

16Nagrinėjamoje byloje keliamas įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimas, dėl to, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, neperdavė bendrovės turto bankroto administratoriui.

17Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės

18Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š., A. B., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl šios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams.

19Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

20Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

21Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iškelta UAB ,,Elux namai“ bankroto byla (b. l. 8). Atsakovas G. V. yra UAB ,,Elux namai“ savininkas bei iki bankroto bylos iškėlimo įmonei ėjo šios įmonės direktoriaus pareigas. Ieškovas BUAB „Elux namai“ administratorius reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto, grindė tuo, jog atsakovas neperdavė bendrovės kasoje buvusių piniginių lėšų, neišsaugojo bei neperdavė atsargų (įvairių elektros prekių), neįvykdė sutartinių įsipareigojimų – saugoti įkeistą turtą.

22Iš 2011 m. gegužės 31 d. UAB „Elux namai“ balanso, kuriuo remiantis bendrovei buvo iškelta bankroto byla, matyti, kad įmonės trumpalaikį turtą sudarė buitinės technikos prekių atsargos 30 187 Lt, 236 894 Lt debitoriniai įsipareigojimai ir 3156 Lt piniginių lėšų (b. l. 9). Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotos balanse nurodytos 30 187 Lt vertės atsargos, tačiau teigia, jog šio turto perduoti negalėjo dėl to, kad prekių atsargos sugedo dėl netinkamų laikymo sąlygų. Tačiau šios aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės, nes jis kaip bendrovės vadovas yra atsakingas už įmonės turto išsaugojimą, taigi atsakingas ir dėl prarastų prekių atsargų.

23Taip pat byloje nustatyta, kad AB Šiaulių bankas ir UAB ,,Elux namai“ 2007-08-30 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. IL-2007-019-09, kurios pagrindu AB Šiaulių bankas suteikė UAB ,,Elux namai“ 300 000 Lt kreditą apyvartinėms lėšoms papildyti (b. l. 12-17). Kredito grąžinimui užtikrinti įkeitimo lakštu, ident. Nr. 02220070021790, AB Šiaulių bankas įkeistas UAB ,,Elux namai“ priklausantis turtas – prekių atsargos pagal pridedamą sąrašą, kurių vertė 165 000 Lt (b. l. 18-22). Įkeistos prekių atsargos buvo paliktos saugoti įkaito davėjui UAB ,,Elux namai“, kurios direktorius G. V., tiek Kreditavimo sutartimi Nr. IL-2007-019-09 (4.1.2 p.), tiek įkeitimo lakštu įsipareigojo tinkamai saugoti ir eksploatuoti, niekam neperleisti ir/ar kitaip nesuvaržyti savo teisių į įkeičiamą turtą be raštiško AB Šiaulių banko sutikimo. Kaip nurodė ieškovas, teismui iškėlus UAB ,,Elux namai“ bankroto bylą, bendrovės direktoriaus G. V. buvo pareikalauta perduoti įmonės turtą, tarp jo ir įkeistą AB Šiaulių bankui, bankroto administratoriui, tačiau įkeistas turtas nebuvo perduotas. Vadovaujantis CK 4.202 straipsniu bei tarp AB Šiaulių banko ir UAB ,,Elux namai“ sudaryta sutartimi (sutarties 5.2.4 p.), įkaito davėjas turėjo teisę keisti įkeistų prekių atsargų sudėtį ir formą su sąlyga, kad nemažės bendra jų vertė. Dėl to, iškėlus UAB ,,Elux namai“ bankroto bylą, bendrovės direktorius V. V. privalėjo perduoti bendrovės paskirtam bankroto administratoriui prekių atsargų 165 000 Lt vertei. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas bankroto administratoriui būtų perdavęs įkeistas prekes, ar su jomis susijusius dokumentus. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, tinkamai vykdydamas savo pareigas, privalėjo imtis priemonių išsaugoti įmonės turtą ir tuo pačiu apsaugoti ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs šias savo pareigas.

24Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl bankroto administratoriui neperduotų bei AB Šiaulių bankui įkeistų prekių yra atsakingas atsakovas ir jis turi atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą įmonei 165 000 Lt dydžio žalą.

25Atsakovas skunde nurodo, kad teismo buvoUAB ,,Elux namai“ sudaryta Kreditavimo sutartimi, tiek įkeitimo lakštu, UAB ,,Elux namai“ atstovaujama atsakovo įsipareigojo niekam neperleisti ir/ar kitaip nesuvaržyti savo teisių į įkeičiamą turtą be raštiško AB Šiaulių banko sutikimo. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas teigia, kad sutikimo prekių atsargų vertės sumažinimui nebuvo davęs. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį trečiojo asmens teiginį. Kadangi šalių buvo sutarta, kad dėl įkeistų priekių atsargų perleidimo ar kitokių teisių apribojimo turėjo būti susitarta tik raštu, todėl liudytojų parodymais šiuo atveju apeliantas negali remtis.

26Ieškovas BUAB ,,Elux namai“ administratorius ieškinyje nurodė, kad pagal paskutinį 2008 metų sausio mėnesio kasos knygos išrašą bendrovės kasoje buvo 40 921,01 Lt, tačiau jie bankroto administratoriui neperduoti, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo ieškovo argumentu, nurodė, kad pagal 2011 m. gegužės 31 d. UAB „Elux namai“ balansą bendrovės kasoje buvo 3 156 Lt piniginių lėšų, todėl atsakovas yra atsakingas tik dėl tokio dydžio piniginių lėšų neišsaugojimo ir neperdavimo bankroto administratoriui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas tik iš dalies įrodė 2008 m. sausio mėnesį buvusių 40 921,01 Lt piniginių lėšų panaudojimą, t. y. neįrodė jo sumažėjimo iki 3156 Lt.

27Byloje nustatyta, tą skunde patvirtino ir apeliantas, kad įmonė veiklos nevykdė nuo 2008 m. kovo mėnesio. Iš byloje esančio kasos už laikotarpį 2008 m. sausio 01-31 d. išrašo matyti, kad 2008 m. sausio 8 d. pagal kasos orderį Nr. 16 į bendrovės sąskaitą banke buvo įnešta 1 300 Lt (b. l. 10). Iš 2008 m. kovo 31 d. – spalio 31 d. banko sąskaitų įrašų matyti, kad į banko sąskaitą atsakovas iš kasos sumokėjo iš viso 15 466,60 Lt (b. l. 100). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė 24 154,41 Lt kasos likučio panaudojimo

28(40 921,01 – 1 300 – 15 466,60), todėl ieškovui turi atlyginti tokio dydžio padarytą žalą dėl piniginių lėšų neišsaugojimo.

29Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Todėl pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą, kadangi įstatymas būtent bendrovės vadovui numato pareigą rūpintis tinkamu įmonės buhalterinės apskaitos vedimu, buhalterinių dokumentų ir turto išsaugojimu. Dėl to atmestini apelianto argumentai, kad p

30Nepagrįstas ir apelianto skunde nurodytas argumentas, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog BUAB ,,Elux namai“ 2013-05-13 kreditorių susirinkime pritarė taikos sutarčiai su G. V. dėl 6 000 Lt sumos sumokėjimo vietoj ieškinyje nurodytos 205 921,01 Lt sumos. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą ieškovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad pagal 2013 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkime pasiūlytą taikos sutartį apelianto mokėtina suma buvo nustatyta ne 6 000 Lt, kaip teigia apeliantas, o 60 000 Lt, taip pat nustatyta, kad taikos sutarties pasirašymo dieną atsakovas turėtų sumokėti ne mažiau kaip 6 000 Lt, tačiau apeliantui šios sąlygos netiko, todėl taikos sutartis nebuvo pasirašyta.

31Nustačius, kad atsakovas tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių turto bei piniginių lėšų išsaugojimui ir teisingai jų apskaitai užtikrinti, konstatuotina, kad jis pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, tuo atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams. Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d., CK 6.246-6.249 str.) ir ieškovui iš atsakovo priteistina 189 154,41 Lt žalai atlyginti.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę žalos įmonei padarymą, nagrinėjamu atveju negali būti laikomi susijusiais su įmonės ūkinės–komercinės veiklos rizika, kurią konstatavus galimas teisinės atsakomybės netaikymas. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad b

33Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nei procesinės nei materialiosios teisės normų nepažeidė ir bylą išnagrinėjo teisingai, todėl teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

34Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

35CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

36Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Atsakovas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apeliantas prašė iškviesti bei apklausti byloje liudytojus, tačiau kaip minėta, šiuo atveju byloje esančių rašytiniai įrodymai negali būti paneigti liudytojų parodymais, todėl apelianto prašymai dėl liudytojos kvietimo į teismo posėdį ir apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestini.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB ,,Elux namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. 205 921,01 Lt žala. 2008 m. sausio 8 d. atsakovas į banko sąskaitą iš... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu priteisė iš... 8. 30 187 Lt, bei atsakovo pripažinimu, jog nuo 2008 m. kovo mėnesio įmonė... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Atsakovas G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 11. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą,... 12. Trečiasis asmuo AB ,,Šiaulių bankas“ Kauno apygardos teismo 2013 m.... 13. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Nagrinėjamoje byloje keliamas įmonės administracijos vadovo civilinės... 17. Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės... 18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą... 19. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas... 20. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai... 21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13... 22. Iš 2011 m. gegužės 31 d. UAB „Elux namai“ balanso, kuriuo remiantis... 23. Taip pat byloje nustatyta, kad AB Šiaulių bankas ir UAB ,,Elux namai“... 24. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 25. Atsakovas skunde nurodo, kad teismo buvoUAB ,,Elux namai“ sudaryta... 26. Ieškovas BUAB ,,Elux namai“ administratorius ieškinyje nurodė, kad pagal... 27. Byloje nustatyta, tą skunde patvirtino ir apeliantas, kad įmonė veiklos... 28. (40 921,01 – 1 300 – 15 466,60), todėl ieškovui turi atlyginti tokio... 29. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje nurodyta,... 30. Nepagrįstas ir apelianto skunde nurodytas argumentas, kad teismas neįvertino... 31. Nustačius, kad atsakovas tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę žalos... 33. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 34. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 35. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 36. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 38. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą....