Byla 1-8-829/2013

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajai E. A., jos gynėjui advokatui Gvidui Byčiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. P., nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, taip pat nepilnamečių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. P. bei M. P. atstovui pagal įstatymą V. P., jų atstovui advokatui Mariui Zabitai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei, taip pat nepilnametės nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. T. atstovei pagal įstatymą J. T., jų atstovei advokatei Ritai Petručionytei, civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei D. B.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas ( - ) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ( - ), gyvenanti ( - ), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., ir

Nustatė

3kaltinamoji E. A. 2011 m. lapkričio 13 d. apie 20 val. 50 min. kelyje ( - ), vairuodama automobilį „VW Passat“, v/n ( - ) išvažiuodama iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės ir susidūrė su automobiliu „Chrysler Town & Country“, v/n ( - ) vairuojamu V. P., tuo pažeisdama kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, t. y. kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančios prie sankryžos pagrindiniu keliu. Automobiliu „Chrysler Town & Country“ važiavo ir eismo įvykio metu buvo sužaloti V. P., V. P., M. P., G. P., O. T., A. P., kuriems padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai ir J. T., kuriai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bei įvykio metu buvo apgadintas V. P. priklausantis automobilis „Chrysler Town & Country“, v/n ( - ) kuriam padaryta 13 019 Lt turtinė žala.

4Kaltinamoji E. A. prisipažįsta padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Be to, jos kaltė įrodyta nukentėjusiųjų V. P., V. P., A. P., J. T., liudytojo A. K. parodymais, eismo įvykio vietos ir kitais apžiūros protokolais, schemomis, foto nuotraukomis, specialisto išvadomis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

5Kaltinamoji E. A. 2013-01-08 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo vakaras, apie 21 val. Išvažiavo namo iš vyro dėdės. Automobilį VW Passat vairavo ji. Automobilis priklauso jos vyrui. Vyras sėdėjo šalia. Važiavo dviese. Privažiavo sankryžą. Prie sankryžos sustojo, įsijungė posūkį. Matė, kad iš kairės pusės, nuo Pilviškių pagrindiniu keliu atvažiuoja mašina, bet ji dar buvo toli. Iš dešinės pusės mašinos nematė, todėl ir išsuko iš šalutinio kelio. Gal mašiną pamatyti kliudė tvora, stotelė, krūmai. Negali dabar pasakyti. Pagrindinis kelias nebuvo tiesus, netoli yra posūkis. Pajuto smūgį. Smūgis buvo į dešinę automobilio pusę, į šoną labiau link galo. Negali pasakyti kurioje kelio vietoje įvyko susidūrimas. Po smūgio mašina stovėjo kelio viduryje. Jie su vyru nebuvo sužaloti. Susižalojo kitame automobilyje važiavę asmenys. Nekyla ginčo, kad turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią mašiną. Negali pasakyti kokios buvo oro sąlygos. Dabar jau nepamena. Skambino nukentėjusiesiems paklausti kaip jų sveikata, kalbėjo su jais. Nepasakė nukentėjusiesiems žodžio „Atsiprašau“. Kiek galės, tiek žalos atlygins, bet šiai dienai tokių galimybių neturi. Gyvena pas tėvus, turto neturi, augina vieną vaiką. Pati niekur nedirba, bet darbo ieškosi ( - ). Vyro atlyginimas yra 2 000 Lt. Ginčija neturtinės žalos dydį, nes mano, kad tokios žalos nepadarė, ji yra per didelė. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta visiškai (II tomas, b. l. 147-149).

6Nukentėjusysis V. P. 2013-01-08 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiavo Chrysler Voyager automobiliu. Jame yra trys sėdėjimo eilės. Jis su J. T. sėdėjo antroje eilėje. Jis pats sėdėjo už vairuotojo. Trečioje eilėje, sėdėjo trys vaikai. Priekyje sėdėjo vairuotojas V. P. ir jo žmona. Oro sąlygos buvo geros. Negali pasakyti, kad juto smūgį, nes važiuojant snaudė. Buvo vėlyvas vakaras. Sąmonę pilnai atgavo tik ligoninėje. Nors aplinkinių teigimu, po avarijos vaikščiojo ir kitiems padėjo, tačiau to nepamena. Važiavo prisisegęs saugos diržu. Jam lūžo 4 šonkauliai, plyšo ausis ir lūpa. Spėja, kad su J. T. trenkėsi vienas į kitą. Gydėsi stacionariai. Iš karto po avarijos Šakiuose buvo susiūtas veidas ir ausis, po to iš ligoninės išleistas. Kadangi šeima pateko į Kauną, ten važinėti teko ir jam, kur po savaitės dėl skausmų kreipėsi į priėmimą. Nustatė, kad yra lūžę šonkauliai. Lūžimus gydėsi namuose. Šonkauliai savaime sugyja per 6-8 mėnesius, bet dirbti pradėjo po 1,5 mėnesio. Šoną skauda ir dabar. Iš veido siūlai buvo išimti po savaitės, bet veidas vis dar gyja. Ieškinį palaiko, nes teko važinėti į Kauno klinikas, patyrė išlaidų. Konkreti turtinės žalos suma yra apie 3 000 Lt. Prie bylos pateikti kvitai yra už įsigytus medikamentus, kuriuos vartojo J. T.. Pats naudojo vaistus nuo skausmo. Buvo išrašytas receptas dėl šonkaulių gijimo, tuos vaistus naudojo porą mėnesių. Neturtinę žalą sudaro stebėjimas kaip brangus žmogus kenčia skausmus. Pats dirba pagal verslo liudijimą, todėl tuo momentu teko aukoti darbą, nes reikėjo būti ligoninėje po J. T. operacijų. Nurodo, kad prašoma priteisti 8 000 Lt dydžio neturtinės žalos suma yra pagrįsta. Su J. T. gyvena kartu, bet nėra susituokę. Visi rūpesčiai J. T. ir O. T. būnant ligoninėje teko jam vienam. Po įvykio jautė skausmą dėl šonkaulių, buvo sunku keltis iš lovos. Po avarijos du mėnesius jo gyvenimo buvo skirti vykimams į ligoninę pas J. T. ir O. T., nes jas reikėjo prižiūrėti, slaugyti, aptarnauti. Pirmosiomis savaitės tai daryti buvo ypatingai sunku, paskui vykdavo pagalvę po šonu pasidėjęs. Kai J. T. grįžo namo, gyvenimas pasikeitė tik tuo, kad nereikėjo važinėti į Kauną. Prasidėjo naujos problemos, nes J. T. negalėjo judėti, ją reikėjo prižiūrėti. Važinėjo pas daktarus į Kauną, ją reikėjo nešioti, ieškoti pagalbos kas galėtų padėti tai padaryti. J. T., grįžusi į namus, iš pradžių galėjo judėti tik su invalido vežimėliu, todėl buto sąlygas pritaikyti reikėjo taip, kad ji galėtų po namus judėti su invalido vežimėliu. Praėjus 3-4 mėnesiams po įvykio ji pradėjo naudotis ramentais. J. T. patirti sužalojimai įtakojo ir jo gyvenimą. Padidėjo įsipareigojimai – namų ruoša, valgio gaminimas, apsipirkimai. Ką anksčiau darydavo kartu, viskas teko jam vienam. Be to, reikėjo pradėti dirbti, nes pasijuto pinigų stygius. Prieš autoįvykį vykdavo į kino teatrus, spektaklius. Po įvykio net ir dabar sunku J. T. ilgiau pastovėti vienoje vietoje. Bendravimo galimybės po autoįvykio tapo nulinės. Kiek pamena, visi automobilyje važiavę asmenys buvo prisisegę saugos diržus (II tomas, b. l. 149-151).

7Nukentėjusioji J. T. 2013-01-08 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiuojant automobilyje ji sėdėjo antroje eilėje, prie draugo. Buvo užsisegusi saugos diržą. Tiksliai gali pasakyti kur sėdėjo visi suaugę, o kur sėdėjo vaikai negali pasakyti, nes jie keitėsi. Apie avariją nieko negali pasakyti, nes miegojo padėjusi galvą ant V. P. peties. Nežino, ar buvo iškritusi iš mašinos, nes save atsimena tik ligoninėje praėjus kelioms dienoms po įvykio. Tik ( - ) sužinojo, kad buvo kraujas ant smegenų išsiliejęs. Avarijos metu lūžo koja. Buvo sudėtinga operacija. Įvykio metu akys išėjo iš akiduobių, gavosi dešinio žandikaulio deformacija. Pagrindiniai buvo kojos ir veido sužalojimai. Reiškia turtinę ir neturtinę žalą. Ieškinius palaiko. Turtinę žalą grindžia kvitais. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl sužalojimų neteko darbo. Dirbo ( - ). Iš darbo atleido dėl patirtų sužalojimų. Ateityje nusimato kojos, veido operacijos, bus reikalingi medikamentai. Sužalojimas liks visam gyvenimui. Šiuo metu jai mokama pensija. Šiuo metu ji yra sumažinta ir negautų pajamų skirtumas dar padidėjo. Iki šių metų balandžio mėnesio yra nustatytas neįgalumas. Prašo negautas pajamas priteisti iki kol yra gyva. Po įvykio buvo labai blogai, nes buvo nešiojama. V. P. žmones samdydavo, kad ją užneštų ar nuneštų, nes paties šonkauliai buvo sulaužyti. Buvo nešiojama iš 4 aukšto, kuriame gyvena. Buvo apribota visomis prasmėmis. Dabar yra geriau. Laikotarpyje po operacijos gyvenimo nebuvo, buvo tik kabinimasis į gyvenimą. Įvykio metu nukentėjo ir jos dukra O. T.. Negali pasakyti kurioje vietoje įvykio metu sėdėjo jos dukra, nes vaikai keitėsi. Kai išvažinėjo iš kavinės „Pas Juozapą“ atsimena kaip vaikai sėdėjo, o paskui nežino. Įvykio metu dukra buvo 12 metų amžiaus. Po įvykio dukrai galvoje liko randas. Buvo pjūviai galvoje ir veide. Žiauriausiai atrodo dukros nugara, nes ji visa randuota. Randų pašalinimas yra įmanomas. Dėl dukros reiškia 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos ir 4 500 Lt dydžio turtinės žalos ieškinį. O. T. konsultacijų dokumentus turi, o dėl jos būsimų operacijų niekas pažymų nerašė, tik apytikres sumas pasakė. O. T. operacija dar nėra atlikta, nes ji gali būti atliekama tik praėjus metams – pusantrų po eismo įvykio. Dabar mergaitė randus tepa specialiomis priemonėmis, o paskui galima operacija. Yra įvedamas svetimkūnis po randu, kuris išplečia tą randą. Paskui svetimkūnis yra išimamas. Dėl operacijos laiko dar nėra susitarta. Dukra neprisimena kaip ji iškrito iš automobilio. Įvykio metu dukra turėjo MP3 grotuvą, o po įvykio jo jau nebuvo. Sugadintus ir dingusius daiktus įvertino pagal įsigijimo kainą. Odinę striukę pirko Kaune turguje. Ją pirko prieš mėnesį iki įvykio. Daiktų įsigijimo kvitų nėra išsaugojusi. Kai kurie rūbai buvo nepataisomai sugadinti ligoninėje ir juos tikriausiai dar ligoninėje išmetė (II tomas, b. l. 151-154).

8Nukentėjusysis V. P. 2013-02-18 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 5 val. vakaro išvažiavo iš Palangos. Pakeliui buvo užsukę į kavinę „Pas Juozapą“ ir važiavo link ( - ) užvežti draugus į namus. Nutarė važiuoti pro Šakių pusę. Pravažiavus Jurbarką, po to Šakius ir važiuojant link ( - ) miestelio, sankryžoje pamatė iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį, kuris, kaip pasirodė, važiavo 60-70 km/h greičiu. Automobilis važiavo tiesiai, nestabdė. Nepastebėjo, kad automobilis būtų sustojęs prie sankryžos. Susidūrimas buvo pačioje sankryžoje. Bandė išvengti susidūrimo stabdydamas ir sukdamas mašiną dešiniau, tačiau automobiliai trenkėsi priekiais. Jo vairuojamą automobilį bloškė į šoną, po to automobilis vertėsi gal 2-3 kartus ir atsistojo ant ratų. Nežino po kiek laiko atsitokėjo ir išlipo iš automobilio. Jo paties durys atsidarė tik iš trečiojo karto. Apibėgo automobilį, bandė atidaryti keleivių dureles, tačiau jų nėjo atslinkti, visi automobilio langai buvo išdužę. Atsimena, kad nurideno šnypščiantį dujų baliono baką. Grįžęs šiaip ne taip atidarė žmonos dureles. Ji buvo sukniubusi, bet kvėpavo. Atsegė diržą ir nutarė laukti pagalbos. Žmonai buvo ausis įskelta, kitų didesnių išorinių sužalojimų nebuvo matyti. Kai apsiprato su tamsa, išgirdo vaikų, kitų keleivių aimanavimus. Lyg pasirodė, kad vaikai galėjo per langus iškristi, bet paskui atėjo mintis, kad jie gal patys išsikapstė. Po įvykio jo sūnus aimanavo dėl kojos, nes jam buvo lūžęs kairės kojos šlaunikaulis, buvo tarpuakis sumuštas. Kai pamatė sūnų, jis buvo lauke. Mano, kad vaikai buvo įmigę, nes kai važiavo, buvo tylu. Sūnus neatsimena kur sėdėjo. Dukrai įvykio metu buvo 5, o sūnui - 13 metų. Visada reikalauja, kad visi prisisegtų saugos diržus. Prieš važiuojant visada paklausia, ar visi su diržais, atsisukęs dar pasižiūri. Visi pasako, kad prisisegę ir tada pradeda važiuoti. Įsitikinęs, kad visi buvo prisisegę saugos diržais. Pats nebuvo išlipęs ir patikrinęs. Mano, kad dukra nugarą susipjaustė lipdama iš mašinos. Vaikai neprisimena ar patys išlipo iš automobilio. Jie miegojo. Jie nežino kaip lauke atsidūrė. Eismo įvykio metu jam lūžo vidinio kulkšnelio kampas, tačiau iškart po įvykio nieko nejautė. Tik vėliau pradėjo jausti skausmus. Vėliau atsirado kitų pasekmių – nugaros, sėdmenų skausmai. Mano, kad koją susižalojo į pedalą. Reiškia 1 400 Lt dydžio ieškinį dėl patirtų išlaidų šeimai. Sau reiškia ieškinį dėl moralinės žalos 50 000 Lt, o vaikams po 30 000 Lt. Nurodo, kad išlaidų patyrė pirkdamas kurą, dukrai kaklo įtvarą, ramentus, vaistus ir tepalus. Po eismo įvykio pats ligoninėje negulėjo, bet gulėjo jo žmona ir vaikai. Vaikai iki sausio mėnesio gulėjo ( - ) klinikose, o paskui dar mėnesį laiko ( - ). Viskuo reikėjo rūpintis vienam. Jaučiasi nuskriaustas labiausiai iš visų, nes reikėjo išgyventi atsakomybę ir kaltę dėl visų keleivių, tai yra, kad nesugebėjo išvengti avarijos, kad juos sužalojo. Tas jį slegia ir šiandien. Neskaitant to, kad po šiai dienai jaučia kojos skausmus, pergyvena, kad žmona buvo komoje. Praeitą penktadienį iš kojos jam išėmė vielas, varžtus, vinis. Trečiadienį išims siūlus. Lankosi pas osteopatą dėl nugaros skausmų, kojos tirpimo. Mano, kad vaikų gyvenimui tas įvykis pakenkė. Vaikai tapo uždaresni. Sūnus lankė ( - ) krepšinio mokyklą, tačiau treniruočių atsisakė. Vaikai pasidarė irzlūs, pasikeitė santykiai šeimoje. Vaikai patyrė išgyvenimus ir skausmus. Mano, kad tų pinigų ateityje dar ir pritruks. Liekamuosius reiškinius su žmona dar jaučia. Sūnus šiai dienai kojos pilnai nesulenkia. Dukra porą kartų suriko iš skausmo. Į jo vairuojamą automobilį atsitrenkusią mašiną neatkreipė dėmesio, nežino kas ją vairavo. Kaltinamąją pirmą kartą pamatė tik teisme. Ši vieną kartą jam paskambino, bet suprato, kad tai daro iš pareigos. Paskambinusi paklausė, ar gali aplankyti. Tada atsakė, kad negali. Paskui ji dar antrą kartą skambino pasidomėti kaip jie laikosi, bet tada atvykti nesisiūlė (III tomas, b. l. 4-7).

9Nukentėjusioji A. P. 2013-02-18 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena. Kad yra normalus žmogus suprato sanatorijoje. Tai, kad gulėjo ligoninėje – buvo kaip sapnas. Avarijos metu jai buvo sužalota galva, buvo išsiliejęs kraujas, nes smūgis teko į galvą. Buvo sužeistas akies vokas, buvo sužalota ausis. Negali pasakyti kiek laiko gulėjo ligoninėje, bet žino, kad ( - ) grįžo namo iš sanatorijos. Po ligoninės gydymas tęsėsi sanatorijoje. Reiškia 50 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Po avarijos pasidarė labai jautri, nervinga, naktimis kamuoja košmarai. Ilgai negalėjo gulėti ant kairio šono, nes mausdavo galvą. Nežino kas gali būti ateityje, nes buvo sužalota galva. Fizinių liekamųjų reiškinių šiuo metu nėra išlikę (III tomas, b. l. 7-8).

10Civilinio atsakovo atstovė D. B. paaiškino, kad draudimo kompanija „PZU Lietuva“ yra patraukta civiliniu atsakovu šioje byloje, kadangi nagrinėjamo eismo įvykio metu transporto priemonės VW Passat, v/n ( - ) valdytojo civilinės atsakomybė privalomuoju draudimu buvo drausta būtent jų kompanijoje. Kalbant apie neturtinės žalos atlyginimą draudiko atsakomybė yra ribojama. Tas atsakomybės ribas nustato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. ir numato, kad maksimali suma, kurią gali išmokėti draudikas, yra 2 500 eurų (8 632 litai) dėl vieno eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, kad šio įvykio metu yra nukentėję 7 asmenys, ši suma būtų padalinta visiems nukentėjusiesiems ir kiekvienam iš jų būtų išmokėta po 1 233 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismui nusprendus, kad atlygintina neturtinė žala yra didesnė, susidaręs skirtumas turėtų būti priteistas iš kaltinamosios. Dėl turtinės žalos atlyginimo su civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu įstatymo 19 str. 6 d. įpareigoja atsakingą draudiką mokėti tik įrodymais pagrįstą dydžio draudimo išmoką ir suteikia teisę atmesti reikalavimus, kurie yra nepagrįsti įrodymais. Dėl šių priežasčių visi reikalavimai, kurių nepatvirtino tam tikri įrodymai ar dokumentai, turėtų būti atmesti. Ieškovės J. T. ieškinyje įrodymais nepagrįstas reikalavimas atlyginti nuostolius už dingusius, sugadintus daiktus, kadangi nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų, jie nėra išsaugoti, nebuvo pateikti atsakingo draudiko eksperto apžiūrai. Žalos dydis nustatomas vadovaujantis eksperto išvadomis. Būtent ekspertai gali nustatyti sugadinto daikto vertę, nustatyti ar tas daiktas sugadintas pataisomai, ar nepataisomai. Šiame teismo posėdyje reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo už sugadintus daiktus negali būti išspręstas. Nukentėjusiajai turėtų būti pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą perduodant jį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajai netektas darbingumas yra nustatytas terminuotai – iki 2013-04-02, todėl reikalavimas priteisti neterminuotai negautas pajamas yra visiškai nepagrįstas ir klausimas gali būti sprendžiamas iki šios datos. Taip pat priteisiamos negautos pajamos iki 2013-04-02, t. y. už 12,5 mėnesio, turėtų būti mažinamos atitinkamai netekto darbingumo procentu, t. y. 40 % ir išmokama 3 135,15 Lt, kadangi tokia skaičiavimo tvarka atsispindi formuojamoje teismų praktikoje. Vadovaujantis jų gydytojo išvada nesutinka apmokėti už Dynamisan ir multivitaminus vyrams, kuriuos pirko nukentėjusioji. Iš anksto pinigai plastinėms operacijoms nėra skiriami, nes suma nėra aiški, todėl reikalavimus būsimos gydymo išlaidoms prašo atmesti. Pripažįsta, kad ieškovo V. P. patirtos kuro išlaidos buvo būtinos ir reikalingos, todėl šios išlaidos yra atlyginamos, tačiau vadovaujantis pateiktais dokumentais ir suskaičiavus visas sumas gaunasi 2 532,45 Lt suma. Šią sumą sutinka atlyginti. Negali būti pripažintos pagrįstomis išlaidos, kurios buvo patirtos prieš eismo įvykį, nes yra pateikti trys kvitai, kurie patvirtina kuro pylimąsi prieš eismo įvykį. Taip pat negali būti atlygintos paslaugos plovykloje ir maisto išlaidos. V. P. ieškinys dėl gydymo ir kuro išlaidų yra pagrįstas, jį sutinka atlyginti, t. y. 1 434,34 Lt. A. P. reikalavimas yra pagrįstas, tačiau pagal pateitus kvitus prašoma priteisti 890,28 Lt suma nesigauna. Pateikti dokumentai patvirtina 604,88 Lt patirtas išlaidas. Šią sumą sutinka atlyginti (III tomas, b.l. 11-14).

11Liudytojas A. K. 2013-02-18 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo atvažiavęs pas draugą T. B., kuris gyvena ir dirba pas ūkininką ( - ). Netoli sankryžos, kurioje įvyko avarija, stovi visi ūkininko traktoriai, technika. T. B. buvo palikęs savo dokumentus ir jis su savo mašina pastarąjį nuvežė minėtų dokumentų pasiimti. Stovėjo prie sargų būdelės, rūkė kai išgirdo smūgį. Suprato, kad įvyko avarija. Nuo sankryžos ir juodos spalvos automobilio buvo už 50 metrų. Nubėgo į eismo įvykio vietą ir pamatė, kad juodas automobilis stovėjo ant kelio, o pažiūrėjus nuo kelio matėsi sidabrinis automobilis. Atidarius juodo automobilio vairuotojo dureles už vairo sėdėjo panelė, o šalia vyrukas. Paklausė, ar jie gyvi. Šie atsakė, kad gyvi, bet tuo metu jie dar buvo šoko būsenoje. Kitas automobilis stovėjo už kokios 40 metrų, nuvažiavęs nuo kelio. Automobilis stovėjo ant ratų, priekiu į kelią. Paskui pamatė, kad aplink kitą automobilį yra iškritę keli asmenys. Vyrukas, kuris buvo prie mašinos, mano, kad buvo iškritęs iš automobilio, nes jo koja buvo lūžusi. Jis pats negalėjo išlipti iš automobilio, jis turėjo iškristi. Mašinos langai buvo išdužę. Kai atbėgo, buvo tamsu, bet paskui sustojo automobiliai, jie apšvietė įvykio vietą ir matėsi kas kur yra. Nubėgęs prie automobilio pastebėjo, kad priekiniame keleivio soste sėdėjo moteris, kuri buvo be sąmonės, o tarp galinių sostų buvo tamsių plaukų moteris. Pastaroji moteris dejavo, rėkė, buvo visa kruvina. Pamatęs, kad yra daug sužeistų žmonių skambino į greitąją. Matėsi, kad toliau už mašinos gulėjo už kojos susiėmęs vyrukas, o šalia mašinos gulėjo maža mergaitė, bet jie visi buvo sąmoningi. Šone automobilio pamatė gulinčią merginą. Sidabrinio automobilio vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio. Atrodė, kad jis sveikas, nes niekuo nesiskundė. Kai pribėgo prie Passat automobilio, Chrysler vairuotojas lipo pro duris iš savo vietos, o kai atbėgo prie Chrysler automobilio, vairuotojas jau buvo išlipęs. Chrysler priekyje sėdinti keleivė tikrai buvo su diržu. Negali pasakyti ar kita moteris buvo su diržu, ar be. Jeigu ji buvo įkritusi tarp sostų, tai ji turėjo būti be diržo. Negali to tvirtinti ir pasakyti tiksliai, kadangi viena šoninė Chrysler automobilio sėdynė buvo atlenkta ar išlūžusi. Įvykio vietoje buvo iškritęs planšetinis kompiuteris, kurį pats nunešė pareigūnui. Į įvykio vietą prisirinko labai daug žmonių. Jie visi lindo į mašiną, lindo prie įvykio vietos. Kas ką pamatė, „čiut ne sau norėjo pasiimti“. Visokių daiktų buvo iškritę. Buvo išmėtyta drabužių. Negali tiksliau papasakoti apie iškritusius daiktus. Vienintelis daiktas, kurį prisimena, buvo kompiuteris, kurį kažkas jau nešėsi, bet šį atėmė. Tiksliai neprisimena kuo buvo apsirengusi tamsi moteris, lyg tais tamsiais drabužiais (III tomas, b. l. 8-10).

12Liudytojas T. B. 2013-02-18 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmiausiai išgirdo garsą, o paskui pamatė mašiną ant kelio. Nubėgo. Panelė sėdėjo už vairo, vaikinas šalia. Prie kitos mašinos nėjo artyn, liko prie kelio, nes yra silpnų nervų (III tomas, b. l. 10-11).

13Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos, foto nuotraukų matyti, kad apžiūrint eismo įvykio vietą, esančią ( - ), buvo nustatyta, jog įvykio vieta yra kelio ( - ) km. Įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad kelio danga įvykio vietoje yra šlapia, dešinėje kelio važiuojamojoje dalyje, kryptimi link ( - ) miestelio, pačioje sankryžoje, 1,10 metrų atstumu nuo dešiniojo kelio krašto yra užfiksuota transporto priemonių susidūrimo vieta, taip pat transporto priemonių VW Passat, v/n ( - ) bei Chrysler Town & Country, v/n ( - ) išsidėstymas eismo įvykio vietoje, jų apgadinimai, pažymint, kad daugiausiai buvo apgadintos abiejų transporto priemonių priekinės dalys (I tomas, b. l. 2-5, 6, 7-14, 15-16).

14Iš specialisto išvados matyti, kad A. P. buvo nustatytos muštinės žaizdos kaktoje, kairėje ausyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, galvos smegenų sumušimas ir sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys ir pan. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sumušimo ir sukrėtimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (I tomas, b. l. 63-64).

15Iš specialisto išvados matyti, kad V. P. buvo nustatytas kairės kojos vidinio kulkšnelio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio salono dalys ir pan. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (I tomas, b. l. 108, 110-111).

16Iš medicininių dokumentų, taip pat specialisto išvados matyti, kad G. P. buvo nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, muštinės paviršinės žaizdos ir odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame skruoste, galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimai kelių sąnariuose, dešinio smilkinio-kaktos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, stuburo kaklinės dalies 1 slankstelio panirimas, kairio šlaunikaulio išnirimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys ir pan. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo kaklinės dalies 1 slankstelio panirimo ir kairio šlaunikaulio išnirimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (I tomas, b.l. 71-72).

17Iš medicininių dokumentų, taip pat specialisto išvados matyti, kad M. P. buvo nustatyta muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kaktoje, poodinė kraujosruva pakaušio -viršugalvio srityje, odos nubrozdinimai veide, kojose, kairio šlaunikaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys ir pan. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šlaunikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (I tomas, b.l. 78-79).

18Iš medicininių dokumentų, taip pat specialisto išvados matyti, kad J. T. nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairio antakio muštinė žaizda, skeveldriniai įspaustinai kaktikaulio, pleištakaulio, akiduobių ir viršutinių žandikaulių ančių sienelių, dešinio skruostikaulio, nosies kaulų lūžimai, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius su galvos smegenų pusrutulių dislokacija į kairę, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio sąnarinis lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys ar pan., paveikus veidą, ryškiau dešinę pusę, galimai nurodyto įvykio metu. Skeveldriniai įspaustiniai kaktikaulio, kaukolės pamato kaulų lūžimai su galvos smegenų sumušimu ir kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (I tomas, 85-86).

19Iš medicininių dokumentų, taip pat specialisto išvados matyti, kad O. T. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje-kaktoje, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke, pakaušyje su poodine kraujosruva, plėštinės žaizdos sėdmenyse su dešinio sėdmens žaizdos supūliavimu, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo sindromas. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl plėštinės žaizdos dešiniame sėdmenyje, kas komplikavosi žaizdos supūliavimu, sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (I tomas, 95-96).

20Iš medicininių dokumentų, taip pat specialisto išvados matyti, kad V. P. nustatyta muštinės žaizdos lūpoje, dešinėje ausyje, dešinės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžimai, poodinė kraujosruva nugaroje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio dalys, aplinkos daiktai ir pan. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (I tomas, b. l. 103-104) 2012-09-03 specialisto paaiškinime nurodyta, kad lūžus 3 ar 4 šonkauliams sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (I tomas, b. l. 60).

21Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kaltinamosios E. A. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ (II tomas, b.l. 5).

22Iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinio matyti, kad dėl nukentėjusiajai J. T. išmokėtos nedarbingumo pensijos ieškovas patyrė 4 734,82 Lt turtinės žalos, kurią prašo priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“. Jei draudimo išmokų nepakaktų turtinei žalai atlyginti, skirtumą tarp draudimo atlyginto ir faktinės turtinės žalos dydžio prašo priteisti iš pačios kaltinamosios E. A. (I tomas, b. l. 39-41, 42, 43, 44, 45-46).

23Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 1 434,34 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo (II tomas, b.l. 109-110).

24Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. P., M. P. įstatyminis atstovas – tėtis V. P. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo, kiekvienam vaikui pareikštą po 30 000 Lt (II tomas, b. l. 111).

25Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 890,28 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo (II tomas, b.l. 109-110).

26Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. T. įstatyminė atstovė – mama J. T. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 20 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir 4 500 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo (II tomas, b. l. 26-27).

27Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 8 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir 3 216,90 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo (II tomas, b. l. 28).

28Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. T. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 100 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, 40 000 Lt dydžio dėl būsimų gydymo išlaidų, 2 800 Lt dydžio dėl prarastų ir sugadintų daiktų, 824,12 Lt dėl patirtų gydymosi išlaidų ir negautų pajamų, laikotarpiu nuo 2012-03-15 iki bus gyva priteisimo (II tomas, b. l. 28)

29Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėta moteriška, juodos spalvos odinė striukė, kuri yra suplyšusi, nešvari (Lietuvos Respublikos BPK 289 str. 1 d.).

30Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

31Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamoji E. A., kelyje ( - ), vairuodama automobilį „VW Passat“, v/n ( - ) išvažiuodama iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės ir susidūrė su automobiliu „Chrysler Town & Country“, v/n ( - ) vairuojamu V. P., tuo pažeisdama kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, t. y. kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančios prie sankryžos pagrindiniu keliu ir šie jos veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir tai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Ginčo byloje dėl to nekilo. E. A. kaltė pažeidus kelių eismo saugumo taisykles vairuojant automobilį ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta net septynių nukentėjusiųjų sveikata, jiems padarant nesunkius ir sunkų sveikatos surikdymus, pilnai įrodyta, jos veiksmų kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. yra teisinga.

32Bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios E. A. gynėjas nurodė, kad nukentėjusiųjų automobilyje ne visi buvo prisisegę saugos diržais, vaikai važiuojant keitėsi vietomis. Tokią išvadą daro dėl to, kadangi nukentėjusieji nepatyrė tokių sužalojimų, kurie patiriami po smūgio kai būna saugos diržai prisisegti (mėlynės, kraujosruvos ant klubų, pečių srityje). Taip pat mano, kad jeigu visi keleiviai būtų buvę prisegti saugos diržais, tikrai pasekmės būtų mažesnės (III tomas, b. l. 24). Nukentėjusysis V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad tol, kol neįsitikina, jog visi prisisegė saugos diržais, važiuoti nepradeda. Ar visi saugos diržus yra prisisegę, tikrina to paklausdamas. Nebuvo išlipęs ir nuėjęs pažiūrėti. Taip pat parodė, kad po eismo įvykio nei vienos keleivių pusės durys neatsidarė, taip pat buvo ištrūkę visi automobilio landų stiklai (III tomas, b. l. 5, 7). Nukentėjusysis V. P. parodė, kad jis pats važiavo prisisegęs saugos diržu (II tomas, b.l. 149, 151). Nukentėjusioji J. T. taip pat parodė, kad važiavo prisisegusi saugos diržu, o jiems išvažiavus iš Palangos visi vaikai buvo prisisegę saugos diržais (II tomas, b. l. 151, 153). Visų nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad vaikai važiuodami snaudė, todėl tos aplinkybės, kaip atsidūrė lauke – iškrito ar patys išlipo, neprisimena, kaip neprisimena ir V. P. bei J. T. (II tomas, b.l. 153; III tomas, b. l. 7). Liudytojas A. K. parodė, kad jam pribėgus prie nukentėjusiųjų automobilio, pamatė, jog apie automobilį yra iškritę keli asmenys – vaikas, kurio koja buvo sulūžusi ir maža mergaitė. Teigia, kad berniukas pats su sulūžusia koja negalėjo išlipti iš automobilio. Matė, jog keleivio vietoje sėdėjusi šviesios spalvos plaukų moteris buvo prisisegusi saugos diržais, o dėl kitų nukentėjusiųjų nieko pasakyti negalėjo, nors iš karto po eismo įvykio pribėjo prie automobilio (III tomas, b.l. 9). Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodytų teisingumu, jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Teismas šių nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad neatsidarant (neatsistumiant) keleivio šoninėms durelėms, automobiliui visais keturiais ratais stovint ant žemės, pats nukentėjusysis M. P. su sulaužyta koja negalėjo išlipti iš automobilio. Nepilnametei G. P. nustatytų sužalojimų pobūdis – galvos sumušimas, nugaroje esančios žaizdos, patvirtina tą aplinkybę, kad mažametė pati iš automobilio negalėjo išlipti, nors liudytojo V. P. parodymais dukra nugarą susipjaustė galimai lipdama iš automobilio. To, kad G. P. būtų išlipusi per langą iš automobilio nematė ir byloje apklaustas liudytojas A. K., prie automobilio pribėgęs praktiškai iš karto po eismo įvykio. Kadangi visi automobilio langų stiklai buvo ištrūkę, todėl teismas sprendžia, jog nukentėjusieji M. P., G. P. eismo įvykio metu iš automobilio iškrito, nes nebuvo prisisegę saugos diržų. Nėra byloje pateikta įrodymų, kad saugos diržai įvykio metu suplyšo, taip pat, kad kiti nukentėjusieji būtų buvę neprisisegę saugos diržų, nes to nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai.

33Eismo įvykio metu galiojusios KET redakcijos 202. punktas numatė, kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. 206. punktas numatė, kad vežamus ant galinės automobilio sėdynės 3 metų ir vyresnius vaikus leidžiama prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiesiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas. Nors nukentėjusysis V. P. iš pažeidė aukščiau nurodytų KET punktų reikalavimus – neužtikrino, kad jo nepilnamečiai vaikai važiuotų automobilyje prisisegę saugos diržais, tačiau šis pažeidimas nebuvo kilusių pasekmių priežastis. Visgi ši nustatyta aplinkybė turi būti įvertinta kartu su kitomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės nustatant M. P. ir G. P. priteistinos neturtinės žalos dydį.

34Dėl kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

35Prokuroras skirdamas kaltinamajai bausmę prašo atsižvelgti į tai, kad dalis žalos (už automobilio sugadinimą) nukentėjusiesiems yra atlyginta, tačiau neprašo šios aplinkybės laikyti kaltinamosios E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Lengvinančia aplinkybe prašo laikyti tai, kad kaltinamoji prisipažįsta padariusi nusikaltimą (III tomas, b. l. 17). Nukentėjusiųjų atstovė advokatė Rita Petručionytė nurodo, kad vairuotojo privaloma civilinė atsakomybė draudžiama pagal įstatymą ir atsitikus draudiminiam įvykiui laikyti, kad kaltininkas žalą atlygino geranoriškai negalima. Jeigu E. A. būtų apsidraudusi papildomu draudimu, kas šiandien dienai palengvintų tiek nukentėjusiųjų, tiek E. A. padėtį, galėtų kalbėti apie savanorišką, geranorišką bent dalies žalos atlyginimą. Šiuo konkrečiu atveju E. A. įvykdė tą įstatymo minimumą, kurio reikalaujama, t. y. tik apsidraudė privalomą vairuotojo civilinę atsakomybę. Mano, kad tai nelaikytina E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nenori sutikti, kad E. A. prisipažinimas rodo jos gailėjimąsi dėl autoįvykio, dėl ko tai būtų galima laikyti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ji, paskambinusi V. P. ir sužinojusi, kad pastarojo šeima su ja susitikti nenorėtų, nematė reikalo paskambinti J. T. ar V. P. ir paklausti kaip jie jaučiasi, ar jiems reikia pagalbos (III tomas, b. l. 21-22). Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Marius Zabita taip pat nurodo, kad kaltinamosios tokie veiksmai neturėtų būti traktuojama kaip geranoriškas žalos atlyginimas, nes nebuvo dėta jokių pastangų, kad atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Tą padarė draudimo bendrovė, nes tai privaloma pagal įstatymą (III tomas, b. l. 20).

36Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.). Taigi įstatymas šiuo atveju reikalauja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Kita vertus, Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d. nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Pagal teismų formuojamą praktiką tais atvejais, kai kaltininkui valdant ar naudojant transporto priemonę, kuri yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusiesiems asmenims padaroma turtinė ar neturtinė žala, ir žalą Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nustatytose ribose atlygina draudimo įmonė (draudikas), o likusią dalį – pats kaltininkas (draudėjas), teismas tokį dalinį žalos atlyginimą pripažįsta kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p., nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas atlygina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (Lietuvos Respublikos BK 54-64 str.) apžvalga Nr. 27-2; išvadų 14 punktas). Nors prokuroro teigimu draudikas atlygino dalį žalos – už nukentėjusiajam V. P. priklausantį apgadintą automobilį, tačiau bylos duomenimis šią žalą atlygino ne kaltinamosios E. A. draudikas, o paties nukentėjusiojo – draudikas ADB „ERGO Lietuva“ (I tomas, b. l. 51). Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad kaltinamosios draudikas – šioje byloje atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ arba pati kaltinamoji E. A. kam nors yra atlyginę bent dalį eismo įvykio metu padarytos žalos. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėmis, teismas neturi teisinio pagrindo kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

37Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatyti lengvinančios aplinkybės trys alternatyvūs pagrindai. Vienas iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau.

38Nukentėjusysis V. P. parodė, kad kaltinamoji vieną kartą paskambino, bet suprato, kad iš pareigos. Paskambinusi paklausė, ar gali aplankyti. Tada šiai atsakė, kad negali. Paskui ji dar antrą kartą skambino pasidomėti kaip jie laikosi, bet tada atvykti nesisiūlė (III tomas, b. l. 6). Nukentėjusioji J. T. parodė, kad kaltinamoji jai skambino, tačiau paskambinusi nepasiteiravo kaip šios sveikata, teigia nesupratusi kodėl jai kaltinamoji skambino (II tomas, b.l. 153). Pati kaltinamoji taip pat parodė, kad skambino nukentėjusiesiems, daugiausiai vairuotojui, tačiau šių neatsiprašė, kad nukentėjusysis V. P. pasakė, jog nenori jos matyti (II tomas, b. l. 148-149). Tai, kad nukentėjusysis V. P. išreiškė nenorą kaltinamąją pamatyti, nesuteikia teismui laikyti, jog kaltinamajai E. A. buvo apsunkinta galimybė reikšti norą nukentėjusiesiems padėti ar jų atsiprašyti, kadangi ir pati kaltinamoji patvirtino, jog nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesiūlė jiems kokios nors pagalbos. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad nors kaltinamoji E. A. ir pripažįsta padariusi nusikaltimą, tačiau išvados apie jos nuoširdų gailėjimąsi daryti negali.

39Kaltinamosios E. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p).

40Kaltinamajai E. A. jokia kardomoji priemonė nepaskirta.

41Dėl bausmės skyrimo.

42Skiriant kaltinamajai E. A. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., taip pat į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas apysunkis, į kaltės formą ir rūšį, – padarytas neatsargus nusikaltimas; įvykdytas kelių eismo saugumo pažeidimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. kaltinamoji E. A. nesuvokė, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, kad pažeidžia kelių eismo taisykles (nepraleidžia pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, nes jo nematė), ir dėl to nenumatė, kad dėl pažeidimo gali kilti Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau, turėdama vairuotojo pažymėjimą susidariusioje eismo situacijoje ir būdama pakankamai atidi, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti – prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio, privalėjo įsitikinti, kad šis jo manevras bus saugus ir nesudarys kliūties transporto priemonėms, važiuojančioms sankryža pagrindiniu keliu; į nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį – nusikaltimas baigtas, kelių eismo taisyklės nebuvo pažeistos ypatingai šiurkščiai (vairuojant chuliganiškai, išgėrus ir pan.), nukentėjo septyni asmenys, kuriems buvo padaryti nežymūs ir sunkus sveikatos sutrikdymai; į kaltinamojo amžių, asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamoji E. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus, šiuo metu niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina nepilnametį vaiką, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai, kaip aktyvi bendruomenės veikloje (I tomas, b.l. 140, 141, 147, 148, 149); į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai.

43Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad paskyrus piniginę baudą, kaltinamosios turtinė padėtis dar labiau pablogėtų ir atitinkamai sumažėtų galimybė atlyginti žalas nukentėjusiesiems, kurių yra net septyni, kaltinamajai E. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis; esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamosios atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, sveika, šiuo metu nedirbanti, nes darbo ieško, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų viešųjų darbų, taip pat įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (nusikaltimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d., 75 str. 2 d. redakcija). Teismas sprendžia, kad kaltinamajai taikant dabar galiojančio Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. jos teisinė padėtis būtų pasunkinta.

44Dėl specialiosios teisės atėmimo.

45Nukentėjusiųjų Petruškevičių atstovas advokatas M. Zabita teismo prašė kaltinamajai E. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą. Prašymą motyvavo tuo, kad „turim sudėtingą situaciją, skausmingą įvykį su liūdnomis pasekmėmis“ (III tomas, b. l. 20). Nukentėjusiųjų advokatė Rita Petručionytė taip pat paprašė iš kaltinamosios E. A. atimti teisę vairuoti transporto priemonę įstatymo nustatytam maksimaliam terminui, tačiau tokio savo prašymo nemotyvavo (III tomas, b. l. 23).

46Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas KET taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (1A-54-648/2013; 1A-96-318/2013; 2K-448/2012; 2K-599/2012).

47Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji E. A. kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi neatidžiai – nepastebėjo iš dešinės pusės pagrindiniu keliu artėjančio automobilio ir sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, tačiau tokį padarytą pažeidimą traktuoti kaip labai šiurkštų, nėra teisinio pagrindo. Nors nukentėjusysis V. P. teigia, kad pamatė iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį, kuris, kaip pasirodė, važiavo 60-70 km/h greičiu tiesiai ir nestabdė, tačiau teismas šią nurodomą aplinkybę vertina kritiškai, kadangi kaltinamoji E. A. artėdama prie sankryžos su pagrindiniu keliu ir norėdama daryti manevrą į kairę pusę (sukti namų link), važiuodama nukentėjusiojo nurodomu 60-70 km/h greičiu padaryti tokio manevro automobilio prie sankryžos nepristabdžius techniniu požiūriu negalėjo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji E. A. vairavo būdama blaivi, anksčiau nėra bausta administracine tvarka (tai reiškia, kad KET sistemingai nepažeidinėja), neteista, yra jauno amžiaus, turi šeimą, augina nepilnametį vaiką, keletą kartų skambino nukentėjusiesiems, teiravosi apie jų sveikatą, reiškė norą atvažiuoti aplankyti, nors gal būt ir nepakankamą, tačiau ir ne visi nukentėjusieji norėjo kaltinamąją matyti, jai paskambinus nurodė bendrauti su advokatu. Šiuo atveju negalima teigti, jog kaltinamoji savo veiksmais rodė nepagarbą nukentėjusiesiems, o įvykio vietoje toks kaltinamosios elgesys galimai buvo dėl ištikto šoko, ką patvirtino ir liudytojai. Eismo įvykio metu vienai nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos surikdymas, kitiems nukentėjusiesiems nesunkūs, ypatingai ilgalaikių ir itin neigiamų pasekmių nesukėlę, todėl nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios KET nesilaikymas buvo atsitiktinis pažeidimas. Nors kaltinamosios vairavimo stažas ir yra nedidelis, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytiems tikslams pasiekti pakanka kaltinamajai E. A. taikomos BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės (2K-644/2012).

48Dėl civilinių ieškinių.

49Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 1 434,34 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo (II tomas, b.l. 109-110).

50V. P., grįsdamas patirtos turtinės žalos dydį nurodė, kad patyrė turtinės žalos, kadangi dukrai dėl šlaunikaulio išnirimo ir stuburo kaklines dalies 1 slankstelio panirimo pirko medicinines sauskelnes skirtas pacientams, kuriems yra taikomas gulimas rėžimas, galvos laikiklį iš porolono bei medinius ramentus, o sūnui buvo reikalinga masažinė platforma, chirurginiai pleistrai bei kiti medikamentai, taip pat pirko degalus, nes turėjo nuolat važiuoti lankyti dukrą ligoninėje, po to vežtis pas gydytojus terapeutus, vykti į vaistinę vaistų. Kadangi nukentėjusysis V. P. pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl ieškinys laikytinas pagrįstas ir šioje dalyje tenkintinas visiškai. Tam neprieštaravo ir civilinio atsakovo atstovė (II tomas, b. l. 113-123; III tomas, b. l.13).

51Vertindamas patirtą neturtinės žalos dydį V. P. paaiškino, kad po eismo įvykio pats ligoninėje negulėjo, bet gulėjo jo žmona ir vaikai. Viskuo reikėjo rūpintis jam vienam. Jaučiasi nuskriaustas labiausiai iš visų, nes reikėjo išgyventi atsakomybę ir kaltę dėl visų keleivių, tai yra, kad nesugebėjo išvengti avarijos, kad juos sužalojo, kad žmona buvo komoje. Tas jį slegia ir šiandien. Iki šiol jaučia kojos skausmus. Tik praeitą penktadienį iš kojos išėmė vielas, varžtus, vinis. Lankosi pas osteopatą dėl nugaros skausmų, kojos tirpimo (III tomas, b. l. 6-7). Ieškinyje nurodoma, kad dėl kairės kojos vidinio kulkšnelio lūžimo ji buvo imobilizuota, kas ypatingai apsunkino nukentėjusiojo judėjimą, vairavimą, darbą. Taip pat reikėjo slaugyti ir lankyti kitus artimuosius, kas apsunkino esant kojai įtvare. Dėl šio eismo įvykio V. P. patyrė didelį stresą, emocinį sutrikimą, nemigą, skausmą tiek fizinį, tiek psichologinį, kurio pasekmės jaučiamos ir dabar, t. y. baimė vairuojant automobilį, košmarai, nemiga, bendravimo problema su šeima (kiek tai liečia organizavimą keliones automobiliu) (II tomas, b. l. 110-111).

52Bylos duomenimis nukentėjusiajam V. P. dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b. l. 110-111). Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis V. P. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – pačiam nukentėjusiajam sužalota koja ilgai gijo, iki šiol jaučiamas skausmas tiek kojoje, tiek nugaros srityje. Akivaizdu, kad dėl tokio įvykio ir sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam sutriko normalus gyvenimo ritmas, buvo suvaržyta galimybė rūpintis kitais šeimos nariais, dirbti, o patirta trauma, kurios metu lūžis buvo tvirtintas metaline plokštele ir varžtais, žmogui sukelia žymiai sunkesnius padarinius, kadangi sunkiau ir ilgiau vyksta lūžių gijimo procesai. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjo ne tik V. P., bet ir visi trys jam artimi žmonės – žmona, dukra bei sūnus, į tai, kad V. P. bylos duomenimis buvo prisisegęs saugos diržus. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, turi šeimą, augina nepilnametį vaiką, yra besiieškanti darbo, šiuo metu asmeninių pajamų ar savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (eismo įvykio metu padarius nesunkius sveikatos sutrikdymus), kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt, bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo V. P. dvasinį skausmą – 8 000 litų suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam V. P..

53Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 890,28 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo (II tomas, b.l. 109-110).

54Grįsdama patirtos 890, 28 Lt turtinės žalos dydį A. P. ieškinyje nurodo, kad ši susidarė dėl pirktų medikamentų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus – PVM sąskaitas faktūras (II tomas, b. l. 124-132). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. P. reikalavimas tik iš dalies yra pagrįstas pateiktais dokumentais, tai yra tik dėl 604,88 Lt dydžio patirtos turtinės žalos, todėl tik tokio dydžio civilinį ieškinį sutinka nukentėjusiajai atlyginti (III tomas, b.l. 13). Teismas, ištyręs ir įvertinęs pateiktus įrodymus sprendžia, kad ne visa prašoma priteisti suma patirtai turtinei žalai atlyginti yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl nukentėjusiosios civilis ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant nukentėjusiajai 604,88 Lt dydžio turtinę žalą.

55Vertindama patirtos neturtinės žalą A. P. paaiškino, kad eismo įvykio metu jai buvo sužalota galva, buvo išsiliejęs kraujas į smegenis. Taip pat buvo sužeistas akies vokas, sužalota ausis. Neatsimena kiek laiko gylėjo ligoninėje, sanatorijoje. Žino tik tiek, kad prieš ( - ) sugrįžo namo. Po avarijos pasidarė labai nervinga, jautri, naktimis ją kamuoja košmarai. Ilgai negalėjo gulėti ant kairiojo šono, nes mausdavo galvą. Šiuo metu liekamųjų reiškinių nėra išlikę, tačiau buvo sužalota galva, todėl nežino kad gali būti ateityje (III tomas, b.l. 7-8). Ieškinyje nurodoma, kad dėl šių sužalojimų A. P. patyrė didelius skausmus, ji buvo ištikta komos ir gydoma stacionare, dėl ko buvo jaučiamas pykinimas ir skausmai, kurie išlikę iki dabar, jaučiamas atminties susilpnėjimas, svaigimas, nervingumas. Be to, dėl paties įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus tiek dėl savo, tiek dėl vaikų sveikatos, bijo tiek važiuoti automobiliu, tiek vairuoti (II tomas, b.l. 111).

56Bylos duomenimis nukentėjusiajai A. P. dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b. l. 63-64). Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusioji A. P. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – nukentėjusiajai nuo smūgio į galvos sritį buvo išsiliejęs kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, buvo ištikta komos, daugiau nei mėnesį laiko gydėsi ligoninėje, sanatorijoje, kurį laiką buvo priklausoma nuo artimųjų žmonių pagalbos, tačiau nepateikus įrodymų, teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios ieškinyje nurodomą aplinkybę apie liekamuosius galvos traumos reiškinius – dažną galvos skausmą, svaigimą, kadangi posėdžio metu nukentėjusioji tvirtino, jog jokių liekamųjų reiškinių šiuo metu nejaučia. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad galvos trauma yra sunkesnė ir pavojingesnė nei kojos ar kitokios panašios traumos, kurias patyrė kiti nukentėjusieji ir, kad patyrus tokią traumą atsiranda natūralūs išgyvenimai dėl būsimų pasekmių – kaip sužalojimai paveiks sveikatą ateityje, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjo ne tik A. P., bet ir visi trys jai artimi žmonės – vyras, dukra bei sūnus, į tai, kad A. P. bylos duomenimis buvo prisisegusi saugos diržus. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į tas pačias teismo jau nustatytas aplinkybes: sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl neatsargaus nusikaltimo, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, turi šeimą, augina nepilnametį vaiką, yra besiieškanti darbo, šiuo metu asmeninių pajamų ar savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (eismo įvykio metu padarius nesunkius sveikatos sutrikdymus), kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt, bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios A. P. patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus – 10 000 litų suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajai A. P..

57Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. P., M. P. įstatyminis atstovas – tėtis V. P. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo, kiekvienam vaikui įvertintą po 30 000 Lt (II tomas, b. l. 111).

58Grįsdamas nurodomos neturtinės žalos dydį V. P. nurodo, kad po įvykio sūnus aimanavo dėl kojos, nes jam buvo lūžęs kairės kojos šlaunikaulis, buvo sumuštas tarpuakis. Vaikai gydėsi ligoninėje. Mano, kad vaikų gyvenimui tas įvykis pakenkė. Vaikai tapo uždaresni. Sūnus lankė Sabonio krepšinio mokyklą, tačiau treniruočių atsisakė. Vaikai pasidarė irzlūs, pasikeitė santykiai šeimoje. Vaikai patyrė išgyvenimus ir skausmus. Sūnus šiai dienai kojos dar pilnai nesulenkia. Dukra porą kartų suriko iš skausmo. Mano, kad dar kažkas yra ko nesimato ir neina užčiuopti (III tomas, b.l. 6). Ieškinyje nurodoma, kad sūnus patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, psichologinę traumą, kurios pasekmės yra išlikusios iki dabar, nes jis tapo irzlesnis, baimingesnis ir uždaras, įgijo baimę automobiliams, vengia važiuoti, stengiasi atsiriboti nuo aplinkinių, kamuoja nuolatiniai košmarai, sutriko miego ritmas, vis dar prisimena ką jam teko išgyventi. Be fizinių didelių skausmų ir nepatogumų. G. P. patyrė ir dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, psichologinę traumą, kurios pasekmės yra išlikusios iki dabar, nes įgijo baimę važiuoti automobiliu, patiria nuolatinius košmarus, sutriko miego ritmas, bijo kalbėti šia autoįvykio tema, pasidarė uždaro būdo ir užsiskleidusi, vengia žmonių ir bendravimo (II tomas, b.l. 111).

59Bylos duomenimis nukentėjusiesiems G. P. ir M. P. dėl eismo įvykio buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai (I tomas, b. l. 71-72, 78-79). Eismo įvykio metu nepilnametis nukentėjusieji M. P. ir G. P. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – kurį laiką gydėsi ligoninėje, po įvykio tapo jautresni, baimingesni, uždaresni, tikėtina, jog bijo važiuoti automobiliu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nukentėjusiajai G. P. dėl patirto sužalojimo yra išlikę liekamieji reiškiniai. M. P. iki šiol nesulenkia kojos, nelanko krepšinio treniruočių, tačiau, kad trauma turės neigiamos įtakos nukentėjusiojo tolimesniam pilnaverčiam gyvenimui (nėra galimybės lūžiui išgyti), byloje nėra pateikta. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, į nepakankamai atsargius nukentėjusiųjų M. P. bei G. P. veiksmus – neprisegtus saugos diržus, dėl ko yra pagrindas mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, besiieškanti darbo ir galinti dirbti, šiuo metu asmeninių pajamų ar savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (eismo įvykio metu padarius nesunkius sveikatos sutrikdymus), kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt, bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros – 3 000 litų suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajai G. P., 5 000 Lt suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam M. P..

60Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. T. įstatyminė atstovė – mama J. T. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 20 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir 4 500 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo (II tomas, b. l. 26-27).

61Nepilnametės O. T. atstovė, grįsdama prašomą priteisti turtinės žalos dydį, civiliniame ieškinyje nurodė, kad mergaitei dėl gilių plėštinių žaizdų sėdmenyse ir juosmens srityje liko randai – 18 cm ir 4 cm. ilgio, kas sąlygoja nepatogumus ir diskomfortą, nes jauna mergaitė turi galvoti, kaip rengtis, kad randų nesimatytų, negali apsinuoginti pliaže ar baseine, nes grubūs randai vizualiai nemalonūs. Prie ieškinio yra pateiktas UAB „( - )“ išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodoma, jog operaciją rekomenduojama atlikti 2013 metais, suminkštėjus randams. Nurodoma, jog bus atliktos dvi operacijos, kurių planuotina kaina yra 4 500 Lt (II tomas, b. l. 30).

62Civilinio atsakovo atstovė nurodo, kad toks reikalavimas atlyginti būsimas gydymo išlaidas nėra pagrįstas tinkamais įrodymais. Kol kas šios išlaidos nėra nei realios, nei pagrįstos, todėl jį prašo atmesti (III tomas, b. l. 12). Advokatė R. Petručionytė teigia, kad draudimo atstovė argumentavo Aukščiausiojo teismo išaiškinimais, teikiamais civilinėse bylose. Aukščiausiasis teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose formuoja skirtingą praktiką. Civilinėse bylose taikoma praktika nėra privaloma baudžiamosiose bylose, todėl mano, kad nėra pagrindo teismui vadovautis draudimo bendrovės atstovės nurodyta nutartimi. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad CK 6.249 str. 3 d. nustato, jog teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realiai jos atsiradimo tikimybe. Kad O. T. reikalingos plastinės operacijos, yra pateikta pažyma ir dokumentai (III tomas, b. l. 22).

63Teismas nesutinka su nukentėjusiųjų atstovės advokatės R. Petručionytės teigimu, kad Aukščiausiasis teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose formuoja skirtingą praktiką, todėl civilinėse bylose taikoma praktika nėra privaloma baudžiamosiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime pasisakė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose sprendžiant analogiškas bylas, ir kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą akcentavo, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą, kadangi tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose būna sprendžiami turtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, atlyginimo klausimai.

64Šioje nagrinėjamojoje byloje civilinio ieškovo atstovė suabejojo pateiktame išraše nurodomos O. T. planuojamo gydymo kainos pagrįstumu. Teismui šiuo atveju nekyla abejonių, kad O. T. operacija ar operacijos dėl randų pašalinimo bus būtinos, tačiau pateiktoje pažymoje nėra detaliai įkainotos visos medicininės procedūros ir kitos su planuojamomis operacijomis susijusios išlaidos, kas leistų daryti išvadą dėl nurodomos 4 500 Lt dydžio sumos pagrįstumo, nes gydymo kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Teismų praktikoje nurodoma, kad atsižvelgiant į galimus gydymo išlaidų pokyčius, preliminarus jų priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui ir nulemtų nepagrįstą ieškinio priteisimą. Teismas sprendžia, kad šioje byloje galima vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas – joje buvo sprendžiamas klausimas dėl būsimų gydymo išlaidų priteisimo; išlaidos patirtos dėl sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu, tarp patirtų sužalojimų ir randų korekcija; byloje buvo pateiktas preliminarus gydymo planais ir nurodytomis kainomis. Remiantis aukščiau aptartais motyvais, nukentėjusiosios O. T. įstatyminės atstovės J. T. prašymas priteisti 4 500 Lt būsimas gydymo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

65Kaip pažymi Lietuvos Aukščiausiasis teismas, toks teismo sprendimas neatima iš nukentėjusiojo teisės į nuostolių atlyginimą ateityje, nes pagal Lietuvos Respublikos BK 6.283 str. 3 d. asmuo, patyręs papildomų išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, turi teisę pareikšti papildomą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

66Bylos duomenimis nukentėjusiajai O. T. dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b. l. 95-96). Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji O. T. dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kadangi mergaitė kiek daugiau nei dvi savaites buvo gydyta VšĮ Kauno klinikose, todėl tikėtina, jog atsiliko nuo mokymosi, po įvykio buvo jautri, nerimastinga (I tomas, b. l. 96); iki šiol randai ant nugaros, pereinantys į sėdmenis turi neigiamą įtaką pilnaverčiam vaiko gyvenimui – randai vizualiai nemalonūs; bus būtina chirurginė operacija jiems pašalinti; duomenų, kad randų pašalinti nepavyks ir jų buvimas turės įtakos neigiamos įtakos nukentėjusiosios tolimesniam pilnaverčiam gyvenimui, byloje nėra pateikta. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, besiieškanti darbo, šiuo metu asmeninių pajamų ar savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (eismo įvykio metu padarius nesunkius sveikatos sutrikdymus), kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt, bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros – 6 000 litų suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajai O. T..

67Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 8 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir 3 216,90 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo (II tomas, b. l. 28).

68Nukentėjusysis V. P. grįsdamas prašomą priteisti turtinės žalos dydį, civiliniame ieškinyje nurodė, kad iš ( - ) į Kauną važinėjo kiekvieną dieną, nes reikėjo slaugyti savo draugę J. T., eismo įvykio metu patyrusią galvos ir kojos traumą. Dėl J. T. vežiojimų pas gydytojus patyrė 3 216,90 Lt kelionės išlaidų (II tomas, b.l. 53-59, 62-66). Atsakovo atstovė nurodo, kad ne visos V. P. nurodomos išlaidos yra susijusios su eismo įvykiu ir yra pagrįstos. Atsakovas nesutinka apmokėti už kurą, kuris buvo piltas iki įvykio, kadangi byloje yra pateikti kvitai, pagal kuriuos jis buvo piltas 2011 m. lapkričio 5, 10 d., taip pat nėra nustatyta, kad šis kuras išbėgo iš automobilio bako eismo įvykio metu. Taip pat nesutinka mokėti už plovyklos paslaugas, maistą (III tomas, b. l. 13). Teismas, ištyręs ir įvertinęs pateiktus kvitus, laiko jog 2012-07-03 UAB „New Yorker Lietuva“ išleista 131,60 Lt dydžio suma neaišku kaip yra susijusi su eismo įvykiu – nėra aišku kas yra pirkta ir kaip tai susiję su šiuo įvykiu, taip pat sutinka, kad išlaidos plovyklai bei maistui, pirktam degalinėse, nelaikytinos būtinomis (II tomas, b. l. 60, 61). Kadangi iš dalies pateiktų kvitų matyti, kad degalai buvo pirkti ir prieš įvykį (2011-10-27, 2011-11-05, 2011-11-12), viename iš pateiktų kvitų nėra aišku kada degalai pirkti, kadangi yra nuplėšta kuro įsigijimo data, todėl nesant kitų objektyvių įrodymų, kad šis įsigytas kuras yra susijęs su tiriamu įvykiu (buvo išbėgęs eismo įvykio metu ar pan.), už jo įsigijimą patirto išlaidos nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis (II tomas, b.l. 60, 61). Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, sprendžia, jog išlaidos kelionėms į Kauną (kuras bei išlaidos už stovėjimų aikšteles), laikytinos būtinomis, tačiau pagrįstos tik 2 364,85 Lt patirtos išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo.

69Įvardindamas patirtos neturtinės žalos dydį V. P. nurodo, kad jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Patyrė keturių šonkaulių lūžimą, padarytos žaizdos lūpoje, dešinėje ausyje, poodinės kraujosruvos nugaroje. Buvo suteikta medicininė pagalba VšĮ Šakių ligoninėje ir LSMU VšĮ Kauno klinikose, kur buvo gydomas vieną dieną. Tačiau dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, buvo sunku kvėpuoti, negalėjo dirbti fizinio darbo. Patyrė stresą ir didelius dvasinius pergyvenimus dėl sunkiai sužalotos gyvenimo draugės J. T.. Iš ( - ) į Kauną važinėjo kiekvieną dieną, nes ją - patyrusią galvos ir kojos traumą, gulinčią slaugė. Dėl patirtos traumos pirmosiomis savaitėmis buvo neįmanoma nuvykti į ligoninę, vėliau vykdavo pasidėjęs po šonu pagalvę. Dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės patyrė didelius nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi po eismo įvykio atsirado vienintelis interesas, slaugyti gyvenimo draugę ir laukti, kol ji pasveiks, gyventi baime, ar ji pasveiks. Jis vienas turėjo rūpinti ne tik sergančia drauge, tačiau ir namais. Padarytą neturtinę žalą vertina 8 000 Lt (II tomas, b. l. 28; 150-151).

70Bylos duomenimis nukentėjusiajam V. P. dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b. l. 103-104). Teismas dar kartą neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis V. P. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – pačiam nukentėjusiajam buvo sulaužyti šonkauliai, jis vieną dieną gydytas ligoninėje, po to privalėjo slaugyti kitus sužalotus artimuosius, o dėl tokio sužalojimo pobūdžio tai daryti buvo sunku, ypatingai važinėti ilgus atstumus į Kauno miestą. Akivaizdu, kad dėl tokio įvykio ir sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam sutriko normalus gyvenimo ritmas, negalėjo dirbti. Nors nukentėjusysis V. P. teigia, jog ir dabar jaučia šoną, veidas vis dar gyja, tačiau objektyvių įrodymų (medicininių dokumentų), kurie patvirtintų šiuos teiginius V. P. teismui nepatiekė. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam V. P. padarytų sužalojimų pobūdį – sužaloti šonkauliai, plyšusi ausis bei lūpa, į tai, kad nuo eismo įvykio jai praėjo beveik pusantrų metų, į tai, kad jokių įrodymų dėl sveikatos problemų šiuo metu V. P. nepateikė, sprendžia, jog nukentėjusiajam nėra nustatyta liekamųjų reiškinių, kurie apsunkintų jo įprastinį gyvenimą. Šiuo atveju teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjo ne tik V. P., bet ir kiti jam artimi žmonės – draugė bei šios dukra. Dėl draugės patirtų itin sunkių sužalojimų buvo priverstas ilgą laiką ja rūpintis – ieškoti kas galėtų ją nešioti, vežioti pas daktarus, dėl J. T. patirtų sužalojimų nukentėjusiajam tenka pergyventi dar ir iki šiol. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, turi šeimą, augina nepilnametį vaiką, yra besiieškanti darbo, šiuo metu asmeninių pajamų ar savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (eismo įvykio metu padarius nesunkius sveikatos sutrikdymus), kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, nukentėjusiojo V. P. prašomas priteisti 8 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas laikytinas pagrįstu ir atitinkantis nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyrą, todėl priteistinas iš atsakingų asmenų.

71Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. T. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 100 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, 40 000 Lt dėl būsimų gydymo išlaidų, 2 800 Lt dėl prapuolusių ir sugadintų daiktų, 824,12 Lt dėl patirtų gydymosi išlaidų ir negautų pajamų, laikotarpiu nuo 2012-03-15 (II tomas, b. l. 28).

72Grįsdama civilinio ieškinio dalį dėl 40 000 Lt būsimų gydymo išlaidų atlyginimo, nukentėjusioji J. T. nurodo, kad jai yra deformuotas veidas ir dėl akiduobių asimetrijos, sutrikusios kramtymo funkcijos bus reikalingos atstatomos operacijos, kurių prognozuotina kaina apie 40 000 Lt (II tomas, b. l. 27). Teismas, nekartodamas aukščiau išdėstytų motyvų sprendžiant klausimą dėl O. T. būsimų gydymo išlaidų priteisimo, daro išvadą, jog šios prašomos priteisti išlaidos yra visiškai nepagrįstos jokiais medicininiais dokumentais, netgi nepridėta pažyma iš medicininės įstaigos. Teismui nekyla abejonių, kad J. T. bus reikalinga operacija ar operacijos, tačiau byloje nepatekta įrodymų, kas leistų daryti išvadą dėl nurodomų 40 000 Lt dydžio būsimų gydymosi išlaidų buvimo. Remiantis aukščiau aptartais motyvais, nukentėjusiosios J. T. prašymas priteisti 40 000 Lt būsimas gydymo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

73Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 824,12 Lt patirtų gydymosi išlaidų (II tomas, b. l. 27). Atsakovės atstovė nurodė, kad nukentėjusiosios reikalavimas yra pagrįstas dėl 709,90 Lt, kadangi neturi pagrindo apmokėti išlaidas už bendro poveikio maisto papildus vyrams ir Dinamisan, kurie visiškai nėra susiję su įvykio metu patirtų traumų gydymu (III tomas, b.l. 12). Teismas, ištyręs, įvertinęs nukentėjusiosios pateiktus įrodymus sprendžia, kad reikalavimo pirkti tik receptinius vaistus teisės aktai, reglamentuojantys nukentėjusiajam atlygintinos turtinės žalos apskaičiavimo dydį, nenumato. Teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti, kad byloje esančiuose vaistinių kasos čekiuose nurodyti nukentėjusiosios įsigyti vaistai, maisto papildai (savo draugui) ir kitos medicininio pobūdžio priemonės nėra susiję su J. T. patirto sveikatos sutrikdymo gydymu ir su juo susijusiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į J. T. patirtą sveikatos sutrikdymą (sunkus), jų gydymo pobūdį bei trukmę, į tai, kad eismo įvykio metu buvo sutrikdyta visų šeimos narių sveikata, maisto papildai buvo pirkti draugui, teismas neturi pagrindo abejoti nurodytų išlaidų pagrįstumu, todėl jos priteistinos nukentėjusiajai J. T..

74Nukentėjusioji J. T. prašo teismo priteisti 2 800 Lt dydžio turtinę žalą dėl autoįvykio metu dingusio MP3 grotuvo, kurio vertė 800 Lt, mobilaus ryšio telefono Nokia, kurio vertė 400 Lt, sugadintos striukės, kurios vertė 1 000 Lt, pūkinės striukės, kurios vertė 200 Lt, palaidinės, kurios vertė 200 Lt ir džinsinių kelnių, kurių vertė 200 Lt (II tomas, b. l. 27). Atsakovo atstovė prieštarauja tokio reikalavimo tenkinimui, kadangi nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių minėtų daiktų buvimą, jų vertę, sugadinimo pobūdį, jie nėra išsaugoti, pateikti jų ekspertui įvertinti (III tomas, b.l. 12).

75Dokumentai nėra vienintelis baudžiamajame ir civiliniame procese numatytas įrodymų šaltinis. Dažnu atveju asmuo, nusipirkęs daiktą, nemato reikalo saugoti to daikto pirkimo dokumentų (netgi galima situacija, kai daiktas nuperkamas ir be dokumentų), todėl atmesti jo ieškinį dėl turtinės žalos vien dėl to, kad nėra išsaugoti šio daikto įsigijimo dokumentai, arba daiktai nepatekti ekspertui įvertinti, būtų neteisinga. Akivaizdu, kad įsigydamas daiktą, asmuo patiria vienokias ar kitokias išlaidas (jų dydis neabejotinai priklauso nuo daikto kokybės, pardavėjo statuso (turgaus prekeivis ar prabangi parduotuvė), galimo daikto naudojimo iki įsigijimo ir pan.). Kaip nurodo J. T., autoįvykio metu jai buvo sugadinti drabužiai, dingo daiktai, kuriuos nukentėjusioji įvertino bendra 2 800 Lt suma. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad automobilio apgadinimai ir J. T. padarytų sužalojimų pobūdis neabejotinai patvirtina, jog pastarajai eismo įvykio metu buvo sugadinti jos nurodyti drabužiai. Šią nurodomą aplinkybę patvirtina teismo posėdžio metu apžiūrėta juodos spalvos odinė striukė. Kad eismo įvykio vietoje buvo prisirinkę daug pašalinių asmenų, kurie buvo paėmę ir nešėsi nukentėjusiesiems priklausantį kompiuterį, patvirtino liudytojas A. K. (III tomas, b. l. 8-10). Abejoti nukentėjusios parodymais apie aukščiau minėtų daiktų vertę, jų apgadinimą ir dingimą nėra pagrindo, juolab, kad kiekvieno jų vertė nėra neprotingai didele, kas leistų manyti, jog nukentėjusioji siekia pasipelnyti, todėl 2 800 Lt turtinės žalos atlyginimas priteistinas nukentėjusiajai J. T..

76Grįsdama patirtos 100 000 Lt dydžio neturtinės žalos dydį nukentėjusioji ieškinyje nurodo, kad dėl sužalojimų, ilgo gydymo, gulimo režimo, draudimo vaikščioti – iki 2012 m. balandžio mėn. naudojausi invalido vežimėliu. Taip pat neteko darbo, todėl sumažėjo jos pajamos. Dėl kramtymo funkcijos sutrikimo, asimetriško veido-estetinio sužalojimo patyrė ir patiria fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl sumažėjusių pajamų pablogėjo materialinė padėtis, kas sąlygoja nepatogumus, nes dukra yra nepilnametė, privalau ją išlaikyti išleisti į mokslus. Yra neįgali, ilgą laiką buvo absoliučiai priklausoma nuo kitų ją slaugiusių asmenų. Gyvena ketvirtame aukšte, todėl vykstant pas gydytojus ją kitiems šeimos nariams ilgą laiką teko nešioti kartu su invalido vežimėliu. Susiformavo aukščio baimė, nepajėgdavo su ramentais lipti laiptais. Atsirado baimė važiuoti automobiliu. Iki šiol tenka kentėti kojos skausmus, negali daug vaikščioti, nes pavargsta, taip pat gyventi judraus gyvenimo būdo, kokį anksčiau gyveno - buvo aktyvi visuomenininke, įvairių liaudies kultūros pramoginių renginių dalyvė (II tomas, b.l. 27, 153).

77Bylos duomenimis nukentėjusiajai J. T. dėl eismo įvykio buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b. l. 85-86). Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – ilgą laiką gydėsi, buvo priklausoma nuo artimojo žmogaus, pati negalėjo rūpintis savo sužalota dukra, po įvykio neteko dalies darbingumo ir buvo atleista iš darbo, sumažėjo šeimos pajamos. Šiuo metu nukentėjusioji jaučia liekamuosius reiškinius, dalis jų yra akivaizdžiai matomi, jai bus reikalingos operacijos, todėl patirti sužalojimai sukelia ne tik nepatogumus, bet ir sunkius išgyvenimus. Tai yra sunkiausias sužalojimas iš visų nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų, sutrikdęs ne tik normalų nukentėjusiosios gyvenimo ritmą, pakoregavęs jo ateities planus, sukėlęs daugiausiai išgyvenimų. Tačiau akivaizdu, jog prašomas priteisti 100 000 civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nebus išieškotas dėl objektyvių priežasčių. Tokia situacija nepateisins nukentėjusiosios teisėtų interesų ir neatitiks teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimo. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į tas pačias teismo jau nustatytas aplinkybes: sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl neatsargaus nusikaltimo, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, turi šeimą, augina nepilnametį vaiką, yra besiieškanti darbo, šiuo metu asmeninių pajamų ar savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (eismo įvykio metu padarius sunkius sveikatos sutrikdymus), kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt, bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios J. T. patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus – 30 000 Lt suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajai J. T..

78Nukentėjusioji J. T. taip pat reiškia reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, nuo 2012-03-15 kas mėnesį mokamų po 418,02 Lt. Teismo posėdžio metu J. T. parodė, kad šiuo metu jos pensija yra sumažinta ir negautų pajamų skirtumas dar padidėjo. Negautas pajamas prašo priteisti iki kol yra gyva (II tomas, b. l. 28, 152). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nors valstybinė pensija nukentėjusiajai bus mokama neterminuotai, tačiau netekto darbingumo pensija tik iki 2013-04-02, į tai, kad pačios J. T. teigimu šiuo metu jai mokamai pensijai sumažėjus ir negautos pajamos dar labiau padidėjo, į tai, kad nukentėjusioji nenurodo tikslaus laikotarpio iki kada negautas pajamas reikėtų priteisti, taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių tikslius negaunamų pajamų dydžius – nuo kada jos pakito didėjimo linkme, į tai, kad nėra galimybės patikslinti ir civilinio ieškinio išspręsti neatidedant teisiamojo posėdžio ir negavus papildomos medžiagos, o civilinio ieškinio neišsprendimas šiuo atveju neturi įtakos kaltinamosios E. A. veikos kvalifikavimui, todėl nukentėjusiosios J. T. civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų paliktina nenagrinėta, pripažįstant civilinei ieškovei J. T. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

79Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pareiškė 4 734,82 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, patirtą dėl J. T. mokamos netekto darbingumo pensijos (I tomas, b. l. 40-41, 42-46).

80Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 3 d. numato, kad socialinio draudimo įstaigai išmokėjus pinigų sumas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinio ieškovo pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro palaikomas 4 734,82 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš atsakovo.

81Kadangi kaltinamosios E. A. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, todėl maksimalūs įstatymu nustatytos žalos dydžiai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti priteistini iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, likusi dalis – iš pačios kaltinamosios E. A.. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi šioje byloje iš viso yra septyni nukentėjusieji, kuriems yra priteista neturtinė žala, į tai, kad ši žalos dalis jiems gali būti atlyginta greičiau, teismas sprendžia, jog 8 625 Lt dydžio žalos atlyginimą iš atsakovo jiems būti teisingiau priteisti ne lygiomis dalimis, o atsižvelgiant į patirtų sužalojimų mąstą, priteistų neturtinių žalų dydį – 500 Lt G. P.; 700 Lt M. P.; 800 Lt O. T.; po 1 000 Lt V. P. ir V. P.; 1 500 Lt A. P. ir likusi 3 125 Lt J. T..

82Dėl daiktinių įrodymų.

83Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – moteriška juodos spalvos striukė – nesant nukentėjusiosios prašymo šią grąžinti, sunaikintina (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

84Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

85Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo neišieškoti arba jų dydį sumažinti.

86Nukentėjusiojo V. P. ir J. T. atstovė teismo paprašė priteisti nukentėjusiesiems patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą atstovaujant pirmosios instancijos teisme ir pateikė teismui pinigų paėmimo kvitą 3 000 Lt dydžio sumai (II tomas, b.l. 133), taip pat du sąskaitos išrašus (dokumentai nėra originalai), tačiau iš jų turinio nėra aišku nei kas, nei kokiu pagrindu juose nurodomas pinigų sumas mokėjo (II tomas, b.l. 134, 135).

87Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir tai, kad advokatas ruošė ieškinį, atstovavo nukentėjusiuosius dviejuose teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, į kaltinamosios turtinę padėtį (neturi turto, pajamų), taip pat, atstovavimo išlaidų dydį, išlaidos mažintinos iki 1 500 Lt. Ši suma laikytina proporcinga ir adekvati atliktam darbui, žymiai nesiskiria nuo vyraujančios praktikos ir yra pakankama advokato paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamosios priteistina nukentėjusiajam V. P..

88Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

Nutarė

89E. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteisti laivės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

90Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų; paskirtų nemokamų darbų atlikimui nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą, tai yra per mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų; taip pat įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

91Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

92Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai E. A. kardomosios priemonės neskirti.

93Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

94Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt keturis litus 34 ct (1 434,34 Lt) turtinės žalos ieškovui V. P., asmens kodas ( - )

95Priteisti atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, vieną tūkstantį litų (1 000 Lt) neturtinės žalos ieškovui V. P., asmens kodas ( - )

96Priteisti iš kaltinamosios E. A., asmens kodas ( - ) septynis tūkstančius litų (7 000 Lt) neturtinės žalos ieškovui V. P., asmens kodas ( - )

97Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, šešis šimtus keturis litus 88 ct (604,88 Lt) turtinės žalos ieškovei A. P., asmens kodas ( - )

98Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, vieną tūkstantį penkis šimtus litų (1 500 Lt) neturtinės žalos ieškovei A. P., asmens kodas ( - )

99Priteisti iš kaltinamosios E. A., asmens kodas ( - ) aštuonis tūkstančius penkis šimtus litų (8 500 Lt) neturtinės žalos ieškovei A. P., asmens kodas ( - )

100Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, penkis šimtus litų (500 Lt) neturtinės žalos ieškovei G. P., asmens kodas ( - )

101Priteisti iš kaltinamosios E. A., asmens kodas ( - ) du tūkstančius penkis šimtus litų (2 500 Lt) neturtinės žalos ieškovei G. P., asmens kodas ( - )

102Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, septynis šimtus litų (700 Lt) neturtinės žalos ieškovui M. P., asmens kodas ( - )

103Priteisti iš kaltinamosios E. A., asmens kodas ( - ) keturis tūkstančius tris šimtus litų (4 300 Lt) neturtinės žalos ieškovui M. P., asmens kodas ( - )

104Nepilnamečiams ieškovams G. P., asmens kodas ( - ) M. P., asmens kodas ( - ) priteistas lėšas uzufrukto teisėmis pavesti tvarkyti įstatyminiam atstovui V. P., asmens kodas ( - )

105Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, aštuonis šimtus litų (800 Lt) neturtinės žalos ieškovei O. T., asmens kodas ( - )

106Priteisti iš kaltinamosios E. A., asmens kodas ( - ) penkis tūkstančius du šimtus litų (5 200 Lt) neturtinės žalos ieškovei O. T., asmens kodas ( - )

107Nepilnametei O. T., asmens kodas ( - ) priteistas lėšas uzufrukto teisėmis pavesti tvarkyti įstatyminiai atstovei J. T., asmens kodas ( - )

108Priteisti atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt keturis litus 85 ct (2 364,85 Lt) turtinės žalos ieškovui V. P., asmens kodas ( - )

109Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, vieną tūkstantį litų (1 000 Lt) neturtinės žalos ieškovui V. P., asmens kodas ( - )

110Priteisti iš kaltinamosios E. A., asmens kodas ( - ) septynis tūkstančius litų (7 000 Lt) neturtinės žalos ir vieną tūkstantį penkis šimtus litų (1 500 Lt) patirtų atstovavimo išlaidų ieškovui V. P., asmens kodas ( - )

111Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, aštuonis šimtus dvidešimt keturis litus 12 ct (824,12 Lt) turtinės žalos sveikatai ieškovei J. T., asmens kodas ( - )

112Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, du tūkstančius aštuonis šimtus litų (2 800 Lt) turtinės žalos dėl sugadinto turto ieškovei J. T., asmens kodas ( - )

113Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis litus (3 125 Lt) neturtinės žalos ieškovei J. T., asmens kodas ( - )

114Priteisti iš kaltinamosios E. A., asmens kodas ( - ) dvidešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis litus (26 875 Lt) neturinės žalos ieškovei J. T., asmens kodas ( - )

115Nukentėjusiosios J. T., asmens kodas ( - ) civilinio ieškinio dalį dėl negautų pajamų priteisimo palikti nenagrinėtą, pripažįstant civilinei ieškovei J. T. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šios ieškinio dalies nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

116Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt keturis litus 82 ct (4 734,82 Lt) turtinės žalos ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, juridinio asmens kodas 188677622.

117Kitoje dalyje ieškinius atmesti.

118Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – striukę nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

119Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą. Teisėjos parašas. Nuorašas tikras:

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė,... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E.... 3. kaltinamoji E. A. 2011 m. lapkričio 13 d. apie 20 val. 50 min. kelyje ( - ),... 4. Kaltinamoji E. A. prisipažįsta padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą,... 5. Kaltinamoji E. A. 2013-01-08 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo... 6. Nukentėjusysis V. P. 2013-01-08 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad... 7. Nukentėjusioji J. T. 2013-01-08 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad... 8. Nukentėjusysis V. P. 2013-02-18 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 5... 9. Nukentėjusioji A. P. 2013-02-18 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad... 10. Civilinio atsakovo atstovė D. B. paaiškino, kad draudimo kompanija „PZU... 11. Liudytojas A. K. 2013-02-18 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio... 12. Liudytojas T. B. 2013-02-18 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmiausiai... 13. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos, foto nuotraukų matyti, kad... 14. Iš specialisto išvados matyti, kad A. P. buvo nustatytos muštinės žaizdos... 15. Iš specialisto išvados matyti, kad V. P. buvo nustatytas kairės kojos... 16. Iš medicininių dokumentų, taip pat specialisto išvados matyti, kad G. P.... 17. Iš medicininių dokumentų, taip pat specialisto išvados matyti, kad M. P.... 18. Iš medicininių dokumentų, taip pat specialisto išvados matyti, kad J. T.... 19. Iš medicininių dokumentų, taip pat specialisto išvados matyti, kad O. T.... 20. Iš medicininių dokumentų, taip pat specialisto išvados matyti, kad V. P.... 21. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kaltinamosios E. A. civilinė... 22. Iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės... 23. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. pareiškė ir teisminio bylos... 24. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. P., M. P. įstatyminis atstovas... 25. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. pareiškė ir teisminio bylos... 26. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. T. įstatyminė atstovė – mama... 27. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. pareiškė ir teisminio bylos... 28. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. T. pareiškė ir teisminio bylos... 29. Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėta moteriška, juodos spalvos odinė... 30. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos.... 31. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamoji E. A., kelyje ( - ),... 32. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios E. A. gynėjas nurodė, kad... 33. Eismo įvykio metu galiojusios KET redakcijos 202. punktas numatė, kad... 34. Dėl kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.... 35. Prokuroras skirdamas kaltinamajai bausmę prašo atsižvelgti į tai, kad dalis... 36. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 37. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę... 38. Nukentėjusysis V. P. parodė, kad kaltinamoji vieną kartą paskambino, bet... 39. Kaltinamosios E. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato... 40. Kaltinamajai E. A. jokia kardomoji priemonė nepaskirta.... 41. Dėl bausmės skyrimo.... 42. Skiriant kaltinamajai E. A. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius... 43. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad paskyrus piniginę... 44. Dėl specialiosios teisės atėmimo.... 45. Nukentėjusiųjų Petruškevičių atstovas advokatas M. Zabita teismo prašė... 46. Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio... 47. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji E. A. kelių eismo... 48. Dėl civilinių ieškinių.... 49. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. pareiškė ir teisminio bylos... 50. V. P., grįsdamas patirtos turtinės žalos dydį nurodė, kad patyrė... 51. Vertindamas patirtą neturtinės žalos dydį V. P. paaiškino, kad po eismo... 52. Bylos duomenimis nukentėjusiajam V. P. dėl eismo įvykio buvo padarytas... 53. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. pareiškė ir teisminio bylos... 54. Grįsdama patirtos 890, 28 Lt turtinės žalos dydį A. P. ieškinyje nurodo,... 55. Vertindama patirtos neturtinės žalą A. P. paaiškino, kad eismo įvykio metu... 56. Bylos duomenimis nukentėjusiajai A. P. dėl eismo įvykio buvo padarytas... 57. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. P., M. P. įstatyminis atstovas... 58. Grįsdamas nurodomos neturtinės žalos dydį V. P. nurodo, kad po įvykio... 59. Bylos duomenimis nukentėjusiesiems G. P. ir M. P. dėl eismo įvykio buvo... 60. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. T. įstatyminė atstovė – mama... 61. Nepilnametės O. T. atstovė, grįsdama prašomą priteisti turtinės žalos... 62. Civilinio atsakovo atstovė nurodo, kad toks reikalavimas atlyginti būsimas... 63. Teismas nesutinka su nukentėjusiųjų atstovės advokatės R. Petručionytės... 64. Šioje nagrinėjamojoje byloje civilinio ieškovo atstovė suabejojo pateiktame... 65. Kaip pažymi Lietuvos Aukščiausiasis teismas, toks teismo sprendimas neatima... 66. Bylos duomenimis nukentėjusiajai O. T. dėl eismo įvykio buvo padarytas... 67. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. pareiškė ir teisminio bylos... 68. Nukentėjusysis V. P. grįsdamas prašomą priteisti turtinės žalos dydį,... 69. Įvardindamas patirtos neturtinės žalos dydį V. P. nurodo, kad jam buvo... 70. Bylos duomenimis nukentėjusiajam V. P. dėl eismo įvykio buvo padarytas... 71. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. T. pareiškė ir teisminio bylos... 72. Grįsdama civilinio ieškinio dalį dėl 40 000 Lt būsimų gydymo išlaidų... 73. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 824,12 Lt patirtų gydymosi išlaidų... 74. Nukentėjusioji J. T. prašo teismo priteisti 2 800 Lt dydžio turtinę žalą... 75. Dokumentai nėra vienintelis baudžiamajame ir civiliniame procese numatytas... 76. Grįsdama patirtos 100 000 Lt dydžio neturtinės žalos dydį nukentėjusioji... 77. Bylos duomenimis nukentėjusiajai J. T. dėl eismo įvykio buvo padarytas... 78. Nukentėjusioji J. T. taip pat reiškia reikalavimą dėl negautų pajamų... 79. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 80. Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 3 d. numato, kad socialinio draudimo... 81. Kadangi kaltinamosios E. A. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo... 82. Dėl daiktinių įrodymų.... 83. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 84. Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo... 85. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs... 86. Nukentėjusiojo V. P. ir J. T. atstovė teismo paprašė priteisti... 87. Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir tai, kad advokatas ruošė... 88. Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303... 89. E. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 90. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti... 91. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią pagal šį nuosprendį... 92. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai E. A. kardomosios priemonės... 93. Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.... 94. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas... 95. Priteisti atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869,... 96. Priteisti iš kaltinamosios E. A., asmens kodas ( - ) septynis tūkstančius... 97. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas... 98. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas... 99. Priteisti iš kaltinamosios E. A., asmens kodas ( - ) aštuonis tūkstančius... 100. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas... 101. Priteisti iš kaltinamosios E. A., asmens kodas ( - ) du tūkstančius penkis... 102. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas... 103. Priteisti iš kaltinamosios E. A., asmens kodas ( - ) keturis tūkstančius... 104. Nepilnamečiams ieškovams G. P., asmens kodas ( - ) M. P., asmens kodas ( - )... 105. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas... 106. Priteisti iš kaltinamosios E. A., asmens kodas ( - ) penkis tūkstančius du... 107. Nepilnametei O. T., asmens kodas ( - ) priteistas lėšas uzufrukto teisėmis... 108. Priteisti atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869,... 109. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas... 110. Priteisti iš kaltinamosios E. A., asmens kodas ( - ) septynis tūkstančius... 111. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas... 112. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas... 113. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas... 114. Priteisti iš kaltinamosios E. A., asmens kodas ( - ) dvidešimt šešis... 115. Nukentėjusiosios J. T., asmens kodas ( - ) civilinio ieškinio dalį dėl... 116. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas... 117. Kitoje dalyje ieškinius atmesti.... 118. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 119. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...