Byla e2A-149-619/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. atsakovei N. K. dėl žalos atlyginimo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės žalos atlyginimą 20 869,42 EUR, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso dalis buto, esančio ( - ). Atsakovė yra buto, esančio virš ieškovės buto, savininkė. 2018 m. gruodžio 2 d. dėl aplaidaus atsakovės elgesio jai priklausančiame bute kilo gaisras. Dėl gaisro ieškovės butas ir jame esantys baldai, vertingi daiktai, buvo stipriai užlieti (gesinant gaisrą), apdūmijo kai kurie bute buvę daiktai. Butas reikalauja rimto remonto, taip pat sugadinti ir nebetinkami dekoravimui ir vestuvėms skirti daiktai, kuriuos ieškovė naudojo savo individualiai veiklai. Ieškovė ragino atsakovę atlyginti žalą, tačiau atsakovė reikalavimų nevykdė. Dėl nurodytų faktinių pagrindų ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 20869,42 EUR žalą: iš jų remonto kaštai pagal sudarytą oficialią medžiagų ir darbų sąmatą - 15970,00 EUR, 181,50 EUR už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą pagal 2018-12-10 sąskaitą-faktūrą, sugadintų daiktų ir baldų vertė 4717,92 EUR pagal pateiktą lentelę ir pateikiamus įsigijimo dokumentus pagal remonto darbų ir medžiagų sąmatą bei sugadintų daiktų vertę, nedidelė daiktų dalis, įsigyta jau po gaisro, siekiant apsitvarkyti užpiltame bute. Ieškovės vertinimu, atsakovės nesutikimas su prašoma priteisti žala paremtas tik deklaratyviais teiginiais, neteikiant absoliučiai jokių įrodymų ar bent jau savo skaičiavimų, nenurodant konkrečiai, su kuria ieškinio reikalavimų dalimi atsakovė sutinka, ieškovė negali tinkamai atsikirsti į tokį procesinį dokumentą. Atsakovės argumentai, kad namas yra senas ir ginčo butas buvo neprižiūrimas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi namas buvo rekonstruotas 2015 m. Sąmatoje nurodytos išlaidos yra realios ir minimalios, ieškovei siekiant vėl naudotis savo nekilnojamuoju turtu. Nors atsakovė teigia, jog nėra pateikti įrodymai dėl bute buvusių daiktų, tačiau šie sugadinti daiktai yra matomi nuotraukose ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo medžiagoje.

93.

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas.

114.

12Atsakovė N. K. pateikė prieštaravimus ir prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-45987-432/2018 ir priimti naują sprendimą.

135.

14Atsakovė pažymėjo, jog ieškovės bute patalpos nebuvo remontuotos niekada, t. y. grindys medinės (nusidėvėjusios), lubos medinės, sienos prastos būklės, pats namas senas. Darbų ir medžiagų sąmata paskaičiuota net už grindų betonavimą, plytelių grindims klojimą ir už kt. darbus, kurie negali būti vertinami kaip būtino, siekiant atkurti padėtį buvusią iki gaisro. Nėra aišku, kuo remiantis ieškovė prašo priteisti 20 869,42 EUR, kadangi bendra Sąmatoje nurodoma darbų ir medžiagų vertė yra 15 970,00 EUR. Ieškovei neįrodžius, kad daiktai, kuriuos ieškovė nurodė kaip skirtus jos individualiai veiklai, buvo laikomi bute, kuris nukentėjo po gaisro, ieškovei negali būti priteisiamas žalos atlyginimas už šiuos daiktus. Prašomas priteisti 181,50 EUR mokestis antsoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą negali būti priteisiamas, kadangi jis nepriskiriamas žalai arba bylinėjimosi išlaidoms. Taip pat mažintinos nepagrįstai didelės ieškovės bylinėjimosi išlaidos. Teismui nepateikti jokie dokumentai ir įrodymai, patvirtinantys kilnojamųjų daiktų, už kuriuos reikalaujama žalos atlyginimo, vertę. Pažymėjo, jog namas yra senas, todėl žala turėtų būti proporcingai sumažinta remiantis patalpų nusidėvėjimo procentui iki gaisro.

15II.

16Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

176.

18Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 3 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. preliminarųjį sprendimą, priimtą išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-45987-432/2018 pagal ieškovės A. S. ieškinį dėl žalos atlyginimo, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei N. K.. Priteisė ieškovei A. S. iš atsakovės N. K. 81,39 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės N. K. 5,22 EUR bylinėjimosi išlaidų.

197.

20Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (nevykdymo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad buto naudojimas nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų) patyrė 20 869,42 EUR žalą, todėl šis žalos atlyginimas pagrįstai preliminariuoju sprendimu priteistas ieškovei iš atsakovės. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas MB „Rompas“ sąmatininko paaiškinimas patvirtina aplinkybę, kad sudaryta optimali būsto atkūrimo po apgadinimo darbų sąmata, taupant medžiagas ir lėšas. Pažymėjo, jog ieškovės pateikti įrodymai apie namo rekonstrukciją patvirtina aplinkybę, kad ieškovė prižiūrėjo savo būstą, rūpinosi jo būkle. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog verslui reikalingų daiktų laikymo nukentėjusiame bute ir jų apgadinimo aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojos. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovė neturi visų jos bute buvusių daiktų įsigijimo dokumentų, nepaneigia fakto, kad tokie daiktai (užuolaidos, šviestuvas, baldai, drabužiai, rankšluosčiai) apgadintame bute buvo ir nukentėjo gaisro metu, kadangi tai įprastiniai namų apyvokai reikalingi daiktai, kurie yra kiekvienuose namuose. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė nenuginčijo nei žalos dydžio, nei pagrindo, o preliminariuoju sprendimu priteistas žalos 20 869,42 EUR atlyginimas atitinka CK 6.251 str. įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą. Atsakovė, tvirtindama, kad prašomas priteisti žalos atlyginimas yra pernelyg didelis nenurodė konkretaus pagrįsto žalos atlyginimo dydžio ir tokio dydžio nepagrindė įrodymais.

21III.

22Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

238.

24Apeliaciniu skundu atsakovė N. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. galutinį sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 3 784,80 EUR žalos atlyginimą ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

259.

26Apeliantės vertinimu, skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias žalos atlyginimą, netinkamai įvertino įrodymus, nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose. Pažymėjo, kad namo, kurio patalpos buvo užlietos Nekilnojamojo turto registro duomenimis nusidėvėjimo lygis 70 proc., viso namo atkuriamoji vertė 13 438 EUR, t.y. mažesnė nei ieškovės prašomas atlyginti žalos dydis. Nagrinėjamu atveju teismas neįvertino koks yra namo nusidevėjimo lygis, neatsižvelgė į namo būklę, į nuotraukas, kurias pati ieškovė pateikė į bylą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra neprotingas. Teismas tinkamai neatliko pareigos nustatyti nuostolių dydžio, formaliai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, kuriais remiantis ir priėmė skundžiamą sprendimą, nesivadovavo net ieškovės ir jos sutuoktinio parodymais, jog grindys buvo senos, namas nebuvo tinkamai suremontuotas. LAT formuoja praktiką, kurioje nurodoma, kad žalos atlyginimo dydis turi būti mažinamas atsižvelgiant į namo nusidėvėjimo lygį. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei žalos atlyginimą kartu su PVM, kadangi iki šiol namas nėra suremontuotas. Bendra iš apeliantės priteisiama suma be PVM turėjo būti 3 784,80 EUR., įvertinus namo nusidėvėjimo lygį. Pažymėjo, jog ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad į namo remontą buvo investuotos lėšos arba, kad namas buvo remontuojamas, todėl negalima sutikti su skundžiamu sprendimu, kad ieškovė namą buvo suremontavusi. Šiuos teiginius paneigia ir į bylą pateiktos nuotraukos, ieškovės ir jos sutuoktinio parodymai.

2710.

28Skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė užlietose patalpose laikė dekoravimo prekes, kurios buvo nepataisomai sugadintos jas užliejant vandeniu gesinant gaisrą. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovė pateikė į bylą sąskaitas – faktūras ne už dekoravimo prekes, bet už statybines medžiagas, kurios jau yra paskaičiuotos sąmatoje (o būtent, medinės lentos, ilgikliai, pluoštinė cemento apkala (sąskaita – faktūra Nr. GARK042323, Nr. GARK042446, Nr. MAK3359115, Nr. 3038322) ir kitus daiktus, kurie nėra susiję su dekoracijomis. Ne visi dekoracijoms skirti daiktai gali būti nepataisomai sugadinami apliejant juos vandeniu (pvz.: lauko skėčiai, skėčio pagrindas, pavėsinė, vazonai, dirbtinės gėlės, plastikinės kėdės (sąskaita – faktūra Nr. 4341888, POS-13-174292, Nr. 000529, Nr. MI0000015105, Nr. 0029114, Nr. 180168, Nr. 00394, Nr. MI0000017355, Nr. 00501). Ieškovė ne tik, kad neįrodė, kad dekoracijos buvo užlietose patalpose, tačiau ir nepateikė įrodymų, kuriais remiantis ji įrodinėjo padarytos žalos dydį. Teismas padarė išvadas, kad dekoravimo daiktai buvo name, kuriame įvyko gaisras ir, kad jie buvo sugadinti nepataisomai neturint tai įrodančių įodymų, neįvertindamas, prieštaringų liudytojų parodymų.

2911.

30Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. S. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3112.

32Nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti žala kilo ne tik dėl gesinant atsakovės patalpose dėl neatsargaus elgesio kilusį gaisrą patekusio didžiulio kiekio vandens, bet ir per įgriuvusias lubas/perdangą patekusio purvo, taip pat nuo dūmų ir suodžių kurie apgadino ne tik patalpą-butą, bet ir jame buvusius daiktus. Tuo tarpu apeliaciniame skunde minima teisminė praktika, kai sprendžiamas klausimas tik dėl kaimynų buto užpylimo vandeniu ne gesinant gaisrą, kaip buvo šiuo atveju, todėl reikia atsižvelgti ir į esančius situacijų skirtumus. Pažymėjo, jog atsakovė ir jos atstovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paprašė ieškinį visiškai atmesti, nepateikdamos jokių motyvų ar įrodymų, tačiau apeliaciniame skunde jau nurodo, kad sutinka su 3 784,80 EUR dydžio žala. Toks nuostolių dydis nepadengia net trečdalio patirtos žalos, kuri neabejotinai yra didesnė ir yra įrodyta rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir video medžiaga.

3313.

34Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė nei viename procesiniame dokumente, nei bylą nagrinėjant žodinio proceso metu neprašė teismo remtis ir net neužsiminė apie jos apeliaciniame skunde minimą 70 proc. namo nusidėvėjimą, neteikė savo skaičiuotės ar kitų įrodymų, ji ir jos atstovė niekaip net ir nebandė ginčyti ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ar liudytojų parodymų. Apeliantė nepagrįstai remiasi paties gyvenamojo namo nusidėvėjimu, kuris nurodytas Nekilnojamojo turto registre, tiesiog ignoruodama tą faktą, kad ginčas kilo ne dėl viso namo, o dėl konkretaus buto sugadinimo. Yra absoliučiai nepagrįsta teigti, kad visas namas, kuriame yra ieškovės butas, tėra vertas tik 13 438 EUR ir dar nuo tos NTR nurodytos atkuriamosios vertės skaičiuoja nusidėvėjimo procentą, prašydama mažinti priteistą sumą iki 3784,80 EUR.

3514.

36Ieškovė neneigia, kad pats pastatas buvo senas, tačiau teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad ieškovei priklausanti patalpa-butas buvo tvarkingas ir prižiūrimas, jame su atsakovės žinia ir su jos sutikimu buvo atlikta rekonstrukcija, ten atvykdavo klientai pasiimti nuomojamus daiktus, taigi ieškovė privalėjo laikyti patalpas tvarkingas. Ieškovė įsitikinusi, kad mažinti sąmatoje nurodytos sumos nėra pagrindo, nes nepateikta jokių įrodymų, kodėl priteista suma galėtų būti mažinama, kadangi sąmata sudaryta taip, kad kuo mažesnėmis sąnaudomis būtų padarytas kuo pigesnis remontas, siekiant atkurti buvusią ginčo buto padėtį iki gaisro. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteikė absoliučiai jokių įrodymų, savo atsikirtimų neįrodinėjo jokiais kitais leistinais įrodymais, neprašė skirti ekspertizės, neišreiškė jokių objektyvių duomenų abejonėms dėl pateiktų įrodymų ar sąmatos pagrįsti, taipogi apeliaciniame skunde vėlgi nenurodė jokių objektyvių Sprendimo nepagrįstumo motyvų, tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodė melagingas aplinkybes ir iškraipė liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, klaidindama teismą.

37IV.

38Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3915.

40Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

4116.

42Nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis buto, ( - ). Atsakovė yra buto, esančio virš ieškovės buto, savininkė, kuriame 2018 m. gruodžio 2 d. kilo gaisras. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės gaisro metu padarytą 20 869,42 EUR žalą.

4317.

44Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad neteisėti atsakovės veiksmai tiesiogiai lėmė ieškovei priklausančio turto apgadinimą, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei jos patirtą žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų patvirtinančių žalos dydį, o atsakovei nenuginčijus nei žalos dydžio, nei pagrindo, pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu paliko nepakeistą preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas pilna apimtimi.

4518.

46Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grįsdama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų, priėmė nepagrįstą sprendimą remiantis prieštaringai liudytojų parodymais, sąskaitomis – faktūromis, kuriose ieškovė papildomai prašo priteisti žalos atlyginimą už statybines medžiagas, už dekoracijas, tačiau neįrodė, kad jos buvo sugadintos, patalpų remonto darbų atkūrimo kaštus priteisė su PVM nors, ieškovė dar nėra sumokėjusi už remonto darbus pagal sąmatą ir neatsižvelgė į namo nusidėvėjimą. Apeliantės nuomone, iš jos priteistina 3 784,80 EUR žala.

4719.

48CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, joje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015). Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje ginčo dėl atsakovės civilinės atsakomybės nėra, apeliantė iš esmės nesutinka su priteistinu žalos dydžiu.

4920.

50Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovė pagrįstai siekė turtinių netekimų dydį patvirtinti nuostoliais, apskaičiuotais pagal sugadintų patalpų atkūrimo (remonto) sąnaudas. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

5121.

52Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti padarytos žalos atlyginimą turtą apliejant vandeniu po kilusio gaisro atsakovės valdomose patalpose. Žalos dydį ieškovė grindė ir pirmosios instancijos teismas vertino remdamasis MB „Rompas“ 2018 m. gruodžio 7 d. Defektavimo aktu, Darbų ir medžiagų sąmata, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo prokolu, PVM sąskaitomis – faktūromis, čekiais, duomenimis apie iki įvykio turėtas investicijas į sugadintą turtą. Tuo tarpu apeliantė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme metu tik neigė žalos dydį, tačiau jokių jį paneigiančių įrodymų – jos užsakymu specialistų atliktų skaičiavimų ar kt. įrodymų nepateikė, neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai patalpų atkūriamajai vertei nustatyti (CPK 12, 178 straipsniai).

5322.

54Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė pagrindė buto atkūrimo sąnaudas ir tokios išlaidos laikytinomis realiomis ir būtinomis nekilnojamojo turto būklei atkurti iki buvusios jo fizinės būklės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktoje sąmatoje nėra numatyta nebūtinų darbų ar medžiagų, kurie neatitiktų padarytos žalos pobūdžio. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog sąmatoje nurodytos darbų ir medžiagų kainos neatitinka rinkos kainų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisdamas ieškovės patirtą turtinę žalą vadovavosi byloje esančiu pagrindiniu įrodymu – turto defektavimo aktu bei lokaline sąmata, kurie iš esmės nesudaro pagrindo žalos dydžio skaičiuoti ir vertinti pagal kitus kriterijus. Atsakovė nesutikdama su prašomos priteisti žalos dydžiu turėjo teisę pateikti papildomus įrodymus, tačiau šia teise nepasinaudojo. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011).

5523.

56Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija priteistą žalą nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas žalos dydį turėjo taikyti VĮ Regitrų centro išraše nurodytą 70 proc. namo nusidėvėjimą. Su šiuo apeliantės teiginiu kolegija nesutinka. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju būtina įvertinti faktinę buto būklę įvykio metu. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad fizinio nusidėvėjimo procentas nurodytas ne vienam konkrečiam butui, o 1940 m. statytam visam namui, t.y. išraše nurodomas nusidevėjimas ne konkrečiai ieškovei priklausančio buto dalies, o viso namo tame tarpe ir atsakovės dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos byloe atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų 70 proc. nusidėvėjimo taikymas, kadangi šis dydis iš esmės atitinka viso namo konstrukcijų, o ne konkretaus buto, nusidėvėjimą. O apeliantės nurodoma 3784,80 EUR, su kuria ji nurodo sutinkanti, nepadengtų net minimalių ieškovės nuostolių. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog kadastriniai duomenys remiantis aptariamų Registrų centro išrašu nustatyti 1986-02-14. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog jai priklausanti namo dalis nuo 2015 m. buvo rekonstruojama. Šiame konstekte taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovė rūpinosi, remontavo ir prižiūrėjo jai priklausančią namo dalį. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu ieškovės sutuoktinis nurodė, kad aplietos namo dalies sienos buvo apkaltos gipsokartono plokštėmis ir apklijuotos tapetais, grindys buvo senos, medinės. Iš 2018 m. gruodžio 7 d. Defektavimo akto matyti, jog gesinimo metu buvo smarkiai užpiltos vandeniu pirmo aukšto lubos, sienos ir grindys, jos yra smarkiai įmirkusios ir privalomos keisti naujomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės pateiktoje sąmatoje be šiukšlių, šlakų po kilusio gaisro išnešimo bei namo konstrukcijų džiovinimo, iš esmės numatyti darbai ir susiję su grindų, lubų ir sienų atstatymu į iki sugadinimo buvusią būklę, t.y. numatytas gipso kartono karkaso, lubų, sienų montavimas, sienų lyginimas, grindų betonavimas ir kt. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino ieškovės pateiktų sąskaitų – faktūrų už statybines medžiagas, kurios jau yra paskaičiuotos sąmatoje, t.y. medinės lentos, ilgikliai, pluoštinė cemento apkala ir kt., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog lentų nurodytų sąmatoje bei lentų, kurių vertė grindžiama PVM sąskaita – faktūra matmenys skiriasi, ilgikliai bei pluoštinė cemento apkala iš viso nėra nurodyti sąmatoje. Apeliantė taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti ieškovei žalos su PVM, nes butas po įvykio nesuremontuotas. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą atmeta, kadangi ieškovė patyrusi žalą turi teisę į kokybiškas namo remonto paslaugas, taigi PVM išlaidos už prekes ir darbus yra realiai tikėtinos ir pagrįstos objektyviais duomenimis. Ieškovė nėra PVM mokėtoja, todėl pirkdama prekes ir paslaugas už jas privalės sumokėti PVM, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visą sąmatoje nurodytą nuostolių sumą.

5724.

58Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ieškovė neįrodė, kad bute laikė jos individualiai veiklai skirtas dekoracijas. Pažymėtina, jog šias aplinkybes patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Ieškovė pateikė antstolio 2018 m. gruodžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su kompaktiniu disku ir jame esančiomis nuotraukomis iš ieškovei priklausančio buto po įvykio. Minėtuose nuotraukose užfiksuoti balti skėčiai, kurių medžiaga pageltusi, maišas su dirbtinėmis gėlėmis ir kt. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, verslui reikalingų daiktų laikymo nukentėjusiame bute ir jų apgadinimo aplinkybes 2019 04 26 teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai. Apeliantė teigia, kad ieškovė neįrodė kiekvieno daikto buvimo fakto ar kad jie sugadinti nepataisomai. Tačiau kaip nurodė ieškovė, ji vertėsi dekoracijų nuoma vestuvėms, krikštynoms. Iš minėtų byloje esančių nuotraukų matyti, kad ertmėse virš ieškovės buto lubų buvo daug purvo, todėl natūralu, kad gaisro metu dekoracijos galėjo aprūkti, o vėliau gesinant gaisrą ir užliejant jas purvinu vandeniu, šviesios spalvos dekoracijos tikėtina buvo sugadintos ir nebėra tinkamos ieškovės individualiai veiklai.

5925.

60Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Šiuo atveju žala ieškovės turtui buvo padaryta, dėl atsakovei priklausančiose patalpose kilusio gaisro gesinimo, todėl natūralu, kad didelis vandens kiekis pateko ir užliejo ieškovei priklausančias patalpas bei joje buvusius daiktus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog aplinkybė, kad ieškovė neturi visų jos bute buvusių daiktų įsigijimo dokumentų, savaime nepaneigia aplinkybės, kad tokie daiktai, kurie yra visuose namuose (užuolaidos, baldai, drabužiai, šviestuvai ir kt.) buvo ir ieškovės bute ir kad jie buvo sugadinti užsliejus juos vandeniu. Taigi, iš byloje esančių įrodymų visumos, įvertinus fotonuotraukose užfiksuotą buto būklę, byloje dalyvaujančių asmenų bei liudytojų paaiškinimus bei nesant duomenų, paneigiančių ieškovės atliktų skaičiavimų būdu nustatyto žalos dydžio, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovės patirtos žalos dydį ir jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

6126.

62Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

6327.

64Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą bei žalos atlyginimą reglamentuojančias normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

6528.

66Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 800 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos įrodymais, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl yra priteistinos iš apeliantės.

67Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

Nutarė

68Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

69Priteisti ieškovei A. S. (a. k. ( - ) iš atsakovės N. K. (a. k. ( - ) 800 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai... 7. 2.... 8. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso dalis buto,... 9. 3.... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. preliminariu... 11. 4.... 12. Atsakovė N. K. pateikė prieštaravimus ir prašė panaikinti Vilniaus miesto... 13. 5.... 14. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovės bute patalpos nebuvo remontuotos niekada,... 15. II.... 16. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 17. 6.... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 3 d. galutiniu sprendimu... 19. 7.... 20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad... 21. III.... 22. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 23. 8.... 24. Apeliaciniu skundu atsakovė N. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto... 25. 9.... 26. Apeliantės vertinimu, skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, pirmos... 27. 10.... 28. Skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė užlietose... 29. 11.... 30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. S. prašė jį atmesti bei... 31. 12.... 32. Nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti žala kilo ne tik dėl gesinant... 33. 13.... 34. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė nei viename procesiniame dokumente, nei... 35. 14.... 36. Ieškovė neneigia, kad pats pastatas buvo senas, tačiau teismui buvo pateikta... 37. IV.... 38. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 39. 15.... 40. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 41. 16.... 42. Nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis buto, ( -... 43. 17.... 44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad neteisėti... 45. 18.... 46. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį... 47. 19.... 48. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą... 49. 20.... 50. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovė pagrįstai siekė... 51. 21.... 52. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti padarytos žalos atlyginimą... 53. 22.... 54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus... 55. 23.... 56. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija priteistą žalą nurodydama, jog... 57. 24.... 58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra teisinio pagrindo... 59. 25.... 60. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo priemonės civiliniame procese... 61. 26.... 62. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos... 63. 27.... 64. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 65. 28.... 66. Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 67. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 68. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. galutinį sprendimą... 69. Priteisti ieškovei A. S. (a. k. ( - ) iš atsakovės N. K. (a. k. ( - ) 800...