Byla 3K-3-417/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centro Vilniaus filialas

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Č. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovei D. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centro Vilniaus filialas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė 2005 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės I. F. M. priteisti 163 448 Lt žalai atlyginti. Ieškovė paaiškino, kad jai ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/2 dalį) priklauso gyvenamasis namas ( - ). 2004 m. lapkričio 20 d. atsakovės namo dalyje kilo gaisras, padaręs žalos ir ieškovės namo daliai. Gaisrą lėmė atsakovės dujų baliono sprogimas. Gaisro metu stipriai apgadinta ieškovės gyvenamojo namo dalis, todėl būtina atlikti kapitalinį namo dalies remontą. Ieškovės nuomone, atsakovė turėtų atlyginti namo dalies atstatymo, projektavimo, techninio projekto parengimo, sąmatos sudarymo darbų vertę. Negalėdama gyventi sudegusiame būste, ieškovė nuomojosi gyvenamąją patalpą, todėl atsakovė turėtų atlyginti ir jos patirtas nuomos išlaidas.

6Atsakovei I. F. M. mirus, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi ji pakeista jos teisių perėmėja D. Č.

7Ieškovė keletą kartų tikslino ieškinį jį padidindama, bet, atsižvelgusi į Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi paskirtos ekspertizės išvadas, patikslintu ieškiniu prašė priteisti 35 608 Lt žalai atlyginti (23 182 Lt už darbus sudegusio ieškovės namo daliai atstatyti, 2826 Lt projektavimo darbus, 9600 Lt sumokėtos nuomos), kitos ieškinio dalies atsisakė.

8Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas 346 845 Lt ieškinio reikalavimų ir dėl šios dalies byla nutraukta.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas, nustatęs, kad atsakovė pripažįsta 14 225 Lt žalą, šią ieškinio dalį tenkino plačiau nepasisakydamas. Teismas sprendė, kad šioje byloje yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti: gaisras kilo I. M. neatsargiai naudojantis techniškai netvarkingu dujų balionu (padidinto pavojaus šaltiniu), dėl to ieškovė patyrė nuostolių. Teismas vadovavosi UAB „Delfa“ 2010 m. gegužės 3 d. atliktos ekspertizės išvada, pagal kurią, įvertinus pastato nusidėvėjimą, nustatyta, jog ieškovės namo daliai padaryta 23 182 Lt žalos. Atsakovė neginčijo šios ekspertizės išvadų, todėl teismas iš atsakovės priteisė ir likusią žalos, kurios atsakovė nepripažino (8957 Lt), dalį. Kadangi sudegęs pastatas buvo vienintelis ieškovės būstas, tai išlaidas būsto nuomai nuo 2004 m. lapkričio 26 d. iki 2007 m. lapkričio 1 d. teismas laikė pagrįstomis. Ieškovės patirtas projektavimo išlaidas teismas taip pat siejo su kilusiu gaisru, todėl nusprendė jas atlyginti. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė atsižvelgęs į tai, kad ieškovė atsisakė didelės dalies ieškinio – priteisus 35 608 Lt, teismas laikė, jog tenkinta 9 proc. ieškiniu reikalautos sumos.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 23 d. nutartimi tenkino dalį ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą pakeitė, priteistą žalos atlyginimą sumažino iki 32 782 Lt, perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovė žalos dydį įrodinėjo UAB „Delfa“ ekspertizės ataskaita, pagal kurią bendras jos naudojamos gyvenamojo namo dalies žalos dydis, įvertinus nusidėvėjimą, yra 23 182 Lt: 14 225 Lt statinio statybos išlaidos (atsakovė su jomis sutinka), kita 8957 Lt suma (statybvietės išlaidos, pridėtinės vertės išlaidos ir pelnas) – netiesioginės išlaidos. Kolegija sprendė, kad teismas pagrįstai vadovavosi šios ekspertizės išvadomis, nes jos pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais. Nors 8957 Lt išlaidos nepatirtos, bet laikytinos realiomis ir protingomis. Ekspertai įvertino patalpų fizinį, funkcinį, ekonominį nusidėvėjimą tuo laikotarpiu, kai kilo gaisras. Dėl to atsakovės nurodytų aplinkybių dėl žalos padidėjimo kolegija nevertino kaip lemiančių žalos dydį.

13Kolegija sprendė, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 2826 Lt projektavimo darbų išlaidų. Ieškovė buvo sudariusi kelias sutartis gyvenamojo namo dalies atstatymo projektui parengti; pagal jas buvo parengti keli didesnės apimties ir vertės darbams atlikti projektai, jų pagrindu buvo pareikštas didesnis ieškinys. Taigi, ieškovei vėliau atsisakius tokios apimties darbų, kolegija neturėjo pagrindo priteisti dėl to patirtų išlaidų.

14Išlaidas būsto nuomai kolegija pripažino taip pat pagrįstomis, nes nekilnojamojo turto nuomos sutarties įregistravimas ar neregistravimas viešajame registre neturi įtakos nuomotojo teisei gauti nuomos mokestį ir nuomininko pareigai šį mokestį mokėti. Dėl to ieškovė dėl atsakovės kaltės patirtus nuostolius galėjo grįsti nuomos sutartimi, kuri galiojo ilgiau negu vienerius metus, bet nebuvo registruota viešajame registre. Nors ieškovės pateiktuose pakvitavimuose nurodytas tik atsiskaitymo faktas, bet ne konkreti suma, tačiau iš nuomos sutartyse nurodytų sumų teismas galėjo daryti išvadą, kad ieškovė 2005 m. turėjo mokėti 150 Lt, 2006 m. – 350 Lt, 2007 m. – 450 Lt nuomos. Taigi, bendra sumokėta nuompinigių suma yra reali ir protinga.

15Kolegija nurodė, kad teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė nurodydamas, jog ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 9 proc. visų jos patirtų išlaidų (9 proc. nuo pradiniais ieškiniais reikalautos 382 453 Lt sumos). Kolegija pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas dalies ieškinio reikalavimų (346 845 Lt) ir ši bylos dalis nutraukta. Nutartis įsiteisėjusi, todėl ieškinio sumą sudarė likę ieškinio reikalavimai, kurie tenkinti visiškai. Nenustatyta, kad ieškovė, tikslindama ieškinius, akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Dėl to kolegija pakeitė teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. nutarties dalį dėl priteistos žalos ir sumažinti priteistiną žalos atlyginimą iki 16 825 Lt, taip pat nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Kasatorė nesutinka su teismų sprendimu priteisti ieškovės naudai netiesiogines statybos darbų išlaidas (8957). Šias statybos išlaidas ekspertai apskaičiavo vadovaudamiesi Aplinkos ministerijos 2000 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 18, kurios nuostatos privalomos tik statyboms, finansuojamoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, be to, jose nurodomi tik tokių išlaidų maksimalūs dydžiai, bet ne privalomas visų jų kalkuliavimas į statybos darbų sąmatą. Dėl to kasatorė mano, kad teismai, vadovaudamiesi ekspertizės akto duomenimis, nepagrįstai taikė šį teisės aktą žalos dydžiui nustatyti. Kasatorė sutinka su ekspertų nustatytais 14 225 Lt namo daliai atkurti, bet 8957 Lt sumą laiko nebūtina. Ieškovė yra privatus fizinis asmuo, savo sutartinius statybos rangos santykius gali grįsti konkrečiais susitarimais su rangovu, nebūti saistoma pirmiau minėtų normatyvų. Kadangi ieškovė iki šiol nepradėjo paruošiamųjų statybos darbų, nepateikė teismui bent jau statybos rangos sutarties, kurioje būtų aptartos sąmatą viršijančios išlaidos, tai teismai neturėjo teisinio pagrindo tenkinti jos reikalavimą dėl papildomų neprivalomų išlaidų. Kasatorė pažymi, kad šias išlaidas sudarančios, pvz., pridėtinės vertės mokestis, gali būti įskaitomas tik rangovo, turinčio tam tikrą teisinį statusą, tačiau statybų rinkoje legaliai veikia ir rangovai, dirbantys pagal verslo liudijimus, ir kt.

192. Kasatorė nesutinka su teismų sprendimu priteisti ieškovės turėtas išlaidas nuomai. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.251 straipsnio, 6.253 straipsnio 5 dalies, 6.263 straipsnio 1 dalies, 1.137 straipsnio normas, nes nesprendė, kiek pagrįstos ir būtinos buvo tokios gyvenamojo būsto nuomos išlaidos. Kasatorė neginčija žalą patyrusio asmens teisės ieškotis laikinojo būsto, kai jis negali naudotis nuosavu, net ir atlygintinai, tačiau kelia klausimą, kiek laiko toks asmuo turėtų teisę naudotis tokiu būstu. Teismas, formuluodamas klausimus ekspertams, nekėlė klausimo, per kokį optimalų laiką įmanoma sutvarkyti ieškovės namo dalį, kad ji būtų tinkama gyventi. Ekspertai vis tik netiesiogiai iškėlė šią problemą, nurodydami, kokius darbus reikia atlikti, siekiant per protingą laiką atkurti ieškovės naudojamos gyvenamojo namo dalies konstrukcijas ir apdailą iki gaisro buvusios padėties. Neištyrus ir neįvertinus šios aplinkybės, teismų priteistas ieškovei išlaidas už gyvenamojo būsto nuomą kasatorė laiko nepagrįstomis. Kasatorė pažymi, kad ieškovė po gaisro nesiėmė kokių nors veiksmų savo būstui sutvarkyti – 2009 m. gruodžio 22 d. apžiūrint pastatą, nenustatyta, jog ji būtų atlikusi kokius nors remonto darbus. Kasatorės nuomone, ieškovė galėjo bent per metus suremontuoti būstą ir įsikelti į jį gyventi, todėl tiek jam suremontuoti, tiek būsto nuomai būtų išleista mažiau lėšų. Kasatorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų sprendimuose neaptarta, kodėl išlaidos būsto nuomai priteistos už trejus metus – būsto ji iki šiol neremontuoja, todėl išlaidos nuomai galės ir toliau būti priteisiamos. Tokios išlaidos negali būti pripažintos būtinomis ir dėl to visiškai kompensuotinomis. Kasatorės nuomone, išlaidos nuomai, atsižvelgus į tai, jog namo dalis buvo užpilta vandeniu gesinant gaisrą, tai įvyko šaltuoju metų laiku, statybos darbai nedidelės apimties, būtų pagrįstos nuo gaisro dienos iki 2005 metų pabaigos ir sudarytų 2600 Lt.

203. Kasatorė nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl priteistino nuostolių dydžio, turi vadovautis ne tik šalių pateiktu įrodymų vertinimu, bet jam tenka pareiga veikti aktyviai (CPK 212 straipsnio 1 dalis, 213, 218 straipsniai). Nagrinėjamu atveju teismai šią pareigą pažeidė. Teismai rėmėsi eksperto išvada ir nurodė, kad kasatorė teisės aktų nustatyta tvarka jų neskundė, nepateikė įrodymų, paneigiančių nustatytos žalos dydį. Kasatorė mano, kad teismas kelia jai nerealaus ir įstatyme nenustatyto procesinio veiksmo reikalavimą – eksperto išvada nėra administracinis aktas, kurio apskundimui nustatytos specialios teisinės procedūros. Be to, nesutikdama mokėti 8957 Lt netiesioginių išlaidų, kasatorė savo argumentą grindė ne tuo, jog ekspertai neteisingai apskaičiavo šią sumą. Jos nuomone, šių išlaidų ieškovė apskritai gali nepatirti, o teismas neteisingai vertino ekspertų išvadą, nes ten nurodyta ne tik reali žala, bet ir galimos išlaidos. Be to, spręsdami dėl šios pinigų sumos priteisimo, teismai neatsižvelgė į tai, kad gaisras kilo ne dėl atsakovės veiksmų, neįvertino jos amžiaus ir neįgalumo. Teismų sprendimas dėl abejotino realumo būsimų išlaidų priteisimo atidėjimo iš senyvo žmogaus, gyvenančio iš pensijos, atitiktų CK 6.251 straipsnio nuostatas.

214. Kasatorė mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas pagal santykį tarp ieškovei priteistos pinigų sumos ir jos pareikšto ieškinio buvusio maksimalaus reikalavimo, t. y. kad ieškiniu tenkinta 9 proc. ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perskirstė bylinėjimosi išlaidas, spręsdamas, kad tenkinta 92 proc. ieškinio reikalavimų. Pradiniu ieškiniu buvo reikalaujama 163 448 Lt, 2008 m. spalio 23 d. patikslintu ieškiniu – 382 453 Lt nuostoliams atlyginti. Kasatorė nesutiko nė su vienu reikalavimu, todėl jos 2009 m. kovo 9 d. prašymu teismas skyrė ekspertizę, kuri paneigė tokį ieškovės reikalavimo dydį. Taigi, atsakovė byloje atlikta ekspertize apsigynė nuo nepagrįsto ieškinio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo aspekto, tačiau šiuo atveju turi būti įvertinta asmens pareiga elgtis teisiškai atidžiai, nekelti nepagrįstų reikalavimų. Ieškovė nuo pat proceso pradžios naudojosi advokato paslaugomis, kreipėsi išaiškinimų dėl specialių techninių statybinių žinių į kompetentingus asmenis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

22Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl žalos (statybos darbų netiesioginių išlaidų ir sumokėto nuomos mokesčio priteisimo) dydžio pagrįstumo

26Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė priteistinos žalos dydį – nepagrįstai į žalos atlyginimą įtraukė netiesiogines statybos darbų išlaidas, netinkamai įvertino išlaidas būstui nuomoti.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos dydis yra fakto klausimas, todėl jis kasaciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą, t. y. patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Atsižvelgdama į šias nuostatas teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde nurodytais žalos dydžio nustatymo klausimais.

28Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

292001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

30CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).

31Nagrinėjamoje byloje ieškovė jai padarytos žalos dydį įrodinėjo UAB ,,Delfa“ ekspertizės ataskaitoje atliktu vertinimu, kuriuo vadovavosi ir teismai. Ekspertas žalos dydį skaičiavo pagal atkuriamąją dėl gaisro sugadinto turto vertę, statybos išlaidų rodiklius taikė pagal aplinkos ministro 2000 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 18 ,,Dėl skaičiuojamųjų kainų normatyvų patvirtinimo ir Statybos ir urbanistikos ministerijos 1998 m. sausio 19 d. įsakymo nr. 7 dalinio pakeitimo“ nuostatas ir nustatė, kad žalą, įvertinus nusidėvėjimą, sudaro 14 225 Lt statinio statybos (statybinės medžiagos ir darbai) ir 8957 Lt netiesioginių (statybvietės, pridėtinės vertės ir kt.) išlaidų. Kasatorė nesutinka su teismo priteistomis netiesioginėmis statybų išlaidomis, nes mano, kad ekspertas neturėjo teisės remtis nurodyto teisės akto nuostatomis – jos taikytinos tik statybų, finansuojamoms iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, kainoms skaičiuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės nurodomame teisės akte nenustatyta ribojimo subjektams, kuriems šis teisės aktas taikytinas – aplinkos ministro 2000 m. sausio 18 d. įsakyme Nr. 18 neliko Statybos ir urbanistikos ministerijos 1998 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 7 nustatyto specialaus subjekto, kurio statinių statybų kainos skaičiuotinos pagal šį teisės aktą. Dėl to spręstina, kad ekspertas turėjo teisę remtis šiame teisės akte nustatytais statybos išlaidų rodikliais.

32Kasatorė, nesutikdama su apskaičiuota 8957 Lt žala, pažymi, kad šios išlaidos nėra neišvengiamos, ieškovė gali apskritai jų nepatirti. Pažymėtina, kad, ekspertui apskaičiuojant atkuriamąją sudegusio ieškovės turto vertę, buvo įvertintos visos išlaidos, reikalingos sugadintam daiktui atkurti, tarp jų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, statybvietės ir pridėtinės išlaidos. Teisėjų kolegija sutinka, kad yra galima kasatorės nurodoma situacija – ieškovė nėra pradėjusi paruošiamųjų statybos darbų ir ji kaip fizinis asmuo laisva organizuoti turto atkūrimą jai priimtinu būdu. Tačiau vien tokia aplinkybė, kad ieškovė jų gali ir nepatirti, negalima apriboti žalą patyrusio asmens teisės į kokybišką darbų atlikimą. Šios išlaidos realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, kasatorė nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą šias išlaidas pripažinti ieškovės patirta žala. Dėl to kasacinio skundo argumentas pripažintinas nesudarančiu pagrindo pakeisti ar panaikinti procesinio sprendimo dalį dėl netiesioginių statybos išlaidų kaip dalies žalos priteisimo.

33Kasatorė nesutinka ir su teismo sprendimu priteisti ieškovės patirtas išlaidas būsto nuomai. Kasatorė neneigia ieškovės teisės į tokias išlaidas, tačiau mano, kad šiuo atveju jos nepagrįstos, nes ieškovė delsia remontuoti patalpas, taip didindama dėl nuomos atsirandančias išlaidas, o tai yra pagrindas mažinti priteistinas išlaidas. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento, pažymi, kad nukentėjusiam asmeniui atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, įvykus gaisrui, buvo sugadintas ieškovės būstas ir ji neteko galimybės juo naudotis. Dėl to teismai pagrįstai pripažino, kad ji turėjo teisę į laikino būsto nuomos atlyginimą. Kasatorė visos bylos nagrinėjimo metu nesutiko su šiomis išlaidomis iš esmės neigdama, jog ieškovė realiai šias išlaidas patyrė. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus dėl ieškovės patirtų išlaidų nuomai vertino pagal CPK nustatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl šias išlaidas pripažino pagrįstomis ir protingomis, priteistinomis už laikotarpį, kai asmuo neturėjo sąlygų gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame būste, atitinkančiomis žalą padariusio asmens finansines galimybes. Kasatorė, kasaciniame skunde keldama būsto nuomos išlaidų pagrįstumo klausimą, nurodo naują aplinkybę (gyvenamojo namo dalies neatkūrimą ir beveik trejus metus naudojimąsi nuomojamu būstu) kaip pagrindą mažinti iš jos priteistinas išlaidas. Šios aplinkybės žemesnės instancijos teismai nevertino ir dėl jos nepasisakė. Kadangi kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai dėl šio argumento nepasisako.

34Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų nepadarė. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl žalos dydžio pagrįstumo pripažintini nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

35Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo, ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų

36Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kasatorės teigimu, ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti apskaičiuojamos atsižvelgiant ne į galutinio ieškinio reikalavimų (sumažintų), bet į patenkintą pradinio ieškinio dalį; be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų skirstymo klausimą, neturėjo vertinti ieškovės nepiktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto.

37Pasisakydama dėl pastarojo kasacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų taisyklė ,,pralaimėjęs moka“, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies ją laimėjusios šalies naudai neatsižvelgiant į tai, kad pralaimėjusi šalis nepiktnaudžiavo procesu. Taikant CPK 94 straipsnio 4 dalį, leidžiama nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tačiau ši nuostata nereiškia, kad vien pralaimėjusios šalies nepiktnaudžiavimas procesu yra pakankamas pagrindas iš jos nepriteisti bylinėjimosi išlaidų laimėjusios šalies naudai. Nepiktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti standartinis šalies elgesys, todėl jis savaime nesuteikia privilegijų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Priešingai, piktnaudžiavimas procesu gali lemti papildomus turtinius padarinius piktnaudžiavusiai šaliai – jos pareigą atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis) ir sumokėti teismo paskirtą baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas skirstė atsižvelgdamas į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį pagal sumažintų reikalavimų apimtį, o šalies nepiktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis panaudotas tik kaip papildomas argumentas, pateisinantis pasirinktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdą.

38Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K. V., bylos Nr. 3K-3-464/2013).

39Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo taikytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką ir bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgęs į sumažintą ieškinio reikalavimų dydį ir į tai, jog byla dėl šių reikalavimų nutraukta. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį neatitiktų bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyros, bylinėjimosi išlaidų proporcingumo tenkintų reikalavimų daliai principo. Dėl to ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą ir teismui dėl šios dalies bylą nutraukus, byloje nesant duomenų, kad didesnio ieškinio pareiškimą būtų nulėmęs atsakovo elgesys, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo galima laikyti, jog dėl nutrauktos bylos dalies yra priimtas atsakovui palankus sprendimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl šis paskirstymas keistinas. Įvertinus tai, kad pradinio ieškinio suma nurodyta 163 448 Lt, o vėliau ji padidinta iki 382 453 Lt, pirmosios instancijos teisme patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija skaičiuotina atsižvelgiant į patikslintą (382 453 Lt) reikalavimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Taigi, laikytina, kad pirmosios instancijos teisme tenkinta 9 proc. ieškovės reikalavimų.

40Nuo pradinio ieškinio sumos (382 453 Lt) mokėtina 7825 Lt žyminis mokestis. Ieškovė atsisakė 346 845 Lt reikalavimo, todėl nuo šios sumos jai grąžintinas 5322,35 Lt žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ji sumokėjo 1300 Lt žyminio mokesčio, o likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 29 d. ir 2008 m. vasario 27 d. nutartimis, todėl į valstybės biudžetą iš ieškovės papildomai priteistina 1202,65 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgus į tenkintų reikalavimų dalį iš kasatorės ieškovės naudai priteistina 225,23 Lt sumokėto pirmosios instancijos teisme žyminio mokesčio.

41Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 12 500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, kasatorė – 4500 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodytus dydžius, bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, ginčytų piniginių sumų dydį, proceso trukmę, mano, kad ieškovei priteistinos pirmosios instancijos teisme išlaidos mažintinos iki 6500 Lt. Atsižvelgus į tenkintų reikalavimų proporciją, ieškovei iš kasatorės priteistina 585 Lt, o kasatorei iš ieškovės – 4095 Lt tokių išlaidų.

42Atlikus priešpriešinių reikalavimų pirmosios instancijos teisme įskaitymą, iš ieškovės kasatorei priteistina 3287,77 Lt išlaidų.

43Kasatorė 2006 m. lapkričio 6 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 182789532 įmokėjo 4000 Lt už ekspertizės atlikimą. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. nutartimi už ekspertizės atlikimą buvo sumokėta 1710,78 Lt ir 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi išmokėta 708 Lt už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje iš lėšų, kurias įmokėjo kasatorė, iš viso 2418,78 Lt. Taigi, kasatorei iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos grąžintina 1581,22 Lt iš lėšų, taip pat jai priteistina iš ieškovės, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, 2201,09 Lt išlaidų už atliktą ekspertizę.

44Ieškovė 2009 m. vasario 13 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 329469018 įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 5000 Lt už ekspertizės atlikimą. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi iš ieškovės įmokėtų lėšų už atliktą ekspertizę sumokėta 4840 Lt. Taigi, ieškovei grąžintina 160 Lt iš lėšų iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos, taip pat priteistina iš kasatorės 435,60 Lt.

45Atlikus įskaitymą dėl ekspertizei patirtų išlaidų, iš ieškovės kasatorės naudai priteistina 1765,49 Lt (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46Ieškovė O. K. ir atsakovė D. Č. įpareigotinos nurodyti teismui savo atsiskaitomąsias sąskaitas, į kurias pervesti likusias teismo depozitinėje sąskaitoje įmokėtas lėšas.

47Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patirta 201,46 Lt dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 183,32 Lt, o iš kasatorės – 18,14 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 94 straipsnis).

48Už apeliacinį skundą kasatorė sumokėjo 642 Lt. Patenkinus 13 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, kasatorei iš ieškovės priteistina 83 Lt žyminio mokesčio.

49Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Lt atstovavimo išlaidų, o kasatorė – 3100 Lt. Atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, ieškovei iš kasatorės priteistina 696 Lt, o kasatorei iš ieškovės – 403 Lt tokių išlaidų.

50Atlikus šalių mokėtinų sumų (žyminio mokesčio ir atstovavimo apeliacinės instancijos teisme) įskaitymą ieškovei iš kasatorės priteistina 293 Lt turėtų išlaidų.

51Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnyje nustatyto pagrindo.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kasaciniame teisme

53Už kasacinį skundą kasatorė sumokėjo 480 Lt žyminio mokesčio, taip pat patyrė 2000 Lt atstovavimo išlaidų. Kadangi kasacinis skundas dėl ginčo esmės netenkintinas, keičiama tik apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tai išlaidos kasacinės instancijos teisme kasatorės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 21,84 Lt. Iš esmės netenkinus kasacinio skundo, ši suma priteistina valstybei iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

57,,Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti.

58Ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

59Priteisti iš atsakovės D. Č. (a.k. ( - ) ieškovei O. K. (a.k. 4( - ) 32 782 (trisdešimt du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt du) Lt žalai atlyginti.

60Priteisti valstybės naudai iš ieškovės O. K. (a. k. ( - ) 1202,65 Lt (vieną tūkstantį du šimtus du litus 65 ct) žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme, 183,32 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris litus 32 ct) dokumentų įteikimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš viso 1385,97 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 97 ct).

61Priteisti iš ieškovės O. K. (a. k. ( - ) atsakovės D. Č. (a. k. ( - ) naudai 1765,49 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt penkis litus 49 ct) ekspertizėms patirtų ir 3287,77 Lt (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 77 ct) atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų, iš viso 5050,26 Lt (penkis tūkstančius penkiasdešimt litų 26 ct).

62Priteisti iš atsakovės D. Č. (a. k. ( - ) valstybės naudai 18,14 Lt (aštuoniolika litų 14 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

63Grąžinti iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos Nr. LT58 7044 0600 0027 6862, esančios AB SEB banke, ieškovei O. K. (a.k. ( - ) 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) Lt iš lėšų, kurias ji įmokėjo 2009 m. vasario 13 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 329469018 į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

64Grąžinti iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos Nr. LT58 7044 0600 0027 6862, esančios AB SEB banke, atsakovei D. Č. (a.k. ( - ) 1581,22 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 22 ct) iš lėšų, kurias ji 2006 m. lapkričio 6 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 182789532 įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

65Įpareigoti O. K. ir D. Č. pateikti teismui savo atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, į kurias būtų pervedamos likusios teismo depozitinėje sąskaitoje įmokėtos lėšos.

66Nutarties dalį dėl lėšų grąžinimo iš teismo depozitinės sąskaitos pavesti vykdyti Vilniaus apygardos teismo Finansų skyriui.“

67Priteisti iš atsakovės D. Č. (a. k. ( - ) ieškovės O. K. (a. k. ( - ) naudai 293 (du šimtus devyniasdešimt tris) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.“

68Priteisti iš atsakovės D. Č. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 21,84 Lt (dvidešimt vieną litą 84 ct) kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

69Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė 2005 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės I.... 6. Atsakovei I. F. M. mirus, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 27 d.... 7. Ieškovė keletą kartų tikslino ieškinį jį padidindama, bet, atsižvelgusi... 8. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi priimtas ieškovės... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 12. Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovė žalos dydį įrodinėjo UAB... 13. Kolegija sprendė, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 2826 Lt... 14. Išlaidas būsto nuomai kolegija pripažino taip pat pagrįstomis, nes... 15. Kolegija nurodė, kad teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo... 18. 1. Kasatorė nesutinka su teismų sprendimu priteisti ieškovės naudai... 19. 2. Kasatorė nesutinka su teismų sprendimu priteisti ieškovės turėtas... 20. 3. Kasatorė nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl priteistino nuostolių... 21. 4. Kasatorė mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė... 22. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl žalos (statybos darbų netiesioginių išlaidų ir sumokėto nuomos... 26. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos dydis yra fakto klausimas, todėl jis... 28. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar... 29. 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J.... 30. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia... 31. Nagrinėjamoje byloje ieškovė jai padarytos žalos dydį įrodinėjo UAB... 32. Kasatorė, nesutikdama su apskaičiuota 8957 Lt žala, pažymi, kad šios... 33. Kasatorė nesutinka ir su teismo sprendimu priteisti ieškovės patirtas... 34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 35. Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo, ieškovei atsisakius dalies ieškinio... 36. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 37. Pasisakydama dėl pastarojo kasacinio skundo argumento, teisėjų kolegija... 38. Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl... 39. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios... 40. Nuo pradinio ieškinio sumos (382 453 Lt) mokėtina 7825 Lt žyminis mokestis.... 41. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 12 500 Lt išlaidų... 42. Atlikus priešpriešinių reikalavimų pirmosios instancijos teisme... 43. Kasatorė 2006 m. lapkričio 6 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr.... 44. Ieškovė 2009 m. vasario 13 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 329469018... 45. Atlikus įskaitymą dėl ekspertizei patirtų išlaidų, iš ieškovės... 46. Ieškovė O. K. ir atsakovė D. Č. įpareigotinos nurodyti teismui savo... 47. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patirta 201,46 Lt... 48. Už apeliacinį skundą kasatorė sumokėjo 642 Lt. Patenkinus 13 proc.... 49. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Lt atstovavimo išlaidų,... 50. Atlikus šalių mokėtinų sumų (žyminio mokesčio ir atstovavimo... 51. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kasaciniame teisme... 53. Už kasacinį skundą kasatorė sumokėjo 480 Lt žyminio mokesčio, taip pat... 54. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 57. ,,Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti.... 58. Ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.... 59. Priteisti iš atsakovės D. Č. (a.k. ( - ) ieškovei O. K. (a.k. 4( - ) 32 782... 60. Priteisti valstybės naudai iš ieškovės O. K. (a. k. ( - ) 1202,65 Lt... 61. Priteisti iš ieškovės O. K. (a. k. ( - ) atsakovės D. Č. (a. k. ( - )... 62. Priteisti iš atsakovės D. Č. (a. k. ( - ) valstybės naudai 18,14 Lt... 63. Grąžinti iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos Nr. LT58 7044... 64. Grąžinti iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos Nr. LT58 7044... 65. Įpareigoti O. K. ir D. Č. pateikti teismui savo atsiskaitomųjų sąskaitų... 66. Nutarties dalį dėl lėšų grąžinimo iš teismo depozitinės sąskaitos... 67. Priteisti iš atsakovės D. Č. (a. k. ( - ) ieškovės O. K. (a. k. ( - )... 68. Priteisti iš atsakovės D. Č. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 21,84 Lt... 69. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...