Byla 2-765-971/2016
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant ieškovui G. S., atsakovui G. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui G. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5000 Lt arba 1448 Eur sumą kaip kompensaciją už netektą automobilį, įstatymų nustatyto dydžio (5 procentų) palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį nusprendė nupirkti automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. ( - ) 2009-10-10 pardavėjas atvairavo automobilį į Telšius. Jis tą pačią dieną sumokėjo pardavėjui sutartą automobilio kainą, t. y. 5000 Lt. Kadangi turėjo skubiai išvykti, savo darbuotojo atsakovo G. R. paprašė įregistruoti automobilį VĮ „Regitra“ savo vardu, ir sutarė, jog vėliau automobilį perregistruos jo, t. y. ieškovo G. S., vardu. Ieškovas darbui skirtu automobiliu naudojosi iki 2013-01-10. Automobiliui sugedus, jį nuvežė remontui į servisą. Atsakovas pasinaudodamas tuo, kad turėjo automobilio nuosavybės dokumentus, neinformavęs ieškovo, savavališkai paėmė automobilį iš serviso ir, kiek žinoma ieškovui, automobilį pardavė. Ieškovas nuodo, kad jam padaryta 1448 Eur (5000 Lt) turtinė žala (b.l. 28-30).

3Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2009-06-19 iki 2010-03-31 dirbo UAB „V.“, kuriai faktiškai vadovavo ieškovas. Pagal susitarimą atsakovui turėjo būti mokamas darbo užmokestis už padarytą darbą, tačiau G. S. skundėsi pinigų stoka ir prašydavo palaukti. 2009 m. spalio mėn. buvo nupirktas automobilis „Fiat Ducato“ valst. Nr. ( - ) kuris buvo užregistruotas atsakovo vardu ir pagal žodinį susitarimą su ieškovu automobilis po metų turėjo atitekti atsakovui padengiant susidariusį įsiskolinimą už atliktus statybos darbus. Darbo santykius su UAB „V.“ nutraukė 2010-03-31, bet minėtu automobiliu iki 2013-10-01 (turėtų būti 2013 m. sausio mėn.) naudojosi UAB „V.“ ir asmeniškai ieškovas. Automobilį jis (atsakovas) turėjo pasiimti 2010 m. spalio mėn., tačiau ieškovas vengė vykdyti savo pažadus, raginamas nesumokėjo 2000 Lt įsiskolinimo už atliktus darbus, todėl atsakovas automobilį 2013-10-01 (turėtų būti 2013 m. sausio mėn.) parsitempė iš serviso ir vėliau pardavė jį už 500 Lt, tokiu būdu bent iš dalies buvo padengtas ieškovo jam turėtas įsiskolinimas už atliktus statybos darbus. Automobilis buvo parduotas už 500 Lt, tai ir yra tikroji automobilio vertė, nes automobilis buvo nupirktas 2009 m. už 5000 Lt, pats ieškovas juo 4 m. naudojosi, automobilį sugadino ir padarė nebetinkamą eksploatavimui (b.l. 38-39).

4Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad už 5000 Lt nupirko automobilį „Fiat Ducato“, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties pats nesudarė, nes turėjo skubiai išvykti į Klaipėdą. Pirkimo-pardavimo sutartį su pardavėju sudarė G. R.. Kitą dieną su G. R. sudarė automobilio panaudos sutartį. Su G. R. susitarė, kad automobilį perregistruos jo (G. S.) vardu, kai turės laiko. Automobilį naudojo darbo reikalais įmonėje iki kol G. R. nepavogė automobilio iš serviso 2013 m. sausio mėn. Ne kartą prašė G. R., kad perregistruotų automobilį, tačiau automobilio G. R. jam negrąžino ir teigė, jog jis (G. S.) jam skolingas. Automobilio draudimu ir technine apžiūra rūpinosi UAB „V.“.

5Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio kainos tiksliai nepamena – galėjo būti apie 4000 Lt ar 5000 Lt. Susitikus prie VĮ „Regitra“ darbdavys G. S. jam (G. R.) padavė pinigus už automobilį, kurį jis ir nupirko. Kodėl automobilis buvo registruotas jo vardu, nežino, gal dėl naudos ar dėl kokių mokesčių. Teigia, jog su ieškovu nesitarė, jog vėliau automobilį perrašys ieškovo vardu. Pinigus už automobilį mokėjo ieškovas. Kol dirbo UAB „V.“, automobiliu naudojosi jis, kartais direktorius (G. sabeckis). Nors UAB „V.“ direktorė buvo V. Š., tačiau visus su darbu susijusius reikalus derino su G. S.. Dirbant pas G. S. mėnesio pabaigoje būdavo problemų su pinigais, tačiau G. S. sakydavo nesijaudinti, juk jis (G. R.) turi automobilį. Iš įmonės išėjo savo noru, kadangi jam nemokėjo atlyginimo. Išmokėdavo tik paprašius po 50-100 Lt grynaisiais. Ieškovas jam buvo skolingas apie 2500 Lt. Išeinant G. S. teigė, kad pinigų neturi ir atlyginimą grąžins vėliau, tačiau vėliau G. S. su juo nebekalbėjo. Po to jis dirbo UAB „V.“. Kai į šią įmonę atvažiavo UAB „V.“ vairuotojas su jo vardu registruotu automobiliu, jis paprašė automobilio raktelių, tačiau nesutikus G. S., pasiėmė tik automobilio dokumentus. Tuos dokumentus jis turėjo apie 3 metus. Nors dokumentai buvo jo vardu, automobiliu važinėdavosi kiti asmenys, todėl, nepavykus su G. S. išspręsti finansinių nesutarimų, jis 2013 m. (galėjo būti sausio mėn.) automobilį pasiėmė iš serviso. Dėl to ieškovas ne kartą su pareiškimais kreipėsi į policiją. Tą automobilį vėliau pardavė už 500 Lt, kadangi automobilis tiek ir tebuvo vertas, jis buvo nevažiuojantis. Apie automobilio pardavimą informavo ieškovą. Kad pas jį buvo automobilis, neslėpė. Prašė ieškinį atmesti, nes ieškinys nepagrįstas.

6Liudytoja V. Š., buvusi UAB „V.“ direktorė ir ieškovo sugyventinė, teismo posėdžio metu nurodė, kad autobusas buvo pirktas iš jų šeimos pinigų. 2009 m. rugsėjo – spalio mėnesį su G. S. vyko apžiūrėti autobuso, padavė pardavėjui rankpinigius – 500 Lt, o kitą dieną pardavėjas atvarė automobilį į Telšius. Kadangi turėjo išvykti, susitikę prie VĮ „Regitra“ perdavė G. R. 4500 Lt, kad šis atsiskaitytu su pardavėju ir užregistruotų automobilį savo vardu. Sutarė, kad po to automobilį perregistruos. Automobilį pirko ir naudojo įmonės reikmėms, su G. R. buvo sudaryta panaudos sutartis. Kodėl automobilio neperregistravo vėliau, negali pasakyti. G. R. išėjo iš darbo gal 2010 m. birželio mėn., išėjęs iš darbo, pasisavino ir automobilį.

7Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su G. S. pažįstamas darbo reikalais. Žinojo, kad G. S. 2009 ar 2010 metais buvo nusipirkęs autobusiuką „Fiat Ducato“. Juo G. S. atvažiuodavo ir pas jį, matydavo autobusiuką prie G. S. namų. Apie autobuso pirkimo aplinkybes nieko nežino.

8Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad su G. S. yra draugai. G. S. sakė jam, kad nusipirko autobusiuką. Automobilio pirkime nedalyvavo. Žino, kad G. S. negalėjo autobusiuko registruoti savo vardu, todėl registravo vairuotojo vardu. G. S. pirko autobusiukui draudimą, juo naudojosi darbo reikalais. Su tuo autobusiuku yra važiavęs ir jis.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, medžiagos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 86-At-00066-13, nustatyta, kad ieškovas G. S. žodžiu susitarė su pardavėju A. A., jog ieškovas už sutartą kainą pirks A. A. parduodamą automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. ( - ) Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas nurodė, kad ginčo automobilio kaina 4500 Lt (medžiagos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, b.l. 6, 7), teisme tvirtino, kad už automobilį sumokėjo 5000 Lt. Atsakovas teigė tiksliai nepamenantis, kokia buvo automobilio kaina, tačiau teigė, jog suma galėjo būti 4000 Lt ar 5000 Lt. 2009-10-08 tarp pardavėjo A. A. ir atsakovo G. R. buvo sudaryta automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, jog transporto priemonė parduodama už 100 Lt sumą (medžiagos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, b.l. 17). Šalys patvirtino ir byloje nėra ginčo, kad pinigus už automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. ( - ) faktiškai pardavėjui sumokėjo ieškovas G. S.. Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. ( - ) 2009-10-09 buvo įregistruotas G. R. vardu (b.l. 52, 68), tą pačią dieną - 2009-10-09, UAB „V.“ ir atsakovas G. R. sudarė automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. ( - ) panaudos sutartį (b.l. 55), pagal kurią atsakovas G. R. suteikė UAB „V.“ teisę naudoti automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. ( - ) darbo reikalais. Pats atsakovas UAB „V.“ dirbo nuo 2009-06-19 iki 2010-05-28. Kaip nustatyta šalių paaiškinimais ir medžiagos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, duomenimis (medžiagos b.l. 6, 7, 11-12), 2013 m. sausio mėn. atsakovas pasiėmė ginčo automobilį iš ( - ) esančio autoserviso, o 2013-03-14 pardavė automobilį M. B. už 500 Lt sumą (b. l. 40).

11Ieškovas nurodė, kad faktiškai jis nupirko automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. ( - ) už jį pardavėjui A. A. per atsakovą sumokėjo iš viso 5000 Lt, esą turėjo skubiai išvykti, todėl atsakovo paprašė automobilį registruoti savo vardu bei susitarė, jog vėliau automobilį perregistruos ieškovo vardu. Atsakovas neginčija aplinkybių, jog už automobilį sumokėjo ieškovas ir kad ieškovas prašė jo automobilį įregistruoti savo vardu, tačiau teigė, kad šalys nesitarė apie automobilio perregistravimą ieškovo vardu, be to, teigia, jog ieškovas, būdamas faktiniu UAB „V.“ vadovu, nemokėjo jam atlyginimo, t. y. buvo jam skolingas, todėl šalys esą susitarė, jog darbo užmokesčio įsiskolinimą atsakovui padengs G. R. vardu registruotas ginčo automobilis. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis, šalys taip pat nepateikė kitų rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinanti tiek ieškovo nurodytą susitarimą tarp šalių dėl vėlesnio automobilio perregistravimo ieškovo vardu, tiek ir atsakovo nurodytą susitarimą apie tai, kad automobilis turėjo atitekti atsakovui, taip padengiant susidariusį darbo užmokesčio įsiskolinimą. Tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių buvo žodiniai susitarimai, jų pagrindų tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai.

12Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiam ginčui išspręsti reikšmingas tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir sutartimi siekiamo tikslo nustatymas. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010). Taigi, sprendžiant šalių ginčą, svarbu tinkamai kvalifikuoti šalių sutartinius santykius, įvertinti šalių veiksmus sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Tik teisingai kvalifikavus šalių sutartinius santykius joms gali būti pritaikyta konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba.

13Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų ieškovas G. S. 2009-10-08 žodžiu įpareigojo atsakovą G. R. ieškovo lėšomis sudaryti automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį bei automobilį įregistruoti savo vardu, o atsakovas, vykdydamas minėtą įpareigojimą, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su automobilio pardavėju A. A. bei nustatyta tvarka automobilį įregistravo VĮ „Regitra“ savo vardu ir panaudos sutartimi suteikė UAB „V.“ teisę naudotis minėtu automobiliu darbo tikslais. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009). Taigi, pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132-2.151 str.). Nustatytu atveju tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, jog atsakovas G. R. atliks veiksmus ieškovo G. S. interesais, jo naudai, ir nors atsakovas sandorius (automobilio pirkimas, registracija) sudarė savo vardu nesant ieškovo rašytinio įgaliojimo, tačiau atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus bei šalių elgesį po sandorių sudarymo laikytina, kad atsakovas, atlikdamas minėtus veiksmus, veikė ieškovo interesais, ieškovo naudai bei veikdamas ieškovo vardu, t. y. tarp šalių buvo susiklostę vidiniai pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 str.).

14Pažymėtina, kad remiantis CK 6.760 straipsniu įgaliotinis privalo vykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais, be to, įgaliotinis visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui (CK 6.760 str. 1 d., 5 d.). Atsakovas iš esmės įvykdė ieškovo prašymą – sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį bei įregistravo automobilį nustatyta tvarka savo vardu bei vėliau faktiškai perdavė automobilį ieškovui, tačiau atsakovas automobilio ieškovo vardu neperregistravo ir 2013 m. sausio mėn., turėdamas automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. ( - ) dokumentus, automobilį pasiėmė iš serviso bei jį 2013-03-14 pardavė M. B.. Atsakovas rėmėsi tuo, kad šalys nesitarė, jog atsakovui įregistravus automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. 343, savo vardu, jis vėliau privalės perregistruoti automobilį ieškovo vardu. Pažymėtina, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti, įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pats atsakovas nurodė, kad 4000 Lt ar 5000 Lt sumą už automobilio įsigijimą mokėjo ieškovas, būtent jis derino automobilio pirkimo sąlygas, o atsakovas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį sudarė bei automobilį VĮ „Regitra“ registravo savo vardu, tik to paprašius ieškovui G. S.. Vertinant išdėstytas aplinkybes bei paties atsakovo paaiškinimus, darytina išvada, jog atsakovas, ieškovo prašymu bei už ieškovo lėšas sudarydamas ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį bei įregistruodamas automobilį VĮ „Regitra“, veikė ieškovo vardu, tokiu atveju ir teisinės tokio sandorio pasekmės kyla ieškovui, t. y. faktiniu automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. ( - ) savininku laikytinas ieškovas. Juolab, kad viso laikotarpio metu nuo automobilio įsigijimo 2009-10-08 iki atsakovo faktinio automobilio valdymo perėmimo 2013 m. sausio mėn., automobilis buvo naudojamas įmonės UAB „V.“ veikloje bei ieškovo G. S. asmeninėms reikmėms.

15Atsakovas taip pat teigė, jog ieškovas, faktiškai būdamas jo darbdaviu, nemokėjo jam darbo užmokesčio, t. y. susidarė įsiskolinimas (atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė skirtingas sumas), todėl ginčo automobilis šalių susitarimu turėjo padengti susidariusią ieškovo skolą atsakovui. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovo prašymu atsakovas už ieškovo lėšas nupirko automobilį bei įregistravo jį savo vardu. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad minėtas automobilis buvo naudojamas UAB „V.“ veikloje, automobiliu naudojosi ir ieškovas G. S. savo asmeninėms reikmėms. Šių išdėstytų aplinkybių neginčija ir atsakovas. Tuo tarpu duomenų apie ieškovo skolos atsakovui susidarymą, byloje nėra. Duomenų apie šalių susitarimą dėl automobilio perėjimo G. R. nuosavybėn, taip pat nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesant įrodymų apie buvusį atsakovo ir ieškovo žodinį susitarimą, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovui už susidariusį darbo užmokesčio įsiskolinimą buvo perleistas automobilis. Pats atsakovas pripažįsta, jog jam nepavyko geruoju su ieškovu išspręsti kilusių nesutarimų dėl galimai buvusio neatsiskaitymo už darbus, todėl jis, atsitiktinai pamatęs ginčo automobilį servise ir pasinaudodamas tuo, kad turėjo automobilio registracijos dokumentus, automobilį iš serviso paėmė, o vėliau pardavė. Teigia manęs, jog elgiasi teisėtai, taip iš dalies sumažindamas jam ieškovo turėtą įsiskolinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal LR CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsakovas patvirtino, kad dėl galimai pažeistų teisių gynybos nei į teismą, nei į kitas kompetentingas institucijas nesikreipė, darytina išvada, jog jis nagrinėjamu atveju pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik įstatyme numatytais atvejais (CK 1.139 str.).

16Remiantis byloje nustatytų aplinkybių visetu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovas ieškovo prašymu bei ieškovo lėšomis, 2009-10-08 sudarydamas automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį bei 2009-10-09 šį automobilį registruodamas VĮ „Regitra“ savo vardu, veikė ieškovo interesais bei jo vardu (CK 6.756 str.). Dėl kurios iš šalių kaltės automobilis net keletą metų (nuo 2009-10-08 iki 2013 m. sausio mėn.) nebuvo perregistruotas ieškovo vardu, byloje vienareikšmiškos išvados daryti negalima, kadangi nė viena iš šalių nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Byloje nustatyta, kad atsakovas iš esmės ieškovo pavedimą įvykdė tinkamai, tačiau pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Ieškovas dėl atsakovo veiksmų netekęs galimybės naudotis ginčo automobiliu, už kurį būtent jis ir buvo sumokėjęs, neabejotinai patyrė žalos (CK 6.245 str. 1 d., 3 d., 6.249 str.).

17Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt arba 1448 Eur žalos atlyginimą, kadangi būtent tiek sumokėjo pardavėjui už automobilį 2009-10-08. Tačiau, sprendžiant dėl ieškovui priteistinos žalos dydžio, atsižvelgtina į transporto priemones nusidėvėjimą, automobilio pardavimo kainą 2013-03-14 bei kitas aplinkybes. Iš VĮ „Regitra“ išduoto registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. ( - ) pagamintas 1997 m. Automobilis, kaip nurodė šalys, 2009 m. buvo įsigytas už 5000 Lt (ar 4500 Lt) sumą. Šis automobilis nuo jo įsigijimo momento iki 2013 m. sausio mėn., t. y. daugiau nei 3 m., buvo naudojamas darbui UAB „V.“ įmonės veikloje bei paties ieškovo asmeninėms reikmėms. Vėliau automobilis buvo nuvežtas remontui į servisą, kur buvo pakankamai ilgą laiką (kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė ieškovas nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. sausio mėn.), t. y. automobilis nebuvo techniškai tvarkingas. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas, kaip minėta, iš esmės tinkamai įvykdė pavedimą – sudarė automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį, įregistravo automobilį VĮ „Regitra“ bei faktiškai perdavė automobilį ieškovui. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas, būdamas veiksnus civilinių santykių dalyvis, turėdamas ne tik teisę, bet ir pareigą rūpintis savo interesų apsauga, laikotarpiu nuo 2009-10-08 iki 2013 m. sausio mėn. būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų siekdamas perregistruoti automobilį savo vardu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo patirtą žalą sudaro ne pradinė ginčo automobilio įsigijimo kaina (5000 Lt), o tik jo likutinė vertė tai dienai, kai atsakovas automobilį pardavė (2013-03-14). Atsakovas teigia, kad automobilis buvo parduotas už 500 Lt, nurodė, kad tokia ir buvo tikroji automobilio vertė. Būtent tokia suma – 500 Lt nurodyta ir 2013-03-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (b.l. 40). Kad ginčo automobilio vertė 2013-03-14 dienai buvo kitokia nei nurodė atsakovas (500 Lt), ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo, t.y. ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitokį ieškovo patirtos žalos dydį, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Lt, t. y. 144,81 Eur suma. Toks atlygintinos žalos dydis laikytinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).

18Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-04-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19Iš dalies tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Įvertinus patenkinto ir atmesto ieškovo reikalavimo dalį, laikytina, jog patenkinta 10 proc. ieškinio reikalavimo. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 43 Eur žyminį mokestį. Proporcingai patenkintai ieškinio daliai, ieškovui iš atsakovo priteistina 4,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 6 Eur. Proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimo daliai, ieškovo mokėtina šių išlaidų suma yra 5,40 Eur, atsakovo – 0,60 Eur. Kadangi iš atsakovo priteistina šių išlaidų suma nesiekia 3 Eur, iš atsakovo šios išlaidos nepriteistinos, o iš ieškovo valstybei priteistina jam tenkanti išlaidų suma, t.y. 5,40 Eur (CPK 92 str., 96 str. 3 d., 6 d., 2014 m. rugsėjo 23 d. teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

21Vadovaudamasis LR CPK 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškinį tenkinti iš dalies.

23Priteisti iš atsakovo G. R. 144,81 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 144,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-04-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. S..

24Kitą ieškinio dalį atmesti.

25Priteisti iš ieškovo G. S. 5,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

26Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė,... 2. ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5000 Lt arba 1448 Eur sumą... 3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su... 4. Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti,... 5. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio kainos tiksliai... 6. Liudytoja V. Š., buvusi UAB „V.“ direktorė ir ieškovo sugyventinė,... 7. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su G. S. pažįstamas... 8. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad su G. S. yra draugai. G.... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, medžiagos,... 11. Ieškovas nurodė, kad faktiškai jis nupirko automobilį „Fiat Ducato“,... 12. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 13. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų ieškovas... 14. Pažymėtina, kad remiantis CK 6.760 straipsniu įgaliotinis privalo vykdyti... 15. Atsakovas taip pat teigė, jog ieškovas, faktiškai būdamas jo darbdaviu,... 16. Remiantis byloje nustatytų aplinkybių visetu, yra pakankamas pagrindas... 17. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt arba 1448 Eur žalos... 18. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo įstatymo nustatyto dydžio... 19. Iš dalies tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos rašytiniais... 20. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 6 Eur. Proporcingai... 21. Vadovaudamasis LR CPK 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas... 22. ieškinį tenkinti iš dalies.... 23. Priteisti iš atsakovo G. R. 144,81 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio... 24. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 25. Priteisti iš ieškovo G. S. 5,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...