Byla 2A-976-622/2010
1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovui O. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų O. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-03-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. K. ir R. K. ieškinį atsakovams Apartamentų poilsio savininkų bendrijai „Vanagupės namai I“ ir UAB „Alproka“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
2Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Nustatė
3ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančiu Apartamentų poilsio pastatų savininkų bendrijos „Vanagupės namai I“ (toliau – Bendrija) ir UAB „Alproka“ 2008-01-28 sudarytą susitarimą ir taikyti restituciją, grąžinant žemės sklypą, esantį „( - )“, Palangoje, į tokią padėtį, kokia buvo iki atsakovų sudaryto susitarimo įvykdymo. Ieškovai nurodė, jog minėto atsakovų susitarimo pagrindu priešais ieškovų valdomą patalpą buvo nukasta apie 250 m2 vejos ir įrengta vaikų žaidimų aikštelė – sumontuota vaikų žaidimų įranga. Ieškovai teigia, jog Bendrija susitarimą su UAB „Alproka“ sudarė neturėdama ieškovų sutikimo, tuo pažeidė ieškovų teises, kadangi poilsiaujant apartamentuose iš vaikų žaidimų aikštelės nuolatos sklinda triukšmas, be to, sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi pažeidžia ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, teises.
4Palangos miesto apylinkės teismas 2010-03-09 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė solidariai iš ieškovų O. K. ir R. K. 24,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą.
5Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad žemės sklypas „( - )“, Palangoje, yra valdomas didelio skaičiaus asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieškovų teisė spręsti klausimą dėl jo užstatymo ar kitokio valdymo ar naudojimo būdo nėra absoliuti, privalu atsižvelgti į patalpų savininkų daugumos nuomonę. Esant įsteigtai Bendrijai, tarp bendrijos narių susirinkimų sprendimų priėmimo teisė pereina kitiems valdymo organams, šiuo atveju – pirmininkui. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog sudarydamas susitarimą su UAB „Alproka“ Bendrijos pirmininkas būtų veikęs priešingai Bendrijos veiklos tikslams ar kitaip viršijęs savo įgaliojimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nelaikytina, kad Bendrijos ir UAB „Alproka“ sudarytas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar kitaip pažeidžia įstatymų reikalavimus.
6Ieškovai O. K. ir R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-03-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad daugiabutis namas ir žemės sklypas, esantys „( - )“, Palangoje, yra skirtingi objektai, todėl nuosavybės teisė į daugiabutį gyvenamąjį namą nėra tapati nuosavybės teisei į žemės sklypą. Nuosavybės teisės į daugiabutį gyvenamąjį namą įgyvendinimo tvarka gali būti kitokia nei nuosavybės teisės į žemės sklypą įgyvendinimo tvarka. Daugiabučių namų savininkų bendrijos institutas pritaikytas tik daugiabučių namų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui ir netaikomas žemės sklypų bendraturčiams. Bendrija ir žemės sklypo savininkai nėra pasirašę jokių sandorių dėl žemės sklypo naudojimosi ir valdymo tvarkos, todėl priešingai nei nurodė apylinkės teismas, žemės sklypas nėra „priskirtas“ daugiabučiam namui. Nuosavybės teisė į žemės sklypą įgyvendinama žemės sklypo bendraturčių bendru susitarimu arba atitinkamu teismo sprendimu, o ne daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos sprendimu. Bendrijos ir UAB „Alproka“ 2008-01-28 susitarimas iš esmės pažeidžia jų interesus, nes patalpas, esančias „( - )“, Palangoje, įsigijo tik todėl, kad jos yra priskiriamos apartamentinio poilsio patalpoms ir jie (ieškovai) turėjo pagrindo tikėtis, jog poilsiaujant nebus jokio triukšmo.
7Atsakovas UAB „Alproka“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
9CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
10Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovams O. K. ir R. K. bendrosios nuosavybės teise priklauso 67/10695 dalys žemės sklypo, esančio „( - )“, Palangoje (b. l. 13-22). Bendrojo naudojimo objektams, adresu „( - )“, Palangoje, valdyti buvo įsteigta Apartamentų poilsio pastatų savininkų bendrija „Vanagupės namai I“. Jos pirmininku 2007-10-19 paskirtas M. Š. (b. l. 55). Tarp UAB „Alproka“ ir Bendrijos 2008-01-28 buvo sudarytas susitarimas, kuriuo nustatyta, jog UAB „Alproka“ per vienerius metus nuo susitarimo pasirašymo dienos atliks gerbūvio sutvarkymo darbus – įrengs vaikų žaidimų aikštelę (paruoš teritoriją, sumontuos joje žaidimų aikštelės įrenginius ir paklos smėlio dangą). Bendrijos vardu susitarimą pasirašė Bendrijos pirmininkas M. Š. (b. l. 23).
11Byloje kilo ginčas, ar Bendrijos sudarytas susitarimas su UAB „Alproka“ nepažeidžia ieškovų kaip žemės sklypo (valdomo bendrosios nuosavybės teise) savininkų teisių.
12Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog sudarydamas susitarimą su UAB „Alproka“, Bendrijos pirmininkas būtų veikęs priešingai Bendrijos veiklos tikslams ar kitaip viršijęs savo įgaliojimus. Be to, nurodė, kad Bendrijos pirmininkas bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka organizuoja bendrijos ūkinę veiklą, susijusią su bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, taip pat atstovauja bendrijai pagal savo kompetenciją, sprendžia kitus klausimus, susijusius su bendrijos veikla.
13Tačiau tokių apylinkės teismo sprendime nurodytų argumentų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Byloje esantys duomenys yra nepakankami tam, kad būtų galima išnagrinėti ieškovų ieškinyje pareikštus reikalavimus, t. y. spręsti klausimą apie pareikšto ieškinio pagrįstumą.
14Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tai yra pagal byloje surinktus (ieškovų ir atsakovų pateiktus) įrodymus negalima nustatyti, ar ieškovų pareikštas ieškinys atsakovams Apartamentų poilsio pastatų savininkų bendrijai „Vanagupės namai I“ ir UAB „Alproka“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra pagrįstas, ar ne.
15CPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
16Pažymėtina, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
17Tarp UAB „Alproka“ ir Bendrijos 2008-01-28 buvo sudarytas susitarimas, kuriuo nustatyta, jog UAB „Alproka“ per vienerius metus nuo susitarimo pasirašymo dienos atliks gerbūvio sutvarkymo darbus – įrengs vaikų žaidimų aikštelę (paruoš teritoriją, sumontuos joje žaidimų aikštelės įrenginius ir paklos smėlio dangą).
18Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 yra išvardyti inžineriniai statiniai. Reglamento 17.3. punkte (2 lentele) nurodyta, kad inžineriniai statiniai yra sklypo ar teritorijos tvarkymo bei puošybos statiniai: kopėčios, turnikai, šliaužimo takeliai, treniruokliai, stacionarūs baldai, laipynės, sūpynės ir pan., išskyrus atrakcionus. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro prielaidą, kad UAB „Alproka“ atlikti gerbūvo sutvarkymo darbai gali būti laikomi inžineriniais statiniais. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjęs teismas turėjo išsiaiškinti, ar atlikti gerbūvo sutvarkymo darbai laikytini inžineriniais statiniais, jeigu taip, tai ar tokiu atveju neturėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas (ai) Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.
19Daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą nustato Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas. Bendrijos vardu minėtą 2008-01-28 susitarimą pasirašė Bendrijos pirmininkas M. Š.
20Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad Bendrijos įstatai nustato jos steigimą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą bei bendrijos narių teises ir pareigas, valdymo ir kontrolės organų rinkimo tvarką, bendrijos nustatomų įmokų rinkimo ir naudojimo tvarką, kitus su bendrijos veikla susijusius santykius. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta: bendrijos pavadinimas, adresas; bendrijos veiklos tikslai ir uždaviniai; bendrijos narių teisės, pareigos ir atsakomybė pagal bendrijos prievoles; bendrijos narių susirinkimų ir (ar) bendrijos narių įgaliotinių delegavimo bei jų susirinkimų šaukimo, sprendimų priėmimo susirinkimuose tvarka, taip pat sprendimų priėmimo bendrijos narių apklausos būdu tvarka; bendrijos valdymo ir kontrolės organai, jų rinkimo tvarka, teisės ir pareigos bei atsakomybė (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).
21Minėtame įstatyme taip pat numatyta, kad Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) bendrijos įstatų ir bendrijos susirinkimo nustatyta tvarka organizuoja ir vadovauja bendrijos ūkinei veiklai, susijusiai su namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu, arba šias funkcijas sutarties pagrindu paveda paskirtam administratoriui ar įmonei, teikiančiai gyvenamųjų namų valdymo administravimo ir priežiūros paslaugas (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis 3 punktas).
22Tačiau į bylą nebuvo pateikti Apartamentų poilsio pastatų savininkų bendrijos „Vanagupės namai I“ įstatai, todėl teisėjų kolegija negali įvertinti, ar nagrinėjamu atveju Bendrijos pirmininkas turėjo teisę vienasmeniškai sudaryti ginčijamą susitarimą su UAB „Alproka“. Be to, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme Bendrijos pirmininkas teismo posėdyje pats nurodė, jog „buvo organizuotas bendrijos narių susirinkimas, kuris neįvyko, nes iš 168 bendrijos narių atvyko tik 12. Tuo metu norėjosi kaip geriau, o gavosi kaip blogiau. Kai pagalvoji, ko gero, nebuvo viskas tinkamai įforminta“ (b. l. 68). Tokie Bendrijos pirmininko paaiškinimai tik patvirtina prielaidas, kad ginčijamas susitarimas galimai buvo sudarytas neteisėtai.
23Taigi apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančios medžiagos negali nustatyti, ar Bendrijos vardu 2008-01-28 susitarimą pasirašęs Bendrijos pirmininkas M. Š. veikė teisėtai, t. y. ar jo veiksmai neprieštarauja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatoms, taip pat Bendrijos narių interesams.
24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-05 nutartyje nurodė, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Nors pagal šią normą bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007). Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009, kat. 114.8.2; 99.9; 30.9.1; 27.3.1.10). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad išanalizavus nurodytas materialinės teisės normas akivaizdu, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina.
25Taigi butų ir kitų patalpų savininkai, net ir nesantys gyvenamojo namo bendrijos nariai, negali būti nušalinami sprendžiant dėl jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo.
26Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai pirkimo–pardavimo 2007-08-22 sutartimi nuosavybės teise įsigijo dvi skirtingos naudojimo tvarkos žemės sklypo dalis: 13/10695 dalį iš sutarties 1.1.2. p. nurodytos žemės sklypo dalies (iš 67/10695 dalių žemės sklypo), t. y. atskirai savo nuožiūra naudojamą žemės sklypo dalį, kurios bendras plotas – 13 kv. m; ir 54/10695 dalis iš sutarties 1.1.2. p. nurodytos žemės sklypo dalies (iš 67/10695 dalių žemės sklypo), t. y. 54 kv. m plotą bendro naudojimo žemės sklypo dalyje (b. l. 8).
27Tačiau byloje nėra jokių duomenų (plano, schemų ir kt.), kurie leistų nustatyti, ar įrengta vaikų žaidimų aikštelė patenka tik į ieškovų bendrai su kitais bendraturčiais valdomą 54 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, ar ji užima ir ieškovų atskirai savo nuožiūra naudojamą žemės sklypo dalį, kurios bendras plotas – 13 kv. m. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime šių bylai reikšmingų aplinkybių taip pat nenustatinėjo ir dėl jų nepasisakė.
28CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai yra šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos; kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje „Polygrade L. L. C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; kt.).
30Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
Nutarė
32Palangos miesto apylinkės teismo 2010-03-09 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.