Byla 2A-555-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant R.Kurganovaitei, dalyvaujant ieškovui J. D., atsakovo UAB „Druskininkų vandenys“ atstovei adv. R.Katilovskienei, atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atstovui G.Kalveliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. D. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovams UAB „Druskininkų vandenys“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, Alytaus apskrities viršininko administracija, Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius, R. M., J. M., A. M., J. D., T. D., ir pagal UAB ,,Druskininkų vandenys” priešieškinį atsakovams J. D., R. M., J. M., A. M., J. D., T. D. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, AB ,,Rytų skirstomieji tinklai”, Alytaus apskrities viršininko administracija, Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas J. D. 2008-01-04 kreipėsi į Druskininkų m. apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) įpareigoti atsakovus AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „Druskininkų vandenys“ atlaisvinti nuo inžinierinių konstrukcijų (8 linijų aukštos įtampos kabelių, 150 mm diametro vandentiekio linijos vamzdyno bei dviejų spaudiminių 500 mm diametro kanalizacijos linijų vamzdynų) jam nuosavybės teise priklausančias 0,076 ha žemės sklypo dalis (viso 0,152 ha) bendrame 0,228 ha žemės sklype, esančiame Druskininkų sav. Neravų kaime, kadastro Nr. ( - ), pagal susitarimą pažymėtą A raide žemės ribų nustatymo abrise, laikiname plane Nr. 138 ir Nr. 3; 2) priteisti iš atsakovų AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „Druskininkų vandenys“ bylinėjimosi išlaidas: iš kiekvieno po 66 Lt žyminio mokesčio, po 200 Lt advokato išlaidų, po 1 Lt banko paslaugų, po 3,90 Lt kopijavimo išlaidų, iš viso po 260,90 Lt (t. 1, b.l. 1-3, 34-37). Nurodė, kad 2000-02-28 su J. D. ir O. M. bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo 1,07 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Druskininkų sav., Neravų kaime, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), numeris plane – 138, o 2005-02-01 su J. J. bendros dalinės nuosavybės teise įsigijo šalia esantį 2,11 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), numeris plane – 3, kuriame ieškovo dalis – 0,11 ha sklypo, sklypų bendras plotas 0,228 ha. Tvirtino, jog 2005 m. iš gauto sąvado ūkininko sodybos projektavimui sužinojo, kad 0,228 ha jo sklypo dalyje, esančioje tarp kelio ir Nemuno upės kranto, 63 m ilgiu ir 24 m pločiu nutiestos atsakovų AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir UAB „Druskininkų vandenys“ inžinierinės komunikacijos, neteisėtai esančios jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tuo, ieškovo manymu, yra pažeidžiamos jo teisės į jam priklausančio žemės sklypo valdymą ir disponavimą. Tvirtino, kad šiuo metu minėtame žemės sklype ketina statyti galingą geoterminio šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemą, biologinio valymo įrenginį, o netolimoje ateityje pastatyti kaimo turizmo sodybas. Tačiau dėl atsakovų nuosavybės – inžinierinių komunikacijų buvimo jo nuosavybėje ir neteisėto jo nuosavybės valdymo, negali nieko daryti nei dabar, nei ateityje, kol šios inžinierinės komunikacijos bus eksploatuojamos. Mano, jog atsakovai jiems suteiktas teises į žemės sklypą, reikalingą atsakovų nuosavybei – inžinierinėms komunikacijoms eksploatuoti, prarado 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nes nepasirūpino žemės sklypo valdymo įteisinimu, o ieškovas daug kartų siūlė šiems įteisinti jo sklypo valdymą vienu iš įstatyme numatytų būdų: sudarytų žemės nuomos sutartį, sandoriu įteisintų servitutą, žemės sklypą išpirktų, suteiktų kitą lygiavertį sklypą, atlaisvintų jo žemės sklypą ir taip atstatytų jo pažeistas teises.

4Atsakovas UAB ,,Druskininkų vandenys” 2008-06-12 Druskininkų m. apylinkės teismui pateiktu priešieškiniu bei jo patikslinimu (t. 1, b.l. 98-102, 168-172) prašė nustatyti servitutą, suteikiantį teisę naudotis ieškovui J. D. priklausančiu žemės plotu, esančiu Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Neravų k., unikalus Nr. ( - ), požeminėmis vandentiekio linijomis, spaudiminės kanalizacijos linijoms aptarnauti bei jomis naudotis. Atsakovų teigimu, požeminės komunikacijos yra įrengtos dar 1977 metais. 2004-12-28 Alytaus apskrities viršininko administracija vienašališkas žemės sklypui Neravų k., Druskininkų sav., kadastro Nr. ( - ), priėmė įsakymą Nr.15-3083-Ž „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Kauno apygardos administracinis teismas (adm. b. Nr.1-397-31-05) minėtą Alytaus apskrities viršininko 2004-12-28 įsakymą Nr.15-3083-Ž 2005-06-27 panaikino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. b. Nr.A5-1646/2005) 2005-10-26 nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2005-06-27 sprendimą paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad Alytaus apskrities viršininkas, vienašališkai priimdamas 2004-12-28 įsakymą Nr.15-3083-Ž „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“, pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad teismai, remdamiesi Žemės reformos bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų nuostatoms, nurodė, jog žemė, kurioje nutiestos komunikacijos, grąžinama piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui. LR Vyriausybė 1992-05-12 nutarime „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo, nustatė, kad, svarstant preliminarius žemės reformos žemėtvarkos planus, kartu turi būti pavirtinti ir ūkinės veiklos apribojimai, kurių pagrindu nustatomos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Todėl Alytaus apskrities viršininko administracija, grąžindama ieškovui žemės sklypą Neravų km., Druskininkų sav., sprendime privalėjo nustatyti specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad Druskininkų m. apylinkės teismas 2007-07-16 sprendimu nepatenkino ieškovo J. D. ieškinio dėl įpareigojimo atsakovus pasirašyti 0,103 ha žemės sklypo ploto Neravų km., Druskininkų sav., kadastro Nr. ( - ), nuomos sutartį, nustatant 3000 Lt mėnesinį nuomos mokestį, bei įpareigoti šiame žemės sklypo plote užvežti juodžemio iki 1,5 metro storio, sutvarkyti minėtą sklypą ir užsėti žole, taip pat nepatenkino ir atsakovų priešieškinio ieškinio dėl 1998-02-17 Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 38-3413 pakeitimo, papildant jį 3 d., įrašant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimus: 0,0400 ha plote vandentiekio ir kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona. Teismas sprendė, kad galimi kiti teisių gynimo būdai kaip, pavyzdžiui, servitutų nustatymas, sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimas ir kt. Atsakovas pažymėjo, kad jie gina viešąjį interesą, t.y., visus jų teikiamų paslaugų vartotojus, esančius Druskininkų savivaldybės teritorijoje, todėl ieškovo reikalavimas iškelti tinklus ir tiesti kitoje teritorijoje naujus tinklus būtų ekonomiškai nenaudinga ne tik atsakovo įmonei, bet tuo pačiu ir Druskininkų savivaldybei bei jos bendruomenei. Nesant galimybei ištaisyti minėtą Alytaus viršininko sprendimą, papildant jį specialiomis žemės sklypo naudojimo sąlygomis, bei įvertinus tai, kad atsakovų turimas turtas, susijęs su ginčo žemės sklypu, yra įrengtas dar 1977 m., t.y. žymiai anksčiau nei ieškovas įgijo nuosavybės teisę į šį žemės sklypą, atsakovai priversti kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų nustatytas servitutas, suteikiantis teisę naudotis ieškovams priklausančiu žemės plotu Neravų km., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., unikalus Nr. ( - ) (0,0400ha ploto). Kadangi atkūrus nuosavybę A. D. pagal tuometinius teritorijų planavimo dokumentus nebuvo numatytas servitutas ginčo objektui, Apskrities viršininkas administraciniu aktu servituto nustatyti pats negali, nes nėra nustatyti Vyriausybės 1992-05-12 nutarime „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimai. Be to, iš ieškovo J. D. elgesio matyti, jog jis nesutinka specialiųjų žemės naudojimo sąlygas įforminti administraciniu aktu, taigi nesutiktų ir su servituto nustatymu, todėl tokį servitutą nustatyti gali tik teismas (CK 4.126 str. 1 d.).

5Atsakovas AB ,,Rytų skirstomieji tinklai” atsiliepimu su J. D. ieškiniu nesutiko ir prašė šį ieškinį atmesti (t. 1,b.l.71-73). Paaiškino, kad 1975-12-22 Druskininkų miesto vykdomojo komiteto kapitalinės statybos skyrius pagrindinių priemonių priėmimo – perdavimo aktu perdavė atsakovui Alytaus elektros tinklams (Bendrovės pirmtakui) 10 kV elektros kabelių linijas kartu su kitais gyvenamojo kvartalo „Neravai“ elektros įrenginiais. Elektros kabelių linijos buvo nutiestos tuo metu, kai žemės sklypas ir pačios elektros kabelių linijos nuosavybės teise priklausė valstybei, t.y. nutiestos paties turto savininko jam priklausančioje žemėje dar iki žemės sklypo grąžinimo ieškovo motinai A. D., ir vėliau valstybės turto privatizavimo procese perduotos atsakovo pirmtako SPAB „Lietuvos energija“ nuosavybėn. Todėl visiškai aišku, kad ieškovo motinai A. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame jau buvo teisėtai nutiestos 10 kV elektros kabelių linijos, esančios Neravų kaime, Druskininkų sav., ir atsakovas teisėtai naudojosi žemės sklypu, eksploatuodamas minėtas elektros kabelių linijas. Nesutiko su ieškovo teiginiais, esą atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir nustojus veikti iki tol galiojusiems teisės aktams, atsakovas prarado teisinį pagrindą naudotis ieškovo žemės sklypo dalimi elektros įrenginių eksploatavimui. Pagal bendrus teisės principus veiksmai, atlikti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, laikomi teisėtais nepaisant to, kad vėliau teisinis reglamentavimas pasikeičia, išskyrus atvejus, kai pats teisės aktas numato veikimą atgal. Pagal Elektros energetikos įstatymo 50 str. 2 d. perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Todėl ieškovo argumentai, kad atsakovo elektros kabelių linijos ieškovo žemės sklype yra be teisinio pagrindo, nėra pagrįsti. Ieškovas netinkamai aiškina tarp jo ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius ir neteisingai aiškina CK straipsnius, reglamentuojančius daikto valdymą bei iš to kylančias teisines pasekmes. Atsakovas ieškovo žemės sklypo nevaldo, o tik naudojasi tomis servituto teisėmis, kurias numato aukščiau nurodytos įstatymo normos, todėl ginčo šalių tarpusavio santykiams netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios su daikto valdymu susijusių pažeidimų pašalinimą. Be to, ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo nuosavybės teisė į žemės sklypą yra suvaržyta neteisėtai, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 31 p. numatyta, kad grąžinant žemę natūra arba žemės sklypus perduodant nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, nustatomi žemės servitutai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.2 p. numato, kad svarstant preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus ir detaliuosius planus, kartu turi būti patvirtinti ir ūkinės veiklos apribojimai, kurių pagrindu nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis bei išsinuomojamam žemės sklypui. Pagal CK 4.37 str., apibrėžiantį nuosavybės teisės turinį, savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Aiškinant šią teisės normą, atkreipia dėmesį į tai, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 str. 1 d., pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Per ieškovo žemę nutiestomis elektros kabelių linijomis elektros energija tiekiama daugumai Druskininkų savivaldybės elektros energijos vartotojų, tuo tenkinant viešąjį interesą – užtikrinti tinkamą elektros energijos tiekimą visoje Bendrovės veiklos teritorijoje. Per ieškovo žemę nutiestos elektros kabelių linijos neatima iš ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą, o tik riboja ją tikslu užtikrinti viešą interesą. Pažymi, kad ieškovo žemės sklype teisėtai esantys atsakovo elektros įrenginiai gali būti iškeliami tik teisės aktų numatytais atvejais ir sąlygomis, o Energetikos įstatymo 11 str. 4 d. numato, jog energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu. Tuo atveju žemės ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama. Atsakovas, įvertinęs visas faktines aplinkybes, nemato galimybės iškelti ieškovo žemės sklype esančias elektros kabelių linijas į kitą vietą. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007-07-16 sprendime tarp tų pačių šalių nustatyta, jog ieškovo žemės sklypui yra nustatyti ir kiti ūkinės veiklos apribojimai, nesusiję su Bendrovės elektros įrenginiais, todėl, iškėlus atsakovo elektros kabelių linijas, ieškovo nuosavybės teisių į žemės sklypą įgyvendinimo apimtis nepakistų. Alytaus apskrities viršininko administracija, grąžindama ieškovui žemės sklypą, Neravų kaime, Druskininkų sav., sprendime turėjo nustatyti specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas – nurodyti elektros linijų apsaugos zonas. Dėl matininko padarytos klaidos elektros linijų apsaugos zonos nuosavybės į žemės sklypą grąžinimo ieškovui dokumentuose nebuvo numatytos, nors esamuose žemėtvarkos projektuose elektros linijų apsaugos zonos yra nurodytos. Ši aplinkybė kilo ne dėl atsakovo kaltės, o dėl netinkamai atliktų Alytaus apskrities viršininko administracijos veiksmų.

6Tretysis asmuo J. D. atsiliepimu visiškai palaikė J. D. ieškinį bei patvirtino, kad per ieškovo J. D. sklypą yra nutiesta eilė inžinierinių komunikacijų ir dėl to jis visiškai negali naudotis savo žemės sklypu (t. 1, b. l. 139).

7Tretysis asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (t. 1, b. l. 151), o teismo posėdyje prašė ieškovo J. D. ieškinį atmesti, o UAB „Druskininkų vandenys“ priešieškinį tenkinti (t. 2., b. l. 29).

8Tretysis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti Druskininkų savivaldybei nedalyvaujant (t. 1 b. l. 149), o teismo posėdyje prašė ieškovo J. D. ieškinį atmesti, o UAB „Druskininkų vandenys“ priešieškinį tenkinti (t. 2., b. l. 29) .

9Druskininkų m. apylinkės teismo 2009-01-22 sprendimu (t. 2, b. l. 31-41) J. D. ieškinį atmetė, o UAB „Druskininkų vandenys“ patenkino: nustatė servitutą, suteikiantį teisę naudotis ieškovui J. D. priklausančiu žemės plotu (0,0400ha ploto), kuriame patenka vandentiekio linija ir spaudiminės kanalizacijos linijos, požeminėms vandentiekio linijoms, spaudiminės kanalizacijos linijoms aptarnauti bei jomis naudotis; iš J. D. valstybei priteisė 199,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje reiškiamą reikalavimo įpareigoti atsakovus atlaisvinti jo nuosavybę pagrįstumą, neįrodė, jog atsakovai 1975-1979 metais neteisėtai įrengė inžinierines komunikacijas tuomet valstybei priklausančioje žemėje, todėl šį reikalavimą atmetė. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra nutiestos magistralines atsakovų komunikacijos, aptarnaujančios visus Druskininkų savivaldybės gyventojus ir įmones, todėl padarė išvada, kad UAB ,,Druskininkų vandenys” būtina nustatyti servitutą, suteikiantį teisę naudotis ieškovui J. D. priklausančia žemės sklypo dalimi.

10Ieškovas J. D. apeliaciniu skundu (b. 2.,b. l. 42-57) prašo panaikinti Druskininkų m. apylinkės teismo 2009-01-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą, išieškoti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pasak apelianto, teismas turėjo įpareigoti atlaisvinti jam nuosavybės teise priklausančią žemę nuo inžinierinių komunikacijų, kad jis galėtų ją nevaržomai valdyti, naudotis ir disponuoti, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovo pažeistų teisių gynimo klausimo visiškai nesprendė. Nurodo, kad nuosavybės teisės A. D. į žemės sklypą, esantį Neravų k. Druskininkų sav., unikalus Nr. ( - ), Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998-02-17 sprendimu Nr. 38-3413 buvo atkurtos nepažeidžiant imperatyvių teisė normų reikalavimų, todėl nėra pagrindo kreiptis į teismą su prašymu ginant viešąjį interesą, pripažinti minėtą sprendimą negaliojančiu. Pažymi, kad minėtame sprendime atkurti A. D. nuosavybės teise į žemė sklypą nebuvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir servitutai, žemė nebuvo išnuomota. Tai patvirtina Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės sklypas Neravų k Viečiūnų sen. Druskininkų sav., unikalus Nr. ( - ), įregistruotas kaip privati nuosavybė ir yra be suvaržymų. Generalinė prokuratūra kaip vieną iš būdų teisingai išspręsti susidariusią situaciją nurodė galimą susitarimą dėl žemės nuomos. Ieškovo vertinimu, atsakovai turi dvi realias galimybes - žemę nuomoti arba atlaisvinti. Nuomoti žemę atsakovai nesutinka, todėl turi ją atlaisvinti. Mano, kad remdamasis UAB „Druskininkų vandenys“ priešieškinyje pateiktais argumentais pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti servitutą, kadangi atsakovai teismui pateikė ne visus duomenis dėl servituto nustatymo, taip pat teismas visiškai neįvertino CK 4.29 str. nuostatos, reglamentuojančios dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimą, be to, net nebandė apginti CK 4.139 str. 2 d. įtvirtintų tarnaujančio daikto savininko teisių. Tvirtina, kad atsakovas UAB „Druskininkų vandenys“ privalėjo teismui pateikti visus įrodymus dėl servituto nustatymo būtinumo ir teisėtumo pagal faktines aplinkybes ir vietą, ir tik tada teismas galėjo nuspręsti, kad servitutas toje vietoje yra būtinas. Teigia, kad servituto negalima nustatyti, kadangi teritorijos planavimo dokumentuose ir žemės reformos žemėtvarkos projekte nebuvo ir nėra įrašytos specialios naudojimosi sąlygos ir servitutas, remiantis Žemės įstatymo 12 str., 20 str. nuostatomis, nei atsakovai, nei Alytaus apskrities viršininko administracija, nei Druskininkų savivaldybė į ieškovo žemės sklypą jokių teisių neturi, nes neturi bendros dalinės nuosavybės teisė į šį žemė sklypą. Bendroji savivaldybių ir valstybės arba fizinių ir juridinių asmenų nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybei iš valstybė ar fizinių ar juridinių asmenų įsigijus statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo ar vandens telkinio dalį, ir daro išvadą, jog šiuo atveju atsakovas UAB „Druskininkų vandenys“ paranda galimybę teigti, kad jie gina viešąjį interesą, visuomenės poreikius. Remdamasis Žemės įstatymo 23 str. 3 d. ir Elektros energijos įstatymo 14 str. 3 d., 50 str. 2 d. ieškovas tvirtina, kad servitutą leidžiama nustatyti tik griežtai apibrėžtose apsauginėse zonose. Tačiau iš teismo sprendime nustatytas servitutas neturi apibrėžtos vietos ir turinio, neaišku, kur yra nustatytos apsauginės zonos, jų dydis ir ribos, kas jose leidžiama, kas tampa tarnaujančiu daiktu, ir kokiam daiktui suteiktas servitutas, kuris tampa viešpataujančiu daiktu.

11Atsakovas UAB „Druskininkų vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 65-67) prašo Druskininkų m. apylinkės teismo 2009-01-22 sprendimą palikti nepakeistą. Akcentuoja, kad grąžinant nuosavybės teise į žemės sklypą turėjo būti nustatytos žemės specialiosios naudojimo sąlygos esamoms komunikacijoms eksploatuot, todėl iš neteisės negali kilti teisė reikalauti iškeldinti trasas, kurios yra teisėtai paklotos 1977 m., dar iki nuosavybės atkūrimo. Atkuriant nuosavybės teises 1998-02-17 ir vėliau iki 2004 m. ieškovas pretenzijų dėl esamų vandentiekių tinklų niekam nereiškė, apie esamu tinklus žinojo, atliekant žemės matavimus žemės sklypą priėmė su jame esančiais tinklais. Pažymi, jog teismui patenkinus ieškovo J. D. apeliacinį skundą, iškeltų grėsmė viešajam interesui, kadangi trasa eina per visą Neravų gyvenvietę iki pat Druskininkų. Kita vertus, ieškovo reikalavimas iškelti iš jam priklausančios žemės sklypo inžinierinius tinklus nėra ekonomiškai pagrįstas, kadangi tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atskiro projektavimo ir eilės kitų procedūrų, atitinkamų institucijų leidimų, didelių piniginių lėšų. Nurodo, kad savo priešieškinyje prašė nustatyti servitutą žemės sklype, suteikiantį teisę naudotis ieškovams priklausančiu žemės plotu Neravų km., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., unikalus Nr. ( - ), požeminėmis vandentiekio linijomis, spaudiminės kanalizacijos linijoms aptarnauti bei jomis naudotis. Nustačius tokį servitutą atsiranda galimybė nutiestoms požeminėms komunikacijoms aptarnauti bei jas prižiūrėti. Remiasi LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2005, kurioje nurodo, kad po žemės atkūrimo momento valstybės institucijoms tinkamai ir racionaliai neišsprendus inžinierinių tinklų esamos padėties, tik servituto nustatymas yra vienintelė ekonomiškai racionali priemonė, leidžianti ieškovui tinkamai naudotis savo turtu, bei LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2004, kurioje išaiškinama, kad nustatant servitutą visais atvejais turi būti išlaikoma viešpataujančio daikto savininkų interesų pusiausvyra.

12Tretysis asmuo Druskininkų savivaldybė atsiliepimu į ieškovo J. D. apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 71-72) prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-01-22 sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo J. D. apeliacinį skundą atmesti.

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.).

15Kolegija, išklausiusi byloje dalyvavusių asmenų kalbų dėl skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teismui pateiktus procesinius dokumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas iš esmės tinkamai motyvavo bei argumentavo (CPK 185 str.). Panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nesama (CPK 329 str.).

16Nagrinėjamojoje byloje kilo šalių ginčas, ar egzistavo teisinis pagrindas traktuoti atsakovams priklausančių inžinerinių komunikacijų buvimą apeliantui priklausančiame žemės sklype kaip žemės sklypo savininko (apelianto) teisių ir teisėtų interesų pažeidimą bei ginti šias teises ieškinyje įvardintu būdu, t.y. įpareigojant atsakovus savo sąskaita iškelti (pašalinti) šias komunikacijas iš apelianto žemės sklypo, ir ar egzistuoja teisinis pagrindas ginti atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) UAB „Druskininkų vandenys“ teises bei interesus jo nurodomu būdu – nustatant servitutą komunikacijoms aptarnauti bei jomis naudotis.

17Nagrinėjant ankstesnį tų pačių šalių ginčą dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu pasitelkiant nuomos institutą Druskininkų m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16-182/2007 įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyti taip pat ir šiai bylai reikšmingi įrodomieji bei prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 p.): atsakovams priklausančios komunikacijos ginčo žemės sklype nutiestos teisėtai, nepažeidžiant jų įrengimo ir teisių perleidimo į jas galiojusiais įstatymais nustatytos tvarkos; energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti apsaugos zonoje esančių žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus nustato teisės aktai, o tų nekilnojamųjų daiktų savininkai privalo leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų tikslu juos eksploatuoti ir modernizuoti; žemės servitutų ir žemės naudojimo sąlygų apribojimų neįrašymas atkuriant nuosavybės teises pats savaime nepaneigia fakto, jog grąžinta žemė yra riboto naudojimo; nuosavybės teisės A. D. atkurtos kurortų apsaugos zonoje, vandens telkinių apsaugos juostoje, žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, todėl aukštos įtampos linijos, didelio spaudimo kanalizacijos trasos ir vandentiekio trasa nėra vieninteliai apribojimai naudotis žemės sklypu, taigi apelianto teisės ir be nutiestų komunikacijų yra apribotos.

18Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl paties komunikacijų buvimo fakto jam priklausančiame sklype neteisėtumo, dėl negalėjimo nustatyti servituto tuo pagrindu, kad atkuriant nuosavybę jokie apribojimai (servitutai) ar specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos nuosavybės atkūrimo dokumentuose nebuvo įrašytos, atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

19Nėra pagrįstas ir toks apelianto skundo argumentas, kad teismas neteisingai vertino nesant jo teisių pažeidimo ir pažeistų teisių neapgynė. Nors nuosavybės teisė yra absoliutaus pobūdžio, bet absoliutumas neturi būti suprantama kaip visiškas šios teisės neribojimas. Savininko nuosavybės teisė, esant įstatymų nustatytoms sąlygoms (pagrindams) bei laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, gali būti apribot įstatymu ar teismo sprendimu (CK 4.39 str.). Pagal CK 4.37 str. nuosavybės teisių objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama savo nuožiūra, tačiau kartu nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Žemės sklypo savininko teisių turinį atskleidžia CK 4.470 str., nustatantis nuosavybės teisę į viršutinį žemės sklypo sluoksnį, statinius ir jų priklausinius, į oro erdvę, į žemėje esančias naudingas iškasenas, kiek tai yra būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį ir kiek šios teisės neprieštarauja įstatymams. Pastebėtina, kad ginčo žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, o apeliantas neįrodinėjo, jog pagal tikslinę paskirtį negali naudotis šiuos sklypu. Todėl sprendžiant, ar savininko teisių ribojimas servitutu yra teisėtas, pagrįstas, nepažeidžiantis visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir jų interesų pusiausvyros, proporcingumo principų, kolegija atsižvelgia į servituto paskirtį. Servitutas – tai teisė naudotis svetimu daiktu ar jo dalimi, kuri gali būti įgyvendinama, jeigu dėl susiklosčiusios padėties kitas asmuo negali tinkamai naudoti jo paties valdomą daiktą (CK 4.111 str. 1 d., 4.122 str.). Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes jo nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Atsakovai, nebūdami žemės sklypo kuriame, dar kartą pabrėžtina, teisėtu būdu yra įrengtos jiems priklausančios arba jų eksploatuojamos inžinerinės komunikacijos, savininkais, o šių komunikacijų paskirtis yra net ne pačių atsakovų, o daugelio kitų asmenų interesų ir poreikių tenkinimas, ir kilus dėl to ginčams su žemės sklypo savininku (apeliantu), negali tinkamai naudotis ir eksploatuoti jų valdomus daiktus. Nenustačius atsakovui UAB Druskininkų vandenys“ servituto tam, kad patektų į apelianto žemės sklypą, galimybė protingai naudotis jo daiktu - aukštos įtampos kabeliais, vandentiekio linijos vamzdynu bei spaudiminių kanalizacijos linijų vamzdynu - bus nepagrįstai suvaržyta. Apeliantas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vieno iš atsakovų reikalavimas (kito atsakovo interesai ginami įstatymu nustatytu servitutu) pažeidžia jo teises labiau, nei tai yra būtina pagal CK 4.113 str. nuostatas (CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad servituto nustatymu šiuo atveju veiksmingai pašalinamos kliūtys naudotis inžinerinėmis komunikacijomis ir jas aptarnauti Nors apeliantas teigia, kad nustatytas servitutas neturi apibrėžtos vietos, dydžio, ribų, teisėjų kolegija nepripažįsta šių argumentų teisingais. Servitutas teismo sprendimu yra apibrėžtas, nurodyta kokiu tikslu jis nustatytas, dar labiau konkretizuoti atsakovui leidžiamo naudotis per servituto institutą apelianto žemės sklypo dalimi nėra objektyvios galimybės, atsižvelgiant į realų komunikacijų išsidėstymą ginčo sklype.(t.1, b.l. 39).

20Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad priimtas teismo sprendimas dėl savininko nuosavybės teisės ribojimo, teisės nuostatos bei žemės savininko (apelianto) teisės nėra pažeistos. Skunde argumentuojama, kad nebuvo pagrindų tokiam teismo sprendimui priimti ir kad savininkui už tai neatlyginta. Pagrindas riboti teismo sprendimu savininko nuosavybės teisę ir yra servituto nustatymas. Šiuo atveju servitutas, kaip jau buvo aptarta, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas pagrįstai, egzistuojant įstatyminiam pagrindui riboti savininko (apelianto) nuosavybės teisę. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai gali būti atlyginami, nes savininko nuosavybės teisės suvaržymo sąlygos reikalauja užtikrinti teisingą atlyginimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Ta aplinkybė, kad priimant teismo sprendimą nustatyti servitutą kartu nebuvo išspręstas klausimas dėl nuostolių, padarytų servituto nustatymu atlyginimo, nėra pagrindas pripažinti neteisėtu paties servituto, kuris įstatymų leidėjo valia gali būti ir atlygintinis (nustatyta prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją), nustatymą. Nuostolių atlyginimo klausimas šalių gali būti išspręstas gera valia, o kitu atveju – teismo sprendimu atskiroje, nei servituto nustatymo, byloje.

21Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. , kolegija

Nutarė

22Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas J. D. 2008-01-04 kreipėsi į Druskininkų m. apylinkės teismą su... 4. Atsakovas UAB ,,Druskininkų vandenys” 2008-06-12 Druskininkų m. apylinkės... 5. Atsakovas AB ,,Rytų skirstomieji tinklai” atsiliepimu su J. D. ieškiniu... 6. Tretysis asmuo J. D. atsiliepimu visiškai palaikė J. D. ieškinį bei... 7. Tretysis asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija prašė bylą... 8. Tretysis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija prašė bylą... 9. Druskininkų m. apylinkės teismo 2009-01-22 sprendimu (t. 2, b. l. 31-41) J.... 10. Ieškovas J. D. apeliaciniu skundu (b. 2.,b. l. 42-57) prašo panaikinti... 11. Atsakovas UAB „Druskininkų vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 12. Tretysis asmuo Druskininkų savivaldybė atsiliepimu į ieškovo J. D.... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo... 15. Kolegija, išklausiusi byloje dalyvavusių asmenų kalbų dėl skundo... 16. Nagrinėjamojoje byloje kilo šalių ginčas, ar egzistavo teisinis pagrindas... 17. Nagrinėjant ankstesnį tų pačių šalių ginčą dėl naudojimosi ginčo... 18. Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl paties komunikacijų buvimo fakto jam... 19. Nėra pagrįstas ir toks apelianto skundo argumentas, kad teismas neteisingai... 20. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad priimtas teismo sprendimas dėl... 21. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. , kolegija... 22. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimą palikti...