Byla 2A-1091-221/2013

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir R. P., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų vandenys“, akcinei bendrovei LESTO, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų žemėtvarkos skyriui, Druskininkų savivaldybei, R. S., tretiesiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, J. D., R. M., J. M., A. M., Tomui D. J. J., dėl pažeistų teisių atkūrimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas ieškiniu prašė (t. 1, b. l. 1-8):

61) įpareigoti atsakovą AB LESTO iškelti (atlaisvinti) per teismo nustatytą terminą valdomus inžinerinius statinius – aštuonių linijų aukštos įtampos požeminius kabelius, kurie ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra naudojami neteisėtai ir įpareigoti atsakovą UAB „Druskininkų vandenys“ iškelti (atlaisvinti) vienos požeminės vandentiekio linijos 150 mm skersmens vamzdynus, dviejų požeminių spaudiminių kanalizacijos linijų po 500 mm skersmens vamzdynus iš ieškovo žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )), esančius ( - );

72) įpareigoti atsakovus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų žemėtvarkos skyrių ir R. S. bendradarbiaujant su atsakovu UAB „Druskininkų vandenys“ savo lėšomis atlikti žemės sklypų (( - ), geodezinius matavimus, parengti planus, atitinkančius LKS-94 koordinačių sistemą ir pateikti teismui;

83) įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybę patikslinti Druskininkų savivaldybės teritorijos detalųjį planą pagal patikslintą Viečiūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektą dėl viešo kelio (( - )) įteisinimo;

94) priteisti iš atsakovės AB ( - ) Lt žyminio mokesčio, 1 200 Lt advokato paslaugų apmokėjimo išlaidų, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 1 843 Lt, ir iš atsakovės UAB „Druskininkų vandenys“ - 143 Lt žyminio mokesčio, 1 200 Lt advokato paslaugų apmokėjimo išlaidų, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 1 843 Lt.

10Ieškovas nurodė, kad nuo 2005 metų negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais dviem po 0,076 ha (iš viso 0,152 ha) žemės sklypais ( - ), nes žemės sklypus be teisinio pagrindo naudoja AB „LESTO“ ir UAB „Druskininkų vandenys“, kadangi žemės sklypuose nutiestos požeminės inžinerinės komunikacijos, užimančios 90 procentų žemės sklypų plotą. Be to, abu žemės sklypus kerta 0,050 ha žemės ploto vietinės reikšmės viešas kelias, kuriuo naudojasi atsakovai bei kiti tretieji asmenys, o jo užimamas plotas įskaičiuotas į bendrą sklypo plotą. Inžinerinių įrenginių ir kelio buvimas pažeidžia ieškovo teises į žemės sklypų valdymą, naudojimą ir disponavimą.

11Ieškovas nurodė, kad 2000 m. vasario 28 d. pagal paveldėjimo teisės liudijimą jis ir tretieji asmenys byloje – brolis J. D. bei O. M., paveldėjo lygiomis dalimis 1,07 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ( - ), laikinajame plane pažymėta Nr. 138, iš kurio ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/9 (0,118 ha) dalis žemės sklypo, pažymėto žemės sklypo ribų nustatymo abrise raide „A“. 2005 m. vasario 1 d. su pusbroliu J. J. pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir dovanojimo sutartį įgijo nuosavybės teisę į 2,11 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą esantį šalia anksčiau minėto sklypo ( - ), laikinajame plane pažymėto Nr. 3, iš kurio ieškovui nuosavybės teise priklauso 11/211 (0,11 ha) dalis žemės sklypo ploto, pažymėta raide „A“ žemės sklypo ribų nustatymo plane (abrise). Bendroji dalinė nuosavybė 2007 m. vasario 14 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Abu žemės sklypai bendrai yra 3,18 ha ploto (1,07 ha ir 2,11 ha), vienas šalia kito ir yra 300 m nuo Druskininkų miesto ribos. Būdamas žemės sklypų bendraturtis ir turėdamas tikslą žemę naudoti pagal paskirtį, ieškovas 2005 m. lapkričio 16 d. įregistravo ūkininko ūkį. 2006 m. rugpjūčio 17 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius išdavė statybos leidimą Nr. 105/06, ieškovas planavo statyti pastatus, vystyti turizmo verslą bei naudoti žemę pagal paskirtį, tačiau ieškovo lūkesčiai liko nerealizuoti. Ieškovas neginčija, kad žemė natūra grąžinta su imperatyviai įstatymais nustatytu jos naudojimo apribojimu, tačiau ieškovo teisės pažeidžiamos iki šiol nenustatytais žemės sklypų naudojimo apribojimais ir dėl to, kad UAB „Druskininkų vandenys“ nepagrįstai vilkina nuo 2005 metų ne ginčo tvarka tinkamai įgyvendinti įstatymais jai nustatytas pareigas. Ginčą sprendžiant teisme, nevykdo teismo nutarčių, kuriomis įmonė įpareigota parengti žemės sklypų (( - )), tam, kad būtų tiksliai apibrėžti ieškovo teisių ribojimo turinys ir teritorija, nurodomi duomenys apie ribojimų išsidėstymą sklypuose (ribojimo ribos, plotas ir kt.); neparengė ir minėtų planų nesuderino su Druskininkų savivaldybe ir Druskininkų žemėtvarkos skyriumi, o be tokio plano (schemos) neįmanoma tiksliai apibrėžti ieškovo valdomų žemės sklypų ribų; vilkina pasirinkti ekonomiškai naudingiausią ir racionaliausią ginčo sprendimo būdą nustatant, kokia žemės sklypo dalimi žemės savininkas gali laisvai ir nevaržomai disponuoti, valdyti ir naudoti. Atsakovas R. S., 1997-1998 metais dirbęs matininku ir tuo pačiu būdamas Druskininkų savivaldybės Viečiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriumi, 1998 metais rengęs nuosavybės grąžinimo dokumentus, neparengė ir nepateikė nei Druskininkų žemėtvarkos skyriui, nei VĮ Registrų centrui, nei žemės sklypų savininkams žemės sklypų (( - ) planų, žemės reformos žemėtvarkos projekto, kitų privalomų parengti dokumentų. Dėl matininko klaidų pažeistas 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 punktas, nesuformuotas viešas kelias (( - )), kuri nustatyta tvarka turėjo būti įregistruota viešame registre, o Alytaus apskrities viršininkas 1998 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 38-3413 nenustatė specialiųjų inžineriniams statiniams apsaugos zonų (ribų), žemės sklypų projektus patvirtino be atsakovų valdomų inžinerinių statinių ir viešo kelio (( - )gatvė), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, Žemės reformos įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 385 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“. Atsakovas R. S., Druskininkų žemėtvarkos skyrius ir Alytaus apskrities viršininkas įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų nepašalino ir rengiant, derinant bei tvirtinant 2000 metų Viečiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Alytaus apskrities viršininkas 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 38-1047 „Dėl Druskininkų savivaldybės Viečiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ ir Alytaus apskrities Druskininkų savivaldybės Viečiūnų kadastro vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ nenustatė žemės sklypų ribų ir specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, o 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. l5-3083-Ž „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 1,07 ha sklypui papildomai įrašė žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus ir projektą patvirtino be žemės sklypuose eksploatuojamų atsakovų inžinerinių statinių. Šį sprendimą 2005 m. birželio 27 d. Kauno apygardos administracinis teismas panaikino, o 2005 m. spalio 26 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nutartimi teismo nutartį paliko nepakeistą. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl, ieškovo nuomone, jo nuosavybės teisėmis valdomuose žemės sklypuose Nr. 138 ir Nr. 3 Druskininkų savivaldybė įtvirtino savo nuosavybės objektą – vietinės reikšmės viešąjį kelią ( - ) gatvę, nes žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, 2000 metais sudarytame Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei Nekilnojamojo turto registre jokių duomenų apie sklypuose esantį viešąjį kelią į Neravų kaimą nėra. Tokiu būdu apribota sklypų savininko nuosavybės teisė, nes sklypus kelias padalijo į dvi dalis, tuo iš esmės pakeitė visos kadastro vietovės žemės sklypų žemėnaudą. Nors Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373 patvirtinta Druskininkų savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, tačiau šiame dokumente viešojo kelio – ( - ) gatvės pažymėtos nėra, nors ji 2010 m. sausio 5 d. įregistruota Adresų registre. Tai, kad, į žemės sklypo (( - )) plotą įrašytas (įskaičiuotas) 0,03 ha kelių plotas, o į žemės sklypo (( - )) plotą įrašytas (įskaičiuotas) 0,02 ha kelių plotas patvirtina VĮ Registrų centro 2011 m. sausio 28 d. raštas Nr. (1.1.7.) s-372 „Dėl ( - )“, kuriame konstatuota, kad ( - )gatvė, esanti ( - ), kaip nekilnojamasis daiktas (nei kaip žemės sklypas, nei kaip statinys) Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Nekilnojamojo turto registrui pateiktuose registruoti žemės sklypų planuose nenurodyta, kad ši gatvė šiuos sklypus kerta. Be to, 2000 metų ( - )viešojo kelio suprojektuoto nėra ir kelias Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Šios faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai paneigia Druskininkų savivaldybės administracijos bei Druskininkų žemėtvarkos skyriaus argumentus, kad 8 m pločio kelias yra bendro naudojimo kelias ir iš bendro sklypo ploto išminusuotas. Pažymi, kad atsakovai nesutinka sudaryti nuomos sutartį, nors UAB „Druskininkų vandenys“ ir AB „LESTO“ buvo pateikti konkretūs pasiūlymai sudaryti šios rūšies sutartis, tačiau jie nurodo vienintelį motyvą – Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16-182/2007 sprendimą, kuris neįpareigojo sudaryti nuomos sutartį. Tačiau, ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutarties sudarymo reikalavimas įtvirtintas Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje, CK 6.156 straipsnio 2 dalyje, CK 6.477 straipsniu, CK 6.545-6.566 straipsnių normose, sudarius nuomos sutartį, būtų išlaikyta pusiausvyra tarp bendrojo ir individualaus intereso ir įteisintas naudojimo ieškovo nuosavybės teise valdomos žemės faktas. Priešingu atveju, kaip įtvirtinta CK 4.104 ir CK 4.105 straipsniuose UAB „Druskininkų vandenys“ ir AB LESTO privalo nusikelti ir atlaisvinti ieškovo žemės sklypuose neteisėtai eksploatuojamus inžinerinius statinius su visomis iš šių normų taikymo pasekmėmis.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė argumentai

13Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 7 d. sprendimu (t. 2, b. l. 21-39) ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo J. D. 1 210 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei UAB „Druskininkų vandenys“; priteisė iš ieškovo J. D. 72 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

14Dėl įpareigojimo atsakovų UAB „Druskininkų vandenys“, AB LESTO iškelti (atlaisvinti) per teismo nustatytą terminą valdomus inžinerinius statinius teismas nurodė, kad ieškovui suformulavus vieną iš reikalavimų toms pačioms šalims, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris buvo nagrinėtas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-85-418/2009, sprendžiant ginčą šioje byloje būtina atsižvelgti į kasacinės instancijos teismo nutartyje konstatuotas aplinkybes (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad atsakovams UAB „Druskininkų vandenys“ ir AB LESTO priklausančios komunikacijos ieškovo žemės sklype nutiestos ir valdomos teisėtai, įpareigoti atsakovus iškelti (atlaisvinti) per teismo nustatytą terminą šias komunikacijas nėra teisinio pagrindo. Teismas savo iniciatyva nagrinėjo ir svarstė galimybę (nors tokio prašymo ir neteikė nei ieškovas, nei atsakovai) nustatyti servitutą nutiestoms komunikacijoms ieškovo žemės sklypo atitinkamoje dalyje, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tokio servituto nustatyti galimybių nėra, nes nežinomos ieškovo valdomo žemės sklypo tikslios ribos, be to, visiškai tikėtina, kad dalis atsakovų komunikacijų gali ir nepatekti į ieškovo valdomą žemės sklypą, bet patekti į greta esantį sklypą, kurio kadastro ( - ). Be to, iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. protokolo, matyti, kad buvo svarstytas ieškovo prašymas dėl žemės sklypų kadastro Nr. 3878/0006:297 ir kadastro ( - ) išmatavimo abrisuose pakeitimo. Skyriaus darbuotojai konstatavo, kad keisti abriso negalima, nes sklypų ribos atžymėtos kadastro žemėlapyje, gretimi sklypai yra kitų savininkų privati nuosavybė, kadastro ir registro duomenys gali būti tikslinami tik atlikus kadastrinius matavimus. Ieškovas ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų nėra atlikęs, tokiu būdu kasacinio teismo nutartyje konstatavus būtinumą nustatyti servitutą, teismas šioje byloje servituto nustatyti negali, kadangi pažeistų CK 4.112 straipsnio reikalavimus.

15Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų žemėtvarkos skyrių ir R. S., bendradarbiaujant su atsakovu UAB „Druskininkų vandenys“ savo lėšomis atlikti žemės sklypų geodezinius matavimus, parengti planus, atitinkančius LKS-94 koordinačių sistemą teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovas nuosavybės teisę į žemės sklypus įsigijo ne piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo pagrindu, bet 2000 m. vasario 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo ir 2005 m. vasario 1 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Žemės sklypai nekilnojamojo turto registre įregistruoti pagal preliminariais matavimais parengtus žemės sklypų planus, kurie 1996 m. gruodžio 31 d. yra suderinti su Varėnos žemėtvarkos tarnyba. Kadangi ieškovas žemės sklypus nuosavybės teise valdo paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarties pagrindu, todėl sutinkamai su Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, kad atsakovai neturi pareigos vykdyti ginčo žemės sklypų geodezinius matavimus, tokius matavimus turi teisę atlikti savininkas, t. y. pats ieškovas savo lėšomis.

16 Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybę patikslinti Druskininkų savivaldybės teritorijos detalųjį planą pagal patikslintą Viečiūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektą dėl viešo kelio (( - )gatvė) įteisinimo teismas nurodė, kad iš ieškovo valdomų žemės sklypų kadastro duomenų bylos matyti, kad prieš grąžinant išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra buvo atliktas žemės sklypų ribų parodymas ir jų paženklinimas, kas įforminta 1996 m. gruodžio 16 d. aktais. Be to, papildomai prie šių aktų 1996 m. gruodžio 20 d. buvo užpildyti kontūrų plotų skaičiavimo žinialapiai, iš kurių matyti, kad matavimo metu ginčo žemės sklypuose buvo išminusuotas iš grąžintino žemės ploto bendro naudojimo kelio (šiuo metu ( - ) gatvės) plotas, kuris viename sklype sudarė 0,02 ha, kitame 0,03 ha. Tai, kad kelio dalis (šiuo metu ( - ) gatvė) buvo išminusuota iš grąžintino žemės ploto patvirtina ir tuo pačiu metu (1996 m. gruodžio 20 d.) sudaryti žemės sklypų nustatymo abrisai, žemėtvarkos tarnybos 1996 m. gruodžio 31 d. pavirtintas žemės savininkės A. D. laikinas žemės sklypo planas, Viešiūnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Nurodytų žemės sklypų dydžių skaičiavimų pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Dėl to šie dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais. Aplinkybės nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą spręsti, kad žemės sklypus skiriantis ( - ) gatvės plotas nėra išskaičiuotas grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra, todėl reikalavimą įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybę patikslinti Druskininkų savivaldybės teritorijos detalųjį planą pagal patikslintą Viečiūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektą dėl viešo kelio (( - ) gatvė) įteisinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18Apeliaciniu skundu ieškovas J. D. (t. 2, b. l. 40-45) prašo teismo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atkurti ieškovo pažeistas teises į nuosavybės valdymą; priteisti iš atsakovų AB ( - ) Lt žyminio mokesčio, 1 200 Lt advokatų paslaugų apmokėjimo išlaidų, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 1 914,5 Lt; iš atsakovo UAB „Druskininkų vandenys“ – 143 Lt žyminio mokesčio, 1 200 Lt advokatų paslaugų apmokėjimo išlaidų, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso – 1914,5 Lt; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ne iš apelianto atsakovui UAB „Druskininkų vandenys“ bet iš matininko R. S., Druskininkų žemėtvarkos skyriaus bei Druskininkų savivaldybės; iki 600 Lt sumažinti išlaidas advokato, atstovavusio atsakovo UAB „Druskininkų vandenys“ interesus, teisinei pagalbai apmokėti.

19Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Teismas netyrė ir neobjektyviai vertino įrodymus ir padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, pažeidė Konstitucijos 23 ir 30 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos ir formuojamos šios kategorijos bylose praktikos dėl pažeistų teisių atkūrimo. Teismas nepagrįstai netaikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies bei kitų įstatymų ir teisės aktų, reguliuojančių ginčo dalyką.

212. Teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nevertino visų faktinių aplinkybių, todėl neatskleidė ginčo esmės, nenurodė ieškovo pažeistų teisių atsiradimo priežasčių, apimties ir pasekmių.

223. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo reikalavimo įpareigoti atsakovus „UAB „Druskininkų vandenys“ ir AB LESTO iškelti (atlaisvinti) per teismo nustatytą terminą žemės sklypuose jų valdomus inžinerinius statinius, nes kiti ieškovo siūlomi atsakovams žemės sklypų naudojimo įteisinimo būdai per visą bylinėjimosi laikotarpį buvo atmetami, o teismai nepagrįstai neatkūrė pažeistų teisių, nes bylos buvo vilkinamos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Apeliantas neginčija, kad atsakovai savo nuosavybę – inžinerinius įrenginius įgijo teisėtai, tačiau ginčo esmė yra ta, kad atsakovai savo nuosavybę be teisinio pagrindo eksploatuoja apeliantui priklausančiuose žemės sklypuose, nes nuo 2000 metų su šios nuosavybės savininkais apeliantas nesudaręs jokios sutarties ar susitarimo.

234. Teismas netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, kurias nustatė Lietuvos Generalinė prokuratūra ir jas pateikė 2006 m. gegužės 15 d. rašte Nr. 13.2-446 dėl Alytaus apskrities viršininko 1998 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 38-3413, tiriant administracinio akto teisėtumą.

245. Teismas netyrė ir nevertino tos aplinkybės, kad ieškovui priklausantys nuosavybės teise žemės sklypai suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be inžinerinių įrenginių, nes sklypams suteikti unikalūs numeriai, kurie nekeičiami visą jų egzistavimo laikotarpį. Teismas nenustatė faktinės aplinkybės, kad šiems sklypams Druskininkų žemėtvarkos skyrius dar 1998 metais atlikęs kadastrinius matavimus ir užbaigęs žemės grąžinimo procedūrą už valstybės lėšas, neišdavė savininkams grafiškų žemės sklypų planų, kurie atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus - būtų su numeriais ir koordinuotais posūkių taškais, išmatuotomis tarp tų taškų kraštinėmis ir paskaičiuotais plotais, kurie atitiktų įregistruotų sklypų juridinį faktą, o pagal tinkamai parengtus žemės sklypų planus, kaip yra numatyta teisės aktuose, galima būtų nustatyti jų vietą ir plotą bet kurioje LKS dalyje koordinačių sistemoje. Nustačius grubius teisės aktų pažeidimus, teismas sprendime tik konstatavo, „kad dėl to nėra žinomos ieškovo valdomų žemės sklypų tikslios ribos“. Teismas nepagrįstai netaikė CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatų, kai sklypų ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus, todėl turėjo tenkinti reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovams parengti žemės sklypų planus, atsižvelgiant į persidengiančių sklypų dalis, kaip grubią matininko ir Druskininkų žemėtvarkos skyriaus klaidą.

256. Nepagrįsti teismo motyvai dėl servituto nustatymo ieškovo valdomuose žemės sklypuose, nes teismui neįpareigojus atsakovų, kurie pažeidė įstatymus, rengiant 1998 metais ir 2000 metais atkūrimo dokumentus, ne apeliantas, o būtent atsakovai turi prisiimti atsakomybę ir savo lėšomis atkoreguoti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su tinkamu sklypų naudojimu.

267. Teismas nenagrinėjo ir nenustatė aplinkybės, ar yra viešas kelias, kuriam nuo 2009 metų suteiktas ( - )gatvės pavadinimas, nes nesirėmė VĮ Registrų centro 2011 m. sausio 28 d. Nr. (1.17.) s-372 pažymos, kuri pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 straipsnio 2 dalį yra oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktą. Teismas nenustatė, kad ( - ) g., Druskininkų savivaldybės teritorijoje kaip nekilnojamasis daiktas - nei kaip žemės sklypas, nei kaip inžinerinis statinys, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Teismas netyrė aplinkybės, kad formuojant žemės sklypus, kuriuos kerta kelias, yra formuojami du atskiri sklypai, o pagal suformuotus ir įregistruotus sklypus jie yra vientisi sklypai. Todėl darytina išvada, kad pagal faktines aplinkybes kelias egzistuoja tik faktiškai, nes jis nenurodytas Druskininkų savivaldybės teritorijos detaliajame plane po 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 38-1047 Viečiūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Ištirti šią aplinkybę teismas privalėjo pareikalauti iš Druskininkų savivaldybės pateikti teismui Druskininkų savivaldybės eksploatuojamų kelių ir gatvių Viečiūnų kadastro vietovėje schemą, tačiau šios pareigos neatliko, tuo pažeidė CPK 177-185 straipsnių reikalavimus.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Druskininkų savivaldybė (b. l. 62-65) prašo teismo pirmosios instancijos Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Druskininkų savivaldybė atsiliepimą teikia tik dėl atsakovei Druskininkų savivaldybei reikšto reikalavimo, t. y. dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybę patikslinti Druskininkų savivaldybės teritorijos detalųjį planą pagal patikslintą Viečiūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektą dėl viešo kelio (( - ) gatvė) įteisinimo.

28Nurodo, kad vadovaujantis LR žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 punktu, LR vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ apskričių viršininkai kontroliavo žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą bei tvirtino žemės reformos žemėtvarkos projektus. Savivaldybė neturėjo jokių teisinių svertų kontroliuoti ir įgyvendinti minėtus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurie pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą prilyginti teritorijų planavimo dokumentams. Pažymi, kad išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo metu laikinuose žemės sklypų planuose egzistavo pažymėtas kelias, kuris vėliau tapo ( - ) gatve. Šis kelias dokumentuose nurodomas nuo 1976 metų. Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr.38-1047 buvo patvirtintas Druskininkų savivaldybės Viečiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Apelianto nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose gatvė pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą yra išimta. Laikinuose žemės sklypo planuose aiškiai matoma, kad gatvė žemės sklypą kerta ir sklypas susideda iš dviejų dalių. Iš apelianto valdomų žemės sklypų kadastro duomenų bylos matyti, kad prieš grąžinant išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra buvo atliktas žemės sklypų ribų parodymas ir jų paženklinimas, kas įforminta 1996 m. gruodžio 16 d., be to papildomai prie šių aktų 1996 m. gruodžio 20 d. buvo užpildyti kontūrų plotų skaičiavimo žinialapiai. Iš žinialapių matyti, kad matavimo metu ginčo žemės sklypuose buvo minusuotas iš grąžintino žemės ploto bendro naudojimo kelio (šiuo metu ( - ) gatvės) plotas, kuris viename sklype sudarė 0,02 ha, kitame 0,03 ha. Tai, kad kelio dalis (šiuo metu ( - )gatvė) buvo išminusuota iš grąžintino žemės ploto patvirtina ir tuo pačiu metu (1996 m. gruodžio 12 d.) sudaryti žemės sklypų nustatymo abrisai, žemėtvarkos tarnybos 1996 m. gruodžio 31 d. pavirtintas žemės savininkės A. D. laikinas žemės sklypo planas, Viečiūnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Nurodytų žemės sklypų dydžių skaičiavimų pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Todėl, šie dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais. Apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie suteiktų pagrindo spręsti, kad žemės sklypus skiriantis ( - ) gatvės plotas nėra išskaičiuotas grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą Druskininkų savivaldybę patikslinti Druskininkų savivaldybės teritorijos detalųjį planą pagal patikslintą Viečiūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektą dėl viešo kelio (( - )gatvė) įteisinimo nepagrįstas ir atmestinas.

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB LESTO (t. 2, b. l. 69-72) prašo teismo skundą atmesti, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

311. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai kelia nuosavybės teisių į žemės sklypą suvaržymo teisėtumo klausimą, taip pat ir kompensavimo už nuosavybės teisių į žemės sklypą suvaržymą klausimą bei nepagrįstai šį reikalavimą nukreipia prieš bendrovę. Nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama paties savininko, įstatymais ar teismo sprendimu. Ieškovas apeliaciniame skunde kaip argumentą neteisėtam jo nuosavybės teisių į žemės sklypą suvaržymui pagrįsti nurodo aplinkybę, kad nuosavybės teisių į ieškovo žemės sklypą atkūrimo dokumentuose nebuvo numatytos visos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl, ieškovo nuomone, servituto nustatymas suvaržo jo nuosavybės teises į žemės sklypą ir tokie suvaržymai turi būti kompensuoti atsakovų. Ieškovui žemės sklypas buvo grąžintas ribotam naudojimui, todėl tam tikrų specialiųjų žemės sklypo naudojimo apribojimų neįrašymas nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo dokumentuose nepanaikina teisės aktuose numatytų trečiųjų asmenų teisių naudotis ieškovo žemės sklypu bei ieškovo teisių į žemės sklypą suvaržymų tų asmenų naudai. Todėl ieškovo argumentai, kad be AB LESTO naudai įstatymu nustatyto servituto naudotis ieškovo žemės sklypo dalimi ir dėl to nustatytų ieškovo nuosavybės teisių ribojimų ieškovo nuosavybės teisės nebūtų suvaržytos, yra nepagrįsti.

322. Ieškovas nepagrįstai priskiria AB LESTO atsakomybę už visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nenumatymą nuosavybės teisės į žemę atkūrimo dokumentuose ir iš to kilusias pasekmes. Alytaus apskrities viršininko administracija, grąžindama ieškovui žemės sklypą, ( - ), sprendime turėjo nustatyti specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas – numatyti esamas elektros linijų apsaugos zonas. Dėl matininko padarytos klaidos elektros linijų apsaugos zonos į ieškovo žemės sklypą atkūrimo dokumentuose nebuvo numatytos, nors esamuose žemėtvarkos projektuose elektros linijų apsaugos zonos yra nurodytos. Taigi aplinkybės, dėl kurių ieškovas teigia patyręs tam tikrus praradimus, yra sąlygotos ne AB LESTO, o netinkamai atliktų Alytaus apskrities viršininko administracijos veiksmų. Joks teisės aktas nenumato AB LESTO atsakomybės už valstybės institucijų netinkamai atliktus veiksmus, todėl AB LESTO negali būti atsakinga už ieškovo patirtus praradimus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nenumatymo nuosavybės teisės į žemę atkūrimo dokumentuose ir dėl to patirti neigiamų pasekmių.

33Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (t. 2, b. l. 80-83) prašo teismo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Druskininkų miesto apylinkės 2013 m. vasario 7 d. priimtą sprendimą nepakeistą.

34Nurodo, jog ieškovui sudarant notarines žemės sklypų pasidalijimo bei naudojimo sutartis buvo žinoma apie žemės sklype esančias komunikacijas ir ieškovas sąmoningai pasirinko žemės sklypo dalį, per kurią nutiestos atsakovams priklausančios komunikacijos. Atkuriant nuosavybės teises savininkei A. D. į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra buvo atliktas žemės sklypų ribų parodymas ir jų paženklinimas, tai įforminta 1996 m. gruodžio 16 d. aktais, be to, buvo užpildyti 1996 gruodžio 20 d. kontūrų ploto skaičiavimo žinialapiai, iš kurių matyti, kad kelias kertantis žemės sklypus yra išminusuotas iš grąžintino žemės sklypo ploto. Ieškovui atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypai kuriuos kerta kelias bus įregistruoti kaip atskiri sklypai ir turės atskirus kadastrinius numerius. Kadangi ieškovo žemės sklypai, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės A. D. ir A. J., šiuo metu yra perleisti, atsižvelgiant į Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 nuostatas, Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypų kadastro Nr. ( - )ir Nr( - )planų atitinkančių koordinačių sistemą parengti negali. Ieškovas turi teisę savo lėšomis atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus.

35Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. S. (t. 2, b. l. 87-88) prašo teismo Druskininkų miesto apylinkės 2013 m. vasario 7 d. priimtą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu, mano, kad jis yra nepagrįstas todėl atmestinas. Druskininkų miesto apylinkės teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai vertino įrodymus, visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.

36Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Druskininkų vandenys“ (t. 2, b. l. 91-94) prašo teismo 2013 m. vasario 7 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti už teisinės pagalbos teikimą.

37Nurodo, kad ieškovo reikalavimas iškelti inžinerinius tinklus nėra ekonomiškai pagrįstas, iškeldinimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atskiro projektavimo ir eilės įvairiausių procedūrų, kurių derinimas ir galutinė išvada iš atitinkamų institucijų tikėtina, kad nebūtų leista tai daryti, jau nekalbant kad trasos vertė yra skaičiuojama milijonais, ji eina per visą Neravų gyvenvietę iki pat Druskininkų, tai išdidintų savivaldybės išlaidas be jokio svarbaus pagrindo, pasekmės liestų visą Druskininkų savivaldybės bendruomenę. Savivaldybė privalėtų kelti vandens ir nuotekų šalinimo kainas, ieškoti kreditų reikalavimui įvykdyti ir pan. Apeliantas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje keliamo reikalavimo pagrįstumą, inžinerinės komunikacijos buvo įklotos teisėtai tuomet valstybei priklausančioje žemėje. Komunikacijos nutiestos anksčiau nei atkurtos nuosavybės teisės. Atkuriant nuosavybės teises A. D. nuo 1998 m. vasario 17 d. iki pat savo mirties pretenzijų dėl esamų komunikacijų niekam nereiškė, apie esamus tinklus žinojo. Atliekant žemės matavimus, A. D. sutiko ir priėmė žemės sklypą su jame esančiomis komunikacijomis. Ieškovas dalis žemės sklypų įgijo paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarties pagrindu.

38Tretieji asmenys Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas, J. D., R. M., J. M., A. M., T. D., J. J. atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

39IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1, 2 dalys).

41Apeliantas prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti procesiniai dokumentai, kuriuose išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, šalys dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė visus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsiliepimus, šalių pasisakymai užfiksuoti išsamiuose teismo posėdžių protokoluose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinį skundą netikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

42Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, atsakovų atsiliepimais į apeliacinį skundą, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu, kuris priimtas įvertinant įrodymų visumą.

43Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

44Taigi, atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad neaptartas atskirai kiekvienas įrodymas ar nurodyta aplinkybė, nedaro priimto teismo sprendimo negaliojančiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

45Byloje nustatyta, kad 1998 m. vasario 17 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 38-3413 ir Nr. 38-3414 A. D. atkurtos nuosavybės teisės į 1,07 ha ir 2,11 ha žemės sklypus, esančius v. Po A. D. mirties 2000 m. vasario 8 d. lygiomis dalimis po 1/3 dalį 1,07 ha žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) paveldėjo apeliantas J. D. ir tretieji asmenys O. M., J. D.. Trečiasis asmuo J. J. 2004 m. gruodžio 1 d. paveldėjo 2,11 ha žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), kurio 11/211 dalių 2005 m. vasario 1 d. padovanojo apeliantui J. D.. Apeliantas J. D. 2006 m. rugsėjo 28 d. su trečiaisiais asmenimis T. D., J. D. ir O. M., o taip pat 2007 m. vasario 8 d. su trečiuoju asmeniu J. J. tarpusavyje sudarė rašytinius notaro patvirtintus susitarimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimosi tvarkos, kuriuose aptartos žemės sklypų ribos, vietos ir plotai.

46Atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus, nebuvo įrašytos visos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, numatytos LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Ieškovo valdomame žemės sklype, be melioracijos sistemų yra nutiestos AB LESTO aukštos įtampos linijos ir UAB „Druskininkų vandentiekis“ dvi didelio spaudimo kanalizacijos trasos ir vandentiekio trasa. Vadovaujantis 2004 m. gruodžio 28 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 15-3083-Ž, buvo įregistruoti papildomi žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai. Ieškovui apskundus šį įsakymą, Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. birželio 27 d. sprendimu jį panaikino.

47Kadangi, anot ieškovo, atsakovai eksploatuodami nuosavybės teise priklausančias jiems komunikacijas neteisėtai užvaldė ir valdo ieškovo žemės sklypą ir taip pažeidžia ieškovo teises, ieškovas prašė teismą 1) įpareigoti atsakovus AB LESTO ir UAB „Druskininkų vandenys“ iškelti (atlaisvinti) per teismo nustatytą terminą valdomus inžinerinius statinius iš ieškovo žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )ir Nr. ( - )), esančių ( - );

482) įpareigoti atsakovus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų žemėtvarkos skyrių ir R. S. bendradarbiaujant su atsakovu UAB „Druskininkų vandenys“ savo lėšomis atlikti žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )ir Nr. ( - )) ( - ), geodezinius matavimus, parengti planus, atitinkančius LKS-94 koordinačių sistemą ir pateikti teismui;

493) įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybę patikslinti Druskininkų savivaldybės teritorijos detalųjį planą pagal patikslintą Viečiūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektą dėl viešo kelio (( - ) gatvė) įteisinimo.

50Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ši nuostata reiškia, jog nuosavybės santykiai yra įstatyminio reguliavimo dalykas; kad nuosavybei ginti kuriama įstatymų sistema, užtikrinanti įvairių ir dinamiškų nuosavybės santykių apsaugą, kartu ir galimybę efektyviai panaudoti turtą savo bei visuomenės interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises. Tačiau tokiu atveju turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad apribojimais negalima pažeisti kokios nors pagrindinės žmogaus teisės esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 3 d. nutarimas). Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnyje, apibrėžiančiame nuosavybės teisės turinį, savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi, išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų. CK 4.39 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

51Įstatymų leidėjas, teisės aktuose imperatyviai numatydamas specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymą formuojant žemės sklypus ir grąžinant juos privatiems asmenims įgyvendinant žemės reformą, siekė užtikrinti asmenų skirtingų interesų pusiausvyrą ir apsaugoti ne tik savininko, bet ir trečiųjų asmenų, kurių turtas yra savininko objekte, teisėtus interesus.

52Dėl įpareigojimo atsakovų AB LESTO ir UAB „Druskininkų vandenys“ iškelti (atlaisvinti) per teismo nustatytą terminą valdomus inžinerinius statinius

53AB LESTO elektros įrenginių bei vandentiekio ir kanalizacijos linijos įrengimo žemės sklype metu galiojusio CK 97-99 straipsniai numatė, kad valstybei nuosavybės teise priklausė žemė, valstybės įsteigtų įmonių turtas, kurį jos valdė operatyvinio turto tvarkymo teise (CK 97-99 straipsniai).

54Kaip nustatyta byloje, elektros kabelių linijos kartu su elektros įrenginiais Druskininkų miesto vykdomojo komiteto Alytaus elektros tinklams buvo perduotos 1975 metais, o vėliau SPAB „Lietuvos energija“. 2001 m. gruodžio 31 d. reorganizavus AB „Lietuvos energija“, buvo įkurta AB Rytų skirstomieji tinklai“, kurie 2010m. gruodžio 13 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu reorganizuoti sujungimo būdu su AB „VST“ įsteigiant AB LESTO, kuri tapo turto, teisių ir pareigų perėmėja.

55Iš prijungtos bylos Nr. 2-16-182/2007 matyti, kad Lietuvos TSR Ministrų taryba 1977 m. balandžio 4 d. potvarkiu Nr. 220p priėmė Žemės ūkio ministerijos pasiūlymą priskirti ir suteikti žemės sklypus Druskininkų vandentiekio ir kanalizacijos valdybai Druskininkų miesto kanalizacijos mechaninio valymo įrenginiams statyti, kanalizacijos linijai ir privažiavimo keliui tiesti bei 1977 m. lapkričio 4 d. išdavė žemės naudojimo teisės aktą, patvirtinantį Druskininkų vandentiekio ir kanalizacijos valdybos teises. Atsakovė UAB „Druskininkų vandenys“ yra Druskininkų savivaldybės administracijos įsteigta uždara akcinė bendrovė. Viena iš savivaldybės funkcijų - rūpintis savivaldybės ribose geriamojo vandens tiekimu bei nuotekų surinkimu (Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

56Taigi, tiek elektros įrenginiai, tiek vandens tiekimo komunikacijos teisėtai buvo įrengti ieškovo žemės sklype daug anksčiau iki buvo atkurta nuosavybė ieškovo motinai A. D..

57Vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi bei 1997 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“, grąžinant žemę natūra arba žemės sklypus perduodant nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad A. D. žemės sklypai buvo grąžinti ribotam naudojimui, nes, nuosavybės teisės atkurtos kurortų apsaugos zonoje, vandens telkinių apsaugos zonoje, žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, todėl aukštos įtampos linijos, didelio spaudimo kanalizacijos trasos ir vandentiekio trasa nėra vieninteliai apribojimai naudotis žemės sklypu, taigi, apelianto teisės ir be nutiestų komunikacijų yra apribotos. Tokios aplinkybės konstatuotos Vilniaus apygardos teismo nagrinėjant J. D. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-555-464/2009 (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

58Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009 nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo žemės sklype esantys AB LESTO elektros įrenginiai bei UAB „Druskininkų vandenys“ komunikaciniai įrenginiai buvo įrengti teisėtai. Kolegija pažymi ir tai, kad minėti įrenginiai buvo perleidžiami laikantis tuo metu galiojančiuose teisės aktuose numatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas taip pat įtvirtino ir ginčų sprendimo būdus, kuomet žemės sklypo ar kito nekilnojamojo turto savininkas nesutinka, kad jo nuosavybės teisė būtų suvaržyta trečiųjų asmenų naudai. Atsakovės AB LESTO, kaip energetikos įmonės, veiklą reglamentuojančio Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu. Tuo atveju žemės ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama. Kadangi atsakovei priklausančios elektros kabelių linijos ieškovo žemės sklype buvo nutiestos teisėtai, todėl gali būti iškeltos tik esant visoms teisės aktuose numatytoms sąlygoms.

59Kolegija sutinka su atsakovės UAB „Druskininkų vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta nuomone, kad ieškovo reikalavimas iškelti inžinerinius tinklus nėra ekonomiškai pagrįstas, iškeldinimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atskiro projektavimo ir eilės įvairiausių procedūrų, pasekmės liestų visą Druskininkų savivaldybės bendruomenę. Iš visų nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad ir šiuo metu AB LESTO bei UAB „Druskininkų vandenys“ teisėtai valdo minėtas komunikacijas, kurių išmontuoti ir perkelti neįmanoma.

60Nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011 išdėstyta neanalogiška praktika šiai bylai. Kai apeliaciniame skunde remiamasi kasacinio teismo nutartimi turi būti tokio paties pobūdžio bylos ir nepakanka vienos kasacinio teismo nutarties. Tokio paties pobūdžio byla neturi būti suprantama kaip pasisakymas dėl tos pat teisės normos ar jos nuostatos aiškinimo, vertinimo ar taikymo. Tos pačios normos taikymo aplinkybės taip pat turi būti analogiškos. Be to, nepakanka vienos kasacinio teismo nutarties tokio paties pobūdžio bylose, tačiau būtina analizuoti kuo daugiau praktikos analogiškose bylose pavyzdžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007).

61Kolegijos nuomone, apylinkės teismas neprivalėjo tirti ir vertinti faktinių aplinkybių, kurias nustatė Lietuvos Generalinė prokuratūra, nes Lietuvos Aukščiausio teismo teisėjų kolegija atmetė argumentus apie nepagrįstą ar neteisėtą asmens teisių suvaržymą, ir pažymėjo, kad byloje įrodyta, kad žemės sklype esančių komunikacijų ir įrenginių išmontuoti ir perkelti neįmanoma. Yra nustatyti šiai bylai reikšmingi įrodomieji bei prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

62Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad po žemės nuosavybės atkūrimo momento valstybinėms institucijoms tinkamai ir racionaliai neišsprendus inžinerinių tinklų esamos padėties, tik servituto nustatymas yra vienintelė ekonomiškai racionali priemonė, leidžianti tinkamai naudotis savo turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-618/2005). Apylinkės teismas svarstė servituto nustatymo galimybę, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad servituto nustatyti tai dienai neįmanoma, nes neatlikus kadastrinių matavimų, nėra žinomos ieškovo valdomo žemės sklypo tikslios ribos. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovui neatlikus kadastrinių matavimų ir nepatikslinus savo sklypo ribų, negalima tvirtai teigti, kad minėtos atsakovų komunikacijos eina per ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

63Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų žemėtvarkos skyrių ir R. S., bendradarbiaujant su atsakovu UAB „Druskininkų vandenys“ savo lėšomis atlikti žemės sklypų geodezinius matavimus, parengti planus, atitinkančius LKS-94 koordinačių sistemą

64Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais - fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų lėšomis.

65Byloje nustatyta, kad žemės sklypai atkuriant nuosavybės teises A. D. ir A. J. į 1,07 ha ir 2,11 ha ploto žemės sklypus, esančius Neravų kaime, Druskininkų savivaldybėje, buvo suformuoti ir įregistruoti pagal preliminariais matavimais parengtus žemės sklypo planus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tiek A. D., tiek A. J. su jais sutiko, įstatymo numatyta tvarka neskundė. Pats ieškovas nuosavybės teisę į žemės sklypus įsigijo 2000 m. vasario 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo ir 2005 m. vasario 1 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Žemės sklypai nekilnojamojo turto registre įregistruoti pagal preliminariais matavimais parengtus žemės sklypų planus, kurie 1996 m. gruodžio 31 d. yra suderinti su Varėnos žemėtvarkos tarnyba.

66Atmestinas apelianto argumentas, jog teismas turėjo nustatyti žemės sklypų ribas (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog šis straipsnis taikytinas sprendžiant ginčus tarp kaimyninių sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, tačiau nagrinėjamu atveju tokio ginčo kilusio nebuvo.

67Kadangi ieškovas žemės sklypus nuosavybės teise valdo paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarties pagrindu, todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai sprendė, kad atsakovai neturi pareigos vykdyti ginčo žemės sklypų geodezinius matavimus, tokius matavimus turi teisę atlikti savininkas, t. y. pats ieškovas savo lėšomis.

68Dėl įpareigojimo atsakovę Druskininkų savivaldybę patikslinti Druskininkų savivaldybės teritorijos detalųjį planą pagal patikslintą Viečiūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektą dėl viešo kelio (( - )gatvė) įteisinimo

69

70

71Pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės reformą įgyvendino ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priėmė apskričių viršininkai. Apskričių viršininkai kontroliavo žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą bei tvirtino žemės reformos žemėtvarkos projektus (LR vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“). Žemės reformos žemėtvarkos projektai prilyginti teritorijų planavimo dokumentams (Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

72Bylos duomenimis nustatyta, kad išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo metu laikinuose žemės sklypų planuose egzistavo pažymėtas kelias, kuris vėliau tapo ( - ) gatve. Šis kelias dokumentuose nurodomas nuo 1976 metų. Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr.38-1047 buvo patvirtintas Druskininkų savivaldybės Viečiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Druskininkų savivaldybės Tarybos 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. Tl-277 „Dėl Viečiūnų seniūnijos Neravų kaimo ( - ) gatvės pertvarkymo“ ( - ) gatvė buvo padalinta į tris dalis: vienai gatvės daliai paliekant pavadinimą ( - )gatvė, kitom dviem dalim suteikta nauji pavadinimai Dvarlaukio ir Užugirio gatvių. ( - ) gatvė yra įregistruota VĮ Registrų centras Adresų registre. Apylinkės teismas iš J. D. valdomų žemės sklypų kadastro duomenų bylos pagrįstai konstatavo, kad prieš grąžinant išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra buvo atliktas žemės sklypų ribų parodymas ir jų paženklinimas, kas įforminta 1996 m. gruodžio 16 d. aktais, prie kurių papildomai 1996 m. gruodžio 20 d. buvo užpildyti kontūrų plotų skaičiavimo žinialapiai. Iš žinialapių teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo žemės sklypuose buvo minusuotas iš grąžintino žemės ploto bendro naudojimo kelio (šiuo metu ( - ) gatvės) plotas, kuris viename sklype sudarė 0,02 ha, kitame 0,03 ha. Teismas pagrįstai tiek minėtus rašytinius įrodymus, tiek sudarytus žemės sklypų nustatymo abrisus, žemėtvarkos tarnybos 1996 m. gruodžio 31d. pavirtintą žemės savininkės A. D. laikiną žemės sklypo planą, Viečiūnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą laikė oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie suteiktų pagrindo spręsti, kad žemės sklypus skiriantis ( - ) gatvės plotas nėra išskaičiuotas grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra. Atkreiptinas dėmesys į apelianto nurodytą VĮ Registrų centras raštą, kuriame taipogi nurodyta, jog registro tvarkytojui pateiktuose žemės sklypų (kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) planuose žemės sklypų plotai 2,11 ha ir 1,07 ha atitinka apskrities viršininko įsakymu suteiktiems žemės sklypo plotams, kelių plotas 0,03 ha ir 0, 02 ha įrašyti ne grąžinamų kelių skiltyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas įpareigoti atsakovą Druskininkų savivaldybę patikslinti Druskininkų savivaldybės teritorijos detalųjį planą pagal patikslintą Viečiūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektą dėl viešo kelio (( - ) gatvė) įteisinimo pagrįstai atmestas.

73Apeliantas prašo sumažinti sprendimu iš jo atsakovei UAB „Druskininkų vandenys“ priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 600 Lt, motyvuodamas tuo, kad išlaidos priteistos maksimalios, advokato pateiktas atsiliepimo turinys atsikartoja ankstesniuose posėdžiuose, byloje advokatas atstovavo tik dviejuose posėdžiuose , darbo laiko sąnaudos buvo nedidelės, jis pats yra pensininkas.

74Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais priteisiant 1210 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovei UAB „Druskininkų vandenys“ ir nemato pagrindo šias išlaidas mažinti.

75Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, sprendžia, kad apylinkės teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus laiko neturinčiais teisinės reikšmės vertinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei UAB „Druskininkų vandenys“ priteistinos išlaidos, patirtos apeliaciniame procese 998,25 Lt (t. 2, b. l. 95-98) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų 8.11 punktas).

77Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 3265 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

78apeliacinį skundą atmesti. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

79Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų vandenys“, įmonės kodas 301500997, iš ieškovo J. D., a.k. ( - ) 998,25 Lt išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas ieškiniu prašė (t. 1, b. l. 1-8):... 6. 1) įpareigoti atsakovą AB LESTO iškelti (atlaisvinti) per teismo nustatytą... 7. 2) įpareigoti atsakovus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 8. 3) įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybę patikslinti Druskininkų... 9. 4) priteisti iš atsakovės AB ( - ) Lt žyminio... 10. Ieškovas nurodė, kad nuo 2005 metų negali naudotis jam nuosavybės teise... 11. Ieškovas nurodė, kad 2000 m. vasario 28 d. pagal paveldėjimo teisės... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 7 d. sprendimu (t. 2, b.... 14. Dėl įpareigojimo atsakovų UAB „Druskininkų vandenys“, AB LESTO... 15. Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus Nacionalinės žemės... 16. Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybę... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. Apeliaciniu skundu ieškovas J. D. (t. 2, b. l. 40-45)... 19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 20. 1. Teismas netyrė ir neobjektyviai vertino įrodymus ir padarė materialinės... 21. 2. Teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nevertino visų faktinių... 22. 3. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo reikalavimo įpareigoti atsakovus „UAB... 23. 4. Teismas netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, kurias nustatė Lietuvos... 24. 5. Teismas netyrė ir nevertino tos aplinkybės, kad ieškovui priklausantys... 25. 6. Nepagrįsti teismo motyvai dėl servituto nustatymo ieškovo valdomuose... 26. 7. Teismas nenagrinėjo ir nenustatė aplinkybės, ar yra viešas kelias,... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Druskininkų savivaldybė (b. l.... 28. Nurodo, kad vadovaujantis LR žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 punktu,... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB LESTO (t. 2, b. l. 69-72)... 30. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 31. 1. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai kelia nuosavybės teisių į... 32. 2. Ieškovas nepagrįstai priskiria AB LESTO atsakomybę už visų... 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės ūkio tarnyba... 34. Nurodo, jog ieškovui sudarant notarines žemės sklypų pasidalijimo bei... 35. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. S. (t. 2,... 36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Druskininkų vandenys“... 37. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas iškelti inžinerinius tinklus nėra... 38. Tretieji asmenys Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas, 39. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 40. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos... 41. Apeliantas prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio... 42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovo... 43. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 44. Taigi, atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija atmeta... 45. Byloje nustatyta, kad 1998 m. vasario 17 d. Alytaus apskrities viršininko... 46. Atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus, nebuvo įrašytos visos... 47. Kadangi, anot ieškovo, atsakovai eksploatuodami nuosavybės teise... 48. 2) įpareigoti atsakovus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 49. 3) įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybę patikslinti Druskininkų... 50. Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo... 51. Įstatymų leidėjas, teisės aktuose imperatyviai numatydamas specialiųjų... 52. Dėl įpareigojimo atsakovų AB LESTO ir UAB „Druskininkų vandenys“... 53. AB LESTO elektros įrenginių bei vandentiekio ir kanalizacijos linijos... 54. Kaip nustatyta byloje, elektros kabelių linijos kartu su elektros įrenginiais... 55. Iš prijungtos bylos Nr. 2-16-182/2007 matyti, kad Lietuvos TSR Ministrų... 56. Taigi, tiek elektros įrenginiai, tiek vandens tiekimo komunikacijos teisėtai... 57. Vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi bei 1997 m.... 58. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo 2009 m. lapkričio... 59. Kolegija sutinka su atsakovės UAB „Druskininkų vandenys“ atsiliepime į... 60. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismas nukrypo nuo suformuotos... 61. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas neprivalėjo tirti ir vertinti faktinių... 62. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad po žemės nuosavybės... 63. Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus Nacionalinės žemės... 64. Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės... 65. Byloje nustatyta, kad žemės sklypai atkuriant nuosavybės teises 66. Atmestinas apelianto argumentas, jog teismas turėjo nustatyti žemės sklypų... 67. Kadangi ieškovas žemės sklypus nuosavybės teise valdo paveldėjimo teisės... 68. Dėl įpareigojimo atsakovę Druskininkų savivaldybę patikslinti... 69. ... 70. ... 71. Pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės... 72. Bylos duomenimis nustatyta, kad išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo metu... 73. Apeliantas prašo sumažinti sprendimu iš jo atsakovei UAB „Druskininkų... 74. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais priteisiant... 75. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo... 76. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei UAB „Druskininkų vandenys“... 77. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 78. apeliacinį skundą atmesti. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m.... 79. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų vandenys“,...