Byla A-2590-520/2016
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos teismo ekspertizės centrui dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos teismo ekspertizės centro kvalifikacijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo nepratęsta teismo eksperto kvalifikacija eismo įvykių tyrimo srityje, ir atsakovo Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir atsakovas, LTEC) 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. S-1183.

5Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos sprendimui priimti dėl jo atliekamų eismo įvykių ekspertizių netinkamos kokybės esminę įtaką turėjo recenzentės L. L. (toliau – ir Recenzentė) moksliškai ir metodologiškai nepagrįstos pastabos dėl pareiškėjo atliktų tyrimų. Pareiškėjo teigimu, jis per Komisijos posėdį pateikė detalius ir motyvuotus paaiškinimus dėl atliktų tyrimų ir atsakė į Recenzentės pastabas, taip pat nurodė naudojamus informacijos šaltinius. Nepagrįstos Recenzentės pastabos neabejotinai turėjo įtakos ir kitų Komisijos narių, kurie asmeniškai nenagrinėjo pareiškėjo pateiktų ekspertinių tyrimų, nuomonei.

6Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą apskundė LTEC direktorei, kuri 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu jo skundo netenkino. Pareiškėjo teigimu, jo skundas LTEC direktorės, kuri vadovavosi tik Komisijos protokolu, nesigilino ir neanalizavo skirtingų pareiškėjo ir Recenzentės nuomonių atskirais klausimais pagrįstumo ir priežasčių, iš esmės nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jo išvadų teisingumas gali būti patvirtintas tik nepriklausomo ir nešališko eksperto, kurį buvo tikslinga pasitelkti vertinant, ar iš tikrųjų kritikuotini pareiškėjo atliktų ekspertinių tyrimų fragmentai, dėl kurių Recenzentė surašė atitinkamas pastabas. Pareiškėjo nuomone, LTEC direktorė buvo galbūt šališka, nes keturi iš penkių Komisijos narių yra jos pavaldiniai, o I. G. yra jos vyras.

7Pareiškėjo teigimu, jo kvalifikacijos atitikimą eismo įvykių ekspertui keliamiems reikalavimams, tyrimų teisingumą ir Komisijos sprendimo dalies neteisingumą patvirtina tai, kad pareiškėjas tyrimams naudoja tik aprobuotus informacijos šaltinius bei techninę literatūrą, yra tarptautinio ekspertų susivienijimo narys ir turi galimybę pasinaudoti naujausiais informacijos šaltiniais eismo įvykių tyrimo srityje, taip pat yra Austrijos kompanijos, kuri yra plačiausiai naudojamos eismo įvykių tyrimo praktikoje kompiuterio programos „PC Crash“ autorė, atstovas Baltijos šalyse, todėl kelis kartus per metus dalyvauja mokymuose dėl minėtos programos taikymo. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis nuolat kelia kvalifikaciją dalyvaudamas konferencijose ir seminaruose, nuo 1988 metų dėsto Vilniaus Gedimino technikos universitete disciplinas, tiesiogiai susijusias su eismo įvykių eksperto darbu, 1996 metais apgynė technikos mokslų daktaro laipsnį automobilių dinamikos srityje, 1999 metais buvo suteiktas docento mokslinis vardas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis po disertacijos gynimo paskelbė 16 mokslinių straipsnių automobilių dinamikos ir eismo įvykių tyrimo temomis srityje, todėl pareiškėjo žinios automobilių dinamikos srityje yra pakankamos. Be to, pareiškėjo praktinė patirtis tiriant eismo įvykius yra 20 metų. Dėl to, pareiškėjo nuomone, tiek jo teorinis pasiruošimas, tiek praktinė patirtis yra pakankami eismo įvykių teismo eksperto kvalifikacijai.

8Pareiškėjas, remdamasis savo kvalifikaciniais ir profesiniais pasiekimais, nurodė, kad galbūt Recenzentės ir Komisijos narių kvalifikacija nebuvo pakankama įvertinti pareiškėjo atliktų tyrimų teisingumą ir pagrįstumą. Esminiu pažeidimu, dėl kurio pareiškėjui nebuvo pratęsta teismo eksperto kvalifikacija, jis laiko tai, kad LTEC eismo įvykių ekspertų L. L., I. G. ir V. M. (V. M.) kvalifikacija pareiškėjui kelia abejonių, nes atskirų LTEC atliktų tyrimų rezultatai neturi pagrindo atitinkamai išvadai, tam tikros išvados yra klaidingos arba tendencingos, o atskirais atvejais LTEC eismo įvykių ekspertai taiko nepriimtinas metodikas. Pareiškėjo teigimu, Komisija galbūt buvo šališka ir suinteresuota nesuteikti pareiškėjui teismo eksperto kvalifikacijos eismo įvykių tyrimo srityje, nes buvo nemažai atvejų, kai toje pačioje byloje pareiškėjo surašytų ekspertinių tyrimų ir LTEC ekspertų išvados skyrėsi, o teismai vadovavosi būtent pareiškėjo surašytomis išvadomis.

9Atsakovas LTEC atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu.

10Atsakovas paaiškino, kad Komisija buvo sudaryta 2013 m. spalio 17 d. LTEC direktorės įsakymu Nr. B-52 iš 5 narių, iš kurių trys buvo LTEC teismo ekspertai, turintys eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo ekspertų kvalifikacijas, bei vienas narys buvo pakviestas iš Vilniaus universiteto. Atsakovo nuomone, Komisija buvo sudaryta tinkamos sudėties ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Ekspertas pretendento pateiktiems dokumentams įvertinti yra paskiriamas vadovaujantis Teismo ekspertų rengimo ir kvalifikacijos teikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatais, o šiuo atveju atlikti pareiškėjo atliktų darbų analizę buvo pavesta ekspertei L. L.. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Teismo ekspertizės įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo eksperto nepriklausomumas reiškia, kad teismo ekspertui dirbant LTEC ar kitoje atitinkamoje ekspertinėje įstaigoje tarnybinis pavaldumas neriboja eksperto profesinio suvereniteto kaip atliekant ekspertizę bei duodant išvadą teisme, taip ir vykdant Komisijos nario funkcijas. Teismo ekspertas, vykdydamas savo funkcijas, vadovaujasi tik savo profesinėmis žiniomis, įstatymais bei sąžine, todėl laikytina, kad LTEC užtikrina kvalifikuotą ir nepriklausomą Komisijos darbą.

11Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdyje, kuriame Komisijos nariai aptarė pareiškėjo atliktus praktinius darbus, teikė klausimus, išklausė pareiškėjo pateiktus atsakymus bei vertino jo atliktą praktinę užduotį, todėl pareiškėjo teiginys, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas remiantis tik L. L. pastabomis, yra nepagrįstas. Atsakovas pažymėjo, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, o tai reiškia, kad nariams nekilo abejonių dėl nekokybiškai atliekamų ekspertizių eismo įvykių srityje. Dėl Komisijos narių kvalifikacijos atsakovas nurodė, kad pareiškėjas įrodymais nepagrindė savo abejonės dėl Komisijos narių L. L., I. G. ir V. M. (V. M.) kvalifikacijos. Minėti Komisijos nariai turi ilgametę patirtį atliekant teismo ekspertizes eismo įvykių srityje, todėl jų kvalifikacija abejoti nėra pagrindo. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl Komisijos ir LTEC direktorės šališkumo. Pareiškėjas kaip pavyzdį pateikė tik keletą baudžiamųjų bylų, kuriose priimant nuosprendžius galbūt buvo remtasi jo išvadomis, tačiau nutylėjo, kad praktikoje yra bylų, kuriose teismas rėmėsi būtent LTEC ekspertų ar kitų ekspertų išvadomis, nes pareiškėjo pateiktos išvados nebuvo objektyvios, prieštaravo kitų ekspertų, liudytojų parodymams ir pan. Komisija, vertindama teismo ekspertų kvalifikaciją, atsižvelgia ne tik į pretendento pateiktą medžiagą, tačiau taip pat turi atsižvelgti ir į kitus turinčius reikšmės duomenis, pavyzdžiui, iš užsakovų gautus skundus dėl ekspertų kvalifikacijos bei kompetencijos. Dėl neteisingų pareiškėjo išvadų buvo gautas Šakių rajono apylinkės prokuratūros skundas.

12Atsakovo teigimu, nėra pagrindo teigti, kad LTEC ekspertai yra suinteresuoti nepratęsti pareiškėjui teismo eksperto kvalifikacijos. Atsakovas paaiškino, kad LTEC direktorė, priimdama skundžiamą sprendimą, rėmėsi Komisijos narių, kurie yra savo srities profesionalai, išdėstytais argumentais, tačiau dėl to nėra pagrindo teigti, kad direktorė buvo galbūt šališka. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teismo eksperto kvalifikacijos nepratęsimas nereiškia, jog pareiškėjas visiškai eliminuojamas iš ekspertinės veiklos, nes Teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 13 dalis suteikia teisę jam po metų kreiptis į LTEC, kad būtų suteikta teismo eksperto kvalifikacija ir išduotas teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimas.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą atmetė.

15Teismas nustatė, kad šios bylos įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar pareiškėjas atlikdamas eismo įvykių ekspertizes naudojo metodologiškai klaidingus būdus, ar ekspertiniu požiūriu netinkamai formulavo išvadas, ar peržengė / viršijo eksperto kompetenciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2013 m. spalio 4 d. pateikus prašymą, LTEC direktorės 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. B-52 pareiškėjo kvalifikacijai patikrinti buvo sudaryta Komisija, o LTEC teismo ekspertų kvalifikaciją eismo įvykių ir transporto trasologijos srityje patvirtina byloje pateikti teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimų nuorašai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teismo ekspertizės instituto protokolai bei tarnybinis raštas.

16Teismas, nustatęs, kad nagrinėjami klausimai byloje yra susiję su vertinimu, ar pareiškėjo atliktuose tyrimuose pagrįstai ir tinkamai buvo taikomi moksliniai metodai, tačiau pats teismas iš esmės negali objektyviai vertinti, ar teisingai pritaikyti eismo įvykių tyrimo metodai, padarė išvadą, kad teismas, tikrindamas Recenzentės ir Komisijos narių atliktą pareiškėjo parengtų ekspertizių įvertinimą, turi remtis šios srities ekspertų išvadomis. Atlikus šioje byloje ekspertizę, 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 buvo padarytos tokios išvados: 1) išanalizavus pareiškėjo atliktus tyrimus, nėra pagrindo teigti, kad buvo panaudoti moksliškai nepagrįsti ir metodologiškai netinkami tyrimo metodai; 2) pareiškėjo atliktuose tyrimuose panaudotų netinkamų / nepagrįstų techninių parametrų nenustatyta; 3) specialiojoje literatūroje yra pateikiamos metodikos skaičiuoti techninę galimybę išvengti eismo įvykio ir pagal laiką, ir pagal atstumą; konkreti metodika skaičiuoti techninę galimybę išvengti eismo įvykio pasirenkama atsižvelgiant į konkretaus eismo įvykio pobūdį ir specifiką.

17Teismas nustatė, kad byloje iš esmės yra dvi ekspertų išvados: Komisijos ekspertų įvertinimas ir nagrinėjamoje byloje atlikta teismo paskirta ekspertizė (2014 m. spalio 17 d. ekspertizės aktas Nr. NPS-1-14). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 suformuluotos išvados yra priešingos L. L. recenzijoje padarytoms išvadoms, sugretino L. L. recenzijos išvadas ir 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 suformuluotas išvadas dėl pareiškėjo surašytų ekspertizės aktų ir specialisto išvadų, dėl kurių vertinimo kilo ginčas.

18Teismas, įvertinęs 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 ir L. L. recenzijoje nurodytus argumentus dėl pareiškėjo ekspertizės akte MV 2010-22 pasirinktos transporto priemonės ratų sukibimo su su kelio danga koeficiento reikšmės (0,25) ir išklausęs Komisijos posėdžio garso įrašą, atsižvelgęs į Komisijos narių klausimus ir pareiškėjo į juos atsakymus, sprendė, kad vertinant pareiškėjo ekspertizės aktą MV 2010-22 Komisijos nariams kilo abejonių, kas yra per Komisijos posėdį pareiškėjo nurodytas protingai didelis ir neprotingai didelis greitis, ir atitinkamai kaip tai siejasi su sukibimo su kelio danga koeficiento 0,25 taikymu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Komisijos narių klausimus, dėl kokių priežasčių šiame ekspertizės akte buvo taikomas sukibimo su kelio danga koeficientas 0,25, o kitose ekspertizėse – ne, atsakė, kad priešingu atveju būtų neprotingai didelis greitis ir tai yra individualus atvejis. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akto Nr. NPS-1-14 išvados nepaneigia minėtos recenzijos teiginių, todėl šioje recenzijos dalyje nurodytas ir Komisijos posėdžio metu išreikštas pastabas dėl ekspertizės akto MV 2010-22 laikė pagrįstomis.

19Dėl specialisto išvados MV 2013-10 teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 nurodyta, jog specialiojoje literatūroje nurodomos skirtingos reikšmės, kiek gali pažemėti automobilio priekinė dalis efektyviai stabdant (dažniausiai nurodoma, kad iki 10 cm), o techninėje literatūroje nurodyta, kad efektyviai stabdant automobilio priekis gali pažemėti iki 15 cm. Recenzijoje dėl pareiškėjo specialisto išvados MV 2013-10 nurodyta, kad pareiškėjas teigia, jog automobilio „VW Golf“ priekinė dalis dėl stabdymo galėjo pažemėti iki 15 cm efektyvaus stabdymo metu, ir toliau tuo vadovaujasi kaip faktu, tačiau tyrimai rodo, kad efektyvaus stabdymo metu automobilio priekis nusileidžia 3–7 cm. Tačiau atitikčių schemoje automobilio „Renault“ užpakalinio buferio apdailos sugadinimas yra apie 45 cm aukštyje, o automobilio „VW Golf“ sugadinto priekinio dešiniojo sparno priekinės dalies sugadinimas yra 60–75 cm aukštyje, t. y. skirtumas yra dar didesnis, negu nurodyti 15 cm. Recenzentė teigia, kad nepagrįstas teiginys, jog automobilio „VW Golf“ priekis palindo po automobilio „Renault“ buferiu, nes ant „VW Golf“ neparodyti jokie tokio kontakto pėdsakai. Išklausęs Komisijos posėdžio garso įrašą, atsižvelgęs į Komisijos narių klausimus ir pareiškėjo atsakymus, įvertinęs 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akto Nr. NPS-1-14 išvadas, teismas konstatavo, kad šioje recenzijos dalyje nurodytos išvados ir Komisijos posėdyje išreikšta Komisijos narių nuomonė dėl specialisto išvados MV 2013-10 laikytinos pagrįstomis.

202014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog motociklo lėtėjimo didėjimo reikšmė yra būtent t3 = 0,2 s, šis parametras priklauso nuo stabdžių pavaros tipo (mechaninė, hidraulinė), taip pat nuo motociklo vairuotojo įgūdžių ir gali būti didesnė nei 0,2 s. Recenzijoje dėl specialisto išvados MV 2013-48 nurodyta, kad iš motociklo įveikto atstumo po susidūrimo (20,5 m) pareiškėjas apskaičiuoja, kad greitis po susidūrimo buvo apie 40 km/h, toliau įvertina automobiliui padarytas deformacijas susidūrimo metu (EES = 10–15 km/h). Tačiau tolesniame tyrime yra pavaizduotas motociklo ir automobilio susidūrimo modelis, kuriame užfiksuota, kad motociklo greitis susidūrimo metu buvo apie 60 km/h, o kaip nustatytas motociklo 60 km/h greitis susidūrimo metu, neaišku. Apskaičiuojant motociklo greitį prieš stabdymą, imama parametro t3 reikšmė 0,3 s, nors priimta, kad motociklo t3 reikšmė yra 0,2 s. Taigi, apskaičiuojant motociklo greitį, matoma tendencija apskaičiuoti kuo didesnį motociklo greitį. Nepagrįstas ir nepriimtinas išvados teiginys, kad nuo pajudėjimo momento iki susidūrimo automobilis MB judėjo ne mažiau kaip 2,5 s. Tolesniame tyrime laikoma, kad MB judėjo 3,0 s. Nustatant kliūties laiką, laikoma, kad automobilis (kliūtis) pradėjo manevrą į kairę iš stovimos vietos, t. y. priimta aplinkybė naudinga automobilio vairuotojui. Nenurodoma, kad automobilio vairuotojas suka į kairę, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją. Priimant daugybę prielaidų (naudingų automobilio vairuotojui) suformuojama kategoriška išvada. Išklausęs Komisijos posėdžio garso įrašą, atsižvelgęs į Komisijos narių klausimus ir pareiškėjo atsakymus į šiuos klausimus, taip pat įvertinęs teismo paskirtos ekspertizės išvadas, teismas padarė išvadą, kad recenzijoje išdėstyti teiginiai dėl specialisto išvados MV 2013-48 nepaneigti.

21Dėl ekspertizės akto MV 2013-54 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 nurodyta, kad galima teigti, jog, tiriant techninę galimybę išvengti užvažiavimo ant judančios kliūties, taikomos dvi metodologijos: techninės galimybės išvengti užvažiavimo ant kliūties nustatymas pagal atstumą; techninės galimybės išvengti užvažiavimo ant kliūties nustatymas pagal laiką. Ekspertas, atsižvelgęs į konkretaus eismo įvykio aplinkybes, turi pasirinkti, koks iš minėtų būdų yra priimtinas konkrečiu atveju. Ekspertizės akte MV 2013-54 nustatant techninę galimybę, kokiu būdu išvengti pėsčiojo partrenkimo, jo judėjimo laikas sudarant kliūtį automobilio vairuotojai (1,8/2,1 s) yra artimas laikui, kurį automobilis juda dar nepradėjęs efektyviai stabdyti (1,7 s). Tiriamuoju atveju nepadaryta principinė klaida, teikiant išvadą, ar automobilio vairuotoja turėjo techninę galimybę nepartrenkti pėsčiojo, nes tiriant techninę galimybę automobilio vairuotojai pagal atstumą išvengti pėsčiojo partrenkimo gaunamas analogiškas rezultatas. Recenzijoje nurodoma, kad tyrime automobilio greitis nustatomas pagal orientacinį greičio nustatymo metodą iš sugadinimų lokalizacijos, tačiau iš 4 pav. matyti, kad L matuojamas ne ant realaus automobilio, o iš schematinio automobilio vaizdo, šiuo atveju centimetrų skirtumas turi įtaką galutiniam rezultatui, tačiau rezultatai laikomi neabejotinai nustatytais. Eksperto nustatyta pėsčiojo partrenkimo vieta – 6,5 m iki pėsčiųjų perėjos, nors pirmosios stiklo šukės užfiksuotos 6,0 m už perėjos, t. y. 16,5 m iki šukių pradžios, yra nepagrįsta, tačiau ir toliau ja vadovaujamasi. Keliamos įvairios išgalvotos pėsčiojo vaikščiojimo važiuojamąja dalimi versijos įstrižai su apsisukimais. Skaičiuojant pėsčiojo partrenkimą lyginami pėsčiojo ėjimo ir automobilio stabdymo laikai, o tai metodologiškai nepriimtina. Greičio sumažėjimas partrenkus pėsčiąjį ne skaičiuojamas (atsižvelgiant į pėsčiojo ir automobilio svorį), o priimamas be argumentų. Išklausęs Komisijos posėdžio garso įrašą, atsižvelgęs į Komisijos narių klausimus ir pareiškėjo atsakymus į šiuos klausimus, taip pat į bylos medžiagą, teismas sprendė, kad sprendžiami klausimai yra mokslinio pobūdžio. Pareiškėjas nurodė, kad sustabdymo laikas ir atstumas glaudžiai susiję. Kai kuriais atvejais daugiau informatyvus yra laikas. Laikai yra lengviau suprantami žmonėms, kurie neturi techninio išsilavinimo. Į klausimą dėl literatūros, kurioje yra nurodyta tokia metodika, buvo atsakyta, kad tai elementarus kinematikos skaičiavimas, laikas ir atstumas yra tarpusavyje susiję. Kai kuriais atvejais tai yra patogiau ir informatyviau. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Komisijos pastabos yra nuoseklesnės ir išsamesnės bei patikimesnės nei išvados, pateiktos 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėjui per Komisijos posėdį buvo duota užduotis, kurios jis negalėjo atlikti. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių taikant tuos pačius parametrus gaunamos skirtingos išvados. Todėl teismas padarė išvadą, kad recenzijoje nurodomos ir Komisijos pasėdyje padarytos išvados dėl šio ekspertizės akto yra pagrįstos.

22Teismas pažymėjo, kad 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akto Nr. NPS-1-14 dėstomojoje dalyje nėra išskiriamos, vertinamos ir paneigiamos recenzijos pastabos dėl pareiškėjo ekspertizės akto MV 2009-18, specialisto išvados MV 2010-10, ekspertizės akto MV 2010-32, ekspertizės akto MV 2012-13, specialisto išvados MV 2013-28. Nesant motyvuotos specialisto išvados dėl minimų aktų ir išvadų teisingumo, teismo vertinimu, recenzijoje pateiktos pastabos dėl šių aktų ir išvadų yra nenuneigtos.

23Recenzijoje dėl ekspertizės akto MV 2009-18 konstatuota, kad ekspertizės akte iškeliamos dvi versijos, tačiau be jokio pagrindimo „ekspertiniu vertinimu“ kaip labiau tikėtina pasirenkama antroji. Dėl specialisto išvados MV 2010-10 recenzijoje nurodoma, kad be jokio argumento padaroma išvada dėl motociklo ir dviračio susidūrimo vietos kelio pločio atžvilgiu. Dėl ekspertizės akto MV 2010-32 recenzijoje nurodoma, kad modeliuojamas vienas iš galimų automobiliui pradėjus slysti variantų, iš kurių po to formuluojama kategoriška išvada. Dėl ekspertizės akto MV 2012-13 recenzijoje nurodoma, kad naudojama ekspertui nepriimtina išvados formulavimo forma „visiškai tikėtina, kad mažesnis nei leistina padangų protektoriaus rašto gylis turėjo tiesioginės įtakos 2010-08-28 eismo įvykio kilimui ir galėjo būti pagrindine šio eismo įvykio kilimo priežastimi“. Dėl specialisto išvados MV 2013-28 recenzijoje nurodyta, kad atliktas nekorektiškas skaičiavimas ir teiginys „vairuotojo veiksmai – važiavimas 90 km/h greičiu 10–20 m atstumu už priekyje važiavusios mikroautobuso iš esmės neprieštaravo saugaus eismo sąlygoms“. Kai mažiausias techniniu požiūriu priimtinas atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės yra 24 m (specialisto apskaičiuota 7,5 m), o rekomenduojamas 90 / 2 = 45 m. Formuluojamas nekorektiškas teiginys „vairuotojas važiuojant 90 km/h greičiu, techniniu požiūriu privalėjo važiuoti apie 0,52 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“. Recenzijoje iškeliamas klausimas, ar tai reiškia, kad važiuojant pvz., 0,6 m ar 1,0 m atstumu, – veiksmai būtų nepriimtini. Toliau atliekami skaičiavimai grindžiami būtent šiuo skaičiumi. Modeliuojant programa „PC Crash“ matomumą iš vairuotojo kabinos važiuojant paskui priekyje važiuojanti mikroautobusą 10–20 m atstumu padaroma vienareikšmė išvada, kad „<...> vairuotojas galėjo pastebėti <...> kliūtį likus ne daugiau 1,5 s iki susidūrimo (<...> apie 37,5 m)“. Akivaizdu, kad 10 ir 20 m atstumai du kartus skiriasi ir matomumas taip pat bus skirtingas, tačiau modeliavimas daromas laisvai pasirinkus transporto priemonių padėtis kelio pločio ir ilgio atžvilgiu, tuomet pasirinkus iš esmės vieną iš galimų variantų ir jo daroma išvada.

24Išklausęs Komisijos posėdžio garso įrašą, atsižvelgęs į Komisijos narių klausimus ir pareiškėjo atsakymus į šiuos klausimus, bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad Recenzentės išvados yra nenuneigtos, o ši Komisijos sprendimo dalis pagrįsta.

25Teismas, įvertinęs teismo paskirtą ekspertizę atlikusių ekspertų Roberto Pečeliūno ir Sauliaus Nagurno teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, liudytojais apklaustų L. L. ir V. V. paaiškinimus, ir atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad Komisijos pastabos yra išsamesnės ir pagrįstos konkrečiais motyvais palyginti su išvadomis, pateiktomis 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14. Dėl to, teismo vertinimu, recenzijoje nurodomos ir Komisijos pasėdyje nagrinėtos pastabos dėl minėtų ekspertizės aktų yra pagrįstos.

26Teismas pažymėjo, kad Komisijos posėdyje pareiškėjas buvo paklaustas ir dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-477/2010 nustatytų aplinkybių, kad „Nuteistasis šioje byloje pateikė ikiteisminiam tyrimui ir teismui eismo įvykių ir transporto trasologijos specialisto V. M. išvadą MV 2007-29, prašydamas įvertinti jos duomenis kartu su kitais įrodymais. Teismas, siekdamas išsiaiškinti šios išvados pagrįstumą ir patikimumą, atitikimą įrodymams baudžiamojoje byloje keliamiems reikalavimams, apklausė specialistą V. M. teismo posėdyje, kur jis paaiškino, jog tyrimą atliko ir išvadą surašė remdamasis nuteistojo gynėjo pateiktomis foto nuotraukomis, ikiteisminio tyrimo duomenų jam nebuvo pateikta ir jais tyrime nesivadovavo.“ Pareiškėjas Komisijos posėdyje nurodė, kad pirmą kartą apie tai girdi, o paklaustas, ar tokia yra jo praktika, atsakė, kad visada reikalauja visos medžiagos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad recenzijoje nurodyta, jog ekspertizės aktuose MV 2010-20 ir MV 2012-85 buvo peržengtos eksperto kompetencijos ribos tam tikrais klausimais, ir su šiomis pastabomis pareiškėjas Komisijos posėdyje iš esmės sutiko.

27Iš Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtinto reglamentavimo teismas nustatė, kad pareiga pratęsti / nepratęsti ekspertui jo kvalifikacijos pažymėjimą įstatymu suteikta kvalifikacinei komisijai. Teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 punktas nustato, kad teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminas nepratęsiamas, kai kvalifikacinė komisija nustato, kad teismo eksperto atliekamos ekspertizės yra netinkamos kokybės. Minėta nuostata siekiama užtikrinti, kad visi teismo ekspertai savo praktikoje teismo ekspertizes ir kitus ekspertinius tyrimus atliktų pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais (Teismo ekspertizės įstatymo 12 str. 2 d. 1 p.), atsisakytų spręsti ne jų kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis (Teismo ekspertizės įstatymo 12 str. 2 d. 2 p.) ir garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą (Teismo ekspertizės įstatymo 12 st. 2 d. 3 p.). Teismas konstatavo, kad vertinimas, ar atliktos teismo ekspertizės yra tinkamos kokybės, ar ne, yra Komisijos diskrecija, tačiau pagal teismų praktiką diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų, t. y. diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, nustatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Dėl to Komisija, priimdama sprendimus pratęsti ar nepratęsti ekspertui kvalifikacijos pažymėjimą, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.

28Įvertinęs taikytiną teisinį reguliavimą, proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad Komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nepratęsta teismo eksperto kvalifikacija eismo įvykių tyrimo srityje, ir LTEC direktorės 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. S-1183 yra priimti pagal šių viešojo administravimo subjektų kompetenciją, objektyviai ir išsamiai įvertinus visas aplinkybes ir yra teisėti bei pagrįsti. Teismas taip pat konstatavo, kad LTEC direktorės 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. S-1183 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus.

29III.

30Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują sprendimą.

31Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo padarytos išvados iš esmės yra nemotyvuotos, jos padarytos įvertinant specialių žinių reikalaujančius bylos įrodymus, tačiau nepasitelkus atitinkamos srities specialistų (ekspertų) ir nenuginčijus byloje esančių ekspertų išvadų, pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinę bylą, turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties atitinkamomis nuostatomis. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamo sprendimo teiginys, jog „byloje iš esmės yra dvi ekspertų išvados: Komisijos ekspertų vertinimas, priimant sprendimą, remiantis ir L. L. recenzija, ir nagrinėjamoje byloje atlikta L. L. recenzijos paskirta ekspertizė (2014 m. spalio 17 d. ekspertizės aktas Nr. NSP-1-14)“, nėra pagrįstas, nes minėtas ekspertizės aktas buvo surašytas ne dėl L. L. recenzijos, o siekiant nustatyti, ar pareiškėjas savo tyrimuose naudojo moksliškai pagrįstus ir metodologiškai tinkamus tyrimo metodus bei techninius parametrus.

32Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje, pripažino, kad šios bylos įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar pareiškėjas atlikdamas eismo įvykių ekspertizes naudojo metodologiškai klaidingus būdus, ar ekspertiniu požiūriu netinkamai formulavo išvadas, ar peržengė / viršijo eksperto kompetenciją, tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas plačiau analizavo ir pasisakė tik dėl 3-jų pareiškėjo surašytų išvadų (ekspertizės akto MV 2010-22, specialisto išvados MV 2013-10, specialisto išvados MV 2013-48 ir ekspertizės akto MV 2013-54), nors recenzijoje aprašyta ir įvertinta 10 pareiškėjo išvadų. Iš kitų recenzijoje aptartų ir teismo sprendime paminėtų pareiškėjo išvadų (ekspertizės akto MV 2009-18, specialisto išvados MV 2010-10, ekspertizės akto MV 201-32, ekspertizės akto MV 2012-13, specialisto išvados MV 2013-28) teismas aprašė tik 2 – ekspertizės aktą MV 2009-18 ir specialisto išvadą MV 2013-28.

33Pareiškėjas pažymi, kad, pagrįsdamas skundžiamo sprendimo išvadas, pirmosios instancijos teismas lygino ir vertino L. L. recenzijoje išdėstytus teiginius ir 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 pateiktas išvadas, kurios yra iš esmės priešingos. Pareiškėjo nuomone, toks palyginimo metodas yra visiškai pateisinamas, logiškas, pagrįstas ir savaime nėra blogas, tačiau pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais jis pripažįsta esant teisingus L. L. recenzijoje išdėstytus teiginius ir jų pagrindu Komisijos pareikštas pastabas ir padarytas išvadas pagrįstomis, kelia abejonių, ar pirmosios instancijos teismas neviršijo savo kompetencijos, nes toks palyginamasis tyrimas reikalauja specialių automobilių dinamikos bei eismo įvykių ekspertizės žinių. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi, pripažino, kad ginčas pasižymi tam tikra specifika (reikalingos specialios žinios), nes teismas turi įvertinti visus bylos įrodymus, reikiamais atvejais pasitelkiant specialistus ir ekspertus, tačiau nagrinėjamu atveju pats pirmosios instancijos teismas, remdamasis skundžiamame sprendime išdėstytais specialistų argumentais, papildomai nekviesdamas jokių kitų specialistų ar ekspertų, paneigė 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 pateiktas priešingas išvadas.

34Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, lygindamas L. L. recenzijoje išdėstytus teiginius ir 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 pateiktas priešingas išvadas dėl ekspertizės akto MV 2010-22, perrašė recenzijoje nurodytus L. L. teiginius ir detaliai aprašo 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 pateiktas išvadas, kurios iš esmės yra nuosaikios ir jų esmė yra ta, kad transporto priemonės ratų sukibimo su kelio danga koeficiento nustatymo klausimai yra sudėtingi, priklauso nuo tyrimo metu gaunamų duomenų, o paprastai priimamos vidutinės sukibimo koeficiento reikšmės, t. y. ekspertai net neužsimena, kad konkrečioje byloje pareiškėjo pritaikytas sukibimo koeficientas 0,25 būtų metodologiškai neteisingas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis, atlikęs tyrimą konkrečioje byloje, pritaikė 0,25 sukibimo koeficientą neabejotinai geriau už Komisijos narius ir Recenzentę žinodamas visas faktines konkrečios bylos aplinkybes ir pasinaudodamas savo diskrecija. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akto Nr. NPS-1-14 išvados nepaneigia minėtos recenzijos teiginių, todėl šioje dalyje recenzijoje nurodytos ir Komisijos posėdžio metu išreikštos pastabos dėl ekspertizės akto MV 2010-22 laikytinos pagrįstomis, neišsiaiškino nei konkrečių bylos, kurioje pareiškėjas teikė minėtą ekspertizės aktą MV 2010-22, aplinkybių, nei nustatė, kad pareiškėjas savo išvadoje būtų piktnaudžiavęs jam suteiktais įgaliojimais ar pažeidęs diskrecijos teisei keliamus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo principų reikalavimus, be to, nenustatė jokių šios bylos įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, Komisijos pastabų pareiškėjui (ne)pagrįstumas negali būti tapatinamas su šios bylos įrodinėjimo dalyku.

35Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ekspertizės akto MV 2013-10 ir jį vertindamas, neatkreipė dėmesio į tai, kad minėtas aktas, kaip ir kiti recenzijoje išdėstyti ir aptarti pareiškėjo ekspertizės aktai ir specialisto išvados nuo Nr. 11 iki Nr. 20 yra iš transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijos srities ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

36Pirmosios instancijos teismas, lygindamas L. L. recenzijoje išdėstytus teiginius ir 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 pateiktas priešingas išvadas dėl specialisto išvados MV 2013-48, perrašė recenzijoje nurodytus L. L. teiginius, kurių esmė yra ta, kad minėtoje išvadoje pareiškėjo pasirinkta motociklo lėtėjimo didėjimo reikšmė 0,3 s pasirinkta tendencingai siekiant apskaičiuoti kuo didesnį motociklo greitį, nors priimta, jog šis dydis turėtų būti 0,2 s, be to, neaišku, kaip nustatytas motociklo judėjimo greitis, išvadoje nenurodyta, kad automobilio vairuotojas suka į kairę, kirsdamas dvigubą ašinę liniją, remiantis prielaidomis suformuluota kategoriška išvada. Pirmosios instancijos teismas taip pat pateikė 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 pateiktas priešingas išvadas, jog motociklo lėtėjimo didėjimo reikšmė priklauso nuo įvairių parametrų ir gali būti didesnė, nei 0,2 s. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje liudytoja L. L. pripažino ir patikimi informacijos šaltiniai nurodo, jog parametro U reikšmė 0,3 s gali būti taikoma. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad recenzijoje išdėstyti teiginiai nepaneigti, nėra paremta kokiais nors byloje ištirtais ir pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertintais įrodymais ir galbūt išeina už teismo kompetencijos ribų.

37Pareiškėjo teigimu, recenzijoje nurodyta ir pareiškėjui prikišama tendencija pateikti neva klaidingas savo tyrimų išvadas yra paremta niekuo nepagrįstu atsakovo viešai reiškiamu įsitikinimu apie pareiškėjo, kaip privataus, o ne valstybinio eksperto, t. y. turinčio neva žemesnio lygio statusą ir iš to atsirandančią jo priklausomybę nuo kliento apmokėjimo ir galbūt neteisėto poveikio ekspertui darymą bei pastarojo pataikavimą klientui, pateikiant jam naudingas išvadas. Tokius teiginius atsakovo atstovė išsakė tiek savo baigiamojoje kalboje, tiek atsakydama į pareiškėjo atstovo klausimą bylos nagrinėjimo metu, tokie teiginiai ir nekorektiškos užuominos akivaizdžiai girdimi ir Komisijos posėdžio garso įraše, Komisijos nariams garsiai samprotaujant, jog pareiškėjas teikia tokias išvadas, kokių reikia. Byloje apklaustas liudytoju V. V. iš esmės pripažino, kad Komisijos posėdžio metu jos narių išsakytos nekorektiškos frazės buvo, tačiau tai neva atskiri teiginiai iš konteksto. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo nuomone, teismui turėtų kilti pagrįstų abejonių dėl Komisijos narių nešališkumo priimant skundžiamą sprendimą.

38Pirmosios instancijos teismas, lygindamas L. L. recenzijoje išdėstytus teiginius ir 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 pateiktas priešingas išvadas dėl ekspertizės akto MV 2013-54, juos perrašė, taip pat trumpai išdėstė pareiškėjo poziciją, tačiau jų neanalizavo ir nevertino, nors ir nurodė, kad įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Komisijos pastabos yra nuoseklesnės ir išsamesnės bei patikimesnės nei išvados, pateiktos 2014 m. spalio 14 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14. Pareiškėjas pažymi, kad liudytoja L. L. Komisijos posėdžio metu teigė, kad nėra metodikos, reglamentuojančios techninę galimybę išvengti eismo įvykio pagal laiką; analogiška pastaba yra recenzijoje dėl ekspertizės akto MV 2013-54, tačiau pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui atitinkamų metodikų, kur vertinama techninė galimybė išvengti eismo įvykio pagal laiką ir aptarti taikymo atvejai, kopijas. Teismo posėdyje L. L. pripažino, kad metodika, reglamentuojanti techninę galimybę išvengti eismo įvykio pagal laiką, yra ir tam tikrais atvejais ji gali būti taikoma. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neišdėstė ir nepagrindė savo vertinimo ir jo pagrindu padarytų išvadų, kad recenzijoje nurodomos ir Komisijos posėdyje prieitos išvados dėl šio ekspertizės akto yra pagrįstos. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra iš esmės be motyvų, o teismo išvados, kurioms priimti reikia specialių žinių, galbūt viršija teismo kompetenciją.

39Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aprašė L. L. recenzijoje nurodytus ekspertizės akto MV 2009-18 ir specialisto išvados MV 2013-28 trūkumus, tačiau neaprašė ir neanalizavo nei pareiškėjo paaiškinimų, nei 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 pateiktų priešingų išvadų, apsiribodamas teiginiu, kad nesant motyvuotos specialisto išvados dėl minimų aktų ir išvadų teisingumo, teismo nuomone, recenzijoje pateiktos pastabos dėl šių aktų ir išvadų yra nenuneigtos. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes ne tik neanalizavo ir nevertino įrodymų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, bet ir viršijo savo kompetenciją, specialių žinių reikalaujančioje srityje neanalizuodamas ir nepaneigdamas pareiškėjo išdėstytų argumentų, nesiremdamas byloje esančiu 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės aktu Nr. NPS-1-14, papildomai nekviesdamas jokių specialistų ar ekspertų, o tiesiog patikėdamas atsakovo atstovės aiškinimu ir Komisijos narių nuomone.

40Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo ištirti L. L. surašytos recenzijos pagrįstumą, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra Recenzentės 2013 m. spalio 11 d. recenzija ir joje pateiktos pastabos dėl atliekant eismo įvykių ekspertizės taikytų tyrimo būdų (metodų), t. y. tik ištyrus ir nustačius, kad visi L. L. recenzijoje surašyti teiginiai yra teisingi ir nenuginčijami, pirmosios instancijos teismas galėjo Komisijos sprendimą vertinti adekvačiai kaip ekspertų išvadą. Tačiau, pareiškėjo nuomone, šio svarbaus tyrimo, nustatant L. L. recenzijos pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas iš esmės neatliko. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas savo tyrimuose naudojo moksliškai pagrįstus ir metodologiškai tinkamus tyrimo metodus bei techninius parametrus, buvo atlikta tik viena ekspertizė ir 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NSP-1-14 padarytos išvados bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo nuginčytos. Dėl to, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo minėtomis ekspertų išvadomis vadovautis.

41Pareiškėjas nurodo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, tačiau, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju ginčijamame sprendime iš viso nebuvo atsakyta nė į vieną ginčui teisingai išspręsti reikšmingą pareiškėjo skundo argumentą.

42Pareiškėjas akcentuoja, kad jis turi ilgametę eksperto darbo eismo įvykių tyrimo srityje patirtį, bendradarbiauja su analogiškos srities Vokietijos specialistais, domisi naujausia literatūra ir savo darbe naudoja naujausias technologijas, nuolat kelia savo kvalifikaciją. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė LTEC direktorė pripažino, kad nėra jokių abejonių dėl aukštos pareiškėjo kompetencijos, tačiau nesugebėjo atsakyti į klausimą, kas atsitiko pareiškėjui ir dėl kokių priežasčių staiga jis pradėjo teikti netinkamas išvadas, viešai pareikšdama niekuo nepagrįstas abejones dėl pareiškėjo, kaip privataus eksperto, nešališkumo dėl neva jam daromo klientų poveikio ir kitokios nei valstybinių ekspertų apmokėjimo už darbą tvarkos. Esant tokiai viešai pareikštai įstaigos, kurioje buvo atliktas pareiškėjo kvalifikacijos vertinimas, vadovės pozicijai, yra pakankamo pagrindo abejoti ir pačios Komisijos nešališkumu, o taip pat ir skaidrumo bei teisingumo principų laikymusi priimant skundžiamą sprendimą.

43Atsakovas LTEC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

44Atsakovas paaiškina, kad nagrinėjamu atveju bylos įrodinėjimo dalykas yra aplinkybių, ar pareiškėjas atlikdamas eismo įvykių ekspertizes naudojo metodologiškai klaidingus būdus, ekspertiniu požiūriu netinkamai formulavo išvadas, peržengė / višijo eksperto kompetenciją, vertinimas, o ne L. L. 2013 m. spalio 11 d. surašytos recenzijos pagrįstumo vertinimas. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje iš esmės yra dvi ekspertų išvados, t. y. 2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos ekspertų sprendimas (L. L. recenzija, Komisijos narių pastabos posėdžio metu) ir 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės aktas Nr. NSP-1-4 dėl pareiškėjo atliktų tyrimų įvertinimo. Atsakovas pažymi, kad ekspertizės išvada yra įrodinėjimo priemonė, neturinti išankstinės galios teismui ir yra vertinama kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Ekspertizės išvados nėra laikomos iš anksto teisingos ir patikimos, o vertinamos visų byloje esančių įrodymų kontekste.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. sausio 11 d. nutartyje Nr. 2K-2/2005 pažymėjo, kad vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, pavyzdžiui, ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. Atsakovo teigimu, šiuo atveju galima pasiremti ir moksliniais šaltiniais, kurie teigia, kad teismo veikla vertinant eksperto išvadą turi du „lygius“: 1) išvados struktūros ir turinio vertinimas tikrinant, ar ji atitinka juridinį, gnoseologinį ir etinį kriterijų; 2) eksperto išvados sugretinimas su kitais byloje esančiais įrodymais ir nustatymas, ar išvados atitinka kitus įrodymus.

46Atsižvelgęs į tai, atsakovas akcentuoja, kad ekspertizės išvadų tyrimas ir jų vertinimas, jų lyginimas tarpusavyje ir su kita įrodomąja informacija yra išskirtinai teismo kompetencija, todėl pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, lygindamas ir vertindamas Komisijos ekspertų sprendime ir 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 pateiktas išvadas ir priimdamas sprendimus, viršijo savo kompetenciją, yra nepagrįstas. Pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriam reikia specialių žinių, galbūt viršijo savo kompetenciją, yra nepagrįsti dar ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialių žinių eismo įvykių tyrimo srityje, vertindamas specialistų išvadas dėl pareiškėjo surašytų ekspertizės aktų (specialisto išvadų), nevertino jų specialių žinių požiūriu, t. y. nevertino, kurioje išvadoje nurodyti pareiškėjo taikyti techniniai parametrai / skaičiavimai yra tinkami, o kurioje – netinkami. Atsakovas paaiškina, kad vertinti ir spręsti, ar pateiktose vertinti pareiškėjo specialisto išvadose ar ekspertizės aktuose yra panaudoti tinkami ir pagrįsti techniniai parametrai / skaičiavimai, gali tik teismai, nagrinėję bylas, kuriose buvo pateikti pareiškėjo ekspertizės aktai (specialisto išvados). Tačiau pirmosios instancijos teismas, lygindamas 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akto Nr. NPS-1-14 ir Komisijos ekspertų išvadas, vertino, kurios iš jų yra labiau motyvuotos, nuoseklesnės, išsamesnės, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą sprendimą.

47Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo ir vertino tik tuos pareiškėjo surašytus ekspertizės aktus (specialisto išvadas), dėl kurių teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartimi pasitelkti ekspertai specialių žinių klausimams spręsti pateikė išvadas 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14, atitinkamai juos sugretindamas su L. L. recenzijoje pateiktomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė analizę dėl pareiškėjo ekspertizės aktų MV 2009-18, MV 2010-22, MV 2010-32, MV 2012-13, MV 2013-54, specialisto išvadų MV 2010-10, MV 2013-28, MV 2013-48, MV 2013-10 ir įvertinęs tiek 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akto Nr. NPS-1-14 išvadas, tiek L. L. recenziją bei Komisijos ekspertų pastabas, argumentus, pareiškėjo atsakymus posėdžio metu, padarė išvadą, kad 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės aktu Nr. NPS-1-14 nebuvo paneigtos Komisijos ekspertų išvados. Todėl pareiškėjo teiginys, kad 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 pateiktos išvados nebuvo nuginčytos ir jomis pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis priimdamas sprendimą byloje, yra nepagrįstas.

48Dėl pareiškėjo netinkamų išvadų teikimo priežasčių atsakovas pažymi, kad LTEC yra vykdoma nuolatinė kiekvienos ekspertizės (tyrimo) kontrolė dviem lygiais, t. y. atliekant techninę ir administracinę kontrolę, o tai leidžia iki minimumo sumažinti žmogiškos klaidos riziką bei užtikrinti ekspertinių tyrimų skaidrumą, pagrįstumą bei patikimumą. Tačiau pareiškėjo atliekami ekspertiniai tyrimai ir surašomos išvados nėra revizuojamos, dėl to klaidų tikimybė yra didesnė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje yra pasakęs, kad tais atvejais, kai byloje yra vienas kitam prieštaraujantys ekspertizės aktas ir privataus teismo eksperto konsultacinė išvada, ir prieštaravimų nepavyksta pašalinti eksperto ir privataus teismo eksperto, davusio konsultacinę išvadą, apklausų metu, pakartotinė ekspertizė paprastai skiriama atlikti ekspertizės įstaigai. Kadangi būtent tokią praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta teisinga, tai patvirtina didesnį ekspertinės įstaigos teismo ekspertų veiklos patikimumą. Atsakovas akcentuoja, kad dėl šios priežasties būtent ekspertinei įstaigai pavesta vertinti privačių ekspertų veiklą ir teikti jiems teismo ekspertų kvalifikaciją.

49Atsakovas paaiškina, kad dar 2008 metais, svarstant pareiškėjo teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo pratęsimą, LTEC eksperto V. Š., turinčio eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas bei ekspertinio darbo stažą nuo 1984 metų, Komisijai pateiktoje pareiškėjo ekspertizių aktų ir specialistų išvadų recenzijoje buvo akcentuoti trūkumai atliekant ekspertinius tyrimus ir formuluojant išvadas. Nors pats pareiškėjas teismo posėdyje to neneigė, tačiau vykdydamas tolesnę teismo eksperto veiklą šių pastabų nepaisė.

50Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos ištraukos iš teismų sprendimų, kuriuose kaip netinkamos buvo įvertintos pareiškėjo surašytos išvados, o tai leido daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nevengia teikti subjektyvias, palankias užsakovui išvadas, paremtas netinkamais, nepagrįstais duomenimis. Nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio LTEC buvo pavesta atlikti 29 pakartotines ekspertizes tose bylose, kuriose pareiškėjas buvo atlikęs ekspertinius tyrimus ir pateikęs išvadas. Iš LTEC 29 atliktų pakartotinių tyrimų 6 tyrimų (iš kurių 4 transporto trasologinės) pareiškėjo išvados patvirtintos, 15 (iš kurių 3 transporto trasologinės) – nepatvirtintos, 8 (iš kurių 3 transporto trasologinės) – patvirtintos iš dalies. Atsakovo teigimu, minėtos aplinkybės taip pat parodo, kad pareiškėjo ekspertizės išvados nėra tinkamos kokybės.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV.

53Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Lietuvos teismo ekspertizės centro kvalifikacijos komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo nepratęsti pareiškėjui V. M. teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo termino eismo įvykių tyrimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skundu taip pat prašo panaikinti atsakovo Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorės 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. S-1183, kuriuo atsisakyta panaikinti Komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą pagal pareiškėjo pateiktą skundą.

54Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 4 d. kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorę su prašymu dėl teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo (eismo įvykių ir transporto trasologijos srityse) galiojimo termino pratęsimo (I t., b. l. 5). Pagal bylos duomenis pareiškėjui buvo suteikta teismo eksperto kvalifikacija eismo įvykių ir transporto trasologijos srityse ir kvalifikacijos pažymėjimas galiojo nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. (I t., b. l. 41).

55Atsakovo direktorė G. J.-G. 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. B-52 (II t., b. l. 191) pareiškėjo kvalifikacijai patikrinti ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminui pratęsti sudarė šios sudėties Komisiją: LTEC teismo ekspertai L. L., I. G. ir V. M., Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Mokomosios kriminalistikos laboratorijos vedėjas A. G. (Komisijos nariai) bei LTEC direktoriaus pavaduotojas V. V. (Komisijos pirmininkas). Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys LTEC teismo ekspertų kvalifikaciją eismo įvykių ir transporto trasologijos srityse (II t., b. l. 192–200).

56Teismo ekspertizės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo eksperto kvalifikaciją suteikia teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija, kuri turi būti ne mažesnė kaip iš penkių narių, bent du iš jų – atitinkamos srities ekspertai ir vienas teisininkas. Jeigu teismo ekspertizės įstaigoje nėra teisės specialisto, jis turi būti kviečiamas iš aukštųjų mokyklų arba iš šios srities specialistų turinčių valstybės institucijų. Dalyvauti kvalifikacinės komisijos darbe turi būti kviečiami aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų mokslininkai ar kitų ekspertizės įstaigų ekspertai. Teismo ekspertizės įstaigos vadovo išduotas teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimas galioja penkerius metus nuo jo išdavimo dienos. Pasibaigus teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo laikui, teismo ekspertas kreipiasi į teismo ekspertizės įstaigos, kurioje buvo sudaryta teismo eksperto kvalifikaciją suteikusi kvalifikacinė komisija, vadovą dėl teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo termino pratęsimo. Sprendimą dėl teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo termino pratęsimo priima šio įstatymo nustatyta tvarka sudaryta kvalifikacinė komisija (Teismo ekspertizės įstatymo 6 str. 7 d.).

57Teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminas nepratęsiamas: 1) kai kvalifikacinė komisija nustato, kad teismo eksperto atliekamos ekspertizės yra netinkamos kokybės; 2) kai nėra išnykusios ar pašalintos šio straipsnio 10 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos priežastys, dėl kurių teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1R-302 patvirtinto Teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2014 m. kovo 8 d.) (toliau – ir Aprašas) 37 punktas nustato, kad sprendimą dėl teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo termino pratęsimo priima kvalifikacinė komisija Teismo ekspertizės įstatymo nustatytais terminais. Kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminas nepratęsiamas, sustabdomas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas ar panaikinamas jo galiojimo sustabdymas, kvalifikacijos pažymėjimas pripažįstamas negaliojančiu kvalifikacinės komisijos sprendimu Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme nustatytais atvejais (Aprašo 38 p.). Kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo termino pratęsimo, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo ar jo galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu tvarką nustato teismo ekspertizės įstaigos vadovas kvalifikacijos suteikimo nuostatuose (Aprašo 39 p.). Byloje pateiktų Teismo ekspertų rengimo ir kvalifikacijos teikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų, patvirtintų LTEC direktoriaus 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. B-77, 47 punkte nurodoma, kad kai atsisakoma suteikti teismo eksperto kvalifikaciją, komisijos posėdžio protokole nurodomi komisijos suformuluoti sprendimo motyvai (II t., b. l. 186).

58Iš šios bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjusi posėdyje pareiškėjo eismo įvykių teismo eksperto ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijų galiojimo tęsimo klausimą, 2013 m. lapkričio 4 d. priimtu sprendimu, kuris suformuluotas posėdžio protokole, nutarė pratęsti pareiškėjui transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą penkeriems metams iki 2018 m. lapkričio 4 d. ir išduoti teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą, tačiau nutarė nepratęsti pareiškėjui eismo įvykių teismo eksperto kvalifikacijos galiojimo, nes jo atliekamos eismo įvykių ekspertizės yra netinkamos kokybės (Teismo ekspertizės įstatymo 6 str. 8 d. 1 p.) (I t., b. l. 82–84).

59Komisija šiame sprendime nurodė, kad jai pateikti pareiškėjo eismo įvykių ekspertizės aktai ir specialisto išvados bei jų nagrinėjimas posėdyje atskleidė, jog pareiškėjas nesilaiko visuotinai pripažintos eismo įvykių ekspertizės metodologijos, taiko metodologiškai nepriimtinus tyrimo būdus, laisvai manipuliuoja įvairiais parametrais, iškeliamos kelios galimos versijos, o toliau nagrinėjama tik viena iš jų, motyvuojant „protingumo“ kriterijais; pareiškėjas peržengia eksperto kompetencijos ribas. Komisija sprendime pažymėjo, kad pareiškėjui trūksta ir teisinių žinių srityje, kurios yra būtinos teismo ekspertui. Komisijos nariai susipažino su privataus teismo eksperto pareiškėjo atliktų darbų per penkerius metus ataskaita, aptarė Recenzentės parengtą pareiškėjo pateiktų darbų recenziją, nagrinėjo pareiškėjo atliktų ekspertizių aktus ir surašytas specialisto išvadas MV 2009-18, MV 2010-10, MV 2010-22, MV 2010-32, MV 2011-25, MV 2013-28, MV 2013-48, MV 2013-54, MV 2012-85, MV 2013-10, dėl kurių recenzijoje buvo pateikta esminių pastabų. Pažymėtina, kad Komisijos posėdžio protokole nėra nurodyta, jog buvo nagrinėjami ir kiti Recenzijoje nurodyti ekspertizės aktai ir specialisto išvados (I t., b. l. 82), todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje nagrinės teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ekspertizės aktais ir surašytomis specialisto išvadomis MV 2009-18, MV 2010-10, MV 2010-22, MV 2010-32, MV 2011-25, MV 2013-28, MV 2013-48, MV 2013-54, MV 2012-85, MV 2013-10, dėl kurių recenzijoje buvo pateikta esminių pastabų.

60Teisėjų kolegija, nagrinėdama byloje ginčijamo Komisijos sprendimo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Komisijos sprendime nėra detalizuoti pareiškėjo atliktų ekpertizių aktų ir surašytų specialisto išvadų trūkumai, nėra nurodyti jokie teisės aktai bei metodikos ar moksliškai pagrįsti tyrimo būdai, kurių nesilaikė pareiškėjas, nors privalėjo jų laikytis, nėra nurodyta, kokių konkrečių teisinių žinių trūksta pareiškėjui, ir pan. Iš Komisijos sprendimo turinio galima daryti išvadą, kad Komisijos sprendimo pagrindas (konkrečios aplinkybės, dėl kurių priimtas sprendimas) yra Recenzentės, kuri buvo ir Komisijos narė, parengtoje pareiškėjo pateiktų darbų recenzijoje nurodyti pareiškėjo atliktų ekpertizių aktų ir surašytų specialisto išvadų trūkumai (I t., b. l. 164–168).

61Pareiškėjas Komisijos sprendimą skundė teismo ekspertizės įstaigos (LTEC) vadovei, tačiau 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu buvo atsisakyta patenkinti skundo reikalavimus: panaikinti Komisijos sprendimą ir sudaryti naują komisiją kvalifikacijai įvertinti (I t., b. l. 17–18). Pareiškėjo skundas nebuvo tenkintas, nurodant, kad Komisijos nariai turi ilgametę praktiką savo veiklos srityje, yra kvalifikuoti, nepriklausomi, o Komisijos sprendimas priimtas vienbalsiai, ir kad pareiškėjo argumentai neįtikino Komisijos narių, pareiškėjo veiklos trūkumas – praktikoje naudojamas metodologiškai klaidingas skaičiavimo būdas (atsižvelgiant į užsakovo suformuotus ekspertiniam tyrimui uždavinius), kuris turi tiesioginę įtaką galutinei išvadai duoti ir kuris buvo patikrintas Komisijos posėdyje. Taip pat nurodyta, kad Komisija atkreipė dėmesį į netinkamai ekspertiniu požiūriu formuluojamas išvadas bei peržengiamas eksperto kompetencijos – specialių žinių – ribas. Pažymėtina, kad ir LTEC vadovės 2013 m. lapkričio 18 d. atsisakyme tenkinti pareiškėjo skundą taip pat nėra nurodyta jokių konkrečių ir detalių pareiškėjo atliktų ekpertizių aktų ir surašytų specialisto išvadų trūkumų, nėra nurodyti jokie teisės aktai bei metodikos ar moksliškai pagrįsti tyrimo būdai, kurių nesilaikė pareiškėjas ir / ar juos pažeidė, ir pan.

62Taigi nagrinėjamu atveju Komisija nustatė, kad pareiškėjo (privataus teismo eksperto) atliekamos ekspertizės eismo įvykių srityje yra netinkamos kokybės ir todėl jam negali būti pratęstas teismo eksperto eismo įvykių srityje kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminas, su tokiu Komisijos sprendimu sutiko ir LTEC vadovė. Pažymėtina, kad Komisijos sprendimo pagrindu pareiškėjui nebuvo pratęstas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminas ir pareiškėjas neteko privataus teismo eksperto statuso eismo įvykių srityje, t. y. pareiškėjui Komisijos sprendimas sukėlė neigiamas teisines pasekmes.

63Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vertinimas, ar privataus eksperto atliktos teismo ekspertizės yra tinkamos kokybės, ar ne, yra Komisijos diskrecija, tačiau tai nėra absoliuti teisė. Diskrecijos teise besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų, įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų. Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, nustatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje.

64Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad kvalifikacijos komisijos sprendimai nepratęsti teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo privalo būti motyvuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo kvalifikacijos komisija remiasi priimdama administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendimas turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas taisykles, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. Pažymėtina, kad individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009; kt.). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; kt.).

65Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

66Kaip jau minėta, nei Komisijos sprendime, nei LTEC vadovės sprendime nėra detalizuoti faktai ir teisės aktų normos, kuriais remiantis buvo nustatyta, kad pareiškėjas atlieka netinkamos kokybės ekspertizes ir dėl to jam negali būti pratęstas teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas. Be to, Komisijos sprendime ir LTEC vadovės sprendime nėra išanalizuotos ir įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės tiek Komisijai, tiek LTEC vadovei, tačiau įvertinus bylos medžiagą, bylos šalių šioje byloje išsakytus argumentus dėl Komisijos sprendimo bei LTEC vadovės sprendimo pagrįstumo / nepagrįstumo, darytina išvada, kad Komisijos sprendimą ir LTEC vadovės sprendimą pagrindžiantys motyvai yra išdėstyti Komisijos narės L. L. 2013 m. spalio 11 d. recenzijoje. Be to, šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1714-662/2015) nurodyta, kad ginčo dalykas yra Recenzentės 2013 m. spalio 11 d. recenzija ir joje pateiktos pastabos dėl atliekant eismo įvykių ekspertizes taikytų tyrimo būdų (metodų), o atsižvelgiant į Recenzentės recenzijoje nurodytus argumentus, konstatuota, kad nagrinėjamu atveju turi būti ištirta, ar iš tikrųjų pareiškėjas, atlikdamas eismo įvykių ekspertizes, naudojo metodologiškai klaidingus būdus, ar ekspertiniu požiūriu netinkamai formulavo išvadas, ar peržengė / viršijo eksperto kompetenciją.

67Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Recenzentės 2013 m. spalio 11 d. recenzijoje nurodytus motyvus, dėl kurių pareiškėjo dalis atliktų ekspertizių pripažintos netinkamos kokybės, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, iš jų ir byloje paskirtos ekspertizės akte (2014 m. spalio 17 d. ekspertizės aktas Nr. NPS-1-14) nurodytas ekspertų išvadas, nustatė, kad minėtoje recenzijoje nurodyti pareiškėjo atliktų ekspertizių aktų ir surašytų specialisto išvadų baudžiamosiose ir civilinėse bylose trūkumai yra pagrįsti ir jie patvirtina, kad pareiškėjas atlieka nekokybiškas ekspertizes. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstomis byloje paskirtos teismo ekspertizės ekspertų išvadų, nurodytų 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14.

68Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais remdamasis pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti pagrįstais jo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, kuriais remiantis prašoma palikti galioti sprendimą, bei vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Teismo ekspertizės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.) 3 straipsnio 4 dalį teismo ekspertizė – proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte.

69Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privačių teismo ekspertų, atliekančių teismo ekspertizę teismo ar teisėjo pavedimu, veiklą reglamentuoja proceso įstatymai ir šio įstatymo nuostatos, nustatančios teismo ekspertų veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu ir šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso (Teismo ekspertizės įstatymo 18 str. 2 d.). Teismo ekspertizės įstatyme nėra nurodyta šių konsultacijų įforminimo tvarka bei nėra nuostatų dėl šių konsultacijų turinio, tokie duomenys nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui.

70Baudžiamosiose bylose dokumentai, surašyti privačių ekspertų vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, vadinami konsultacine išvada, t. y. proceso dalyvio prašymu atliktas tyrimas nėra tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, o surašytas dokumentas pagal BPK 88 straipsnį nėra nei ekspertizės aktas, nei pagal BPK 90 straipsnį specialisto išvada (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-156/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2014 nurodė, kad ekspertizės aktais bei specialisto išvadomis baudžiamojoje byloje pripažįstami tik tokie specialių žinių turinčių asmenų surašyti aktai (išvados), kai specialių žinių reikalaujantys tyrimai buvo atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (ekspertizės aktas baudžiamajame procese gali būti surašytas tik tuo atveju, jei BPK nustatyta tvarka buvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo) pavedimu. Priimant teismo baigiamuosius aktus baudžiamosiose bylose gali būti remiamasi ir suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių iniciatyva gautomis specialių žinių turinčių asmenų pateiktomis išvadomis. Konsultacinę išvadą suinteresuoto bylos baigtimi proceso dalyvio užsakymu (prašymu) pateikę asmenys baudžiamojoje byloje negali tapti oficialiais ekspertais ar specialistais.

71Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad konsultacinė išvada prie bylos pridedama proceso dalyvių prašymu ir teisme tiriama kaip ir kiti dokumentai. Jeigu konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį kviečiamas specialisto išvadą ar ekspertizės aktą pateikęs ekspertas. Jeigu specialisto ar eksperto apklausos teisme metu pasitvirtina ar atsiranda abejonių specialisto išvados ar ekspertizės akto išsamumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė. Nešališko eksperto (specialisto) atliktam tyrimui ir vieną iš proceso šalių konsultavusio specialių žinių turinčio asmens tyrimui teismų praktikoje suteikiama nevienoda teisinė reikšmė, todėl BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka ekspertizė skiriama ne visais atvejais, kai yra prieštaravimų tarp specialisto išvados ir proceso šaliai pateiktos konsultacinės išvados, o tik tada, kai specialisto ar eksperto (o ne konsultacinę išvadą pateikusio asmens) apklausos teisme metu pasitvirtina ar atsiranda abejonių specialisto išvados ar ekspertizės akto išsamumu ar pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165/2013).

72Pažymėtina, kad atsakovo nurodytose bylose pareiškėjo konsultacinės išvados nepripažintos pagrįstomis, įvertinus byloje surinktus įrodymus, šių įrodymų visumą, t. y. ir įrodymus, kurių rašydamas išvadą, pareiškėjas nevertino ir neturėjo galimybės įvertinti. Pavyzdžiui, atsakovo akcentuojamoje Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-2-829/2012 (I t., b. l. 171–178) pareiškėjo atlikto tyrimo išvados nepripažintos pagrįstomis, nurodant, kad byloje yra nustatytos naujos aplinkybės dėl atstumo, skirusio automobilius, ir kt. Pareiškėjo surašyta specialisto išvada MV 2013-48 taip pat buvo vertinama kaip konsultacinė išvada (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553/2014). Nors pareiškėjo surašyta specialisto išvada MV 2013-48 nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto išvada BPK prasme, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas minėtoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas naudojosi nuteistojo pirminiais paaiškinimais, kuriuos šis vėliau pakeitė. Specialisto išvada MV 2013-28 nesirėmė Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-114-231/2013, nustatęs, kad šioje išvadoje teiginiai ir išvados pateiktos remiantis ištirtomis tik pateiktos bylos dalies medžiagos kopijomis, išvada padaryta išsakytos kaltinamojo versijos dėl važiavusio jo automobilio priekyje mikroautobuso pagrindu, o ši kaltinamojo versija teisme nepasitvirtino.

73Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 212–214, 216, 217 straipsnius, yra nurodęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008). Ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010).

74Iš recenzijos matyti, kad specialisto išvada MV 2010-10 yra surašyta advokato prašymu, specialisto išvada MV 2010-32 yra surašyta uždarosios akcinės bendrovės „ERGO“ prašymu, specialisto išvada MV 2013-28 yra surašyta advokato prašymu, specialisto išvada MV 2013-48 yra surašyta advokato padėjėjo prašymu, o tai reiškia, kad pareiškėjo tyrimai atlikti ir išvados surašytos gavus vienos iš šalių duomenis (įrodymus) ir tos šalies prašymu, o ne vykdant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (teisėjo) pavedimus tam, kad būtų ištirtos ir nustatytos konkrečios bylos aplinkybės, kurioms nustatyti reikalingos specialios žinios. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytose bylose pareiškėjo konsultacinės išvados nepripažintos pagrįstomis, įvertinus byloje surinktus įrodymus, šių įrodymų visumą, t. y. ir įrodymus, kurių rašydamas išvadą, pareiškėjas nevertino ir neturėjo galimybės įvertinti.

75Atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, kad minėtos pareiškėjo surašytos išvados, pavadintos specialisto išvadomis, konkrečiose bylose nebuvo vertinamos kaip specialisto išvados ar ekspertizės aktai, jos surašytos gavus vienos iš šalių duomenis, todėl nagrinėjamu atveju jos nevertintinos, kaip ekspertizės aktai (specialisto išvados), kuriems yra taikomos Teismo ekspertizės įstatymo ir proceso teisės nuostatos, nustatančios reikalavimus teismo ekspertizei atlikti. Atsakovas nenurodė teisės aktų nuostatų, nustatančių reikalavimus konsultacinei išvadai, o kaip jau buvo minėta, pareiškėjui nepratęstas eismo įvykių teismo eksperto kvalifikacijos galiojimas tuo pagrindu, kad jo atliekamos eismo įvykių ekspertizės yra netinkamos kokybės (Teismo ekspertizės įstatymo 6 str. 8 d. 1 p.).

76Pagal bylos duomenis recenzijoje buvo įvertinti ekspertizių aktai MV 2009-18, MV 2010-22, MV 2011-25, MV 2013-54, MV 2012-85, kuriuose nustatyti trūkumai, o atsižvelgiant į recenzijoje nurodytas išvadas, matyti, kad Komisija pripažino, jog šios ekspertizės buvo netinkamos kokybės.

77Teisėjų kolegija, nagrinėdama aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atliktomis teismo ekspertizėmis, atkreipia dėmesį, kad Teismo ekspertizės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.) nuostatose nebuvo nurodyti konkretūs kriterijai, pagal kuriuos turi būti nustatyta, ar privataus teismo eksperto atliekamos ekspertizės yra tinkamos kokybės / netinkamos kokybės.

78Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis, išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų, o išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės. Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnis nustato teismo ekspertizės rezultatų įforminimą, t. y. teismo ekspertizės akto surašymą. Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas (Teismo ekspertizės įstatymo 24 str. 3 d.). Teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus (Teismo ekspertizės įstatymo 24 str. 4 d.).

79Teismo ekspertizės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.) 12 straipsnio 1–3 punktuose buvo nurodyta, kad teismo ekspertas pagal kompenciją privalo atlikti teismo ekspertizes; atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis; garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą. Teismo ekspertizės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.) 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesines teismo eksperto teises nustato proceso įstatymai. Teismo ekspertas turi teisę pasirinkti atliekamų tyrimų būdus (Teismo ekspertizės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.) 11 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XII-698, kuris įsigaliojo 2013 m. gruodžio 30 d., Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo įtvirtinta, jog teismo ekspertas privalo teismo ekspertizes ir kitus ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais.

80Teismų praktikoje nurodyta, kad pagal Teismo ekspertizės įstatymą teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2014). Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005).

81Pagal CPK nuostatas eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.), todėl tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros, todėl skiriant ekspertizę svarbu ne tik nuspręsti, ar nustatant bylai reikšmingas aplinkybes tam tikram klausimui išaiškinti reikia specialių žinių, tinkamai suformuluoti klausimus ekspertui, bet ir parinkti tokį ekspertą, kurio nešališkumas ir kompetencija pateikti išvadą nekeltų abejonių. Taip užtikrinamas eksperto išvados objektyvumas, išsamumas ir patikimumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010).

82Apibendrinant pirmiau nurodytas nuostatas, darytina išvada, kad tam, jog būtų nustyta, ar atliktos ekspertizės pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (teisėjo) pavedimus yra tinkamos / netinkamos kokybės, turi būti išanalizuota ir įvertinta, ar ekspertas profesionaliai atliko ekspertinius tyrimus tik pagal kompetenciją, žinodamas teisės aktus, reglamentuojančius ekspertinių tyrimų atlikimą, naudojo moksliškai patvirtintus, visuotinai pripažintus ir patikimus ar akredituotus tyrimo metodus; savo pareigas atliko laiku, efektyviai, atidžiai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, profesionalumo, patikimumo, skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, tyrimo išsamumo ir kt. principų.

83Taigi šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad pareiškėjo atliktos minėtos ekspertizės (ekspertizių aktai MV 2009-18, MV 2010-22, MV 2011-25, MV 2012-13, MV 2013-54, MV 2012-85) yra netinkamos kokybės, ir ar tai pagrindė patikimais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino tik aplinkybes, ar pareiškėjo atliktuose tyrimuose pagrįstai ir tinkamai buvo taikomi moksliniai metodai, savo išvadas grindė išimtinai L. L. recenzijoje nurodytomis aplinkybėmis, kurias perrašė į sprendimą, Komisijos posėdžio garso įrašu. Šiuo klausimu šalių pozicijos skiriasi, nes pareiškėjas teigia, kad jis, žinodamas faktines konkrečių bylų aplinkybes, taikė tinkamus ir moksliškai pagrįstus tyrimo metodus ir tai patvirtino byloje teismo paskirtą ekspertizę atlikę ekspertai. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo ekspertizę atlikusių ekspertų išvados nepaneigė L. L. recenzijos bei Komisijos ekspertų pastabų.

84Nagrinėjant bylos šalių pozicijas dėl pareiškėjo taikytų metodų, pažymėtina, kad nei recenzijoje, nei Komisijos sprendime, darant išvadas apie pareiškėjo atliktų ekspertizių nekokybiškumą ir vertinant pareiškėjo atliktas teismo ekspertizes, visiškai nėra nurodyti moksliškai patvirtinti, visuotinai pripažinti ar akredituoti tyrimo metodai, kuriuos privalėjo taikyti pareiškėjas, atlikdamas minėtas teismo ekspertizes, tačiau jų netaikė arba taikė netinkamai, išskyrus dėl išvados MV 2010-32 (nurodytas šaltinis Dr. Melegh ir paaiškinta, kad atsižvelgiant į šį šaltinį ir nuotraukas neteisingai apskaičiuotas greitis). Atsakovas byloje nurodė jo naudojamą metodiką, nagrinėjant transporto priemonės vairuotojo galimybę išvengti sisidūrimo su kliūtimi, ir atliekamus skaičiavimus (kita judančia transporto priemone ar pėsčiojo partrenkimu) laiku stabdant, pateikė literatūros ištraukas apie LTEC naudojamą metodiką (III t., b. l. 18–23). Iš atsakovo argumentų matyti, kad sprendžiant, ar automobilio vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtimi laiku stabdydamas, LTEC ir pareiškėjas naudoja skirtingas metodikas (LTEC metodika pasižymi tuo, kad lyginami atstumai, pareiškėjo taikoma metodika – lyginami laikai).

85Šioje byloje buvo paskirta ekspertizė tam, kad būtų išsiaiškinta ir nustatyta: 1) ar pareiškėjo atliktuose tyrimuose (ekspertizės aktas MV 2009-18, specialisto išvada MV 2010-10, ekspertizės aktas MV 2010-22, ekspertizės aktas MV 2010-32, ekspertizės aktas MV 2012-13, specialisto išvada MV 2013-28, specialisto išvada V 2013-48, ekspertizės aktas MV 2013-54, specialisto išvada MV 2013-10) panaudoti moksliškai pagrįsti, metodologiškai tinkami tyrimo metodai; 2) ar pareiškėjo atliktuose tyrimuose panaudoti netinkami / nepagrįsti techniniai parametrai; 3) ar tiriant galimybę išvengti eismo įvykio (pvz., pėsčiojo partrenkimo) metodologiškai yra pagrįstas tyrimas, nustatant techninę galimybę pagal laiką. Ekspertizę atliko trys teismo ekspertai, t. y. Saulius Nagurnas, Robertas Pečeliūnas, Edgar Sokolovskij, dėl kurių netinkamos kompetencijos ir / ar šališkumo apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių įrodymų.

86Minėti ekspertai davė išvadą, kad išanalizavus pareiškėjo atliktus tyrimus, nėra pagrindo teigti, jog buvo panaudoti moksliškai nepagrįsti ir metodologiškai netinkami tyrimo metodai; nenustatyta, jog pareiškėjo atliktuose tyrimuose yra panaudotų netinkamų / nepagrįstų techninių parametrų; jog specialiojoje literatūroje yra pateikiamos metodikos skaičiuoti techninę galimybę išvengti eismo įvykio ir pagal laiką, ir pagal atstumą, o konkreti metodika skaičiuoti techninę galimybę išvengti eismo įvykio pasirenkama atsižvelgiant į konkretaus eismo įvykio pobūdį ir specifiką (III t., b. l. 132–139). Pažymėtina, kad šios išvados buvo duotos, atlikus pareiškėjo atliktų tyrimų bei atitinkamų pastabų recenzijoje analizę, ekspertai susipažino su šioje byloje esančiais pareiškėjo atliktais tyrimais, t. y. būtent su tais ekspertizės aktais (specialisto išvadomis), kurie ir buvo įvertinti recenzijoje.

87Apeliacinės instancijos teismui atsakovas, teikdamas papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, dėl ekspertizės akto MV 2013-54 nurodė, kad techninės galimybės išvengti susidūrimo su klūtimi skaičiavimas pagal laiką yra metodologiškai nepriimtinas, o metodai dėl techninės galimybės išvengti susidūrimo pagal atstumą aprašyti literatūroje: Wypadki drogowe. Vademecum biegliego sąndowego. Krakow: Wtdawnictwo IES, 2006. 1096 p.; M. Danner, J. Halm. Technische analyse Verkehrsunfallen. Eurotax. 1994; taip pat nurodomas knygos pavadinimas rusų kalba. Dėl ekspertizės akto MV 2009-18 nurodyta, kad pareiškėjas iškėlė dvi versijas, tačiau pasirinko vieną iš versijų, nenurodydamas, kokiu pagrindu pasirinkta ši versija, o jos pagrindu suformuluota kategoriška išvada. Atsakovo teigimu, toks tyrimo atlikimas neatitinka klasikinio teismo ekspertizės atlikimo modelio, kai teismo ekspertas turi vertinti visas tyrimo versijas ir ekspertiniais tyrimais vienas patvirtinti, o kitas paneigti, apie tai aiškiai pasisakydamas ekspertizės akte (išvadose). Atsakovas, atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 nurodytą specialiąją literatūrą sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės ratų kontakto su atraminiu paviršiumi praradimo eismo įvykio metu, dėl ekspertizės akto MV 2010-22 nurodė, kad šiame akte nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonės ratai nekontaktavo su kelio paviršiumi, o pareiškėjas priima sumažintą sukibimo koeficientą, remdamasis tik prielaida, kad po susidūrimo taip galėjo būti. Atsakovo teigimu, Recenzentės recenzijoje pateikta išvada, kad eksperto priimamas sukibimo su kelio danga koeficientas yra metodologiškai nepagrįstas, yra pagrįsta.

88Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Komisijos sprendimo motyvus, recenzijoje nurodytus argumentus dėl pareiškėjo atliktų ekspertizių trūkumų, kurie sudarė pagrindą Komisijai pripažinti, kad ekspertizės yra netinkamos kokybės, 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 pateiktas ekspertų išvadas bei jų pagrindimą, bylos šalių išsakytus argumentus ir pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog šioje byloje negali būti nustatyta, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, t. y. kad recenzijoje nurodyti pareiškėjo atliktų ekspertizių trūkumai sudaro neabejotiną pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas atliko netinkamos kokybės ekspertizes.

89Nagrinėjamu atveju atsakovas įtikinamai nepagrindė Komisijos sprendimo motyvų, dėl kurių buvo pripažinta, kad pareiškėjas atliko netinkamos kokybės ekspertizes. Atsakovo argumentus, kad pareiškėjas, atlikdamas teismo ekspertizes, taikė moksliškai nepagrįstus ir metodologiškai netinkamus tyrimo metodus, paneigia teismo ekspertų išvados, o vien tai, kad pareiškėjas taikė kitus metodus, atlikdamas tyrimus, nei savo praktikoje taiko LTEC ekspertai, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad pareiškėjo atliktos ekspertizės yra netinkamos kokybės. Kaip jau minėta, Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtinta, kad teismo ekspertas turi teisę pasirinkti atliekamų tyrimų būdus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su teismo ekspertų išvadomis dėl pareiškėjo taikytų tyrimo metodų, nenustatė ir nenurodė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas taikė moksliškai nepagrįstus metodus ir nagrinėtose situacijose yra draudžiama taikyti pareiškėjo nurodytus metodus bei šioje byloje paskirtų ekspertų išvadose nurodytus metodus.

90Teismo ekspertizę atlikę ekspertai 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte dėl ekspertizės akto MV 2013-54 nurodė, jog techninė galimybė išvengti susidūrimo su nejudančia kliūtimi, esančia transporto priemonės judėjimo koridoriuje, visada nustatoma pagal atstumą, tačiau techninė galimybė išvengti susidūrimo su judančia kliūtimi gali būti (priklausomai nuo konkrečios situacijos) nustatoma pagal laiką ir / arba pagal atstumą. Ekspertai nurodė, kad galima teigti, jog tiriant techninę galimybę išvengti užvažiavimo ant judančios kliūties, taikomos dvi metodologijos: techninės galimybės išvengti užvažiavimo ant kliūties nustatymas pagal atstumą; techninės galimybės išvengti užvažiavimo ant kliūties nustatymas pagal laiką. Ekspertas, atsižvelgęs į konkretaus eismo įvykio aplinkybes, turi pasirinkti, koks iš minėtų būdų yra priimtinas konkrečiu atveju. Ekspertizės akte MV 2013-54 nustatant techninę galimybę, kokiu būdu išvengti partrenkti pėsčiąjį, jo judėjimo laikas sudarant kliūtį automobilio vairuotojai (1,8/2,1 s) yra artimas laikui, kurį automobilis juda dar nepradėjęs efektyviai stabdyti (1,7 s). Ekspertai nurodė, kad tiriamuoju atveju nepadaryta principinė klaida, teikiant išvadą, ar automobilio vairuotoja turėjo techninę galimybę nepartrenkti pėsčiojo, nes tiriant techninę galimybę automobilio vairuotojai pagal atstumą išvengti pėsčiojo partrenkimo gaunamas analogiškas rezultatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės aktas MV 2013-54 surašytas dėl to, jog atliekant teismo paskirtą kompleksinę komisijinę eismo įvykio – medicininę ekspertizę išsiskyrė pareiškėjo ir LTEC eksperto V. V. nuomonės atskirais klausimais (II t., b. l. 125), t. y. ekspertizę buvo pavesta atlikti ne vienam pareiškėjui.

91Pažymėtina, kad ir atsakovas neginčija, jog skaičiavimo pagal laiką metodas yra galimas, tačiau, atsakovo teigimu, šis metodas turi griežtas pritaikymo ribas ir taikomas retai, kadangi tik atliekant skaičiavimą pagal atstumą, jis visuomet duoda korektišką rezultatą. Atsakovas, teigdamas, jog pareiškėjas taikė netinkamą metodiką, apeliacinės instancijos teismui kaip pavyzdį nurodo kitą pareiškėjo išvadą (2012 m. gegužės 21 d. specialisto išvadą MV 2012-34), kurią Vilniaus apygardos teismas įvertino kaip prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams, ir nurodė, kad ji negali būti vertinama kaip įrodymas, tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-211-2013 nėra nurodyta, jog pareiškėjas taikė netinkamą metodą (metodologiją), o pozicija dėl pareiškėjo išvados nepagrįstumo suformuota įvertinus visų įrodymų visumą.

922014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 dėl pareiškėjo ekspertizės akto MV 2010-22 nurodyta, kad realių eksperimentų rezultatai leidžia teigti, jog susidūrimo metu ir / arba iš karto po susidūrimo transporto priemonių ratai dėl transporto priemones veikiančių inercijos jėgų gali prarasti kontaktą su atraminiu paviršiumi. Metodas, kai atraminio paviršiaus reakcijos į transporto priemonės ratus dirbtinai sumažinamos / padidinamos atitinkamai keičiant sukibimo koeficiento reikšmę, aprašytas specialiojoje literatūroje (pvz., Wach W. Simulation of Vehicle Accidents Using PC-Crash. Institute of Forensic Research Publishers. Krakow, 2011. 616 p.). Tačiau atliekant ekspertinius eismo įvykių tyrimus dažniausiai tiksliai nežinoma, kokiam atstumui esant ratai praranda (iš dalies praranda) kontaktą su atraminiu paviršiumi, todėl paprastai skaičiavimuose, pavyzdžiui, skaičiuojant transporto priemonių važiavimo greičius, priimamos vidutinės sukibimo koeficiento reikšmės visam ruožui su tam tikra danga. Modeliuojant su kompiuterine programa automobilių judėjimą, ratų kontakto praradimą nustatyti kartais būna sudėtinga. Jei yra objektyvių duomenų, nurodančių, kad ratai buvo praradę kontaktą su atraminiu paviršiumi tam tikrame plote, modeliuojant automobilių judėjimą priimtina dirbtinai sumažinti sukibimo koeficiento reikšmę šiame plote. Pažymėtina, kad ekspertizės akte MV 2010-22 pareiškėjas yra nurodęs, dėl kokių priežasčių buvo priimtas lokalus sukibimo koeficientas 0,25, t. y. nurodyta, kad iš karto po susidūrimo automobiliai galėjo bent iš dalies nekontaktuoti ratais su kelio paviršiumi, todėl modeliuojant šiame plote – arti susidūrimo vietos, priimama mažesnė nei kitam kelio važiuojamosios dalies paviršiui taikoma sukibimo koeficiento reikšmė (II t., b. l. 37). Byloje nepateikti duomenys, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas akivaizdžiai neteisingai taikė moksliškai patvirtintus, visuotinai pripažintus ir patikimus ar akredituotus tyrimo metodus, nustatydamas ratų sukibimo koeficientą, o teismo paskirti ekspertai šioje byloje davė neteisingą išvadą.

93Be to, pažymėtina, kad teismo ekspertai šioje byloje davė išvadas ir dėl pareiškėjo konsultacinių išvadų, nurodydami, kad pareiškėjas taikė moksliškai pagrįstus metodus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad yra akredituotos metodikos ir / ar visuotinai žinomos metodikos, kurių privalo laikytis ekspertas, nustatydamas automobilio priekinės dalies pažemėjimą efektyvaus stabdymo metu; kad motociklo lėtėjimo didėjimo reikšmė visada turi būti nustatoma tik taip, kaip nurodo atsakovas (t3 = 0,2 s); kt.

94Pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas tuo, kad 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akto Nr. NPS-1-14 dėstomojoje dalyje nėra išskiriamos, vertinamos ir paneigiamos recenzijos pastabos dėl pareiškėjo ekspertizės aktų MV 2009-18, MV 2012-13, konstatavo, kad recenzijoje pateiktos pastabos dėl šių aktų ir išvadų yra nenuneigtos, tačiau nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su šiomis ekspertizėmis, pareiškėjo argumentų ir kt. Pažymėtina, kad ekspertizės akto MV 2012-13 Komisija nenenagrinėjo (I t., b. l. 82).

95Recenzijoje dėl ekspertizės akto MV 2009-18 konstatuota, kad ekspertizės akte iškeliamos dvi versijos, tačiau be jokio pagrindimo „ekspertiniu vertinimu“ kaip labiau tikėtina pasirenkama antroji, nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių, objektyvūs duomenys (jie nurodomi taikant formules) akivaizdžiai prieštarauja eksperto pasirinktai versijai. Iš ekspertizės akto MV 2009-18 (II t., b. l. 4–18) matyti, kad šis aktas yra surašytas dėl to, jog dėl eismo įvykio mechanizmo bei eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų veiksmų priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu išsiskyrė pareiškėjo nuomonė su LTEC eksperto V. M. (M.) nuomone, todėl buvo surašyti atskiri eismo įvykio ekspertizės aktai (ikiteisminio tyrimo teisėja buvo paskyrusi komisijinę autotechninę ekspertizę, kurią pavedė atlikti LTEC Eismo įvykių tyrimų skyriaus ekspertams ir pareiškėjui. Pareiškėjas šiame ekspertizės akte nurodė duomenis, kuriais grindė savo poziciją dėl jo nurodomos versijos ir pasirinktos pozicijos.

96Dėl ekspertizės akto MV 2012-13 recenzijoje nurodoma, kad naudojama ekspertui nepriimtina išvados formulavimo forma „visiškai tikėtina, kad mažesnis nei leistina padangų protektoriaus rašto gylis turėjo tiesioginės įtakos 2010-08-28 eismo įvykio kilimui ir galėjo būti pagrindine šio eismo įvykio kilimo priežastimi“, taip pat nurodomos tiriamojoje dalyje nustatytos aplinkybės. Pareiškėjas yra nurodęs, kad minėta išvada pasakyta, jog mažesnis nei leistina padangų protektoriaus rašto gylis galėjo būti eismo įvykio priežastimi (I t., b. l. 15), tačiau atsakovas nėra išnagrinėjęs šių argumentų, pirmosios instancijos teismas taip pat nenagrinėjo pareiškėjo nurodomų argumentų.

97Recenzijoje pažymėta, kad ekspertizės akte MV 2012-85 nurodyta, jog sprendžiami klausimai dėl galimo remonto darbų taikymo sugadinimams pašalinti, o tokie teiginiai neįeina į eismo įvykio ar transporto trasologijos eksperto kompetencijos ribas, tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas netinkamai atliko ekspertizę dėl eismo įvykio. Be to, ekspertizės akte MV 2012-85 pareiškėjas nėra nurodęs išvadų dėl galimo remonto darbų taikymo sugadinimams pašalinti (I t., b. l. 157). Recenzijoje nurodyta, kad ekspertizės akte MV 2011-25 sumodeliuotas automobilio „Peugeot“ greitis susidūrimo su automobiliu „Opel“ metu 40 km/h, o toliau formuluojama nepriimtina išvados forma: „greitis galėjo būti 43 km/h“ (o ne „tikėtina buvo ...“, „buvo ne mažesnis ...“). Įvertinus minėtą nuorodą ekspertizės akte MV 2012-85, išvadų formulavimą ekspertizės akte MV 2011-25, darytina išvada, kad šie trūkumai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ekspertizės yra netinkamos kokybės.

98Apibendrinant nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad Komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nepratęsta teismo eksperto kvalifikacija eismo įvykių tyrimo srityje, ir LTEC 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. S-1183 negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, nes šiuose administraciniuose aktuose nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjo atliktos ekspertizės pripažintos netinkamos kokybės, nepagrįstos faktais bei teisės aktų normomis, todėl pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

99Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

100Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą tenkinti.

101Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

102Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti.

103Panaikinti Lietuvos teismo ekspertizės centro kvalifikacijos komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo nepratęsta teismo eksperto kvalifikacija eismo įvykių tyrimo srityje, ir atsakovo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. S-1183.

104Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos sprendimui... 6. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą... 7. Pareiškėjo teigimu, jo kvalifikacijos atitikimą eismo įvykių ekspertui... 8. Pareiškėjas, remdamasis savo kvalifikaciniais ir profesiniais pasiekimais,... 9. Atsakovas LTEC atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo... 10. Atsakovas paaiškino, kad Komisija buvo sudaryta 2013 m. spalio 17 d. LTEC... 11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdyje, kuriame... 12. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo teigti, kad LTEC ekspertai yra suinteresuoti... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu... 15. Teismas nustatė, kad šios bylos įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar... 16. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjami klausimai byloje yra susiję su vertinimu,... 17. Teismas nustatė, kad byloje iš esmės yra dvi ekspertų išvados: Komisijos... 18. Teismas, įvertinęs 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 ir L.... 19. Dėl specialisto išvados MV 2013-10 teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 17 d.... 20. 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 nurodyta, kad nėra... 21. Dėl ekspertizės akto MV 2013-54 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr.... 22. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akto Nr. NPS-1-14... 23. Recenzijoje dėl ekspertizės akto MV 2009-18 konstatuota, kad ekspertizės... 24. Išklausęs Komisijos posėdžio garso įrašą, atsižvelgęs į Komisijos... 25. Teismas, įvertinęs teismo paskirtą ekspertizę atlikusių ekspertų Roberto... 26. Teismas pažymėjo, kad Komisijos posėdyje pareiškėjas buvo paklaustas ir... 27. Iš Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtinto reglamentavimo teismas nustatė,... 28. Įvertinęs taikytiną teisinį reguliavimą, proceso šalių ir jų atstovų... 29. III.... 30. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 31. Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir... 32. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas,... 33. Pareiškėjas pažymi, kad, pagrįsdamas skundžiamo sprendimo išvadas,... 34. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, lygindamas... 35. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ekspertizės akto MV 2013-10... 36. Pirmosios instancijos teismas, lygindamas L. L. recenzijoje išdėstytus... 37. Pareiškėjo teigimu, recenzijoje nurodyta ir pareiškėjui prikišama... 38. Pirmosios instancijos teismas, lygindamas L. L. recenzijoje išdėstytus... 39. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aprašė... 40. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo... 41. Pareiškėjas nurodo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą... 42. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis turi ilgametę eksperto darbo eismo įvykių... 43. Atsakovas LTEC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 44. Atsakovas paaiškina, kad nagrinėjamu atveju bylos įrodinėjimo dalykas yra... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 46. Atsižvelgęs į tai, atsakovas akcentuoja, kad ekspertizės išvadų tyrimas... 47. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 48. Dėl pareiškėjo netinkamų išvadų teikimo priežasčių atsakovas pažymi,... 49. Atsakovas paaiškina, kad dar 2008 metais, svarstant pareiškėjo teismo... 50. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos ištraukos... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV.... 53. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Lietuvos teismo... 54. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 4 d. kreipėsi į Lietuvos... 55. Atsakovo direktorė G. J.-G. 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. B-52 (II t., b.... 56. Teismo ekspertizės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d.... 57. Teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog teismo... 58. Iš šios bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjusi posėdyje... 59. Komisija šiame sprendime nurodė, kad jai pateikti pareiškėjo eismo įvykių... 60. Teisėjų kolegija, nagrinėdama byloje ginčijamo Komisijos sprendimo išvadų... 61. Pareiškėjas Komisijos sprendimą skundė teismo ekspertizės įstaigos (LTEC)... 62. Taigi nagrinėjamu atveju Komisija nustatė, kad pareiškėjo (privataus teismo... 63. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vertinimas, ar privataus... 64. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad kvalifikacijos komisijos sprendimai... 65. Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti... 66. Kaip jau minėta, nei Komisijos sprendime, nei LTEC vadovės sprendime nėra... 67. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Recenzentės 2013 m. spalio 11... 68. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais... 69. Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privačių... 70. Baudžiamosiose bylose dokumentai, surašyti privačių ekspertų vadovaujantis... 71. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad konsultacinė išvada prie bylos... 72. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytose bylose pareiškėjo konsultacinės... 73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio... 74. Iš recenzijos matyti, kad specialisto išvada MV 2010-10 yra surašyta... 75. Atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, kad... 76. Pagal bylos duomenis recenzijoje buvo įvertinti ekspertizių aktai MV 2009-18,... 77. Teisėjų kolegija, nagrinėdama aplinkybes, susijusias su pareiškėjo... 78. Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo... 79. Teismo ekspertizės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d.... 80. Teismų praktikoje nurodyta, kad pagal Teismo ekspertizės įstatymą teismo... 81. Pagal CPK nuostatas eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių... 82. Apibendrinant pirmiau nurodytas nuostatas, darytina išvada, kad tam, jog... 83. Taigi šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, ar atsakovas pagrįstai... 84. Nagrinėjant bylos šalių pozicijas dėl pareiškėjo taikytų metodų,... 85. Šioje byloje buvo paskirta ekspertizė tam, kad būtų išsiaiškinta ir... 86. Minėti ekspertai davė išvadą, kad išanalizavus pareiškėjo atliktus... 87. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas, teikdamas papildomus rašytinius... 88. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Komisijos sprendimo motyvus, recenzijoje... 89. Nagrinėjamu atveju atsakovas įtikinamai nepagrindė Komisijos sprendimo... 90. Teismo ekspertizę atlikę ekspertai 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte... 91. Pažymėtina, kad ir atsakovas neginčija, jog skaičiavimo pagal laiką... 92. 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės akte Nr. NPS-1-14 dėl pareiškėjo... 93. Be to, pažymėtina, kad teismo ekspertai šioje byloje davė išvadas ir dėl... 94. Pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas tuo, kad 2014 m. spalio 17 d.... 95. Recenzijoje dėl ekspertizės akto MV 2009-18 konstatuota, kad ekspertizės... 96. Dėl ekspertizės akto MV 2012-13 recenzijoje nurodoma, kad naudojama ekspertui... 97. Recenzijoje pažymėta, kad ekspertizės akte MV 2012-85 nurodyta, jog... 98. Apibendrinant nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina,... 99. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 100. Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą tenkinti.... 101. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą... 102. Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti.... 103. Panaikinti Lietuvos teismo ekspertizės centro kvalifikacijos komisijos 2013 m.... 104. Sprendimas neskundžiamas....