Byla e2-1941-330/2016

Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto administratorės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-350-253-2016, kuria iš dalies patenkintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto administratorės skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

1. BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, atstovaujama bankroto administratorės, pateikė skundą dėl BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų (išskyrus darbotvarkės 5 ir 6 punktais priimtų nutarimų) pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, kad pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant ir sėkmės mokestį administratorei. 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkime pakeitus išlaidų sąmatą, buvo pažeisti administratorės teisėtai įgyti lūkesčiai. Be to, sprendžiant klausimą dėl naujos administravimo išlaidų sąmatos nustatymo turėtų būti aiškiai nurodyta, kad tie kreditorių susirinkimo sprendimai galioja į ateitį. Priimtas nutarimas dėl AB „Baltic Research“ atstovo išrinkimo kreditorių susirinkimo pirmininku prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ akcininkė yra UAB „Baltijos plieno sistemos“, kurios vadovas yra R. K., o UAB „Baltijos plieno sistemos“ akcininkė yra AB „Baltic Research“, kuriai taip pat atstovauja R. K.. Kreditorė AB „Baltic Research“, kurios iniciatyva ir pagal kurios nustatytą darbotvarkę buvo sušauktas antrasis kreditorių susirinkimas nepagrindė, dėl ko reikėjo išformuoti kreditorių komitetą, nors tam prieštaravo kiti kreditorių komiteto nariai (VMI ir „Sodros“ atstovai).

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi: 1) panaikino BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkime 3 ir 4 darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus ir šiuos klausimus perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo; 2) bankroto administratorės skundo dalį dėl 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo 1, 2, 8 darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų atmetė; 3) bankroto administratorės skundo dalį dėl 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 7 darbotvarkės klausimu tenkino iš dalies ir panaikino nutarimo dalį, kuria bankroto administratorė įpareigojama nesudaryti naujų teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių be kreditorių susirinkimo pirmininko raštiško sutikimo, o kitą 7 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį paliko nepakeistą.
3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, kad nepadaryta procedūrinių pažeidimų šaukiant kreditorių susirinkimą ir priimant ginčijamus nutarimus. 2016 m. birželio 7 d. BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė 72,22 procento visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, už ginčijamus 1- 4 ir 8 nutarimus balsavo 66,08 procentai, už 5 ir 6 nutarimus – 72,22 procentai, už ginčijamą 7 nutarimą – 66,53 procentai visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos turintys kreditoriai.
4. Teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 1 darbotvarkės klausimu, kuriuo AB „Baltic Research“ atstovas išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku, neprieštarauja nei ĮBĮ, nei kitų įstatymų nuostatoms. AB „Baltic Research“ kreditorių susirinkimo pirmininke išrinkta kreditorių, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (66,08 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos), todėl ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo tvarka nebuvo pažeista. Teismo nuomone, ĮBĮ 23 straipsnio 1 punkto nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl teismas nesutiko su administratorės nurodoma aplinkybe, kad susirinkime dalyvavus AB „Baltic Research“ atstovui R. K., kuris yra BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ akcininkės UAB „Baltijos plieno sistemos“ vadovas, turėtų būti taikomas ĮBĮ 23 straipsnio 1 punkte numatytas ribojimas.
5. Teismas, išklausęs susirinkimo garso įrašą, nesutiko su bankroto administratorės argumentais, kad kreditorius, inicijavęs klausimo dėl kreditorių komiteto išformavimo svarstymą susirinkime, nepagrindė jo tikslingumo. Kreditoriaus atstovas susirinkimo metu nurodė, jog kreditorių komitetas faktiškai nedirba, nebuvo sušauktas nei vienas kreditorių komiteto susirinkimas, dalies kreditorių komiteto narių jau nebėra (su jais atsiskaityta), todėl teismas sprendė, kad kreditorių komiteto išformavimas nepažeis kreditorių interesų, nes visi kreditoriai galės dalyvauti susirinkimuose, o ne atskirai prašyti informacijos iš administratorės. Ir nors šis ginčijamas nutarimas buvo priimtas dviejų didžiausių kreditorių balsų dauguma, tačiau bankroto administratorei neįrodžius didžiausio kreditoriaus piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi inicijuojant ir priimant šį nutarimą, teismas laikėsi nuostatos, kad toks nutarimas neprieštarauja kreditorių ar įmonės interesams.
6. Teismas nustatė, kad BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorių susirinkimas 2015 m. kovo 13 d. nutarimu patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kurioje numatė administratorės atlyginimą – 50 000 Eur plius mokesčiai visam laikotarpiui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo bei 20 procentų sėkmės mokestį, kitoms išlaidoms – 16 000 Eur visam laikotarpiui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo, o teisinėms ir antstolio paslaugoms – pagal faktą, pritarus kreditorių komitetui. Nutarimas nebuvo skundžiamas. Tačiau 2016 m. birželio 7 d. įvykęs antrasis kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą, kuriuo sumažino administravimo išlaidų sąmatą. Teismas sutiko su administratorės argumentais, kad šis nutarimas yra neteisėtas, nes administravimo išlaidų sąmatos sumažinimas nebuvo motyvuotas, kreditoriai nereikalavo ataskaitos apie jau patirtas administravimo išlaidas, be to, ir pati bankroto administratorė nepagrindė patirtų išlaidų reikalingumo. Kreditorių susirinkimas privalėjo išanalizuoti jau patirtas administratorės išlaidas, įvertinti jų pagrįstumą ir nutarime pasisakyti dėl administratorei nustatomo atlyginimo už būsimą laikotarpį.
7. Teismas nurodė, kad ĮBĮ nesuteikia teisės kreditorių susirinkimo pirmininkui perimti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas funkcijas ir vienvaldiškai vykdyti bankroto administratoriaus patiriamų išlaidų kontrolę. Dėl šios priežasties kreditorių susirinkimo nutarimą 4 darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta, kad bankroto administratorė gali apmokėti bet kokias patirtas išlaidas vykdant BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto procedūrą, tik patvirtinus kreditorių susirinkimo pirmininkui, teismas panaikino kaip neteisėtą.
8. Teismas iš dalies sutiko su skundo argumentais dėl kreditorių nutarimo 7 darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta įpareigoti bankroto administratorę per 5 darbo dienas raštu (kiekvienam kreditoriui išsiunčiant elektroninio pašto adresu) pateikti kopijas visų teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių, sudarytų su BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, taip pat nesudaryti naujų teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių be kreditorių susirinkimo pirmininko raštiško sutikimo. ĮBĮ nuostatos įpareigoja bankroto administratorių teikti informaciją visiems kreditoriams, todėl teismas sprendė, kad nutarimo dalis dėl įpareigojimo per 5 darbo dienas raštu (kiekvienam kreditoriui išsiunčiant elektroninio pašto adresu) pateikti kopijas visų teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių, sudarytų su BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, yra teisėta ir pagrįsta. Tačiau ĮBĮ nesuteikia teisės kreditorių susirinkimo pirmininkui vienvaldiškai leisti ar neleisti bankroto administratoriui sudaryti sutartis (šiuo atveju dėl teisinių paslaugų), tokia teisė nėra priskirta ir kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 straipsnis), todėl nutarimo 7 klausimu dalį, kuria bankroto administratorė įpareigota nesudaryti naujų teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių be kreditorių susirinkimo pirmininko raštiško sutikimo, teismas panaikino.
9. Teismas, įvertinęs ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkto nuostatas, suteikiančias kreditorių susirinkimui teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas gauna iš administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorė, prašydama panaikinti 8 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, nepateikė jokių argumentų, kad šis nutarimas buvo priimtas 66,08 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos turinčių kreditorių balsais, nusprendė, kad nėra pagrindo naikinti šį nutarimą.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, atstovaujama bankroto administratorės, atskirajame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir panaikinti jos dalį, kuria atmestas bankroto administratorės skundas dėl nutarimų panaikinimo, bei panaikinti nutarties dalį, kuria klausimai dėl kai kurių ginčytų nutarimų perduoti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nagrinėjant skundą dėl ginčo nutarimų buvo remtasi senesne teismine praktika, kurioje nurodyta, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas ĮBĮ priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Tačiau pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, net jei paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus vėliau spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusiu kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Dėl sėkmės mokesčio valią išreiškęs kreditorių susirinkimas yra saistomas šio įsipareigojimo ir negali jo atsisakyti. Panaikinus nutarimą, kuriame įtvirtintas kreditorių ir įmonės administratorės susitarimas dėl mokėtino atlyginimo, būtų pažeisti administratorės teisėtai įgytų lūkesčių neliečiamumo principai bei apsaugos garantijos.
2. Teismas pagrįstai nurodė, kad ĮBĮ nesuteikia teisės kreditorių susirinkimo pirmininkui perimti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas funkcijas ir vienvaldiškai vykdyti bankroto administratoriaus patiriamų išlaidų kontrolę. Tačiau neaišku, kodėl teismas, pripažinęs, kad nutarimai yra neteisėti, grąžino 3 ir 4 darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Sprendimo grąžinti panaikintais nutarimais spręstų klausimų nagrinėjimą kreditorių susirinkimui iš naujo, teismas tinkamai nemotyvavo.
3. ĮBĮ 23 straipsnio 1 punktas nustato, jog kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) pirmininku negali būti renkamas kreditorius – buvęs įmonės vadovas (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ir kada jis buvo atleistas), savininkas ir šiame punkte nurodytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai ar asmenys, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka. BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ akcininkė yra UAB „Baltijos plieno sistemos“, kurios vadovas yra R. K., o UAB „Baltijos plieno sistemos“ akcininkas yra AB „Baltic Research“, kurią atstovauja R. K.. Taigi R. K. išrinkimas kreditorių susirinkimo pirmininku sąlygoja interesų konflikto atsiradimą. Tarp BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, UAB „Baltijos plieno sistemos“ bei AB „Baltic Research“ vyksta teisminiai ginčai, o R. K. turi interesą, kad jie baigtųsi ne BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ naudai.
4. Išformuoti kreditorių komitetą nebuvo jokio poreikio. Kadangi kreditorių komiteto buvimas padėtų efektyviau ir racionaliau vykdyti bankroto procedūras, laikytina, kad turėtų būti panaikintas ir susirinkimo darbotvarkės 8 punktu priimtas nutarimas, įpareigojantis administratorę teikti ataskaitas kreditorių susirinkimo pirmininkui.
5. AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ turimų kreditorinių reikalavimų daugumą sudarančiais balsais priimti nutarimai pažeidžia tiek administratorės, tiek kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl jie turėtų turi būti panaikinti (išskyrus susirinkimo protokolo 5 ir 6 punktuose nurodytus nutarimus, susijusius su informacijos pateikimu kreditoriams).
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė AB „Baltic Research“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
13. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. ĮBI 23 straipsnio 5 punkto nuostatos nedraudžia kreditorių susirinkimui keisti administravimo išlaidų (tarp jų ir skiriamų bankroto administratoriaus atlyginimui bei sėkmės mokesčiui) sąmatą ir priimti naujus nutarimus, kuriais sprendžiamas bankroto administratorės atlyginimo klausimas. Be to, kreditoriai taip pat turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog administratorė už sutartą (ir jau išmokėtą) atlygį tinkamai vykdys savo pareigas, imperatyviai nustatytas įstatymo. Tačiau administratorė savo pareigas vykdė aplaidžiai, neatliko sudarytų sandorių analizės, nepateikė kreditoriams ataskaitos, neteikė išsamios informacijos apie bankroto bylos eigą, neteikė aktualios ir išsamios informacijos apie išieškojimo iš debitorių procesus, nors jai numatytas 50 000 Eur ir PVM dydžio atlyginimas.
2. AB „Baltic Research“ sutinka su teismo nuomone, jog ĮBĮ 23 straipsnio 1 punkto nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo AB „Baltic Research“ atstovas išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku, neprieštarauja nei ĮBĮ, nei kitų įstatymų nuostatoms.
3. Kreditorių susirinkimas turi teisę tiek suformuoti, tiek ir išformuoti (bet kurioje proceso stadijoje) kreditorių komitetą. Kreditorių komitetas faktiškai nedirbo, nebuvo sušauktas nė vienas kreditorių komiteto susirinkimas, todėl kreditorių komiteto išformavimas nepažeidė kreditorių interesų. Be to, iš septynių komiteto narių faktiškai yra likę tik du, kurie atstovauja realius kreditorius, todėl toks komitetas negali išreikšti kreditorių nuomonės ir jo sprendimai nėra teisėti.
4. Kredito komiteto išformavimas neeliminuoja bankroto administratorės pareigos efektyviai ir racionaliai vykdyti bankroto procedūras, atliekant informavimo pareigą ir nevilkinant proceso. Kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas gauna iš administratorės informaciją apie bankroto bylos eigą.
5. Teismas pagrįstai pripažino, jog nutarimo dalis, kuria bankroto administratorė įpareigojama per 5 darbo dienas raštu (kiekvienam kreditoriui išsiunčiant elektroninio pašto adresu) pateikti kopijas visų teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių, sudarytų su BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, yra teisėta ir pagrįsta.

4Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, atstovaujama bankroto administratorės, atskirajame skunde kelia Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi išspręstas ginčijamų BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorių susirinkimo 2016 m. birželio 7 d. priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais klausimas: 1) atmetus bankroto administratorės skundą dėl susirinkimo 1, 2 ir 8 darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų; 2) iš dalies patenkinus bankroto administratorės skundą dėl 3 ir 4 darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų – juos panaikinant ir perduodant klausimus kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo; 3) iš dalies patenkinus bankroto administratorės skundą dėl 7 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo – panaikinant nutarimo dalį, kuria bankroto administratorė įpareigojama nesudaryti naujų teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių be kreditorių susirinkimo pirmininko raštiško sutikimo, o kitą 7 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį paliekant nepakeistą. Iš BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ atskirojo skundo dalyko ir pagrindo darytina išvada, jog apeliantė, apibrėždama šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis), siekia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos dėl visų šioje byloje ginčytų kreditorių susirinkimo nutarimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.
15. Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 7 d. įvykusio BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorių susirinkimo metu buvo priimti tokie nutarimai: 1) išrinktas įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas; 2) išformuotas kreditorių komitetas ir nutarta visus klausimus bankroto procese spręsti kreditorių susirinkimuose; 3) pakeista administravimo išlaidų sąmata ir nutarta patvirtinti naują administravimo išlaidų sąmatą; 4) nutarta, kad bankroto administratorė gali apmokėti išlaidas, patirtas bankroto proceso metu, tik gavusi kreditorių susirinkimo pirmininko patvirtinimą; 5) bankroto administratorė įpareigota pateikti išlaidų ataskaitą; 6) bankroto administratorė įpareigota pateikti pareikštų ir perduotų teismui debitorinių reikalavimų sąrašą; 7) bankroto administratorė įpareigota per 5 darbo dienas pateikti teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių kopijas bei įpareigota nesudaryti naujų teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių be kreditorių susirinkimo pirmininko pritarimo; 8) bankroto administratorė įpareigota pateikti kreditorių susirinkimo pirmininkui ataskaitą apie bankroto bylos eigą iki kiekvieno mėnesio 5 dienos. Bankrutuojančios įmonės bankroto administratorė pateikė teismui skundą, kuriame išdėstė reikalavimą dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 klausimais priimtų nutarimų panaikinimo. Bankroto administratorės skundas teisme buvo patenkintas iš dalies.
16. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl galimų procedūrinių pažeidimų BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo metu priimant ginčijamus nutarimus, tačiau bankroto administratorė ginčijo šiuos nutarimus materialiaisiais jų turinio teisėtumo aspektais. Tokiu atveju svarbu įvertinti, ar skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai neprieštarauja bankrutuojančios įmonės, jos bankroto administratorės ir jos kreditorių teisėtiems interesams.

5Dėl 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1 pagrįstumo

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. birželio 7 d. vykusiame kreditorių susirinkime nutarimu pagal 1 darbotvarkės klausimą įmonės kreditorių susirinkimo pirmininku buvo išrinktas kreditorės AB „Baltic Research“ įgaliotas atstovas R. K.. Bankroto administratorė nurodė ir juridinių asmenų registro duomenų bazėje esanti informacija patvirtina, kad BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ akcininkė (savininkė) yra įmonė UAB „Baltijos plieno sistemos“, kurios vadovas yra R. K., be to, įmonės UAB „Baltijos plieno sistemos“ akcininkė (savininkė) yra kreditorė AB „Baltic Research“, kurios įgaliotas atstovas – R. K., kuris ir buvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku.
18. Bankroto administratorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorės AB „Baltic Research“ atstovas buvo teisėtai išrinktas BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorių susirinkimo pirmininku. Bankroto administratorės įsitikinimu, įmonių – BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir AB „Baltic Research“ bei jų valdymo organų / atstovų sąsajumas sąlygoja interesų konflikto egzistavimą ir gali turėti įtakos bankrutuojančios įmonės inicijuotų teisminių ginčų baigčiai. Šie argumentai nelaikytini pagrįstais.
19. Bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viena iš kreditorių susirinkimo teisių – rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką, kuris turi būti tik kreditorius (kai kreditorius yra juridinis asmuo – jo įgaliotas atstovas). Kreditorių susirinkimo (ar kreditorių komiteto) pirmininku negali būti renkamas kreditorius – buvęs įmonės vadovas (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ir kada jis buvo atleistas), savininkas ir šiame punkte nurodytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai ar asmenys, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog imperatyvi ĮBĮ 23 straipsnio 1 punkto nuostata nagrinėjamo ginčo atveju pažeista nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė yra pakankamai aiški ir interpretuoti ją taip, kaip bando bankroto administratorė, bei spręsti, kad kreditorės AB „Baltic Research“ atstovas negalėjo būti išrinktas susirinkimo primininku dėl imperatyviųjų ĮBĮ nuostatų atitinkamo reguliavimo, nėra jokio pagrindo.
21. Antra, bankroto administratorė nepagrindė, kokias konkrečiai neigiamas teisines pasekmes galėtų sukelti nurodyto kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimas. Kreditorių susirinkimo pirmininkas įgyja tam tikras teises, susijusias su vadovavimu kreditorių susirinkimui (kaip bankrutuojančios įmonės valdymo organui), tvarkos palaikymu kreditorių susirinkimuose (kreditorių sprendimams priimti šaukiamuose kreditorių susirinkimuose), be to, kreditorių susirinkimo pirmininkas įgyja papildomas teises, kurios iš esmės susijusios su bankroto administratorės kontrole, pasirašant su ja pavedimo sutartį, kreipiantis dėl jo atstatydinimo, pritariant jos pavadavimui ir pan. (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 24 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 8 dalies 3 punktas ir kt.). Nepaisant to, kreditorių susirinkimo pirmininkas neįgyja jokių teisių, kurios leistų vien dėl jo statuso nulemti kreditorių susirinkimo nutarimų turinį, o bankroto administratorė nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, jog kreditorės AB „Baltic Research“ įgalioto atstovo išrinkimas galėtų nulemti ateityje priimamų kreditorių susirinkimo nutarimų turinio ydingumą ir (ar) lemtų esminį daugumos kreditorių interesų pažeidimą, prieštaravimą protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo atveju aktualu ir tai, kad ĮBĮ nenustatytas draudimas kreditorių susirinkimui spręsti klausimą dėl kreditorių susirinkimo pirmininko perrinkimo. Be to, kreditorių susirinkimo nutarimų teisingumą, jų atitikimą ĮBĮ nuostatoms bei bankroto proceso principams užtikrina ir teismo, kuriam gali būti skundžiami tie nutarimai, atliekama kontrolė (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis).

6Dėl 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 pagrįstumo

22. Bankroto administratorė taip pat kėlė klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo (priimtas 2 darbotvarkės klausimu), kuriuo nuspręsta išformuoti kreditorių komitetą bei visus bankroto procese kylančius klausimus spręsti kreditorių susirinkimuose, pagrįstumo, vertinant nutarimą efektyvumo bei racionalumo aspektais.
23. ĮBĮ 24 straipsnyje įtvirtintos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Kreditorių visuma sprendžia visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Be to, ĮBĮ 23 straipsnyje nustatyta ir kreditorių susirinkimo teisė spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalį kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai.
24. Įstatymas kreditorių susirinkimui suteikia teisę pakeisti tiek kreditorių komiteto sudėtį, tiek jo įgaliojimų apimtį, nepriklausomai nuo priežasčių, lėmusių tokio klausimo svarstymą. Nagrinėjamu atveju daugumos kreditorių valia buvo pareikšta nuomonė dėl komiteto, kaip kreditorių savivaldos organo, neefektyvumo bei poreikio visus klausimus spręsti kreditorių susirinkimuose priimant atitinkamus nutarimus (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis visus su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad kreditorių nutarimas visus įgaliojimus vėl perimti BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorių susirinkimui, nesudaro jokio pagrindo šį nutarimą vertinti kaip pažeidžiantį įmonės ir (ar) jos kreditorių interesus.

7Dėl 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 pagrįstumo

25. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Be kitų, administravimo išlaidoms priskiriamas ir įmonės administratoriaus atlyginimas (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo. Nepavykus pasiekti susitarimo ir kreditorių susirinkimui patvirtinus atlyginimą, kuris netenkina administratoriaus, šis kreditorių susirinkimo nutarimą gali skųsti teismui arba pateikti atsistatydinimo pareiškimą.
26. Šiuo atveju skundžiamu 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 3 darbotvarkės klausimu, buvo pakeista administravimo išlaidų sąmata ir patvirtinta nauja administravimo išlaidų sąmata, kuria: 1) administratoriaus atlyginimas sumažintas iki 15 000 Eur, įskaitant mokesčius, nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš JAR. Mokėjimo tvarką pavesta nustatyti kreditorių susirinkimo pirmininkui. Sėkmės mokestis – 5 procentai nuo išieškotų sumų; 2) kitos ūkio išlaidos – tik pagal administratoriaus pateiktą ir susirinkimo pirmininko patvirtintą planą ne ilgesniam nei 1 mėnesio laikotarpiui; 3) teisinės paslaugos – pagal administratoriaus pateiktą ir susirinkimo pirmininko patvirtintą planą ne ilgesniam nei 1 mėnesio laikotarpiui; 4) išlaidas antstolio paslaugoms galima skirti tik pagal administratoriaus pateiktą ir susirinkimo pirmininko patvirtintą planą; 5) buhalterinės apskaitos paslaugos – pagal administratoriaus pateiktą ir susirinkimo pirmininko patvirtintą planą ne ilgesniam nei 1 mėnesio laikotarpiui; 6) archyvo tvarkymas – pagal administratoriaus pateiktą ir susirinkimo pirmininko patvirtintą planą.
27. Bankroto administratorė, kvestionuodama šio nutarimo teisėtumą ir siekdama jo panaikinimo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šio klausimo perdavimo pakartotiniam svarstymui įmonės kreditorių susirinkime. Bankroto administratorė prašo ginčijamą nutarimą panaikinti dėl jo neteisėtumo.
28. Sutiktina su bankroto administratorės argumentais, kad mažinti administravimo išlaidas retrospektyviai (veikimo į praeitį būdu) yra draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti ir keisti bankroto administravimo išlaidų sąmatą bei nustatyti disponavimo ja tvarką nėra absoliuti. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad net jei paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusių kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012). Todėl atlyginimas bankroto administratorei, jo nustatymas, kaip ir išlaidų sąmatos keitimas ar disponavimo šiomis išlaidomis tvarkos nustatymas gali būti pakeistas bei naujas (kitoks) atlyginimas nustatomas tik taikant į ateitį nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad administravimo išlaidų sąmatos retrospektyvus sumažinimas buvo neteisėtas. Priešingu atveju, po skundžiamo 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo bankroto administratorė netektų teisės į ankstesniame kreditorių susirinkime (2015 m. kovo 13 d.) patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje numatytos sumos (neviršijančios pagrįstų faktinių išlaidų) atlyginimą.
29. Be to, pritartina ir tai pirmosios instancijos teismo išvadai, jog neįvertinus duomenų, ar ankstesniame kreditorių susirinkime nustatytas atlyginimas bankroto administratorei neatitiko jos darbo krūvio, atsižvelgiant į įmonės turimą turtą ir rūšį, įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį bei į kitas aplinkybes, nebuvo pagrindo spręsti dėl patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos bei administratorei nustatyto 50 000 Eur atlyginimo neatitikimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kadangi nėra aišku, kokios priežastys lėmė tokį žymų administratorės atlyginimo sumažinimą, lyginant su ankstesniame kreditorių susirinkime patvirtinta atlyginimo administratorei suma, šis klausimas pagrįstai perduotas iš naujo svarstyti kreditorių susirinkime.
30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustatant administratoriaus atlyginimą, turi būti atsižvelgiama į kriterijus, išdėstytus ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje (bankrutuojančios įmonės veiklos tęsimas, parduodamo įmonės turto rūšys bei kiekis, įmonei iškeltų bylų ir pareikštų ieškinių sudėtingumas ir kiekis). Šių kriterijų turi būti paisoma tiek nustatant, tiek keičiant administratoriaus atlyginimo dydį, į juos turi atsižvelgti ir teismas, nagrinėdamas ginčus dėl administratoriui paskirto atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jau patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos sumažinimas turi būti motyvuotas bei pagrįstas objektyviais duomenimis. Be to, aktualu ir tai, kad, sprendžiant tokį klausimą, įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais, tarp jų ir su atlyginimu administratorei tenka pačiai administratorei, siekiančiai tokių išlaidų atlyginimo patvirtinimo (šiuo konkrečiu atveju – anksčiau patvirtintoje išlaidų sąmatoje nustatytų dydžių nekeitimo).
31. Įstatyme nėra draudimo kreditorių susirinkimui iš naujo svarstyti jo kompetencijai priskirtus klausimus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, sąlygojančioms administravimo išlaidoms skirtinų lėšų sumažinimą ar padidinimą (pvz., dėl bankroto administratoriaus darbo krūvio pokyčių), kreditorių susirinkimas turi teisę bankroto procese atitinkamai keisti administravimo išlaidų apimtį (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Todėl bankroto administratorės aiškinimas, kad vien tik apskųsto kreditorių nutarimo panaikinimas be nurodymo tokį klausimą kreditorių susirinkime svarstyti iš naujo, užtikrintų jos teisėtus lūkesčius bei nepažeistų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių, yra nepagrįstas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, jog teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Bankrutuojančios įmonės administravimui tenkančios išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Nepagrįstai didelių administravimo išlaidoms skiriamų lėšų nustatymas pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėtus interesus ir viešąjį interesą.
32. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas ginčijamą 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3 darbotvarkės klausimu, pagrįstai sprendė, kad šis nutarimas yra neteisėtas dėl jo turinio, taip pat dėl teisiškai reikšmingų kriterijų, lemiančių administravimo išlaidų (įskaitant administratorės atlyginimą) dydžius, neįvertinimo. Todėl ši skundžiamos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista, sutinkant su teismo išvada, kad administravimo išlaidų sąmatos koregavimo, taip pat ir administratorės atlyginimo dydžio, klausimai turi būti iš naujo apsvarstyti ir įvertinti kreditorių susirinkime.

8Dėl 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 4, 7 ir 8 pagrįstumo

33. Pagal ĮBĮ 21-24 straipsnių nuostatas kreditorių susirinkimas – aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus tiek esminiais su bankrutuojančios įmonės veikla susijusiais klausimais, tiek kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4 darbotvarkės klausimu, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas neturi teisės apriboti (perimti) kreditorių susirinkimo funkcijų, apibrėžtų ĮBĮ 23 straipsnyje, ir vienas kontroliuoti bankroto administratorės patiriamas išlaidas.
34. Bankroto administratorės nuomone, kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti 7 ir 8 darbotvarkės klausimais, yra neteisėti tuo aspektu, jog įpareigojimas teikti visiems kreditoriams informaciją / ataskaitas siaurina pačios bankroto administratorės kompetenciją. Tokie atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
35. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų ir nustatyti informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo sąlygas bei tvarką. ĮBĮ 23 straipsnio 11 punktas būtent kreditorių susirinkimui suteikia prerogatyvą nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, o ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte nustatyta bankroto administratoriaus pareiga pagal šią nustatytą tvarką suteikti tokią informaciją. Aktualu ir tai, kad kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą yra viena iš kreditorių neturtinių teisių bankroto byloje (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bankroto administratorės teiginiai dėl galimo kreditorių piktnaudžiavimo prašant informacijos, yra labiau hipotetinio pobūdžio ir nesuponuoja išvados dėl šių nutarimų neteisėtumo ĮBĮ nuostatų pagrindu ar jų prieštaravimo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bankroto administratorei neginčijus kreditorių susirinkimo nutarimų dėl procedūrinių jų priėmimo pažeidimų, naikinti tuos nutarimus nėra teisinio pagrindo.
36. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė motyvuotas išvadas, tinkamai aiškino ir taikė ginčo išsprendimui aktualias teisės normas, todėl priėmė teisingą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.