Byla e2A-1477-524/2016

Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio ir Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės ieškinį atsakovei UAB „Lamberta“ dėl įpareigojimo sudaryti šilumos įrengimų pirkimo–pardavimo sutartį ir atsakovės UAB „Lamberta“ priešieškinį ieškovei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei dėl 2015-10-28 pranešimo „Dėl sutarties nutraukimo“ pripažinimo negaliojančiu ir uždraudimo nutraukti sutartį, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimo,

Nustatė

2

1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove šilumos įrenginių pirkimo–pardavimo sutartį toliau nurodytomis sąlygomis: 1.1. Atsakovė parduoda ieškovei šilumos įrenginius už 23 520,31 Eur likutinę vertę. 1.2. Šilumos įrenginiai ieškovės nuosavybėn pereina šilumos įrenginių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną. 1.3. Ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovei 23 520,31 Eur per 5 dienas nuo šilumos įrenginių pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. sausio 19 d. VšĮ Švėkšnos psichiatrijos ligoninė su atsakove sudarė Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 111-04 (toliau – sutartis). Vadovaujantis Sutarties 2.3 ir 2.4 punktais atsakovė kaip šilumos tiekėja įsipareigojo nuo 2005 m. vasario 21 d. adresu Aušros g. 24, Švėkšna, Šilutės r., tiekti Švėkšnos psichiatrijos ligoninės kaip vartotojos poreikiams reikalingą šilumos kiekį ir patenkinti šilumos poreikius dėl patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo, o VšĮ Švėkšnos psichiatrijos ligoninė kaip vartotoja įsipareigojo nupirkti pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis jai patiektos šilumos kiekį. Vadovaujantis Sutarties 4.3 punktu atsakovė įsipareigojo modernizuoti katilinę. Iš dalies modernizavus katilinę joje yra sumontuoti atsakovei priklausantys šilumos įrenginiai. 2010 m. VšĮ Švėkšnos psichiatrijos ligoninė buvo reorganizuota ir prijungta prie ieškovės ir tapo ieškovės Psichiatrijos departamentu. Pasikeitus aplinkosaugos reikalavimams ir priėmus Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. Dl-275 „Dėl klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ieškovei atsirado galimybė pakeisti skalūnų alyva kūrenamus katilus ekologiškais, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančiais įrenginiais, kurie gamybos proceso metu neskleistų ypatingai blogo kvapo, sukeliančio ne tik Psichiatrijos departamento pacientų, darbuotojų, bet ir tarp Švėkšnos miestelio gyventojų nepasitenkinimą. Tuo pagrindu 2013 m. ieškovė pateikė paraišką Klimato kaitos specialiojoje programoje, aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. Dl-933 skirtas finansavimas pagal ieškovės paraišką. Apie ieškovės dalyvavimą Klimato kaitos specialiojoje programoje ir jai skirtą finansavimą 2014 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 12-2081 ieškovė informavo atsakovę, buvo pradėtos derybos dėl Šilumos pirkimo sutarties nutraukimo ir šilumos įrenginių perdavimo ieškovės nuosavybėn sąlygų. Šalys susitarė, kad atsakovė iki Šilumos pirkimo sutarties nutraukimo pirkimo–pardavimo sutartimi parduos šilumos įrenginius, o ieškovė juos nupirks už atsakovės pateiktą ir dokumentais pagrįstą likutinę vertę. Tačiau atsakovė savo ketinimų atsisakė. Dėl to ieškovė negali atlikti katilinės rekonstrukcijos darbų. Ieškovė sutinka sumokėti atsakovės nurodytą šilumos įrenginių likutinę vertę.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, juo prašė pripažinti VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2015-10-28 pranešimą ,,Dėl sutarties nutraukimo“ Nr. 1776 niekiniu, negaliojančiu ir nesukuriančiu jokių teisinių pasekmių. Taip pat prašė pripažinti 2005 m. sausio 19 d. tarp ieškovės ir VšĮ Švėkšnos psichiatrinės ligoninės (kurios teises ir pareigas perėmė VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė) sudarytos Šilumos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 111 nutraukimą nuo 2016-01-18 negaliojančiu ir įpareigoti atsakovę vykdyti šią sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutartį nuo jos sudarymo vykdė tinkamai, savo lėšomis modernizavo katilinės įrangą, sudėvėtus įrenginius ir įrengimus pakeitė naujais, ieškovei tinkamai sutartyje nustatyta tvarka tiekė šilumą. Tačiau nepaisant to 2015-10-30 UAB „Lamberta“ gavo VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2015-10-28 raštą ,,Dėl sutarties nutraukimo“ Nr. 1776, kuriuo nurodyta, kad 2016 m. vasario 25 d. ligoninė katilinėje, valdomoje panaudos teise, adresu Aušros g. 27, Švėkšna, Šilutės r., pati pradės gaminti šilumą ir karštą vandenį. Pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovės teisė nutraukti sutartį sutartimi ir įstatymu nenumatyta, todėl atsakovės pranešimas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, nesukuriančiu teisinių padarinių, prieštaraujančiu imperatyvioms nuostatoms ir todėl yra naikintinas.
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-09 sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę sudaryti su ieškove VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligonine šilumos įrenginių pirkimo–pardavimo sutartį toliau nurodytomis sąlygomis: 1.1. Atsakovė parduoda ieškovei šilumos įrenginius už 23 520,31 Eur likutinę vertę. 1.2. Šilumos įrenginiai ieškovės nuosavybėn pereina šilumos įrenginių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną. 1.3 Ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovei 23 520,31 Eur per 5 dienas nuo šilumos įrenginių pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 4048,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės UAB „Lamberta“ priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių iškilo ginčas dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau termino. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškovė, taip pat ir atsakovė sudarydamos 2005 m. sausio 19 d. sutartį numatė, kad sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, todėl padarė išvadą, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas nėra pagrįstas. Teismas konstatavo, kad, pačios atsakovės buhalteriniais duomenimis, šilumos įrenginių likutinė vertė 2016-02-29 dieną yra 23 520,31 Eur, už šią likutinę vertę ieškovė sutinka iš atsakovės išpirkti šilumos įrenginius. Sprendė, kad atsakovės bandymas didinti šilumos įrenginių likutinę vertę, į ją įskaičiuojant katilinės eksploatacijos išlaidas ir 2011 metais atliktą kamino remontą, apgadintą po audros, 2012 metais atliktus remonto darbus, nepagrįstas.
4. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

   32016-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad:

1. Teismo pozicija dėl sutarties nutraukimo prieštarauja byloje esantiems įrodymams, šalių paaiškinimams.
2. Ieškovė nėra atsijungusi nuo atsakovės šilumos perdavimo tinklo, todėl sutartis nėra nutraukta.
3. Ieškovė neturėjo teisės reikalauti prievolės įvykdymo, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.
4. Sutartis vienašališkai nutraukta negalėjo būti, tam nebuvo teisinio pagrindo.
5. Teismo procesinis sprendimas dėl įpareigojimų nėra motyvuotas, todėl naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
6. Teismas nepagrįstai ir netinkamai nustatė šilumos įrenginių pagerinimų likutinę vertę.
7. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes, palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimą, papildomai nurodo, kad nesutinka, jog teismo procesinis sprendimas dėl įpareigojimų yra be motyvų. Teigia, kad minėtas sprendimas paremtas sutarties nuostatomis. Nesutinka, kad sutartis turi būti vykdoma. Mano, kad sutartis nutraukta dėl pačios atsakovės kaltų veiksmų. Sutarties nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymo nuostatas, likutinė vertė apskaičiuota pagal pačios atsakovės duomenis.

4Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

56. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

67. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

78. Byloje nustatyta, jog šalys 2005 m. sausio 19 d. sudarė Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 111-04, kurios 7.1 p. buvo susitarta, kad jei vartotojas (a) daugiau kaip 2 mėnesius per metus savavališkai neperka iš tiekėjo šilumos arba (b) perka šilumą iš trečiųjų asmenų, arba (c) gaminasi pats šilumą, arba (d) vėluoja sumokėti už patiektą šilumą daugiau kaip 60 darbo dienų, tai tiekėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį raštu įspėdamas apie tai vartotoją prieš 1 mėnesį. Sutarties 7.2 p. buvo nurodyta, jog nutraukus sutartį 7.1 p. nurodytais pagrindais, tiekėjas ir vartotojas per 22 darbo dienas įsipareigoja pasirašyti šilumos įrenginių (pagerinimų) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią tiekėjas parduos šilumos įrenginius (pagerinimus) vartotojui už likutinę vertę. Iš šios sutarties teksto, iš bylos esmės nustatyta, jog šilumos tiekėja pagal sutartį yra šios bylos atsakovė ir byloje nustatyta, jog ne ji buvo paminėtos sutarties vienašalio nutraukimo iniciatorė, t. y. pridėta civilinė byla Nr. e2-1910-796/2016, kurioje UAB ,,Lamberta“ pareikštas ieškinys (šios bylos priešieškinis), įrodo, jog šią sutartį vienašališkai nutraukė ne tiekėjas, o vartotojas, t. y. ieškovė, todėl akivaizdu, jog paminėtu sutarties 7.2 p. pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis tenkindamas ieškinį, nes šią sutartį nutraukė ne tiekėjas, o vartotojas, o 7.2 p. taikomas tik tada, kai sutartis nutraukiama 7.1 p. pagrindu, t. y. tiekėjo (atsakovės) iniciatyva. Teismas paminėtos aplinkybės nesiaiškino, todėl neatskleidė bylos esmės. 2015-04-15 šalys sudarė ketinimų protokolą dėl paminėtos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, dėl kurio nebuvo aiškintasi pagal CK 6.193 str. nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. šioje byloje pagal pareikštą ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį turi būti nustatyta, ar šis protokolas laikytinas preliminariąja sutartimi, ar sutartimi, kuria buvo prisiimti įsipareigojimai dėl ieškovės nurodomų neidentifikuotų ieškinyje šilumos įrenginių.

89. Dėl sutarties vienašališko nutraukimo (priešieškinio).

9Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės vienašališko 2005-01-19 ieškovės ir VšĮ Švėkšnos psichiatrinės ligoninės (kurios teises ir pareigas perėmė VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė) sudarytos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 111 nutraukimo nuo 2016-01-18. Šios bylos atsakovė pridėtoje byloje prašo pripažinti negaliojančiu 2015-10-28 pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo“ Nr. 1776, pripažinti negaliojančiu 2005-01-19 tarp ieškovės ir VšĮ Švėkšnos psichiatrinės ligoninės (kurios teises ir pareigas perėmė VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė) sudarytos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 111 nutraukimą nuo 2016-01-18 ir įpareigoti atsakovę vykdyti šią sutartį. Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo 29 straipsniu nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerinius tinklus), todėl šios bylos esmė yra konstatavimas, ar tinkamai ieškovė atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos ir tuo pagrindu turėjo teisę nutraukti sutartį prieš terminą bendrais viešosios sutarties nutraukimo pagrindais, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje numatytu pagrindu, todėl šios bylos įrodinėjimo dalykas yra tai, ar ieškovė yra tinkamai atsijungusi nuo centralizuotos jos patalpų šildymo sistemos, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, netyrė.

1010. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, kurios patvirtintos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, galiojanti redakcija vartotojos 2015-10-28 pranešimo dėl sutarties nutraukimo surašymo metu reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusią su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklės privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams ir karšto vandens vartotojams bei kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims (Taisyklių 1 ir 2 punktai).

1111. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vartotojas, norėdamas nutraukti šilumos tiekimo sutartį, turi laikytis specialiuose šilumos tiekimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tam, kad šilumos vartotojo prievolės pagal šilumos tiekimo sutartį pasibaigtų, būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis, t. y. atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginių atjungimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis Nr. 3K-3-44/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-591/2013).

1212. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VIII skyriaus nuostatos, galiojusios šalių sutarties nutraukimo metu, reguliuoja šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva, modernizavimo, pertvarkymo tvarką. Šių taisyklių 104 punktu nustatyta, jog atjungiant negyvenamuosius pastatus, pastato savininkas, pageidaujantis atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šilumos įrenginius ar keisti pastato šildymo būdą, privalo pateikti informaciją savivaldybės institucijai apie numatomus atlikti darbus ir prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Pridedama kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą ar kitą) atjungiamam objektui šildyti, todėl šioje byloje sprendžiant ginčo sutarties nutraukimo teisėtumą būtina konstatuoti, jog ieškovė kaip vartotoja yra tinkamai pakeitusi savo patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Taisyklių 102 p. nustato, kad baigęs inžinerinių sistemų (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo) pertvarkymo darbus, pastato savininkas privalo gauti Inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą bei teisės akte (Taisyklių 1 priedo 32 punktas) nustatyta tvarka gauti baigtų pertvarkyti pastato šilumos įrenginių ir statinio pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir jų kopijas pateikti šilumos tiekėjui, o 103 p. nustato, jog pastato ir kitų patalpų inžinerinės sistemos (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo) pripažįstamos pertvarkytomis nuo Taisyklių 102 punkte nurodytos pažymos pasirašymo datos.

1313. Dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.

14Šioje byloje būtina išsiaiškinti, ar ieškovės nurodomas katilinės modernizavimas laikytinas patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pakeitimu ir dėl kokių šilumos įrenginių pardavimo buvo susitarusios šalys 2015-04-13 ketinimų protokole dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Be to, būtina aiškintis, ar įvyko visos paminėtame protokole ir šios nutarties 12 p. nurodytos sąlygos, ir šį protokolą būtina aiškinti pagal CK 6.193 str. nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. ar šis ketinimų protokolas laikytinas preliminariąja sutartimi, nes pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto. Paminėto protokolo 2.2 p. buvo nustatytas šalių įsipareigojimas iki 2016-04-23 sudaryti šilumos įrenginių pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiame šalių susitarime šie įrenginiai buvo identifikuoti.

1514. CK 6.156 straipsnio 2 dalyje nustatytos sutarčių sudarymo laisvės išimtys. Viena iš jų – asmuo gali būti įpareigojamas sudaryti sutartį, jeigu jis savanoriškai įsipareigojo tam tikrais atvejais sudaryti sutartį. Tokią pareigą asmuo gali prisiimti derybų metu arba pagal šalių jau sudarytą sutartį. CK 6.156 straipsnio 2 dalies prasme svarbu, kad sudaryti sutartį asmuo būtų įsipareigojęs savanoriškai, t. y. laisva valia, sąmoningai, niekieno neverčiamas, veikdamas savo nuožiūra, vadovaudamasis savo interesais, bet atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, tarp jų – į sutartinius santykius su kitais asmenimis. Asmens įsipareigojimo savanoriškai sudaryti sutartį, kuris prisiimtas ikisutartiniuose santykiuose preliminariąja sutartimi, ypatumas yra tas, kad įstatymas neužtikrina šio įsipareigojimo įvykdymo, jeigu per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nesudaroma, pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimas yra pagrindas pasibaigti prievolei sudaryti pagrindinę sutartį. Jeigu įsipareigojimas sudaryti sutartį prisiimtas ne ikisutartinių santykių, t. y. ne derybų, metu, o kaip pagrindinės sutarties nuostata, tai asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos dėl sutartimi nustatytos prievolės sudaryti kitą sutartį nevykdymo, gali kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynybos ir reikalauti įvykdyti prievolę.

1615.Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę parduoti šilumos įrenginius, nepareikalaudamas jų sukonkretinti per ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl akivaizdu, kad toks teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Šiuo atveju šalys gali kreiptis į teismą, kad būtų pripažinta, jog kita šalis nepagrįstai atsisako sudaryti sutartį, t. y. prašyti įpareigoti įvykdyti sutartinę prievolę (CK 1.138 str.). Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė dvišalė atlygintinė sutartis, nukreipta į daikto pirkėjui perdavimą nuosavybėn ar patikėjimo teise (CK 6.305 straipsnis). Sudarius pirkimo–pardavimo sutartį atsiranda teisinis prievolinis santykis, kurio turinys – pardavėjo ir pirkėjo tarpusavyje susijusios teisės ir pareigos; jas vykdydamos šalys pasiekia rezultatą, kurio tikėjosi sudarydamos sutartį. Pardavėjo pareiga yra perduoti pirkėjui sutarto asortimento daiktus (CK 6.331 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl šilumos įrenginių kaip preliminariosios ar pagrindinės sutarties objekto turi būti suformuluotas ir identifikuotas kaip atskiras civilinės apyvartos objektas.

1716. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nes netinkamai vertino įrodymus, nesiaiškino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų – CPK 185 str., neatskleidė bylos esmės, dėl ko byla galėjo būti neteisingai išspręsta (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą sprendimą, tačiau faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes peržiūros procedūra varžoma papildomų įrodymų priėmimo apribojimais, tyrimo apimtį susiaurina apeliacinių skundų ribos. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o vadovaujantis LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisė yra panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apskųstas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.