Byla e2A-1022-254/2018
Dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis reikalavimų, J. J

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. I. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3065-835/2017 pagal ieškovės J. I. ieškinį atsakovui R. I. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis reikalavimų, J. J..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ginčas tarp šalių byloje kilo dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo.
  2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką, įregistruotą ( - ) Alytaus miesto valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), dėl atsakovo kaltės; palikti santuokines pavardes; priteisti iš atsakovo ieškovei 5 000 Eur neturtinę žalą, 1 073,07 Eur piniginę kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Nurodė, kad atsakovas nuo 2010 metų ieškovės ir pilnametės dukros R. I. atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, neišlaikė šeimos, neatliko sutuoktinio pareigų. Šeima iširo, kai ieškovei tapo žinoma apie tai, kad atsakovas be jos žinios prisiėmė didelės vertės turtinių prievolių. Pažymėjo, kad ieškovė dėl atsakovo žiauraus ir neatsakingo elgesio tapo labai jautri, pažeidžiama, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, todėl vartoja raminamuosius vaistus, neužmiega naktį, patiria nuolatinę įtampą, negali susikaupti darbe. Atsakovas 2017 m. birželio mėnesį išėjo iš namų, turi kitą moterį. Pažymėjo, kad šalys bendrų prievolių neturi, yra sudarę povedybinę sutartį, kurioje susitarę dėl dalintino turto, o atsakovas turi asmeninių prievolių kreditoriams.
  4. A. R. I. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovas visada buvo šeimai ištikimas, rūpinosi ja ir namais. Atsakovo turimi kreditavimo santykiai reikalingi individuliai veiklai plėtoti, kuri yra jo pragyvenimo šaltinis. Šalys sudarė povedybinę sutartį ieškovės iniciatyva tik tada, kai ji sužinojo apie atsakovo patraukimą administracinėn atsakomybėn dėl netinkamo su individualia veikla susijusių dokumentų įforminimo, kas rodo, kad būtent ieškovė veikė priešingai sutuoktinių pareigoms teikti visokeriopą tarpusavio pagalbą, palaikyti sutuoktinį tiek materialiai, tiek moraliai. Ieškovė neparėmė atsakovo, nebuvo suinteresuota bendru išeičių ieškojimu spręsti šeimoje kilusius finansinius sunkumus, o inicijavo sutuoktinių turto ir prievolių atskyrimo nustatymą. Pažymėjo, kad ieškovė linkusi konfliktuoti, nesant jokio pagrindo teikia pareiškimus policijai ir kitoms institucijoms, kurios išnagrinėję pareiškimus, nenustato atsakovo veiksmuose jokių teisės pažeidimų požymių, tačiau tokie pareiškimai ir skundai savaime formuoja neigiamą įspūdį apie atsakovą pažįstamų akyse. Todėl atsakovo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas santuoką nutraukti dėl abiejų šalių kaltės.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė santuoką, įregistruotą ( - ) Alytaus miesto valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), sudarytą tarp R. I. ir J. I., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl R. I. kaltės; nutraukus santuoką, J. I. paliko santuokinę pavardę – I., R. I. paliko pavardę – I.; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 073,07 Eur piniginę kompensaciją, 700 Eur neturtinę žalą ir 694 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo 7,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
  2. Teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo, bylos duomenimis nustatė, kad šalių santuoka įregistruota ( - ) Alytaus miesto valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ). Sutuoktiniai turi dvi pilnametes dukras, 2015 m. liepos 31 d. sudarė povedybinę ir santuokinio turto pasidalijimo sutartis, kuriose pasidalijo santuokinį turtą. Šalys nepageidavo ir teismas termino susitaikymui neskyrė, nustatęs, kad šalys santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2017 m. pradžios.
  3. Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-489-791/2016 atsakovas R. I. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje. Be to, atsakovui buvo skirtos ir administracinės nuobaudos už nustatyto greičio viršijimą ir automobilio statymą neleistinoje vietoje. Įvertinęs į bylą ieškovės pateiktus dokumentus – atsakovo vartojimo kreditų sutartis, antstolės, VSDFV Alytaus skyriaus ir VMI prie FM Alytaus skyriaus raginimus ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-194-835/2016, kuriuo iš atsakovo priteista trečiajam asmeniui J. J. 1 116,12 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų susijusių išmokų, teismas laikė, kad atsakovas turi didelių skolinių įsipareigojimų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors trečiojo asmens J. J., liudytojų R. I. ir D. C. parodymai ir nepatvirtino ieškinyje išdėstytų aplinkybių dėl atsakovo smurto šeimoje ir neištikimybės, tačiau, teismas vertino, kad jie leidžia spręsti apie atsakovo atvirą nepagarbą ieškovei bei šeimos pajamų mažėjimą dėl netinkamo jo elgesio. Atsakovo teistumą už tyčinį nusikaltimą teismas laikė jo kaltės dėl ištuokos prezumpcija (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), todėl sprendė, kad R. I. iš esmės pažeidė moralinės ir materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, numatytas CK, nes jis savo sutuoktinei buvo nelojalus, rodė jai atvirą nepagarbą, sudarė sąlygas šeimos materialinės gerovės blogėjimui, todėl santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės.
  4. Teismas, nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl neturinės žalos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė neturtinę žalą įvertino 5 000 Eur suma, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių jos patyrimą visa apimtimi. Todėl, įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, sutuoktinių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, teismas pagrįsta pripažino 700 Eur neturtinę žalą, kurią priteisė ieškovei iš atsakovo.
  5. Atsakovui pripažinus ieškinio reikalavimą dėl 1 073,07 Eur piniginės kompensacijos už bendro turto išlaikymą, atsakovo prievolių tretiesiems asmenims vykdymą, teismas tenkino šį ieškinio reikalavimą ir minėtą sumą ieškovei priteisė iš atsakovo.
  6. Tenkinęs ieškinį 71 proc. (2 reikalavimai 100 procentų ir 1 reikalavimas 14 procentų (700 Eur iš 5000 Eur), iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 694 Eur bylinėjimosi išlaidas (977,32 Eur x 71 procentai = 694,00 Eur) ir 7,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

8II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas R. I. prašo teismo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta R. I. kaltė dėl santuokos nutraukimo ir iš jo priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir priimti naują sprendimą – šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Pažymi, kad teismas atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo iš esmės nustatė vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija (teistumu už tyčinį nusikaltimą) ir liudytojų (apelianto dukters ir uošvienės), trečiojo asmens (apelianto kreditoriaus) parodymais (paaiškinimais), patvirtinančiais, kad atsakovas rodė atvirą nepagarbą ieškovei ir, kad jo netinkami veiksmai sudarė sąlygas šeimos materialinės gerovės blogėjimui. Apeliantas pažymi, kad jo nusikalstama veika nesąlygojo santuokos pabaigos, nusikalstami veiksmai buvo daromi su sutuoktinės žinia ir pagalba iki skyrybų proceso pradžios, iš neteisėtos veiklos gautos lėšos (pajamos) ir produktai buvo naudojami šeimos poreikių tenkinimui. Todėl atsakovo kaltės prezumpcija dėl santuokos iširimo yra paneigta.
    2. Nepagrįsta teismo išvada, kad netinkamais veiksmais, dėl kurių susidarė dideli skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, apeliantas pablogino šeimos turtinę padėtį, kas lėmė santuokos iširimą. Pažymi, kad pagal šalių sudarytą 2015 m. liepos 31 d. vedybų (povedybinę) sutartį, sutuoktinių turto teisinis režimas buvo atskirtas, pagal kurią abiem šalims atiteko po 1/2 dalį nekilnojamojo turto, o apie 6 000 Eur įsipareigojimai kreditoriams liko asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nors kreditinės lėšos buvo panaudotos šeimos verslui. Tai tik patvirtina, kad padalinant šeimos turtą, ieškovės finansinė ir/ar materialinė padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo.
    3. Teismas neįvertino, kad dėl santuokos iširimo yra kaltės ir ieškovės veiksmuose. Pažymi, kad atsakovas patyrė didelius finansinius sunkumus, kai ieškovė įmonei „HML“, su kuria atsakovas buvo sudaręs mini ekskavatoriaus „Hyundai“ išperkamosios nuomos sutartį, pranešė, jog atsakovas negalės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, nes yra nemokus. Tokie ieškovės veiksmai rodo, kad būtent ieškovė nesistengė išsaugoti šeimos bendromis jėgomis, sprendžiant iškilusius sunkumus, prioritetą teikiant asmeninių ir turtinių interesų užtikrinimui. Be to, dėl ieškovės pateiktų pareiškimų policijai ir kitoms institucijoms buvo formuojamas neigiamas įspūdis apie atsakovą pažįstamų, kaimynų, verslo partnerių akyse. Tokiais veiksmais ieškovė nevykdė pareigos būti lojalia, negerbė atsakovo, nepalaikė jo morališkai, o rūpinosi tik savo asmeniniais poreikiais.
    4. Nepagrįstai teismas priteisė iš atsakovo ieškovei neturtinę žalą, kadangi dėl santuokos iširimo nėra atsakovo kaltės, kartu ir visų būtinų sąlygų atsakomybei atsirasti. Pažymi, kad dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, rūpesčiai skyrybų procese yra neišvengiami bei sąlygoti skyrybų proceso, todėl žala, kurią patiria abu sutuoktiniai bei jų šeimos nariai dėl santuokos iširimo nėra sąlygota vien atsakovo elgesio. Priteisdamas ieškovei iš atsakovo 700 Eur neturtinės žalos kompensaciją, teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. I. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovas nepaneigė jo kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpcijos. Atsakovas nepateikė duomenų, paneigiančių jo teistumą arba patvirtinančių ieškovės kaltus veiksmus, jog ji prisidėjo prie atsakovo atliktos nusikalstamos veikos padarymo. Pažymi, kad atsakovo padaryta nusikalstama veika, buvo viena iš pagrindinių priežasčių, sąlygojusi šeimos iširimą ir santuokos pabaigą, kadangi be laisvės apribojimo bausmės buvo paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo metu (5 mėnesius) atsakovui būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. Visą šį laiką naktimis į namus atvykdavo pareigūnai, kurie tikrindavo, ar atsakovas laikosi teismo įpareigojimo ir nustatytu paros laiku yra namuose. Dėl tokių patikrinimų ieškovė ir jos dukra patyrė nuolatinį stresą, įtampą, miego stoką, kas turėdavo neigiamas pasekmes darbo produktyvumui.
    2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo veiksmai, susiję su įsipareigojimais kreditoriams, nelėmė santuokos iširimo, kadangi neva sutuoktinių turtas buvo atskirtas povedybine sutartimi. Pažymi, kad atsakovas didelius skolinius įsipareigojimus įgijo ir nuostolius šeimai padarė iki povedybinės sutarties sudarymo ir šios prievolės po minėtos sutarties sudarymo netapo asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nes povedybinė sutartis atskirą sutuoktinių turto teisinį režimą nustatė į ateitį, t. y. nuo jos sudarymo dienos. Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog 6 000 Eur įsipareigojimai kreditoriams liko atsakovo asmenine prievole, kadangi šias lėšas atsakovas iš AB SEB banko kaip vartojimo kreditą gavo 2015-04-25, t. y. prieš 2015-07-31 povedybinės sutarties sudarymą.
    3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad skolintos lėšos (6000 Eur) buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, šeimos verslui. Ieškovė pažymi, kad atsakovo vykdoma individuali veikla niekada nebuvo šeimos verslu. Atsakovas vienas vykdė individualią veiklą ir vienas disponavo iš jos gaunamomis pajamomis. Ieškovė dirbo medike, o dukros taip pat nebuvo susijusios su atsakovo vykdoma individualia veikla. Pažymi, kad atsakovas pinigines lėšas skolinosi ieškovei nežinant, slaptai, tokiu pat būdu jas ir išleisdavo. Apie atsakovo įsiskolinimus ieškovė sužinojo tik po to, kai dukra Rosita 2017 metais rado atsakovo sudarytas kredito sutartis su bankais.
    4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovei jos prašomą neturtinę žalą. Ieškovės nuomone, šiuo atveju yra visos sąlygos neturtinės žalos atlyginimui, kadangi ieškovė patyrė neturinę žalą dėl eilę metų besitęsiančio netinkamo atsakovo elgesio šeimoje – atsakovo fizinio ir psichologinio smurto, nuolatinės nepagarbos, užgauliojimo, skolinių įsipareigojimų prisiėmimu be ieškovės žinios, vandens atjungimu gyvenamajame name, nesirūpinant jo tinkamu tiekimu ir pan.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

  1. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė J. I. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą (pageidavimą) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Abiem šalims pateikus apeliacinės instancijos teismui procesinius dokumentus, kuriuose išdėstyta aiški pozicija nagrinėjamais klausimais, nustačius, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vyko keli teismo posėdžiai, kurių metu abi bylos šalys turėjo teisę pasisakyti ir užduoti viena kitai klausimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso tvarka. Todėl prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

12Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliaciniame procese

  1. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, tačiau nesuformulavo prašymo šiuos įrodymus prijungti, kaip tai nurodyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus (CPK 376 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia dėl naujų įrodymų prijungimo.
  2. Atsakovė, pateikdama naujus įrodymus, nurodė, kad jie susiję su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytomis neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių atsakovas nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y.: 1) 2018-02-10 AB „Lietuvos draudimas“ Pinigų priėmimo kvitas Nr.3217019, patvirtinantis, kad 2018-02-10 už namo Kalninės g. 8, Likiškėlių k., Alytaus r. sav., ieškovė sumokėjo 102,50 Eur draudimo mokestį; 2) 2018-02-22 UAB „Vaitrona“ PVM sąskaita faktūra Nr.17105 ir Kasos pajamų orderio kvitas Nr.2018-53, kurie patvirtina, jog 2018-02-22 ieškovė pirko briketus namo šildymui, už kuriuos sumokėjo 310 Eur; 3) 2018-03-21 Alytaus apylinkė teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr.e2-623- 292/2018, pagal kurį atsakovo tėvai buvo įpareigoti atlikti veiksmus, užtikrinant nepertraukiamą vandens tiekimą gyvenamajam namui, esančiam Kalninės g. 8, Likiškėlių k., Alytaus r. sav.; 4) 2018-03-02 Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatytos aplinkybės, jog atsakovas, negyvendamas kartu name, psichologiškai terorizuoja ieškovę ir jos dukrą; 5) 2017-06-06 VTMT Alytaus poskyrio specialisto išvada apie D. Č. padarytus sužalojimus, D. Č. asmens dokumento kopija, 4 fotografijos; 6) 2015-09-08 R. I. prašymas Alytaus rajono apylinkės teismui administracinėje byloje Nr. A2.1-315-333/2015; 7) 2018-03-28 VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės pažyma apie J. I. darbo stažą; 8) 2018-03-22 VSDFV Alytaus skyriaus pažyma apie J. I. draudiminio darbo laikotarpius; 9) 2014-03-14 R. I. individualios veiklos vykdymo pažyma; 10) 2013-05-13 Prašymas AVIVA sudaryti gyvybės draudimo sutartį R. I. interesais; 11) gyvybės draudimo liudijimas; 12) pranešimas dėl draudimo sutarties sąlygų; 13) 2017-06-19 mokėjimo nurodymas 692,81 Eur dėl nutrauktos sutarties.
  3. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl naujų pateiktų įrodymų, turi atsižvelgti į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką sprendžiant šalių ginčą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
  4. Ieškovė naujais įrodymais grindžia atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad atsakovas ir po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo neišlaiko jam priklausančios turto dalies, todėl ji turi pirkti kurą visam namui šildyti, yra sumokėjusi draudimo mokestį ir už atsakovo turto dalį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė atsiliepime nurodė, jog santuokoje įgytą ir jai atitekusią gyvenamojo namo dalį yra padovanojusi savo motinai D. Č., todėl neturi nuosavybės teisės į šį turtą. Kadangi gyvenamojo namo bendraturčių ginčai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tai ieškovės pateikti nauji įrodymai, grindžiantys tokius ginčus, taip pat ir įrodymai dėl bendraturčių tarpusavio santykių, atsisakomi priimti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo priimti ir kitus ieškovės pateiktus įrodymus, kurie susiję su atsakovo individualios veiklos vykdymu, jo asmens gyvybės draudimu ir įmokomis. Šie įrodymai, įvertinus jų parengimo datą, galėjo būti ieškovės pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad ieškovė nenurodė, kodėl šia procesine teises nepasinaudojo savalaikiai bei kokios aplinkybės pagrindžia būtinybę juos teikti apeliacinės instancijos teismui po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

13Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

  1. Apeliantas skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad šalių santuoka iširo dėl sutuoktinio R. I. kaltės ir sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 700 Eur neturtinė žala. Apeliantas taip pat prašo nustatyti, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą nagrinėja ir skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik šiose pateikto apeliacinio skundo ribose.
  2. Pastebėtina, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
  3. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių, tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
  4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo, atsižvelgė į tai, kad: Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-194-835/2016 iš Raimundo I. J. J. priteista 666,12 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 200 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 250 Eur už uždelsimo atsiskaityti laiką (t. 1, b. l. 147-153); iš vartojimo kredito sutarčių, antstolės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raginimų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštų teismas nustatė, kad atsakovas turi didelių skolinių įsipareigojimų (t. 1, b. l. 11-14, 20-29, t. 2, b. l. 34-38); Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. priimtu baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-489-791/2016 atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 5 mėnesiams; iš administracinių nusižengimų registrų išrašų teismas nustatė, kad atsakovui skirtos nuobaudos už automobilio vairavimą neleistinu greičiu, automobilio pastatymą neleistinoje vietoje (t. 2, b. l. 92-99). Įvertinęs šiuos įrodymus, taip pat trečiojo asmens J. J. (atsakovo kreditoriaus) paaiškinimus, liudytojų R. I. ir D. Č. parodymus sprendė, kad atsakovas, kaip sutuoktinis, iš esmės pažeidė moralinės ir materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, numatytas CK, nes jis savo sutuoktinei buvo nelojalus, rodė jai atvirą nepagarbą, sudarė sąlygas šeimos materialinės gerovės blogėjimui, atsakovas elgėsi neatsakingai šeimos atžvilgiu, jos neišlaikė bei neatliko sutuoktinio pareigų. Be to, teismas, įvertinęs, kad atsakovas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas laisvės apribojimu, sprendė, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
  5. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta jo kaltė dėl santuokos nutraukimo, nurodo, kad šiuo atveju kaltės prezumpcija jo atžvilgiu negali būti taikoma vien todėl, kad atsakovas turi teistumą už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad jo padaryta nusikalstama veika nesąlygojo santuokos pabaigos, nusikalstami veiksmai buvo daromi su sutuoktinės žinia ir pagalba iki skyrybų proceso pradžios, o iš neteisėtos veiklos gautos lėšos (pajamos) ir produktai buvo naudojami šeimos poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti, jog atsakovas apeliacinio skundo argumentais paneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotą kaltės prezumpciją.
  6. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-489-791/2016 kaltinamuoju buvo patrauktas tik atsakovas. Ieškovė nebuvo kaltina nusikalstama veika, numatyta BK 201 straipsnio 1 dalyje, kartu nebuvo kaltinama prisidėjusi prie nusikalstamos veikos padarymo. Minėtu baudžiamuoju įsakymu atsakovui buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė 5 mėnesiams, kurios pagrindu atsakovas turėjo būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. ryto. Ieškovė nurodė, ko nepaneigė ir apeliantas, kad taikant Probacijos įstatymą, bausmės atlikimo laikotarpiu, policijos pareigūnai dažnai naktimis tikrindavo, ar atsakovas yra namuose, dėl ko ieškovė ir jos pilnametė dukra, kuri gyveno kartu su tėvais, patirdavo nuolatinį stresą, kas kenkdavo jų miego, o vėliau ir darbo kokybei. Atsižvelgtina ir į tai, kad baudžiamasis įsakymas atsakovo atžvilgiu buvo priimtas 2016 m. gruodžio 16 d., paskirtos bausmės vykdymas truko 5 mėnesius, o dėl santuokos nutraukimo ieškovė į teismą kreipėsi 2017 m. gegužės mėnesį. Todėl nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo paneigti, kad atsakovo teistumas už tyčinį nusikaltimą nebuvo viena iš priežasčių, lėmusių santuokos nutraukimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino žinojusi apie atsakovo vykdomą nusikalstamą veiką, neįrodo, kad ji atsakovo vykdomai veiklai pritarė ir prisidėjo prie nusikalstamos veikos vykdymo.
  7. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš nusikalstamos veiklos gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. priimto baudžiamojo įsakymo turinio matyti, kad atsakovas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog naminės degtinės gamybos aparatą savo namuose pasigamino tik 2016 m. gegužės mėnesį, kas suponuoja išvadą, kad neteisėta veika iki baudžiamojo įsakymo priėmimo buvo vykdoma 7 mėnesius. Kartu baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad atsakovas neturėjo tikslo realizuoti gaminamus alkoholinius gėrimus, t. y. pagamintą degtinę ketino naudoti tik savo reikmėms (t. 2, b. l. 100-103). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad iš nusikalstamos veikos buvo gautos pajamos, kurios buvo naudojamos šeimos reikmėms. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo teistumas už tyčinį nusikaltimą ir iš to kilusios pasekmės buvo viena iš priežasčių, lėmusių santuokos nutraukimą, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo šiuo atveju preziumuojama.
  8. Atsakovas apeliaciniu skundu siekia paneigti pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, kad santuokos iširimą lėmė ir be ieškovės žinios atsakovo prisiimti finansiniai įsipareigojimai. Apeliantas pažymi, kad bylos šalims pasirašius 2015 m. liepos 31 d. povedybinę sutartį, buvo atskirtas sutuoktinių turto teisinis rėžimas ir 6 000 Eur atsakovo prisiimti įsipareigojimai kreditoriams liko jo asmeninėmis prievolėmis. Todėl, apelianto nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo prisiimti skoliniai įsipareigojimai pablogino šeimos turtinę padėtį. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
  9. Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Sudarius povedybinę sutartį, turto teisinis rėžimas yra nukreipiamas į ateitį. Tai reiškia, kad povedybinės sutarties pasirašymas užtikrina, kad nebūtų pažeistos sutuoktinių turtinės teisės ateityje, t. y. sutartimi nustatytas prievolių rėžimas taikomas prievolėms, atsiradusioms po povedybinės sutarties pasirašymo. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju povedybinėje sutartyje šalys nenustatė atskiro teisinio rėžimo prievolėms, atsiradusioms iki povedybinės sutarties pasirašymo. Todėl sutiktina su ieškove, kad iki povedybinės sutarties sudarymo atsiradusios 6000 Eur prievolės SEB bankui (2015-04-25) gali būti laikomos bendromis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, nes jos atsirado dar iki povedybinės sutarties pasirašymo.
  10. Apeliantas pažymėjo, kad povedybinės sutarties pasirašymą iniciavo sutuoktinė, kas neva rodo jos rūpinimąsi tik savo asmeniniais turtiniais interesais. Tačiau atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo konstatuotas atsakovo skolinių įsipareigojimų apimtis, vykdomus išieškojimus priverstine tvarka, apie kuriuos ieškovė sužinojo tik atsitiktinai, teisėjų kolegijos vertinimu, tokioje situacijoje ieškovės elgesys laikytinas logišku ir pateisinamu. Ji siekė išsaugoti bent dalį santuokoje įgyto turto, be to, toks atsakovo elgesys, kuomet imami kreditai net neinformavus ieškovės, rodo neatsakingą sutuoktinio elgesį tiek sutuoktinės, tiek kitų šeimos narių atžvilgiu, sudaro prielaidas nepasitikėti sutuoktiniu.
  11. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad dalis pasiskolintų lėšų buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau šias aplinkybes atsakovas turėjo ne tik nurodyti, tačiau ir įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, teikdamas teismui paaiškinimus 2017 m. spalio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašo 1:56 – 1:57), nurodė, jog skolintos lėšos buvo panaudotos jo verslui. Todėl apeliantas ir savo paaiškinimuose nebuvo nuoseklus, jo teiginiai prieštaringi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui byloje nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad skolintos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, jo veiksmai imant paskolas, net neinformavus apie tai sutuoktinės, nevertintini kaip atlikti jos ar šeimos interesais.
  12. Apeliaciniu skundu atsakovas įrodinėja, kad būtent ieškovė nesistengė išsaugoti šeimos bendromis jėgomis, sprendžiant iškilusius sunkumus, prioritetą teikiant asmeninių ir turtinių interesų užtikrinimui. Atsakovo nuomone, minėtas aplinkybes patvirtina ieškovės veiksmai, kuomet ji apie atsakovo finansinius sunkumus pranešė įmonei „HML“, su kuria atsakovas buvo sudaręs mini ekskavatoriaus „Hyundai“ išperkamosios nuomos sutartį, po ko minėta įmonė nutraukė išperkamosios nuomos sutartį, dėl ko atsakovas patyrė didelius finansinius nuostolius, negalėdamas įvykdyti užsakymų. Ieškovė, atsikirsdama į šiuos atsakovo teiginius, nurodė, kad minėtus veiksmus atliko tik šeimos interesais, kadangi atsakovui turint didelius skolinius įsipareigojimus, jis siekė ne kuo greičiau sumokėti skolas, o įsigyti naujus brangius daiktus, taip dar daugiau didindamas skolų naštą. Byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovas, sudarydamas ekskavatoriaus „Hyundai“ išperkamosios nuomos sutartį, buvo pajėgus padengti savo skolinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir kartu tinkamai vykdyti išperkamosios nuomos sutarties sąlygas, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti apelianto argumentą pagrįstu ir sudarančius pagrindą ieškovės veiksmus įvertinti kaip prieštaraujančius šeimos interesams. Pripažintina, kad tokiais veiksmais ieškovė pagrįstai siekė išvengti didesnių nuostolių grėsmės, tačiau neįrodo, jog ji nesirūpino šeima, arba savo veiksmais siekė tik savo interesų patenkinimo. Byloje esantys įrodymais patvirtina, kad ieškovė mokėjo mokesčius už turto išlaikymą, bei atsakovo prievoles tretiesiems asmenims. Minėtas aplinkybes patvirtina ir paties atsakovo sutikimas su ieškinio dalimi dėl 1 073,07 Eur piniginės kompensacijos priteisimo už ieškovės atliktus mokėjimus.
  13. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens J. J., liudytojų R. I. ir D. Č. parodymai sudaro pagrindą spręsti apie atsakovo atvirą nepagarbą ieškovei bei šeimos pajamų mažėjimą dėl netinkamo jo elgesio. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovo nesirūpinimas šeima pasireiškė ir tuo, kad 2017-02-22 atjungus vandens tiekimą į gyvenamąjį namą, kurio dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui ir kuriame gyvena ieškovė su pilnamete dukra, atsakovas nesirūpino kilusios problemos sprendimu, teigiant, kad susidariusią situaciją lėmė vandentiekio gedimas, kuris nebuvo šalinamas ilgiau nei du mėnesius, o kaip vėliau paaiškėjo vandens nebuvimą sąlygojo elektros srovės atjungimas ar sumažinimas, nuo kurio priklauso vandens tiekimas į gyvenamąjį namą, kartu ir ieškovės gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimas. Elektros skydinė buvo atsakovo tėvų namuose, todėl tik jie galėjo reguliuoti elektros srovės tiekimą. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-623-292/2018 buvo tenkintas ieškovių D. Č. ir J. I. ieškinys, trečiuoju asmeniu dalyvaujant R. I., kuriuo teismas įpareigojo O. I. ir V. I. užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą vandens gręžiniui, esančiam 0,79 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), užtikrinant nepertraukiamą vandens tiekimą D. Č. dalinės nuosavybės teise įregistruotam gyvenamajam namui, esančiam ( - ) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors minėtas teismo sprendimas yra apskųstas ir šiai dienai nėra įsiteisėjęs, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovas nesirūpino šeimos gerove, nesiėmė veiksmų, siekiant geranoriškai ir kuo greičiau išspręsti kilusias problemas, kad savo šeimai užtikrintų tinkamas gyvenimo sąlygas.
  14. Apeliantas nurodo, kad dėl ieškovės pateiktų pareiškimų policijai ir kitoms institucijoms, kurios atsakovo veiksmuose nenustatė jokių pažeidimų, buvo nepagrįstai formuojamas neigiamas įspūdis apie atsakovą pažįstamų, kaimynų, verslo partnerių akyse, kas, jo nuomone, rodo, jog ieškovė nebuvo lojali sutuoktiniui, jo negerbė. Pažymėtina, kad pats apeliantas 2017 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog irgi buvo kvietęs policijos pareigūnus. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina konfliktiškus sutuoktinių santykius, kurių jie neišsprendė tarpusavio sutarimu, tačiau ne vieno ir kito norą pažeminti sutuoktinį pažįstamų, kaimynų, verslo partnerių akyse. Teisėjų kolegija šių apelianto argumentų pagrindu negalima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieškovės arba abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo.
  15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas iš esmės pažeidė moralinės ir materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, numatytas CK, nes jis savo sutuoktinei buvo nelojalus, rodė jai atvirą nepagarbą, sudarė sąlygas šeimos materialinės gerovės blogėjimui, o nustačius, kad atsakovas teistas už tyčinį nusikaltimą, kas kartu prisidėjo prie šeimos iširimo, santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Apeliantas nepaneigė skundžiamos teismo sprendimo dalies dėl jo kaltės pripažinimo dėl santuokos iširimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jo apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

14Dėl neturtinės žalos priteisimo

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei priteistas 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas, jo nuomone, nesant visų sąlygų atsakovo atsakomybei kilti. Pažymėtina, jog apeliantas argumentų dėl priteisto žalos atlyginimo dydžio nenurodė.
  1. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose.
  2. Nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, nustačius, kad atsakovo veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą bei kitus neigiamus išgyvenimus, todėl šiuo atveju ieškovė įgijo teisę į neturinės žalos atlyginimą, kurį pirmosios instancijos teismas įvertino 700 Eur suma, atsižvelgęs į šalių tarpusavio santykius, jų turtinę padėtį, ieškovės nurodytas aplinkybės dėl patirtų išgyvenimų dėl atsakovo kaltės. Kadangi teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o apeliantui nenurodžius jokių argumentų dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmetamas.

15Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

  1. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo ir neturtinės žalos atlyginimo nustatymą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atitinkamai, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl iš apelianto ieškovės naudai priteistina 400 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (CPK 93, 98 straipsniai).

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš atsakovo R. I., a. k. ( - ) ieškovės J. I., a. k. ( - ) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai