Byla e2-1489-617/2016
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal „BnP Finance“, AB ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės S. P. 120,24 € negrąžintos kredito dalies, 31,06 € kredito mokesčio, 7,36 € palūkanų už naudojimąsi kreditu po kredito grąžinimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovė, gavusi teismo pranešimą, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl teismas, ieškovės prašymu, priima sprendimą už akių.

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2015-11-15 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią ieškovė atsakovei S. P. suteikė 200 € dydžio kreditą su 102.16 € kredito mokesčiu. Sutinkamai su minėtos sutarties 3.5.2. p. atsakovė įsipareigojo laiku mokėti mėnesines įmokas. Atsakovė pagal minėtą sutartį įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, į ieškovės raginimus apmokėti skolą nereagavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, iš jos prašomos priteisti sumos neginčija. LR CK 6.38 str. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal LR CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė netinkamai vykdė prievolę – suteikto kredito laiku negrąžino, kredito sutarties sąlygų laiku nevykdė, ieškovė 2016-09-07 nutraukė vartojimo kredito sutartį, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina negrąžinta kredito dalis – 120,24 €.

6Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 31,06 € kredito mokesčio. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos skirstomos į pelno ( mokėjimo ) palūkanas, kurios yra mokestis už pinigų skolinimą ir kompensuojamąsias palūkanas, kurios yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi paskolintais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Remiantis LR CK 6.872 str. 1 d. nuostatomis palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Nagrinėjamu atveju tarp šalių 2015-11-15 sudarytoje vartojimo kredito sutartyje buvo nurodyta, kad metinė palūkanų norma yra 84 %. Taip pat 2015-11-15 šalių buvo pasirašytos vartojimo kredito sutarties specialiosios sąlygos ir mokėjimo grafikas, kuriame nurodytos mokėtinos sumos per visą laikotarpį nuo 2015-12-15 iki 2016-11-15. Šiame grafike detaliai nurodyta, kokia mokama suma sudaro grąžinamą kreditą, palūkanas, kokią sumą iš viso atsakovas privalo mokėti kiekvieną mėnesį, t.y. palūkanų dydis, mokėjimo tvarka nustatyta šalių susitarimu. Kadangi mokėjimo ( pelno ) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, tai šalių sutartas pelno ( mokėjimo ) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas ( pavyzdžiui, LR CK 6.223, 6.228 str. ir kt. ), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas. LR CK 6.228 str. 1 d. suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti LR CK 6.228 str. pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014 ). Nagrinėjamu atveju toks prašymas byloje pareikštas nebuvo. Pažymėtina, kad pelno palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis LR CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str. nuostatomis, nes šios normos taikytinos tik sprendžiant dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo aiškiai nurodytas palūkanų dydis, gautinos ir mokėtinos sumos. Šalių sutartimi nustatytos palūkanų normos neviršija Vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendros vartojimo kredito kainos metinės normos. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties sudarymo metu 2015-11-15 galiojo LR Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 d., kurioje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose kredito mokestis ( palūkanos ) apibūdinamas kaip metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, piniginė išraiška, kurias Vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas Vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas Vartojimo kredito davėjui ( Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 p. ). Pagal šių sąlygų 6.1 p. kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško kredito sumokėjimo dienos. Įsigaliojus pranešimui apie Vartojimo kredito sutarties nutraukimą vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti kreditą, jeigu tokios yra. Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo ( Bendrųjų sąlygų 8.6 p. ). Iš bylos matyti, kad ieškovė prašo priteisti kredito mokestį ( palūkanas ), apskaičiuotas už 6 mėnesius ( iki 2016-11-15 ), t.y. jų dydis nėra susietas su faktiniu kredito grąžinimu. Teismas negali patvirtinti aplinkybių, kurios šiuo metu neegzistuoja ir paaiškės tik ateityje. Kitaip tariant, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad visa kredito suma nebus grąžinta iki 2016-11-15 ir priteisti visą iki šios datos paskaičiuotą palūkanų sumą. Taip pat pažymėtina, kad ginčo objektą ( ieškinio pagrindą, dalyką, teisės gynimo būdą ) byloje gali apibrėžti tik ieškovė ( LR CPK 42 str. 1 d. ), o teismas bylą nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose ir privačiame ginče ( dispozityvioje byloje ) negali jų peržengti ( LR CPK 265 str. 2 d. ). Taigi, ieškovei reikalaujant priteisti kredito mokestį ( palūkanas ) konkrečia pinigų suma ir nesant įrodymų, jog atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę grąžinti kreditą, iš atsakovės priteistinas kredito mokestis laikotarpiu nuo 2016-06-15 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ( 2016-10-21 ) – 29,75 €.

7Atsakovė laiku neįvykdė savo prievolės, t.y. negrąžino kredito, todėl ieškovė prašo priteisti 7,36 € palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos. LR CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad jei netesybos yra aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra konstatavęs, jog, remdamasis LR CK 6.73 str. 2 d. nuostatomis, teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Įvertinus tai, kad atsakovas yra vartotojas, sutartis sudaryta prisijungimo būdu, skaičiuojant palūkanų sumą nebuvo laikomasi LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatų – palūkanos mažintinos. Kredito suteikimo momentu galiojo LR Vartojimo kredito įstatymas, kurio 11 str. 8 d. numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl teismas taiko šio įstatymo nuostatas ir priteisia iš atsakovės už ieškovės prašomą priteisti laikotarpį palūkanų sumą nuo pradelstos sumos, bet taikant 0,05 proc. palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną, pagal palūkanų skaičiavimo lentelę 2,27 €. Teismo vertinimu, tokia palūkanų suma adekvati faktiškai kreditoriaus patirtiems nuostoliams.

8LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovė laiku neatsiskaitė, todėl iš jos priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ( 152,26 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2016-09-26 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 15 € žyminį mokestį, turėjo 121 € išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir šias sumas prašo priteisti iš atsakovės. Teismas ieškinį patenkino iš dalies, todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys teismui buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovės S. P. ieškovės naudai priteistinas 15 € (minimalus) dydžio žyminis mokestis ( LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d. ). Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus ( LR CPK 51 str. 1 d. ). LR CPK 56 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai ir advokatų padėjėjai. Pagal LR CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal LR CPK 88 str. prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimalaus dydžio patvirtinimo” ( 1R-77 2015-03-19 redakcija ) 2 p. teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Ieškovė patyrė 121 € bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą, ieškovei atstovavo advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai spręstini civilinėje byloje nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ginčo suma nedidelė, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys yra šabloniškas, todėl nėra reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos jam parengti. Teismas mano, kad esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimus ieškovė patyrė 50 € pagrįstų ir būtinų išlaidų procesiniams dokumentams parengti. Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl proporcingai patenkintai ieškinio daliai priteistinos 48 € dydžio bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą. Likusioje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškinys atmestinas.

10Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 € sumos, todėl nepriteistinos ( LR CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

11Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 286 str., LR CK 6.38 str. 1 d., teismas

Nutarė

12Ieškinį patenkinti iš dalies.

13Priteisti iš S. P. „BnP Finance“, AB naudai 120,24 € negrąžintą kredito dalį, 29,75 € kredito mokestį, 2,27 € palūkanas, 15 € žyminį mokestį, 48 € išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, iš viso – 215,26 € ( du šimtus penkiolika € 26 ct ), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 152,26 € ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2016-09-26 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

15Atsakovė S. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Švenčionių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

16Ieškovė „BnP Finance“, AB per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai