Byla 2S-1069-601/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Pareiškėjas patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo motinos D. S. mirties. Patikslintame pareiškime nurodė, kad ( - ) mirė jo motina D. S.. Jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo ( - ), Kaune. Po motinos mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Niekas į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai valdydamas turtą palikėjos sūnus A. A.. Pareiškėjas nurodė, kad po palikėjos mirties pradėjo valdyti ir naudotis kaip nuosavu palikėjos paliktu turtu, kadangi gyveno tame pačiame Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute, esančiame ( - ), Kaune, kuriame gyvenamąją vietą buvo deklaravusi ir palikėja. Po palikėjos mirties pareiškėjas naudojosi ten esančiais palikėjos daiktais, prižiūrėjo ir tvarkė butą, naudojosi juo kaip savo, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius. D. S. 1992 m. spalio 2 d. privatizavo 34/100 dalis gyvenamojo namo ( - ), Kaune, tačiau 1993 m. birželio 10 d. teismo sprendimu Nr. ( - ) šis privatizavimas buvo panaikintas, dėl to, jog kilo ginčas dėl privatizuotų patalpų ploto. Pareiškėjas nurodo, kad 1994 m. gruodžio 12 d. išrašas iš Valstybinės komisijos protokolo Nr. 76 patvirtina, jog D. S. buvo leista privatizuoti 61,67 kv. m. ploto gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Kaune. Šiuo metu 42/10 dalis gyvenamojo namo nuomojasi pareiškėjas. 1993 m. birželio 10 d. teismo sprendimu, kuriuo buvo panaikinta D. S. buto privatizacija, nutarta grąžinti D. S. už buto privatizaciją sumokėtą sumą – 18 490 vnt. investicinių čekių, kuriuos D. S. išliko teisė susigrąžinti. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė D. S. palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame būtų nurodoma, jog paveldima reikalavimo teisė į neišmokėtą kompensaciją už 18 490 vnt. investicinių čekių.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 2YT-801-1043/2017 pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 143-147). Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą iš esmės grindžia aplinkybe, jog jo motinai D. S. išliko teisė susigrąžinti 1993 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) priteistą kompensaciją. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto valdybos butų privatizavimo tarnybai nevykdant Kauno apylinkės teismo 1993 m. birželio 10 d. sprendimo, o D. S. siekiant šio sprendimo įvykdymo, ji turėjo inicijuoti priverstinio sprendimo vykdymo procedūrą. 1964 m. CPK 387 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo. Vykdomieji dokumentai, kuriems pateikti vykdyti buvo pasibaigę senaties terminai, teismo ar teismo vykdytojo (antstolio) nebuvo priimami vykdyti, jeigu teismas neatnaujindavo praleisto termino, per kuriuos vykdomieji dokumentai turėjo būti patekti vykdyti. Byloje nėra duomenų, jog 1993 m. birželio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. ( - ) nuo jo įsiteisėjimo momento per trejų metų laikotarpį būtų pateiktas vykdyti. Byloje taip pat nustatyta, kad, pasibaigus trejų metų terminui, D. S. nesikreipė į teismą ir dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo. Teismas darė išvadą, kad D. S., nesant objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių nustatytu terminu kreiptis dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo, tokiu būdu prarado teisę reikalauti teismo sprendimo įvykdymo dėl investicinių čekių grąžinimo. Pareiškime nepagrįstai teigiama, kad privatizavimo sutartis buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartimi. Privatizavimo sutartis buvo panaikinta Kauno apylinkės teismo 1993 m. birželio 10 d. sprendimu, o pareiškėjo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis buvo priimta dėl kito Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje. Šioje byloje pareiškėjas ir jo motina taip pat reiškė reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti 77,18 kv. m. buto, esančio ( - ), Kaune, pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau šis reikalavimas buvo atmestas. Teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas galėtų turėti juridinę reikšmę tik tuo atveju, jei pareiškėjo motina D. S. turėtų teisę kreiptis dėl priverstinio 1993 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) priteistos kompensacijos išieškojimo, o tokios teisės neturint D. S. – jos negali įgyti ir pareiškėjas.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. A., faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo motinos D. S., mirusios ( - ), mirties (b. l. 150-154).

10Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: klausimas dėl investicinių čekių grąžinimo nebuvo šios bylos dalykas, šis faktas buvo nurodytas teismui nurodžius patikslinti pareiškimą, nurodant, kokiu tikslu reikalingas nustatyti šis juridinę reikšmę turintis faktas, taip pat kaip įrodymą, jog mirusioji buvo pradėjusi buto privatizavimo procedūrą, tačiau ji nebuvo baigta, sprendimas leisti jai privatizuoti butą panaikintas nebuvo, už šio buto privatizavimą sumokėti investiciniai čekiai grąžinti nebuvo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad A. A. po motinos mirties priėmė jos palikimą reikalingas tam, jog pareiškėjas galėtų tęsti mirusiosios vardu pradėtas privatizavimo procedūras, tai teismo posėdyje patvirtino apklaustas pareiškėjas (tame tarpe ir įgyvendinti teises prašyti atnaujinti terminą reikalauti teismo sprendimo įvykdymo, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių). Įrodymai, jog A. A. po motinos mirties dengė ir jos paliktus įsiskolinimus už minimą butą, patvirtina, kad jis perėmė motinos pareigas, kas rodo, jog pareiškėjas turi teisę perimti ir jos turėtas teises. Pareiškėjas, gyvendamas kartu su motina, mokėjo jam, kaip jos šeimos nariui, tenkančių mokesčių dalį, net išvykęs dirbti į užsienį siųsdavo motinai pinigus, kad pastaroji apmokėtų ne tik jo, bet ir savo dalies mokesčius, tačiau, nepaisant to, palikėja po mirties paliko įsiskolinimų už butą, todėl pareiškėjas gera valia sumokėjo motinai tenkančių įsiskolinimų dalį, tai darė dėl to, kad save laikė jos palikimą priėmusiu įpėdiniu. Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-801-1043/2017 palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti (b. l. 160-164).

11Atsiliepime nurodomi šie argumentai: teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Kauno miesto apylinkės teismo 1993-06-10 sprendimas nuo įsiteisėjimo momento per trejų metų laikotarpį būtų pateiktas vykdyti. Pasibaigus 3 metų terminui D. S. nesikreipė į teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, prarado teisę reikalauti teismo sprendimo įvykdymo dėl investicinių čekių grąžinimo, todėl šios teisės paveldėti negalėjo ir pareiškėjas. Teismas pagrįstai nurodė, kad į bylą buvo pateikta AB „Kauno energija“ ieškinio dėl skolos už teiktą šilumą buto šildymui už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2015-04-01 priteisimo kopija, iš kurio matyti, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo pareiškėjui yra pareikštas CK 6.588 ir 6.589 straipsnių pagrindu, o ne kaip palikimą priėmusiam įpėdiniui. Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-3274/2001 pagal ieškovų D. S. ir A. A. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir kt. 2001-05-08 priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovų ieškinį. Kauno apygardos teismas 2001-09-18 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-05-20 nutartimi civ. byla Nr. 3K-3-752/2002 Kauno miesto apylinkės teismo 2001-05-08 sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2001-09-18 nutartį paliko nepakeistus. Nagrinėjant nurodytą bylą, be kitų reikalavimų, pareiškėjas ir jo motina prašė teismo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovais 77,18 kv. m. bendro naudingo ploto buto ( - ), Kaune, nuomos ir pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo paneigta D. S. teisė į ginčo buto lengvatinį privatizavimą, atitinkamai jos įgyti negali ir pareiškėjas. Šiai dienai, negaliojant Butų privatizavimo įstatymui, lengvatine tvarka privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas galima išimtinai Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais. Nurodyto įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad D. S. teismo sprendimu ši teisė būtų pripažinta.

12Teismas

konstatuoja:

13Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Todėl nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui tam tikrus teisinius padarinius. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą iš esmės grindžia aplinkybe, jog jo motinai D. S. išliko teisė susigrąžinti 1993 m. birželio 10 d. sprendimu priteistą kompensaciją, t. y. 18 490 vnt. investicinių čekių. Taigi teismas pareiškėjo patikslintą prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo vertino tik palikėjai priteistos kompensacijos susigrąžinimo aspektu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas palikimo priėmimo atveju nepagrįstai vertintas tokia siaura apimtimi (tik dėl teisės susigrąžinti kompensaciją). Pažymėtina, kad pradiniame pareiškime (2016-08-22) paveldėjimo tikslu pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pradėjo valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo motinos mirties. Pažymėjo, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant tęsti palikėjos pradėtą dalies gyvenamojo namo privatizavimo procesą lengvatinėmis sąlygomis. 2016-09-09 patikslintame pareiškime nurodė, kad siekia paveldėti turtines teises butui, esančiam ( - ), Kaune, privatizuoti. A. A. 2016-11-30 pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame be nurodytos aplinkybės, kad 1994-12-12 išrašu iš Valstybinės komisijos protokolo Nr. 76 D. S. buvo leista privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Kaunas, papildomai nurodė aplinkybes dėl investicinių čekių, t. y. kad 1992-10-05 už privatizuojamas patalpas D. S. buvo sumokėjusi 18 490 vnt. investicinių čekių Kauno miesto privatizavimo tarnybai už buto pirkimą, 1993 m. birželio 10 d. teismo sprendimu Nr. ( - ) šis privatizavimas panaikintas, nutarta grąžinti D. S. už buvo privatizaciją sumokėtą sumą 18 490 vnt. investicinių čekių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Dėl šios priežasties kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškime nurodyta paveldimo turto apimtis reikšmės neturi, nes teismas sprendžia, ar patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį viso palikimo priėmimo faktą, arba tokį pareiškimą atmesti, t. y. šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo, ar nebuvo nurodęs pareiškime tikslios palikimo sudėties. Taigi, šiuo atveju, svarbu įvertinti, ar palikėja faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jos teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.). Nustačius palikėjos turto, turtinių teisių ir pareigų apimtį jos mirties momentu, spręstinas A. A., kaip galimai vienintelio palikėjos teisių perėmėjo (niekas į notarų biurą po D. S. mirties nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta), pareiškimo pagrįstumo klausimas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teisę dėl palikimo priėmimo vertino tik paveldėjimo investicinių čekių apimtyje, kai, šiuo atveju, matyti, kad teikiant pareiškimą dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo paveldėjimo tikslu, buvo keliamas klausimas dėl palikimo priėmimo teisės privatizavimo procedūros įgyvendinimo aspektu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo, svarbu įvertinti palikėjos iki mirties turėjo turto, turtinių teisių ir kt. apimtį, t. y. šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar D. S. iki mirties turėjo teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Kaunas. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės iš esmės nenagrinėjo ir nevertino. Iš bylos duomenų suprastina, kad gyvenamajame name ( - ), suformuotas tik vienas atskritas butas, Nr. 2B. Jis priklauso privačiam asmeniui. 42/100 dalys gyvenamo namo, ( - ), nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Savivaldybės dalyje gyvena dvi nuomininkų šeimos – A. A. ir L. L.. D. S. 1992 m. spalio 2 d. privatizavo 34/100 dalis gyvenamojo namo adresu: ( - ), Kaune, tačiau 1993 m. birželio 10 d. teismo sprendimu Nr. ( - ) šis privatizavimas buvo panaikintas, dėl to, jog kilo ginčas dėl privatizuotų patalpų ploto. 1993 m. birželio 10 d. teismo sprendimu, kuriuo buvo panaikinta D. S. buto privatizacija, nutarta grąžinti D. S. už buto privatizaciją sumokėtą sumą – 18 490 vnt. investicinių čekių. D. S. ir A. A. buvo kreipęsi į teismą, prašydami: pripažinti, kad ieškovai D. S. ir A. A. naudojasi 77.18 kv. m. bendro naudingumo ploto patalpomis, iš jų 72,31 kv. m. bendro naudingo ploto patalpomis, pažymėtomis indeksais ( - ), naudojasi atskirai nuo kitų nuomininkų ir bendrai su K. L. bei M. G. naudojasi 4,87 kv. m. patalpomis, t. y. po 1/3 dalį patalpų ( - ); įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovais 77,18 kv. m. bendro naudingo ploto buvo ( - ), Kaunas, nuomos ir pirkimo–pardavimo sutartis ir kt. Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, Kauno apygardos teismas 2001 m. rugsėjo 18 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gegužės 20 d. nutartimi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus paliko nepakeistus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė savaime nepaneigia D. S. galimai turėtos teisės privatizuoti tam tikrą dalį buto, esančio adresu: ( - ), Kaunas. Pažymėtina, kad iš sprendimo matyti, jog Butų privatizavimo tarnyba ieškovams atsisakė privatizuoti būtent 77,18 kv. m. bendro naudingo ploto butą, tačiau tai nereiškia, kad D. S. iš esmės neturėjo (neteko) teisės privatizuoti mažesnės (ar didesnės) dalies buto, esančio adresu: ( - ), Kaunas. Iš byloje esančio Valstybinės komisijos protokolo 1994 m. gruodžio 12 d. išrašo Nr. 76 matyti, jog D. S. buvo leista privatizuoti 61,67 kv. m. ploto gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Kaune, kas leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad tiek Butų privatizavimo tarnyba, tiek teismai ieškovų prašymą/ieškinį atmetė būtent dėl D. S. ir A. A. prašyto didesnio (nei buvo leista) privatizuoti buto ploto. Duomenų, kad nutarimas, kuriuo leista D. S. privatizuoti 61,67 kv. m. ploto gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), būtų panaikintas ar negaliojantis, byloje nėra. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi iš esmės neišsiaiškino, ar D. S. (pareiškėjo motina) iki mirties momento, t. y. ( - ), turėjo teisę (jai buvo išlikusi tokia teisė) privatizuoti tam tikrą dalį buto, esančio adresu: ( - ), Kaunas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

16Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

17Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

18Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai