Byla A-525-302-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

3dalyvaujant atsakovo atstovui A. K.,

4trečiojo suinteresuoto asmens Nordea bank Finland PLC, veikiančio per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių, atstovui advokatui Miroslavui Nosevičiui (Miroslav Nosevič)

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Green Trust“ ir Nordea bank Finland PLC, veikiančio per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Green Trust“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio administratorių agentūra“, L. L. K., Nordea bank Finland PLC, veikiančiam per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir pagal pareiškėjo Nordea bank Finland PLC, veikiančio per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių, skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Green Trust“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „BIG CITY LT“, atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio administratorių agentūra“, uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio administratorių agentūra“ ir L. L. K. dėl sprendimo panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas UAB „Green Trust“ skundu (t. I, b.l. 1–4), kurį patikslino (t. I, b.l. 14–18), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

91) panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2011 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (6.14) A2-2979 įformintą sprendimą ta dalimi, kuria bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ ir jo įgalioto asmens L. L. K. padaryti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 33 straipsnio 5 dalies ir Bankroto administratorių elgesio kodekse nustatyto profesionalumo principo pažeidimai buvo pripažinti mažareikšmiais;

102) įpareigoti Departamento direktorių už padarytus pažeidimus bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliotam asmeniui L. L. K. skirti nuobaudą.

11Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Departamentą, prašydamas atlikti bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ ir jo įgalioto asmens L. L. K. veiklos tyrimą ir tinkamai įvertinti bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ ir jo įgalioto asmens L. L. K. veiksmus, administruojant BUAB „Big City LT“. Skunde Departamentui nurodė, jog BUAB „Big City LT“ 2010 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimas nutarė visą įkeistą nekilnojamąjį turtą pardavinėti iš varžytynių; nepardavus turto pirmosiose varžytynėse ir pakartotinėse/antrosiose varžytynėse per 15 dienų, kreditorių susirinkimas nutarė sušaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnių turto pardavimo kainų nustatymo. Pažymėjo, jog tiek pirmosios, tiek pakartotinės varžytynės neįvyko, kadangi neatsirado nei vieno pirkėjo. Neįvykus pakartotinėms varžytynėms, pareiškėjas UAB „Green Trust“ raštu kreipėsi į administratorių su paklausimu, ar bus vykdomas BUAB „Big City LT“ kreditorių 2011 m. balandžio 22 d. susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu, t. y. dėl kreditorių susirinkimo, kuris spręstų dėl iš varžytynių parduoto turto tolesnio likimo, sušaukimo. Administratorius 2011 m. liepos 11 d. raštu informavo, jog vykdys 2010 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. 2011 m. liepos 26 d., nesant atitinkamo BUAB „Big City LT“ kreditorių susirinkimo nutarimo, administratorius savo nuožiūra perdavė nuosavybėn iš varžytynių neparduotą turtą kreditoriui Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui. 2011 m. liepos 29 d. įvyko BUAB „Big City LT“ kreditorių susirinkimas, kurio metu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo L. L. K. pranešė, jog susirinkimo darbotvarkėje numatytas klausimas dėl įkeisto turto nebesvarstytinas, nes turtą perėmė bankas. Kilus susirinkusių kreditorių nepasitenkinimui, administratorius kreditoriams galiausiai pasiūlė formaliai išreikšti savo nuomonę antruoju darbotvarkės klausimu, t. y. dėl įkeisto ir iš varžytynių neparduoto turto. Departamentas, išnagrinėjęs UAB „Green Trust“ skundą dėl nurodytų aplinkybių, konstatavo, kad administratorius, vykdydamas BUAB „Big City LT“ bankroto procedūras, pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 11.2 punkte įtvirtintą profesionalumo principą, t. y. atlikdamas BUAB „Big City LT“ bankroto procedūras, leido hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą ne pagal ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Departamentas vertino, kad nustatytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis. Pareiškėjas nesutiko su šia Departamento išvada. Atsižvelgė į ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį ir pabrėžė, jog administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų priklauso tinkama visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas ir viešojo intereso jose įgyvendinimas. Plačių įgaliojimų suteikimas ir pareiga užtikrinti sklandžias ir skaidrias bankroto procedūras įpareigoja bankroto administratorių savo veikloje betarpiškai vadovautis profesionalumo principu (Elgesio kodekso 11.2 p.). Departamentas konstatavo, jog administratorius, vykdydamas BUAB „Big City LT“ bankroto procedūras, iš esmės vienintelį bankrutuojančios bendrovės turtą perdavė hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui, nesilaikydamas ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies reikalavimų, tai yra pažeisdamas įstatymų nustatytą imperatyvią turto realizavimo tvarką. Pažymėjo, jog iš ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies išplaukia, kad galutinį sprendimą iš varžytynių neparduoto turto perdavimo hipotekos kreditoriui priima kreditorių susirinkimas, o tai reiškia, kad nei bankroto administratoriui, nei hipotekos kreditoriui ĮBĮ nesuteikia teisės vienasmeniškai spręsti dėl iš varžytynių neparduoto įkeisto turto likimo. Tokios nuostatos laikomasi ir bankroto bylas nagrinėjančių Lietuvos teismų praktikoje (Panevėžio apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-61-425/2011). Nesutiko su išvada, kad administratoriaus padarytas ĮBĮ turto realizavimo tvarkos pažeidimas ir įsiterpimas į išimtinę kreditorių susirinkimo kompetenciją laikytinas mažareikšmiu. Nurodė, jog bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą. Taigi bankroto procedūrų esmę sudaro bankrutuojančios bendrovės turto realizavimas ir kreditorinių reikalavimų iš realizuoto turto tenkinimas. Pažymi, jog, patvirtinant turto realizavimo bankroto procese svarbą, ĮBĮ skiriamas visas atskiras skirsnis „Įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka bankroto proceso metu“, kuriame nustatomos konkrečios ir aiškios taisyklės bankrutuojančios bendrovės turto pardavimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms būdingas imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl ĮBĮ nuostatos dėl turto perleidimo tvarkos pripažįstamos imperatyviomis, kurių nei kreditoriai, nei bankroto administratorius neturi teisės savo nuožiūra pakeisti ar jomis nesivadovauti. Būtinybę imperatyviai laikytis ĮBĮ taisyklėmis dėl turto pardavimo, be kita ko, suponuoja ir viešojo intereso bankroto procese egzistavimas. Padarė išvadą, jog imperatyvios ĮBĮ nustatytos turto realizavimo tvarkos pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu administratoriaus pažeidimu, o priešinga išvada lemia ĮBĮ nustatyto reguliavimo paneigimą ir beprasmiškumą. Departamentas, vertindamas Administratoriaus padaryto ĮBĮ ir Elgesio kodekso pažeidimo reikšmingumą, sprendė, kad nei ĮBĮ, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintas Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), nei kiti teisės aktai reglamentuojantys bankroto procesus, nenumato kreditorių susirinkimo teisės atsisakyti perduoti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui jam įkeistą ir varžytynėse neparduotą turtą. Pareiškėjo nuomone, tokios Departamento išvados neatitinka ĮBĮ nuostatų turinio. Teigė, jog ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nurodyta įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą negali būti aiškinama kaip lygiavertė reikalavimo teisei, sukuriančiai kreditorių susirinkimui pareigą perduoti iš varžytynių neparduotą turtą. Pabrėžė, jog vienos šalies teisė pasiūlyti perimti turtą, negali sukuti kitos šalies pareigos perduoti turtą, o kitoks ĮBĮ nuostatų aiškinimas prieštarautų protingumo ir logikos principams. ĮBĮ kreditorių susirinkimui suteikia aukščiausios kreditorių sprendimus generuojančios institucijos padėtį. Kreditorių susirinkimui yra suteikta teisė priimti sprendimus esminiais bankroto procedūrų klausimais, todėl darytina išvada, kad ĮBĮ nesant kreditorių susirinkimui nustatytos aiškios ir vienareikšmės pareigos visais be išimties atvejais tenkinti hipotekos kreditoriaus pasiūlymą perimti iš varžytynių parduotą turtą, kreditorių susirinkimas, atsižvelgęs į konkrečias bankroto procedūros aplinkybes, turi atsisakyti perduoti turtą hipotekos kreditoriui. Pažymėjo, jog Departamento sprendime, vertinant ĮBĮ pažeidimų reikšmingumą, be kita ko, nurodyta, kad administratorius, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį, pasiūlė kreditoriams 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime išreikšti nuomonę dėl tolimesnės turto panaudojimo tvarkos (pasiūlymas ir toliau turtą pardavinėti iš varžytynių). Tuo tarpu 2011 m. liepos 29 d. įvykusio BUAB „Big City LT“ kreditorių susirinkimo protokole aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad administratoriaus įgaliotas asmuo L. L. K. pranešė kreditoriams, kad klausimas dėl įkeisto turto pardavimo nebesvarstytinas, nes turtų perėmė bankas. Teigia, jog pasiūlymas kreditoriams balsuoti aptariamu klausimu tebuvo administratoriaus siekis legalizuoti padarytų imperatyvių ĮBĮ įstatų pažeidimą ir bandymas pateisinti savo neteisėtus, juo labiau visiškai neprofesionalius sprendimus. Pabrėžė, jog kreditorių susirinkimo balsavimas post factum, t. y. po turto perdavimo hipotekos kreditoriui, realiai negali sukelti jokių teisinių pasekmių dėl perleisto turto, juo labiau nereiškia kreditorių susirinkimo pritarimo įvykusiam turto perdavimui hipotekos kreditoriui. Bankroto administratorius privalėjo užtikrinti, kad BUAB „Big City LT“ bankroto procedūros būtų vykdomos, vadovaujantis įstatymo nuostatomis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju administratorius, vykdydamas BUAB „Big City LT“ bankroto procedūras – turto realizavimą, pažeidė imperatyvius ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas lemia šiurkštų Elgesio kodekso 11.2 punkte įtvirtinto profesionalumo principo pažeidimą.

12Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Green Trust“ skundą (t. I, b.l. 29–32) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 11 d. gavo UAB „Green Trust“ skundą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgalioto asmens L. L. K. nekompetencijos vykdant bankroto procedūras“ (toliau – ir Skundas) (registracijos Nr. Al-14583). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Kontrolės taisyklės) 5 punktu, Departamento tarnautojui buvo pavesta atlikti UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ (toliau – ir Administratorius) veiklos tikrinimą. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus, Departamentas 2011 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. (6.14)A2-2979. Administratoriaus veiklos tikrinimo metu buvo nustatyta, kad BUAB „Big City LT“ 2010 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimas nutarė pardavinėti visą įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, antrosiose ar pakartotinėse varžytynėse, per 15 dienų sušaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnių turto pardavimo kainų nustatymo. Kaip nurodė pareiškėjas ir Administratorius, turtas pirmosiose varžytynėse nebuvo parduotas, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas, antrosios varžytynės taip pat neįvyko (nedalyvavo nė vienas pirkėjas). Remdamasis Aprašo 31 punktu, IBĮ 33 straipsnio 5 dalimi, nurodė, jog šių teisės normų paskirtis – apsaugoti hipotekos kreditoriaus, įkaito turėjo teises, užtikrinant jų galimybę perimti jiems įkeistą turtą po kiekvienų neįvykusių varžytynių. Šių teisių užtikrinimas pirmiausia pasireiškia tuo, jog, vadovaujantis Aprašo 31 punktu, varžytynių vykdytojas (bankroto administratorius) turi pareigą informuoti įkaito turėtoją, hipotekos kreditorių per imperatyviai nustatytą 3 darbo dienų terminą apie varžytynėse neparduotajam įkeistą turtą, o hipotekos kreditorius, įkaito turėtojas turi 20 dienų laikotarpį priimti sprendimą dėl varžytynėse neparduoto jam įkeisto turto perėmimo. Nors pareiškėjo argumentas, kad įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas, iš esmės yra teisingas (ĮBĮ 33 str. 1 d. 3 p.), tačiau aiškinant minėtą teisės normą, būtina sistemiškai atsižvelgti į kitus teisės aktus bei visas ĮBĮ nuostatas. Pažymėjo, kad iš ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostatų matyti, jog kreditorių susirinkimas turi teisę įvertinti neparduotą dvejose varžytynėse įkeistą turtą ir nustatyti jo tolimesnę pardavimo tvarką tik tada, jei šio turto neperėmė įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius. Tokį ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostatų aiškinimą, Departamento nuomone, patvirtina ir Aprašo 32 punktas, nustatantis, jog antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse nepardavus įkeisto turto ir įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti turtą turto pardavimo klausimas sprendžiamas šio Aprašo 33 punkte nustatyta tvarka. Padarė išvadą, jog kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti tolimesnį antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse neparduoto įkeisto turto panaudojimo klausimą tik įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti minėtą turtą. Kadangi hipotekos kreditoriaus, įkaito turėtojo teisės perimti jam įkeisto turto neparduoto varžytynėse realizavimo tvarką nustato ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą su siūlymu perimti minėtą turtą. Pažymėjo, jog iš Administratoriaus veiklos tikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, kad toks pasiūlymas kreditorių susirinkimui nebuvo pateiktas. Administratorius, vykdydamas Aprašo 31 punktu reikalavimus, 2011 m. birželio 29 d. raštu „Dėl varžytynių“ pasiūlė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui perimti jam įkeistą turtą, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius kreipėsi 2011 m. liepos 20 d. raštu „Dėl pasiūlymo perimti BUAB „Big City LT“ turtą į Administratorių ir nurodė, jog sutinka perimti jam įkeistą turtą. Pabrėžė, kad Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jam įkeisto turto per ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatytą 20 dienų terminą (Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius kreipėsi po 22 dienų po neįvykusių antrųjų varžytynių tiesiai į Administratorių). Padarė išvadą, jog Administratorius, vykdydamas, BUAB „Big City LT“ bankroto procedūras, nesilaikė Elgesio kodekso 11.2 punkte įtvirtinto profesionalumo principo, t. y. atlikdamas BUAB „Big City LT“ bankroto procedūras leido hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland PIc perimti varžytynėse neparduotą jam įkeistą turtą, pažeidžianti ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau, vertindamas nurodytų procedūrinių pažeidimų reikšmingumą, Departamentas atsižvelgė į tai, kad nei ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis, nei Aprašas, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys įmonių bankroto procesus, nenustato kreditorių susirinkimo teisės atsisakyti perduoti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui jam įkeistą varžytynėse neparduotą turtą. Be to, Administratorius, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį, pasiūlė kreditoriams 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime išreikšti nuomonę dėl tolimesnės turto panaudojimo tvarkos (pasiūlydamas ir toliau pardavinėti iš varžytynių). Šiam kreditorių susirinkimo nutarimo projektui nepritarė absoliuti kreditorių daugumą kurių balsai sudaro 76,19 procentų visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Vadovaujantis ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalimi, teisę balsuoti kreditorių susirinkime turi tik kreditoriai. Teigė, jog iš minėto balsavimo rezultatų akivaizdu, kad kreditoriai, nors ir netiesiogiai, pritarė įkeisto turto perdavimui hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland PIc, todėl aplinkybė, jog šiuo atveju Administratorius perdavė įkeistą turtą hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland PIc ne pagal ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką, neturėjo įtakos kreditorių teisėms ir nepadarė jokios žalos jų teisėtiems interesams, todėl Departamentas Administratoriaus padarytą elgesio kodekso 11.2 punkto pažeidimą vertino kaip nereikšmingą.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. K. atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Green Trust“ skundą (t. I, b.l. 101–103) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. (6.14)A2-2979 Departamentas ištyrė ir pateikė nuomonę apie pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 8 d. skunde išdėstytus argumentus dėl, anot jo, BUAB „Big City LT“ bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgalioto asmens L. L. K. kompetencijos neturėjimo, vykdant BUAB „Big City LT“ bankroto procedūras. Departamentas atliko tyrimą bei pateikė išvadas dėl mažareikšmių procedūrinių pažeidimų, perduodant BUAB „Big City LT“ nekilnojamą turtą, esantį ( - ) ir ( - ), Palangoje, įkeistą Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, įkaito turėtojui. 2010 m. balandžio 22 d. įvykusiame BUAB „Big City LT“ kreditorių susirinkime buvo nustatyta Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui įkeisto turto pardavimo kaina ir tvarka. Nutarta, nepardavus nekilnojamojo turto komplekso pirmosiose varžytynėse ir pakartotinėse/antrosiose varžytynėse, per 15 dienų sušaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnių turto pardavimo kainų nustatymo, atsižvelgiant į šį kreditorių susirinkimo nutarimą. 2011 m. birželio 17 d. buvo skelbtos pirmosios minėto turto pardavimo viešosios varžytynės, kurios neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. 2011 m. birželio 17 d. raštu L. L. K., vadovaudamasi Aprašo 31 punktu, pasiūlė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui perimti įkeistą turtą už 19 500 001 Lt. 2011 m. birželio 22 d. raštu Nr. 7433 buvo gautas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus atsisakymas perimti jam įkeistą turtą. 2011 m. birželio 28 d. skelbtos BUAB „Big City LT“ turto pardavimo viešosios varžytynės taip pat neįvyko, todėl L. L. K., vadovaudamasi Aprašu, 2011 m. birželio 29 d. raštu pasiūlė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui perimti įkeistą turtą už 15 600 001 Lt, t. y. už paskutinėms varžytynėms nustatytą pradinę pardavimo kainą. 2011 m. liepos 20 d. buvo gautas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus sutikimas perimti neparduotą turtą. 2011 m. liepos 26 d. BUAB „Big City LT“ turtas, esantis adresu ( - ) ir ( - ), Palangoje, buvo perduotas įkaito turėtojui – Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui. Nesutiko su teiginiu, kad buvo pažeisti ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Rėmėsi Aprašo 31 punktu, ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalimi, ir nurodė, jog šių teisės normų paskirtis – apsaugoti įkaito turėtojų teisę, užtikrinant galimybę perimti jiems įkeistą turtą po kiekvienų neįvykusių varžytynių. Pabrėžė, jog kreditorių susirinkimas turi teisę įvertinti neparduotą dvejose varžytynėse įkeistą turtą ir nustatyti tolimesnę jo pardavimo tvarką tik tada, jeigu šio turto neperėmė įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius. Toks šios normos aiškinimas įtvirtintas Aprašo 32 punkte. Padarė išvadą, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti tolimesnį antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse neparduoto įkeisto turto panaudojimo klausimą tik įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti minėtą turtą. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, 2010 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta nepardavus nekilnojamojo turto komplekso pirmosiose varžytynėse ir pakartotinėse/antrosiose varžytynėse per 15 dienų sušaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnių turto pardavimo kainų nustatymo, negalėjo pakeisti imperatyviai teisės aktuose nustatytos įkeisto turto pardavimo tvarkos. Be to, nei ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis, nei Aprašas, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimą, nenustato kreditorių susirinkimo teisės atsisakyti perduoti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui jam įkeistą varžytynėse neparduotą turtą. Įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui klausimo sprendimas kreditorių susirinkime – absoliutus formalumas ir ekonomiškumo principui prieštaraujantis veiksmas, nes kreditorių susirinkime kreditorius Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius turi absoliučią daugumą balsų. Atitinkamai kitų kreditorių nuomonė dėl įkeisto turto perdavimo jokios įtakos sprendimui neturėtų. Be to, beprasmis tokio klausimo sprendimas ir tolimesni nepagrįsti kitų kreditorių skundai tik dar labiau vilkintų BUAB „Big City LT“ bankroto procesą. Nors Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad įkaito turėtojas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius kreipėsi į administratorių, nesilaikydamas ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje numatyto 20 dienų termino kreiptis dėl jam įkeisto turto perdavimo, nes toks pasiūlymas buvo pateiktas po 22 dienų, tačiau toks vertinimas sukelia abejonių dėl teisingo ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies taikymo lingvistiniu požiūriu. Teigė, kad 20 dienų kreipimosi terminas taikomas tik tokiu atveju, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, - už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Pabrėžė, kad ji imperatyvių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, juo labiau, nepažeidė nei kreditorių, nei BUAB „Big City LT“ interesų.

16Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Green Trust“ skundą (t. II, b.l. 145–146) prašė skundą atmesti.

17Pareiškėjas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pateikė skundą (t. II, b.l. 1–3, 40), kuriuo prašė panaikinti Departamento 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. (6.14)A2-279.

18Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia 2009m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-658-159/2009 iškėlė BUAB „Big City LT“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto bylą. Pagrindinį bendrovės turtą sudaro nekilnojamasis turtas, esantis ( - ) ir ( - ), Palangoje, t. y. 0,08552 ha bendro ploto žemės sklypas su jame esančiais butais ir garažais, sudarančiais nebaigtus statyti daugiabučius gyvenamuosius namus. Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo kreditorinį reikalavimą bendrovei 25 175 888,54 Lt sumai, kylantį iš 2008 m. kovo 17 d. kredito sutarties. Šis kreditorinis reikalavimas, be kita ko, užtikrintas hipoteka – pareiškėjo naudai pirmos eilės hipoteka įkeistas Bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas. Bendrovės 2010 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkime nuspręsta turtą parduoti kaip vieną turto kompleksą. Bendrovės kreditorius – E. Ž. – tokį Bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą apskundė teismui, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 4 d. nutartimi atmetė visus E. Ž. reikalavimus dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Šią Klaipėdos apygardos teismo nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1133/2011 paliko nepakeistą. Pažymėjo, jog įvairūs asmenys, susiję su bendrovės savininku, tarp jų ir UAB „Green Trust“, yra pradėję prieš pareiškėją ir Bendrovę eilę civilinių bylų, kuriose buvo siekiama užkirsti kelią pardavinėti turtą, tačiau visi šių asmenų prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo arba atmesti, arba pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos aukštesnės instancijos teismų. 2011 m. birželio 17 d. buvo skelbiamos pirmosios turto varžytynės (pradinė pardavimo kaina – 19 500 001 Lt), tačiau varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. 2011 m. birželio 28 d. buvo skelbiamos antrosios turto varžytynės (pradinė pardavimo kaina – 15 600 001 Lt), tačiau ir šios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Bendrovės bankroto administratorius po neįvykusių antrųjų varžytynių, vykdydamas ĮBĮ Aprašo 31 punkto reikalavimus, 2011 m. birželio 29 d. raštu pasiūlė pareiškėjui, kaip hipotekos kreditoriui, perimti varžytynėse neparduotą ir pareiškėjo naudai hipoteka įkeistą turtą už antrosioms varžytynėms nustatytą pradinę pardavimo kainą. Pareiškėjas 2011 m. liepos 19 d. raštu sutiko perimti turtą už pasiūlytą kainą, todėl Bendrovė ir pareiškėjas 2011 m. liepos 26 d. pasirašė Įkeisto turto perdavimo be varžytynių aktą, kuriuo Bendrovė perdavė pareiškėjui, kaip hipotekos kreditoriui, varžytynėse neparduotą hipoteka įkeistą turtą. UAB „Green Trust“ Departamentui 2011 m. rugpjūčio 8 d. pateikė skundą dėl Administratoriaus įgalioto asmens L. L. K. neturėjimo kompetencijos, vykdant bankroto procedūras, kuriame skundė turto perdavimo pareiškėjui procedūrą. Departamentas, atsakydamas į Skundą, 2011 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, nes Departamentas neteisingai aiškino ir taikė ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalį. Pabrėžė, jog bendrovės kreditorių susirinkimas nesprendžia dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos, nes tai nustato ĮBĮ ir Aprašas. Pabrėžė, kad įstatymai nustato skirtingas įkeisto ir neįkeisto turto pardavimo tvarkas ir kreditorių susirinkimas negali nustatyti įkeisto turto pardavimo tvarkos. Pažymėjo, jog pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o Aprašo 1 punktas nustato, kad Aprašas reglamentuoja bankrutuojančių ar bankrutavusių juridinių asmenų įkeisto ir nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių organizavimą ir vykdymą. Tuo tarpu ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato kad kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Taigi, kreditorių susirinkimas negali spręsti dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos, nes teisės jam nustatyti kitokį, nei imperatyviomis normomis nustatytas, reguliavimą nesuteikia jokios teisės normos. Be to, tiek ĮBĮ (33 str. 5 d.), tiek Aprašo (32, 33 p.) normos imperatyviai nustato, jog tik neįvykus dvejoms varžytynėms ir įkaito turėtojui/hipotekos kreditoriui neperėmus turto, dėl jo pardavimo sprendžia bendrovės kreditorių susirinkimas. Taigi, Bendrovės kreditorių susirinkimas gali įgyti teisę spręsti dėl įkeisto turto pardavimo, tačiau šią teisę jis įgyja tik tuomet, kai (i) neįvyksta dvejos varžytynės, ir (ii) kai hipotekos kreditorius atsisako perimti įkeistą turtą. Pabrėžė, jog ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis netaikytina, sprendžiant dėl turto perėmimo šioje situacijoje. Teigė, jog ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis taikytina tik tuo atveju, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas nesumokėjo visos sumos, kitaip tariant, ši nuostata nustato hipotekos kreditoriaus teisės perimti jam įkeisto turto realizavimo tvarką tik tokiu atveju, kai varžytynės neįvyko pirkėjui nesumokėjus visos kainos, o ne nustato bendrą hipotekos kreditoriaus teisės perimti jam įkeisto turto realizavimo tvarką. Atsižvelgė į Aprašo 31 punktą ir nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad esamoje situacijoje (i) būtent varžytynių vykdytojas – bankroto administratorius vykdė teisės aktų, t. y. Aprašo 31 punkto, nuostatą ir kreipėsi į įkaito turėtoją – banką (hipotekos kreditorių) – su pasiūlymu šiam perimti įkeistą turtą ir bankas su šiuo pasiūlymu sutiko, o ne įkaito turėtojas - bankas (hipotekos kreditorius) – kreipėsi su pasiūlymu perimti įkeistą turtą, negali būti taikoma ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė, t. y. bankui kreiptis būtent į kreditorių susirinkimą ir tai padaryti per 20 dienų nuo varžytynių datos. Kadangi ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis reguliuoja visiškai kitokią situaciją, nei ta, kuri yra šioje byloje, ši teisės norma netaikytina. Pabrėžė, jog bankroto administratorius savo raštu nustatė 30 dienų terminą pareiškėjui atsakyti į pasiūlymą perimti turtą, o pareiškėjas į šį pasiūlymą atsakė per nustatytą terminą ir netgi nepažeisdamas šio termino pasirašė perdavimo aktą. Tuo tarpu kadangi Aprašo 31 punktas, kuris reguliuoja būtent tokią situaciją, kuri susiklostė šioje byloje, nenustato pareigos hipotekos kreditoriui, gavus varžytynių vykdytojo pasiūlymą perimti turtą, kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu ir tai padaryti per 20 dienų, Dpartamento sprendimas, kad pareiškėja turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą per 20 dienų su pasiūlymu perimti įkeistą neparduotą varžytynėse turtą, yra visiškai nepagrįstas. Teigė, jog nurodyta Departamento išvada prieštarauja ir teismų praktikoje įtvirtintiems principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1623/2011). Be to, kad Departamentas sprendime iš esmės taiko teisės normą, kuri nereguliuoja šios konkrečios situacijos, jis savo sprendimu taip pat siūlo įtvirtinti procedūras dėl procedūrų. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad pareiškėjas turi kreiptis į kreditorių susirinkimą su siūlymu perimti turtą, ir kartu nustatoma, kad įstatymai nenustato teisės kreditorių susirinkimui atsisakyti perduoti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui jam įkeistą varžytynėse neparduotą turtą. Taigi, Departamentas sukuria neegzistuojančią pareigą hipotekos kreditoriui kreiptis į kreditorių susirinkimą ir kartu konstatuoja, kad kreditorių susirinkimas gavęs tokį pasiūlymą privalo su juo sutikti, taip sukurdamas teisinę procedūrą kuri niekaip negali pakeisti rezultato.Tuo tarpu, vykdant Aprašo 31 punkto nuostatą, nenustatančią jokių papildomų procedūrų, pakanka kreditoriui atsakyti varžytynių vykdytojui ar sutinka perimti turtą. Tokiu atveju turtas yra perimamas palyginus operatyviai, be bereikalingų papildomų veiksmų, kurie niekaip nekeičia rezultato. Tuo tarpu, dėl kažkokių priežasčių nusprendus, kad bendrovės kreditorių susirinkimas gali tokioje situacijoje kaip ši spręsti dėl įkeisto turto likimo, t. y. gali priimti sprendimą, ar sutikti su hipotekos kreditoriaus pasiūlymu perimti įkeistą ir dvejose varžytynėse neparduotą turtą, tuomet hipotekos kreditorius nebeturi išskirtinių teisių įkeisto turto atžvilgiu, nors būtent tam yra skirtas pats hipotekos institutas. Tokiu atveju iš esmės Bendrovės kreditorių susirinkimas įgytų teisę spręsti dėl esamo hipotekinio įkeitimo išlikimo, nors pagal ĮBĮ 34 straipsnį hipotekos kreditorius yra privilegijuotas, nes nepardavus jam įkeistą bendrovės turtą, hipotekos kreditoriui yra garantuojama teisė šį turtą perimti.

19Atsakovas Departamentas atsiliepimu į Nordea Bank Finland Plc skundą (t. II, b.l. 59–63) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas iš esmės pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo UAB „Green Trust“ skundą.

20Papildomai nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. liepos 3 d. konsultacijoje Nr. 93 pasisakė, kad būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas, o reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu. Kadangi Departamento priimami sprendimai pareiškėjo – įmonės kreditoriaus (įkaito turėtojo) teisių ar teisėtų interesų pažeisti negali, nes daro įtaką tik bankroto administratorių teisių ir pareigų apimčiai, pareiškėjas šioje byloje laikytinas reikalavimo teisės neturinčiu asmeniu. Be to, pareiškėjas iš esmės neskundžia Departamento sprendimo netaikyti poveikio priemonių administratoriui, o reiškia nepasitenkinimą dėl tokio sprendimo motyvų.

21UAB „Green Trust“ atsiliepimu į Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, skundą (t. II, b.l. 131–136) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į skundą iš dalies pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir UAB „Green Trust“ skundas.

22Papildomai, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, jog būtina sąlyga pripažinti skundą pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Teigė, jog skundžiamas sprendimas teisines pasekmes sukėlė tik Administratoriui ir jo įgaliotam asmeniui, o Nordea Bank Finland Plc šiuo atveju neturi reikalavimo teisės ir tai sudaro savarankišką pagrindą jo skundą pripažinti nepagrįstu. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog ne kreditorių susirinkimas turi teisę nuspręsti dėl įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui (hipotekos kreditoriui), nes tai prieštarauja ĮBĮ ir Aprašo nuostatoms. Pabrėžė, jog Aprašas skirtas ĮBĮ nustatytos įkeisto turto pardavimo tvarkos įgyvendinimui ir taikymui, todėl Aprašo nuostatos negali prieštarauti ĮBĮ nuostatoms ir privalo būti aiškinamos ir taikomos kartu su atitinkamomis ĮBĮ nuostatomis. Tuo tarpu pareiškėjas nepagrįstai pirmumą suteikia Aprašo nuostatoms, ignoruodamas ĮBĮ nustatytus aiškius ir nedviprasmiškus reikalavimus, ignoruodamas aiškius ir nedviprasmiškus ĮBĮ reikalavimus. Atsižvelgdamas į ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies ir Aprašo 31 punkto nuostatas, pabrėžė, jog ĮBĮ ir Apraše aiškiai sureguliuota įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) teisės perimti iš varžytynių neparduotą įkeistą turtą įgyvendinimo tvarka: (1) neįvykus varžytynėms bankroto administratorius pasiūlo įkaito turėtojui pasinaudoti savo pirmumo teise patenkinti kreditorinį reikalavimą iš įkeisto turto, (2) įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius, nusprendęs perimti turtą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos kreipiasi į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, o tuo atveju, kai varžytynės neįvykstą dėl to, kad varžytynių dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą, nustatytais terminai nesumoka pasiūlytos kainos – už varžytynių laimėtojo pasiūlytą kainą, (3) kreditorių susirinkimas priima sprendimą perduoti turtą įkaito turėtojui. Taigi, būtent bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui suteikti įgaliojimai spręsti dėl bankrutuojančios įmonės įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui. Nesutiko su teiginiu, kad turto perdavimui nagrinėjamu atveju netaikoma ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis. Teigė, jog ši teisės norma reguliuoja du skirtingus atvejus, nuo kurių priklauso, už kokią konkrečią kainą įkaito turėtojas (hipotekos kreditorius) kreditorių susirinkimui gali pasiūlyti perimti turtą. Pirmasis atvejis – už varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, antrasis – už kainą, kuria turtas buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse (tokį aiškinimą patvirtina ir Aprašo 31 p.). ĮBĮ nustato vienodą 20 dienų terminą įkaito turėtojui (hipotekos kreditoriui) kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl turto perėmimo tiek tuo atveju, kai varžytynės neįvyko dėl to, pavyzdžiui, kad jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas, tiek ir tuo atveju, kai varžytynės neįvyko dėl to, jog pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos. ĮBĮ nuostatos šiuo atveju diferencijuoja tik turto perėmimo kainą, bet ne pasiūlymo pateikimo terminus, todėl šiuo atveju turi būti taikomos ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pareiškėjas nesutiko su teiginiu, kad Aprašo 31 punktas ir ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies antras sakinys taikomi skirtingoms situacijoms – kai administratorius pasiūlo perimti turtą ir kai pats įkaito turėtojas kreipiasi dėl turto perėmimo – nes skiriasi ne šių nuostatų taikymo sritys, o tiksliai, kurių siekiama. Teigė, jog Aprašo 31 punktu siekiama apsaugoti įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) teises ir užtikrinti jam galimybę operatyviai, nepraleidžiant ĮBĮ nustatytų terminų kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti jam įkeistą turtą. Tuo tarpu ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostatas (antru sakiniu), pirmiausia, siekiama įgyvendinti bankroto procedūrų operatyvumo principą ir užtikrinti, kad įkaito turėtojas apsispręstų per protingumo ir operatyvumo principus atitinkantį laiko tarpą, kartu siekiama, kad nebūtų paneigta visų kreditorių teisė kartu priimti sprendimus esminiais bankroto procedūrų klausimais. Taip pat nesutiko su skundo teiginiai, jog skundžiamu Departamento sprendimu kuriamos procedūros dėl procedūrų ir sudaromas pagrindas niveliuoti hipotekos institutą.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. K. Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, skundą (t. II, b.l. 139–140) prašė skundą tenkinti.

24II.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu (t. III, b.l. 27–41) skundus atmetė.

26Nurodė, jog UAB „Green Trust“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Departamento 2011 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (6.14) A2-2979 įformintą sprendimą ta dalimi, kuria Administratoriaus ir jo įgalioto asmens L. L. K. padaryti ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies ir Elgesio kodekse nustatyto profesionalumo principo pažeidimai pripažinti mažareikšmiais; įpareigoti Departamento direktorių už padarytus pažeidimus L. L. K. skirti nuobaudą. Teismas, atsižvelgdamas į Kontrolės taisyklių 3.1, 5, 7, 17.1, 17.2, 19 punktus, padarė išvadą, jog pažeidimo įvertinimas, nuobaudos skyrimas ar neskyrimas bei nuobaudos parinkimas yra Departamento direktoriaus diskrecija. Nustatė, kad pareiškėjas UAB „Green Trust“ 2011 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Departamentą su skundu „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgalioto asmens L. L. K. nekompetencijos vykdant bankroto procedūras“, prašydamas atlikti Administratoriaus“ ir jo įgalioto asmens L. L. K. veiklos tyrimą ir kompetencijos ribose tinkamai įvertinti jų veiksmus, administruojant BUAB „Big City LT“; apie tyrimo rezultatus informuoti pareiškėją UAB „Green Trust“. Departamentas, išnagrinėjęs skundą, 2011 m. rugsėjo 6 d. išvadoje pripažino, kad administratorius, vykdydamas Bendrovės bankroto procedūras, pažeidė Elgesio kodekso 11.2 punkte įtvirtintą profesionalumo principą, t. y. atlikdamas Bendrovės bankroto procedūras, leido hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland Plc perimti varžytynėse neparduotą jam įkeistą turtą ne pagal ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Kadangi administratoriui pasiūlius kreditoriams 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime išreikšti nuomonę dėl tolimesnės turto panaudojimo tvarkos, kreditorių susirinkimo nutarimo projektui nepritarė absoliuti kreditorių daugumą, atsakovas administratoriaus padarytą Elgesio kodekso 11.2 punkto pažeidimą vertino kaip nereikšmingą. Taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-658-159/2009 iškėlė Bendrovei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. 2011 m. birželio 17 d., 2011 m. birželio 28 d. skelbtos Bendrovės turto viešosios varžytinės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. 2011 m. birželio 17 d. raštu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo L. L. K. pasiūlė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui perimti įkeistą turtą už 19 500 001 Lt. 2011 m. birželio 22 d. raštu Nr. 7433 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsisakė perimti jam įkeistą turtą bei prašė tęsti turto realizavimą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Neįvykus 2011 m. birželio 28 d. Bendrovės turto pardavimo varžytynėms, L. L. K. 2011 m. birželio 29 d. raštu pasiūlė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui perimti įkeistą turtą. 2011 m. liepos 20 d. buvo gautas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus sutikimas perimti neparduotą Bendrovės turtą, esantį adresu ( - ) ir ( - ), Palangoje, už paskutinėms varžytynėms nustatytą pradinę pardavimo kainą – 15 600 001 Lt. Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, rėmėsi Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, 31, 32, 33 punktais, ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3, 5 dalimis. Pažymėjo, jog nustatyta, kad po neįvykusių antrųjų varžytynių, bankroto administratorius 2011 m. birželio 29 d. raštu pasiūlė Nordea bank Finland PLC, kaip hipotekos kreditoriui, perimti varžytynėse neparduotą ir banko naudai hipoteka įkeistą turtą už antrosioms varžytynėms nustatytą pradinę pardavimo kainą; Nordea bank Finland PLC 2011 m. liepos 19 d. raštu sutiko perimti turtą už pasiūlytą kainą. Padarė išvadą, jog atsakovas, įvertinęs nurodytas aplinkybes nustatyto reglamentavimo pagrindu, pagrįstai pripažino, kad šiuo vertinamu aspektu bankroto administratorius nepažeidė bankroto procedūras reglamentuojančių teisės normų. Pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2016-159/2011 LITEKO duomenimis nėra įsiteisėjusi, todėl nėra pagrindo šiuo sprendimu vadovautis, sprendžiant kilusį ginčą. Konstatavo, jog Departamentas tinkamai, pagal jam suteiktą kompetenciją, išnagrinėjo pareiškėjo skundą, atsakydamas į visus esminius pareiškėjo argumentus, taip pat tinkamai motyvavo savo išvadas administratoriaus veiksmus dėl Elgesio kodekso 11.2 punkto pažeidimo vertinti kaip nereikšmingus. Pabrėžė, jog atsakovas, atlikęs pareiškėjo skundo patikrinimo procedūrą, galėjo taikyti bankroto administratoriui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) Kontrolės taisyklių (17 arba 19 p.) numatytą poveikio priemonę arba jos netaikyti. Kartu pažymėjo, kad tai yra atsakovo diskrecija. ABTĮ taikymo požiūriu, vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjo teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjui tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių, todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu. Pasisakydamas dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ar interesų gynimo minėtame bankroto procese, teismas nurodė, kad pareiškėjas, kaip vienas iš Bendrovės kreditorių, turi ginti savo teises ir interesus ĮBĮ 21 straipsnio nustatytais būdais, t. y. dalyvaujant kreditorių susirinkimuose ir ten ginant savo reikalavimus, taip pat nesutinkant su tam tikrais kreditorių susirinkimų sprendimais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka juos skųsti bendrosios kompetencijos teismui, kuris yra kompetentingas spręsti ginčus, kylančius iš įmonių bankroto teisinių santykių. Papildomai pažymėjo, kad dėl procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo bankroto administratoriui gali būti taikomos pakankamai griežtos teisinio poveikio priemonės, todėl abejonėmis grindžiamas sprendimas dėl administratoriaus padarytų pažeidimų būtų nesuderinamas su bendraisiais teisės principais.

27Nurodė, jog pareiškėjas Nordea bank Finland PLC, veikiantis per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių, pateikė skundą, prašydamas panaikinti Departamento 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (6.14) A2-2979. Teismas rėmėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS525-540/2008, AS146-391/2009, AS822-172/2010, AS143-560/2010) ir nurodė, jog šios ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Pabrėžė, jog teismų praktikoje asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (byla Nr. A3-170/2004). Konstatavo, jog kadangi nagrinėjamu atveju atsakovo priimami sprendimai pareiškėjo Nordea bank Finland PLC teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeisti negali, nes visais atvejai nesukelia pareiškėjo atžvilgiu teisinių pasekmių, šios nustatys aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą pareiškėjo skundą atmesti.

28III.

29Nordea bank Finland PLC, veikiantis per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių, pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 45–46), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas Nordea bank Finland PLC skundas ir patenkinti jo skundą – panaikinti Departamento 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (6.14)A2-2979. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui bei atsiliepimas į UAB „Green Trust“ skundą, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

301. Pabrėžia, jog turi materialinį teisinį suinteresuotumą šioje byloje, pirmiausia, kaip Bendrovės kreditorius. Todėl nesuprantama pirmosios instancijos teismo nuomonė, kad kitas Bendrovės kreditorius – UAB „Green Trust“ – turi materialinį teisinį suinteresuotumą šioje byloje, o jis tokio suinteresuotumo neturi. Be to, skundžiamas Departamento sprendimas susideda iš dviejų dalių – iš sandorio – hipotekos kreditoriui įkeisto ir dvejose varžytynėse neparduoto turto perėmimo – vertinimo bei iš galimos nuobaudos Administratoriui klausimo nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju jis ginčija būtent sandorio, kurios šalimi jis yra, vertinimą. Tuo tarpu UAB „Green Trust“ ginčija tik nuobaudos neskyrimo Bendrovės administratoriui klausimą, todėl, remiantis teismo logika, būtent šio pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas, kaip pareikštas materialinio teisinio suinteresuotumo neturinčio asmens. Pabrėžia, jog Nordea bank Finland PLC, kaip Bendrovės kreditorius, yra suinteresuotas Bendrovės bankroto procedūrų rezultatais, jų teisėtumu ir atitikimu kreditorių interesams. Be to, jo skundžiama Departamento sprendimo dalis yra priimta būtent dėl Bendrovės įkeisto turto perėmimo hipotekos kreditoriui sutikus perimti šį turtą.

312. Teigia, jog jo ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į Bendrovės kreditorių susirinkimą bandoma paversti pareiga. Taip pat nurodo, kad Departamentas laikosi pozicijos, jog Bendrovės kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti dėl įkeisto turto likimo iš karto (jo nepardavus dvejose varžytynėse), nors, Nordea bank Finland PLC įsitikinimu, ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis aiškiai nustato, kad kreditorių susirinkimas sprendžia dėl įkeisto turto likimo tik po to, kai šis turtas neparduodamas dvejose varžytynėse, ir tik po to, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius nusprendžia jo neperimti.

32UAB „Green Trust“ pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 50–54), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir jo skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

331. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, visiškai neįsigilinęs į ginčo esmę ir jo aplinkybes. Pabrėžia, jog skundžiamame Departamento sprendime vienareikšmiškai nuspręsta, kad ginčo atveju buvo pažeistos ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatytos procedūros. Tuo tarpu ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta visiškai priešinga išvada.

342. Pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuobaudos parinkimas ir paskyrimas yra Departamento diskrecija, iš esmės galima pritarti, tačiau negalima sutikti su teismo išvada, kad administratoriaus padarytus pažeidimus gali vertinti taip pat tik Departamentas. Atsižvelgdamas į Kontrolės taisyklių 1, 2 punktus, nurodo, jog Departamentas turi kontroliuoti, kaip administratorius laikosi bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kaip vykdo teismų priimtus sprendimus bei kreditorių nurodymus, kai įmonės bankrotas vyksta ir (ar) vyko. Tuo atveju, kai Departamentas netinkamai atlieka nurodytus veiksmus, pareiga tinkamai įvertinti ir kvalifikuoti administratorių elgesį ir padarytus pažeidimus tenka teismui, kaip teisingumą vykdančiai institucijai. Pabrėžia, jog tuo atveju, jeigu teismas atsisako vertinti administratoriaus padarytą pažeidimą, jis neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad Departamentas tinkamai ištyrė ir įvertino administratoriaus veiklą, administruojant bankrutuojančią bendrovę (kaip buvo padaryta šiuo atveju).

353. Pakartotinai nurodo, kad nagrinėjamu atveju administratorius, vykdydamas Bendrovės bankroto procedūras (turto realizavimą), pažeidė imperatyvius ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas lemia šiurkštų (o ne mažareikšmį) Elgesio kodekso 11.2 punkte įtvirtinto profesionalumo principo pažeidimą.

364. Nesutinka su teismo išvada, kad Administratoriaus padarytų pažeidimų įvertinimas ir tam tikros poveikio priemonės taikymas nėra susiję su kreditorių interesų gynimu, nes kreditorius savo teises ir interesus gali ginti ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytais būdais. Pažymi, kad tais atvejais, kai teismo paskirtas administratorius nekompetentingai vykdo bankroto procedūras, dėl ko kenčia bankrutavusios bendrovės ir atitinkamų kreditorių interesai, kreditoriai turi tiesioginį suinteresuotumą, kad tokie administratoriaus veiksmai būtų tinkamai įvertinti kompetentingų institucijų. Būtent nuo šių institucijų sprendimo, vertinant administratoriaus veiksmus, administruojant bendrovę, priklauso, kokiais būdais kreditoriai toliau gins savo interesus.

37Atsakovas Departamentas atsiliepimu į Nordea bank Finland PLC apeliacinį skundą (t. III, b.l. 62–66) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į jo skundą pirmosios instancijos teisme:

381. Nurodo, jog Departamento priimami sprendimai taikyti administratoriams poveikio priemones ar jų netaikyti pareiškėjo – įmonės kreditoriaus – teisių ar teisėtų interesų pažeisti negali, nes jie daro įtaką tik bankroto administratoriaus teisių ir pareigų apimčiai. Daro išvadą, jog Nordea bank Finland PLC byloje laikytinas reikalavimo teisės neturinčiu asmeniu. Be to, pareiškėjas šiuo atveju iš esmės neskundžia Departamento sprendimo netaikyti poveikio priemonių Administratoriui, o tik reiškia nepasitenkinimą dėl tokio sprendimo motyvų ir teisės normų aiškinimo.

392. Pažymi, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, hipotekos kreditoriaus, įkaito turėtojo teisės perimti jam įkeisto turto, neparduoto varžytinėse, tvarką nustato ne Aprašas, o ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis. Nurodo, jog sutinka su argumentais, kad ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje numatyta įkaito turėtojo teisė, o ne pareiga kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl įkeisto turto perėmimo, tačiau ĮBĮ normos iš tiesų negali įpareigoti tokio turto pasiimti po bet kurių neįvykusių varžytynių ir teisė apsispręsti paliekama pačiam įkaito turėtojui.

40Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. K. atsiliepimu į Nordea bank Finland PLC apeliacinį skundą (t. III, b.l. 68–69) prašo apeliacinį skundą tenkinti.

41UAB „Green Trust“ atsiliepimu į Nordea bank Finland PLC apeliacinį skundą (t. III, b.l. 70–73) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir UAB „Green Trust“ apeliacinis skundas bei skundas pirmosios instancijos teismui, atsiliepimas į Nordea bank Finland PLC skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

421. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai vertino, jog Nordea bank Finland PLC neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje. Pažymi, jog ginčijamu Departamento sprendimu iš esmės turto perdavimo pareiškėjui sandoris įvertintas kaip teisėtas, todėl toks sprendimas jokios įtakos nei Nordea bank Finland PLC interesams, nei jo su administratoriumi sudarytam sandoriui nesukėlė ir negalėtų sukelti. Tuo tarpu UAB „Green Trust“ Departamento sprendimas sukėlė neigiamas pasekmes, nes Departamentas, pripažinęs administratoriaus padarytus pažeidimus mažareikšmiais, iš esmės kartu nusprendė, kad ir mažųjų kreditorių teisių pažeidimas šiuo atveju yra nereikšmingas. Nurodo, kad nuo bankroto administratoriaus veiksmų didžiąja dalimi priklauso ir kreditorių teisės bei teisėti interesai, nes kreditoriai yra suinteresuoti tuo, kaip iš bankrutuojančios įmonės turto bus tenkinami jų reikalavimai. Pažymi, jog šiuo atveju dėl administratoriaus veiksmų buvo paneigta ir eliminuota kitų kreditorių teisės pasisakyti iš esmės dėl svarbiausio Bendrovės bankroto procedūros klausimo, o kreditoriai ne tik prarado teisę realiai naudotis jiems ĮBĮ suteiktomis teisėmis, bet ir neteko galimybės patenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš vienintelio bendrovės turto.

432. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog Nordea bank Finland PLC teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą siekiama paversti pareiga. Nagrinėjamu atveju teigiama tik tai, kad teisės aktai nustatoma konkrečią turto perdavimo hipotekos kreditoriui tvarką, kurios privaloma laikytis.

44Atsakovas Departamentas atsiliepimu į UAB „Green Trust“ apeliacinį skundą (t. III, b.l. 87–91) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimai į pareiškėjų skundus pirmosios instancijos teisme.

45Nordea bank Finland PLC atsiliepimu į UAB „Green Trust“ apeliacinį skundą (t. III, b.l. 92–94) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl UAB „Green Trust“ skundo reikalavimų atmetimo palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir Nordea bank Finland PLC skundas pirmosios instancijos teismui bei apeliacinis skundas.

46Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. K. atsiliepimu į UAB „Green Trust“ apeliacinį skundą (t. III, b.l. 98–100) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į UAB „Green Trust“ skundą pirmosios instancijos teisme.

47Papildomai nurodo, kad dėl Bendrovei priklausiusio ir Nordea bank Finland PLC Lietuvos skyriui įkeisto nekilnojamojo turto, esančio ( - ) ir ( - ), Palangoje, perdavimo po neįvykusių varžytynių įkaito turėtojui pripažinimo neteisėtu UAB „Green Trsut“ kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, kad Administratoriaus įgaliotas asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taip pat pareiškėjo inicijuotą civilinį ginčą dėl nurodyto turto perdavimo nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris 2012 m. sausio 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-230/2012) konstatavo, kad UAB „Green Trust“ argumentas, jog hipotekos kreditorius privalo per 20 dienų kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti neparduotą įkeistą turtą, nepagrįstas, kadangi tokios procedūros teisės aktai nenumato, o teisės spręsti tokio turto likimo klausimą suteikimas kreditorių susirinkimui prieštarautų hipotekos kreditoriaus privilegijai, susijusiai su realizuojamu įkeistu daiktu. Tik hipotekos kreditoriui atsisakius perimti neparduotą turtą, šio klausimo sprendimas pereitų kreditorių susirinkimui.

48Teisėjų kolegija

konstatuoja:

49IV.

50Dėl pareiškėjo UAB „Green Trust“ apeliacinio skundo

51Apeliacinis procesas pagal UAB „Green Trust“ apeliacinį skundą nutrauktinas.

52Pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo (III t., b. l. 148, 149).

53Remiantis Adminsitracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ? ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalimi, apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.

54Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų nepriimti pareiškėjo UAB „Green Trust“ atsisakymo nuo apeliacinio skundo nėra, todėl apeliacinis procesas dalyje dėl šio pareiškėjo apeliacinio skundo nutraukiamas.

55Dėl Nordea Bank Finland PLC apeliacinio skundo

56Pareiškėjo Nordea Bank Finland PLC apeliacinis skundas atmestinas.

57Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti Departamento 2011 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (6.14) A2-2979 įformintą sprendimą ta dalimi, kuria bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ ir jo įgalioto asmens L. L. K. padaryti ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies ir Bankrotų administratorių elgesio kodekse nustatyto profesionalumo principo pažeidimai buvo pripažinti mažareikšmiais bei įpareigoti Departamento direktorių už padarytus pažeidimus bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliotam asmeniui L. L. K. skirti nuobaudą.

58ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, manantys, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

59Šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog vienas esminių teisės kreiptis į administracinį teismą reikalavimų ? suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Kalbant apie asmens teisę ABTĮ nustatyta tvarka apginti teisme tariamai (jo manymu) pažeistą savo teisę arba įstatymų saugomą interesą, jo materialinis teisinis suinteresuotumas dėl iškelto ginčo baigties (tokio suinteresuotumo buvimas) yra būtina sąlyga teismui pradėti nagrinėti ginčą iš esmės ir priimti vienokį arba kitokį iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų. Nurodyto suinteresuotumo nebuvimas (jo nenustatymas) reikštų, kad teismas objektyviai neturėtų galimybės ir pagrindo apginti pasikreipusio į jį asmens teisių arba įstatymų saugomų interesų, ir administracinės bylos nagrinėjimas netektų prasmės. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundo priėmimo stadijoje administracinis teismas nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

60Įvertinusi Nordea Bank Finland PLC prašomą panaikinti Departamento 2011 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. (6.14)A2-279 (I t., b. l. 5?7; II t., b. l. 41?42), teisėjų kolegija konstatuoja, kad juo pareiškėjo interesai nėra pažeidžiami. Minėtas raštas priimtas atsakant į UAB „Green trust“ skundą dėl banktoro adminsitratoriaus veiksmų, kurie ir analizuojami rašte, pats raštas išsiųtas UAB „Green trust“ ir banktoro administratoriui, dėl kurio veiskmų ir buvo pateiktas skundas. Vien pareiškėjo paminėjimas rašte ir jame išdėstytas Departamento vertinimas dėl to, kokių veiksmų pareiškėjas, kaip hipotekos kreditorius, turėjo imtis, norėdamas perimti turtą, pareiškėjui jokių teisių ir pareigų nesukuria, t. y. jokių teisinių pasekmių nesukelia. Atitinkamai negalima pripažinti, kad skundžiamu raštu pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir jas reikia ir galima apginti teisme.

61Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, priėjo teisingą išvadą, kad pareiškėjo prašomas panaikinti raštas, jam teisinių pasekmių nesukelia, todėl pagrįstai skundą, kuriuo vienintelis reikalavimas buvo panaikinti Departamento 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (6.14)A2-279, atmetė.

62Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo Nordea Bank Finland PLC apeliacinis skundas atmestinas.

63Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

64Apeliacinį procesą pagal UAB „Green Trust“ apeliacinį skundą nutraukti.

65Pareiškėjo Nordea Bank Finland PLC, veikiančio per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių, apeliacinį skundą atmesti.

66Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

67Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Rasai Kubickienei,... 3. dalyvaujant atsakovo atstovui A. K.,... 4. trečiojo suinteresuoto asmens Nordea bank Finland PLC, veikiančio per Nordea... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas UAB „Green Trust“ skundu (t. I, b.l. 1–4), kurį patikslino... 9. 1) panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos... 10. 2) įpareigoti Departamento direktorių už padarytus pažeidimus bankroto... 11. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Departamentą, prašydamas... 12. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Green Trust“... 13. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 11 d. gavo UAB „Green Trust“ skundą... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. K. atsiliepimu į pareiškėjo UAB... 15. Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. (6.14)A2-2979 Departamentas... 16. Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos... 17. Pareiškėjas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc... 18. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia 2009m. balandžio 10... 19. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į Nordea Bank Finland Plc skundą (t. II,... 20. Papildomai nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m.... 21. UAB „Green Trust“ atsiliepimu į Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per... 22. Papildomai, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. K. Nordea Bank Finland Plc, veikiančio... 24. II.... 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu... 26. Nurodė, jog UAB „Green Trust“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti... 27. Nurodė, jog pareiškėjas Nordea bank Finland PLC, veikiantis per Nordea Bank... 28. III.... 29. Nordea bank Finland PLC, veikiantis per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos... 30. 1. Pabrėžia, jog turi materialinį teisinį suinteresuotumą šioje byloje,... 31. 2. Teigia, jog jo ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į... 32. UAB „Green Trust“ pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 50–54),... 33. 1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, visiškai... 34. 2. Pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuobaudos... 35. 3. Pakartotinai nurodo, kad nagrinėjamu atveju administratorius, vykdydamas... 36. 4. Nesutinka su teismo išvada, kad Administratoriaus padarytų pažeidimų... 37. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į Nordea bank Finland PLC apeliacinį... 38. 1. Nurodo, jog Departamento priimami sprendimai taikyti administratoriams... 39. 2. Pažymi, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, hipotekos kreditoriaus,... 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. K. atsiliepimu į Nordea bank Finland PLC... 41. UAB „Green Trust“ atsiliepimu į Nordea bank Finland PLC apeliacinį... 42. 1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai vertino,... 43. 2. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog Nordea bank Finland PLC teisę... 44. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į UAB „Green Trust“ apeliacinį... 45. Nordea bank Finland PLC atsiliepimu į UAB „Green Trust“ apeliacinį... 46. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. K. atsiliepimu į UAB „Green Trust“... 47. Papildomai nurodo, kad dėl Bendrovei priklausiusio ir Nordea bank Finland PLC... 48. Teisėjų kolegija... 49. IV.... 50. Dėl pareiškėjo UAB „Green Trust“ apeliacinio skundo... 51. Apeliacinis procesas pagal UAB „Green Trust“ apeliacinį skundą... 52. Pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo apeliacinio... 53. Remiantis Adminsitracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ? ir ABTĮ) 132... 54. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų nepriimti... 55. Dėl Nordea Bank Finland PLC apeliacinio skundo... 56. Pareiškėjo Nordea Bank Finland PLC apeliacinis skundas atmestinas.... 57. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas... 58. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi... 59. Šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog vienas esminių teisės... 60. Įvertinusi Nordea Bank Finland PLC prašomą panaikinti Departamento 2011 m.... 61. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas... 62. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės... 63. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 64. Apeliacinį procesą pagal UAB „Green Trust“ apeliacinį skundą nutraukti.... 65. Pareiškėjo Nordea Bank Finland PLC, veikiančio per Nordea Bank Finland PLC... 66. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą... 67. Nutartis neskundžiama....