Byla 2-1133/2011
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Big City LT“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto E. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Ž. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Big City LT“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėjas E. Ž. prašė panaikinti 2010 m. balandžio 22 d. įvykusio bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Nurodė, kad kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (toliau – ir bankas) pasiūlytu nutarimu iš esmės buvo nuspręsta: 1) visą įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su jame esančiais nebaigtais statyti dviem daugiabučiais gyvenamaisiais namais ir visą susijusį inžinerinį komunikacinį turtą – parduoti iš varžytynių; 2) nurodytą turtą pardavinėti kartu kaip vieną turto kompleksą; 3) pradinę varžytynių kainą sieti su nepriklausomų vertintojų nustatyta turto rinkos verte – 19 500 001 Lt, iš kurių žemės sklypo su jame esančiais nebaigtais statyti dviem daugiabučiais namais kaina yra 19 500 000 Lt, o susijusio inžinerinio komunikacinio turto – 1 Lt; 4) nustatyti, kad pradinė varžytynių kaina yra 20 procentų mažesnė nei nustatyta turto vertintojų. Pareiškėjo nuomone, nurodytas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirma, turto rinkos vertė nustatyta netinkamai ir netiksliai, todėl ja nebuvo galima remtis: nebuvo įvertintos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, bendrojo naudojimo patalpos, balkonai; nustatyta neprotingai maža inžinerinių tinklų kaina; komplekso vertė neatitinka rinkos vertės; nurodyta statybos darbų užbaigimo kaina yra dvigubai didesnė nei reikalinga iš tiesų. Antra, nustatyta pradinė turto pardavimo kaina yra netgi mažesnė nei banko – hipotekos kreditoriaus – reikalavimas (25 mln. Lt), todėl toks nutarimas yra iracionalus, nesąžiningas ir neteisingas. Kyla įtarimų, kad tokiu būdu bankas siekia nesąžiningai pasipelnyti. Priėmus tokį nutarimą, užkertamas kelias patenkinti kitų kreditorių reikalavimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 4 d. nutartimi skundą atmetė bei priteisė bankui iš pareiškėjo 2 760 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

8Teismas nurodė, kad iš turto vertės nustatymo pažymos matyti, jog vertinant turto kompleksą, buvo atsižvelgta į automobilių stovėjimo aikštelių vertę (kiekviena aikštelė įvertinta 440 000 Lt, iš viso 880 000 Lt) ir bendro naudojimo patalpų vertę (įvertinta 0 Lt). Bendro naudojimo patalpos vertinamos 0 Lt, nes tokios patalpos atskirai nėra formuojamos kaip nekilnojamojo turto objektas ir atskirai nėra pardavinėjamos, o jų rinkos vertė priklauso nuo galimybės jas parduoti kaip atskirą objektą. Daikto priklausiniai nėra vertinami atskirai, todėl bute esantys balkonai atskirai nevertinami, o jų vertė daro įtaką pagrindinio nekilnojamojo daikto vertei. Inžinerinių tinklų rinkos vertė taip pat nustatoma atsižvelgiant į galimybę juos parduoti rinkoje, todėl atskirai inžineriniai tinklai vertinami simboline 1 Lt kaina, nes savaime nėra vertingi, o jų vertė įtraukiama į pagrindinių nekilnojamojo turto objektų vertę. Turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad baigtų turto komplekse esančių butų vertė būtų 3 000 Lt – 3 500 Lt, tačiau turto komplekso baigtumas šiuo metu yra 85 ir 88 procentai, todėl konstatuotina, jog turto komplekso vertė yra pagrįstai mažesnė nei toje pačioje gatvėje esančių baigtų butų vertė. Turto vertintojas, apskaičiuodamas reikalingą turto komplekso statybos darbams užbaigti pinigų sumą, naudojosi rinkos analogais, statybos ir projektavimo įmonių informacija apie vidutinius statybos ir montavimo darbų kaštus ir sąmatinius įkainius, savo duomenų banku ir vertinimo ataskaitų archyvu, užsakovo pateikta informacija ir duomenimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodyti turto komplekso darbų pabaigimui reikalingi atkūrimo kaštai nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad vertinant turto kompleksą lyginamosios ir atkuriamosios vertės metodais, buvo padaryta pažeidimų ar nukrypta nuo turto vertinimo praktikos. Turto ataskaitos užsakovas buvo BUAB „Big City LT“, todėl nėra pagrindo manyti, kad turtas buvo įvertintas nesąžiningai ar pažeidžiant įmonės kreditorių interesus.

9Teismas pažymėjo, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarko, kreditorius turėjo teisę ginti savo reikalavimus, tačiau susirinkime nedalyvavo, paštu nebalsavo, neparengė alternatyvaus turto vertinimo iki kreditorių susirinkimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog buvo pažeistos kreditoriaus teisės, nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nutarimas prieštarauja kreditorių interesams ir turi būti panaikintas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Apeliantas E. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo, nes nebuvo atskleista bylos esmė, neištirtos visos aplinkybės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Teismas visiškai nenagrinėjo apelianto teiginių, kad turi būti maksimaliai išnaudojamos visos galimybės parduoti likviduojamos įmonės turtą kuo brangiau, kad nutarimas parduoti turtą už mažesnę nei hipotekos kreditoriaus reikalavimo sumą yra neprotingas, neteisingas ir nesąžiningas.

132. Teismas visiškai nenagrinėjo kreditorių susirinkimo metu pateiktų alternatyvių pasiūlymų, pavyzdžiui, pardavinėti turtą ne kaip kompleksą, o atskirais butais. Siūlomais būdais įmanoma iš turto pardavimo gauti daugiau kaip 41,5 mln. Lt pajamų, kurių visiškai pakaktų atsiskaityti su visais kreditoriais.

143. Teismo argumentai dėl turto vertės nustatymo tinkamumo yra nepagrįsti. Pirma, buvo atsižvelgta tik į automobilių aikštelių vertę, tačiau neįvertinta, kad parduodant kiekvieną stovėjimo vietą po 10 000 Lt vienam butui būtų gauta 1 520 000 Lt. Antra, vertinant visą turtą kaip kompleksą, nėra logiška neatsižvelgti į bendrojo naudojimo patalpas (konkrečią kvadratūrą). Analogiška situacija ir su balkonais. Trečia, nepagrįsta teigti, kad inžineriniai tinklai savaime nėra vertingi, nes juos galima nuomoti, parduoti jų administravimo teisę ir pan.

154. Vien tai, kad apeliantas nedalyvavo kreditorių susirinkime, nebalsavo paštu, neparengė alternatyvaus turto vertinimo, visiškai nereiškia, jog tik banko balsais priimtas ginčijamas nutarimas yra teisėtas.

165. Teismas neturėjo pagrindo šioje gana paprastoje ir nieko ypatingai neišsiskiriančioje byloje priteisti bankui maksimalią leistiną teisinės pagalbos išlaidų sumą.

17Tretieji asmenys J. M. , V. Š. , A. D. , I. I. ir R. K. prašo skundą tenkinti. Papildomai pažymi, kad teismas turėjo būti aktyvus. Kadangi bankas kreditorių susirinkime sprendimus gali priimti vienašališkai, teismas privalėjo ypač kritiškai vertinti ginčo nutarimo turinį bei jo įtaką bankroto procedūrai. Pats bankas kitoje byloje yra nurodęs, kad turto komplekse esančio buto kvadratinio metro kaina siekia 5 000 Lt, o ne 2 000 Lt, kaip nurodė turto vertintojai. Tikėtina, kad tokiais veiksmais bankas siekia, kad varžytynėse parduodamą turtą nepagrįstai maža kaina įsigytų jo antrinė bendrovė, kuri, suskaidžiusi turtą į atskirus vienetus, parduotų už kelis kartus didesnę kainą.

18Tretysis asmuo Nodea Bank Finland Plc prašo skundą atmesti. Pažymi, kad atliktas turto įvertinimas yra pagrįstas. Parduoti turtą kaip atskirus butus iš esmės yra nerealu, nes butai neįrengti, o pats turto kompleksas nebaigtas statyti. Mano, kad apeliantas visais būdais siekią nesąžiningai užvilkinti bankroto procesą, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis siūlo skirti baudą.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Dėl turto vertės ir galimybės jį parduoti dalimis

21Apeliantas tiek skunde dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, tiek atskirajame skunde teigia, kad ginčo turtas įvertintas mažesne nei reali jo rinkos vertė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, galinčių paneigti atlikto vertinimo išvadas (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad apeliantas buvo nurodęs pateiksiąs alternatyvų turto vertinimą, tačiau teisminio proceso metu jo nepateikė, nenurodė aplinkybių, sukliudžiusių tai padaryti. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su kitais skundžiamos nutarties argumentais, liečiančiais ginčo turto vertės nustatymo pagrįstumą, todėl jų nekartoja.

22Apelianto nuomone, parduodant turtą kaip atskirus butus, jo vertė būtų didesnė. Visų pirma pažymėtina, kad apelianto pateikti skaičiavimai, susiję su atskirų butų verte, pagrįsti tik jo samprotavimais, o ne objektyviais ir patikimais duomenimis, todėl jų pagrindu negalima daryti pagrįstų išvadų. Antra, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pati galimybė parduoti turtą ne kaip kompleksą, o atskirais butais iš esmės yra mažai tikėtina. Byloje nustatyta, kad daugiabučiai namai nėra baigti statyti: neįrengti ne tik patys butai, bet nebaigtos ir bendrų patalpų, namo konstrukcijų statybos (T. 1, b. l. 131-135; T. 2, b. l. 11, 13). Gyventi tokio baigtumo pastatuose yra neįmanoma, o pabaigti namų statybas kainuotų 7,43 mln. Lt (T. 2, b. l. 19). Taigi įsigijęs butą asmuo, privalėtų pasirūpinti ne tik buto, bet ir paties namo statybomis, jų finansavimu. Akivaizdu, kad tai daryti minėtam asmeniui ar jų grupei būtų nenaudinga ar apskritai neįmanoma. Dėl šių priežasčių, kaip teisingai nurodoma banko atsiliepime, galima kalbėti tik apie institucinių investuotojų susidomėjimą turto, kaip vieneto, įsigijimu.

23Dėl banko priimto ginčo nutarimo teisėtumo

24Bankroto byloje banko patvirtintų finansinių reikalavimų dydis leidžia jam vienašališkai priimti nutarimus kreditorių susirinkime. Tokia galimybė atitinka įstatyme numatytą kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką (ĮBĮ 24 str. 1, 4 d.), todėl vien tai, kad ginčijamas nutarimas priimtas tik banko balsais, savaime nedaro jo negaliojančiu. Byloje nėra ginčo, kad nutarimas būtų priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus.

25Bylos duomenys patvirtina, kad aptariamas turtas iš esmės yra vienintelis realus turtas, kurį pardavus galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai (T. 1, b. l. 164-173). Akivaizdu, kad jį perleidus kaina, kuri yra mažesnė už banko reikalavimų sumą, kitų kreditorių finansiniai reikalavimai iš šio turto nebus tenkinami (ĮBĮ 34 str.). Pastebėtina, kad mažųjų kreditorių reikalavimai bankrutavusiai įmonei susiję su jų įmokėtais avansais už nepastatytus butus, todėl visiškai suprantamas jų nepasitenkinimas nustatyta ginčo turto pardavimo kaina. Tačiau, nesant objektyvių duomenų, kad aptariamas turtas galėtų būti perleistas didesne kaina nei banko reikalavimų suma, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo tokį turtą mėginti parduoti didesne nei rinkos kaina.

26Mažieji kreditoriai taip pat nurodo, kad skundžiamu nutarimu bankas galimai siekia nesąžiningai perleisti turtą savo antrinei įmonei, kuri, pabaigusi statybas, turtą išskaidytą į dalis ir parduotų ženkliai didesne kaina. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir turimus įrodymus, tokios išvados neturi pagrindo daryti. Dar kartą pažymėtina, kad nei apeliantas, nei kiti suinteresuoti mažieji kreditoriai nepateikė alternatyvaus turto vertinimo, neprašė teismo pareikalauti specialistų ar ekspertų išvadų ginčijamais klausimais. Pirmosios instancijos teisme vertinimą atlikęs asmuo davė su šiuo darbus susijusius paaiškinimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nei vertinimo ataskaita, nei vertintojo paaiškinimai nesudarė pagrindo teismui abejoti aptariamais duomenimis ir savo iniciatyva skirti pakartotinį turto vertės nustatymą.

27Dėl priteisėtų bylinėjimosi išlaidų

28Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė atlyginti bankui per dideles atstovavimo išlaidas. Pagal įstatymą advokato teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kitas reikšmingas aplinkybes (CPK 98 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, kilęs ginčas, priešingai nei teigia bankas, nelaikytinas labai sudėtingu, jame keliami teisiniai klausimai nėra nauji. Dėl šių priežasčių yra protinga priteistas išlaidas mažinti iki 2 000 Lt.

29Dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

30Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Nors bankas atsiliepime ir nurodo aplinkybes, kurios, jo nuomone, patvirtina apelianto nesąžiningumą, tačiau pastarųjų nepagrindžia įrodymais (CPK 178 str.). Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakankamai kvalifikuotas šios bylos vedimas per se negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu teise.

31Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pagrindo ją naikinti nėra. Šiuo atveju keistina tik nutarties dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

33Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį pakeisti, sumažinant priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų). Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

34Trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc prašymą skirti apeliantui E. Ž. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto E. Ž.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pareiškėjas E. Ž. prašė panaikinti 2010 m. balandžio 22 d. įvykusio... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 4 d. nutartimi skundą atmetė bei... 8. Teismas nurodė, kad iš turto vertės nustatymo pažymos matyti, jog vertinant... 9. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Apeliantas E. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir... 12. 1. Teismas visiškai nenagrinėjo apelianto teiginių, kad turi būti... 13. 2. Teismas visiškai nenagrinėjo kreditorių susirinkimo metu pateiktų... 14. 3. Teismo argumentai dėl turto vertės nustatymo tinkamumo yra nepagrįsti.... 15. 4. Vien tai, kad apeliantas nedalyvavo kreditorių susirinkime, nebalsavo... 16. 5. Teismas neturėjo pagrindo šioje gana paprastoje ir nieko ypatingai... 17. Tretieji asmenys J. M. , V. Š. , A. D. , I. I. ir R. K. prašo skundą... 18. Tretysis asmuo Nodea Bank Finland Plc prašo skundą atmesti. Pažymi, kad... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Dėl turto vertės ir galimybės jį parduoti dalimis... 21. Apeliantas tiek skunde dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, tiek atskirajame... 22. Apelianto nuomone, parduodant turtą kaip atskirus butus, jo vertė būtų... 23. Dėl banko priimto ginčo nutarimo teisėtumo... 24. Bankroto byloje banko patvirtintų finansinių reikalavimų dydis leidžia jam... 25. Bylos duomenys patvirtina, kad aptariamas turtas iš esmės yra vienintelis... 26. Mažieji kreditoriai taip pat nurodo, kad skundžiamu nutarimu bankas galimai... 27. Dėl priteisėtų bylinėjimosi išlaidų... 28. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos... 29. Dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis... 30. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai... 31. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį pakeisti, sumažinant... 34. Trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc prašymą skirti apeliantui E. Ž....