Byla 2A-666-153/2012
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Evekas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3173-153/2011 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Evekas“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 8 280 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 7 855 Lt neišmokėtus delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal 2008-06-18 sudarytą darbo sutartį Nr. 691 ieškovas dirbo atsakovės įmonėje tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju. Darbo sutartis nutraukta 2008-10-15. Apmokėjimas už darbą buvo numatytas darbo sutartyje ir UAB „Evekas“ generalinio direktoriaus 2008-03-20 įsakyme Nr. V-10 „Dėl europinio ir tarptautinio skyriaus vairuotojų apmokėjimo tvarkos pakeitimo įforminimo“, su kuriuo ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas 2008-06-18. Per darbo atsakovo įmonėje laiką ieškovas 48 dienas buvo komandiruotėje.

4Pagal UAB „Evekas“ generalinio direktoriaus 2008-03-20 įsakymą Nr. V-10 „Dėl europinio ir tarptautinio skyriaus vairuotojų apmokėjimo tvarkos pakeitimo įforminimo“ buvo numatyta vairuotojams mokėti atlyginimą 50 eurų už 1 dieną, plius mėnesio atlyginimas. Per visą ieškovo darbo laiką jam buvo mokamas tik darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis. Už komandiruotėse praleistas dienas darbo užmokesčio – po 50 eurų už dieną, darbdavys jam nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad komandiruotėse dirbo 48 dienas, ieškovui darbdavys liko neišmokėjęs 8 280 Lt (48 d. x 50 eurų x 3,45 Lt).

5Be generalinio direktoriaus 2008-03-20 įsakyme Nr. V-10 nustatyto papildomo darbo užmokesčio, darbdavys ieškovui būnant komandiruotėse privalėjo mokėti DK 220 str. ir LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarime „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ Nr. 1365 (toliau – Vyriausybės nutarimas) nustatytus dienpinigius. Dienpinigių mokėjimas buvo numatytas taip pat ir UAB „Evekas“ Kolektyvinės sutarties 4.7 punkte, kuris numato, kad „už darbą komandiruotėse mokamas vidutinis atlyginimas ir dienpinigiai, kurie negali būti mažesni nei 50 procentų Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos. Dienpinigių suma, prieš išvykstant į komandiruotę, nustatoma Transporto sk. vadovo ir vairuotojo susitarimu.“ Kadangi prieš ieškovui išvykstant į komandiruotę, remiantis Kolektyvinės sutarties 4.7 punktu, nebuvo susitarta mokėti mažesnę dienpinigių sumą, nei numatyta Vyriausybės nutarimu, todėl atsakovė privalėjo jam apskaičiuoti ir išmokėti visus Vyriausybės nutarime numatytus dienpinigius. Už komandiruotėse praleistą laiką jam priklausė gauti šiuos dienpinigius: už komandiruotę nuo 2008-07-06 iki 2008-08-08 Austrijoje – 5 440 Lt (34 d. x 160 Lt); už komandiruotę nuo 2008-09-21 iki 2008-09-22 Prancūzijoje – 390 Lt (2 d. x 195 Lt); už komandiruotę nuo 2008-09-23 iki 2008-10-04 Prancūzijoje – 2 340 Lt (12 d. x 195 Lt); iš viso 8170 Lt.

6Atsakovė ieškovui priskaičiavo 4 085 Lt dienpinigius, faktiškai išmokėjo tik 315 Lt.

7Kadangi atsakovei nebuvo teisinio pagrindo dienpinigius sumažinti, nes nebuvo tarp ieškovo ir atsakovės Transporto skyriaus vadovo sudaryto susitarimo dėl dienpinigių sumažinimo, todėl atsakovė privalėjo jam priskaičiuoti ir išmokėti 8 170 Lt dienpinigius, kita ieškovui neišmokėta dienpinigių dalis – 7855 Lt (b. l. 89–90).

8Atsakovė UAB „Evekas“ nurodė, kad nesutinka su tuo, jog ieškovui turėjo būti, be darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio, mokama po 50 eurų už dieną darbo užmokestis pagal generalinio direktoriaus 2008-03-20 įsakymą Nr. V-10 „Dėl europinio ir tarptautinio skyriaus vairuotojų apmokėjimo tvarkos pakeitimo įforminimo“. Šio įsakymo pagrindu ieškovui nebuvo skaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis. 2008-06-18 darbo sutartyje Nr. 691, sudarytoje tarp atsakovės ir ieškovo, buvo susitarta, kad ieškovui yra mokamas 1,32 koeficiento LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (sutarties 3 p.), t. y. 1056 Lt, darbo užmokestis už mėnesį. Atsakovės generalinio direktoriaus 2008-03-20 įsakyme Nr. V-10 „Dėl europinio ir tarptautinio skyriaus vairuotojų apmokėjimo tvarkos pakeitimo įforminimo“ buvo nustatyti ir patvirtinti kriterijai vairuotojams dėl kuro normų, telefoninių pokalbių limitų ir kitų reikalavimų. Atsakovės įsakymas nekeitė 2008-06-18 darbo sutarties Nr. 691 sąlygų dėl darbo apmokėjimo, kadangi darbo sutartyje nubuvo konkrečios nuorodos į atsakovės generalinio direktoriaus 2008-03-20 įsakymą Nr. V-10 „Dėl europinio ir tarptautinio skyriaus vairuotojų apmokėjimo tvarkos pakeitimo įforminimo“. Ieškovo ir atsakovės 2008-06-18 sudarytoje darbo sutartyje Nr. 691 nustatytas 1 056 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Darbo sutartyje nenurodyta, kad darbuotojui bus mokamas atlyginimas 50 eurų už 1 dieną, plius mėnesio atlyginimas. Darbo sutartyje taip pat nėra nurodyta, kad darbuotojui bus mokamas atlyginimas, vadovaujantis atsakovės generalinio direktoriaus 2008-03-20 įsakymu Nr. V-10.

9Atsakovė, vykdydama darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus mokėti ieškovui darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį, jį ieškovui sumokėjo, ir nei vienam vairuotojui nebuvo mokama 50 eurų už 1 dieną, dirbtą komandiruotėje.

10Ieškovas dirbo tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju. Ieškovui dienpinigiai už komandiruotėse išbūtą laiką buvo skaičiuojami vadovaujantis LR finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu (2003 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 1K-136 redakcija) „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“, LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija). Atsižvelgiant į nurodytus teisės aktus bei Kolektyvinės sutarties nuostatą Kolektyvinės sutarties 4.7 punktas, kad už darbą komandiruotėse mokamas vidutinis atlyginimas ir dienpinigiai, kurie negali būti mažesni nei 50 procentų Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos), ieškovui atitinkamai buvo paskaičiuoti ir iš dalies išmokėti nustatyto dydžio dienpinigiai, t. y. už 34 komandiruotės dienas Austrijos Respublikoje – 2 720 Lt, norma – 160 Lt: 50 proc. – 80 Lt už 2 dienas Prancūzijos Respublikoje – 195 Lt, norma – 195 Lt; 50 proc. – 97,5 Lt; už 12 dienų Prancūzijos Respublikoje – 1 170 Lt, norma – 195 Lt; 50 proc. – 97,5 Lt; iš viso 4 085 Lt. Ieškovui 2008-08-04 į banko sąskaitą buvo pervesti 315 Lt dienpinigiai.

11Nors Kolektyvinėje sutartyje nurodyta, kad dienpinigių suma, prieš išvykstant į komandiruotę, nustatoma Transporto sk. vadovo ir vairuotojo susitarimu, tačiau tokio susitarimo nebuvo, kadangi Darbo kodekso nuostatos draudžia darbuotojo ir darbdavio susitarimu keisti dienpinigių sumas. Atsakovės įsakymuose dėl ieškovo komandiruočių yra nurodoma, kad kelionės išlaidos ir dienpinigiai skaičiuojami pagal galiojančius to laikotarpio LR Vyriausybės nutarimus, įstatymus ir įmonės Kolektyvinę sutartį.

122008-06-18 su atsakove buvo pasirašyta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 01-13-559. Darbo sutarties vykdymo metu per 4 mėnesius atsakovei dėl ieškovo kaltės buvo padaryta 21 224,58 Lt turtinė žala. Dėl nurodytos žalos atlyginimo yra patenkintas UAB „Evekas“ ieškinys ir iš ieškovo priteistas 10 345,23 Lt žalos atlyginimas. Be šios žalos, atsakovė taip pat yra patyrusi 10 879,35 Lt žalą. Ieškovas kiekvieną kartą komandiruotės metu vienais ar kitais veiksmais padarydavo žalą atsakovei arba jos transporto priemonei. 2008 m. spalio 15 d. su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis. Nutraukdama darbo sutartį, atsakovė informavo ieškovą, kad neišmokėtų dienpinigių suma – 3 770 Lt, bus įskaityta kaip dalies padarytos žalos padengimas (LR CK 6.130 str.). Be to, ieškovas yra dar skolingas atsakovei 6 298,59 Lt padarytos ir neatlygintos žalos sumą, kurios atsakovė iš ieškovo, darydama ieškovui, kaip buvusiam darbuotojui, nuolaidą, priteisti neprašė.

13Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies, iš atsakovės UAB „Evekas“ priteisė 7 855 Lt dienpinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 855 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui A. S., kitą ieškovo reikalavimų dalį atmetė.

14Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. S. pagal 2008 m. birželio 18 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 691 nuo 2008 m. birželio 19 d. pradėjo dirbti UAB „Evekas“ tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju. Pagal Darbo sutarties 3 punktą darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 1,32 koeficiento Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Darbo sutartis nutraukta atsakovės generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. P 01-695 2008 m. spalio 15 d. pagal LR DK 127 str. 1 d. (darbuotojo prašymu) (b. l. 5–6, 25). UAB „Evekas“ generalinio direktoriaus 2008-03-20 įsakyme Nr. V-10 „Dėl europinio ir tarptautinio skyriaus vairuotojų apmokėjimo tvarkos pakeitimo įforminimo“ (b. l. 7) grafoje „Vairuotojų atlyginimas“ numatyta, kad nuo 2008-04-01 mokamas 50 eurų per dieną ir mėnesio atlyginimas (b. l. 8). Ieškovui kartu su darbo sutartyje numatytu darbo užmokesčiu turėjo būti mokamas ir 50 eurų per dieną dydžio darbo užmokestis, numatytas atsakovės generalinio direktoriaus 2008-03-20 įsakyme Nr. V-10 „Dėl europinio ir tarptautinio skyriaus vairuotojų apmokėjimo tvarkos pakeitimo įforminimo“. Teismas nurodė, kad abiem darbo sutarties šalims – darbdaviui ir darbuotojui – yra privalomos sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį. Sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis (2007 m. birželio 27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007). Ieškovo ir atsakovės 2008 m. birželio 18 d. sudarytoje darbo sutartyje Nr. 691 nustatytas darbo užmokestis, kurį sudarė 1,32 koeficiento Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, o tai atitinka 1 056 Lt (priskaityta suma). Todėl teismo vertinimu, Darbo sutartyje nuorodos, kad atsakovės generalinio direktoriaus 2008-03-20 įsakymas Nr. V-10 „Dėl europinio ir tarptautinio skyriaus vairuotojų apmokėjimo tvarkos pakeitimo įforminimo“ yra neatsiejama darbo sutarties dalis, nėra. Taigi 2008-03-20 įsakyme Nr. V-10 numatytas 50 eurų per dieną atlyginimas negali būti pripažintas ieškovo darbo užmokesčio dalimi. Dėl to teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, ieškovo reikalavimą dėl 8 280 Lt neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo atmetė.

15Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2008-07-06 iki 2008-08-08, iš viso 34 dienas, buvo komandiruotėje Austrijoje, nuo 2008-09-21 iki 2008-09-22, iš viso 2 dienas, ir nuo 2008-09-23 iki 2008-10-04, iš viso 12 dienų, buvo komandiruotėje Prancūzijoje. Teismas nurodė, kad pagal 2011-05-26 pažymą ieškovui už komandiruotę Nr. 156792, kuri truko 34 dienas nuo 2008-07-06 iki 2008-08-08, priskaičiuoti 2 720 Lt dienpinigiai, už komandiruotę Nr. 203579, kuri truko 2 dienas nuo 2008-09-21 iki 2008-09-22, priskaičiuoti 195 Lt dienpinigiai ir už komandiruotę Nr. 203594, kuri truko 12 dienų nuo 2008-09-23 iki 2008-10-04, priskaičiuoti 1 170 Lt dienpinigiai. Iš viso 4 085 Lt dienpinigiai.

16Tačiau 2008-08-04 bankiniu pavedimu pervesti 315 Lt, o 3 770 Lt įskaityti kaip dalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas atsakovei UAB „Evekas“ padarytai žalai atlyginti (b. l. 33). Teismas byloje vadovavosi LR DK 220 str. 1 d., kurioje numatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. LR Vyriausybė 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, reglamentuojančiu išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydį ir mokėjimo tvarką, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija, kuriame nustatyta, kad tarnybine komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Pasiųstam į komandiruotę asmeniui, be darbo užmokesčio už visas darbo dienas pagal grafiką, nustatytą nuolatinėje darbo vietoje, atlyginamos išlaidos, susijusios su tarnybine komandiruote. Ir nurodė, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tokių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK 220 straipsnyje, kuri detalizuota Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija). Šio nutarimo 5.1 punkte įtvirtinta teisė darbo sutarties šalims keisti nustatytą dienpinigių dydį, tačiau tik esant vienam iš šių atvejų: jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta – darbo sutartyje (2008 m. vasario 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2008). Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „Evekas“ 2004-12-30 buvo sudaryta kolektyvinė sutartis (b. l. 56–64). Kolektyvinės sutarties 4.7 punkte numatyta, kad už darbą komandiruotėse mokamas vidutinis atlyginimas ir dienpinigiai, kurie negali būti mažesni nei 50 procentų Vyriausybės nustatyta dienpinigių suma. Dienpinigių suma, prieš išvykstant į komandiruotę, nustatoma Transporto sk. vadovo ir vairuotojo susitarimu (b. l. 60). Teismo vertinimu, sudaryta Kolektyvinė sutartis garantuoja darbuotojams teisę gauti ne mažiau kaip 50 procentų Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos, tačiau konkretūs atvejai, kuriais dienpinigių dydis gali būti mažinamas, joje neaptarti. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovės įmonės Kolektyvinėje sutartyje dėl dienpinigių sumos palikta spręsti Transporto sk. vadovo ir vairuotojo susitarimui. Įvertinęs šį dokumentą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija) 5.1 punkto nuostatas susitarimas dėl konkrečių dienpinigių mažinimo atvejų turėjo būti aptartas kolektyvinėje sutartyje, o tokio aptarimo nesant, taip pat nesant įrodymų, kad buvo Transporto sk. vadovo ir ieškovo susitarimas dėl dienpinigių mažinimo, ieškovui turėjo būti mokami 100 procentų Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.

17Kadangi atsakovė sumokėjo ieškovui 315 Lt dienpinigius, todėl iš atsakovės ieškovui priteistini 7 855 Lt dienpinigiai.

18Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad 37 70 Lt dienpinigius atsakovė įskaitė kaip dalį priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą atsakovei UAB „Evekas“ ieškovo padarytai žalai atlyginti (b. l. 50). Teismas nesutiko su atsakovės įskaitymu padarytai žalai atlyginti LR CK 6.130 str. pagrindu, kadangi ši norma nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes ieškovas nesutinka, jog dėl jo kaltės atsakovei buvo padaryta žala, taip pat su žalos dydžio apskaičiavimu. Be to, išskaitų iš darbo užmokesčio tvarką reglamentuoja DK 224 str., kuriame numatyti išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai. Šio straipsnio 2 d. reglamentuoja, kad išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, kurioje jie dirba, administracijos nurodymu gali būti daromos ir dėl darbuotojo kaltės padarytos žalos atlyginimo atveju. Toks nurodymas turi būti duotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos padarymo paaiškėjimo dienos, taip pat jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Teismas sprendime akcentavo, kad atsakovės apskaičiuota ieškovo padaryta žala gerokai viršija jo vidutinį darbo užmokestį, o DK 226 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas daryti išskaitas iš išeitinių, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Kadangi išieškojimas yra vykdymo proceso dalis, reglamentuojamas CPK normomis, taikytinas CPK 739 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. Todėl ši žala negalėjo būti išskaityta iš ieškovui priklausančių dienpinigių.

19Teismas nesutiko su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis apie ieškovo sutikimą, kad 3 770 Lt dienpinigių suma būtų įskaityta į padarytos žalos atlyginimą, nes to nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Su 2008-10-13 pareiškimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ieškovas net nebuvo supažindintas pasirašytinai (b. l. 33).

20Teismas taikė byloje CK 6.210, 6.261, 6.37 str. 2 d. ir priteisė iš atsakovės 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 93 str.) ir priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir valstybei.

22Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia atsakovė UAB „Evekas“. Apeliantė prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-19 sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies – iš atsakovės UAB „Evekas“ priteista ieškovo A. S. naudai 7 855 Lt dienpinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7 855 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei dalis bylinėjimosi išlaidų ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo A. S. ieškinį atmesti visiškai. UAB „Evekas“ naudai priteisti iš ieškovo A. S. bylinėjimosi išlaidas.

23Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 7855 Lt dienpinigių priteisimo ir padarytos turtinės žalos įskaitymo ir skundą grindžia žemiau nurodomais teisiniais ir faktiniais argumentais:

24Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį dėl 7 855 Lt dienpinigių priteisimo, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus. šalių paaiškinimus bei teisės normas, reglamentuojančias dienpinigių dydį bei mokėjimo tvarką.

25Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo daliai dėl 100 procentų LR Vyriausybės nustatytų dienpinigių priteisimo ieškovui neteisingai pritaikė materialinės teisės normas. todėl priėmė neteisingą ir nepagristą sprendimo dalį dėl dienpinigių priteisimo dėl šių motyvų:

26Apeliantės manymu, nurodytame Darbo kodekso 220 str. nustatytų garantijų dėl dienpinigių mokėjimo esmė atskleidžiama ir poįstatyminių teisės aktų normose, konkrečiai – LR Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ (Žin. 2003, Nr. 11-396) patvirtintose Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyta, kad dienpinigių išlaidos apskaičiuojamos už faktiškai išbūtą užsienyje laiką, taikant LR finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normas. Dienpinigių normas reglamentuoja LR finansų ministro 1996-11-21 įsakymas (2008-04-01 įsakymo Nr. IK-123 redakcija) „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“. Mažesni dienpinigiai nei nustatyta LR finansų ministro 1996-11-21 įsakyme, gali būti mokami LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija) 5.1. punkte nustatytais atvejais, t. y. jeigu tai nustatyta kolektyvinėje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta – darbo sutartyse, tačiau ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių sumos. Apeliantės nuomone, teisės aktai suteikia teisę darbdaviui nustatytus normų dydžius mažinti iki 50 procentų tik Kolektyvine sutartimi arba darbo sutartimi. Atsakovės Kolektyvinėje sutartyje aptarta darbdavio teisė keisti (mažinti) dienpinigių dydį komandiruojamiems darbuotojams. Atsakovė, vadovaudamasi 2004-11-03 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija) 5.1. punkto nuostatomis bei Kolektyvine sutartimi, apskaičiavo ieškovui 50 procentų LR finansų ministro 1996-11-21 įsakyme (2008-04-01 įsakymo Nr. 1K-123 redakcija) „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“ nustatytos dienpinigių normos dydžio dienpinigius, iš viso 4 085 Lt (iš kurių 315 Lt ieškovui 2008-08-04 buvo pervesta į banko sąskaitą).

27Teismas skundžiamo sprendimo dalyje dėl dienpinigių nepagrįstai nurodė, kad pagal Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija) 5.1 punkto nuostatas susitarimas dėl konkrečių dienpinigių mažinimo atvejų turėjo būti aptartas kolektyvinėje sutartyje, tačiau tokio aptarimo nesant, ieškovui turėjo būti mokami 100 procentų Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai. LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija) 5 punktas reglamentuoja: dienpinigiai, mažesni nei už komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami esant vienam iš šių atvejų: 5.1. jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos 3 ir 9 nuostatas. Apeliantės manymu, iš nurodytos teisės normos akivaizdu, kad darbdaviui (atsakovei) nenustatyta imperatyvi pareiga Kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl konkrečių dienpinigių mažinimo atvejų, kaip nepagristai nurodo teismas savo sprendime. Tad LR Vyriausybė 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 suteikia teisę darbdaviui mažinti mokamų dienpinigių dydį nuo 100 procentų iki 50 procentų dydžio ribose, nekeliant reikalavimų dėl konkrečių susitarimų, tačiau imperatyviai nurodant, kad tai – galimybė mažinti dienpinigius iki 50 procentų – turi būti numatyta Kolektyvinėje ar Darbo sutartyje, ir dienpinigių mažinti daugiau kaip 50 procentų negalima. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-08 nutartyje Civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2008, nurodydamas, kad Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija); šio nutarimo 5.1 punkte įtvirtinta teisė darbo sutarties šalims keisti nustatytą dienpinigių dydį, tačiau tik esant vienam iš šių atvejų: jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta – darbo sutartyje.

28Teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį dėl dienpinigių priteisimo nepagrįstai nurodė, kad taip pat nesant įrodymų, kad buvo Transporto sk. vadovo ir ieškovo susitarimas dėl dienpinigių mažinimo, todėl ieškovui turėjo būti mokami 100 procentų Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai. Atsakovės 2004-12-30 Kolektyvinėje sutartyje nurodyta, kad dienpinigių suma, prieš išvykstant į komandiruotę, nustatoma Transporto sk. vadovo ir vairuotojo susitarimu, tačiau atsakovė paaiškino ir nurodė atsiliepime, kad tokio susitarimo nebuvo, kadangi Darbo kodekso nuostatos draudžia darbuotojo ir darbdavio susitarimu keisti dienpinigių sumas. Darbdavys ir darbuotojas neturi teisės susitarti dėl dienpinigių mažinimo darbdavio įsakymu ir darbuotojui jį pasirašyti, kadangi įsakymuose yra išreiškiama darbdavio valia, bet ne darbo sutarties šalių susitarimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2004 ir kt.). Atsižvelgiant į LAT išaiškinimą nurodytoje nutartyje, darytina išvada, kad nors atsakovės Kolektyvinėje sutartyje ir nurodyta nuostata, kad atsakovės Transporto skyriaus vadovo (atsakovės atstovo) ir vairuotojo susitarimu nustatoma dienpinigių dydžio suma prieš išvykstant į komandiruotę, tačiau ši nuostata yra negaliojanti, nes ji prieštarauja LR Darbo kodekso nuostatoms, todėl negali būti taikoma darbo teisės subjektams. Todėl ir teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, šia nuostata negalėjo remtis.

29Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė, kad atsakovė neteisėtai atliko 3 770 Lt ieškovui neišmokėtų dienpinigių įskaitymą už ieškovo padarytą turtinę žalą atsakovei. Teismas teisingai nustatė aplinkybes, kad 3 770 Lt dienpinigius atsakovė įskaitė kaip dalį priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą atsakovei UAB „Evekas“ ieškovo padarytai žalai atlyginti. Nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai bei atsakovės atstovų paaiškinimai. Tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės nurodytų aplinkybių apie ieškovo sutikimą, kad 3 770 Lt dienpinigių suma būtų įskaityta į padarytos žalos atlyginimą, nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Su 2008-10-13 pareiškimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ieškovas net nebuvo pasirašytinai supažindintas. Apeliantė mano, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, jog atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovas buvo supažindintas su 2008-10-13 pareiškimu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau jis atsisakydavo pasirašyti ant bet kokių dokumentų, kuriuos atsakovė jam teikė dėl padarytos žalos, jos atlyginimo ir įskaitymo. Teismas taip pat nevertino atsakovės atstovės vyr. buhalterės parodymų, kad jau po pirmos ieškovo komandiruotės, kurios metu ieškovas padarė žalos atsakovės turtui, su ieškovu buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas. Be to, atsakovė pateikė teismui 2011-01-31 Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo kopiją (byloje dėl žalos priteisimo iš atsakovo A. S. ieškovės UAB Evekas“ naudai), kuriame yra fiksuota, kad atsakovas (A. S.) manė, jog padarė žalą, bet atleidimo metu atsakovas manė, kad darbdavys (UAB „Evekas“) įskaitė žalą vietoj neišmokėto darbo užmokesčio. Manome, kad aplinkybes, jog ieškovas A. S. žinojo apie dienpinigių įskaitymą ir sutiko su juo, patvirtina ir ieškovo elgesys. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2008 m. spalio 15 d. Nutraukus darbo sutartį ieškovas nesikreipė į darbdavį (atsakovę) dėl neišmokėtų dienpinigių ar kitų sumų, nors atsakovė UAB „Evekas“ ne kartą jam siuntė raginimus atlyginti padarytą žalą, kuri nebuvo atlyginta atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą nutraukiant darbo sutartį su buvusiu darbuotoju A. S.. Nurodytos aplinkybės bei ieškovo elgesys akivaizdžiai patvirtina faktines aplinkybes, kad ieškovas žinojo apie 3 770 Lt dienpinigių įskaitymą kaip dalį priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą atsakovei UAB „Evekas“ ieškovo padarytai žalai atlyginti ir savo veiksmais patvirtino, kad sutiko su šiuo įskaitymu, ir tai galima traktuoti kaip susitarimą tarp darbdavio ir darbuotojo dėl įskaitytų, todėl neišmokėtų 3 770 Lt dienpinigių sumos.

30Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas nurodytų atsakovės atstovės parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovo elgesio, todėl nepagrįstai nustatė, kad atsakovė neteisėtai atliko 3 770 Lt ieškovui neišmokėtų dienpinigių įskaitymą už ieškovo padarytą turtinę žalą atsakovei.

31Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. S. prašė apylinkės teismo sprendimo nekeisti, nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka (2 t., b. l. 15).

32Apeliacinis skundas netenkintinas.

33Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Pirmosios instancijos teismas šių kasacinės instancijos teismo išaiškinimų nepažeidė.

34Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad nustatyta atsakovės Kolektyvinėje 2004-12-30 sutartyje nuostata dėl galimumo darbdaviui susitarti su darbuotoju dėl dienpinigių dydžio pakeitimo yra negaliojanti, nes prieštarauja Darbo kodeksui, ir dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis kolektyvinės sutarties nuostata dėl galimumo susitarti iki darbuotojo išvykimo į komandiruotę dėl išmokų dydžio. Tad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo išmokos sumą, pagrįstai vadovavosi surinktais byloje įrodymais. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė 2008-07-06, 2008-09-21, 2008-09-23 įsakymuose (1 t., b. l. 51–53) faktiškai nenustatė, kokio dydžio dienpinigiai (procentinė išraiška) bus išmokėti ieškovui vykstant į komandiruotę, ir tik ieškovą atleidusi iš darbo nurodė, kad ieškovui priklauso ne 100 procentų dienpinigių dydžio suma, o tik 50 procentų darbo išmokų suma, nes ji yra ne mažesnė, negu nurodyta LR Vyriausybės nutarime. Tačiau apeliantės pozicija dėl ieškovui priklausančių išmokų sumos dydžio nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas žinojo, kad jam vykstant į komandiruotę turi būti išmokėti dienpinigiai pagal Vyriausybės nutarimo nuostatas, be to, atsakovė tarnybinę komandiruotę turėjo įforminti vadovo įsakymu, jame nurodant inter alia komandiruotės išlaidas ir darbuotojui išmokamą šių išlaidų avansą, t. y. dienpinigius. Byloje pateikti atsakovės įsakymai patvirtina, kad atsakovė nenurodė konkrečios komandiruotės išlaidoms skirtų išmokų sumos, kurią nutarė sumokėti ieškovui. Įsakyme atsakovė pavedė kelionės išlaidas ir dienpinigius skaičiuoti pagal galiojančius to laikotarpio LR Vyriausybės nutarimus, įstatymus ir įmonės Kolektyvinę sutartį. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant jokių objektyvių įrodymų, kad darbo sutarties šalys nutarė keisti nustatytą dienpinigių dydį mažindamos šią sumą iki 50 procentų, atsakovė neturėjo pagrindo išmokėti ieškovui mažesnę dienpinigių sumą negu 7 855 Lt (be 315 Lt), o tai atitinka LR Vyriausybės nutarime nustatytą 100 procentų dydžio dienpinigių sumą. Apeliantė motyvuoja skundžiamo sprendimo neteisėtumą tuo, kad teismas netinkamai išaiškino ginčo sumos skaičiavimo tvarką esant nuorodai LR Vyriausybės nutarime, kad ginčo išmoka negali būti mažesnė negu 50 procentų dienpinigių sumos. Tačiau su tuo sutikti negalima, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės surašyti dokumentai susiję su ginču šioje byloje leidžia atsakovei piktnaudžiauti teise ir tuo pačiu pažeidžia ieškovo teisę į tinkamą darbo išmokų apskaičiavimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo teisė į komandiruotės išlaidų, t. y. dienpinigių, kompensavimą objektyviai buvo pažeista ieškovui išvykus į komandiruotes, t. y. nuo 2008 m. liepos 6 d. – į Austriją, nuo 2008 m. rugsėjo 21 d. – į Prancūziją, nuo 2008-09-23 – į Prancūziją, nes tuomet atsakovei atsirado pareiga išmokėti ieškovui dienpinigius, kurių sumos atsakovė nekonkretizavo ieškovo komandiruočių dokumentuose (įsakymuose), o apskaičiavusi šią sumą sau palankiu būdu (50 procentų dydžio), vėliau pinigų ieškovui neišmokėjo motyvuodama tuo, kad tokiu būdu kompensuoja ieškovo jai padarytą nuostolį. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai neapibrėžtumą atsakovės dokumentuose dėl dienpinigių skaičiavimo išaiškino darbuotojo, o ne atsakovės naudai (DK 35 str. 1 d., 36 str. 2 d. 1 p.), nes kaip žinia, pareiga tinkamai įforminti dokumentus, susijusius su darbo santykiais, yra priskirta atsakovei, o atsakovė šių reikalavimų nesilaikė. Tad nustačius byloje, jog atsakovė neveikė sąžiningai, nesilaikė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, ji privalo prisiimti savo elgesio neigiamus padarinius ir sumokėti ieškovui maksimalaus dydžio (100 procentų) dydžio dienpinigius (Vyriausybės 2004-11-03 nutarimas Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, DK 220 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliantės motyvai dėl pirmosios instancijos netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

35Taip pat atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada pripažinus skundžiamame sprendime, jog atsakovė neteisėtai atliko 3 770 Lt įskaitymą iš ieškovui priklausančių išmokų (dienpinigių) atsakovei padarytai žalai atlyginti. Atsakovės apeliacinio skundo motyvai apie padarytus įskaitymus iš ieškovo atlyginimo pastarajam tariamai sutikus su atsakovės veiksmais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė veikė teisėtai. Nes, kaip pripažino apeliantė apeliaciniame skunde, darbdavio ir darbuotojo susitarimai negali prieštarauti galiojantiems įstatymas, tad esant draudžiamajai nuostatai (DK 224, 226 str.) dėl išskaitų, kurios viršija darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį iš darbuotojo darbo užmokesčio darymo, taip pat draudimo daryti išskaitas iš išeitinių, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus negalima daryti išieškojimo (CPK 739 str.), atsakovė negalėjo padaryti išskaitų iš ieškovui priskaičiuotų išeitinių kompensacijų, iš kurių, kaip minėta, pagal įstatymą neišieškoma. Todėl ieškovo žinojimas (arba nežinojimas) apie atsakovės 2008-10-13 pareiškimą (1 t., b. l. 33), kuriuo nutarta neišmokėti ieškovui 3 770 Lt dienpinigių, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė veikė teisėtai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė pažeidė įstatymą neišmokėdama ieškovui dienpinigių. Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, todėl kolegija dėl jų nutartyje nepasisako, taip pat nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais ieškovo reikalavimas pagrįstai patenkintas.

36Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, taigi sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

37Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,

Nutarė

38Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš... 3. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal 2008-06-18 sudarytą darbo sutartį Nr.... 4. Pagal UAB „Evekas“ generalinio direktoriaus 2008-03-20 įsakymą Nr. V-10... 5. Be generalinio direktoriaus 2008-03-20 įsakyme Nr. V-10 nustatyto papildomo... 6. Atsakovė ieškovui priskaičiavo 4 085 Lt dienpinigius, faktiškai išmokėjo... 7. Kadangi atsakovei nebuvo teisinio pagrindo dienpinigius sumažinti, nes nebuvo... 8. Atsakovė UAB „Evekas“ nurodė, kad nesutinka su tuo, jog ieškovui turėjo... 9. Atsakovė, vykdydama darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus mokėti... 10. Ieškovas dirbo tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju. Ieškovui... 11. Nors Kolektyvinėje sutartyje nurodyta, kad dienpinigių suma, prieš... 12. 2008-06-18 su atsakove buvo pasirašyta Visiškos materialinės atsakomybės... 13. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo... 14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. S. pagal 2008 m.... 15. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2008-07-06 iki 2008-08-08, iš viso 34... 16. Tačiau 2008-08-04 bankiniu pavedimu pervesti 315 Lt, o 3 770 Lt įskaityti... 17. Kadangi atsakovė sumokėjo ieškovui 315 Lt dienpinigius, todėl iš... 18. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad 37 70 Lt dienpinigius... 19. Teismas nesutiko su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis apie ieškovo... 20. Teismas taikė byloje CK 6.210, 6.261, 6.37 str. 2 d. ir priteisė iš... 21. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas... 22. Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia atsakovė UAB „Evekas“.... 23. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovė nesutinka su teismo sprendimo... 24. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį dėl 7... 25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo daliai dėl 100 procentų... 26. Apeliantės manymu, nurodytame Darbo kodekso 220 str. nustatytų garantijų... 27. Teismas skundžiamo sprendimo dalyje dėl dienpinigių nepagrįstai nurodė,... 28. Teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį dėl dienpinigių priteisimo... 29. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas... 30. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas nurodytų... 31. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. S. prašė apylinkės teismo... 32. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 33. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl įrodymų... 34. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad nustatyta atsakovės... 35. Taip pat atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada... 36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 37. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,... 38. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo nekeisti....