Byla AS-644-442/2019
Dėl sprendimo dalies panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. L. B. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. B. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas J. L. B. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 14 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio J. L. B. C. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, ir įpareigoti Migracijos departamentą šioje dalyje priimti naują sprendimą, nustatant pareiškėjui 60 dienų savanoriško išvykimo terminą; 2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 139 straipsnio 2 dalimi, sustabdyti Migracijos departamento priimto Sprendimo vykdymą, kol bus išnagrinėta administracinė byla.

6Pareiškėjas skunde nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko 2019 m. kovo mėnesio pradžioje kaip profesionalus sportininkas, 2019 m. gegužės 6 d. su futbolo klubu „( - )“ (toliau – ir Klubas) pasirašė sportinės veiklos sutartį Nr. 6 (toliau – ir Sutartis), kuri galioja iki 2019 m. lapkričio 30 d. ir gali būti pratęsta. Remiantis Sutarties 6.2 ir 6.3 punktais, pareiškėjas suprato, jog Klubas pasirūpins dokumentų parengimu ir pateikimu įgaliotai Lietuvos Respublikos institucijai, kad pareiškėjui būtų išduota nacionalinė daugkartinė viza ar kitas pagrindas būti Lietuvos Respublikoje papildomą 12 mėnesių laikotarpį. Tik gavus pranešimą apie Migracijos departamento ketinamą priimti sprendimą, pareiškėjas sužinojo, kad jo bevizio režimo laikotarpis Lietuvos Respublikoje yra pasibaigęs, o kreiptis į įgaliotą Lietuvos Respublikos instituciją dėl leidimo pareiškėjui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesnį laikotarpį buvo pareiškėjo pareiga. Pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos reikštų ne tik pačios Sutarties pažeidimą, bet ir tai, jog Klubas netikėtai prarastų žaidėją nepasibaigus sezonui, kas pakenktų Klubui.

7Priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas visiškai nevertino pareiškėjo faktinės situacijos ir neatsižvelgė į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, į kuriuos Migracijos departamentą imperatyviai įpareigoja atsižvelgti Įstatymas, kai priimamas sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, pagal Įstatymo 127 straipsnio 32 dalį, terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas iki 60 dienų. Todėl pareiškėjas siekia pratęsti teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį bent jau iki 2019 m. lapkričio 30 d. (iki Sutarties galiojimo pabaigos), jog galėtų toliau užsiimti profesionaliu sportu, nepažeistų Sutarties ir nepakenktų Klubui. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje išbuvo visą bevizį laikotarpį, tačiau jį su Lietuvos Respublika sieja ekonominiai saitai, pareiškėjas nėra laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, nėra pagrindo manyti, kad bevizio laikotarpio viršijimas yra pavojingas pažeidimas, todėl Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai nesivadovavo Įstatymo 127 straipsnio 32 dalimi ir nepagrįstai pareiškėjui nenustatė 60 dienų savanoriško išvykimo termino.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą. Teismas sprendė, kad antruoju skundo reikalavimu, t. y. sustabdyti Sprendimo vykdymą, kol bus išnagrinėta administracinė byla, pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau šio prašymo netenkino.

10Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas, laikomasi pozicijos, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (lot. k. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

11Teismas pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu, atsižvelgiant į jo įteikimo pareiškėjui datą, pareiškėjas privalo išvykti iš Lietuvos iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., t. y. išvykimo terminas nutarties priėmimo dieną, nebuvo pasibaigęs. Teismo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje stadijoje būtų perteklinis, o pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos Įstatymo 126 straipsnio nustatyta tvarka, išvykimo terminas gali būti pratęstas Įstatymo 128 straipsnio nustatytais pagrindais (Įstatymo 127 straipsnio 32 dalis).

12Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam teko pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

13III.

14Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir priimti naują sprendimą – tenkinti šį prašymą ir sustabdyti Sprendimo vykdymą, kol bus išnagrinėta administracinė byla.

15Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nenurodė įrodymais pagrįstų aplinkybių, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui gali būti padaryti sunkiai atitaisoma arba neatitaisoma žala. Skunde buvo nurodyti padariniai, kad teismui nepanaikinus skundžiamo Sprendimo, pareiškėjui ir futbolo klubui „(duomenys neskelbtini)“, kuriame žaidžia pareiškėjas, kiltų neatitaisoma žala, nes pareiškėjas pažeistų su šiuo klubu pasirašytą sutartį, o klubas viduryje sezono prarastų žaidėją. Be to, pareiškėjui per 30 dienų savanoriškai neišvykus iš Lietuvos Respublikos, atsakovas pradėtų jo išsiuntimo procedūrą, pareiškėjas nepasibaigus futbolo sezonui būtų priverstinai išsiųstas iš Lietuvos. Tai reiškia, kad jam Klubas galėtų taikyti sankcijas dėl sutarties pažeidimų, o pats Klubas netektų pagrindinio savo žaidėjo, nukentėtų viso sezono rezultatai, o tokios žalos nebūtų galima atitaisyti.

16Pareiškėjo teigimu, žala net nekiltų, jei pareiškėjo skundas būtų tenkintas, arba būtų žymiai mažesnė, jei teismas sustabdytų Sprendimo vykdymą, kol nagrinėjamas skundas, kadangi per šį laiką baigtųsi futbolo sezonas ir pareiškėjo su Klubu pasirašyta sutartis.

17Dėl teismo argumento, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų perteklinis, pareiškėjas nurodo, kad teismas situaciją vertino tik formaliai. Savanoriško išvykimo iš šalies terminas baigiasi 2019 m. rugpjūčio 21 d., t. y. jis bus pasibaigęs nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl vien dėl šios aplinkybės termino sustabdymas nebūtų perteklinis. Teismo išvada, kad Sprendimo vykdymo stabdymas perteklinis, prieštarauja Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 139 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kurios nustato galimybę teismui, kaip reikalavimo užtikrinimą, sustabdyti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo. Be to, kad tokio pobūdžio sprendimų vykdymas stabdomas, nustatyta ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 43 punkte. Pareiškėjas būtent ir skundžia Migracijos departamento Sprendime neteisingai nustatytą savanoriško išvykimo terminą, todėl nesustabdžius Sprendimo vykdymo, o kartu ir juo nustatyto savanoriško išvykimo termino, šios bylos nagrinėjimas praras prasmę, o priimtas sprendimas bus neįgyvendinamas.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti atsakovo Sprendimą, kuriuo pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos ( t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

22Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo akto galiojimas ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

23Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

24Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2019 m. liepos 22 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta: 1) įpareigoti ( - ) pilietį J. L. B. C. savanoriškai išvykti į ( - ) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d.; 2) įspėti ( - ) pilietį J. L. B. C., kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies.

25Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–54, 7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jei jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą.

26Vertinant šiuos du straipsnius sistemiškai, darytina išvada, kad sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo priimamas ir vykdomas, kai užsienietis savo valia nevykdo sprendimo grąžinti į užsienio valstybę pagal Įstatymo 125 straipsnio nuostatas ar yra pagrindas manyti, kad konkretaus užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kels grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl sprendimų, kuriais užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti, yra pažymėjęs, kad tokie sprendimai pagal savo pobūdį nėra priverstiniai (Įstatymo 2 str. 7 d.), t. y. užsienietis per nustatytą laiką Lietuvos Respublikos teritoriją privalo palikti savarankiškai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-814-822/2016 ir kt.). Sprendimo dėl išsiuntimo vykdymas sustabdomas ne tik atitinkamam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, bet ir kai užsieniečio negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių ar jo sveikatos būklės (Įstatymo 128 straipsnio 2 d.). Byloje duomenų, kad Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo į užsienio valstybę, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų inicijavęs procedūrą, susijusią su jo buvimo Lietuvos Respublikoje legalizavimu.

27Iš paduoto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčija Sprendimo dalį, kuria, jo teigimu, Migracijos departamentas nepagrįstai nustatė tik 30 dienų terminą, per kurį pareiškėjas įpareigotas savanoriškai palikti šalį, nors pagal Įstatymo 127 straipsnio 32 dalį, terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas iki 60 dienų.

28Įvertinusi skundo turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė motyvų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – Sprendimo vykdymo sustabdymo – taikymo būtinybės. Skunde išdėstyti argumentai, šiuo atveju, vertintini kaip aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, t. y. nesutikimas su ginčijamame Migracijos departamento Sprendime nustatytu savanoriško išvykimo terminu.

29Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, buvo išsamiai motyvavęs savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. nurodęs įrodymais patvirtintas aplinkybes, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo pareiškėjas patirs sunkiai atitaisomą, didelę žalą.

30Dėl atskirojo skundo argumentų, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo pareiškėjas bus priverstas pažeisti Sutarties sąlygas ir, tikėtina, pareiškėjas ir Klubas patirs neatitaisomą žalą, pažymėtina, kad Sprendimu pareiškėjui tik nurodoma savanoriškai palikti šalį, tokio pobūdžio sprendimo priėmimas jo, kaip Klubo žaidėjo, veiklos savaime nenutraukia. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai yra hipotetiniai, nukreipti į ateitį ir nepagrindžia tikimybės, kad pareiškėjui kils neatitaisoma žala, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

31Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytas aplinkybes, teisingai taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Pareiškėjo J. L. B. C. atskirąjį skundą atmesti.

34Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. L. B.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas J. L. B. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 6. Pareiškėjas skunde nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko 2019 m. kovo... 7. Priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas visiškai nevertino... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi... 10. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių ir... 11. Teismas pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu, atsižvelgiant į jo įteikimo... 12. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam... 13. III.... 14. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 15. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nenurodė įrodymais... 16. Pareiškėjo teigimu, žala net nekiltų, jei pareiškėjo skundas būtų... 17. Dėl teismo argumento, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba... 22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 23. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo... 24. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2019 m. liepos 22 d. priėmė... 25. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punktu,... 26. Vertinant šiuos du straipsnius sistemiškai, darytina išvada, kad sprendimas... 27. Iš paduoto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčija Sprendimo dalį,... 28. Įvertinusi skundo turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos... 29. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad... 30. Dėl atskirojo skundo argumentų, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo... 31. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 33. Pareiškėjo J. L. B. C. atskirąjį skundą atmesti.... 34. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį... 35. Nutartis neskundžiama....