Byla P-41-556/2019

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Širdies namai“ prašymą dėl administracinio proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-89-438/2019 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Širdies namai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Širdies namai“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų dalies panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas UAB „Širdies namai“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-464 (toliau – ir Vilniaus AVMI sprendimas) dalį, kuria apskaičiuota 25 707,83 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmoka ir skirta 12 854 Eur VSD bauda; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 69-150 dalyje, kuria pripažinta pagrįstai apskaičiuota 25 707,83 Eur VSD įmoka ir 12 854 Eur VSD bauda (toliau – ir Inspekcijos sprendimas); 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. S-66(7-22/2016) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) dalį, kuria patvirtinta minėta ginčijama Inspekcijos spendimo dalis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

71.1.

8Atlikus Bendrovės patikrinimą už 2009–2010 metų laikotarpį, buvo priimta išvada, jog pareiškėjo darbuotojams ginčo laikotarpiu atliktos išmokos pagal autorines sutartis yra priskirtinos su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Tuo pagrindu pareiškėjui papildomai buvo priskaičiuota 88 763,99 Lt (25 707,83 Eur) VSD įmokų nuo su darbo santykiais susijusių išmokų.

92.

10Bendrovė nuo pat įkūrimo savo veiklos nekeitė, nuo 1998 metų yra vykdomas mokslinis-tiriamas darbas, klinikinės studijos. Užsakymai gaunami iš farmacinių kompanijų. Pareiškėjas yra atlikęs studijas pagal užsienio firmų užsakymus. Studijas atlikusiems asmenims pareiškėjas išmoka pagal autorines sutartis numatytų dydžių autorinius atlyginimus (honorarus). Mokesčių administratorius 2015 metais surašydamas patikrinimo aktą už 2009–2010 metų laikotarpį, autorinius honorarus traktavo kaip darbo užmokestį, todėl apmokestino VSD įmokomis, t. y. išmokas gautas pagal autorines sutartis priskyrė su darbo santykiais susijusioms pajamoms, nes atlikti darbai pagal savo pobūdį priskiriami darbuotojų darbo sutartyse ir pareiginiuose nuostatuose numatytoms funkcijoms.

113.

12Darbai pagal sudarytas autorines nėra apsimestiniai sandoriai, kaip teigė atsakovas. Šios sutartys turi būti priskiriamos civilinėms sutartims. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad tarp autorinių sutarčių šalių egzistavo darbo teisiniai santykiai, patenkantys į darbo teisės reguliavimo sritį. Mokesčių administratoriai savo sprendimų dėl apskaičiuotų VSD įmokų nepagrindė, todėl skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

134.

14Atsakovas Inspekcija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

154.1.

16Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2009–2010 metais teikė kardiologijos ir masažo paslaugas fiziniams asmenims privačioje klinikoje bei atliko vaistinių preparatų veiksmingumo, efektyvumo, nepageidaujamų reiškinių nustatymo klinikinius tyrimus. Viso pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko 6 vaistinių preparatų veiksmingumo ir efektyvumo bei nepageidaujamų reiškinių nustatymo klinikinius tyrimus užsienio įmonėms už 680 214 Lt. Tyrimus atliko pareiškėjo samdomi darbuotojai – gydytojai ir kiti darbuotojai, su kuriais pareiškėjas buvo pasirašęs autorines sutartis. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sudarytos darbo sutartys turi darbo santykių požymius, todėl mokesčiai pareiškėjui buvo apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 ir 69 straipsnių nuostatomis. VSD įmokos pareiškėjui buvo apskaičiuotos nuo piniginių lėšų, gautų kaip autoriniai atlyginimai, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis.

174.2.

18Bendrovės su gydytojais sudarytos autorinės sutartys neatitinka visų autorinės sutarties sąlygų, kurias nustato Lietuvos Respublikos autorinių teisinių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – ir ATGTĮ). Iš pareiškėjo pateiktos tyrimo pabaigos ataskaitos nustatyta, kad joje nėra pateikta apibendrinimų ir suformuluotų išvadų. Taip pat buvo nustatyta, kad klinikinių tyrimų funkcijų protokoluose gydytojams nustatytos funkcijos yra techninio pobūdžio darbų atlikimas, o išvadų suformulavimo funkcija nenustatyta. Įvertinus pateiktas medicinines publikacijas buvo nustatyta, kad jose nurodyti jų autoriai, komitetai bei tyrėjai, tačiau jose pareiškėjo darbuotojai atlikę klinikinius tyrimus pagal autorines sutartis, nėra įvardijami, kaip autoriai – nėra išskirtų atskirų pareiškėjo darbuotojų tyrimų ar jų išvadų, t. y. autoriaus teisių saugomų objektų. Pareiškėjo iš fizinių asmenų įsigytas veiklos rezultatas (neapibendrinti tyrimų duomenys be specialistų komentarų ir išvadų) taip pat neatitiko ATGTĮ 2 straipsnio 19 dalyje nurodytos kūrinio sąvokos. Be to, klinikiniai tyrimai yra įprastinė pareiškėjo veikla. Nėra pagrindo konstatuoti, kad asmenys pagal autorines sutartis atliko funkcijas savarankiškai ir nepriklausomai nuo pareiškėjo, nes renkant ir kaupiant duomenis, kuriuos pareiškėjas laiko autorinių sutarčių rezultatu, asmenys veikė pareiškėjo patalpose, taip pat naudojosi pareiškėjo priemonėmis ir resursais. Tiriamaisiais asmenimis buvo pareiškėjo klientai. Bendrovės darbuotojų atlikti klinikiniai tyrimai susiję su pareiginėse instrukcijose įtvirtintų pareigų vykdymu, todėl pareiškėją ir asmenis, su kuriais buvo sudarytos autorinės sutartys, siejo darbo teisiniai santykiai.

19II.

205.

21Vilniaus apygardos administracinio teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Širdies namai“ skundą atmetė.

226.

23Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Vilniaus AVMI sprendimo, Inspekcijos sprendimo ir Komisijos sprendimo ta apimtimi, kuria pareiškėjui apskaičiuota 25 707,83 Eur VSD įmoka ir skirta 12 854 Eur VSD bauda, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas su savo darbuotojais sudarydamas autorines sutartis siekė mokestinės naudos išvengiant VSD įmokų nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, teisėtumo ir pagrįstumo.

247.

25Teismas nustatė, kad UAB „Širdies namai“ viena iš pagrindinių vykdomų veiklų yra medicinos mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai. Bendrovė buhalteriniuose dokumentuose taip pat yra nurodžiusi, kad bendrovės veikla: konsultacinis-gydomasis darbas, mokslinis-tiriamasis darbas, fizinės gerovės užtikrinimo veikla. Komisijos bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas užsienio kompanijoms pagal pasirašytas sutartis atliko 6 klinikinius tyrimus už 680 214 Lt, kas 2009–2010 metų laikotarpiu sudarė 68 proc. visų pareiškėjo gautų pajamų. Klinikinius tyrimus atliko pareiškėjo samdomi darbuotojai gydytojai A. K., R. S., J. A., A. P. bei slaugės E. Š. ir J. V.. Su šiais darbuotojais UAB „Širdies namai“ minėtiems klinikiniam tyrimams atlikti pasirašė autorines sutartis. Atlikus tyrimus buvo pasirašomi darbų perdavimo-priėmimo aktai ir tyrėjams išmokėti autorinėse sutartyje nurodyti honorarai. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra.

268.

27Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad pareiškėjo darbuotojų pagal autorines sutartis darbo pobūdis buvo tęstinis, pareiškėjo ir užsienio įmonių sudarytos sutartys buvo ilgalaikės, t. y. sudarytos dar 2006 m. rugsėjo 9 d., 2007 m. kovo 15 d., 2007 m. gegužės 16 d., 2008 m. rugpjūčio mėn., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2009 m. spalio 30 d. Vienam klinikiniam tyrimui atlikti su pareiškėjo darbuotojais būdavo pasirašomos net kelios autorinės sutartys, kas atitinkamai sąlygoja tęstinį Bendrovės darbuotojų darbo pobūdį. Taigi įvertinus autorines sutartis, jų turinį, darytina išvada, kad egzistuoja darbo santykius kvalifikuojantis požymis – tęstinumas. Teismas padarė išvadą, kad kaip teisingai nustatė mokesčių administratorius, Komisijos byloje pateiktos tarp pareiškėjo ir jo darbuotojų sudarytos autorinės sutartys pagal savo turinį neatitinka autorinių sutarčių esmės ATGTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme; darbų pobūdis aprašytas gana abstrakčiai (nenurodyta kokio pobūdžio turi būti autorinis kūrinys, kokia konkrečiai informacija turi būti pateikta, o apsiribota tik nurodant, jog reikės duomenis sistematizuoti pagal taip pat daugiau abstrakčiai nurodytus kriterijus); sutartyse neaptartas turtinių teisių perdavimo bei teritorijos, kurioje galioja turtinių ar licencinių teisių perdavimas.

289.

29Teismas taip pat konstatavo, kad klinikiniuose tyrimuose dalyvavę asmenys (tyrėjai) dirbo UAB „Širdies namai” pagal darbo sutartis bendros praktikos slaugytojų, kardiologų ir kt. pareigose bei tuo pačiu teikė pareiškėjui paslaugas pagal sudarytas autorines užsakymo sutartis. Teismas akcentavo, kad beveik visiems klinikiniuose tyrimuose pagal autorines sutartis dalyvavusiems darbuotojams į jų pareigas įeina klinikinių tyrimų atlikimas. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo darbuotojai dirbdami pagal darbo sutartis ir kartu teikdami paslaugas pagal autorines sutartis, iš esmės vykdė tokias pačias funkcijas, o jų teiktos paslaugos buvo skirtos pareiškėjo tiesioginės veiklos vykdymui – medicinos mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai.

3010.

31Teismas nurodė, kad pareiškėjo darbuotojai (autorinėse sutartyse įvardinami kaip vykdytojai) autorines sutartis sudarydavo su UAB „Širdies namai“ (Užsakovu), t. y. su darbdaviu, o ne tiesiogiai su užsienio kompanija, užsakiusia klinikinius tyrimus; klinikiniai tyrimai būdavo atliekami pareiškėjo patalpose, pareiškėjo priemonėmis, duomenys buvo renkami tiriant į pareiškėją besikreipiančius ligonius, pajamos už klinikinius tyrimus buvo pervedamos į pareiškėjo sąskaitą, honorarus tyrėjams išmokėdavo pareiškėjas. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo darbuotojai, atlikdami klinikinius tyrimus, turėjo atsižvelgti į pareiškėjo nustatytą darbo tvarką, taigi klinikinių tyrimų metu egzistavo kitas darbo santykius kvalifikuojantis požymis – pavaldumas.

3211.

33Teismas pažymėjo, kad darbo santykiams būdingas periodinis atsiskaitymas už darbus, o dirbant pagal autorines sutartis yra atsiskaitoma priėmus galutinį darbo rezultatą. Šiuo atveju, priimat galutinį darbo rezultatą, atliktą pagal autorines sutartis, priėmimo-perdavimo aktuose galutinis darbo rezultatas nebuvo konkretizuotas, o tik nurodoma, kad pagal autorines sutartis autoriai įvykdė visus įsipareigojimus (analogiškas tekstas visuose priėmimo-perdavimo aktuose). Taigi tokia forma priskirtina prie periodinio atsiskaitymo už darbus, nurodant, kad darbas yra atliktas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo darbuotojų atliktas darbų pobūdis pagal autorines sutartis savo esme atitinka darbo pobūdį pagal darbo sutartį. Asmenys, dirbdami pagal darbo sutartis ir kartu teikdami paslaugas pagal autorines sutartis iš esmės vykdė tapačias funkcijas, jų teiktos paslaugos buvo skirtos pareiškėjo pagrindinės veiklos, susijusios su klinikiniais tyrimais vykdymu. Pareiškėjo darbuotojai autorinių darbų nekūrė, o atliko tam tikras pareigas, vykdė darbdavio nurodymus, darbdavys kontroliavo darbų atlikimą (priėmimo-perdavimo aktus priėmė darbdavys, honorarus išmokėdavo taip pat darbdavys).

3412.

35Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, sprendė, jog pareiškėjas, sudarydamas autorines sutartis su savo darbuotojais, siekė mokestinės naudos, t. y. išvengti VSD įmokų sumokėjimo. Pareiškėjas nei skundo argumentais, nei pateikta rašytine medžiaga neįrodė, kad tarp jo kaip darbdavio ir darbuotojų pagal sudarytas autorines sutartis vyravo civiliniai santykiai. Taigi mokesčių administratorius tinkamai pritaikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalį bei apskaičiavo papildomai mokėtinus mokesčius.

3613.

37Teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su A. K. atžvilgiu išnagrinėta byla (Nr. I-2350-244/2010), pažymėjo, kad nagrinėjamų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Administracinėje byloje Nr. I-2350-244/2010 buvo sprendžiama dėl prievolės sumokėti kitą mokestį (PVM), nei šioje byloje, todėl šioje byloje remtis šiuo teismo sprendimu, interpretuojant jo motyvus, nėra jokio pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

38III.

3914.

40Pareiškėjas UAB „Širdies namai“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kuria patvirtinta Inspekcijos sprendimo dalis dėl nurodymo sumokėti 25 707,83 Eur VSD įmokų ir 12 854 Eur VSD įmokų baudą, panaikinti Inspekcijos sprendimą ir Vilniaus AVMI sprendimą. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad:

4114.1.

42Teismas nepagrįstai patvirtino išvadas, jog tarp Bendrovės ir gydytojų teiktų tyrimų paslaugų atžvilgiu buvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai, dėl ko nepagrįstai taikytas MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas ir, vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui apskaičiuotos papildomos VSD įmokų sumos.

4314.2.

44Tyrimų atlikimą apibūdinantis kriterijus buvo būtent tam tikro rezultato (tyrimų rezultatų) sukūrimas, o ne atitinkamos funkcijos atlikimas. Teismas, vertindamas teisinius santykius atliktų tyrimų atžvilgiu, neatsižvelgė į tai, jog tyrimai buvo atliekami pagal klinikinio tyrimo sutartis sudarytas tarp pareiškėjo, gydytojo ir užsienio farmacinės kompanijos. Sutartyse buvo aiškiai įvardintas pagrindinis tyrėjas – konkretus gydytojas, apibrėžta, kokią užduotį kelia užsakovas (duomenų rinkimas, pasireiškiantis pacientų parinkimu, vaistinio preparato jiems skyrimu ir paciento sveikatos būklės stebėsena) ir kokį rezultatą jis tyrimu siekia gauti (surinkti duomenis apie tam tikro vaistinio preparato poveikį ir veiksmingumą pacientams). Nuosavybės teisė į minėtus rezultatus buvo perduota užsakovams. Pareiginių instrukcijų nuostatos, kuriose Bendrovės darbuotojams numatytas klinikinių tyrimų atlikimas, sietinos su formaliu teisės aktų nuostatų perrašymu, o ne su realių funkcijų darbuotojams nustatymu. Todėl teismas nepagrįstai pagal sutartis susiklosčiusius santykius vertino kaip darbo.

4514.3.

46Gydytojai, atlikdami tyrimus, vadovavosi sutartyse nustatytomis tyrimų atlikimo taisyklėmis. Taigi neturėjo paklusti pareiškėjo nustatytai darbo tvarkai, naudojosi užsakovų suteiktomis arba savo darbo priemonėmis, dėl to prisiėmė paslaugų teikimo kaštus ir buvo atsakingi prieš užsakovą už savo paslaugų tinkamą atlikimą, t. y. prisiėmė savo veiklos riziką. Taigi tarp Bendrovės ir gydytojų atliekant tyrimus susiklostę santykiai neturėjo esminių darbo teisiniams santykiams būdingų elementų.

4714.4.

48Susitarimas dėl atlygio gydytojams už tyrimus ir jo mokėjimo tvarkos (dažnumo) buvo nustatytas sutartyse, taigi jis buvo sudarytas ne tarp gydytojų ir pareiškėjo, o nustatomas užsakovų. Atlygis priklausė nuo tyrimuose dalyvaujančių pacientų vizitų įkainių ir buvo siejamas su rezultatu, t. y. duomenų anketos formos tinkamu užpildymu, kas patvirtina faktinių civilinių, o ne darbo santykių tarp pareiškėjo ir gydytojų egzistavimą.

4914.5.

50Vaidmuo tyrimo metu buvo koordinacinis, t. y. jis tyrimuose dalyvaujantiems asmenims (gydytojams bei tiriamiesiems pacientams) suteikė patalpas, pareiškėjas, kaip tarpininkas, už suteiktas paslaugas iš tyrimų užsakovų pervedamo atlygio pasiliko ne daugiau kaip 20 proc. nuo visos tyrimo vertės. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjo veikla, nors ir buvo susijusi su tyrimais, tačiau apsiribojo administracinėmis funkcijomis (pačius tyrimus savarankiškai atliko gydytojai). Todėl teismo argumentas, jog pareiškėjo vykdoma veikla yra susijusi su tyrimais, visiškai neleidžia daryti išvados, kad atliekant tyrimus jį ir gydytojus siejo darbo santykiai.

5114.6.

52Tiek teismas, tiek Komisija, tiek mokesčių administratorius savo sprendimuose apsiribojo išimtinai autorinių sutarčių formalia analize, o pagal sutartis susiklosčiusių faktinių santykių visiškai neanalizavo. Tarp pareiškėjo ir tyrime dalyvavusių gydytojų buvo susiklostę civiliniai, o ne darbo santykiai. Aplinkybė, kad tyrimai vyko ilgą laiką, o jų atlikimas buvo numatytas pareiškėjo įstatuose ir gydytojų pareiginėse nuostatose, buvo nulemta tiek tyrimų specifikos, tiek ir specialių teisės aktų, reglamentuojančių klinikinius tyrimus, reikalavimų. Pareiškėjo vaidmuo atliekant tyrimus buvo koordinacinio pobūdžio, kas iš esmės būdinga civiliniams, o ne darbo teisiniams santykiams. Todėl atsižvelgiant į tai, jog tyrimo metu susiklostė išimtinai tik paslaugų teikimo, mokesčių administratorius nepagrįstai pajamų iš tyrimų apmokestinimui taikė turinio viršenybės prieš formą principą (MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas) bei nurodė pareiškėjui gydytojams išmokėtą atlygį apmokestinti kaip su darbo santykiais susijusias pajamas. Net jeigu būtų pripažinta, jog autorinės sutartys, sudarytos tarp Bendrovės ir gydytojų, neatitiko faktiškai tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, konstatavus, jog šie santykiai priskiriami civiliniams, o ne darbo santykiams, pareiškėjui papildomai apskaičiuotos VSD įmokų ir VSD įmokų baudų sumos turi būti panaikintos.

5314.7.

54Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. priimtą įsiteisėjusį sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2350-244/2010, kurioje buvo sprendžiamas vieno iš Bendrovės darbuotojų, teikusių tyrimų paslaugas, pajamų apmokestinimo PVM klausimas. Administracinės bylos ginčo objektu buvo tokio paties pobūdžio pajamos, gautos taip pat ir iš Bendrovės, pagal tas pačias sutartis (tik skirtingu mokestiniu laikotarpiu). Administracinėje byloje jos vertintos kaip ekonominės (individualios) veiklos pajamos, o nagrinėjamoje byloje priešingai – kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Tokiu būdu teismas pažeidė imperatyvias įsigaliojusių teismų sprendimų res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią nustatančias teisės normas, susiformavusią administracinių teismų praktiką, bei MAĮ 7 straipsnio įtvirtintą mokesčių mokėtojų lygybės principą.

5515.

56Atsakovas Inspekcija atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą iš esmės grindė argumentais, išdėstytais atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

57IV.

5816.

59Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6017.

61Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl autorinių sutarčių, sudarytų tarp pareiškėjo ir gydytojų A. K., R. S., J. A., A. P. bei slaugių E. Š. ir J. V., vertinimo.

6218.

63Teismas nustatė, kad pareiškėjas byloje nagrinėjamu laikotarpiu pasirašė sutartis su užsienio kompanijomis, pagal kurias įsipareigojo atlikti 6 klinikinius tyrimus už 680 214 Lt. Šiuos klinikinius tyrimus atliko minėti gydytojai ir slaugės. Šiems tyrimams atlikti pareiškėjas su šiais asmenimis sudarė autorines sutartis. Pastarieji asmenys tuo metu pas pareiškėją dirbo ir pagal darbo sutartis. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija ir jas pripažįsta. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad minėtos autorinės sutartys yra išvestinės iš sutarčių, kurias pareiškėjas sudarė su užsienio kompanijomis. Visa tai lemia, kad pareiškėjo sudarytų su užsienio kompanijomis sutarčių pobūdis bei turinys apsprendžia ir aptariamų autorinių sutarčių pobūdį bei turinį.

6419.

65Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo sudarytų su užsienio kompanijomis sutarčių matyti, kad pareiškėjas įsipareigojo atlikti tam tikrų farmacinių medžiagų biomedicininio pobūdžio klinikinius tyrimus. Iš pareiškėjo sudarytų su užsienio kompanijomis sutarčių taip pat matyti, kad pareiškėjo pagal šias sutartis vykdomi tyrimai nėra susiję su autorinio kūrinio ATGTĮ taikymo prasme sukūrimu. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas, tai konstatuota ir Komisijos sprendime, su kurio išvadomis pareiškėjas sutinka ir jų neginčija. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjo darbuotojai, gydytojai A. K., R. S., J. A., A. P. bei slaugės E. Š. ir J. V. pagal autorines sutartis, sudarytas su pareiškėju, įgyvendindami minėtas Bendrovės sutartis su užsienio kompanijomis dėl tyrimų atlikimo, negalėjo sukurti autorinių kūrinių, nes tai neatitiktų sutarčių su užsienio kompanijomis sąlygų ir tikslų. Byloje duomenų, išskyrus pareiškėjo prielaidų pobūdžio teiginius, kad minėti darbuotojai atlikdami klinikinius tyrimus sukūrė autorinius kūrinius, nėra surinkta. Nepateikta ir duomenų iš užsienio kompanijų, kurioms buvo atlikti klinikiniai tyrimai, apie tai, kad jos pripažįsta, jog pareiškėjui atliekant šiuos tyrimus buvo sukurti savarankiški autorių teisių kūriniai.

6620.

67Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo teiginių apie sukurtus autorių teises atitinkančius kūrinius neįrodė, o byloje surinkti duomenys (pareiškėjo sudarytų su užsienio kompanijomis sutarčių turinys), juos paneigia. Tai savo ruožtu lemia, kad autorinės sutartys, sudarytos tarp Bendrovės ir gydytojų bei slaugių, neatitinka ATGTĮ reikalavimų, nes jomis nebuvo sukurtas autorių teisių objektas (ATGTĮ 4 str.), todėl jos neatspindi tikrojo šių sutarčių turinio, o yra tik formalaus pobūdžio, sudarančio teisines prielaidas bei sąlygas jų atžvilgiu taikyti MAĮ 10 ir 69 straipsnių nuostatas. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai apie autorinių ir darbo sutarčių skirtumus bei požymius yra neaktualūs, nes neturi įtakos šios bylos baigčiai.

6821.

69Teismas pabrėžė, kad sutartinius santykius, susijusius su biomedicininio pobūdžio klinikiniais tyrimais, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.707–6.715 straipsniai (XXXIV skyrius mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai). Pagal CK 6.708 straipsnio 1 dalį vykdytojas mokslinio tyrimo darbus privalo atlikti pats; pasitelkti trečiuosius asmenis mokslinio tyrimo darbams pagal sutartį atlikti vykdytojas turi teisę tik gavęs užsakovo rašytinį sutikimą.

7022.

71Teismas dar kartą pabrėžė, kad gydytojai ir slaugės Bendrovėje dirbo ir pagal darbo sutartis. Kadangi šių asmenų pasitelkimas vykdyti tyrimus, sudarant tuo tikslu autorines sutartis, buvo fiktyvus, todėl šį ginčą nagrinėjusių institucijų išvados, kad pareiškėjas tyrimus vykdė tiesiogiai pats, pasitelkdamas tuo tikslu savo darbuotojus, dirbančius pas jį pagal darbo sutartis, yra atitinkančios faktines bylos aplinkybes, o tuo pačiu pagrįstos bei teisingos. Todėl teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. d.).

72V.

7323.

74Pareiškėjas Bendrovė padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. P-41-556/2019. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad:

7523.1.

76Procese padaryti esminiai materialiosios teisės normų pažeidimai jas taikant, galėję turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį, o būtent (i) ginčo sprendimui taikytos netinkamos (netaikytos ginčui aktualios) teisės normos bei (ii) pažeistas res judicata principas. Todėl yra pagrindas atnaujinti bylos procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Taip pat procesas atnaujintinas ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties pakankamo nemotyvavimo.

7723.2.

78Bendrovės apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta netaikant pajamų apmokestinimui aktualių teisės aktų nuostatų. Be to, buvo ignoruota ir mokesčių administratoriui pagal MAĮ 67 straipsnio 1 dalį tenkanti įrodinėjimo našta – net ir nustačius, kad gydytojai nesukūrė autorių teisių objektu esančio rezultato, turėjo būti analizuojama, ar gydytojų veikla pagal sutartis (ne autorines, o sudarytas su užsakovais) gali būti pripažįstama darbo teisiniais santykiais ir atitinkamai apmokestinamos už klinikinius tyrimus gydytojų gautos pajamos. Teismas vietoje to kad analizuotų, kaip kvalifikuojamos mokestine prasme tokios pajamos, analizavo ATGTĮ ir CK nuostatas, kurios iš esmės nagrinėjant ginčą net neturėjo būti taikomos. Tokiu būdu akivaizdu, kad, priimant apeliacinės instancijos teismo nutartį, padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas. Teismas, kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius, nei vienos iš Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalies, apibrėžiančios individualią veiklą, ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnio 1 dalies, apibrėžiančios darbo sutartį, normų bei juos aiškinančios teismų praktikos neanalizavo ir netaikė.

7923.3.

80Aplinkybė, ar tyrimais buvo sukurtas autorinis kūrinys, išties nėra šio ginčo dalykas. Tačiau vien tai, kad autorinis kūrinys nebuvo sukurtas, savaime nėra pagrindas konstatuoti darbo santykius. Tam turi būti analizuojami kiti darbo santykių požymiai, t. y. būtinųjų darbo sutarties požymių egzistavimas, pavaldumas, darbo laikas, prisiimamos rizikos ir pan. Pareiškėjas apeliaciniame skunde būtent tam ir skyrė daugiausia dėmesio – išsamiai pasisakė dėl kiekvieno ir ginčo teisinių santykių kvalifikavimui svarbių aplinkybių, nurodydamas argumentus ir pagrįsdamas juos byloje jau surinktais įrodymais. Nei vienas šis tiesioginio ginčo objektu esantis motyvas nebuvo aptartas apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

8123.4.

82Apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentacija nenuosekli, nelogiška ir nepriimtina. Teismas, neanalizuodamas ginčui esminių darbo santykių ir individualios veiklos skirtumų, neatsakydamas į pagrindinius Bendrovės argumentus, nutartį grindė atsakymais į argumentus, kurių (i) pareiškėjas apeliaciniame skunde neteikė, (ii) dėl kurių nėra ginčo ir (iii) kurie nėra esminiai kvalifikuojant ginčo teisinius santykius ir sprendžiant dėl iš tokių santykių gaunamų pajamų apmokestinimo. Tuo pagrindu teismas taikė netinkamas (netaikė aktualių) pajamų apmokestinimą lemiančias teisės normas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, o tai sudaro pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

8323.5.

84Apeliacinės instancijos teismo pateikta teisinių santykių, nustatytų CK 6.707–6.715 straipsniuose, kvalifikacija visiškai neatitinka bylos medžiagos, o CK normos pritaikytos neišanalizavus faktinių bylos aplinkybių ir net neįsigilinus, kokio pobūdžio darbus realiai atliko Bendrovė ir gydytojai (slaugės), t. y. ar apskritai jie gali būti kvalifikuojami kaip moksliniai tyrimai. Pareiškėjos nuomone, tokia teisinė kvalifikacija ydinga, pagrįsta tik panašiai skambančiomis bet netapačiomis sąvokomis, o ne santykių turinio analize. Gydytojai atliko ne mokslinį tyrimą (kaip jis suprantamas pagal Civilinio kodekso nuostatas), o klinikinius tyrimus, t. y. iš esmės rinko duomenis, kurie buvo reikalingi vaistų klinikinių savybių įvertinimui. Tai savo sprendime konstatavo ir Komisija. Pagrindiniai klinikinių tyrimų vykdytojai buvo gydytojai, o ne Bendrovė – jos vaidmuo buvo koordinacinis, taip užtikrinant atitiktį nacionalinėms teisės normoms. Siekiant atlikti biomedicininius tyrimus, būtinas gydymo įstaigos, kaip vietos, kur atliekami klinikiniai tyrimai, įsitraukimas. Gydytojai tyrimus atliko ne su Bendrovės pacientais. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kvalifikuojant gydytojų ir Bendrovės santykius, sutarčių su užsakovais turinys bei tarp gydytojų ir Bendrovės susiklosčiusių santykių pobūdis apskritai neanalizuotas.

8523.6.

86Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, nepaminėjo ir niekaip nepasisakė dėl Inspekcijos oficialios pozicijos aiškinant gydytojų, dalyvaujančių tyrimuose, pajamų apmokestinimo klausimą, kuris tiesiogiai susijęs su ginčui aktualių teisės normų aiškinimu. Pareiškėjas teismui pateikė VMI 2017 m. balandžio 27 d. raštą Nr. (18.18-31-1E)RM-13157, kuriame Inspekcija nurodė, kad gydytojo, įmonės užsakymu savarankiškai vykdančio klinikinį vaistinio preparato tyrimą, veikla laikytina moksline veikla (kas taip pat savaime yra daug platesnė sąvoka nei tik mokslinis tyrimas CK nuostatų kontekste), kuri apmokestinama kaip individualios veiklos pajamos. Taigi teismas, matydamas priešingą Inspekcijos poziciją, dėl to nutartyje net neužsiminė, nepateikė argumentų, neplėtojo teisinės doktrinos, kuri vertinama nevienareikšmiai. Tokia situacija teisinėje valstybėje negali būti laikoma atitinkanti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principą.

8723.7.

88Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė res judicata ir įsiteisėjusių teismų sprendimų prejudicinės galios principus. Teismas neatsižvelgė į kito įsiteisėjusio teismo sprendimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2350-244/2010) res judicata galią nagrinėjamai bylai, nors minėtame teismo sprendime buvo pasisakyta dėl tų pačių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp tų pačių šalių teisinio kvalifikavimo mokesčių teisės prasme ir tų pačių pajamų, gautų to paties asmens pagal tą pačią sutartį apmokestinimo taisyklių.

8923.8.

90Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2350-244/2010 atitinka visus išvardintus kriterijus, dėl ko turėjo prejudicinę reikšmę. Pirma, minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo, todėl jame nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Antra, šis teismo sprendimas sukūrė tiesioginius teisinius padarinius pareiškėjui (išspręstas jos A. K. išmokėtų lėšų apmokestinimo klausimas, tiesiogiai lėmęs jos mokestines prievoles). Trečia, A. K. veiklos pobūdis buvo teismo nagrinėto administracinio ginčo įrodinėjimo objektu (pripažinta, kad A. K. vykdė ekonominę veiklą), o įrodinėjimo faktas reikšmingas abejose bylose (išmokų pobūdis buvo esminė aplinkybė abejose bylose).

9123.9.

92Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad gydytojus, įskaitant ir A. K., su Bendrovė siejo darbo santykiai, nors lygiai to paties pobūdžio veikla, taip pat naudojantis Bendrovės administraciniais resursais, tik kitu laikotarpiu buvo pripažinta A. K. ekonomine veikla. A. K. tiek 2007–2008 metais, tiek 2009 metais gavo pajamas už tuos pačius tyrimus, atliktus pagal tą pačią 2007 m. gegužės 16 d. sutartį. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2350-244/2010 buvo priimtas anksčiau, todėl būtent šio teismo atliktas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas turėtų būti pripažintas turinčiu prejudicinę galią Bendrovės byloje. Priešingu atveju susiklosto situacija, kuomet to paties asmens gautos tokios pačios pajamos pagal tą pačią sutartį skirtingais mokestiniais laikotarpiais būtų apmokestinamos skirtingai. Pareiškėjas šiuos argumentus aiškiai išdėstė savo apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2350-244/2010 prejudicinės galios apskritai nepasisakė ir šio pareiškėjo argumento nenagrinėjo. Tai yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, jog buvo esmingai pažeistos materialiosios teisės normos. Tokios pozicijos, kad prejudicinės kito teismo sprendimo galios neįvertinimas yra esminis materialiosios teisės pažeidimas, savo praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

93Teisėjų kolegija

konstatuoja:

94VI.

9524.

96Byloje nagrinėjama, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. P-41-556/2019.

9725.

98Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-552/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02).

9926.

100Taigi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2019 m. vasario 27 d. nutartį, administracinė byla Nr. A-89-438/2019 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.

10127.

102Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktais.

103Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu

10428.

105ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

10629.

107Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

10830.

109Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017, 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018).

11031.

111Pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai (žr. šios nutarties V dalį) neįrodo, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas nutartį padarė akivaizdžius materialiosios teisės normų pažeidimus, turėjusius įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi:

11231.1.

113Pareiškėjo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, nepagrįstai vadovavosi ATGTĮ, yra niekuo nepagrįstas, nes byloje buvo vertinamos tariamai tarp Bendrovės ir gydytojų (slaugių) sudarytos autorinės sutartys, kuriomis, kaip tiek Komisijos, tiek teismų konstatuota, kad iš tiesų buvo slepiami darbo santykiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar iš tiesų tarp Bendrovės ir gydytojų (slaugių) buvo sudarytos autorinės sutartys, o ne slepiami darbo santykiai, turėjo pagrindą vertinti tų sutarčių ir jų pagrindų atsiradusių santykių atitiktį ATGTĮ normoms. Tad šiuo aspektu materialiosios teisės pažeidimo nėra pagrindo konstatuoti.

11431.2.

115Net pripažinus pagrįstu pareiškėjo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tariamų autorinių sutarčių pagrindu sutartus atlikti tyrimus kvalifikavo kaip mokslinius tyrimus pagal CK XXXIV skyriaus nuostatas, tai savaime nepaneigia išvados, kad nagrinėjamu atveju gydytojai (slaugės) pagal tariamas autorines sutartis atlikdami tyrimus su Bendrove buvo susieti darbo santykiais, o ne teikė paslaugas Bendrovei individualios veiklos pagrindu. Todėl šiuo aspektu akivaizdaus materialiosios teisės pažeidimo, turėjusio įtakos teisingam bylos išnagrinėjimo rezultatui, taip pat nėra pagrindo konstatuoti.

11631.3.

117Vertindama pareiškėjo argumentus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2350-244/2010 res judicata galios, pažymėtina, kad vienas iš materialiojo sprendimo, turinčio res judicata galią, padarinių yra tai, kad sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, t. y. vadinamasis pozityvusis principo res judicata taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-498-415/2019).

11831.4.

119Atsižvelgus į šios nutarties 31.3 punkte nurodytus kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar teismo sprendimas, įgijęs res judicata galią, turi prejudicinę galią kitoje byloje, konstatuotina, kad įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2350-244/2010 neturi prejudicinės galios nagrinėtoje administracinėje byloje A-89-438/2019, kadangi: 1) administracinėje byloje Nr. I-2350-244/2010 nebuvo ginčo ir papildomai nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad A. K. laikotarpiu 2005–2008 m. teikė paslaugas Bendrovei; 2) administracinėje byloje Nr. I-2350-244/2010 ginčo dalykas buvo tik A. K. 2005–2008 m. gautų pajamų, be kita ko, gautų ir iš Bendrovės, priskyrimo PVM apmokestinamoms pajamoms klausimas, kai administracinėje byloje Nr. A-89-438/2019 buvo nagrinėjamas Bendrovės 2009–2010 m. išmokėtų sumų, kaip iš tiesų išmokėtų atlyginimų darbo santykių pagrindu, ne tik A. K., bet ir kitiems gydytojams (slaugėms) apmokestinimo klausimas; 3) vien ta aplinkybė, kad mokesčių administratorius nekvestionavo, jog A. K. 2005–2008 m. net pagal tas pačią sudarytą sutartį kaip ir 2009–2010 m. Bendrovei teikė paslaugas, o nebuvo susietas šiuo aspektu su Bendrove darbo santykiais (dėl ko iš dalies A. K. buvo apskaičiuotas ir mokėtinas PVM, dėl kurio ir kilo ginčas administracinėje byloje Nr. I-2350-244/2010), savaime nepaneigė mokesčių administratoriaus teisės vertinti 2009–2010 m. A. K. iš Bendrovės gautas pajamas, kaip gautas darbo santykių pagrindu; teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2350-244/2010 tokio mokesčių administratoriaus kvalifikavimo, kurį pripažino pagrįstu ir apeliacinės instancijos teismas, (t. y., kad A. K. pagal autorines sutartis iš tiesų gavo pajamas iš darbo santykių) teisingumo nepaneigia, nes, kaip minėta, skiriasi administracinių bylų Nr. I-2350-244/2010 ir Nr. A-89-438/2019 ginčų laikotarpiai ir dalykas. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2350-244/2010, nes šis teismo sprendimas neturi prejudicinės galios administracinėje byloje Nr. A-89-438/2019, t. y. administracinėje byloje Nr. I-2350-244/2010 nenustatyti jokie prejudicinę galią turintys neįrodinėtini faktai administracinei bylai Nr. A-89-438/2019. Tad ir šiuo aspektu nebuvo padarytas materialiosios teisės pažeidimas.

12031.5.

121Inspekcijos 2017 m. balandžio 27 d. rašte Nr. (18.18-31-1E)RM-13157 pateikia bendra, o ne konkrečiu administracinės bylos Nr. A-89-438/2019 atžvilgiu mokesčių administratoriaus pozicija dėl gydytojo, dalyvaujančio klinikiniuose vaistinių preparatų tyrimuose, veiklos priskyrimo mokslinei veiklai ir dėl to kylančių mokestinių pasekmių, kai asmuo vykdo tokio pobūdžio individualią veiklą ir gauna iš to pajamas. Taigi tiesiogiai su administracine byla Nr. A-89-438/2019 ir joje nustatytomis aplinkybėmis aptartame rašte pateikta mokesčių administratoriaus pozicija nėra susijusi, dėl to apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia. Todėl byloje pateiktas VMI 2017 m. balandžio 27 d. raštas Nr. (18.18-31-1E)RM-13157 niekaip savaime neįrodo, jog apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės pažeidimą.

12231.6.

123Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepaminėjo ir vertindamas bylos aplinkybes tiesiogiai nesivadovavo įstatymų normomis, apibrėžiančiomis darbo sutartį ir individualią veiklą, taip pat savaime negali reikšti padaryto materialiosios teisės pažeidimo.

12432.

125Apibendrinant šios nutarties 31.1–31.6 punkte išdėstytus argumentus, pabrėžtina, kad pareiškėjo prašyme nepateiktas joks alternatyvus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikytų materialiosios teisės normų aiškinimas, kuris akivaizdžiai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie teismo aiškiai nepagrįstą materialiosios teisės normų nuostatų interpretavimą. Įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo prašymu iš esmės siekiama, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes iš esmės nesutinkama su teismo pateiktu nustatytų faktinių aplinkybių (įrodymų) vertinimu, tačiau bylos aplinkybės (įrodymai) nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą negali būti iš naujo vertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-15-492/2018).

12633.

127Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

128Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktu

12934.

130Pagal ABTĮ 156 2 dalies 8 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

13135.

132Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis šiuo pagrindu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017, 2018 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-502/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu apskritai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-3-502/2018).

13336.

134Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties motyvuojamosios dalies yra akivaizdu, kokiais konkrečiais motyvais ir teisės aktų normomis vadovavosi teismas, priimdamas šį procesinį sprendimą. Nors apeliacinės instancijos teismas, vertindama bylos aplinkybes, skirtumų tarp individualios veiklos ir darbo santykių šios administracinės bylos aplinkybių kontekste neanalizavo, tačiau aiškiai konstatavo, kad ginčą nagrinėjusių institucijų išvados, jog pareiškėjas tyrimus vykdė tiesiogiai pats, pasitelkdamas tuo tikslu savo darbuotojus, dirbančius pas jį pagal darbo sutartis, yra atitinkančios faktines bylos aplinkybes, o tuo pačiu pagrįstos ir teisingos. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad civilinių paslaugų ir darbo santykių skirtumai šios bylos aplinkybių kontekste (t. y., kodėl tarp Bendrovės ir gydytojų (slaugių) buvo susiklostę darbo santykiai, o ne teikiamos civilinės paslaugos autorinių sutarčių pagrindu) buvo išsamiai išanalizuoti tiek Komisijos sprendime, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali nekartoti žemesnių instancijų sprendimų motyvų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nieko nepasisakė dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2350-244/2010 ir VMI 2017 m. balandžio 27 d. rašto Nr. (18.18-31-1E)RM-13157, taip pat nepatvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, nes, vadovaujantis šios nutarties 35 punkte nurodytais išaiškinimais, procesiniame teismo sprendime nepasisakymas dėl tam tikrų neesminių, akivaizdžiai bylai teisingai išnagrinėti reikšmės neturinčių argumentų ir (ar) aplinkybių (įrodymų), kai pats sprendimas iš esmės yra motyvuotas ir jo pateikti argumentai yra aiškūs, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas.

13537.

136Taigi priešingai, nei teigia pareiškėjas, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, pagrįsta byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu ir atitinkamų teisės aktų nuostatomis. Nors pareiškėjas teigia, kad nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra nemotyvuota, tačiau, kaip jau minėta, akivaizdu, kad pati Bendrovė iš esmės nesutinka su nutarties motyvais, t. y. su faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu.

13738.

138Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

13939.

140Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti.

141Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

142Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Širdies namai“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-89-438/2019 atmesti.

143Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas UAB „Širdies namai“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į... 7. 1.1.... 8. Atlikus Bendrovės patikrinimą už 2009–2010 metų laikotarpį, buvo priimta... 9. 2.... 10. Bendrovė nuo pat įkūrimo savo veiklos nekeitė, nuo 1998 metų yra vykdomas... 11. 3.... 12. Darbai pagal sudarytas autorines nėra apsimestiniai sandoriai, kaip teigė... 13. 4.... 14. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip... 15. 4.1.... 16. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2009–2010 metais teikė... 17. 4.2.... 18. Bendrovės su gydytojais sudarytos autorinės sutartys neatitinka visų... 19. II.... 20. 5.... 21. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu... 22. 6.... 23. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Vilniaus AVMI sprendimo,... 24. 7.... 25. Teismas nustatė, kad UAB „Širdies namai“ viena iš pagrindinių vykdomų... 26. 8.... 27. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 28. 9.... 29. Teismas taip pat konstatavo, kad klinikiniuose tyrimuose dalyvavę asmenys... 30. 10.... 31. Teismas nurodė, kad pareiškėjo darbuotojai (autorinėse sutartyse... 32. 11.... 33. Teismas pažymėjo, kad darbo santykiams būdingas periodinis atsiskaitymas už... 34. 12.... 35. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei... 36. 13.... 37. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su A. K. atžvilgiu... 38. III.... 39. 14.... 40. Pareiškėjas UAB „Širdies namai“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo... 41. 14.1.... 42. Teismas nepagrįstai patvirtino išvadas, jog tarp Bendrovės ir gydytojų... 43. 14.2.... 44. Tyrimų atlikimą apibūdinantis kriterijus buvo būtent tam tikro rezultato... 45. 14.3.... 46. Gydytojai, atlikdami tyrimus, vadovavosi sutartyse nustatytomis tyrimų... 47. 14.4.... 48. Susitarimas dėl atlygio gydytojams už tyrimus ir jo mokėjimo tvarkos... 49. 14.5.... 50. Vaidmuo tyrimo metu buvo koordinacinis, t. y. jis tyrimuose dalyvaujantiems... 51. 14.6.... 52. Tiek teismas, tiek Komisija, tiek mokesčių administratorius savo sprendimuose... 53. 14.7.... 54. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti Vilniaus apygardos administracinio... 55. 15.... 56. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą... 57. IV.... 58. 16.... 59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu... 60. 17.... 61. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl... 62. 18.... 63. Teismas nustatė, kad pareiškėjas byloje nagrinėjamu laikotarpiu pasirašė... 64. 19.... 65. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo sudarytų su užsienio kompanijomis... 66. 20.... 67. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo... 68. 21.... 69. Teismas pabrėžė, kad sutartinius santykius, susijusius su biomedicininio... 70. 22.... 71. Teismas dar kartą pabrėžė, kad gydytojai ir slaugės Bendrovėje dirbo ir... 72. V.... 73. 23.... 74. Pareiškėjas Bendrovė padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje... 75. 23.1.... 76. Procese padaryti esminiai materialiosios teisės normų pažeidimai jas... 77. 23.2.... 78. Bendrovės apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas ir apeliacinės instancijos... 79. 23.3.... 80. Aplinkybė, ar tyrimais buvo sukurtas autorinis kūrinys, išties nėra šio... 81. 23.4.... 82. Apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentacija nenuosekli, nelogiška... 83. 23.5.... 84. Apeliacinės instancijos teismo pateikta teisinių santykių, nustatytų CK... 85. 23.6.... 86. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, nepaminėjo ir niekaip... 87. 23.7.... 88. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė res judicata ir... 89. 23.8.... 90. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas... 91. 23.9.... 92. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad gydytojus,... 93. Teisėjų kolegija... 94. VI.... 95. 24.... 96. Byloje nagrinėjama, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir... 97. 25.... 98. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą... 99. 26.... 100. Taigi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą... 101. 27.... 102. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2... 103. Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu... 104. 28.... 105. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog procesas gali būti... 106. 29.... 107. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu,... 108. 30.... 109. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai... 110. 31.... 111. Pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai (žr. šios nutarties V dalį)... 112. 31.1.... 113. Pareiškėjo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas... 114. 31.2.... 115. Net pripažinus pagrįstu pareiškėjo argumentą, kad apeliacinės instancijos... 116. 31.3.... 117. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl Vilniaus apygardos administracinio... 118. 31.4.... 119. Atsižvelgus į šios nutarties 31.3 punkte nurodytus kriterijus, kuriais... 120. 31.5.... 121. Inspekcijos 2017 m. balandžio 27 d. rašte Nr. (18.18-31-1E)RM-13157 pateikia... 122. 31.6.... 123. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepaminėjo ir vertindamas... 124. 32.... 125. Apibendrinant šios nutarties 31.1–31.6 punkte išdėstytus argumentus,... 126. 33.... 127. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra... 128. Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktu... 129. 34.... 130. Pagal ABTĮ 156 2 dalies 8 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu... 131. 35.... 132. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra... 133. 36.... 134. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties... 135. 37.... 136. Taigi priešingai, nei teigia pareiškėjas, konstatuotina, kad apeliacinės... 137. 38.... 138. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra... 139. 39.... 140. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 141. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 142. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Širdies namai“ prašymą... 143. Nutartis neskundžiama....