Byla e2A-1540-826/2016
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. L. apeliacinį skundą dėl 2016 m. birželio 16 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei E. L., trečiajam asmeniui L. M., dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 370,27 Eur turinės žalos atlyginimo, 15,57 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2015 m. kovo 6 d. buvo demontuota L. M. ir A. M. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Mažonų sen., Tauragės r., juosianti tvora. Įvykio metu šis turtas buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad pagal lokalines sąmatas turto remonto (atkūrimo) kaina sudaro 583,07 Eur, tačiau pagal sutarties sąlygas ieškovė nukentėjusiems asmenims išmokėjo 434,00 Eur draudimo išmoką. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu E. L. pripažinta atsakinga už minėtą įvykį ir jai už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnio pažeidimą paskirta administracinė nuobauda. Ieškovė pretenzija ragino atsakovę geruoju atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė atlygino 63,73 Eur turtinės žalos, likusios žalos sumos iki šiol neatlygino.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino.
  2. Teismas nurodė, kad E. L. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2.-550-760/2015 nubausta už tai, kad 2016 m. kovo 6 d. demontavo L. M. ir A. M. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresas ( - ), Mažonų sen., Tauragės r., juosiančią tvorą. 2015 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą. Teismų sprendimai yra galiojantys ir visiškai paneigia atsakovės iškeltą versiją apie tai, jog ji žalos trečiajam asmeniui savo veiksmais nepadarė, tvorą grąžino atgal. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad sklypų ribų kadastriniai matavimai buvo atlikti iš esmės neteisingai ir jais pakeistos žemės sklypų ribos. Aplinkybę, kad atsakovės ginčijamos sklypų ribos yra nustatytos tinkamai ir kad trečiojo asmens tvora užtverta teisėtai, pripažino ir 2016 m. vasario 1 d. Tauragės rajono apylinkės teismas savo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs.
  3. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 15,57 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo motyvuodamas tuo, kad jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos, todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Ieškovė 2015 m. balandžio 21 d. ir 2015 m. gegužės 29 d. raštais atsakovę geruoju ragino atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau atsakovė geranoriškai atlygino 63,73 Eur ir liko skolinga 370,27 Eur.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
  2. Nurodė, kad sprendimas grindžiamas klaidingais motyvais, kadangi teismas priteisė žalos už tvoros išardymą atlyginimą, nors tvora, kuri buvo nurodyta „Lietuvos draudimo“ būsto draudimo liudijime T1A Nr. 273504222, serija LD, Nr. 100805244, yra vietoje ir visiškai nepažeista. Ji nuardė jai priklausančią metalinę tvorą, skiriančią jos ir L. M. sklypus, nes neatitiko sklypo ribų. Remiantis šiais duomenimis, ieškovė negalėjo reikalauti žalos atlyginimo apskritai.
  3. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas.
  4. Paaiškino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėdamas faktines bylos aplinkybes rėmėsi įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių nustatytas ir teismo įvertintas aplinkybes. Nėra pagrindų civilinę bylą nutraukti. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10IV. Apeliacinis skundas netenkintinas

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
  3. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. kovo 6 d. buvo demontuota L. M. ir A. M. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Mažonų sen., Tauragės r., juosianti tvora. Įvykio metu šis turtas buvo apdraustas „Lietuvos draudimo“ būsto draudimo liudijimu T1A Nr. 273504222, serija LD, Nr. 100805244. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir ieškovė išmokėjo 434,00 Eur draudimo išmoką nuketėjusiesiems, kurią iš kaltininkės regreso tvarka siekia išsiieškoti ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“.
  4. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su faktinių aplinkybių byloje nustatymu ir surinktų įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, remdamasis bylos duomenimis ir pateiktų į bylą įrodymų visuma, ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
  5. Apeliantė neigia savo atsakomybę dėl žalos atsiradimo, nurodydama, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, teigia, kad ji 2015 m. kovo 6 d. neardė L. M. ir A. M. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Mažonų sen., Tauragės r., juosiančios tvoros, ir teigia, kad ginčo tvora, kuri apdrausta pagal „Lietuvos draudimo“ būsto draudimo liudijimą T1A Nr. 273504222, serija LD, Nr. 100805244, vis dar stovi.
  6. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu 2015 m. gegužės 7 d. administracinėje byloje Nr. A2.2.-550-760/2015, kurioje buvo nustatyta, kad apeliantė 2015 m. kovo 6 d. nuardė ir pavogė L. M. priklausančią metalinio tinklo tvorą, adresu ( - ), Tauragės r., skiriančią jos ir L. M. sklypus, kurios vertė 63,73 Eur. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Sąvoka „tie patys asmenys“ jokiu būdu nereiškia tos pačios procesinės padėties. Svarbi yra ne procesinė padėtis, o pats dalyvavimo procese (kaip byloje dalyvaujančio asmens) faktas. Be to, administracinėje byloje priimtu sprendimu nustatyti faktai bus pripažinti prejudiciniais tik tada, jeigu sprendimas yra priimtas teismo, o ne kitos institucijos.
  7. Nagrinėjamu atveju iš administracinio teisės pažeidimo bylos ir civilinės bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje ir nagrinėjamoje byloje dalyvavo tos pačios šalys: E. L. – kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o L. M. – kaip nukentėjusioji. Šioje byloje L. M. yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, o E. L. – atsakovė. Tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek šioje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas – atsakovės E. L. neteisėti veiksmai nugriaunant L. M. priklausančią metalinio tinklo tvorą, adresu ( - ), Tauragės r., skiriančią jos ir L. M. sklypus. Taigi, nagrinėjamu atveju abiejų bylų įrodinėjimo dalykas iš esmės sutapo, o nustatytas faktas yra reikšmingas abiem byloms. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas 2015 m. gegužės 7 d. E. L. buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-482-651/2015 paliko pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą ir E. L. skundo netenkino. Taigi, administracinės teisės pažeidimo klausimas išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Apibendrinant anksčiau nurodytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje E. L. veiksmų įvertinimas turi prejudicinę galią ir jų šioje civilinėje byloje įrodinėti iš naujo nereikia.
  8. Apeliantė nurodė, kad ieškovė neturi teisės iš jos reikalauti žalos atlyginimo, nes tvora stovi, o ji nuardė jos pusėje buvusią tvorą. Su šiuo apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Aplinkybę, kad atsakovės ginčijamos sklypų ribos yra nustatytos tinkamai ir kad trečiojo asmens tvora užtverta teisėtai, pripažino ir 2016 m. vasario 1 d. Tauragės rajono apylinkės teismas savo sprendimu. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs ir vykdytinas. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažintina, kad apeliantė neturėjo teisės nuardyti ginčo tvoros.
  9. Apeliantė teigia, kad negali iš jos būti reikalaujamas žalos atlyginimas, nes tvora dar stovi. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusioji L. M., gavusi draudimo išmoką, pastatė naują tvorą. Tas faktas, kad yra pastatyta nauja tvora, nepaneigia apeliantės kaltės ir atsakomybės dėl senosios nuardymo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra kalta dėl 2015 m. kovo 6 d. L. M. ir A. M. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Mažonų sen., Tauragės r., juosiančios tvoros demontavimo.
  10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Kadangi ieškovė, išmokėdama 434,00 Eur draudimo išmoką, atlygino nukentėjusiems L. M. ir A. M. padarytą žalą, šiuo atveju ji įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė, gavusi ieškovės pretenziją, geranoriškai atlygino 63,73 Eur ir liko skolinga 370,27 Eur. Apeliaciniame skunde atsakovė neginčija žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.
  11. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskleidė bylos esmę, dėl to atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

13

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės E. L. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 35,40 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą, nes pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15atsakovės E. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą.

16Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės E. L. 35,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai