Byla e2A-28-513/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. D., V. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-907-999/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žydrutis“ ieškinį atsakovams V. D., V. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui dėl nuostolių atlyginimo už neteisėtą, neatlygintinį naudojimąsi svetimu nekilnojamuoju daiktu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „Žydrutis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų V. D. ir V. D. 3 614,25 Eur patirtų nuostolių už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2019 m. vasario 5 d. atlyginimą, 153,75 Eur mėnesinę kompensaciją už naudojimąsi 10,25 ha dydžio UAB „Žydrutis“ priklausančiu žemės sklypu, nuo 2019 m. vasario 6 d. iki naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), pabaigos, kompensacijos sumą pervedant į UAB „Žydrutis“ banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos 3614,25 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8II.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

102.

11Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovų ieškovei priteistas 1 724,66 Eur nuostolių atlyginimas už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2019 m. vasario 5 d., priteista 73,43 Eur mėnesinė kompensacija už naudojimąsi 10,25 ha dydžio UAB „Žydrutis“ priklausančiu žemės sklypu, kuri skaičiuojama nuo 2019 m. vasario 6 d. iki naudojimosi žemės sklypu pabaigos, kompensacijos sumą pervedant į UAB „Žydrutis“ banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 20 dienos. Taip pat iš atsakovų ieškovei priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 724,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 384,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

123.

13Teismas nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-3142 ieškovė UAB „Žydrutis“ nusipirko du žemės sklypus, esančius ( - ): 31,3765 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir 16,5314 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), naudojimo pobūdis – tvenkinių žuvininkystės ūkių. Atsakovai V. D. ir V. D. 2017 m. vasario 20 d. pirkimo– pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir inžinerinius statinius: tvenkinį Nr. 6, unikalus Nr. ( - ), ir tvenkinį Nr. 7, unikalus Nr. ( - ). Atsakovams nuosavybės teise priklausantis tvenkinys Nr. 7 yra ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), už jo neteisėtą neatlygintinį naudojimą ieškovė prašė priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą.

144.

15Teismas nustatė, jog po atsakovams priklausančiu tvenkiniu Nr. 7 esantis žemės sklypas sudaro 10,25 ha, tačiau atsakovai nesutiko sudaryti ieškovės pasiūlytos žemės sklypo (sklypo plotas 10,25 ha), esančio po tvenkiniu Nr. 7, nuomos sutarties ieškovės pasiūlyta nuomos kaina (1 845 Eur per metus), kurią ieškovė apskaičiavo atsižvelgdama į mokamą žemės mokesčio dydį, mokamo mokesčio už žemės sklypo įsigijimo išsimokėtinai dydį bei į vidutinę žemės nuomos rinkos kainą, vyraujančią Šilalės rajone. Atsakovai sutiko mokėti 3 procentų dydžio nuo kadastre įregistruotos žemės sklypo rinkos vertės metinį žemės nuomos mokestį. Teismas konstatavo, jog susidarė situacija, kad atsakovai nuo nuosavybės teisių į tvenkinį Nr. 7 įgijimo naudojosi ieškovei priklausančiu žemės sklypu be teisėto pagrindo ir neatlygintinai, taip apribodami ieškovės nuosavybės teisę ir elgdamiesi neteisėtai, vykdė jame ūkinę–komercinę veiklą (sportinę žvejybą, organizuoja renginius, kurių metų žvejai su savo technika, automobiliais atvyksta į ieškovės žemės sklypą ir jame stovyklauja), šalys nėra sudariusios nuomos sutarties, sklypui nėra nustatytas servitutas ir konstatavo, kad egzistuoja būtinosios atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas konstatavo, kad atsakovams kyla pareiga kompensuoti ieškovei jos patiriamus nuosavybės teisės suvaržymus atsakovams naudojantis ieškovei priklausančiu žemės sklypu.

165.

17Teismas nustatė, kad ieškovė nuostolių dydį skaičiavo atsižvelgdama į mokėtiną žemės mokestį (124,66 Eur (metinis viso 31,3768 ha žemės sklypo mokestis) / 31,3768 ha x 10,25 ha = 40,69 Eur/metams; 40,69 Eur/12 mėnesių = 3,39 Eur per mėnesį už 10,25 ha), mokėtinų įsipareigojimų už hipoteką su 5 proc. metinėmis palūkanomis dydį (už naudojimąsi 10,25 ha žemės sklypu – 79,85 Eur per mėnesį) bei vidutinę valstybinės žemės sklypų nuomos kainą (82 Eur/ha x 10,25 ha = 840,50 Eur/metams; 840,50 Eur / 12 mėnesių = 70,04 Eur per mėnesį už 10,25 ha), iš viso nuostolių suma už vieno mėnesio naudojimąsi 10,25 ha žemės sklypu sudaro 153,75 Eur (70,04 Eur + 79,85 Eur + 3,39 Eur), metinė nuostolių suma – 1 845 Eur (153,75 Eur x 12 mėnesių). Teismas vertino, jog ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas, nes į jį nepagrįstai įtrauktas ieškovės įsipareigojimų pagal priverstinę hipoteką už žemės sklypą su 5 procentų metinėmis palūkanomis dydis. Teismas nurodė, jog įsigydama sklypą ieškovė prisiėmė įsipareigojimus, kurių vykdymas negali būti perkeltas atsakovams. Dėl to teismas nurodė, kad ieškovės patiriami nuostoliai skaičiuotini atsižvelgiant į mokėtiną žemės mokestį (3,39 Eur per mėnesį už 10,25 ha) bei į vidutinę valstybinės žemės sklypų nuomos kainą (70,04 Eur per mėnesį už 10,25 ha), iš viso nuostolių suma už vieno mėnesio naudojimąsi 10,25 ha žemės sklypu sudaro 73,43 Eur, o metinė nuostolių suma – 881,16 Eur. Teismas vertino, kad toks ieškovei padarytos žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).

18III.

19Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

206.

21Atsakovai V. D. ir V. D. (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

227.

23Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino jų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, įrodymų, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra neteisėtos ir nepagrįstos, sprendimas nemotyvuotas, o ieškovė, teigdama, kad atsakovams turi būti taikoma civilinė atsakomybė, privalėjo įrodyti žalos faktą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

248.

25Atsakovai nurodo, jog įsigiję nekilnojamąjį turtą – žemės sklypo dalį bei inžinerinius statinius, naudojasi jiems teisėtai priklausančiu turtu, t. y. tvenkiniu ir pylimais, bet ne ieškovės žemės sklypu, ir niekada nepripažino, kad daro ieškovei nuostolius. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisėtai įgiję turtą (tvenkinį), kuriuo naudojasi, pažeidžia ieškovės teises laisvai disponuoti savo turtu. Aplinkybė, kad jie, o ne ieškovė įsigijo žemės sklypo dalį bei inžinerinius statinius – turtą, negali būti vertinama kaip atsakovų neteisėti veiksmai suvaržant ieškovės nuosavybės teises be teisinio pagrindo. Teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikę.

269.

27Atsakovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams atsirado pareiga atlyginti nuostolius ieškovei už jos negautas pajamas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teigia, jog bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realius nuostolius, kurie turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl priteistą žalą sutapatino su žemės mokesčiu bei vidutine valstybinės žemės sklypų nuomos kaina. Pažymi, jog ieškovės įvardyta žala iš esmės sutampa su ieškovės norimu gauti nuomos mokesčio dydžiu, o vien aplinkybė, kad atsakovams toks mokesčio dydis buvo nepriimtinas, nereiškia, kad atsakovų nesutikimas sudaryti nuomos sutartį yra neteisėtas ir dėl to ieškovei kilo žala. Taip pat nesutinka, kad egzistuoja priežastinis ryšys, bei pažymi, kad teismas priteisė nuomos mokestį į ateitį, t. y. pažeisdamas teisėto elgesio prezumpciją, iš anksto nustatė atsakovams visas civilinės atsakomybės sąlygas ateityje, o tai prieštarauja tiek įstatymams, tiek kasacinio teismo praktikai. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas įteisino šalių nuomos santykius pagal ieškovės siūlomas sąlygas, nors pati ieškovė pripažino, kad neturi teisės prašyti teismą įpareigoti atsakovus sudaryti žemės nuomos sutartį.

2810.

29Ieškovė UAB „Žydrutis“ atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, kad apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, neatitinkantys civilinėje byloje esančių įrodymų, prieštaraujantys pamatiniams civilinės teisės principams, bei mano, kad tokio pobūdžio apeliacinio skundo pateikimas turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu turimomis procesinėmis teisėmis. Teigia, jog tai, kad sprendimas netenkina atsakovų, nereiškia, kad jis nemotyvuotas. Priešingai, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė ir analizavo kiekvieną civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, o apeliantai nenurodė, kokių konkrečių įrodymų teismas nevertino.

3011.

31Ieškovė pažymi, kad atsakovai teismo posėdžio metu pripažino ieškovės pateiktus įrodymus, jų neginčijo, pripažino ieškovų fotonuotraukose užfiksuotas aplinkybes bei tai, kad jiems buvo žinoma, jog įsigijo ne žemės sklypą su hidrotechniniais įrenginiais, o tik hidrotechninius įrenginius, t. y. pylimą, kanalų sistemą, pralaidas, žuvų suleidimo tiltelį ir kt., suvokdami, kad žemės sklypas neparduodamas ir priklauso UAB „Žydrutis“. Nurodo, jog prieš įsigydami turtą atsakovai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus gavo informaciją apie tai, kad, įsigiję hidrotechninius statinius, jie privalės mokėti žemės nuomos mokestį, kadangi neturi teisinio pagrindo naudotis UAB „Žydrutis“ priklausančiu žemės sklypu. Taigi dar prieš sudarydami hidrotechninių įrenginių įsigijimo sutartį, apeliantai suvokė situaciją ir įvertino galimybes naudotis įsigytais hidrotechniniais įrenginiais, o teikdami paaiškinimus teismui, iš esmės pripažino ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau nesutiko su apskaičiuota žalos suma.

3212.

33Teigia, jog ne kartą siuntė atsakovams reikalavimus pašalinti neteisėtai pastatytus laikinus statinius nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, todėl atsakovai pradėjo derybas dėl nuomos sutarties ir nuomos mokesčio dydžio. Mano, jog šios aplinkybės patvirtina faktą, kad apeliantai neturėdami jokio teisinio pagrindo ir UAB „Žydrutis“ sutikimo (leidimo) naudojosi ir vis dar naudojasi UAB „Žydrutis“ nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, t. y. atlieka neteisėtus veiksmus. Taip pat nesutinka su apeliantų teiginiais, kad neįrodė žalos. Nurodo, jog negali tinkamai ir nevaržomai naudotis jai priklausančiu turtu, tačiau moka žemės mokestį už sklypą, kurio didžiąją dalį užima atsakovų hidrotechniniai įrenginiai, bei patiria didžiulius nuostolius, susijusius su hipotekos, žemės mokesčio mokėjimu, o pajamų iš turimo turto gauti negali, kadangi apeliantai ne tik naudojasi ieškovei priklausančiu žemės sklypu, bet ir riboja UAB „Žydrutis“ patekimą į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, jį niokoja, leidžia juo naudotis pašaliniams asmenims, neteisėtai įrengia laikinus statinius bei iš to gauna pajamas. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina aiškų ir konkretų priežastinį ryšį.

3413.

35Ieškovė pažymi, kad apeliantai klaidina teismą argumentuodami, jog jų atsisakymas sudaryti nuomos sutartį negali būti laikomas neteisėtu veiksmu, dėl kurio atsiranda žala. Nurodo, jog byloje nebuvo keliamas klausimas, jog apeliantų atsisakymas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį yra pagrindas žalai atsirasti. Priešingai, patys apeliantai pripažino, kad ginčas kilo dėl to, jog apeliantai naudojasi UAB „Žydrutis“ nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu neturėdami jokio teisinio pagrindo, taip apribodami ieškovės teisę laisvai disponuoti turimu turtu. Atsakovų atsisakymas sudaryti nuomos sutartį nėra esminė aplinkybė, patvirtinanti neteisėtus veiksmus.

3614.

37Taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, jog teismas, pažeisdamas teisėto elgesio prezumpciją, iš anksto nustatė atsakovams visas civilinės atsakomybės sąlygas ateityje. Nurodo, jog civilinėje teisėje nėra įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas, todėl jis šioje byloje netaikytinas. Civilinės teisės normomis siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Teigia, jog ieškinį atmetus apeliantai ir toliau nevaržomai naudotųsi ieškovei UAB „Žydrutis“ nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu neturėdami teisinio pagrindo, o UAB „.Žydrutis“ toliau patirtų nuostolius, todėl UAB „Žydrutis“ nuosavybės teisė ir toliau būtų varžoma išimtinai užtikrinant tik apeliantų poreikių tenkinimą.

38IV.

39Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

40Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4115.

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

4316.

44CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

4517.

46Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai ieškovei priteisė žalos atlyginimą, t. y. teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4718.

48Nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-3142 ieškovė UAB „Žydrutis“ nusipirko du žemės sklypus, esančius ( - ): 31,3765 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir 16,5314 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), naudojimo pobūdis – tvenkinių žuvininkystės ūkių. Atsakovai V. D. ir V. D. 2017 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš bankrutavusios UAB „Melsta“ įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir inžinerinius statinius: tvenkinį Nr. 6, unikalus Nr. ( - ), ir tvenkinį Nr. 7, unikalus Nr. ( - ). Atsakovams nuosavybės teise priklausantis tvenkinys Nr. 7, kurį sudaro: pylimas – 38437 kub. m, kanalų sistema (K-7) - 5168 kub. m, vienuoliai (V-2-7) – 2 vnt., pralaida (P-2) – 0,75 m skersmens, pralaida (P-7) – 0,5 m skersmens, pralaida (P-13) – 2,25 m skersmens, žuvų suleidimo tiltelis (T-2) – 3 kub. m, yra ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), už kurio neteisėtą neatlygintinį naudojimą ieškovė prašė priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą.

4919.

50Ieškovė nurodė, jog po atsakovams priklausančiu tvenkiniu Nr. 7 esantis ieškovei priklausantis žemės sklypo plotas sudaro 10,25 ha. Atsakovai šios aplinkybės neginčijo, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas plačiau šios faktinės aplinkybės nesiaiškino. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), plotas 31,3768 ha, vandens telkinių plotas sklype sudaro 24,3253 ha, o sklypo naudojimo būdas – specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypai, naudojimo pobūdis – tvenkinių žuvininkystės ūkių. Iš pateikto žemės sklypo taip pat nėra galimybės nustatyti sklype esančio atsakovams priklausančio tvenkinio ploto. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovai, naudodamiesi jiems priklausančiu turtu – tvenkiniu, neišvengiamai naudojasi ir ieškovei priklausančio žemės sklypo dalimi, kurioje yra tvenkinys. Šalys nėra sudariusios jokios sutarties (nuomos, panaudos), sklypui nėra nustatytas servitutas. Nors atsakovai argumentuoja, kad niekam žalos nedaro, nes tik naudojasi jiems priklausančiu turtu, tačiau, kaip matyti iš faktinės situacijos, atsakovai naudojasi ne tik savo, bet ir ieškovei priklausančiu turtu, o ieškovei nesutinkant, kad atsakovai jos turtą naudotų neatlygintinai, atsakovai iš esmės turi pareigą atlyginti ieškovei už jos turto (sklypo dalies) naudojimą. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys derėjosi dėl nuomos sutarties, tačiau nesusitarė dėl jos sąlygų, konkrečiai – dėl nuomos kainos, ir būtent dėl to ieškovė inicijavo šį teisminį procesą.

5120.

52Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs sutarties laisvės principą – sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys sprendžia, kokią sutartį sudaryti, su kuo ją sudaryti ir kokiomis sąlygomis sudaryti. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). CK 6.163 straipsnio 2 dalis numato, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tokiu teisiniu reglamentavimu sutarties laisvės principas įstatymu pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams ir kartu pašalinama grėsmė kilti teisinei atsakomybei vienai iš šalių atsisakius sudaryti sutartį.

5321.

54Ta aplinkybė, kad atsakovai atsisakė sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį su ieškove, nesudaro pagrindo atsirasti atsakovų civilinei teisinei atsakomybei ir negali būti pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovų vidutinės žemės nuomos kainos dydžio negautas pajamas (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys, 6.163 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolius apskaičiavo įvertinusi mokėtiną žemės mokestį už sklypą, įsipareigojimus pagal priverstinę hipoteką su 5 proc. metinėmis palūkanomis bei, jos teigimu, vidutinę valstybinės žemės sklypų nuomos kainą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog į nuostolius ieškovė nepagrįstai įtraukė savo įsipareigojimus pagal priverstinę hipoteką, t. y. nepagrįstai savo įsipareigojimus siekė perkelti atsakovams. Tačiau pirmosios instancijos teismas į ieškovės patirtų nuostolių dydį įtraukė vidutinę žemės nuomos kainą, nors, kaip minėta, atsisakymas sudaryti nuomos sutartį negali būti pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovų vidutinės žemės nuomos kainos dydžio negautas pajamas. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo remdamasis nustatė vidutinę valstybinės žemės sklypų nuomos kainą (70,04 Eur per mėnesį už 10,25 ha) ir vadovavosi tik ieškovės nurodytu nuomos mokesčio dydžiu. Pažymėtina, jog Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2017-04-27 sprendimu Nr. T1-120, 2018-05-30 sprendimu Nr. T1-135, kuriais nustatyti 2017 ir 2018 metų žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifai, nurodyta, jog žemės ūkio paskirties geros agrarinės būklės valstybinei žemei taikytinas 1,6 proc. žemės vertės tarifas, namų valdų, kolektyvinių sodų ir garažų bendrijų – 0,9 proc. žemės vertės, likusios naudojimo paskirties – 2 proc. žemės vertės. Teismas nesiaiškino žemės vertės, neaišku, ar skaičiavo vidutinę sklypo nuomos kainą remdamasis sklypo rinkos kaina, nustatyta masinio vertinimo metu ir registruota Nekilnojamojo turto registre, ar realia rinkos verte toje vietovėje, ar indeksuota sklypo verte ir pan.

5522.

56Reikalavimas atsakovei atlyginti ieškovei kilusius nuostolius dėl neteisėto naudojimosi žemės sklypu grindžiamas deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, o ne baudinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018) ir tam įgyvendinti ieškovė turėjo įrodyti tris pagrindines sąlygas atsakovų teisinei atsakomybei atsirasti – atsakovų neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovų neteisėtus veiksmus ieškovė įrodinėjo ta aplinkybe, kad atsakovai be jos sutikimo naudojasi žemės sklypu. Iš byloje pateiktų įrodymų visumos matyti, jog atsakovų veiklai naudojamas ir ieškovei priklausantis žemės sklypas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, jog atsakovai naudojasi ieškovei priklausančio žemės sklypo dalimi, tačiau savaime pats naudojimasis negali būti pagrindas reikalauti priteisti ieškinyje nurodomas sumas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė leistinais įrodymais turi pagrįsti, kad dėl atsakovų veiksmų turėjo nuostolių ar praradimų ir kad šie nuostoliai gali būti laikomi atsakovų veiksmų rezultatu.

5723.

58Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, ir jos dydis nėra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tačiau bet kuriuo atveju patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

5924.

60Iš faktinių bylos aplinkybių taip pat matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas ne tik dėl žemės sklypo dalies, kurioje yra tvenkinys, naudojimo, tačiau taip pat ir dėl atsakovų patekimo iki jiems priklausančio tvenkinio, dėl galbūt atsakovų neteisėtai praplatinto jiems priklausančio pylimo, pastatytų laikinų statinių. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog atsakovai užsiima ūkine– komercine veikla, tvenkinyje organizuoja sportinės žvejybos renginius, todėl ieškovei priklausančiu sklypu naudojasi ir kiti asmenys. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovai turi galimybę patekti prie tvenkinio nesinaudodami ieškovės sklypu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ginčas turėjo būti nagrinėjamas platesne apimtimi, ne tik dėl kompensacijos už po tvenkiniu esančio sklypo naudojimą, bet ir dėl atsakovų bei kitų asmenų patekimo iki tvenkinių, kitų ieškovės patiriamų nepatogumų, susijusių su tvenkinių naudojimu, nesiaiškintos tvenkinio pardavėjo turėtos teisės į žemės sklypo dalį, su šiais klausimais susiję ir turėjo būti svarstomi (siūloma šalims svarstyti) servituto nustatymo ar nuomos klausimus, o šalims nesusitarus, gali kilti ir tvenkinio pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo ir galiojimo klausimas (CK 6.394 straipsnio 3 dalis).

6125.

62Suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo teisė ir pareiga. Pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės, ieškovas realizuoja savo teisę kreiptis į teismą, jo manymu, dėl pažeistų teisių gynybos. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Tačiau teismas, kai egzistuoja toks procesinis poreikis, ir įvertinus teismo pareigą išspręsti ginčą, turi padėti šalims tinkamai pasinaudoti savo teisėmis.

6326.

64Teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 25 punktą). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

6527.

66Teismas, priimdamas byloje sprendimą, turi išspręsti ginčą iš esmės. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines aplinkybes ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo atskleidė bylos esmę. Palikus galioti skundžiamą sprendimą liktų neišspręstas tarp šalių kilęs ginčas, nes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ginčas turėjo būti nagrinėjamas platesne apimtimi, todėl tikėtina, kad šalys, ir toliau negalėdamos taikiai išspręsti kilusio ginčo, vėl kreipsis į teismą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje patenkinus apeliantų apeliacinį skundą ir panaikinus ginčijamą sprendimą, šalys būtų grąžintos į pradinę konfliktinę situaciją be jokio sprendimo.

6728.

68Pažymėtina ir tai, jog ydinga pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies formuluotė „priteisti 73,43 Eur mėnesinę kompensaciją už naudojimąsi 10,25 ha dydžio UAB „Žydrutis“ priklausančiu žemės sklypu, kuri skaičiuojama nuo 2019 m. vasario 6 d. iki naudojimosi žemės sklypu pabaigos“. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas lemia šiam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004). Teismo sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas, nedviprasmiškas, kad nekiltų neaiškumų jį vykdant ir būtų išvengta ginčų, ar sprendimas įvykdytas tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017).

6929.

70Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

7130.

72Iš apeliacijos dalyku esančio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas netyrė bei neanalizavo aplinkybių ir klausimų, nurodytų šioje nutartyje, nesiūlė šalims tikslinti reikalavimus, teikti papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet ir (šalims prašant) išreikalauti bei ištirti nauji įrodymai. Dėl nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, ne iki galo atskleistos bylos esmės byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

7331.

74Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo naujais šioje nutartyje nurodytais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

75Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

76Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB „Žydrutis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų V. D.... 8. II.... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 2.... 11. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimu... 12. 3.... 13. Teismas nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, jog po atsakovams priklausančiu tvenkiniu Nr. 7 esantis... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad ieškovė nuostolių dydį skaičiavo atsižvelgdama į... 18. III.... 19. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 20. 6.... 21. Atsakovai V. D. ir V. D. (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo Tauragės... 22. 7.... 23. Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė... 24. 8.... 25. Atsakovai nurodo, jog įsigiję nekilnojamąjį turtą – žemės sklypo dalį... 26. 9.... 27. Atsakovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 28. 10.... 29. Ieškovė UAB „Žydrutis“ atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti... 30. 11.... 31. Ieškovė pažymi, kad atsakovai teismo posėdžio metu pripažino ieškovės... 32. 12.... 33. Teigia, jog ne kartą siuntė atsakovams reikalavimus pašalinti neteisėtai... 34. 13.... 35. Ieškovė pažymi, kad apeliantai klaidina teismą argumentuodami, jog jų... 36. 14.... 37. Taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, jog teismas, pažeisdamas teisėto... 38. IV.... 39. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai... 40. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 41. 15.... 42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 43. 16.... 44. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 45. 17.... 46. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 47. 18.... 48. Nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo... 49. 19.... 50. Ieškovė nurodė, jog po atsakovams priklausančiu tvenkiniu Nr. 7 esantis... 51. 20.... 52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas yra... 53. 21.... 54. Ta aplinkybė, kad atsakovai atsisakė sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį... 55. 22.... 56. Reikalavimas atsakovei atlyginti ieškovei kilusius nuostolius dėl neteisėto... 57. 23.... 58. Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, ir jos dydis nėra preziumuojamas... 59. 24.... 60. Iš faktinių bylos aplinkybių taip pat matyti, kad tarp šalių kilęs... 61. 25.... 62. Suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo teisė ir pareiga.... 63. 26.... 64. Teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą... 65. 27.... 66. Teismas, priimdamas byloje sprendimą, turi išspręsti ginčą iš esmės.... 67. 28.... 68. Pažymėtina ir tai, jog ydinga pirmosios instancijos teismo rezoliucinės... 69. 29.... 70. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs... 71. 30.... 72. Iš apeliacijos dalyku esančio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio... 73. 31.... 74. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad... 75. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 76. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą...