Byla 2YT-994-971/2020
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., AB SEB bankas, D. K

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., AB SEB bankas, D. K.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėjas 2019-11-26 pateikė skundą dėl antstolės R. V. veiksmų ir prašo panaikinti antstolės 2019-09-24 patvarkymą Nr. ( - ) dėl turto įkainojimo, kuriuo antstolė įkainojo pareiškėjo turtą 425000 Eur suma, ir 2019-10-28 patvarkymą Nr. ( - ) dėl prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, kuriuo antstolė atmetė pareiškėjo prašymą skirti pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), vertei nustatyti ir įpareigoti antstolę tokią ekspertizę paskirti. Nurodė, kad nesutikdamas su ekspertizės akto išvadose nustatyta turto rinkos verte, 2019-10-21 pateikė antstolei prieštaravimus bei prašymą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kuriuos antstolė 2019-10-28 patvarkymu Nr. ( - ) atmetė. Pareiškėjo įsitikinimu, UAB „Jungtinis verslas“ eksperto T. A. T. nustatyta turto vertė yra per maža, neatitinka pareiškėjo interesų, nustatyta netinkamai, neatspindi realios turto vertės, tuo pagrindu pateikė antstolei prieštaravimus dėl ekspertizės akto, nurodė konkrečius motyvuotus nesutikimo su ekspertize argumentus. Antstolė skundžiamu patvarkymu nei į vieną iš jų neatsakė ir atmetė pareiškėjo prašymą nurodydama, kad turto vertinimą atliko 12 metų patirtį turintis teismo ekspertas ir dėl to abejoti jo nustatyta verte nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijame ekspertizės akte nurodyta, kad turto vertei nustatyti taikytas lyginamasis metodas (ekspertizės akto 2.2 p.). Šiuo metodu ekspertas turto vertei skaičiuoti pasirinko 4 lyginamuosius vertės objektus (ekspertizės akto 2.8.1 p.). Pareiškėjo įsitikinimu, jie parinkti netinkamai, ekspertas lygino akivaizdžiai nelygiaverčius daiktus, dėl to neteisingai nustatyta ne tik statinių, bet ir žemės sklypo kaina, kuri turėtų būti ne mažesnė nei 2400 Eur už arą, kai tuo tarpu ekspertas nustatė 1545 Eur aro kainą (ekspertizės akto 3.1 lentelė). Pažymėjo, kad pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 63 punktą, kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių, arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainos, lyginamasis metodas netaikomas. Šis teisinis reguliavimas ir netinkamai parinkti lyginamieji objektai patvirtina, kad ekspertui trūko informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, todėl jis negalėjo teikti išvados dėl vertinamo turto vertės taikydamas lyginamąjį metodą. Taip pat ekspertas turto vertei nustatyti taikė ir pajamų metodą (ekspertizės akto 2.9 p). Taikant pastarąjį metodą, ekspertas taip pat parinko pernelyg skirtingus objektus. Nurodyti argumentai dėl nustatytos turto rinkos vertės yra pakankami, kas leistų pagrįstai abejoti atlikto turto rinkos vertės nustatymo teisingumu, todėl nepašalinus šių prieštaravimų ir abejonių nustatyta turto verte vadovautis negalima (b. l. 8-9).

5Antstolė R. V. 2019-12-02 patvarkymu Nr. ( - ) pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą persiuntė teismui. Nurodė, kad abejonių dėl UAB „Jungtinis verslas“ atliktos ekspertizės ir nustatyto turto, esančio ( - ), vertės ir atlikto turto vertinimo teisėtumo nekyla, todėl skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę nėra pagrindo. Ekspertizę atlikti buvo pavesta UAB „Jungtinis verslas“ teismo ekspertui, atestuotam nekilnojamo turto vertintojui. Pažymėjo, kad abejoti teismo eksperto kvalifikacija ir patirtimi, parenkant tinkamus vertinimo metodus, nėra pagrindo. Ekspertas ekspertizės akte pagrindė analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo aplinkybes ir atrankos kriterijus: vadovavosi VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje registruotų sandorių duomenimis, surinko informaciją apie įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, atrinko pirkimo sandorius, įvykusius artimiausioje ir panašiausioje aplinkoje. Antstolė pažymėjo, jog vykdymo proceso metu turto, esančio ( - ), vertei nustatyti atliktos trys ekspertizės, paskelbta vienuolika varžytynių. Paskutinės paskelbtos varžytynės baigėsi 2019-06-06, pradinė turto pardavimo jose kaina buvo 294000 Eur. Varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas dėl per aukštos kainos. Pažymėjo ir tai, kad realiai turto kainą nulemia ne tik jo įkainojimas, bet pasiūlos ir paklausos dėsnis, kaina, už kurią pirkėjas yra pasiruošęs turtą pirkti varžytynėse, kuriose turto kaina, esant didelei paklausai, gali ženkliai pakilti ir viršyti arešto akte nustatytą kainą. Tai, kad iš varžytynių parduoto turto kaina nebuvo per maža (patraukli rinkoje) rodo ir faktas, jog varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Antstolė taip pat nurodė, kad pareiškėjas viso vykdymo proceso metu visokiais būdais siekė vilkinti įkeisto turto pardavimo iš varžytinių procesą, trukdė antstolei atlikti vykdymo veiksmus, nesistengė ir nerodė geranoriškumo kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, teikė skundus dėl antstolės veiksmų, kurie teismo ne kartą buvo atmesti, tuo pagrindu prašo pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio nustatyta tvarka (b. l. 3-4).

6Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat nurodė, kad dėl UAB „Jungtinis verslas“ atliktos ekspertizės ir nustatytos turto vertės, atlikto turto vertinimo teisėtumo abejonių nekilo, todėl pareigos skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę nėra. Pareiškėjas, siekdamas, kad būtų paskirta nauja ekspertizė, ir skųsdamas antstolės veiksmus, tik vilkina įsiteisėjusių sprendimų vykdymą; užuot pats suradęs turto pirkėją, daro kliūtis antstolei iš varžytinių parduoti bankui įkeistą turtą (b. l. 25).

7Suinteresuotas asmuo D. K. nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.

8Teismas

konstatuoja:

9skundas atmestinas.

10Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės R. V. kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), pradėtos pagal 2013-01-02 Šiaulių m. 4-ojo notarų biuro išduotus vykdomuosius įrašus Nr. GŠ-16, Nr. GŠ-15 ir Nr. GŠ-14 dėl 505980,71 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. K., priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą V. K. ir D. K. turtą, išieškotojo AB SEB banko naudai. Vykdant išieškojimą 2014-04-08 areštuotas pareiškėjui ir D. K. priklausantis įkeistas turtas: gyvenamas namas, unikalus Nr. ( - ); poilsio namelis, unikalus Nr. ( - ); poilsio namelis, unikalus Nr. ( - ); poilsio namelis, unikalus Nr. ( - ); poilsio namelis, unikalus Nr. ( - ); poilsio namelis, unikalus Nr. ( - ); poilsio namelis, unikalus Nr. ( - ); poilsio namelis, unikalus Nr. ( - ); ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ); pirtis, unikalus Nr. ( - ); 2029/2354 dalių kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantys, adresu ( - ) (buvęs adresas ( - )); areštuotas turtas keletą kartų buvo pardavinėjamas iš varžytynių, tačiau jo parduoti nepavyko (čia ir toliau remiamasi vykdomosios bylos Nr. ( - ) medžiaga, bylos lapai nesunumeruoti). Antstolė 2019-04-01 patvarkymu Nr. ( - ) dar kartą paskelbė įkeisto minėto turto varžytynes, pradinę turto pardavimo kainą nustatė 392000 Eur. 2019-05-02 patvarkymu Nr. ( - ) pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Tuo pačiu patvarkymu vadovaujantis CPK 719 straipsniu pasiūlyta išieškotojui AB SEB bankui perimti neparduotą varžytynėse turtą. Išieškotojui atsisakius perimti neparduotą turtą nuo 2019-05-07 iki 2019-06-06 paskelbtos antrosios varžytynės, nustatant areštuoto turto pardavimo kainą 294000 Eur. Neįvykus antrosioms varžytynėms išieškotojas AB SEB bankas 2019-07-05 raštu prašė antstolės skirti naują turto vertinimo ekspertizę ir varžytynes vykdyti CPK 718-722 straipsniuose nustatyta tvarka. Ekspertizei atlikti rekomendavo ekspertus iš UAB „Jungtinis verslas“. Antstolė 2019-07-15 patvarkymu Nr. ( - ) nustatyti areštuoto turto rinkos vertę pavedė UAB „Jungtinis verslas“. 2019-09-24 antstolė patvarkymu Nr. ( - ), atsižvelgdama į turto vertintojo UAB „Jungtinis verslas“ 2019-09-11 ekspertizės aktą Nr. ( - ), nustatė areštuoto turto vertę 425000 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su nustatyta turto verte, 2019-10-21 pateikė antstolei prieštaravimus bei prašymą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kuriuos antstolė 2019-10-28 patvarkymu Nr. ( - ) atmetė.

11Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

12Pareiškėjas pateikdamas skundą nurodo, kad ekspertizės aktu buvo netinkamai nustatyta turto vertė, todėl yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę.

13Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 p.).

14Jeigu kompetentingas asmuo pagal nustatytą metodiką atliko individualų nekilnojamojo turto vertinimą laikoma, kad tokia turto vertinimo ataskaita turi oficialaus rašytinio įrodymo galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), todėl tokia turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

15Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), vertinimą atliko UAB „Jungtinis verslas“, įrašymo į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą pažymėjimo Nr. ( - ), teismo ekspertas, turintis teisę atlikti tokius veiksmus. Ekspertizei vadovavo teismo ekspertas, atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas T. A. T., 2007-02-21 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72 įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. 2019-09-11 turto vertintojas ekspertizės aktu Nr. ( - ) nustatė, kad areštuoto turto rinkos vertė yra 425000 Eur. Nors pareiškėjas nurodo, kad nustatyta turto vertė yra per maža, neatspindinti realios turto vertės, tačiau kartu su skundu nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl ekspertizės išvadoje nurodyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinčia rinkos vertės bei keliančia abejonių. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių paskaičiavimų, turto vertinimų, analogiško turto pardavimo sandorių ar kitų įrodymų, galinčių patvirtinti neteisingą turto vertės nustatymą ir kitokią areštuoto turto vertę. Pažymėtina, jog ekspertas, nustatydamas turto vertę, vadovavosi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, reglamentuojančiu turto vertinimo atvejus, vertės nustatymo principus ir turto vertinimo metodus. Iš ekspertizės akto Nr. ( - ) matyti, kad areštuotas turtas buvo individualizuotas - ekspertas buvo nuvykęs į vertinamą objektą, jį apžiūrėjo. Atsižvelgiant į tai, kad turto vertės nustatymo ekspertizę atliko ją turintis teisę atlikti turto vertintojas (teismo ekspertas), taip pat į tai, kad nekyla abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti pakartotinę areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pažymėtina, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatas, antstolis turi diskrecijos teisę (gali skirti), bet ne pareigą skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, todėl šiuo atveju antstolė, neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės ir neskirdama papildomos/pakartotinės ekspertizės, tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise.

16Pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos Nr. ( - ) matyti, jog areštuoto turto, esančio adresu ( - ), vertei nustatyti buvo atliktos net trys ekspertizės, paskelbtos ne vienos turto pardavimo varžytynės, išieškojimas vykdomos jau septynerius metus. Paskutinės varžytynės baigėsi 2019-06-06 ir jos taip pat neįvyko, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Jeigu turto kaina būtų buvusi mažesnė nei rinkos kaina, galimai turtas būtų parduotas iš karto pačiose pirmosiose varžytynėse. Be to, pareiškėjas, siekdamas išvengti, jo manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, galėjo siūlyti iki varžytynių paskelbimo specialiame tinklalapyje turto pirkėją, tačiau tokia teise nepasinaudojo (CPK 704 straipsnio 1 dalis).

17Pareiškėjas teigia, jog ekspertas turto vertei nustatyti taikė netinkamus metodus: ekspertas vertinant lyginamuoju metodu, lygino akivaizdžiai nelygiaverčius daiktus, taip pat netinkamai vertinimo metu taikė pajamų metodą.

18Iš ekspertizės akto Nr. ( - ) (2.2 punktas) matyti, kad ekspertas, nustatydamas turto rinkos vertę, naudojo lyginamąjį metodą ir pajamų metodą, išsamiai dėl jų pasisakydamas ekspertizės akte. Taikydamas lyginamąjį metodą, ekspertas surinko informaciją apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus. Vadovavosi tik VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje registruotų sandorių duomenimis, sukauptais duomenimis apie nekilnojamojo turto rinką ir atliktų darbų archyvais. Taip pat iš ekspertizės akto (2.8 punktas) matyti, kad, esant nepakankamai rinkos duomenų apie vertinamos paskirties pastatų sandorius verčių zonoje, lyginamųjų objektų paieška buvo išplėsta ir sandoriai buvo analizuojami kitose verčių zonose, analogiškose pagal kainų lygį. Vertinimo metu taikytas ir pajamų metodas (2.2 punktas). Šio metodo taikymą lėmė tai, kad vertinamas turtas gali duoti pajamas, be to, nuomos rinka vertinamos paskirties patalpų yra pakankamai aktyvi ir yra panašių nuomos pasiūlos objektų. Pažymėtina, kad pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, 55 punktą turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Šiuo atveju iš ekspertizės akto matyti, jog ekspertas aiškiai ir išsamiai išdėstė būtent turto rinkos vertei nustatyti pasirinktus metodus. Pateiktas turto vertinimo ekspertizės aktas yra išsamus, motyvuotas, jame paaiškintos turto vertinimo metodo ir lyginamųjų objektų pasirinkimo priežastys, todėl pareiškėjo argumentai, kad ekspertas turto vertei nustatyti taikė netinkamus metodus atmestini kaip nepagrįsti.

19Pažymėtina ir tai, jog vykdymo proceso dalyviai CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo antstolio patvarkymo skirti ekspertizę gavimo dienos turi teisę pareikšti ekspertui nušalinimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie paskirtą ekspertą, tačiau nušalinimo ekspertui nereiškė.

20Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamus antstolės patvarkymus bei skirti pakartotinę ekspertizę, todėl pareiškėjo skundas kaip nepagrįstas atmestinas.

21Antstolė 2019-12-02 patvarkymu Nr. ( - ) prašo teismo paskirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio nustatyta tvarka.

22Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

23Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnis). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl pareiškėjas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu.

24Pažymėtina, jog vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymas nedraudžia skųsti antstolio priimto patvarkymo, jei asmuo mano, kad toks antstolio atliktas procesinis veiksmas pažeidžia jo teises (CPK 510 straipsnis).

25Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas nepagrįstus prašymus ir skundus, apsunkina išieškojimo procesą, nebendradarbiauja su antstole, kita vertus skundo dėl antstolio veiksmų padavimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas, būdamas skolininku vykdomojoje byloje, turi procesinę teisę teikti skundus tiek antstoliui, tiek teismui dėl, jo nuomone, abejonių keliančių antstolio veiksmų ar teismo procesinių sprendimų, siekiant tokias abejones pašalinti. Tokia pareiškėjo teisė nustatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje bei garantuojama procesinio dispozityvumo principo, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, todėl antstolės prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui atmestinas.

26Nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos 2019-12-23 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnis).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

Nutarė

28pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

29Antstolės R. V. prašymą dėl baudos V. K. skyrimo atmesti.

30Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolės R. V. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. ( - ) išieškojimo iš pareiškėjui V. K. ir D. K. priklausančio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, 436,14 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ); poilsio namelio, 15,52 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ); poilsio namelio, 15,69 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ); poilsio namelio, 15,52 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ); poilsio namelio, 15,33 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ); poilsio namelio, 15,41 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ); poilsio namelio, 15,51 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ); poilsio namelio, 6,66 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ); ūkinio pastato, 60 m2 užstatyto ploto, unikalus Nr. ( - ); pirties, 103 m2 užstatyto ploto, unikalus Nr. ( - ); 2029/2354 dalių kitos paskirties žemės sklypo, bendras plotas 0,2354 ha, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), sustabdymą.

31Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) grąžinti antstolei R. V..

32Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V.... 3. Teismas... 4. pareiškėjas 2019-11-26 pateikė skundą dėl antstolės R. V. veiksmų ir... 5. Antstolė R. V. 2019-12-02 patvarkymu Nr. ( - ) pareiškėjo skundo netenkino... 6. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo... 7. Suinteresuotas asmuo D. K. nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.... 8. Teismas... 9. skundas atmestinas.... 10. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės R. V. kontoroje vykdomos trys... 11. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis... 12. Pareiškėjas pateikdamas skundą nurodo, kad ekspertizės aktu buvo netinkamai... 13. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis... 14. Jeigu kompetentingas asmuo pagal nustatytą metodiką atliko individualų... 15. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), vertinimą... 16. Pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos Nr. ( - ) matyti, jog areštuoto turto,... 17. Pareiškėjas teigia, jog ekspertas turto vertei nustatyti taikė netinkamus... 18. Iš ekspertizės akto Nr. ( - ) (2.2 punktas) matyti, kad ekspertas,... 19. Pažymėtina ir tai, jog vykdymo proceso dalyviai CPK 598 straipsnyje nustatyta... 20. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiami... 21. Antstolė 2019-12-02 patvarkymu Nr. ( - ) prašo teismo paskirti pareiškėjui... 22. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 23. Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos... 24. Pažymėtina, jog vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis... 25. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas nepagrįstus prašymus ir... 26. Nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos 2019-12-23 teismo nutartimi taikytos... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 290, 291,... 28. pareiškėjo V. K. skundą atmesti.... 29. Antstolės R. V. prašymą dėl baudos V. K. skyrimo atmesti.... 30. Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-23... 31. Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - )... 32. Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju...