Byla e2-1030-186/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo N. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria neleista asociacijai Nacionalinei teisingumo ir gynybos sąjungai atstovauti ieškovo N. Č., priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo N. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, trečiajam asmeniui 711-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai ,,PRIE SALOTĖS“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, dėl sutarties pripažinimo nesudaryta bei mokėjimų už šilumos energiją perskaičiavimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga ieškovo N. Č. vardu pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti buto, esančio ( - ), šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Vilniaus energija“ nesudaryta iki 2015 m. gegužės 1 d. ir įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti mokėjimus už šilumą ir ištaisyti netikslias sąskaitas už šildymą nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. pagal šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, ieškovo butui nepriskiriant jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio, tačiau į šilumos paskirstymą įtraukiant visas asmeninio naudojimo nešildomas patalpas pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintą proporcingumo principą.
  2. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ prašė teismo ieškovo atstovavimą pripažinti netinkamu, nes pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išdėstytą nagrinėjant civilinę bylą Nr. 3K-7-13-916/2017, asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga buvo pripažinta netinkamu atstovu.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi neleido asociacijai Nacionalinei teisingumo ir gynybos sąjungai atstovauti ieškovo N. Č. ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaip matyti iš 2015 m. gegužės 18 d. įgaliojimo ir atstovavimo sutarties, ji galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus sutarties galiojimui, atstovas netenka atstovavimo teisės.
  3. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-7-13-916/2017, asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos vadovui neleido atstovauti ieškovams (kasatoriams), nes asociacijos įstatuose, patvirtintuose 2014 m. rugpjūčio 21 d., numatytos ypač plačios atstovavimo sritys, o atstovavimas teismuose negali būti asociacijos tikslu.
  4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad naujuose 2016 m. kovo 23 d. visuotiniame susirinkime priimtuose asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos įstatuose asociacijos teisių atstovauti teismuose spektras yra ypatingai platus. Asociacijos nurodoma teismų praktika yra ankstesnė nei kasacinio teismo praktika civilinėje byloje

    4Nr. 3K-7-13-916/2017, todėl pirmosios instancijos teismas rėmėsi naujausia kasacinio teismo formuojama praktika civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-13-916/2017.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga ieškovo N. Č. vardu pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su klausimu, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas tiek, kiek ši teisės norma apriboja vartotojo teisę į asociacijos atstovavimą tais atvejais, kai bylos šalį atstovauja ne advokatas pagal komercinio atstovavimo paslaugų vartojimo sutartį, o kitas teisėtas atstovas – asociacija, kurios įstatuose vartotojų atstovavimas teisme yra skirtas asociacijos tikslams ginti vartotojų teises pasiekti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmens lygiateisiškumo principui, 46 straipsnio 5 daliai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsniui, 12 straipsnio 2 dalies 4 punktui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga tokio pobūdžio bylose gali būti tinkamu atstovu, todėl atstovavimo klausimas pirmosios instancijos teisme neturėjo būti dar kartą sprendžiamas, nes nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės. Teismų praktika dėl asociacijos teisės atstovauti savo narius, yra nuosekli ir šiai asociacijai yra leidžiama atstovauti vartotojus. Teismų praktika yra nuosekli ir jos turėtų laikytis visi teismai, užtikrindami asociacijos atstovaujamų asmenų teisę į teisingą teismą.
    2. Į bylą pateiktoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 yra nurodyta, kad ieškovus atstovauja advokatė Lina Gudaitė ir asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga. Atstovavimo tvarka kasaciniame teisme yra kitokia, nes minėtoje byloje kasacinį skundą pasirašė advokatė, todėl tik advokatei ir buvo leista kalbėti byloje, tačiau minėtos bylos elektroninėje lentelėje yra nurodytas ir kitas ieškovų atstovas – asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, nes asociacija minėtoje byloje atstovavo ieškovus Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriose asociacija buvo pripažinta tinkamu atstovu.
    3. Atsakovė neįrodė, o teismas nepagrindė, kad ieškovo, kaip vartotojo, teisių gynimas nėra skirtas asociacijos pagrindiniams tikslams pasiekti – apginti pažeistas vartotojų teises. Vartotojų, teisių gynimas yra pagrindinis asociacijos tikslas, kuris yra pasiekiamas tik per pagalbinį tikslą – vartotojų atstovavimą teisme, kuris yra skirtas kitiems asociacijos pagrindiniams tikslams pasiekti.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Vilniaus energija“ prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį dėl asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos teisės atstovauti asmenis teisme. Asociacijos argumentai ir nurodoma ankstesnė teismų praktika nesudaro pagrindo teismui kitaip aiškinti asociacijos įstatuose nurodytus tikslus bei asociacijos teisės atstovauti asmenis teisme nebuvimo klausimą, negu juos naujausioje praktikoje išaiškino kasacinis teismas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria neleista asociacijai Nacionalinei teisingumo ir gynybos sąjungai atstovauti ieškovo N. Č., pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

5Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo iš esmės

  1. Atskirąjį skundą ieškovo N. Č. vardu pateikė Asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl ieškovo atstovės asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos teisės atstovauti ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dalykas yra asociacijos teisė atstovauti ieškovui ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neįsiteisėjusi, o pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą priėmė, byla pagal ieškovo vardu pateiktą atskirąjį skundą nagrinėjama.

6Dėl atskirojo skundo priedų ir rašytinių paaiškinimų

  1. Kartu su atskiruoju skundu buvo pateiktos teismų nutartys bei išnagrinėtų ir vykstančių bylų sąrašas. Pateiktos teismų nutartys bei išnagrinėtų ir vykstančių bylų sąrašas laikytini atskirojo skundo argumentų dalimi ir jų pridėjimo prie bylos klausimas CPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka nespręstinas, nes pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos.
  2. Asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga ieškovo N. Č. vardu taip pat pateikė rašytinius paaiškinus, kuriuose nurodė, kad ieškovas įstojo į asociaciją 2014 m. rudenį, todėl jo narystė asociacijoje nėra ir negali būti siejama su atsakovės išgalvotu ieškovo siekiu būti atstovaujamam teisme, nes ieškovas, dalyvaudamas asociacijos veikloje, siekia apginti savo, kaip patalpų savininko, teises, todėl narystė asociacijoje yra skirta šių savininko teisių gynybai, o ne atstovavimui. Kartu su rašytiniais paaiškinimais ir vėliau atskirai buvo pateiktos kitos teismų nutartys bylose, kuriose dalyvaujančius asmenis atstovavo asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga.
  3. Apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius paaiškinimus (vėliau atskirai pateiktas teismų nutartis) vertina kaip papildomus atskirojo skundo motyvus. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pasibaigus apeliacinio skundo (atitinkamai ir atskirojo skundo) padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą (atitinkamai ir atskirąjį skundą) yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas minėtus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.

7Dėl teisės atstovauti ieškovui

  1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi asociacijai Nacionalinei teisingumo ir gynybos sąjungai neleista atstovauti ieškovui dviem pagrindais – pirma, atstovavimo pagrindu esančios 2015 m. gegužės 18 d. įgaliojimo ir atstovavimo sutarties galiojimas yra pasibaigęs, antra, pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šios asociacijos veiklos sritys yra pernelyg plačios ir sietinos su atstovavimu teisme, o tai negali būti vieninteliu asociacijos tikslu.
  2. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu pirmuoju pagrindu neleisti asociacijai atstovauti dėl pasibaigusio įgaliojimo. Atskirajame skunde šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepaneigtos ir tai yra savarankiškas pagrindas skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
  3. Dėl antrojo pagrindo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-461-611/2015).
  4. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad asociacijos atstovas civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 buvo atvykęs į posėdį ir siekė atstovauti kasatorius, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi asociacijai atstovauti kasatorių neleido.
  5. Atskirajame skunde nurodyta, kad asociacija buvo kasatorių atstovu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos atstovavimo klausimas buvo išspręstas anksčiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos protokoline nutartimi teismo posėdyje (nutarties 16 punktas), kuria ir turi būti vadovaujamasi. Tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos

    82017 m. sausio 19 d. nutarties įžanginėje dalyje asociacijos vadovas yra įrašytas atstovu, patvirtina tik tai, kad jis atvyko į 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdį, tačiau atstovavimo klausimas, kaip minėta, buvo išspręstas ne paminėta nutartimi, kuria byla išnagrinėta iš esmės, o protokoline nutartimi 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje.

  6. Atskirasis skundas taip pat grindžiamas kitų teismų praktika, iš kurios matyti, kad asociacijai ne kartą buvo leista būti atstovu teismuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką. Be to, kaip savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, taikant teismo precedentą būtina atsižvelgti į eilę reikšmingų aplinkybių, tarp jų precedento sukūrimo laiką, precedento argumentacijos įtikinamumą ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija

    92016 m. gruodžio 8 d. protokoline nutartimi pasisakė konkrečiai dėl asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos teisės būti atstovu teisme. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad teismų praktika, analizuojant ir sprendžiant dėl asociacijų teisės būti atstovais, yra pradėta formuoti ir formuojama ta linkme, jog tam, kad asociacija galėtų būti tinkamu atstovu procese jos veiklos sritis turi būti būtent ta, iš kurios kilę ginčai nagrinėjami teismuose. Šis išplėstinės teisėjų kolegijos argumentas patvirtina, jog nepaisant to, kad asociacija atstovavo šalis kitose bylose, tačiau teismų praktika asociacijų teisės atstovauti klausimu yra nuosekliai formuojama ir šie nauji išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai yra formuojamos teismų praktikos dalimi. Be to, ši formuojama teismų praktika yra nuosekli ir tęstinė, nes išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad dvejose 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra nusprendęs, kad asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga nėra tinkamas atstovas, kadangi nėra aišku, kokia jos vykdoma veikla, o jos tikslai yra be galo platūs. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pakartojo, kad atstovavimas teisme nėra ir negali būti pagrindiniu asociacijos veiklos tikslu. Asociacijos veiklos tikslas yra tenkinti apibrėžtus viešuosius interesus ir, jeigu iš tų viešųjų interesų kyla ginčas, tik tada kyla galimybė atstovauti šalį teismuose. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nurodyta kasacinio teismo formuojama praktika yra naujesnė, nei nurodoma atskirajame skunde, ši praktika yra nuosekliai formuojama, todėl ja turi būti vadovaujamasi.

  8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors paminėtose kasacinio teismo bylose buvo vertinami ankstesni asociacijos įstatai, tačiau įvertinus naujus 2016 m. kovo 23 d. visuotiniame susirinkime priimtus asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos įstatus, matyti, kad šios asociacijos teisių atstovauti teismuose spektras išlieka ypatingai platus. Kasacinis teismas dar 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nurodė, kad iš asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos 2016 m. kovo 23 d. visuotiniame susirinkime priimtų įstatų nėra aišku, kokia jos vykdoma veikla, nes jos tikslas ir skatinti būsto ir kito turto savininkų savivaldą, spręsti šeimų ginčus, rengti šaudymo varžybas, ir skatinti jūrinės kultūros plėtrą, palankią verslui aplinką, gyventojų užimtumą, ir rūpintis autorinių ir gretutinių teisių apsauga ir t. t. Iš 78 įvardintų asociacijos tikslų pagrindinis ir esminis yra fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose. Tai atsispindi ir asociacijos pavadinime. Tuo tarpu visi kiti, su švietimu, pagalba, renginių organizavimu ir pan. susiję tikslai, vertintini kaip pagalbiniai, nes iš esmės nėra tarpusavyje susiję ir atlieka daugiau pagalbinę pagrindinio tikslo – teisinio konsultavimo, gynimo ir atstovavimo įgyvendinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3P-1518/2016). Šie kasacinio teismo išaiškinimai paneigia atskirojo skundo teiginius, kad teisinio konsultavimo, gynimo ir atstovavimo tikslai yra tik pagalbiniai asociacijos tikslai.
  9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be jau nurodytų motyvų dėl ypač plačių asociacijos atstovavimo sričių, asociacijos teikiamų paslaugų komercinis pobūdis pagal

    102015 m. gegužės 18 d. įgaliojimo ir atstovavimo sutartį šiuo atveju yra taip pat teisiškai reikšminga aplinkybė. Į bylą pateiktoje 2015 m. gegužės 18 d. įgaliojimo ir atstovavimo sutartyje asociacijos teikiamos atstovavimo paslaugos yra apmokamos – nurodyta, kad už suteiktas atstovavimo, dokumentų rengimo, teisines paslaugas ir kitus veiksmus apmokama pagal įkainį 50 Eur/val.

  10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asociacija yra steigiama ir veikia savo narių interesais, jų poreikių tenkinimui, vadovaujantis savanoriškumo, narių savitarpio supratimo bei interesų bendrumo principais. Asociacijos teikiamomis paslaugomis jos nariai paprastai turėtų naudotis nemokamai, nebent tai būtų susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, realiai patirtomis papildomomis išlaidomis. Kai asociacijos įstatuose vienu iš jos veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir atstovavimas jiems teisme, sudarantis prielaidas jai būti savo nario – fizinio asmens – atstovu teisme pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tai ši asociacija, įgyvendindama nurodytą tikslą bei tenkindama tokio savo nario pageidavimą ir poreikius dėl jo interesų atstovavimo bei gynimo teisme, negali iš šio (nario) reikalauti bei gauti užmokesčio už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme ir pan., nes tai prieštarauja jos tikslams, narių savitarpio supratimo, interesų bendrumo, bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-701/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 246-254).
  11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, todėl priėjo teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju ieškovo atstovavimas teisme nekyla iš jį atstovauti siekiančios asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, todėl asociacija negali būti laikoma tinkamu atstovu.
  12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria neleista asociacijai Nacionalinei teisingumo ir gynybos sąjungai atstovauti ieškovo N. Č., paliktina nepakeista.

11Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

  1. Atskirajame skunde prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus. Vadinasi, pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl ginčo proceso teisės normų konstitucingumo nekyla, todėl tenkinti prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nėra pagrindo.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai