Byla e2-694-186/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio ir dubliko trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovės O. J. G. ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras ir valstybės įmonei ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė O. J. G., atstovaujama asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos (toliau – ir asociacija), kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia jos ir atsakovo AB banko Snoras 2011 m. lapkričio 9 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį, taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys priimtas teisėjos rezoliucija, byloje gauti ir priimti atsakovų atsiliepimai ir ieškovės, atstovaujamos minėtos asociacijos, dublikas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio ir dubliko trūkumams pašalinti – pateikti šiuos dokumentus, pasirašytus pačios ieškovės arba tinkamai įgalioto atstovo.
  2. Teismas nustatė, kad nei ieškinio, nei dubliko pati ieškovė nepasirašė; šie procesiniai dokumentai per EPP sistemą buvo pateikti ieškovei atstovavusios asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2015; 2016 m. gruodžio 8 d. žodine nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017), sprendė, kad asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos atstovavimas nėra tinkamas, todėl procesiniai dokumentai negali būti pasirašyti šios asociacijos vadovo.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga ieškovės O. J. G. vardu padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovė yra vartotoja ir acociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos narė, vartotojų teisių gynyba yra šios asociacijos tikslas, todėl ieškovė turi teisę būti jos atstovaujama (CPK 56 str. 1 d. 6 p.). Šios asociacijos tinkamumas atstovauti vartotoją nedalyvaujant advokatui yra pripažintas kitose Lietuvos apeliacinio teismo, apygardos ir apylinkės teismuose nagrinėtose bylose, todėl skundžiama nutartis yra nesuderinama su teisinio tikrumo principu, kuris yra esminis tinkamam teisės į teisingą teismą įgyvendinimui. Teisei į teisingą teismą valstybė gali taikyti tam tikrus procesinius apribojimus, tačiau šie apribojimai turi būti aiškūs, nuoseklūs ir neriboti teisės į teisminę gynybą tiek, kad pasinaudojimas tokia teise būtų praktiškai neįmanomas arba kiekvieną kartą priklausytų nuo visiškai subjektyvaus ir prieštaringo tų pačių aplinkybių vertinimo įvairiuose teismuose.
    2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 8 d. žodine nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 konstatavęs, kad asociacija ir jos vadovas P. M. negali atstovauti kasatorių, neįvertino asociacijos 2016 m. kovo 23 d. priimtų naujos redakcijos įstatų, kuriuose pakeisti asociacijos tikslai. Vis dėlto, sprendimo priėmimo metu ši aplinkybė buvo įvertinta, todėl kasacinis teismas nurodytoje byloje 2017 m. sausio 19 d. nutartimi asociacijos nepašalino iš kasatorių atstovų, nurodydamas, kad juos ir toliau atstovauja asociacija.
    3. Pagal pakeistus įstatus atstovavimas teisme yra pagalbinis tikslas įgyvendinant pagrindinius asociacijos tikslus, šiuo atveju – vartotojų teisių gynybą. Ieškovė įstojo į asociaciją iki prasidedant bylai, kad apgintų savo, kaip vartotojos, teises, o ne dėl siekio būti atstovaujamai teisme. Teismas nesusipažino su galiojančiais asociacijos įstatais, nes iš byloje pateiktų asociacijos įstatų matyti, kad, priešingai nei teigia teismas, atstovavimas teisme nėra nei vienintelis, nei pagrindinis tikslas, o tik pagalbinis tikslas, skirtas asociacijos pagrindiniams tikslams ginti vartotojų teises pasiekti.
  2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė VĮ ,,Indėlių ir investicijų“ draudimas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiuo argumentu:
    1. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, jog tam, kad asociacija galėtų būti tinkame atstove procese, jos veiklos sritis turi būti būtent ta, iš kurios kilęs ginčas yra nagrinėjamas teisme. Nepaisant to, kad asociacijai buvo leista atstovauti kitose bylose, šie nauji išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai yra formuojamos teismų praktikos dalimi. Teismas teisingai nurodė, kad asociacijos veiklos tikslas yra tenkinti apibrėžtus viešuosius interesus ir jeigu iš tų viešųjų interesų kyla ginčas, tik tada atsiranda galimybė atstovauti asociacijos narį teismuose. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė negali būti atstovaujama asociacijos, kadangi ji nėra tinkama atstovė šioje byloje.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga yra tinkama ieškovės, kuri yra asociacijos narė, atstovė pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2015; 2016 m. gruodžio 8 d. žodine nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017), sprendė, jog ši asociacija neturi teisės atstovauti ieškovės. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, apeliantė atskirajame skunde nurodo kitų teismų (Lietuvos apeliacinio teismo, apygardos, apylinkės teismų) nutartis, kuriose buvo pripažinta, kad asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga yra tinkama savo narių atstovė teisme. Pasak apeliantės, ši teismų praktika patvirtina asociacijos teisę savarankiškai atstovauti savo narį teisme, o priešingas klausimo išsprendimas pažeidžia teisinio tikrumo principą ir be pagrindo riboja asmens teisę į teisminę gynybą.
  2. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Kasacinis teismas yra aiškiai išdėstęs, kad pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą asociacijos ir kitų viešųjų juridinių asmenų įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016; 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015). Tokios pačios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, kurioje žodine 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi pripažino, kad P. M. ir jo vadovaujama asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga neturi teisės atstovauti kasatorių, nurodydamas, jog tam, kad asociacija galėtų būti tinkama atstovė byloje, jos veiklos sritis turi būti būtent ta, iš kurios kilęs ginčas byloje, atstovavimas teisme negali būti pagrindinis asociacijos veiklos tikslas, asociacijos tikslas yra tenkinti tam tikrus viešuosius interesus ir tik tada, jei iš tų viešųjų interesų kyla ginčas, atsiranda asociacijos galimybė atstovauti savo narį. Taigi kasacinio teismo praktika ginčo klausimu yra suformuota ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja vadovavosi (CPK 4 str.).
  3. Atskirajame skunde akcentuojama, kad 2016 m. kovo 23 d. visuotiniame asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos susirinkime buvo priimti nauji asociacijos įstatai, kuriuose išplėstas asociacijos veiklos tikslų sąrašas, ir kurie (naujos redakcijos įstatai) nebuvo vertinami priimant minėtas kasacinio teismo nutartis. Apeliantės teigimu, naujos redakcijos įstatai patvirtina, kad asociacijos narių atstovavimas yra tik pagalbinis asociacijos veiklos tikslas, skirtas kitų tikslų (šiuo atveju – vartotojo teisių gynybos) įgyvendinimui, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įstatų nevertino.
  4. Atskirajame skunde iš esmės pagrįstai teigiama, kad asociacijos veiklos tikslas pagal Asociacijų įstatymą neprivalo būti vienas, tačiau, kaip matyti iš asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos 2016 m. kovo 23 d. priimtų įstatų, juose nurodyti šios asociacijos veiklos tikslai apima labai daug įvairių tarpusavyje nesusijusių tikslų (pavyzdžiui, užtikrinti Lietuvos Respublikos suverenitetą; vienyti šeimas, tėvais bei vaikais besirūpinančius asmenis; spręsti būsto ir kito turto savininkų, naudotojų ir vartotojų ginčus; gerinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių; rūpintis autorinių ir gretutinių teisių apsauga; skatinti jūrinės kultūros plėtrą ir kt.), nors pačios asociacijos, kaip viešojo juridinio asmens, pagrindinė paskirtis yra vienyti ir koordinuoti asmenis, užsiimančius tam tikra konkrečia veikla, turinčius bendrus interesus tam tikroje sferoje. Iš aptariamų asociacijos įstatų neaišku, kokią veiklą ji vykdo, o iš 78 įvardintų asociacijos tikslų pagrindinis ir esminis yra fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose. Tai atsispindi ir asociacijos pavadinime. Tuo tarpu visi kiti, su švietimu, pagalba, renginių organizavimu ir pan. susiję tikslai, vertintini kaip pagalbiniai, nes iš esmės nėra tarpusavyje susiję ir atlieka daugiau pagalbinę pagrindinio tikslo – teisinio konsultavimo, gynimo ir atstovavimo, įgyvendinimo funkciją. Todėl galima spręsti, kad pagrindinis šios asociacijos veiklos tikslas, kaip ir ankstesniuose įstatuose, išliko tas pats ‑ jos narių interesų gynimas ir atstovavimas teismuose bei kitose institucijose labai įvairiose srityse, kurios, nors ir nurodytos kaip asociacijos veiklos tikslai, tačiau iš esmės yra skirtos pagrįsti šios asociacijos teisę atstovauti jos narius ginčuose, kilusiuose iš įvairių teisinių santykių.
  5. Be to, atskirajame skunde nurodoma, kad šioje byloje asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos teisė atstovauti ieškovę teisme dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia kilo iš pagrindinio asociacijos tikslo ginti ieškovės, kaip vartotojos, interesus. Tačiau ieškovė, pagal rizikos sutartį (obligacijų pasirašymo sutartį) įsigydama finansines priemones, nelaikytina vartotoja, todėl ir jos atstovavimas teisme negali būti kildinamas iš tikslo ginti vartotojus, net jei ir būtų pagrindas pripažinti šį tikslą pagrindiniu asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos veiklos tikslu.
  6. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 kasatorių atstovu nurodydamas ir asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos vadovą P. M., įvertino 2016 m. kovo 23 d. asociacijos įstatus ir, atsižvelgęs į juos, pripažino asociacijos teisę atstovauti kasatorius teisme. Minėtoje byloje kasacinis teismas žodine 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi pripažino, kad P. M. ir jo vadovaujama asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga neturi teisės atstovauti kasatorių, o 2017 m. sausio 19 d. nutartimi, kuria byla išspręsta iš esmės, šios asociacijos tinkamumo atstovauti klausimas iš naujo nebuvo spręstas. Tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties įžanginėje dalyje asociacijos vadovas yra įrašytas atstovu, patvirtina tai, kad jis atvyko į 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdį, tačiau klausimas dėl šios asociacijos ir jos vadovo atstovavimo tinkamumo, kaip minėta, buvo išspręstas žodine 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi (neleidžiant atstovauti) ir iš naujo toje byloje šis klausimas nebuvo sprendžiamas.
  7. Atskirajame skunde nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, kuriose asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga buvo pripažinta tinkama atstove (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-314-464/2016; 2015 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-431-407/2015), yra priimtos anksčiau nei vėliausios kasacinio teismo nutartys šiuo klausimu, kuriose konstatuota, kad asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga nėra tinkama atstovė, nes nėra aišku, kokia jos vykdoma veikla, jos tikslai be galo platūs ir apima atstovavimą teismuose pačiais įvairiausiais klausimais, nors atstovavimas teisme negali būti pagrindinis asociacijos veiklos tikslas. Be to, naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurios apeliantė atskirajame skunde nenurodo, atitinka kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu – Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1030-186/2017, įvertinęs 2016 m. kovo 23 d. priimtus asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos įstatus, konstatavo, kad ši asociacija negali būti laikoma tinkama šalies atstove.
  8. Apeliantė pagrįstai teigia, kad tokia situacija, kai įvairių grandžių teismai skirtingai sprendžia asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos galimybę atstovauti savo narį teisme, yra ydinga. Būtent siekiant suvienodinti šią praktiką buvo sudaryta trijų teisėjų kolegijai šiai bylai nagrinėti. Be to, kaip minėta, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina kasacinis teismas (CPK 4 str.). Praktika šiuo klausimu yra suformuota. Be to, naujausia kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika apeliantei yra žinoma, nes bylose, kuriose šios nutartys priimtos, buvo sprendžiama konkrečiai dėl asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos galimybės atstovauti savo narį pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartis nesuderinama su teisinio tikrumo principu, nėra teisingas.
  9. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., CPK 5 str.), tačiau, kaip nurodo ir pati apeliantė, ji nėra absoliuti, šiai teisei įgyvendinti būtina laikytis tam tikrų įstatyme įtvirtintų sąlygų. Asmenys teisme bylas gali vesti patys arba (ir) per atstovus (CPK 51 str.), o asmenų, kurie gali būti įgaliotais atstovais, baigtinis sąrašas įtvirtintas CPK 56 straipsnyje. Asociacija gali atstovauti savo narį teisme tik egzistuojant pirmiau šioje nutartyje nurodytoms sąlygoms – kai atstovavimas teisme yra vienas iš asociacijos veiklos tikslų, o atstovavimo būtinybė kyla iš pažeistų viešųjų interesų, kurių tenkinimui ir įsteigta asociacija (CPK 56 str. 1 d. 6 p.). Atsisakymas priimti ieškinį, suinteresuoto asmens vardu paduoto neįgalioto asmens (CPK 137 str. 1 d. 8 p.) ar teismo procesinis veiksmas, kai nustatomas terminas priimto procesinio dokumento, pasirašyto neįgalioto asmens, trūkumams pašalinti, o šių nepašalinus – ieškinio palikimas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 3 p., 3 d.), nėra teisės į teisminę gynybą ribojimas.
  10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, suformuota ginčo klausimu, pagrįstai sprendė, kad asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga neturi teisės atstovauti ieškovės šioje byloje, šiam trūkumui paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu, pagrįstai nustatė terminą ieškinio ir dubliko trūkumams pašalinti, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai